Slinkties kelio reikšmės bei jų raiška

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIII (1995) GRAMATIKA IR LEKSIKOLOGLJA ELENA VALIULYTE SLINKTIES KELIO REIKSMES BEI JU RAISKA 1. Ivadinés pastabos 1.1. Erdvés (vietos) santykius zymintios Zodziy formos bei konstrukcijos turi Sias apibendrintas reiksmes: 1) veiksmo vykimo ar daikto buvimo vietos (gyvena mieste, auga prie kelio, aria dirvg uz upés), 2) slinkties pradinio taSko (grjZo ig téviskés, nukrito nuo stalo), 3) slinkties galinio tasko (nuéjo 4 sodziy, pakilo iki debesy) ir 4) slinkties kelio (eina vieskeliu, vaziuoja per miskq, sliauzia palei sieng). Buvimo vietos reikimés formos sudaro semanting opozicija pradinio bei galinio tasko ir kelio konstrukcijoms (kartu paimtoms) pagal jy reigkiamy erdvés santykiy statiskuma/ dinamiskuma (plagiau Zr. Kilius 1980 : 34 tt.; P'JIA 1985 : 462). 1.2. Slinkties kelias (toliau — tiesiog kelias) yra reiskiamas: 1) specialiomis raiskos priemonémis, " nespecialiomis raiskos priemonémis: a) reguliariai, b) nereguliariai (tam tikruose kontekstuose). Kelio raigkos priemones vaizduoja 1 lentelé. 1.3. Kelio reikimés formos — linksniai ir prielinksniy konstrukcijos — kaip ir buvimo vietos raigkos priemonés, skiriasi savo tarpe orientaciniais pozymiais, plg. eina per miske/ misku (kelias daikto viduje — vidaus reikSmé) ir vaziuoja palei upe, pro miskg (kelias daikto pagaliu — paSalio reiksmé). Zr. 2 lentele. : Antra vertus, kelio konsturkcijos skiriasi ir slankumo pozymiais: vienos Jy Zymi konstantinj kelia, kitos — tranzitinj (zr. Kilius 1980 : 38). Mes vartosime lietuviskus terminus — visas (vientisas) kelias ir tarpinis kelias. 2. Vidaus reikSmé 2.0. Kelio daikto (orientyro) vidumi konstrukcijos yra dvejopos reikimés: vienos jy Zymi kelia istisai daikta — jo pavirsiumi, pvz.: plaukia per ezerg, lipa stulpu, kitos — kiaurai daikta, pvz.: iséjo pro duris, vinis islindo per lentg. Sias reiksmes grafiskai galima pavaizduoti taip: [>], [| T] ir [+4], [1]. Paties orientyro padétis (Zemés pavirgiaus atzvilgiu) abiem atvejais gali biti ir horizontali, ir vertikali. 143 1 lentelé Kelio raiskos priemonés specialios pavyzdziai nespecialios pavyzdziai i inag. eina misku lipa virve béga vamzdziu 2. per, EWU por meony plaukia per up¢ : 3. per2 islindo per sieng 4. pro, eina pro trobg 5. pro2 igéjo pro duris 6. kiaurat lyja k. stogg 7. apie/aplink apéjo apie medj 8. pagal/ palet eina pagal up¢ 9. skersai eina s. dirvg/dirvos idilgai jstrizat 10. virs/ virgum | skrenda virs miesto Ts aukséiau skrenda a. debesy Retkaréiais kelig gali zyméti ir kai kurios kitos vietos raiskos formos — prielinksninés konstrukcijos, pvz.: praéjo prieg veidrod}, prabégo uz nugaros, pravaziavo po tiltu ”patilte”. Tokias konstrukcijas galima vadinti situacinemis kelio raiskos formomis. Jos néra reguliarios (2r. 3.5). Pastaba. Atskiru semantiniu vienetu laikoma prielinksnio po su galininku konstrukcija, vartojama su kartotiniais slinkties veiksmazodiiais, pvz.: vaiksto po pievg. Plagiau apie tai Zr. aut. 1981: 21 tt. 2.1. Kelias istisai daikta 2.1.0. Specialios kelio i&tisai daikta raiskos priemonés yra jnagininkas ir prielinksnis per su galininku, pvz.: vaziuoja misku/ per miskg. Beje, prielinksnis per turi ir kita kelio reik8me, pvz.: islindo vinis per lentg ”kiaurai ienta” (ar. 2.2.2.1). Konkretesnes kelio reikimes turi prielinksniai skersai, idilgai, jstrizai, pvz.: eina skersai (iSilgai, jstrizai) aikste/ aikstés. (Beje, sie prielinksniai, be reik’més skirtumo, vartojami su dviem linksniais: galininku ir kilmininku). Antra vertus, prielinksniy igilgai, skersai, jstrizat konstrukcijos sudaro privatyving opozicijg prielinksnio per konstrukcijai ir jnagininkui (kartu paémus) pagal slinkties krypti vietos (orientyro) matmeny (ploéio, ilgio, 144 istrizumo) atzvilgiu. Zymétas opozicijos narys yra pirmosios konstrukcijos, plg.: eina skersai (isilgai, jstrizai) kiemg — per kiemg/ kiemu. 2 lentele Orientacinés kelio reik3imés ir jy raigka Vidus Pagalys i8tisai kiaurai i8 vienos puses i8 visy pusiy ina amm nirm anie( antint per} per2 pagal/ palei (ant) skersat kiaurai virs/ auksciau iSilgai skradziai kiti priel. gstrizat (zr. 3.5) Jnagininkas ir prielinksnio per konstrukcija turi ta patia orientacine reiksmg — Zymi slinkties kelig daikto viduje (jo opozicija — kelias daikto paéaliu, arti daikto). Taéiau gios formos skiriasi tam tikrais reikimés atspalviais: inagininku labiau pabréziamos orientyro (vietos) tisumas, o prielinksnio per konstrukcija — vietos perkirtimas slinkties linija. J.Kilius (1980:43) nurodé ir minéty konsrukcijy slankumo reikgmés skirtumus: jnagininkas Zymi konstantinj kelia, o prielinksnio per konstrukcija giuo podiuriu yra neZyméta: ji nurodo ir tranzitinj kelia, ir konstantini, ir kelia apskritai. Kiekviena minimy formy turi sau bidinga vartojimo sritj. Tai pirmiausia ir bus isry8kinama. 2.1.1. JInagininkas 2.1.1.0. Inagininku dazniausiai eina konkretus daiktavardis, zymintis ilgq siaurg daikta ar ruoja, t.y. turintis linijine reikime (prieSingos reikimés daiktavardis zymi plota ar ta3ka, pvz., pieva, medis). Tokius daiktavardzius galima skirti j dvi grupes: 2.1.1.1. Daiktavardiiai, savo leksine reiksme Zymintys linijinius daiktus. a) kelias, vie3kelis, takas, plentas; kelkraitis, Salikelé; geleZinkelis, bégiai: Pamiskéskeliu krypuoja Sieno vezimas. PukAL 46. Girdisi i toli, kaip vieSkeliu darda ratai, arkliai Zvengia. M3kZG44. Rogés jau skrido plentu. GliauPR 370. Taku, kuris... vingiavo slénio pakraséiu, éj 0 mergaité. PaukstAK 283. Fik kelkra Ciu, kad masina neuzkabinty. Ktk. Jis léké Salikelém kaip stirna. Zob8V. Vaziavau gelezinkeliu. Pn. If mokyklos namo eidavau gelezinkelio bégiais (bk). b) gatvé, Saligatvis, peronas; tunelis, koridorius: Studentai tuo tarpu jau é€j 0 miestelio gatvémis. BiRI75. Ir Saligatviais sri&va vanduo. SirGAI 216. Siltg vasaros naktj é 7 ome siauru §aligatviu. SkémBD 50. Jis Zingsniuoja apytuséiu peronu. SkémBD 7. Prieg miestg traukinys vazZiuoja tune145 liu (bk). Gariva eina podseminiu kor idorium i SkemBD. Ge c) eZia, vaga, vézZos, pylimas: Ir a& kopiu j kalng, ir bre ndu vasarojaus e Zia, PukAL 171. Aliukas nutverdavo knygq... ir bégdavo vaga paskui artojg. ZobSV 180. : seat : d) griovys, upé, kanalas, sgsiauris: Grioviats nu b éga vanduo is dirvy. Ktk. Upe plukdo sielius (bk). Nemunu yr és valtimis ir laivais knechtai. VienR IV 84. Klaipédoj