Slinkties kelio reikšmės bei jų raiška
Full text
LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIII (1995)
GRAMATIKA IR LEKSIKOLOGIJA
ELENA VALIULYTĖ
SLINKTIES KELIO REIKŠMĖS BEI JŲ RAIŠKA
1. Įvadinės pastabos
1.1. Erdvės (vietos) santykius žyminčios žodžių formos bei konstrukcijos turi šias apibendrintas reikšmes: 1) veiksmo vykimo ar daikto buvimo vietos (gyvena mieste, auga prie kelio, aria dirvą už upės), 2) slinkties pradinio taško (grįžo iš tėviškės, nukrito nuo stalo), 3) slinkties galinio taško (nuėjo į sodžių, pakilo iki debesų) ir 4) slinkties kelio (eina vieškeliu, važiuoja per mišką, šliaužia palei sieną).
Buvimo vietos reikšmės formos sudaro semantinę opoziciją pradinio bei galinio taško ir kelio konstrukcijoms (kartu paimtoms) pagal jų reiškiamų erdvės santykių statiškumą/ dinamiškumą (plačiau žr. Kilius 1980 : 34 tt.; ГЛЯ 1985 : 462).
1.2. Slinkties kelias (toliau — tiesiog kelias) yra reiškiamas:
1) specialiomis raiškos priemonėmis,
2) nespecialiomis raiškos priemonėmis:
a) reguliariai,
b) nereguliariai (tam tikruose kontekstuose).
Kelio raiškos priemones vaizduoja 1 lentelė.
1.3. Kelio reikšmės formos — linksniai ir prielinksnių konstrukcijos — kaip ir buvimo vietos raiškos priemonės, skiriasi savo tarpe orientaciniais požymiais, plg. eina per mišką/ mišku (kelias daikto viduje — vidaus reikšmė) ir važiuoja palei upę, pro mišką (kelias daikto pašaliu — pašalio reikšmė). Žr. 2 lentelę.
Antra vertus, kelio konstrukcijos skiriasi ir slankumo požymiais: vienos jų žymi konstantinį kelią, kitos — tranzitinį (žr. Kilius 1980 : 38). Mes vartosime lietuviškus terminus — visas (vientisasis) kelias ir tarpinis kelias.
2. Vidaus reikšmė
2.0. Kelio daikto (orientyro) vidumi konstrukcijos yra dvejopos reikšmės: vienos jų žymi kelią ištisai daiktą — jo paviršiumi, pvz.: plaukia per ežerą, lipa stulpu, kitos — kiaurai daiktą, pvz.: išėjo pro duris, vinis išlindo per lentą. Šias reikšmes grafiškai galima pavaizduoti taip: [→], [↑] ir [↔], [↕]. Paties orientyro padėtis (žemės paviršiaus atžvilgiu) abiem atvejais gali būti ir horizontali, ir vertikali.
143
1 lentelė
Kelio raiškos priemonės
specialios
pavyzdžiai
nespecialios
pavyzdžiai
1.
įnag.
eina mišku
lipa virve
bėga vamzdžiu
2.
per₁
einu per mišką
plaukia per upę
3.
per₂
išlindo per sieną
4.
pro₁
eina pro trobą
5.
pro₂
išėjo pro duris
6.
kiaurai
lyja k. stogą
7.
apie/aplink
apėjo apie medį
8.
pagal/palei
eina pagal upę
9.
skersai
eina s. dirvą/dirvos
išilgai
įstrižai
10.
virš/ viršum
skrenda virš miesto
11.
aukščiau
skrenda a. debesų
Retkarčiais kelią gali žymėti ir kai kurios kitos vietos raiškos formos — prielinksninės konstrukcijos, pvz.: praėjo prieš veidrodį, prabėgo už nugaros, pravažiavo po tiltu “patiltė”. Tokias konstrukcijas galima vadinti situacinėmis kelio raiškos formomis. Jos nėra reguliarios (žr. 3.5).
Pastaba. Atskiru semantiniu vienetu laikoma prielinksnio po su galininku konstrukcija, vartojama su kartotiniais slinkties veiksmažodžiais, pvz.: vaikšto po pievą. Plačiau apie tai žr. aut. 1981 : 21 tt.
2.1. Kelias ištisai daiktą
2.1.0. Specialios kelio ištisai daiktą raiškos priemonės yra įnagininkas ir prielinksnis per su galininku, pvz.: važiuoja mišku/ per mišką. Beje, prielinksnis per turi ir kitą kelio reikšmę, pvz.: išlindo vinis per lentą “kiaurom lentą” (žr. 2.2.2.1). Konkretesnės kelio reikšmės turi prielinksniai skersai, išilgai, įstrižai, pvz.: eina skersai (išilgai, įstrižai) aikštę/ aikštės. (Beje, šie prielinksniai, be reikšmės skirtumo, vartojami su dviem linksniais: galininku ir kilmininku). Antra vertus, prielinksnių išilgai, skersai, įstrižai konstrukcijos sudaro priešpriešinę opoziciją prielinksnio per konstrukcijai ir įnagininkui (kartu paėmus) pagal slinkties kryptį vietos (orientyro) matmenų (pločio, ilgio,
144
įstrižumo) atžvilgiu. Žymėtas opozicijos narys yra pirmosios konstrukcijos, plg.: eina skersai (išilgai, įstrižai) kiemą – per kiemą/ kiemu.
Orientacinės kelio reikšmės ir jų raiška
2 lentelė
Vidus | Pašalys | ištisai | kiaurai | iš vienos pusės | iš visų pusių | įnag. | per₁ | skersai | išilgai | įstrižai | per₂ | kiaurai | skersai | pagal/ palei | virš/ aukščiau | kiti priel. | (žr. 3.5) | (ant)
Įnagininkas ir prielinksnio per konstrukcija turi tą pačią orientacinę reikšmę – žymi slinkties kelią daikto viduje (jo opozicija – kelias daikto pašaliu, arti daikto). Tačiau šios formos skiriasi tam tikrais reikšmės atspalviais: įnagininku labiau pabrėžiamos orientyro (vietos) tęsumas, o prielinksnio per konstrukcija – vietos perkirtimas slinkties linija.
J.Kilius (1980:43) nurodė ir minėtų konstrukcijų slankumo reikšmės skirtumus: įnagininkas žymi konstantinį kelią, o prielinksnio per konstrukcija šiuo požiūriu yra nežymėta: ji nurodo ir tranzitinį kelią, ir konstantinį, ir kelią apskritai.
Kiekviena minimų formų turi sau būdingą vartojimo sritį. Tai pirmiausia ir bus išryškinama.
2.1.1. Įnagininkas
2.1.1.0. Įnagininku dažniausiai eina konkretus daiktavardis, žymintis ilgą siaurą daiktą ar ruožą, t.y. turintis linijinę reikšmę (priešingos reikšmės daiktavardis žymi plotą ar tašką, pvz., pieva, medis). Tokius daiktavardžius galima skirti į dvi grupes:
2.1.1.1. Daiktavardžiai, savo leksine reikšme žymintys linijinius daiktus.
a) kelias, vieškelis, takas, plentas; kelkraštis, šalikelė; geležinkelis, bėgiai: Pamiškės keliu krypuoja šieno vežimas. PūkAL 46. Girdisi iš toli, kaip vieškeliu darda ratai, arkliai žvengia. MškŽG44. Rojes jau skrido plentu. GliauPR 370. Taku, kuris... vingiuavo slėnio pakraščiu, ėjo mergaitė. PaukštAK 283. Eik kelkraščiu, kad mašina neužkabintų. Ktk. Jis lekė šalikelėm kaip stirna. ŽobŠV. Važiavau geležinkeliu. Pn. Iš mokyklos namo eidavau geležinkelio bėgiais (bk).
b) gatvė, šaligatvis, peronas; tunelis, koridorius: Studentai tuo tarpu jau ėjo miestelio gatvėmis. BilR I 75. Ir šaligatviais sruvo vanduo. SirGAI 216. Šiltą vasaros naktį ėjome siauru šaligatviu. ŠkėmBD 50. Jis žingsniuoja apytuščiu peronu. ŠkėmBD 7. Prieš miestą traukinys važiuoja tune-
145
liu (bk). Garšava eina požeminiu koridoriumi. ŠkėmBD 7.
c) ežia, vaga, vėžos, pylimas: Ir aš kopiu į kalną, ir brendu vasarojaus ežia. PūkAL 171. Alūkas nutverdavo knygą... ir bėgdavo vaga paskui artoją. ŽobŠV 180.
d) griovys, upė, kanalas, sąsiauris: Grioviais nubėga vanduo iš dirvų. Ktk. Upė plukdo sielius (bk). Nemunu yrėsi valtimis ir laivais knechtai. VienR IV 84. Klaipėdoj kanalu plaukia laivai (bk).
e) laiptai, kopėčios: Eina laukan senas grafas, leidžias laiptais sudardytai. Myk-PutR I 209. Jis lipo laiptais aukštyn. ŠkėmBD 7. Karvę išmokys kopėčiom lipt! Žvr.
f) kiti daiktai: Laipioja vikrus laivininkas stiebais. Jabl. Pupa va išaugo. Ir galvoja: kažin kas ta pupa lips dangun. ŠŽ 212. Kreivos pušaitės prie jūros. Sakai sliūogia kamienu, smėliu, sakus nustveria bangos. ŠkėmBD 80. Užlipo ant stogo nutekamaisiais vamzdžiais (bk). [Jis] drąsiai galėjo mėginti pereiti vieną grindų lentą išilgai. KatilMAR 50.
Tokių daiktavardžių konstrukcijos su prielinksniu per turi paprastai reikšmę ”skersai”, pvz.: eina per kelią, brenda per upę, lipa per kopėčias (paguldytas).
Tačiau jei kontekstas neleidžia dvejopo situacijos suvokimo, galimos padėčiai kai kurių linijinių daiktavardžių ir abi minėtos konstrukcijos. Pavyzdžiui, kelią išilgai žymi daiktavardžių lieptas, tiltas įnagininkas ir konstrukcija su prielinksniu per (dažniau).
Mes einame lieptu, o jis brenda su batais ir kelniem tiesiai. Rm. Jau eidama tiltu išgirdau gūdų karvių baubimą. PūkAL 13.
Aš tokioj tamsioj naktelėj bijau eiti per lieptelį (tts). Melagis melavo, per tiltą važiavo, rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo — keberokšt (tts).
2.1.1.2. Priedėlio pa- vediniai, žymintys nutįsusią vietą, apribotą iš vienos pusės (sono) (žr. LKG 1965:425).
Eina jaunikaitis toliau paupiu. ŠŽ 270. Visi grįžtelėjo ir pamatė pamiške atjojančius kelis kryžiuočius. VienR IV 103. Pulkas avių gūrneja paežiais. BaltNV 39. Tą popietę vaikščiojau pajūriu vienas. ŠkėmBD 94. Šarka ilgai vedė raiste pakraščiu žvalgo pėdomis. VienR IV 28.