kanalu plaukia laivai (bk). hie i e) laiptai, kopétios: Fina laukan senas grafas, leidZzias l a i ptais suardytais. Myk-PutR I 209. Jis lipa laiptats aukstyn. SkemBD 7. Karve igmokysikopééiom lip tf Zvr. : f) kiti daiktai: Laitpioja vikrus laivininkas stie baits. _Jabl. Pupa va igaugo. Ir galvoja: kazin kas ta pupa lips dangun. SZ 212. Kreivos pusaités prie jiros. Sakai sliuogia kamienu, smeliu, sakus nustveria bangos. SkemBD 80. U Zlipo ant stogo nutekamaisiais vamzdzZiais (bk). [Jis] drasiai galéjo méginti pere iti viena grindu lenta isilgai. KatiIMAR 50. Tokiy daiktvardziy konstrukcijos su prielinksniu per turi paprastai reiksme ”skersai”, pvz.: eina per kelig, brenda per upg, lipa per kopééias (paguldytas). aoe jei kontekstas neleidzia dvejopo situacijos suvokimo, galimos pagreéiui kai kuriy linijiniy daiktavardziy ir abi minétos konstrukcijos. Pavyzdiiui, kelia idilgai zymi daiktavardziy lieptas, tiltas inagininkas ir konstrukcija su prielinksniu per (daZniau). Mes einame lieptu, o jis brenda su batais ir kelném tiesiai. Rm. Jau eidama tiltu isgirdau gudy karviy baubimg. PukAL 13. AS tokioj tamsioj nakteléj bijau citi per lieptelj (tts). Melagis melavo, per tiltg vaiiavo, rateliai uzkliuvo, melagis isgriuvo — keberiokst (tts). 2.1.1.2. PrieSdélio pavediniai, Zymintys nutisusia vieta, apribota i8 vienos pusés (Sono) (zr. LKG 1965:425). ; Eina jaunikaitis toliau paupivu. SZ 270. Visi grjzteléjo ir pamaté pamiske atjojanéius kelis kryZiuodcius. VienR IV 103. Pulkas aviy gurinéja paeziais. BaltNV 39. Tg popiete vaik s éi ojau pajuriu vienas. SkemBD 94. Sarka ilgai v.e dé raisto p akragéiu Zalgo pédomis. VienR IV 28. Sios darybos daiktavardziy kelio jnagininkas yra visiskai sinonimiskas prielinksniy pagal/ palei konstrukcijoms su daiktavardziais, i8 kuriy yra padaryti atitinkami prieSdélio pavediniai, plg.: pamiské — eina pamiske, miskas — eina palei miskg. Plaéiau apie pastarasias konstrukcijas Zr. 3.1. (2.1.1.3. Kity konkreéios reiksmés daiktavardZiy kelio jnagininkas daznai gali kaitaliotis su prielinksnio per konstrukcija. Nesunku surasti gretimines vartosenos pavyzdziy su tuo pa¢iu daiktavardziu. J nakty alkang, 4 naktj saltg e ini pusnyny apdengtu lauku. MykPutR 1354. — [Andrius] nusvirduliavo per laukg vienplaukis. 146 BubnZDZ 14; Anoj dienoj einu misku, girdziu — stuksena genys. Ktk. —Stai per miskg traukia Zaléio karieta. SNéerR I 406; Suzvenge, subildo Zirgelis toli: bernuzis atjoja giria... MairRR1I90. — J oja jie per girig, Zuri — ant kelio auksiné pasaga. SZ 247. Debesys pamazu kazin kur nugliuozia palinkusiu dangum. VaizgRR | 277. — Ag ne sauliulé per dangy vaikséioti. Viln; Jis éj0 savo tévy kiemu_ tvirtais ir dziaugsmingais Zingsniais. RutP 12. — Juras éj 0 per kiem gq, nuleides galug. CvR V 121; Sniegu létai pra- §liauzZiarogés, PukAL 23. — Albinuké nubrido per sniegg lengva ir greita. BubnZDZ 13; Eidamas bamnyéiosaikste, Tadas susitiko su Baubliu. GliauPR 347. — Nuéjo per Katedros aik st¢ (bk); Seniai neskustuveidu ritosi stambi agara. BaltRn 91. — Perrauksléta veidg rieda dvi karéios dar uZsilike asaros. BilR 1 57; Merginos skruostais vienapokitos nusirito keletas skaidriy agary (rs). — Ko, agaréle, ko tu per skruostg kaip perlas riedi? MairRR I 129. Jis senas, jo kojos velkasi grindimis (/ pergrindis). SkeémBD 98. Jis stebi, kaip siena (/ persiena) $liauzia meélyna muse. Skem BD 66. Ir sméliu(/ persméli) nuzingsniavau namo. SkémBD 96. Plaukiame Keturiy Kantony e Ze ru (/ per ezera). SkémBD 90. Valtis nulinguoja_ pasiurusiy banguketerom (/ per keteras). PukAL 48. Ir dabar, brisdamas marmalynemis nuo miestelio stoties, apie tai galvojo. BilR 1 77. Prielinksnio per konstrukcijos vartosena platesné, o jnagininko — stilistiskai motyvuota. Jis budingesnis Snekamajai kalbai, grozinei literaturai. 2.1.1.4. Dazni daiktavardziy daugiskaitos jnagininkai, Zymintys vientisus plotus, kuriais slenkama (o ne atskiras vietas!). Ig pradziy af einu laukais. PukAL 223. Raiteliai ilgai 7 ojo migkais ir glaitais. VinRIV91. Fini pelkémis pro linguojanéius kupstus. SkemBD 46. Kalnais lakiojau, dauboj nakvojau, zilviciy krume lizdelj kroviau (tts). Brido jie pievok & liais, klimpo staéiuose molyny nugriuvimuose. KatiiMAR 99. Kai daiktavardzio daugiskaita zymi atskiras, daznai viena nuo kitos nutolusias vietas, keliui nurodyti sakoma prielinksnio per konstrukcija ar prielinksnio po konstrukcija (su kartotinés slinkties veiksmazZodZiais), plg.: Pavargélis éjo per kaimus, prasydamas i3maldos. — Pavargélis v ai k § €% ojo po kaimus, prasydamas ismaldos. Sios konstrukcijos turi reikime 18 vienos vietos j kita”. Placiau apie tai Zr. aut. 1981:25 tt. 2.1.1.5. Galimi greta du kelio jnagininkai daiktavardziy, zymin¢iy vietas, susijusias savo tarpe itraukimo santykiu, pvz.: Tuo siauru duobétu tak u parugémis kvapig Zolg kasdien mina Zingsniai atsragiis (Myk-PutR I 320). Tokiais atvejais vieng inagininka galima pakeisti nuo daiktavardzio priklausomu kilmininku, plg. mina parugiy taku. Gretinamieji junginiai skiriasi vienas nuo kito ne tik sintaksine sandara: pirmasis sudarytas lygiagretaus prijungimo bidu (abu démenys su veiksmazZodiiu siejami tiesiog), o pastarasis — laipsnigkai, bet ir informacijos pobudziu, aprasomos situacijos akcentais. Lygiagretaus prijungimo junginiais vienodai pabréziamos abi daiktavardiiais 147 pasakytos vietos, o laipsnisko prijungimo junginiais, turinéiais hierarching struktira, aktualizuojama viena vieta, pasakyta tiesiogial su veiksmazodZiu susietu daiktavardzio jnagininku. 2.1.2. Per su galininku 2.1.2.1. Prielinksnio per konstrukcija, kaip ir inagininkas, aymi slinkties kelia daikto vidumi. Tatiau iy formy vartosena sutampa tik is dalies. Kiekviena minimy formy turi sau bidingg vartojimo sritj bei semantini Jungluma. 2.1.2.2. Prielinksnio per konstrukcijos, sudarytos su linijinés reiksmés daiktavardZiais (pvz., kelias, upé, griovys ir pan.), turi reiksmg ”skersai” ir jnagininku nepakeigiamos. : Ziariu, béga per kelig koks Zérelis. Ktk. Nesustojau, nepatyriau, kas ten Saukia, tik €jau per gatve¢ juodg. Myk-PutR I 294. Dar nejsiyré Kulvys vidurin, mato: plaukia per Nemung 4 Merkinés krantg briedis plaéiaragis. KrévP 34. Sias konstrukcijas galima pakeisti prielinksnio skersat konstrukcijomis, plg.: eina per kelig/ skersai kelig (kelio), plaukia per up¢/ skersai upg (Zr. 2.1.3). ico Tik prielinksnio per konstrukcijos vartojamos reiksti keliui ”per virsy” (su veiksmazodiiais skristi, (per)Sokti, (per)lipti, (per)Zengti, (per) mesti ir pan.). Isbégo Marcelé ant gonky ir pamaté gerviy virting, sk rend anéig per ezZerg. BorBM; 49. Zengdama per slenkstj, ji graibési dury. SimonP; 103. [Zmonés] $0 kinéjo per rikstanéias, Zaizaruojanéias sijas. CvR V 205. 2.1.2.4. Ivairids leksinés sudéties prielinksnio per konstrukcijos, jungiamos su giminisko prielinksniui prieSdélio perveiksmazodjZiais, yra sinonimiskos vienam galininkui. i Perplauksi per upg, taves lauks mano Zmogus su dviem arkliais. SaltRD 136. Persliuoges per tvorg, slubuodamas, vaikas pradéjo bégti slénio pusén. CvR 1 289. Jis dar gali, tikriausiai, gali pereiti per sieng. VenclGD 468. Ugnis pergoko per griovj. Katil MAR 369. Per slenkstj perzengti tatkési, bet nesisekée. L2PR185. Jurgis perbraukéranka per didzuly emélapj. SajND 19. Devynias upes plaukte perplaukiau, o Sig dedsimtg nerte perneériau, RD 37. Perlipes tvorg, Anskis eina parugémis. Simon. Vaisvilka, uzsisiaustes ant Sarvy juodg kailj, netvirtom, nuo susijaudinimo linkstanéiom kojom peréjo meng. SaltRD 150. Perbraukia ranka veidg, ir sypsenos — né pédsako. BubnZDZ ‘7 Gretinamos formos, ty. prielinksnio per konstrukcija ir galininkas, skiriasi tam tikrais reikmés atspalviais. Prielinksnio per konstrukcija labiau pabréziama pati slinktis (prielinksnis per savo semantikoje turi ir slinkties sema), o galininku, kaip objekto linksniu, akcentuojama slinkties iveikiama vieta. 2.1.2.5. Tik prielinksnio per konstrukcija vartojama nusakant aisky tarpinj kelig, — ta rodo kontekstas. Ig Vilniaus j Zarasus vaziuoja per Uteng. Ut. Kai as 148 gryzZau namo per Kuomiskes, pamaciau jg iséjusig 15 girelés ir plevésuojanéig Zalia Serpe. VienIMA 143. § kartg jie vaziavo ne Zemaiciy plentu per Silénus, o keliu, pro Nemung. VenclGD 64. Taéiau kada is linksmo ir nertpestingo Paryziaus perVokietijg grjzZo namo, jis suprato: pasaulyje darosi kazkas ne taip. VenclGD 112. Tarpinj kelia Zymi ne tik tikriniai daiktavardziai, bet ir bendriniai, pvz.: Per kaimeg, éerskédami geleziniais panéiais, i $j 0j 0 nakties paskutiniai naktigoniai. VienIMA 23. [| mokyklg eidavau per mi 5kelq (dali kelio, o miskeliu reiksty ”visa kelig”). Ktk. Beje tikriniai daiktavardZiai gali reiksti ir ”visa kelia”, ta¢iau tik su prielinksniu per (kelio jnagininku tokie daiktavardziai nesakomi), pvz.: Vaziuojant per Uteng, sutemo, bet ne *vaziuojant Utena. 2.1.2.6. Keliui daikto vidumi zymeéti su prielinksniu per paprastai vartojami plaéios reikSmés konkretiis daiktavardziai, pvz.: Per pasaulj keliauja Zmogus. Brazdz. Rudenélis per tévynge nuzing sniavo Silo virziais. SNérR 1 325. Finu per pavasariskg Zz eme¢ — ir mano Sirdis pilna giedros. PukAL 223. Ir vaikus ji vedas zemén per marias, — ir sugrj2ti zada, kada jis norés. SNérR | 422. 2.1.2. Prielinksnis per (ne jnagininkas!) vartojamas su daiktavardziy daugiskaita, Zymintia daiktus, iSsidés¢iusius tam tikru atstumu vienas nuo kito (Siy opozicija — daiktavardziy daugiskaita, zyminti vientisas vietas, Zr. 2.104): Treéias ruduo ig eilés ji keliavo per apylinkéskaimus. CvR, 1135. Fik per namus — vis gal uzsiklausi, kas parduoda karve. Ktk. Kadaise monetaéjo per zmoniy pirgtus. GliauPR 92. Per rankas é€ 0 stikliné [su Sampanu]. RimkKK 335. Sios konstrukcijos zymi visa kelia, suskaidyta atkarpomis. Tokios reikémés konstrukcijos sudaromos ne tik su vietas ar daiktus, bet ir su asmenis ar ivykius (procesus) zyminéiais daiktavardZiais. Ej o [mokytoja] per tévus, prasydama, kad leisty vaikams mokytis. RimkKK 138. Nesuspéji Zmogusireit per §ermenis. VenclPU 332. Kasdien jis eity per talkas. BubnZDZ 11. Siems yra sinonimiski junginiai su dvigubomis prielinksniy konstrukcijomis, plg. éjo is kaimo j kaimg/ 18 vieno kaimo j kitg (platiau zr. aut. 1981 : 27). 2.1.3. Konstrukcijos su skersai, isilgai, jstrizai 2.1.3.1. Prielinksniai skersai, isilgai, jstrizai be reiksmés skirtumo vartojami su kilmininku ir galininku (zr. LKG 1971:637 tt.). Su slinkties veiksmaZodZiais Sios konstrukcijos Zymi slinkties keliag daikto (orientyro) viduje. Beje, vartojamos su déjimo, padéties keitimo veiksmazZodjZiais jos turi slinkties galinio tasko reikime, pvz.: atsigulé skersai lovos/ lovg (plg. atsigulé ; lovg). 2.1.3.2. Minimos prielinksninés kelio konstrukcijos sudaro privatyving opozicija prielinksnio per konstrukcijai pagal slinkties krypti orientyro matmeny atZvilgiu (nezymétas narys — pastaroji konstrukcija). [Veronika] perbrido skersai dirvos, iséjo pievelén ir 149 apsidairé. VienAS 33. Igilgai lauky réziat éjo. Grz. Jis éjo istrizai lauko. Mis. Ag galiu jkypat Dubysos perplaukti. Krtv. Fik jkypai misko. Vk8. Jsibégeji ir Giuozi skersai balute. MasAMB 21. Jeigu skersai kelig zuikis perbéga — bus laime. Vikv. Bek isilgai pievg. Ukm. Perplauké isilgai ezerg. Gs. 48 Pakeitus gias konstrukcijas prielinksnio per su galininku konstrukeija prarandama giek tiek informacijos, plg.: eina skersai (isilgai, jstrizai) pievos/ pievg ir eina per pievg (bet kuria kryptimi pievos matmeny atzvilgiu). te 2.1.3.3. Prielinksnio isilgai konstrukcijos, paprastai tarmése, gali Zymeti ir kelig daikto padaliu. Siuo taveju jos yra sinonimiskos prielinksniy pagal/ palei su galininku konstrukcijoms ar/ bei priesdelio padaiktavardziy jnagininkui, pvz.: eik iilgai upés/ pagal (palet) upe/ paupiu. ; 2.1.3.4. Tie patys ZodZiai skersai, istlgat, jstrizai/ jkypai esti vartojami kartu su prielinksnio per konstrukcija ir atlieka prieveiksmio funkcija, pvz.: Karta Zmogus svetur nuklydgs nuo tako ir skersai per lau kus beeidamas turéjes pro tvorg jst. Jrk 127. Fik per pradalgius istrizai itr atrasi. Ds. Sie prieveiksmiai su prielinksniu per samplaikos nesudaro: tai rodo jy galéjimas eiti po prielinksninés konstrukcijos, t.y. postpoziciskai, plg. eina skersai per dirvg (a) ir eina per dirvg skersai (b). Prielinksniné minéty prieveiksmiy vartosena su galininku galejo atsirasti i8 konstrukcijy (a), praleidziant prielinksnj per ir neprarandant informacijos, plg. eina skersai [per] dirvg. 2.1.4. Apibendrinamosios pastabos 1) Slinkties kelia i8tisai daikta zymi inagininkas ir prielinksnio per konstrukcija. Sios formos sudaro opozicija prielinksniy pagal/palei ir pro su galininku konstrukcijoms, zyminéioms kelig daikto pagaliu, plg.: eina misku/ per miskg — eina pro miskg/ palei miskg. 