Šios darybos daiktavardžių kelio įnagininkas yra visiškai sinonimiškas prielinksnių pagal/palei konstrukcijoms su daiktavardžiais, iš kurių yra padaryti atitinkami priedėlio pa- vediniai, plg.:
pamiške — eina palei mišką,
miškas — eina palei mišką.
Plačiau apie pastarąsias konstrukcijas žr. 3.1.
2.1.1.3. Kitų konkrečios reikšmės daiktavardžių kelio įnagininkas dažnai gali kaitaliotis su prielinksnio per konstrukcija. Nesunku surasti gretiminės vartosenos pavyzdžių su tuo pačiu daiktavardžiu.
Į naktį alkaną, į naktį šaltą eini į pusnynų apdengtą lauką. Myk-PutR I 354. — [Andrius] nusivarduliavo per lauką vienplaukis.
146
BubnŽDŽ 14; Anoj dienoj e i n u m i š k u, girdžiu — stuk sena genys. Ktk. — Štai p e r m i š k ą t r a u k i a žalčio karieta. SNėrR I 406; Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis a t j o j a g i r i a... MairRR I 90. — J o j a jie p e r g i r i ą, žiūri — ant kelio auksinė pasaga. ŠŽ 247. Debesys pamažu kažin kur n u š l i u o ž i a palinkusiu d a n g u m. VaižgRR I 277. — Aš ne saulule p e r d a n g ų v a i k š č i o t i. Viln; Jis ėjo savo tevų k i e m u tvirtais ir džiaugsmingais žingsniais. RutP 12. — Juras e j o p e r k i e m ą, nulėidęs galvą. CvR V 121; S n i e g u lėtai p r a š l i a u ž i a rogės. Pū kAL 23. — Albinukė n u b r i d o p e r s n i e g ą lengva ir greita. BubnŽDŽ 13; E i d a m a s bažnyčios a i k š t e, Tadas susitiko su Baubliu. GliauPR 347. — N u ė j o p e r Katedros a i k š t ę (bk); Seniai neskusta v e i d u r i t o s i stambi ašara. BaltRn 91. — P e r raukšlėtą v e i d ą r i e d a dvi karčios dar užsilikę ašaros. BilR I 57; Merginos s k r u o s t a i s viena po kitos n u s i r i t o keletas skaidrių ašarų (rš). — Ko, ašarėle, ko tu p e r s k r u o s t ą kaip perlas riedi? MairRR I 129.
Jis senas, jo kojos v e l k a s i g r i n d i m i s (/ per grindis). ŠkėmBD 98. Jis stebi, kaip s i e n a (/ per sieną) š l i a u ž i a mėlyna musė. Škėm BD 66. Ir s m ė l i u (/ per smėlį) n u ž i n g s n i a v a u namo. ŠkėmBD 96. P l a u k i a m e Keturių Kantonų e ž e r u (/ per ežerą). ŠkėmBD 90. Valtis n u l i n g u o j a pašiurusių bangų k e t e r o m (/ per keteras). Pū kAL 48. Ir dabar, b r i s d a m a s m a r m a l y n ė m i s nuo miestelio stoties, apie tai galvojo. BilR I 77.
Prielinksnio per konstrukcijos vartosena platesnė, o įnagininko — stilistiškai motyvuota. Jis būdingesnis šnekamajai kalbai, grožinei literatūrai.
2.1.1.4. Dažni daiktavardžių daugiskaitos įnagininkai, žymintys vientisus plotus, kuriais slenkama (o ne atskiras vietas!).
Iš pradžių aš e i n u l a u k a i s. Pū kAL 223. Raiteliai ilgai j o j o m i š k a i s ir š l a i t a i s. VienR IV 91. E i n i p e l k ė m i s pro linguojančius kupstus. ŠkėmBD 46. K a l n a i s l a k i o j a u, dauboj nakvojau, žilvičių krūme lizdelį kroviau (tts). B r i d o jie p i e v o k š l i a i s, klimpo stačiuose molynų nugriuvimuose. KatilMAR 99.
Kai daiktavardžio daugiskaita žymi atskiras, dažnai viena nuo kitos nutolusias vietas, keliui nurodyti sakoma prielinksnio per konstrukcija ar prielinksnio po konstrukcija (su kartotinės slinkties veiksmažodžiais), plg.: Pavargėlis ėjo per kaimus, prašydamas išmaldos. — Pavargėlis vaikščiojo po kaimus, prašydamas išmaldos. Šios konstrukcijos turi reikšmę ”iš vienos vietos į kitą”. Plačiau apie tai žr. aut. 1981:25 tt.
2.1.1.5. Galimi greta du kelio įnagininkai daiktavardžių, žyminčių vietas, susijusias savo tarpe įtraukimo santykiu, pvz.: Tuo siauru duobėtu t a k u p a r u g ė m i s kvapią žolę kasdiena m i n a žingsniai atšragūs (Myk-PutR I 320). Tokiais atvejais vieną įnagininką galima pakeisti nuo daiktavardžio priklausomu kilmininku, plg. mina parugių taku. Gretinamieji junginiai skiriasi vienas nuo kito ne tik sintaksine sandara: pirmasis sudarytas lygiagretaus prijungimo būdu (abu dėmenys su veiksmažodžiu siejami tiesiog), o pastarasis — laipsniškai, bet ir informacijos pobūdžiu, aprašomos situacijos akcentais. Lygiagretaus prijungimo junginiais vienodai pabrėžiamos abi daiktavardžiais
147
pasakytos vietos, o laipsniško prijungimo junginiais, turinčiais hierarchinę struktūrą, aktualizuojama viena vieta, pasakyta tiesiogiai su veiksmažodžiu susietu daiktavardžio įnagininku.
2.1.2. Per su galininku
2.1.2.1. Prielinksnio per konstrukcija, kaip ir įnagininkas, žymi slinkties kelią daikto vidumi. Tačiau šių formų vartosena sutampa tik iš dalies. Kiekviena minimų formų turi sau būdingą vartojimo sritį bei semantinį junglumą.
2.1.2.2. Prielinksnio per konstrukcijos, sudarytos su linijinės reikšmės daiktavardžiais (pvz., kelias, upė, griovys ir pan.), turi reikšmę „skersai“ ir įnagininku nepakeičiamos.
Žiūriu, bėga per kelią koks žvėrelis. Ktk. Nesustojau, nepatyriau, kas ten šaukia, tik ėjau per gatvę juodą. Myk-PutR I 294. Dar neįžiūrė Kulvys vidurin, mato: plaukia per Nemuną į Merkinės krantą briedis plačiaragis. KrėvP 34.
Šias konstrukcijas galima pakeisti prielinksnio skersai konstrukcijomis, plg.: eina per kelią/ skersai kelią (kelio), plaukia per upę/ skersai upę (žr. 2.1.3).
2.1.2.3. Tik prielinksnio per konstrukcijos vartojamos reikšti keliui „per viršų“ (su veiksmažodžiais skristi, (per)šokti, (per)lipti, (per)žengti, (per)mesti ir pan.).
Išbėgo Marcelė ant gonkų ir pamatė gervių virtinę, skrendančią per ežerą. BorBM I 49. Žengdama per slenkstį, ji graibėsi durų. SimonP 103. [Žmonės] šokinėjo per rūkstančias, žaižaruojančias sijąs. CvR V 205.
2.1.2.4. Įvairios leksinės sudėties prielinksnio per konstrukcijos, jungiamos su giminiško prielinksniui priešdėlio per- veiksmažodžiais, yra sinonimiškos vienam galininkui.
Perplauksi per upę, tavęs lauks mano žmogus su dviem arkliais. ŠaltRD 136. Persliuogęs per tvorą, šlubuodamas, vaikas pradėjo bėgti slėnio pusėn. CvR I 289. Jis dar gali, tikriausiai, gali pereiti per sieną. VendIGD 468. Ugnis peršoko per griovį. Katil MAR 369. Per slenkstį peržengti taikesi, bet nesėsekė. Jurgis perbraukė ranka per didžiulį žemėlapį. LzPR I 85. SajND 19.
Devynias upes plaukė perplaukiau, o šią dešimtą nėrte perneriau. RD 37. Perlipęs tvorą, Anskis eina paryžėmis. Simon. Vaišvilka, užsisiautęs ant šarvų juodą kailį, netvirtom, nuo susijaudinimo linkstančiom kojom perėjo menę. ŠaltRD 150. Perbraukia ranka veidą, ir šypsenos — nė pėdsako. BubnŽDŽ 17.
Gretinamos formos, t.y. prielinksnio per konstrukcija ir galininkas, skiriasi tam tikrais reikšmės atspalviais. Prielinksnio per konstrukcija labiau pabrėžiama pati slinktis (prielinksnis per savo semantikoje turi ir slinkties semą), o galininku, kaip objekto linksniu, akcentuojama slinkties įveikiama vieta.
2.1.2.5. Tik prielinksnio per konstrukcija vartojama nusakant aiškų tarpinį kelią, — tą rodo kontekstas.
Iš Vilniaus į Zarasus važiuoja per Uteną. Ut. Kai aš
148
grįžau namo per Kuomiškes, pamačiau ją išėjusį iš girelės ir plėvesuojančią žalia šerpe. VienIMA 143. Šį kartą jie važiavo ne Žemaičių plentu per Šilėnus, o keliu, pro Nemuną. VencIGD 64. Tačiau kada iš linksmo ir nerūpestingo Paryžiaus per Vokietiją grįžo namo, jis suprato: pasaulyje darosi kažkas ne taip. VencIGD 112.
Tarpinį kelią žymi ne tik tikriniai daiktavardžiai, bet ir bendriniai, pvz.: Per kaimą, čerškėdami geležiniais pančiais, išjojo nakties paskutiniai naktigonai. VienIMA 23. Į mokyklą eidavau per miškelį (dalį kelio, o miškelį reikštų ”visą kelią”). Ktk.
Beje tikriniai daiktavardžiai gali reikšti ir ”visą kelią”, tačiau tik su prie- linksniu per (kelio įnagininku tokie daiktavardžiai nesakomi), pvz.: Važiuojant per Uteną, sutemo, bet ne *važiuojant Utena.
2.1.2.6. Keliui daikto vidumi žymėti su prielinksniu per paprastai vartojami plačios reikšmės konkretūs daiktavardžiai, pvz.: Per pasaulį keliauja žmogus. Brazdž. Rudenėlis per tėvynę nūžingsniavo šilo viržiais. SNėrR I 325. Einu per pavasarišką žemę — ir mano širdis pilna giedros. PūKAJ 223. Ir vaikų veidas žemėn per marijas, — ir sugrįžti žada, kada jis norės. SNėrR I 422.
2.1.2. Prielinksnis per (ne įnagininkas!) vartojamas su daiktavardžių daugiskaita, žyminčia daiktus, išsidėsčiusius tam tikru atstumu vienas nuo kito (šių opozicija — daiktavardžių daugiskaita, žyminti vientisas vietas, žr. 2.1.1.4).
Trečias ruduo iš eilės jį keliavo per apylinkės kaimus. CvR₁ II 35. Eik per namus — vis gal užsiklausi, kas parduoda karvę. Ktk. Kadaise moneta ėjo per žmonių pirštus. GliauPR 92. Per rankas ėjo stiklinė [su šampanu]. RimkKK 335.