2) Prielinksnio per konstrukcijos ir jnagininko vartosena is dalies sutampa. Tatiau kiekviena minétyjy formy turi ir sau budinga vartojimo sritj. 3) Jnagininku sakomi linijinés reikSmés daiktavardZiai, pvz.: eina keliu, gatve. Tie patys daiktavardziai su prielinksniu per turi kitokia kelio reikSme — ”skersai”. 4) Su prieSdélio perveiksmazodZiais vartojama per konstrukcija. Be to, ji yra sinonimiska galininkui, pvz.: peréjo per kiemg/ kiemg, persoko per griovj/ griov}. 5) Tik prielinksnio per konstrukcija vartojama zymint tarpini kelia: kada is konteksto aisku, kad perkertama vieta paliekama, kaip vienas pakelés taskas, pvz.: [8 Vilniaus 4 Uteng vaziuojam per Molétus. 6) Zymint visa kelia, t.y. kada neakcentuojamas priartéjimas prie vietos ir nutolimas nuo jos, prielinksnio per konstrukcija. ir jnagininkas gali buti vartojami pagreciui, sinonimiskai, pvz.: eina per kiemg/ kiemu, vaziuoja per miskg/ misku. Siuo atveju inagininkas yra stilistiskai zymétas. 7) Prielinksnio per konstrukcija ir inagininkas (kartu paémus) sudaro privatyving opozicija prielinksniy skersai, isilgai, jstrizai konstrukcijoms, Zy150 7 min¢ioms ir slinkties krypti orientyro matmeny atévilgiu. 2.2. Kelias kiaurai daikta 2.2.0. Kelias kiaurai daikta yra reiskiamas konstrukcijomis su prielinksniais pro (i3éjo pro duris) ir per (kulka islindo per sieng), taip pat su skersai, istlgai, jstrizai/ jkypai, kiaurai (iltys islinde kiaurai zandy). Kelio kiaurai daikta konstrukcijos sudaro opozicija kitoms kelio konsturkcijoms pagal slinkties kryptj orientyro atzvilgiu: jos zymi slinkti st a tm en ai orientyrui, persmeigiant ji, pvz.: kulka peréjo per sieng, iéjo pro vartus (vartai suvokiami kaip vertikali plokstuma). O kitos kelio konstrukcijos zymi slinkties kelia ly giagrety orientyrui, pvz.: eina per aikste (kelias lygiagretus daikto pavirsiui), eina palei aikste (kelias lygiagretus daikto Sonui), eina apie aikSte (kelias lygiagretus visoms daikto puséms). Kelio kiaurai daikta reikSmé yra nevienalyté: prielinksnio pro konstrukcijomis Zymimas kelias paprastai kiaurai tustia apribota vieta, pvz.: eina pro duris, lenda pro skyle, o prielinksnio per konstrukcijomis — kelias kiaurai vientisa daikta, pvz.: islindo per delng, persigéré per darbuzius. Prielinksniy pro ir per vartosena pirmiausia skiriasi pagal daiktavardziy reikimes, is dalies pagal veiksmazodzius. 2.2.1. Pro su galininku 2.2.1.1. Prielinksnio pro konstrukcijos, zyminéios slinkties kelia kiaurai daikta kaip kliuti, gali tureti vertinamasias semas ”sunkiai” ar ”lengvai” (plg. rusy k. CBIIO 1972:131). Tai matyti is konstrukcijas valdanciy veiksmazodziy bei prie jy prisliety prieveiksmiy ar dalelyéiy, plg.: 1) veZimas sunkiai pravaziavo pro vartus, 2) vezZimas lengvai pravaziavo pro vartus; 3) vezZimas vos prasibraskino pro vartus, 4) *vezimas lengvai prasibraskino pro vartus; 5) vezimas lengvai prasmuko pro vartus, 6) *vezimas sunkiai prasmuko pro vartus. Neutraliis minétyjy semy atZvilgiu veiksmazodzZiai gali turéti abu modifikatorius (Zr. pvz. 1,2), o zyméti — tik po viena (Zr. pvz. 3,5). 2.2.1.2. VeiksmazodZius, su kuriais vartojamos prielinksnio pro konstrukcijos, galima skirti j kelias semantines grupes (Zr. aut. 1963:52). a) Neutraliis slinkties veiksmazZodiiai: eiti, bégti, vaziuoti, nesti, vyti ir pan. b) Veiksmazodziai, reigkiantys slinkti su klittimis, t.y. turintys sema *sunkiai”: laudtis, brautis, veritis, spraustis, grustis, skverbtis ir kt. c) Regéjimo ar su regéjimu susijusius veiksmus ar biisenas Zymintys veiksmazodZiai: matyti, Ziureéti, stebéti, atrodyti; spindéti, sviesti, mélynuoti, marguliuoti; d) Girdéjimo ar klausa suvokiamus veiksmus Zymintys veiksmazZodZiai: girdéti, klausyti, kalbéti, skambeéti ir kt. 2.2.1.3. Prielinksnio pro konstrukcijoms skiriamaja galia turi jy daiktavardzio leksiné reiksme, plg.: Eina pro sodg ” pro ali”, 151 lima pakeisti prielinksniy pagal/ palei konstrukcijomis su atitinkamais neprieSdéliniais daiktvardziais ir atvirkS¢iai, jei tam netrukdo sintaksiné aplinka, plg.: nuéjo paupiu/ palei upe, pamiske/ palei miskg, Sliauzia pasieniu/ palei sieng, skraido pazemiu/ pagal zeme. Taéiau Siy formy negalima kaitalioti, jei jos turi paZymini, plg.: Is misko trauké grioviaksiaii3mintu paupiu (KatilMAR 285) ir Bjo p agal sodotvorg. Antra vertus, prielinksninés konstrukcijos negalima pakeisti jnagininku, jei i8 jos daiktavardzio nedaromas prieSdélio pavedinys, pvz.: Stai ateina merguzélés pagal mano pradalgé lj. Rz. 3.1.3. Prielinksniai pagal/ palei vartojami ir su nelinijinés reiksmés daiktavardziais, Zymin¢iais tam tikrus plotus (pvz., mi3kas, sodas, rugiai ”rugiy laukas”, eZeras) ar Siaip didesnés apimties daiktus (pvz., pastatus). Exk pagal rugius. LKK IX 162. Praéjo vilkas pagal sodziy. Mrc. Mudu patraukéme per laukus pagrioviais, palei didelg¢ b alg su trim berzZais ant kranto. MikelLE 87. Ziuriu— joja palei duvarg. Lp. Joju palei sod gq, sodai suiydejo. Ktv. Ir tokias konstrukcijas galima pakeisti priesdélio padaiktavardzio jnagininku (jei toks daiktavardis yra ir jei tam netrukdo sintaksiné aplinka), pvz.: Aliukas aisargiai slinko paezere. ZobSV 78. (Plg. dar: EZ ero pakraséiu slinko nerdpestingas gyvulélis. ZobSV 55). Laukai jj visada trauké, opavaikstinéti paruge ne kasdien tenka. ZobSV 15. Antra vertus, tokios prielinksniy pagal/ palei konstrukcijos gali biti vartojamos pagreciui su prielinksnio pro konstrukcijomis, plg.: 1) vaziavome pro ezerg/ palei ezerg, 2) jojo pro sodg/ palei sodg, 3) praéjo pro stulpg/ *palei stulpg. Gretinamieji junginiai skiriasi tam tikrais reik&més atspalviais, kuriuos Jiems teikia prielinksniai: prielinksniu palei pabrégiamas slinkties kelio artumas orientyro (vietos) atzvilgiu ir kartu orientyro tisumas: pats prielinksnis turi "linijiniskumo” sema ir ja gali perteikti gretimam ZodZiui (vieta zyminéiam daiktavardziui), jei tam nepriestarauja gio reikimé. Sakysim, su daiktus kaip taSkus Zymin¢iais daiktavarddiais (zr. 3 pvz.) Sis prielinksnis praranda *linijiniskumo” sema, todél su jais ir nebiidingas. O prielinksnis pro nurodo aplenkiama, paliekama daikta (vieta) neakcentuodamas slinkties kelio artumo nuo jo. 3.1.4. Su daiktavardgiais, zymin¢iais nedidelés apimties daiktus, tevartojamas prielinksnis pro ir labai retai — prielinksnis pagal, pvz.: Taéiau vienas nedoras mokinys paleido man j galug riesutg, kuris prazvimbé visai pagal mane. BaléGK 92. Tokia vartojimo aplinka prielinksniams pagal/ palei yra periferiné. Pavyzdiiy su prielinksniu pro Zr. 3.2. 