Šios konstrukcijos žymi visą kelią, suskaidytą atkarpomis. Tokios reikšmės konstrukcijos sudaromos ne tik su vietas ar daiktus, bet ir su asmenis ar įvykius (procesus) žyminčiais daiktavardžiais.
Ejo [mokytoja] per tėvus, prašydama, kad leistų vaikams mokytis. RimkKK 138. Nesuspėji žmogus ir eit per šermenis. VencIPU 332. Kasdien jis eitų per talkas. BubnŽDŽ 11.
Šiems yra sinonimiški junginiai su dvigubomis prielinksnių konstrukcijomis, plg. ėjo iš kaimo į kaimą / iš vieno kaimo į kitą (plačiau žr. aut. 1981: 27).
2.1.3. Konstrukcijos su skersai, išilgai, įstrižai
2.1.3.1. Prielinksniai skersai, išilgai, įstrižai be reikšmės skirtumo vartojami su kilmininku ir galininku (žr. LKG 1971:637 tt.). Su slinkties veiksmažodžiais šios konstrukcijos žymi slinkties kelią daikto (orientyro) viduje. Beje, vartojamos su dėjimo, padėties keitimo veiksmažodžiais jos turi slinkties galinio taško reikšmę, pvz.: atsi gule skersai lovos / lovą (plg. atsigulė į lovą).
2.1.3.2. Minimos prielinksninės kelio konstrukcijos sudaro privatyvinę opoziciją prielinksnio per konstrukcijai pagal slinkties kryptį orientyro matmenų atžvilgiu (nežymėtas narys — pastaroji konstrukcija).
[Veronika] perbrido skersai dirvos, išėjo pievelėn ir
149
apsidairė. VienAS 33. Išilgai laukų rėžiai ėjo. Grž. Jis ėjo įstrižai lauko. Mžš. Aš galiu įkypai Dubysos perplaukti. Krtv. Eik įkypai miško. Vkš.
Įsibėgėjęs ir čiuoži skersai balute. MašAMB 21. Jeigu skersai kelią zuikis perbėga — bus laimė. Vlk v. Bėk išilgai pievą. Ukm. Perplaukė išilgai ežerą. Gs.
Pakeitus šias konstrukcijas prielinksniu per su galininku konstrukcija prarandama šiek tiek informacijos, plg.: eina skersai (išilgai, įstrižai) pievos / pievą ir eina per pievą (bet kuria kryptimi pievos matmenų atžvilgiu).
2.1.3.3. Prielinksnio įstrižai konstrukcijos, paprastai tar mėse, gali žymėti ir kelią daikto pašaliu. Šiuo atveju jos yra sinonimiškos prielinksnių pagal/ palei su galininku konstrukcijoms ar/ bei priešdėlio pa- daiktavardžių įnagininkui, pvz.: eik įstrižai upės/ pagal (palei) upę/ paupiu.
2.1.3.4. Tie patys žodžiai skersai, išilgai, įstrižai/ įkypai esti vartojami kartu su prielinksnio per konstrukcija ir atlieka prieveiksmio funkciją, pvz.: Kartą žmogus svet ur nuklydęs nuo tako ir skersai per laukus beeidamas turėjęs pro tvorą lyst. Jrk 127. Eik per pradalgius įstrižai ir atrasi. Ds.
Šie prieveiksmiai su prielinksniu per samplaikos nesudaro: tai rodo jų galėjimas eiti po prielinksninės konstrukcijos, t.y. postpoziciškai, plg. eina skersai per dirvą (a) ir eina per dirvą skersai (b).
Prielinksninė minėtų prieveiksmių vartosena su galininku galėjo atsirasti iš konstrukcijų (a), praleidžiant prielinksnį per ir neprarandant informacijos, plg. eina skersai [per] dirvą.
2.1.4. Apibendrinamosios pastabos
1) Slinkties kelią ištisai daiktą žymi įnagininkas ir prielinksnio per konstrukcija. Šios formos sudaro opoziciją prielinksnių pagal/palei ir pro su galininku konstrukcijoms, žyminčioms kelią daikto pašaliu, plg.: eina mišku/ per mišką — eina pro mišką/ palei mišką.
2) Prielinksnio per konstrukcijos ir įnagininko vartosena iš dalies sutampa. Tačiau kiekviena minėtųjų formų turi ir sau būdingą vartojimo sritį.
3) Įnagininku sakomi linijines reikšmes daiktavardžiai, pvz.: eina keliu, gatve. Tie patys daiktavardžiai su prielinksniu per turi kitokią kelio reikšmę — „skersai“.
4) Su priešdėlio per- veiksmažodžiais vartojama per konstrukcija. Be to, ji yra sinonimiška galininkui, pvz.: perėjo per kiemą/ kiemą, peršoko per griovį/ griovį.
5) Tik prielinksnio per konstrukcija vartojama žymint tarpinį kelią: kada iš konteksto aišku, kad perker tama vieta paliekama, kaip vienas pakelės taškas, pvz.: Iš Vilniaus į Uteną važiuojam per Molėtus.
6) Žymint visą kelią, t.y. kada neakcentuojamas priartėjimas prie vietos ir nutolimas nuo jos, prielinksnio per konstrukcija ir įnagininkas gali būti vartojami pagrečiu, sinonimiškai, pvz.: eina per kiemą/ kiemu, važiuoja per mišką/ mišku. Šiuo atveju įnagininkas yra stilistiškai žymėtas.
7) Prielinksnio per konstrukcija ir įnagininkas (kartu paėmus) sudaro priva tyvinę opoziciją prielinksnių skersai, išilgai, įstrižai konstrukcijoms, žy-
150
minčioms ir slinkties kryptį orientyro matmenų atžvilgiu.
2.2. Kelias kiaurai daiktą
2.2.0. Kelias kiaurai daiktą yra reiškiamas konstrukcijomis su prielinks-niais pro (išėjo pro duris) ir per (kulka išlindo per sieną), taip pat su skersai, išilgai, įstrižai / įkypai, kiaurai (iltys išlindę kiaurai žandų).
Kelio kiaurai daiktą konstrukcijos sudaro opoziciją kitoms kelio konstrukcijoms pagal slinkties kryptį orientyro atžvilgiu: jos žymi slinktį statmenai orientyrui, persmeigiant jį, pvz.: kulka perėjo per sieną, išėjo pro vartus (vartai suvokiami kaip vertikali plokštuma). O kitos kelio konstrukcijos žymi slinkties kelią lygiagrečių orientyrui, pvz.: eina per aikštę (kelias lygiagretus daikto paviršiui), eina palei aikštę (kelias lygiagretus daikto šonui), eina apie aikštę (kelias lygiagretus visoms daikto pusėms).
Kelio kiaurai daiktą reikšmė yra nevienalytė: prielinksnio pro konstrukcijomis žymimas kelias paprastai kiaurai tuščią apribotą vietą, pvz.: eina pro duris, lenda pro skylę, o prielinksnio per konstrukcijomis — kelias kiaurai vientisą daiktą, pvz.: išlindo per delną, persigėrė per darbužius. Prielinksnių pro ir per vartosena pirmiausia skiriasi pagal daiktavardžių reikšmes, iš dalies pagal veiksmažodžius.
2.2.1. Pro su galininku
2.2.1.1. Prielinksnio pro konstrukcijos, žyminčios slinkties kelią kiaurai daiktą kaip kliūtį, gali turėti vertinamąsias semas ”sunkiai” ar ”lengvai” (plg. rusų k. СВПО 1972:131). Tai matyti iš konstrukcijas valdančių veiksmažodžių bei prie jų prisišliejusių prieveiksmių ar dalelyčių, plg.:
1) vežimas sunkiai pravažiavo pro vartus,
2) vežimas lengvai pravažiavo pro vartus;
3) vežimas vos prasibraškino pro vartus,
4) *vežimas lengvai prasibraškino pro vartus;
5) vežimas lengvai prasmunko pro vartus,
6) *vežimas sunkiai prasmunko pro vartus.
Neutralūs minėtųjų semų atžvilgiu veiksmažodžiai gali turėti abu modifikatorius (žr. pvz. 1,2), o žymėti — tik po vieną (žr. pvz. 3,5).
2.2.1.2. Veiksmažodžius, su kuriais vartojamos prielinksnio pro konstrukcijos, galima skirti į kelias semantines grupes (žr. aut. 1963:52).
a) Neutralūs slinkties veiksmažodžiai: eiti, bėgti, važiuoti, nešti, vyti ir pan.
b) Veiksmažodžiai, reiškiantys slinktį su kliūtimis, t.y. turintys semą ”sunkiai”: laužtis, brautis, veržtis, spraustis, grūstis, skverbtis ir kt.
c) Regėjimo ar su regėjimu susijusius veiksmus ar būsenas žymintys veiksmažodžiai: matyti, žiūrėti, stebėti, atrodyti; spindėti, šviesti, mėlynuoti, marguliuoti;
d) Girdėjimo ar klausa suvokiamus veiksmus žymintys veiksmažodžiai: girdėti, klausyti, kalbėti, skambėti ir kt.
2.2.1.3. Prielinksnio pro konstrukcijoms skiriamąją galią turi jų daiktavardžio leksinė reikšmė, plg.:
Eina pro sodą ”pro šalį”,
151
einą pro vartus ”kiaurai”.
Beje, pastaroji konstrukcija gali reikšti ir ”pro šalį”, bet tik tam tikrame kontekste, pvz.: važiuavo pro vartus, bet neužsuko į kiemą (be papildomo konteksto konstrukcija pro vartus asocijuojas su reikšme ”kiaurai”).
Prie linksnio pro reikšmė ”kiaurai” būdinga vartojimo aplinka yra daiktavardžiai, žymintys:
a) kiaurymes, tarpus (durys, langas, vartai, plyšys, skylė, spraga, anga, properša...; gerklė, ausis, nosis):
Ir Brisius nuliūdęs dūlina pro duris. BilR I 206. Mudu įėjom pro didžiausius gimnazijos vartus. PūkAL 143. Katytė išoko pro langą į kambarį, kur gulėjo karalaitė. An.
Ką aš pamačiau pro stikle pratrintą akivarelį, ir šiandien negaliu užmiršti... Vien. Naktį pro pirkeles plyšius žybčiojo belaisvio pypkė. Cv. Didį išmintis pro mažą gerklę išlenda. Ps. Kol jauna buvau, gražiai žydėjau, kai pasenau, akis įgyjau ir pro tas akis pati išlindau. Pkr.
b) akytus daiktus, daiktus su tarpais, spragomis (tvora, vežčios, tinklas, grotos, sietas...):
Viena jų jau prie pat vartelių bandė pralįsti į sodą pro pinčių tvorą ir pasispraudė. Cv. Man peilis iškrito pro vežčias (pro jų tarpelius). Jabl. Mažos žuvys išlįs pro tokį tinklą – retas. Ktk. Rugiai pro sietą birnoja. Vlkv.
Ir vėlyvosios gėlės visur žiedų įvairumu ir jų kiekių sunkumu tebesilaužė pro darželio tvorą. KatilMAR 367.
c) vienarūšių daiktų sankaupą (minia, būrys, žmonės, lapija, lapai, šakos, medžiai...):
Prakapas nesukvedamas brovėsi pro minią. Cv. Greita, judri moterėlė pro žmones sprausdėsi artyn. Vencl. Saulė mirguljavo pro medžių šakas. Cv. Pro tamsiai žalius lapus spindi mėlynas dangus. Myk-Put.
Su asočių rankoje iš vidaus atbėgo šeimininkė ir, prasispraudusi pro būrį, tirščiausiai nustojusi rūsio angą, paklausė. KatilMAR 374. Saulė čia košėsi pro išsikerojusių medžių šakas. KatilMAR 308.
d) ilgus tuščiavidurius daiktus (vamzdis, kaminas, šiaudelis, rankovė, butelio kaklelis):
Vanduo išbėgo pro vamzdžius (bk). Pro kaminą kyla tiesus, plonas dūmas. PūkAL 79. Baltas garlaivis, versdamas dūmus pro palinkusį kaminą, pamažu tolsta ir tolsta. PūkAL 48. Gumelis atrodęs visai laibas, ir jo galva lengvai galėjusi pralįsti pro butelio kaklelį. Cv. Ji siurbė gėrimą pro plong šiaudelį... Vencl. Ponas pro rankovę midų geria. Lg.
e) regimuosius gamtos reiškinius (rūkas, dūmai, lietus, debesys...):
Dangaus krašte pro rūką neryškiai švietė mėnulis. Vencl. Dabar jis sėdėjo atsilošęs, jau apsvaigęs, rūkė ir pro dūmus matė įraudusį Martos veidą... Vencl. Tuo laiku mirktelėjo akinanti žaibo ugnis,
152
valandėlę pasirodė pro lietų skaudžiai žali lapai. Cv. Bet saulė vėl laužėsi pro debesis. KatiIMAR 320.
f) garsus (triukšmas, dūzgimas, verksmas...):
Priešpiečiais pro kuliamųjų mašinų dūzgimą girdėjai be perstogės bliaunant avis. Cv. Pro lietaus šnarėjimą klausėsi, bene išgirs pažįstamą bildesį laiptuose... Cv.
Reikia pridurti, kad prielinksnio pro konstrukcijos, sudarytos su daiktavardžiais, žyminčiais regimuosius gamtos reiškinius (žr. e) ar garsus (žr. f), turi ribotą semantinį junglumą.
plg.: pro rūką švietė mėnulis,
pro šnarėsi išgirdo kalbant.
2.2.1.4. Prielinksnis pro pavartojamas ir ”ne savo” leksinėje aplinkoje — su vientisus daiktus kaip įveiktinas kliūtis žyminčiais daiktavardžiais, t.y. vietoj prielinksnio per (žr. 2.2.2.1.).
Nors namuko langai buvo uždangstyti, pro nepakankamai storą medžiagą... iš vidaus skverbėsi šviesa. Vencl. Vakaro vėsa smelkiasi pro ploną suknelę. BubnŽDŽ 95. Pro marškinį, sudrėkusiu nuo prakaito, srūva maloni žemės vėsa. BubnŽDŽ 82. Buvo tikėta, kad prisivalgius medaus su koriais, vaškas sunkiasi pro pilvo odą. Ivan GU 121. Jo platūs pečiai pakyla, pro švarką išsišauna aštrūs mentikauliai. BubnŽDŽ 52. Ji pamokė vienas kalinys dar laisvėje būnant, kaip reikia kalbėti pro storą sieną. Cv.
Prielinksnio pro vartosena gali būti palaikoma giminiško jam priešdėlio pra-:
Vanduo prasikošė pro veleną, o žvirgždas ir smulkus smėlis liko... PožŽNSV 98. O liepsna, pasisiaususi dūmų gauraus ir kibirkščių spiečiais, jau prasimušė pro sviro stogą. Vien. Pro įdegusius skruostus prasimušė raudonumas. KatiIMAR 189.
Rugiai nedygo, jų nusilpusius daigelius, dar neprasilaūžusius pro grumstą, kirmėlės kirpo lyg žirklėmis. KatiIMAR 380.
Tačiau vargu ar toleruotina bendrinėj kalboj prielinksnio pro vartosena vietoj prielinksnio per su šiam giminiško priešdėlio per- veiksmažodžiais, pvz.: vėjas perkošia pro daržinę (= per daržinę). Pajesio molio drėgmė persisunkė pro Garšvos batus (=per batus), ir jis drebėjo. ŠkemBD 36.
Bendrinės kalbos požiūriu prielinksnio pro konstrukcijas, sudarytas su vientisus daiktus (ne su kiaurymes!) žyminčiais daiktavardžiais, t.y. vartojamas vietoj prielinksnio per konstrukcijų, reikėtų vertinti taip pat kaip ir prielinksnio per konstrukcijas, vartojamas vietoj prielinksnio pro konstrukcijų (žr. 2.2.2.2): tiek vienos (sunkiasi pro drabužius), tiek kitos (išėjo per duris) konstrukcijos laikytinos periferinėmis. Keliui kiaurai tuščią vietą žymėti bendrinėje kalboje vyraujanti yra prielinksnio pro konstrukcija, o keliui kiaurai vientisą daiktą nurodyti — norminė yra prielinksnio per konstrukcija. Gretiminė šių konstrukcijų vartosena yra stiliškai motyvuota. Kartais prielinksnio parinkimą lemia giminiškas pastarajam veiksmažodžio priešdėlis (žr.
153
2.2.1.4).
2.2.2. Per su galininku
2.2.2.1. Prielinksnio per konstrukcijos, reiškiančios kelią kiaurai daiktą, skiriasi nuo prielinksnio pro konstrukcijų pagal jas sudarančių daiktavardžių leksines reikšmes.
Prielinksnis per, skirtingai nuo prielinksnio pro, vartojamas su užpildytą erdvę — vientisus daiktus kaip medžiagą (jų opozicija — kiaurymės, tarpai, daiktai su tarpais) žyminčiais daiktavardžiais, pvz.: kulka išėjo per sieną, per koją, per spintą, per lubas ir pan. Tokių daiktavardžių nėra prasmės detaliau grupuoti. Aktualiau yra smulkiau aptarti veiksmažodžius, prie kurių jungiamos minimos konstrukcijos.
Prielinksnio per konstrukcijos, sudarytos su vientisus daiktus žyminčiais daiktavardžiais, vartojamos paprastai su veiksmažodžiais:
a) (i)lįsti, išlįsti, išeiti, pereiti ”išlįsti”, peršauti, perverti, persmeigti, perdurti:
Ne per sieną įlindau — pro atviras įėjau. Lž. Kad tau akys per pakausį išlįstų! Ds. Vinis perlindo per sieną. Prn. Kulkos išėjo per sieną. Ktk. Kulka perėjo per koją. Švn. Per mūrą neperšaus. Kri. Per tris sienas peršovė. Btg. Pervėrė virbalą per kamuolį. Ktk;
b) sunktis, persisunkti, prasisunkti, persigerti ”t.p.”, perlyti, permirkti, permekti:
Kraujas net per marškinius sunkias. Užp. Į balutę pripylė smėlio — vanduo persisunkė ir per smėlį. Ktk. Kava persigėrė per staltiesę — ir dantim neišgrauši. Ktk. Perlijo mane ir per lietpaltį. Ktk;
c) perpūsti, perkošti ”t.p.”:
Perpūtė ausis per plongą skarelę. Ktk. Vėjas košė per r ū b e l i u s. VienVŠ 196;
d) skverbti, brautis, veržtis, laužtis:
Kariai drąsiai skverbėsi per ugnies ir sprogimų sieną (rs). Karvės laužėsi per krūmus. Balt. Jis brovėsi per tankų pakelės alksnyną. RimkKK 187;
e) žyminčiais klausos pojūčiais suvokiamus veiksmus (girdėti, klausyti, suprasti, susikalbėti...):
Einų per kiemą, girdžiu per sieną, apkalb mūdu žmonelės. RD 61. Galima susikalbėti ir per sieną. Ktk;
f) žyminčiais regėjimo pojūčiais suvokiamus veiksmus, būsenas (matyti, išvusti, atrodyti, raudonuoti, mirguliuoti):
Matyti jisai dar mato, bet tik kaip per dūmus. Bil.
2.2.2.2. Iš tiesų prielinksnio per vartosena platesnė. Šis prielinksnis ir tarmėse, ir raštų kalboje sakomas ir su kiaurymes žyminčiais ar tokią semą turinčiais daiktavardžiais, t.y. vietoj prielinksnio pro (žr. 2.2.1.3).
Vežimas pasuko per paskutiniuosius gale kaimo beržais iškaišytus vartus. Cv. Ir pasibalnoję, pakamanoję eiklius žirgus, išjojo iš aukšto tėvų dvaro per vario vartelius. Krėv. Karalaitė, per
154
langą pamačiusi, liepė jį suimti. An. Einant plėšikui per duris, jį paukštė su kardu. Vb. Neilgai trukus, skaisti aušra ėmė smertkis per daržinės plyšius į vidų. Vėjas šniokštė, vėjas švilpė per ausis. KatilMAR 121. Per skylę jie pamatė didelį tamsų urvą. Pšl. Jam per nosis ir per ausis veržėsi ugnis. Sml.
Užštūmei [jušką], kai vėjas per kaminą visą šilumą išpūkštė. BubnŽDŽ 58. Atsigulęs už kalnelio per žiūroną gražiai mačiau visą priešų laivyną. Balč.
Prielinksnio per vartosena ”ne savo” aplinkoje, t.y. su kiaurymes žyminčiais daiktavardžiais, kaip ir prielinksnio pro konstrukcijos vartoseną vietoj prielinksnio per, t.y. su vientisus daiktus žyminčiais daiktavardžiais (žr. 2.2.1.4), gali palaikyti giminiškas prielinksniui veiksmažodžio priešdėlis — šiuo atveju per-, pvz.:
Perlendu per sienos skylę ir uždususi įpuolu krautuvėn. PūkAL 38 Perverk lazda per užtėkto ąsas ir neškim abu — bus lengviau. Ktk.
Tačiau su priešdėlio pra- veiksmažodžiais prielinksnio per vietoj pro, t.y. su kiaurymes žyminčiais daiktavardžiais, nederėtų bendrinėje kalboje vartoti, pvz.:
Kraujas per (=pro) burną prasimušė. Pralindo per (=pro) skylę.
Antra vertus, šis priešdėlis netrukdo vartoti prielinksnį per su vientisus daiktus žyminčiais daiktavardžiais, t.y. jam būdingoje aplinkoje, pvz.: pragręžė skylę per akmenį.