8.1.5. Prielinksniai pagal/ palei vartojami su daugiskaita daiktvardziy, zymin¢iy viena eile igsidéséiusius ar pasklidus daiktus, pvz.: i Buvo sunku Zitréti, kaip moteris b é ginéjo jau pagal gretimojo egelono vagonus. CvR; II 399, O kai pakyla, tai eina pa158 gal visy misy lovas, kam pagalve kimsteléja, kam apklote nuspirtg pataiso. BaltPV II 322. Bédos eina palei namus, ne palei mediius (tts). Tokias konstrukcijas galima pakeisti dvigubomis prielinksninémis konstrukcijomis, plg.: béginéjo nuo vieno vagono prie kito, eina nuo vienos lovos prie kitos (apie tai placiau Zr. aut. 1981 : 27). 3.1.6. Prielinksniy pagal/ palei konstrukcijos,sudarytos su daiktavardziais zemé, vanduo ir pavartotos su veiksmazodiiais skraidyti, skristi turi reik8mg arti”, pvz.: Skrenda jie dazniausiai zemai pale i pat vandenj. IvanPP 191. Kregidés tik siuva, tik siuva pagal zeme. CiurlS; 48. Leisiu dalgely palei Zemelg, kirsiu dobilg palei Sakneles. DvD 96. Tam paciam reikalui vartojama prielinksnio arti konstrukcija arba prie’- delio padaiktavardziy inagininkas, pvz.: Kregdés apie vidurdienj islindo is lizdy ir pradéejo skraidyti visai arti Zemé s. ZobSV 45. Kregidés dar labiau pasiuto lakstyti pazemiu. ZobSV 46. 3.1.7. Apibendrinant pasakytina, kad: 1) prielinksniai pagal ir palei yra leksiniai sinonimai: jy vietos reik’mé visiskai sutampa, pvz.: eina pagal/ palei upe, vaiksto pagal/ palei namg; 2) bidingiausia iy prielinksniy vartojimo aplinka yra linijinés reikimés daiktavardziai, pvz.: upé, griovys, tvora, siena, eZiair pan. (su Siais daiktavardZiais nevartojamas prielinksnis pro); 3) Sie prielinksniai eina ir su daiktavardiiais, zyminéiais tam tikrus plotus ar didesnés apimties daiktus, pvz.: eina pagal miskg, sodg, aikste (su Siais vartojamas ir prielinksnis pro, ta¢iau kiek skirtinga reikime, Zr. 3.1.3); 4) prielinksniai pagal/ palei retkaréiais pavartojami ir ”ne savo” aplinkoje: su daiktavardZiais, zyminéiais daiktus kaip ta3kus (jy prieSybé daiktai kaip linijos ar plotai), pvz.: prabégo palei stulpg, prasvilpé palei ausj (tokioje pozicijoje biidingas prielinksnis pro); 5) prielinksniy pagal/ palei konstrukcijos gali biti visiski sinonimai prie3delio padaiktavardziy jnagininkui, pvz.: eina pagal up¢e/ paupiu, pagal sieng/ pasieniu, palei tvorg/ patvoriu, vaziuoja palei miskg/ pamiske. 3.2. Pro su galininku 8.2.1. Prielinksnio pro reiksme apibendrintai nusako suprieveiksméjusi konstrukcija pro Salj (jos daiktavardis turi reikimge ”Sonas”, kurj DZ, iskeliama pirmaja, p. 803). Sios konstrukcijos realus turinys, t.y. aplenkiamas daiktas, paaiskéja i8 konteksto, pvz.: Irnet Zitiréjo ne j mane, o kazkur pro §alj (promane). BaltPV 128. O Juozas praéjo pro salj, visai neprasnekings mylimojo svecio (pro svetia). LzP II 18. Sitai priegais miisy ateina sieliai: garlaivis greitai su jais susilygina. Lyg nenoromis sieliy prieSakys is palengva sukasi nuo garlaivio upés vidurin, — ir sieliai, vandens neSami, slenka pro Salj (pro garlaivi). BilR 1 133. Dabar gyventojai ne tik nuo jo (kalno) nebebégo, kaip nuo ligos ir maro, bet eidami pro §alj (pro kalna), su pagarba ir meile lenké Zemyn savo galvas. BilR I 149. 3.2.2. Prielinksnio pro vartosena keliui zyméti yra platesné ir jvairesné negu prielinksniy pagal/ palei. 159 3.2.2.1. Sio prielinksnio konstrukcijos jungiamos ne tik su aiskiais slinkties veiksmazodziais, bet ir su: a) garsiniais, pvz.: Pro tavo galvelg vis bitutés duzgia, o pro mano jauno — vis kulkelés u Zia. Ply. Pro mus bildéjo ilgi egelonai. BaltRn 88; b) regéjimo (ir pan.), Pvz.: Pro darzing maty ti platus laukai, pievos ir toliau medziat. ZemR III 178. Uztraukia pypkés ir pas tzid ri pro sodziauskluonus, pro tvartus. KrévAP 86. Leksinéje aplinkoje (a) prielinksnis pro galimas dél to, kad prielinksninés konstrukcijos reikiméje jauciama slinkties sema (pro tevartojamas keliui zyméti ir nevartojamas vietai nurodyti). O regéjimo veiksmazodiiai patys turi neryékias slinkties semas: Hureti *kreipti zvilgsni kur”, matyts ”suvokti Ziiirint”, Prielinksniy pagal/ palei konstrukcijos yra nediferencijuotos krypties/ vietos poZitriu. Todél jy skiriamoji reiksmé priklauso nuo veiksmazodzio. Sakysim, su nurodytaisiais veiksmazodiiais (a, b) diy prielinksniy konstrukcijos turi vietos (ne kelio!) reikime, pvz.: bités dizgia palei galvg, palei darzing matyti pieva. 3.2.2.2. Prielinksnio pro konstrukcijy budinga vartojimo aplinka yra giminisko jam priesdélio praveiksmazodZiai, pvz.: praéjo pro sodg, pravijo, pro namus, pratizé pro miestg. Skirtini du atvejai. a) VeiksmazZodiiai, padaryti is intranzityviniy slinkties veiksmazodziy (pvz.: praetti, prabégti, praplaukti, praslinkti), sudaro junginiy su prielinksnio pro konstrukcija, kuri gali kaitaliotis su vienu galininku (ar kilmininku — jei veiksmaZodis turi neigini ne-). Praéjes pro liepg (/liepa), pajunt kaimo kvapg ir jautiesi namie. Myk-PutS I 23. Kodél tu éjai ir pra éjait pro vartus neugsukes? Lnkl. Pralékdamas bitinélis pro dréve, sukrutino drévelés Sakele (tts). Dainai pravaziuodamas pro Marijampolg, jei tik randu laisvg valandele, 4 kapines uzsuku atlankyti mylimo rasytojo kapo. VenclLL 370. Rapolas vaziavo ir pravaziavo kiemg, nuvijo arkly lauko keliu. BaltPV 11351. Praéjau tarp dviejy egliy jtaisytas su p uo kles. RadzPV I 23. Privaziavo sodziy, pravaziavo silg. ZobSV 77. Pr aplaukus Seredziy, leidzasi saulé. PukAL 46. Niekas nei eidamas, nei jodamas, nei vaziuodamas — ne praeidavo, neprajodavo, nepravaziuodavo jo auksty dv ary, kad nebity uzéjes, nepasidziauges turtais, nepernakvojes. Krev. Galininkas nuo prielinksnio pro konstrukcijos skiriasi tam tikrais reiksmeés atspalviais: pirmu atveju labiau pabréziamas pats paliekamas, aplenkiamas daiktas (vieta) (praéjo liepg), o prielinksnine konstrukcija — to daikto aplenkimas (praéjo pro liepg). b) Tik prielinksnio pro konstrukcija prisijungia prieSdélio pravediniai, padaryti: : 1) is tranzityviniy veiksmaZodziy (pvz.: pravesti, pravezti, pravyti, praginti; prapilts, pramesti): Riscia pro saltg dugg pravaré —ne visi ir suslapti suspéjo. SruogR V 79. Pro mane pravedZé baltg, ig lenty sukaltg karstg. BilR 1212. Pyliau patamsy irprapyliau pro puo160 dyne. Ktk; 2) i8 garsiniy veiksmazZodziy (pvz.: prawzti, pradundéti, pra3vilpti, prainypsti): Léktuvasprauzé pro miestg (bk). Traukinys jau pr adundéjo pro