2.2.2.3. Apibendrinant pasakytina, kad:
1) prielinksnio per kiaurai reikšme būdinga vartojimo aplinka yra vientisus daiktus žymintys daiktavardžiai, pvz.: kulka išlindo per sieną, vinis persmigo per koją;
2) prielinksnio per vartosena ”ne savo” aplinkoje — su kiaurymes žyminčiais daiktavardžiais, t.y. vietoj prielinksnio pro (pvz.: išėjo per duris, (žuvis) išlindo per tinklą), bendrinės kalbos požiūriu laikytina periferine, kaip ir prielinksnio pro vartosena vietoj prielinksnio per (žr. 2.2.1.4; 2.2.2.2);
3) yra kontekstų, kur sunku griežtai pasakyti, kuriam prielinksniui teikti pirmenybę, pvz.: išgirdo pro triukšmą/ per triukšmą.
2.2.3. Konstrukcijos su skersai, išilgai, įstrižai
2.2.3.1. Šie prielinksniai iš kitų išsiskiria tuo, kad jie vartojami su dviem linksniais — galininku ir kilmininku — be reikšmės skirtumo (žr. LKG II 637—640).
2.2.3.2. Minimi prielinksniai, be kita ko, gali žymėti ir slinkties kelią kiaurai vientisą daiktą, tačiau skirtingai nuo prielinksnio per, kartu nurodydami ir slinkties kryptį orientyro matmenų atžvilgiu.
Perėjus kulkutė įstrižai sieną. Plv. Ietis persmigo skersai medį (bk). Vinis išlindo išilgai lentą. Ktk.
Šios konstrukcijos su prielinksnio per konstrukcija sudaro privatyvinę opoziciją: nežymėtas jos narys — pastaroji konstrukcija. Ja pakeitus pirmąsias
155
prarandama šiek tiek informacijos, plg.:
kulka perėjo įstrižai sieną,
kulka perėjo per sieną.
2.2.4. Konstrukcijos su kiaurai, skradžiai
2.2.4.1. Prielinksnis kiaurai, jo sinonimas skradžiai turi labai ribotą leksinį junglumą: jie eina paprastai su daiktavardžiu žemė ir su veiksmažodžiais prasmęgti, nugarmėti, nueiti ”t.p.”.
Kad tu k i a u r a i ž e m ę n u e i t u m! Lp. Niekur neberandu — gal k i a u r a i ž e m ę p r a s m e g o! Slm. Kad jis s k r a d ž i a i ž e m ę n u g a r m ė t ų, kaip įkyrėjo. Užp. Čia labai klampu, rodos, s k r a d ž i a i ž e m ę n u l į s i. Lš. Kad tu s k r a d ž i a i ž e m ė s p r a n y k t u m! Ds.
Šios konstrukcijos nesikaitalioja su prielinksnio per konstrukcija, nebent jos daiktavardis būtų daugiskaitos formos, pvz.: Niekur nėra kilvio, rodosi, kad skradžiai žemių (/per žemes) nuėjo. Pbs.
Reikia pridurti, kad šios konstrukcijos neturi ”perėjimo į kitą pusę” semos, kuri būdinga prielinksnio per konstrukcijai: jų reikšmė artimesnė galinio taško reikšmei, plg.:
prasmėgo kiaurai žemę,
prasmėgo į žemę.
2.2.4.2. Šie prielinksniai pavartojami ir prielinksnio per leksinėje aplinkoje (paprastai su veiksmažodžiais lįsti, išlįsti, perlįsti, pereiti ”t.p.”):
Kaip smėlyje, k i a u r a i v i s k ą ir p e r l i n d o. Plv. Kaip duosiu, tai tu s k r a d ž i a i s i e n ą i š l į s i. Ktk.
Šios konstrukcijos priklauso šnekamosios kalbos stiliui.
2.2.5. Apibendrinamosios pastabos
1) Kelio kiaurai daiktą konstrukcijos sudaro stiprią semantinę opoziciją kelio daikto vidumi konstrukcijoms pagal slinkties kryptį orientyro atžvilgiu, plg.:
a) eina pro duris (↔),
b) eina per kiemą (→).
Pirmuoju atveju žymima kryptis statmena orientyrui, antruoju — lygiagreti su juo.
2) Kelio kiaurai daiktą reikšmė yra nevienalytė ir žymima dviem prielinksniais: pro su galininku ir per su galininku, plg.: išėjo pro vartus ir (kulka) išėjo per sieną.
3) kiekvienas šių prielinksnių turi sau būdingą semantinį junglumą su daiktavardžiu, — nuo to priklauso ir pačių konstrukcijų reikšmės skirtumai.
4) Prielinksnis pro jungiasi su daiktavardžiais, žyminčiais kiaurymes, spragas, tarpus ar turinčiais tokias semas, pvz.: išėjo pro vartus, išlindo pro tvorą, žiūri pro langą, rūksta pro kaminą, byra pro sietą.
5) Prielinksnio per būdinga vartojimo aplinka yra vientisus daiktus žymintys daiktavardžiai, pvz.: (vinis) perlindo per lentą, (vanduo) persigėrė per drabužius, perputė ausis per skarelę, girdi per sieną.
156
6) Šie prielinksniai esti vartojami ir ”ne savo” aplinkoje: per vietoj pro (eina per duris, žiūri per langą, išlindo per tvorą) ir pro vietoj per (sunkiasi pro drabužius, girdi pro sieną, kalasi viščiukas pro lukštą). Bendrinės kalbos požiūriu tokia minimų prielinksnių vartosena laikytina periferine.
3. Pašalio reikšmė
Kelio daikto (orientyro) pašaliu konstrukcijos yra kelio daikto vidumi konstrukcijų priešybė, plg.:
eina pro mišką (pašalio reikšmė),
eina per mišką ( vidaus reikšmė).
Kelio daikto pašaliu konstrukcijos yra ne vienos reikšmės. Prielinksnių pro ir pagal/ palei konstrukcijos su galininku žymi kelią orientyro pašaliu, nenurodant iš kurios pusės, prielinksnių apie/ aplink konstrukcijos su galininku žymi kelią, juosiantį daiktą iš visų pusių (žr. 3.3), kitos konstrukcijos nurodo slinkties kelią, kurios nors orientyro pusės (dalies) atžvilgiu (žr. 3.4; 3.5).
Prielinksnių pro ir pagal/ palei su galininku reikšmės yra artimos, tačiau jos kai kuo ir skiriasi (plg. Kilius 1980:44). Pastarosios konstrukcijos nurodo visą (vientisą) slinkties kelią, o pirmosios — paprastai tarpinį kelią, vieną ilgesnio kelio atkarpą, plg.:
važiavome palei mišką (visą kelią),
važiavome pro mišką (vienu tarpu, bet ne: visą kelią).
Be šių slankumo reikšmės ypatumų, minėtosios konstrukcijos skiriasi kiek ir orientacine reikšme: prielinksnių pagal/ palei konstrukcijos nurodo slinkties kelią labai arti orientyro (jo pašaliu), o prielinksnio pro konstrukcijos šiuo atžvilgiu yra nežymėtos, plg.: Ėjo pro pat langus ir neužėjo. Bsg. — Pro malūno sparnus slinko rudens debesys. BorBM₁ 50.
Kiekvienas minėtųjų prielinksnių turi sau būdingą semantinį junglumą. Labiau apibrėžta (daiktavardžio atžvilgiu) yra prielinksnių pagal/ palei vartosena. Todėl pirmiausia jie ir bus aptariami.
3.1. Pagal/ palei su galininku
Šie prielinksniai kelio reikšme yra sinonimiški. Beje, jų visa semantika nesutampa ištisai: prielinksnis pagal turi ir kitų reikšmių (žr. LKG 1971:622 tt.).
3.1.1. Prielinksnių pagal/ palei būdinga vartojimo aplinka yra daiktavardžiai, žymintys linijinius daiktus (upė, griovys, pylimas, tvora, siena, suolas). Jų priešybė — daiktai kaip taškai.
Ir eina pagal upelį tolyn. PūkAL 187. Ponieiaus anyžużelį jūs sudraskė žingsniuodamas pagal Nemuną. ŠkemBD 78. Arklys suka iš kelio ir eina pagal griovį — gali įversti. Lnkv. Ėjo pagal sodno tvorą. Tvr. Štai ateina mergužėlės pagal mano pradalgelį. Rz. Paėjėk palei upę toliau ir rasi kelią. Prm. Žiūrėk, palei palei sieną bėga. VIkv.
3.1.2. Reikia pasakyti, kad šios konstrukcijos nėra dažnos: tam pačiam reikalui turime kitą formą — priešdėlio pa- daiktavardžių įnagininką, pvz.: nuėjo paupiu, pagrioviu, šliaužia pasienu, patvoriu. Tokius įnagininkus ga-
157
lima pakeisti prielinksnių pagal/ palei konstrukcijomis su atitinkamais nepriešėdėliniais daiktavardžiais ir atvirkščiai, jei tam netrukdo sintaksinė aplinka, plg.: nuėjo paupiu/ palei upę, pamiške/ palei mišką, šliaužia pasieniu/ palei sieną, skraido pažemiu/ pagal žemę.
Tačiau šių formų negalima kaitalioti, jei jos turi pažyminį, plg.: Iš miško traukė grioviaksiai iš mintų paupių (KatilMAR 285) ir Ejo pagal sodo tvorą.
Antra vertus, prielinksnines konstrukcijos negalima pakeisti įnagininku, jei iš jos daiktavardžio nedaromas priešdėlio pavedinys, pvz.: Štai ateina mergužėlės pagal mano pradalgėlį. Rz.
3.1.3. Prielinksniai pagal/ palei vartojami ir su nelinijinės reikšmės daiktavardžiais, žyminčiais tam tikrus plotus (pvz., miškas, sodas, rugiai „rugių laukas“, ežeras) ar šiaip didesnės apimties daiktus (pvz., pastatus).
Eik pagal rugius. LKK IX 162. Praėjo vilkas pagal sodžių. Mrc. Mudu patraukėme per laukus pagrįviais, palei didelę balą su trim beržais ant kranto. MikelLE 87. Žiūriu — joja palei dvarą. Lp. Joju palei sodą, sodai sužydėjo. Ktv.
Ir tokias konstrukcijas galima pakeisti priešdėlio pa- daiktavardžio įnagininku (jei toks daiktavardis yra ir jei tam netrukdo sintaksinė aplinka), pvz.: Aliukas atsargiai slinko paežere. ZobŠV 78. (Plg. dar: Ežero pakraščiu slinko nerūpestingas gyvulėlis. ZobŠV 55). Laukai jį visada traukė, o pavaikštinėti paruge ne kasdien tenka. ZobŠV 15.
Antra vertus, tokios prielinksnių pagal/ palei konstrukcijos gali būti vartojamos pagrečiu su prielinksnio pro konstrukcijomis, plg.:
1) važiuovome pro ežerą/ palei ežerą,
2) jojo pro sodą/ palei sodą,
3) praėjo pro stulpą/ * palei stulpą.
Gretinamieji junginiai skiriasi tam tikrais reikšmės atspalviais, kuriuos jiems teikia prielinksniai: prielinksniu palei pabrėžiamas slinkties kelio artumas orientyro (vietos) atžvilgiu ir kartu orientyro tįsumas: pats prielinksnis turi „linijiškumo“ semą ir ją gali perteikti gretimam žodžiui (vietą žyminčiam daiktavardžiui), jei tam neprieštarauja šio reikšmė. Sakysim, su daiktus kaip taškus žyminčiais daiktavardžiais (žr. 3 pvz.) šis prielinksnis praranda „linijiškumo“ semą, todėl su jais ir nebūdingas. O prielinksnis pro nurodo aplenkiamą, paliekamą daiktą (vietą) neakcentuodamas slinkties kelio artumo nuo jo.
3.1.4. Su daiktavardžiais, žyminčiais nedidelės apimties daiktus, te vartojamas prielinksnis pro ir labai retai — prielinksnis pagal, pvz.: Tačiau vienas nedoras mokinys paleido man į galvą riešutą, kuris prazvimbe visai pagal mane. BalčGK 92. Tokia vartojimo aplinka prielinksniams pagal/ palei yra periferinė.
Pavyzdžių su prielinksniu pro žr. 3.2.
3.1.5. Prielinksniai pagal/ palei vartojami su daugiskaita daiktavardžių, žyminčių vieną eile išsidėsčiusius ar pasklidus daiktus, pvz.:
Buvo sunku žiūrėti, kaip moteris bėginėjo jau pagal gretimojo ešelono vagonus. CvR₁ II 399. O kai pakyla, tai eina pa-
158
gal visų mūsų lovas, kam pagalvę kumštelėja, kam apklotą nuspirtą pataiso. BaltPV II 322. Bėdos eina palei namus, ne palei medžius (tts).
Tokias konstrukcijas galima pakeisti dvigubomis prielinksininėmis konstrukcijomis, plg.: bėginėjo nuo vieno vagono prie kito, eina nuo vienos lovos prie kitos (apie tai plačiau žr. aut. 1981 : 27).
3.1.6. Prielinksnių pagal/ palei konstrukcijos,sudarytos su daiktavardžiais žemė, vanduo ir pavartotos su veiksmažodžiais skraidyti, skristi turi reikšmę ”arti”, pvz.: Skrenda jie dažniausiai žemai palei pat vandenį. IvanPP 191. Kregždės tik siuva, tik siuva pagal žemę. ČiurŠ1 48. Leisiu dalgelį palei žemelę, kirsiu dobilą palei šakneles. DvD 96.
Tam pačiam reikalui vartojama prielinksnio arti konstrukcija arba priešdėlio pa- daiktavardžių įnagininkas, pvz.: Kregždės apie vidurdienį išlindo iš lizdų ir pradėjo skraidyti visai arti žemės. ZobŠV 45. Kregždės dar labiau pasinto lakstyti pažemiu. ZobŠV 46.
3.1.7. Apibendrinant pasakytina, kad:
1) prielinksniai pagal ir palei yra leksiniai sinonimai: jų vietos reikšmė visiškai sutampa, pvz.: eina pagal/ palei upę, vaikšto pagal/ palei namą;
2) būdingiausia šių prielinksnių vartojimo aplinka yra linijinės reikšmės daiktavardžiai, pvz.: upė, griovys, tvora, siena, ežia ir pan. (su šiais daiktavardžiais nevartojamas prielinksnis pro);
3) šie prielinksniai eina ir su daiktavardžiais, žyminčiais tam tikrus plotus ar didesnės apimties daiktus, pvz.: eina pagal mišką, sodą, aikštę (su šiais vartojamas ir prielinksnis pro, tačiau kiek skirtinga reikšme, žr. 3.1.3);
4) prielinksniai pagal/ palei reikalčiais pavartojami ir ”ne savo” aplinkoje: su daiktavardžiais, žyminčiais daiktus kaip taškus (jų priešybė daiktai kaip linijos ar plotai), pvz.: prabėgo palei stulpą, prašvilpė palei ausį (tokioje pozicijoje būdingas prielinksnis pro);
5) prielinksnių pagal/ palei konstrukcijos gali būti visiški sinonimai priešdėlio pa- daiktavardžių įnagininkui, pvz.: eina pagal upę/ paupiu, pagal sieną/ pasieniu, palei tvorą/ patvoriu, važiuoja palei mišką/ pamiške.
3.2. Pro su galininku
3.2.1. Prielinksnio pro reikšmę apibendrintai nusako suprieveiksmėjusi konstrukcija pro šalį (jos daiktavardis turi reikšmę ”šonas”, kurį DŽ₁ iškeliamą pirmąją, p. 803). Šios konstrukcijos realus turinys, t.y. aplenkiamas daiktas, paaiškėja iš konteksto, pvz.:
Ir net žiūrėjo neį mane, o kažkur pro šalį (pro mane). BaltPV I 28. O Juozas praėjo pro šalį, visai neprašnekęs mylimojo svečio (pro svečią). LzP II 18. Šitai priešais mūsų ateina sieliai: garlaivus greitai su jais susilygina. Lyg nenoromis sielių priešakys iš palengva sukasi nuo garlaivio upės vidurin, — ir sieliai, vandens nešami, slenka pro šalį (pro garlaivį). BilR I 133. Dabar gyventojai ne tik nuo jo (kalno) nebebėgo, kaip nuo ligos ir maro, bet eidami pro šalį (pro kalną), su pagarba ir meile lenkė žemyn savo galvas. BilR I 149.
3.2.2. Prielinksnio pro vartosena keliui žymėti yra platesnė ir įvairesnė negu prielinksnių pagal/ palei.
159
3.2.2.1. Šio prielinksnio konstrukcijos jungiamos ne tik su aiškiais slinkties veiksmažodžiais, bet ir su:
a) garsiniais, pvz.: Pro tavo galvelę vis bitutės dūzgia, o pro mano jau vis kulkelės ūžia. Plv. Pro mus bildėjo ilgai ešelonai. BaltRn 88;
b) regėjimo (ir pan.), pvz.: Pro daržinę matyti platūs laukai, pievos ir toliau medžiai. ŽemR III 178. Užtraukia pypkęs ir pasižiūri pro sodžiaus kluonus, pro tvartus. KrėvAP 86.
Leksinėje aplinkoje (a) prielinksnis pro galimas dėl to, kad prielinksninės konstrukcijos reikšmėje jaučiama slinkties sema (pro tevar tojamas keliui žymėti ir nevartojamas vietai nurodyti). O regėjimo veiksmažodžiai patys turi neryškias slinkties semas: žiūrėti ”kreipti žvilgsnį kur”, matyti ”suvokti žiūrint”. Prielinksnių pagal/ palei konstrukcijos yra nediferencijuotos krypties/ vietos požiūriu. Todėl jų skiriamoji reikšmė priklauso nuo veiksmažodžio. Sakysim, su nurodytaisiais veiksmažodžiais (a, b) šių prielinksnių konstrukcijos turi vietos (ne kelio!) reikšmę, pvz.: bitės dūzgia palei galvą, palei daržinę matyti pieva.
3.2.2.2. Prielinksnio pro konstrukcijai būdinga vartojimo aplinka yra giminiško jam priešdėlio pra- veiksmažodžiai, pvz.: praėjo pro sodą, pravijo, pro namus, praužė pro miestą. Skirtini du atvejai.
a) Veiksmažodžiai, padaryti iš intranzityvinių slinkties veiksmažodžių (pvz.: praeiti, prabėgti, praplaukti, praslinkti), sudaro junginių su prielinksnio pro konstrukcija, kuri gali kaitaliotis su vienu galininku (ar kilmininku — jei veiksmažodis turi neiginį ne-).
Praėjės pro liepą (/liepą), pajunti kaimo kvapą ir jautiesi namie. Myk-PutS I 23. Kodėl tu ėjai ir praėjai pro vartus neužsukęs? Lnkl. Pralėkdamas bitinėlis pro drėvę, sukrutino drėvelės šakelę (tts). Dažnai pravažiuodamas pro Marijampolę, jei tik randu laisvą valandėlę, į kapines užsuku atlankyti mylimo rašytojo kapo. VenclLL 370.
Rapolas važiavo ir pravažiavo kiemą, nuvijo arklių lauko keliu. BaltPV II 351. Praėjau tarp dviejų eglių įtažytas sūpuokles. RadzPV I 23. Privažiavo sodžių, pravažiavo šilą. ZobŠV 77. Praplaukus Seredžių, leidžiasi saulė. PūkAL 46.
Niekas nei eidamas, nei jodamas, nei važiuodamas — nepraeido, neprajodavo, nepravaziuodavo jo aukštų durų, kad nebūtų užėjęs, nepasidžiaugęs turtais, nepernakvojęs. Krėv.
Galininkas nuo prielinksnio pro konstrukcijos skiriasi tam tikrais reikšmės atspalviais: pirmu atveju labiau pabrėžiamas pats paliekamas, aplenkiamas daiktas (vieta) (praėjo liepą), o prielinksnine konstrukcija — to daikto aplenkimas (praėjo pro liepą).
b) Tik prielinksnio pro konstrukcija prisijungia priešdėlio pra- vediniai, padaryti:
1) iš tranzityvinių veiksmažodžių (pvz.: pravesti, pravežti, prav yti, praginti; prapilti, pramesti): Risčia pro šaltą dūšą pravarė — ne visi ir sušlapti suspėjo. SruogR V 79. Pro mane pravežė baltą, iš lentų sukaltą karstą. BilR I 212. Pyliau patamsy ir prapyliau pro puo-
160
dynę. Ktk;
2) iš garsinių veiksmažodžių (pvz.: praūžti, pradundėti, prašvilpti, prašnyPšti): Lėktuvas praūžė pro miestą (bk). Traukinys jau pradundėjo pro ežerą. Ktk. Kulka prašvilpė pro pat galvą (bk).
Pirmuoju atveju prielinksniines konstrukcijos negalima pakeisti galininku dėl veiksmažodžio sintaksinio valentingumo: galininko pozicija užimta kito daiktavardžio, pvz.: prametė kamuolį pro krepšį. Antru atveju, to neleidžia veiksmažodžio reikšmė: garsiniams veiksmažodžiams slinkties reikšmė yra antrinė ir jai išryškinti reikalinga vietos konstrukcija.
Be to, galininkas nesakomas su vaizdingais ar perkeltinės reikšmės veiksmažodžiais, turinčiais priešdėlį pra-, pvz.: lapė prabindzino pro svirną (ne *svirną), kaimynas pradūl̇bino pro mūsų namus, raitelis pralėkė (prašvilpė, praskrido, pranėrė) pro pilį, praslinko pro langus.
Antra vertus, konstrukcijos nepakeičiamumą gali lemti ir jos pačios leksinė sudėtis. Sakysim, prielinksnio pro konstrukcija su asmeniniais įvardžiais nekeičiama galininku, pvz.: Pro mane praėjo būrelis žmonių (bk). Jis nepraeina pro mus nepašnekinęs. Pro mus pravažiavo daug mašinų. Ktk.
Taip pat ir asmenis žymintys daiktavardžiai paprastai sakomi su prielinksniu pro, rečiau — galininku, plg.: Dabar Severiutei... vis dažniau atsitikdavo praeiti pro griežiką. VaizgR I 44 — Jis praeidavo svečius ir, sustojęs prie sosto, nusikabindavo tą keistą dėžutę. JurkVT 40.