ezerg. Ktk. Kulka prasgvilpé pro pat galvq (bk). Pirmuoju atveju prielinksninés konstrukcijos negalima pakeisti galininku dél veiksmaZodZio sintaksinio valentingumo: galininko pozicija uzimta kito daiktavardzio, pvz.: prameté kamuolj pro krepsj. Antru atveju, to neleidzia veiksmazZodZio reikSmé: garsiniams veiksmazodZiams slinkties reiksmé yra antriné ir jai isry8kinti reikalinga vietos konstrukcija. Be to, galininkas nesakomas su vaizdingais ar perkeltinés reiksmes veiksmazodfiais, turin¢iais prieSdéli pra-, pvz.: lapé prabindzino pro svirng (ne *svirng), kaimynas pradilbino pro musy namus, raitelis praléké (prasvilpé, praskrido, pranéré) pro pilj, praslinko pro langus. Antra vertus, konstrukcijos nepakei¢iamuma gali lemti ir jos patios leksiné sudétis. Sakysim, prielinksnio pro konstrukcija su asmeniniais jvardZiais nekeigiama galininku, pvz.: Pro mane praéjo birelis Zmoniy (bk). Jis nepraeina pro mus nepasnekings. Pro mus pravaZiuoja daug masiny. Ktk. Taip pat ir asmenis Zymintys daiktavardZiai paprastai sakomi su prielinksniu pro, reciau — galininku, plg.: Dabar Severiutei... vis dazniau atsitikdavo praeiti pro griezikg. VaizgR144—Jis praeidavo sveéius ir, sustojes prie sosto, nusikabindavo tg keistg dézute. JurkVT 40. 3.2.3. Prielinksnis pro sudaro konstrukcijas su jvairiais konkre¢ios reiksmés daiktavardZiais, ZyminCiais ir vietas, ir daiktus, isskyrus linijinés reikSmes daiktavardzius, kurie yra bidinga prielinksniy pagal/ palei vartojimo aplinka (ar; 3.1). Kai vaziavome pro ezerg, tévas parodé motinai, kur vilkas papjove kumeliukg. VienIMA 157. Jis nuéjo pro placig turgaus aikste¢. CvRI101. Beeidami pro trobele isgirdo didziausig riksmg. KIm. Kating nuvijau pro arimus. CvR194. Karewiai apsisuko ir tiesiai pro obelis nudulkéjo j lauky platumas. ZobSV 106. Vienas bijo vakaro metu eiti pro pirty. KrévAP 69. AS igsilenkiu pro atramg. PukAL 30. Motina p akreipia galvg pro pakuly kuodelj. BaltPV115. Paskui taip kirto skiltuvu 4 titnagg, kad ZHupsnis kibirkSciy istry sko pro nagq. Myk-PutS170. Vél aiskiai maté jj pro avy nugaras. CvRi V 22, 3.2.4. Junginiams su prielinksnio pro konstrukcijomis yra variantiski (artimi) priesdélio apveiksmazZodiiy junginiai su galininku, pvz.: Dvarg istolo apeik — daug bédy isvengsi (tts). Nori nenori, o balg reikia aplenkti. Dkk. Mes Sesiese paspéjome dar susokti ; lative ir laimingai aplenkéme uolg. Balé. 3.2.5. Apibendrinant pasakytina, kad 1) prielinksnio pro konstrukcijos, skirtingai nuo pagal/ palei konstrukcijy, teturi kelio reiksme (ir negali zyméti buvimo vietos); 161 2) prielinksnio pro konstrukcijos vartojamos ne tik su aiskiais slinkties, bet ir su regéjimo, garsiniais ir kitais veiksmazodiiais, turinciais slinkties semas; 3) bidinga prielinksnio pro konstrukcijy vartojimo aplinka yra giminisko jam prieSdélio praveiksmazodziai. Su vediniais, padarytais is intranzityviniy slinkties veiksmazodziy, 81 konstrukcija vartojama pagreéiui su vienu galininku (be prielinksnio), pvz.: praejo (pro) Suling, prajojo (pro) dvarg. Su Kitais veiksmazodjiais tokia kaita negalima (Zr. 3.2.2.2. b); elt: 4) prielinksnio pro konstrukcijas sudaro ivairis konkreéios reik8més daiktavardfiai, i&skyrus linijinés (Sie yra bidinga prielinksniy pagal/ palei vartojimo aplinka); ; 5) prielinksnio pro konstrukcijos gali kaitaliotis su pagal/ palet konstrukcijomis, kai jas sudaro platesnes vietos savokas (ne taskus erdvéje) Zymintys daiktavardiiai, pvz.: eina pro ezerg/ palei ezerg// paezere. 3.3. Apie/ aplink su galininku 8.3.1. Sios konstrukcijos zymi kelia, juosianti daikta i8 visy pusiy, ir Siuo pagrindu sudaro priespriesq kitoms kelio orientyro pagaliu reikmés konstrukcijoms, plg. apéjo apie/ aplink eZerg ir nuéjo pro ezerg (j miskg), perskrido per ezerg. Apie/ aplink konstrukcijos su galininku zymi ir nekontaktinj (su orientyru), ir kontaktinj kelig (pvz.: vynioja sitilg apie pirstg). Beje, pastaruoju atveju turime kelia ir galinj taska kartu. 3.3.2. Nekontaktinis kelias yra reiSkiamas junginiais su slinkties veiksmagodfiais (a), kurie gali turéti ir prieSdéli ap(i)- (b). a)Apie eZerg vaziuojant susidaro didelis lankstas. Ktk. Kartu su Zeme ir a3 keliauju aplinkui saulg. MasMP ll. Vanagas, dar aplinkui trobas lékdamas, buvo jsiziurejes. Ma3AMB 225. Tris kartus aplink trobg vijosi isdaigininkg. SajND 38. b) Tetervinas laumés juosta suriso jaunavedziy rankas, apvuedé apie akmenj. VienLP 41. Su savo sveikata né aplink pirkig neapibégsi. Nmn. Apiléke aplink ez erg kai véjas. Svné. 3.3.3. Kontaktini kelia ir galini ta3ka zymi prielinksniy apie/ aplink konstrukcijos junginiuose su veiksmazZodZiais vynioti, sukti, riesti, risti. a) Kai atmirksta linai, tai vynioji apie pirstg: liza siaudelis, valaknas atstojes — gana. Antr. Dominykas ilgai suko apie smtliy pypkés nuskrudintg usg (r3). Sioms konstrukcijoms yra sinonimiékos prielinksnio ant konstrukcijos. Surado [dédé] virvele ir pradéjo vynioti ant pir ss to. MikelLE 43. Panele mano, jaunoji mano, ar uzugdei kaseles ant rankeliy vynioti? Pg. Suka metmenis ant veleno (ri). b) Su prieSdélio ap(i)- veiksmazZodiiais labiau jprasta prielinksniy apie/aplink konstrukcijos, ta¢iau galimas ir ant su kilmininku. Daktaras apvyniojo apie rankoves vadeles. VienAS 147. Kietai suspaudzia vadeles ir apsuka apie rankg. Basan. Berziokg apsisukei apie ragus, ir vainikas. Sug. 162 Bernas apsivyniojo vilko uodegg ant rankos. J8. Servetélé apvyniojama ant butelio kaklelio (rs). c) Su prieSdélio uzveiksmazZodzZiais tesakoma prielinksnio ant konstrukcija. Liepes paimti ty savo plauky kuokstg ir uzZsivynioti ant savo kairios rankos smiliaus. Slané. UZsisuk ant kaklo kg nors — neik nuoga. Jrb. Ant veleny uzsirieti tuos visus verpalus ir veri: pirmiau j nytis, paskui 4 skietg. Antr. 3.3.4. Analogisky junginiy sudaroma ir su sangraZiniais intranzityviniais veiksmazodiiais vyniotis, vytis, riestis, suktis (plg. 3.3.3). a) Zolés vyniojasi aplink kaklg. AvyzKK 194. Apvynys (apynys) glaudziai aplink karti rieéias. K II 163. Apvyniai (apyniai) ant smaigy vyniojasi (r3). b) Botagas apsivijo aplink kaklg. Rimk. Sako, ganyklose, kur yra Zaléiy, Zaltys apsivynioja karvei apie kojg ir zinda. Sil. Ko Gia apsirietei kaip gyaté apie kelmg. Pp. Aplink juosmenj dukartus apsukta arklio asuty virve (r3). Zitriant kédzivy auksinés gyvatés apsivyniojusios. Rk. Kad ant rinktusyy veleno neapsivynioty augaly, ant jo laisvai uzdétas apsauginis vamzdelis (rs). Paskui buves naras jlindes 7 dugng eZero varpo pazitreti, atradgs, bet tiktai ant jo sirdies buvgs zaltys apsirietes. Basan. Apsisuks ant kaklo tavo Zalézat. Sutk. j c) Sakydavo, kad negalima eit per Zoling rieSutauti, gyvaté ant ka klo uzZsivynios. Dt. 3.3.5. Aptariamieji veiksmaZodzZiai sudaro ir sudétingesnius Zodziy junginius, pvz.: Miskuose auggs apynys savo ilgu Siurksciu stiebu ap sivynioja aplink medzius (rs). Vienas didziausias 18 jy [drambliy] apsivyniojo susavo straubliu aplink to medzio lie me nj, kur as buvau pasislépes. BaléT VN 65. Sariinas a psivijo rankutémis broliui aplink kaklg. Avyz\SK 140. 