3.2.3. Prielinksnis pro sudaro konstrukcijas su įvairiais konkrečios reikšmės daiktavardžiais, žyminčiais ir vietas, ir daiktus, išskyrus linijinės reikšmės daiktavardžius, kurie yra būdinga prielinksnių pagal/ palei vartojimo aplinka (žr. 3.1).
Kai važiuavome pro ežerą, tėvas parodė motinai, kur vilkas papjovė kumeliuką. VienIMA 157. Jis nuėjo pro plačią turgaus aikštę. Beeidami pro trobelę išgirdo didžiausią riksmą. Katiną nuvijau pro arimus. Kareiviai apsisuko ir tiesiai pro obelis nudulkėjo į laukų platumas. Vienas bijo vakaro metu eiti pro pirtį. CvR I 101. CvR I 94. ZobŠV 106. KrevAP 69.
Aš išsilenkiau pro atramą. Motina pakreipia galvą pro pakulų kuodelį. Paskui taip kirto skiltuvu į titnagą, kad žiupsnis kibirkščių ištryško pro nagą. Vėl aiškiai matei jį pro avių nugaras. PūkAL 30. BaltPV I 15. Myk-PutS I 170. CvR₁ V 12.
3.2.4. Junginiams su prielinksnio pro konstrukcijomis yra variantiski (artimi) priešdėlio ap- veiksmažodžių junginiai su galininku, pvz.:
Dvarą iš tolo apeik — daug bėdų išvengsi (tts). Nori nenori, o balą reikia aplenkti. Dkk. Mes šešiese pašlėjome dar sušokti į laivę ir laimingai aplenkėme uolą. Balč.
3.2.5. Apibendrinant pasakytina, kad
1) prielinksnio pro konstrukcijos, skirtingai nuo pagal/ palei konstrukcijų, teturi kelio reikšmę (ir negali žymėti buvimo vietos);
161
2) prielinksnio pro konstrukcijos vartojamos ne tik su aiškiais slinkties, bet ir su regėjimo, garsiniais ir kitais veiksmažodžiais, turinčiais slinkties semas;
3) būdinga prielinksnio pro konstrukcijų vartojimo aplinka yra giminiško jam priešdėlio pra- veiksmažodžiai. Su vediniais, padarytais iš intranzityvinių slinkties veiksmažodžių, ši konstrukcija vartojama pagrečiui su vienu galininku (be prielinksnio), pvz.: praėjo (pro) šulinį, praėjo (pro) dvarą. Su kitais veiksmažodžiais tokia kaita negalima (žr. 3.2.2.2. b);
4) prielinksnio pro konstrukcijas sudaro įvairūs konkrečios reikšmės daiktavardžiai, išskyrus linijines (šie yra būdinga prielinksnių pagal/ palei vartojimo aplinka);
5) prielinksnio pro konstrukcijos gali kaitaliotis su pagal/ palei konstrukcijomis, kai jas sudaro platesnes vietos sąvokas (ne taškus erdvėje) žymintys daiktavardžiai, pvz.: eina pro ežerą/ palei ežerą// paežere.
3.3. Apie/ aplink su galininku
3.3.1. Šios konstrukcijos žymi kelią, juosiantį daiktą iš visų pusių, ir šiuo pagrindu sudaro priešpriešą kitoms kelio orientyro pašaliu reikšmės konstrukcijoms, plg. apėjo apie/ aplink ežerą ir nuėjo pro ežerą (į mišką), perskrido per ežerą.
Apie/ aplink konstrukcijos su galininku žymi ir nekontaktinį (su orientyru), ir kontaktinį kelią (pvz.: vynioja siūlą apie pirštą). Beje, pastaruoju atveju turime kelią ir galinį tašką kartu.
3.3.2. Nekontaktinis kelias yra reiškiamas junginiais su slinkties veiksmažodžiais (a), kurie gali turėti ir priešdėlį ap(i)- (b).
a) Apie ežerą važiuojant susidaro didelis lankstas. Kk. Kartu su Žeme ir aš keliauju aplinkui saulę. MasMP 11. Vanagas, dar aplinkui trobas lėkdamas, buvo įsižiūrėjęs. MašAMB 225. Tris kartus aplink trobą vijosi išdaigininkė. SajND 38.
b) Tetervinas laumės juosta surišo jaunuvedžių rankas, apvedė apie akmenį. VienLP 41. Su savo sveikata nė aplink pirkią neapibėgsi. Nmn. Apilėkė aplink ežerą kai vėjas. Švnč.
3.3.3. Kontaktinį kelią ir galinį tašką žymi prielinksninų apie/ aplink konstrukcijos junginiuose su veiksmažodžiais vynioti, sukti, rišti, rištis.
a) Kai atmirškta linai, tai vynioja apie pirštą: lūžta šiaudelis, valaknas atstojęs — gana. Ant. Domininkas ilgai suko apie smilįų pypkės nuskrudintą ūsą (rš).
Šioms konstrukcijoms yra sinonimiškos prielinksnio ant konstrukcijos.
Surado [dėdė] virvelę ir pradėjo vynioti ant piršto. MikelLE 43. Panele mano, jaunoji mano, ar užžudei kaseles ant rankelių vynioti? Pg. Suka metmenis ant veleno (rš).
b) Su priešdėlio ap(i)- veiksmažodžiais labiau įprasta prielinksninių apie/ap-link konstrukcijos, tačiau galimas ir ant su kilmininku.
Daktaras apvyniojo apie rankoves vadelės. VienAS 147. Kietai suspaudžia vadelės ir apsuka apie ranką. Basan. Beržioką apsisukė apie ragus, ir vainikas. Sug.
162
Bernas a p s i v y n i o j o vilko uodegą a n t r a n k o s. Jš. Servetėlė a p v y n i o j a m a a n t butelio k a k l e l i o (rš).
c) Su priešdėlio už- veiksmažodžiais tesakoma prielinksnio ant konstrukcija.
Liepęs paimti tų savo plaukų kuokštą ir u ž s i v y n i o t i a n t savo kairios rankos s m i l i a u s. Slanč. U ž s i s u k a n t k a k l o ką nors – neik nuoga. Jrb. A n t v e l e n ų u ž s i n e t i tuos visus veikalus ir verž: pirmiau į nytis, paskui į skietą. Antr.
3.3.4. Analogiškų junginių sudaroma ir su sangrąžiniais intranzityviniais veiksmažodžiais vynioti, vyti, riestis, suktis (plg. 3.3.3).
a) Žolės v y n i o j a s i a p l i n k k a k l ą. AvyžKK 194. Apynys (apynys) glaudžiai a p l i n k kartį r i e č i a s. K II 163.
Apyniai (apyniai) a n t s m a i g y v y n i o j a s i (rš).
b) Botagas a p s i v i j o a p l i n k k a k l ą. Rimk. Sako, ganuklose, kur yra žalčių, žaltys a p s i v y n i o j a karvei a p i e k o j ą ir žinda. Šil. Ko čia a p s i r i e t e i kaip gyvatė a p i e k e l m ą. Pp. A p l i n k j u o s m e n į du kartus a p s u k t a arklio ašutų virvė (rš).
Žiūri — a n t k ė d ž i ų auksinės gyvatės a p s i v y n i o j u-s i o s. Rk. Kad a n t rinktuvų v e l e n o n e a p s i v y n i o t ų augalų, ant jo laisvai uždėtas apsauginis vamzdelis (rš). Paskui buvęs naras įlindęs į dugną ežero varpo pažiūrėti, atradęs, bet tiktai a n t jo š i r d i e s buvęs žaltys a p s i r i e t ę s. Basan. A p s i s u k s a n t k a k l o tavo žalčiai. Sutk.
c) Sakydavo, kad negalima eit per žolinę riešutauti, gyvatė a n t k a k-l o u ž s i v y n i o s. Dt.
3.3.5. Aptariamieji veiksmažodžiai sudaro ir sudėtingesnius žodžių junginius, pvz.: Miškuose augęs apynys savo ilgu šiurkščiu s t i e b u a p s i-v y n i o j a a p l i n k m e d ž i u s (rš). Vienas didžiausias iš jų [dramblų] a p s i v y n i o j o su savo s t r a u b l i u a p l i n k to medžio l i e m e n į, kur aš buvau pasislėpęs. BalčTVN 65. Šarūnas a p-s i v i j o r a n k u t ė m i s broliui a p l i n k k a k l ą. AvyžŠK 140.
3.4. Konstrukcijos su virš, aukščiau, per
3.4.1 Prielinksnių virš (viršum, viršui), aukščiau, per konstrukcijos žymi slinkties kelią aukščiau daikto (neliečiant jo) junginiuose su tam tikrais slinkties veiksmažodžiais — skridimo, lėkimo ko oru paleisto, pamėtėto. Kiekvienas minėtųjų prielinksnių turi sau būdingų vartosenos savitumų.
3.4.2. Prielinksnio virš konstrukcija vartojama nusakant kelią:
a) žemės paviršiaus ar jame esančių daiktų atžvilgiu, pvz.: Lėktuvas s k r i d o v i r š P i e t ų a š i g a l i o. LaurVS 7. V i r š u m plikų, tuščių l a u k ų s k r i d o senas varnas. CvR VII 67. Be palovos s k r i s d a v o v i r š u m m i š k o laukinių ančių pulkai. VienR IV 20. Lėktuvas p r a u ž ė v i r š m i e s t o (bk). Špokai l ė-k ė v i r š u m n a m ų. CvR₁ I 187;
b) aukščiau žemės (ore) esančių daiktų atžvilgiu, pvz.: Lėktuvas s k r i d o v i r š d e b e s ų. Naikintuvas s i u v o v i r š e s k a d-r i l ė s. Vanagas n a r d ė v i r š paukščių p u l k o;
163
c) žmogaus atžvilgiu, pvz.: Virš galvos prazvimbė strėlė
(bk). Virš galvų sklendė gandras. RimkKK 167.
3.4.3. Prielinksniui virš savo reikšme yra artimas aukščiau. Skiriasi jie tam tikrais reikšmės atspalviais: pirmasis rodo daiktų išsidėstymą vienoje vertikalėje, o pastarasis – gretimose vertikalėse. Grafiškai šį skirtumą galima pavaizduoti taip: □ (virš), □ (aukščiau).
Tam tikrais atvejais – kalbant apie nuo žemės pakilusius ar esančius erdvėje daiktus – prielinksnis aukščiau esti vartojamas ir slinkties keliui žymėti, pvz.: Lėktuvas skrido aukščiau/ virš debesų (per debesis reikštų ką kita). Strėlė prašvilpė aukščiau stogo (gal virš stogo, o gal ir šalia).
Bet šis prielinksnis nesakomas kalbant apie skridimo, lėkimo kelią žemės paviršiaus plotų atžvilgiu, pvz.: Paukštis skrido virš laukų/ per laukus (o ne: aukščiau laukų).