3.4. Konstrukcijos su virs, auksciau, per 3.4.1 Prielinksniy virs (virsum, virsuj), aukséiau, per konstrukcijos Zymi slinkties kelig aukSéiau daikto (nelietiant jo) junginiuose su tam tikrais slinkties veiksmazodiiais — skridimo, lékimo ko oru paleisto, pamététo. Kiekvienas minétyjy prielinksniy turi sau bidingy vartosenos savitumy. 3.4.2. Pielinksnio virg konstrukcija vartojama nusakant kelia: a) Zemés pavirsiaus ar jame esanéiy daikty atZvilgiu, pvz.: Léktuvas skrido virs Piety asigalio. LaurVS 7. Virgum pliky, tusdiy lauky skrido senas varnas. CvR VII 67. Be paliovos skrisdavo virgum misko laukiniy anéiy pulkai. VienR IV 20. Léektuvas prawzé virs miesto (bk). Spokai |€éké virgum namy. CvR, I 187; b) aukitiau Zemés (ore) esanéiy daikty atzvilgiu, pvz.: Léktuvas skrido virs debesy. Naikintuvas siuvo virs eskadrilés. Vanagas nardé viré pauksciy pulko; 163 c) Zmogaus atévilgiu, pvz: Virs ga lvuos prazvimbé strélé (bk). Virgs galvy sklendé gandras. RimkKK 167. 3.4.3. Prielinksniui virg savo reikime yra artimas aukséiau. Skiriasi jie tam tikrais reikimés atspalviais: pirmasis rodo daikty i8sidéstyma vienoje vertikaléje, o pastarasis — gretimose vertikalése. Grafiskai 8j skirtuma galima pavaizduoti taip: 5 (virs), O(aukséiau). Tam tikrais atvejais — kalbant apie nuo Zemés pakilusius ar esanéius erdvéje daiktus — prielinksnis auksciau esti vartojamas ir slinkties keliui zymeti, pvz.: Léktuvas skrido aukStiau/ virs debesy (per debesis reiksty ka kita). Strélé prasvilpé auksciau stogo (gal virs stogo, o gal ir Salia). Bet ais prielinksnis nesakomas kalbant apie skridimo, lékimo kelia zemés pavirgiaus ploty atzvilgiu, pvz.: Paukstis skrido virs lauky/ per laukus (o ne: aukséiau lauky). 3.4.4. Su skridimo, lékimo oru veiksmazodiiais vartojamas ir specialus kelio prielinksnis per, kuris minetame kontekste turi ”kelio virs daikto” reiksme ir gali buti sinonimiskas prielinksniui virs, pvz.: Skrenda gulbelé par(per) ezeré lj. Uzp. Nera éia ko par marias skrist vandenio ieSkot. Lnkv. Jei geguté kukuoja perskrisdama per namus, tai tiej namai sudegs. Auk. Kulkelés lek kaip bitelés per mangjg galveleg. KlpD 30. Tatiau tam tikrais atvejais ir su Siais velksmazodziais prielinksnio per konstrukcija gali zyméti ”kelig daikto viduje” ir kaitaliotis su jnagininku, plg.: Paukstis skrenda per miskg/ misku(bk). Per Zalias girias gegute lékiau, per marias lydeka nériau. Kps. — O aé pasiversciau raibgja antele, lékéiau Zalia girele. JV 865. Antra vertus, ir junginys skrenda per miskg gali reiksti ”vir3 mi8ko”, pvz.: léktuvas skrenda per miskg, paukstis skrenda per miskg. 3.4.5. Su kartotinés slinkties veiksmazodjiais skrajoti, skraidyti sakoma paprastai prielinksnio virs konstrukcija. Virs géliv, lyg gyvosios gélés, skrajoja qvairiaspalviai drugiai. SRagSD 34. Virg jy (baly) skraido pempés ir linksmai sukauja. MikelLE 154. [Patelé viliojo] jj paskraidyti virgum Zaliy migsky. CvR VII 74. [Siksnosparnis] tyliai pasilinguodamasnardé virs bulviy sklypo ir darzZy. MikelKLL 26. ‘ 3.4.6. Slinkties kelia vir’ daikto Zymi ir prielinksnio per konstrukcijos junginiuose su (per)3okimo, (per)lipimo, (per)zengimo veiksmaZodziais, pvz.: Soko per griovj, Zengé per slenkstj, lipo per tvorg. Jei veiksmazZodis turi priesdeli per-, tai prielinksnio per konstrukcija gali kaitaliotis su vienu galininku (be prielinksnio), PvZ.3 persoko per balg/ balg, perlipo per tvorg/ tvorg (plaiau apie tokius junginius Zr. 2.1.2.4.). 3.4.7. 1) Apibendrinant pasakytina, kad linijinés slinkties kelias virs daikto reiskiamas: a) prielinksnio virs (virsum, virguj) konstrukcija; b) prielinksnio aukséiau konstrukcija (re¢iau); e) prielinksnio per konstrukcija; d) Sios konstrukcijos tam tikrais atvejais vartojamos pagreciui, pvz.: skrenda virs miesto/ per miestg, 164 skrenda virs debesy/ aukséiau debesy, strélé praléké virs galuos/ aukséiau galvos/ per galvg; 2) Nelinijinés (kartotinés) slinkties kelias rei8kiamas paprastai prielinksnio virs konstrukcija, pvz.: drugeliai skraido virg géliy, virs darzo; 3) Su perSokimo, perlipimo veiksmazZodjiais vartojama prielinksnio per konstrukcija ar vienas galininkas (jei veiksmazodis prieSdélinis), pvz.: Soko per griovj, bet persoko per griovj/ griovj. 3.5. Kitos konstrukcijos Tam tikruose kontekstuose kelia gali zyméti ir buvimo vietos prielinksniy konstrukcijos (plg. Kilius 1980:41—42). pries — u%: Oratorius praéjo priesais tribing (bk). Pries’ akis praslinko netolimos praeities vaizdai (bk). Kazkas greitai prabégo jam uz nugaros (bk). tarp: Keikdamasis slankiojo tarp kelmy, o Sakos draské veidg. ZobSV 132. Jis éjo takeliu tarp sniegyny lyg kilgrinda tarp raisty ir pelkiy. GliauPR 226. arti, Salia: Kregzdés apie vidurdienj islindo ig lizdy ir pradéjo skraidyti visi arti Zemés. ZobSV 45. Kazkas pracjo Salia mano dédés (bk). ties: Ties galva bité prazvimbe. po/apaéia: Masina pravaziavo po tiltu/patilte (bk). Keleivis praéjo po gatvés Zibintu (bk). Narasplauké po vandeniu (bk). Jis bégo apaéia Saky, kur ne taip smarkiai uilijo lietus. ZobSV 68. Kaip matyti i8 pavyzdZiy, netipiskomis priemonémis kelias rei8kiamas paprastai su prieSdélio praslinkties veiksmazodZiais. 4. Pabaigos Zodis 4.1. Slinkties kelias yra reiSkiamas: 1) specialiomis raigskos priemonémis — jnagininku, prielinksniy per ir pro konstrukcijomis (eina misku/ per miskg, vaziuoja pro ezerg, iséjo pro vartus, islindo per sieng), 2) nespecialiomis priemonémis: a) reguliariai — prielinksniy apie/ aplink, pagal/ palei konstrukcijomis (apéjo apie sodg, vaziuoja palei upg) ir b) nereguliariai — kitomis vietos konstrukcijomis (Zr. 3.5.). 4.2. Slinkties kelio reiksmeé yra nevienelyté. Ji skyla j smulkesnius vienetus pagal orientacinius pozymius: 1) kelias daikto viduje (eina per pievg, vaziuoja pro vartus) ir 2) kelias daikto paSaliu (eina palei upe, prabégo pro namus, apéjo aplink Sulinj). 4.3. Kelias daikto viduje pagal slinkties krypti esti dvejopas: 1) kelias istisai daikta (eina per kiemg/kiemu) ir 2) kelias kiaurai (statmenai) daikta (islindo per sieng, Zidri pro langg). Kiekviena Siy reik3miy turi po dvi raiskos priemones, kurios savaip pasiskirsto jy ”aptarnaujamg” semantinj lauka, vietomis susikryZiuodamos. _, me (> 4.4. 1) Inagininku vartojami linijinés reik’més. daiktavardiiai, taip pat prieSdélio pavediniai, pvz.: eina keliu, paupiu. 165 2) Prielinksnis per vartojamas Zymint tarpini kelia, kada i8 konteksto aisku, jog prie kalbamos vietos priartéjama ir nutolstama. oA . 3) Daiktavardiiai, turintys nelinijing reiksme, istisiniam keliui zyméti esti vartojami pagreéiui su prielinksniu per ar inagininku, pvz.: vaziuoja per miskg/misku, (agara) rieda per skruosig/skruostu. Beje, inagininkas yra stilistiskai zymétas. Juo labiau akcentuojamas vietos tisumas, o prielinksniu per — jos perkirtimas. 4) Linijiniai daiktavardziai su prielinksniu per turi kitokia kelio reikime — "skersai”, pvz.: eina per kelig, plaukia per upg. 5) Prielinksnio. per konstrukcijos junginiuose su priesdélio perslinkties veiksmazodfiais gali kaitaliotis su vienu galininku (be prielinksnio), pvz.: peréjo per kelig/kelig, perplauké per up¢/upg, perskrido per Atlantg/Atlantg. 4.5. Kelias kiaurai (statmenai) daikta yra reiskiamas dvejopai: prielinksniu pro ir prielinksniu per. Kiekvienas siy prielinksniy turi sau bidinga semantinj jungluma, — nuo ko priklauso ir paciy konstrukcijy reikSmés skirtumai. 1) Prielinksnis pro vartojamas su kiaurymes, tarpus zyminé¢iais ar tokias semas turin¢iais daiktavardZiais (jéjo pro duris, islindo pro tvorg, prasibrové pro tankumyng), o prielinksnis per— su vientisus daiktus kaip medZiaga reiskiantiais daiktavardiiais (vinis islindo per lentg, vanduo persigéré per drabuzius). 2) Tagiau tiek vienas, tiek kitas prielinksnis esti pasakomi ir vienas kito vietoje, t.y. ne savo” aplinkoje, plg.: jéjo per duris, zitri per langg, byra per sietg (rugiai) ir girdi pro sieng, véjas kosia pro drabuzius. Tokia minimy prielinksniy vartosena bendrinés kalbos poZitriu laikytina periferine. 4.6. Kelia daikto pagaliu zymi prielinksniy pagal/palei ir pro konstrukcijos. 1) Bidinga prielinksniy pagal/palei vartojimo aplinka yra linijinés reiksmés daiktavardZiai, pvz.: eina pagal upe, Sliauzia palei sieng. 2) Vartojami su nelinijinés reikimés daiktavardZiais Sie prielinksniai gali kaitaliotis su prielinksniu pro, pvz.: vaziuoja palei miskg/pro miskg. 3) Prielinksnio pro konstrukcija vartojama nurodant tarpinj slinkties kelia, pvz.: 4 miestelj eidavom pro dvarg. Siuo atveju ji prielinksniy pagal/palei konstrukcijomis nekeiéiama. 4.7. Prielinksniy apie/aplink ir vir konstrukcijos turi kelio paSaliu reiksme su papildomais atspalviais, plg.: apvaziavo apie miskgir skrido virs misko. 4.8. Prielinksniy skersai, isilgai, jstrizai konstrukcijos Zymi kelia i8tisai (eina skersai pievg) ir kiaurai (vinis islindo skersai delng). Sutrumpinimai BaltNV — BaltuSis J. Nezvyruotu vieskeliu. V., 1971. bk ape emdtiné kalba. : es ubn. — Bubnys V. Alkana Zemé. Po v; d . Nesé iy Zyea demos pers asaros dangum. Neséty rugiy Zy ur = urkus P. Ant Vilneles tilto. Chicago, 1968. GliauuPR — Gliauda_J. Perlojos respublika. Ciees, 1979. LaurVS — Laurinéiukas A. Variné saule. V., 1972. MasMP — Maé8iotas P. Mokslo pasakos. V., 1973. 166 M&kZG_ = — Miékinis A. Zaliaduoniy geguze. V., 1977. RadzePV — Radzeviéius B. Prieausrio vieskeliai. T. 1—2, V., 1985. RuatP — Rita A. Priesaika. Chicago, 1962. PozZNSV — Pozéra J. Zuvys nepaiista savo vaiky. V., 1985. PakAL — Puikeleviéitte B. A&tuoni lapai. V., 1992. SajND — Saja K. Uz nevarstomy dury. V., 1983. SirGAI — Sirijos Gira. Atlanto idilés. V., 1973. SV — Suieistas vejas. Lietuviy liaudies pasakos. K., 1985. SZ — Stebuklingas Zodis. Lietuviy liaudies pasakos. K., 1985. SaltRD — Saltenis S. Rieduty duona. V., 1972. SkemBD — Skéma A. Balta drobule. V., 1990. VienVS — Vienuolis A. Vie&nia is diaurés. V., 1989. ZobSV — Zobarskas S. Per Salti ir vejg. V., 1989. Kiti sutrumpinimai kaip akademinéje tritomeje ” Lietuviy kalbos gramatikoje”. LITERATURA 1, Jablonskis J. Linksniai ir prielinksniai. — Rinktiniai ragtai. TAs Vi; 1957, p. 551—672. 2. GNDV— Paulauskiené A., Tarvydaité D. Gramatines normos ir dabartiné vartosena. K., 1986. 3. Kilius J. Del prielinksniy pro ir per. — Miisy kalba. 1973, Nr. 4, Pp. 27-31. 4. Kilius J. Dél vietos reiksmiy sistemingumo. — Misy kalba. 1973, Nr. 5, p. 35—40. 5. Kilius J. Orientaciniy reikimiy struktira lietuviy kalboje (Apie vietos prielinksniy ir linksniy reikimes). — Kalbotyra. T. 28(1), 1977, p. 40—49. 6. Kilius J. Slankumo reiksmiy struktira lietuviy kalboje (Apie vietos prielinksniy ir linksniy reik3mes). — Kalbotyra. T. 31(1), 1980, p. 34—56. 7. LKG — Lietuviy kalbos gramatika. V. T.1, 1965; T.2, 1971; T.3, 1976. 8. Pupkis A. Kalbos kultiros pagrindai. V., 1980. 9. Rasimaviéius A. Dél vietos inagininko vartojimo. — Kalbos kultira. Nec 2; 1962, pr ile15. 10. Suk ys J. Linksniy ir prielinksniy vartojimas. K., 1984. il. Valiulyte E. Is sintaksinés sinonimikos (Galininkas su apie, aplink — kilmininkas su ant). — Kalbos kultiira. Nr. 24, 1972, p. 21—23. 12. Valiulyté E. Prielinksnio po su galininku konstrukcija ir jos sinonimai. — Kalbos kultira. Nr. 41, 1981, p. 21—40. 13. [JIA — Dpammaruxa nutoscxKoro a3zika. B., 1985. 14. CBO — Becesonogosa MB. BnonanumupceKcultt E,W. Cnoco6sI BEIPAKeHHA NpocTpancTBeHHEIX OTHOMEHHM B COBPeMeHHOM PYCCKOM a3bIke. Mocxsa, 1982. BEDEUTUNGEN DES FORTBEWEGUNGSWEGES UND IHR AUSDRUCK Zusammenfassung Es gibt einige Bedeutungen des ee der Mee dem Ding entlang wird mit ca Instumental und mit der Praposition per mit Akk. ausgedruckt (eina keliu "geht den Weg entlang” vaziuoja per miskg/misku ”fahrt durch den Wald/den Wald an grizo per Vokietsjg 1s Europos ”kehrte durch Deutschland aus Europa zuriick); 2) der Weg durch den Ding wird mit der Praposition pro mit Akk. (wenn das Substantiv eine Offnung, Hohlun bezeichnet: iséjo pro duris ”ging durch dir Tir hin”, Zidri pro grotas ”sieht durch das Gitter”), mit der Praposition per mit Akk. (wenn das Substantiv das ganze Ding bezeichnet: kulka iéjo per sieng ” die Kugel ging durch die Wand aus”, vanduo persigéré per drabuzius 167