3.4.4. Su skridimo, lėkimo oru veiksmažodžiais vartojamas ir specialus kelio prielinksnis per, kuris minėtame kontekste turi ”kelio virš daikto” reikšmę ir gali būti sinonimiškas prielinksniui virš, pvz.:
Skrenda gulbelė par(per) ežerėlį. Užp. Nėra čia ko par marčias skrist vandens ieškot. Lnkv. Jei gegutė kukuoja perskrisdama per namus, tai tiej namai sudegs. Auk. Kulkėlės lek kaip bitelės per margią gulvelę. KlpD 30.
Tačiau tam tikrais atvejais ir su šiais veiksmažodžiais prielinksnio per konstrukcija gali žymėti ”kelią daikto viduje” ir kaitaliotis su įnagininku, plg.: Paukštis skrenda per mišką/ mišku (bk). Per žalias girias gegutė lėkė, per marias lydeka neriau. Kps. – O aš pasiversčiau raibąją antelę, lėkčiau žalia girele. JV 865.
Antra vertus, ir junginys skrenda per mišką gali reikšti ”virš miško”, pvz.: lėktuvas skrenda per mišką, paukštis skrenda per mišką.
3.4.5. Su kartotinės slinkties veiksmažodžiais skrajoti, skraidyti sakoma paprastai prielinksnio virš konstrukcija.
Virš gėlių, lyg gyvosios gėlės, skrajoja įvairiaspalviai drugiai. ŠRagSD 34. Virš jų (balu) skraido pempės ir linksmai šūkauja. MikelLE 154. [Patelė viliojo] ją paskraidyti viršum žalių miškų. CvR VII 74. [Šikšnosparnis] tyliai pasilinguodamas nardė virš bulvių sklypo ir daržų. MikelKLL 26.
3.4.6. Slinkties kelią virš daikto žymi ir prielinksnio per konstrukcijos junginiuose su (per)šokimo, (per)lipimo, (per)žengimo veiksmažodžiais, pvz.: šoko per griovį, žengė per slenkstį, lipo per tvorą. Jei veiksmažodis turi priešdėlį per-, tai prielinksnio per konstrukcija gali kaitaliotis su vienu galininku (be prielinksnio), pvz.: peršoko per balą/ balą, perlipo per tvorą/ tvorą (plačiau apie tokius junginius žr. 2.1.2.4.).
3.4.7. 1) Apibendrinant pasakytina, kad linijinės slinkties kelias virš daikto reiškiamas:
a) prielinksnio virš (viršum, viršuj) konstrukcija;
b) prielinksnio aukščiau konstrukcija (rečiau);
e) prielinksnio per konstrukcija;
d) šios konstrukcijos tam tikrais atvejais vartojamos pagrečiu, pvz.: skrenda virš miesto/ per miestą,
164
skrenda virš debesų/ aukščiau debesų, strėlė pralėkė virš galvos/ aukščiau galvos/ per galvą;
2) Nelinijinės (kartotinės) slinkties kelias reiškiamas paprastai prielinksnio virš konstrukcija, pvz.: drugeliai skraido virš gėlių, virš daržo;
3) Su peršokimo, perlipimo veiksmažodžiais vartojama prielinksnio per konstrukcija ar vienas galininkas (jei veiksmažodis priešdėlinis), pvz.: šoko per griovį, bet peršoko per griovį/ griovį.
3.5. Kitos konstrukcijos
Tam tikruose kontekstuose kelią gali žymėti ir buvimo vietos prielinksnių konstrukcijos (plg. Kilius 1980:41—42).
prieš — už: Oratorius praejo priešais tribūną (bk). Prieš akis praslinko netolimos praeities vaizdai (bk). Kažkas greitai prabėgo jam už nugaros (bk).
tarp: Keikdamasis slankiojo tarp kelmų, o šakos draskė veidą. ZobŠV 132. Jisėjo takeliu tarp sniegynų lyg kalgrinda tarp raistų ir pelkių. GliauPR 226.
arti, šalia: Kregždės apie vidurdienį išlindo iš lizdų ir pradėjo skraidyti visai arti žemės. ZobŠV 45. Kažkas praėjo šalia mano dėdės (bk).
ties: Ties galva bitė prazvimbė.
po/apačia: Mašina pravažiavo po tiltu/patiltė (bk). Keleivis praėjo po gatvės žibintu (bk). Naras plaukė po vandeniu (bk). Jis bėgo apačia šakų, kur ne taip smarkiai užlijo lietus. ZobŠV 68.
Kaip matyti iš pavyzdžių, netipiškomis priemonėmis kelias reiškiamas paprastai su priešdėlio pra- slinkties veiksmažodžiais.
4. Pabaigos žodis
4.1. Slinkties kelias yra reiškiamas: 1) specialiomis raiškos priemonėmis — įnagininku, prielinksninių per ir pro konstrukcijomis (eina mišku/ per mišką, važiuoja pro ežerą, išėjo pro vartus, išlindo per sieną), 2) nespecialiomis priemonėmis: a) reguliariai — prielinksnių apie/ aplink, pagal/ palei konstrukcijomis (apėjo apie sodą, važiuoja palei upę) ir b) nereguliariai — kitomis vietos konstrukcijomis (žr. 3.5.).
4.2. Slinkties kelio reikšmė yra nevienelytė. Ji skyla į smulkesnius vienetus pagal orientacinius požymius: 1) kelias daikto viduje (eina per pievą, važiuoja pro vartus) ir 2) kelias daikto pašaliu (eina palei upę, prabėgo pro namus, apėjo aplink šulinį).
4.3. Kelias daikto viduje pagal slinkties kryptį esti dvejopas: 1) kelias ištisai daiktą (eina per kiemą/kiemu) ir 2) kelias kiaurai (statmenai) daiktą (išlindo per sieną, žiūri pro langą). Kiekviena šių reikšmių turi po dvi raiškos priemones, kurios savaip pasiskirsto jų „aptarnaujamą“ semantinį lauką, vietomis susikryžiuodamos.
4.4. 1) Įnagininku vartojami linijinės reikšmės daiktavardžiai, taip pat priešdėlio pa- vediniai, pvz.: eina keliu, paupiu.
165
2) Prielinksnis per vartojamas žymint tarpinį kelią, kada iš konteksto aišku, jog prie kalbamos vietos priartėjama ir nutolstama.
3) Daiktavardžiai, turintys nelinijinę reikšmę, ištisiniam keliui žymėti esti vartojami pagrečiui su prielinksniu per ar įnagininku, pvz.: važiuoja per mišką/mišku, (ašara) rieda per skruostą/skruostu. Beje, įnagininkas yra stilistiškai žymėtas. Juo labiau akcentuojamas vietos tęsumas, o prielinksniu per — jos perkirtimas.
4) Linijiniai daiktavardžiai su prielinksniu per turi kitokią kelio reikšmę — ”skersai”, pvz.: eina per kelią, plaukia per upę.
5) Prielinks nio per konstrukcijos junginiuose su priešdėlio perslinkties veiksmažodžiais gali kaitaliotis su vienu galininku (be prielinksnio), pvz.: perėjo per kelią/kelią, perplaukė per upę/upę, perskrido per Atlantą/Atlantą.
4.5. Kelias kiaurai (statmenai) daiktą yra reiškiamas dvejopai: prielinksniu pro ir prielinksniu per. Kiekvienas šių prielinksnių turi sau būdingą semantinį junglumą, — nuo ko priklauso ir pačių konstrukcijų reikšmės skirtumai.
1) Prielinksnis pro vartojamas su kiaurymės, tarpus žyminčiais ar tokias semas turinčiais daiktavardžiais (įėjo pro duris, išlindo pro tvorą, prasibrovė pro tankumyną), o prielinksnis per— su vientisus daiktus kaip medžiagą reiškiančiais daiktavardžiais (vinis išlindo per lentą, vanduo persigėrė per drabužius).
2) Tačiau tiek vienas, tiek kitas prielinksnis esti pasakomi ir vienas kito vietoje, t.y. ”ne savo” aplinkoje, plg.: įėjo per duris, žiūri per langą, byra per sietą (ruginai) ir girdi pro sieną, vėjas košia pro drabužius. Tokia minimų prielinksnių vartosena bendrinės kalbos požiūriu laikytina periferine.
4.6. Kelią daikto pašaliu žymi prielinksnių pagal/palei ir pro konstrukcijos.
1) Būdinga prielinksnių pagal/palei vartojimo aplinka yra linijinės reikšmės daiktavardžiai, pvz.: eina pagal upę, šliaužia palei sieną.
2) Vartojami su nelinijinės reikšmės daiktavardžiais šie prielinksniai gali kaitaliotis su prielinksniu pro, pvz.: važiuoja palei mišką/pro mišką.
3) Prielinksnio pro konstrukcija vartojama nurodant tarpinį slinkties kelią, pvz.: į miestelį eidavom pro dvarą. Šiuo atveju ji prielinksnių pagal/palei konstrukcijomis nekeičiama.
4.7. Prielinksnių apie/aplink ir virš konstrukcijos turi kelio pašaliu reikšmę su papildomais atspalviais, plg.: apvažiuo apie mišką ir skrido virš miško.
4.8. Prielinksnių skersai, išilgai, įstrižai konstrukcijos žymi kelią ištisai (eina skersai pievą) ir kiaurai (vinis išlindo skersai delną).
Sutrumpinimai
BaltNV — B a l t u š i s J. Nežvyruotu vieškeliu. V., 1971.
bk — bendrinė kalba.
BubnŽDŽ — B u b n y s V. Alkana žemė. Po vasaros dangum. Nesėtų rugių žydėjimas. V., 1977.
JurkVT — J u r k u s P. Ant Vilnelės tilto. Chicago, 1968.
GliauPR — G l i a u d a J. Perlojos respublika. Chicago, 1979.
LaurVS — L a u r i n č i u k a s A. Varinė saulė. V., 1972.
MašMP — M a š i o t a s P. Mokslo pasakos. V., 1973.
166
MškŽG — Miškinis A. Žaliaduonių gegužė. V., 1977.
RadzPV — Radzevičius B. Prieaušrio vieškeliai. T. 1–2, V., 1985.
RūtP — Rūta A. Priesaika. Chicago, 1962.
PožŽNSV — Požėra J. Žuvys nepažįsta savo vaikų. V., 1985.
PūkAL — Pūkelevičiūtė B. Aštuoni lapai. V., 1992.
SajND — Saja K. Už nevarstomų durų. V., 1983.
SirGAI — Sirijos Gira. Atlanto idilės. V., 1973.
SV — Sužeistas vėjas. Lietuvių liaudies pasakos. K., 1985.
SŽ — Stebuklingas žodis. Lietuvių liaudies pasakos. K., 1985.
ŠaltRD — Šaltenis S. Riešutų duona. V., 1972.
ŠkėmBD — Škėma A. Balta drobulė. V., 1990.
VienVŠ — Vienuolis A. Viešnia iš šiaurės. V., 1989.
ZobŠV — Zobarskas S. Per šaltį ir vėją. V., 1989.
Kiti sutrumpinimai kaip akademinėje tritomėje ”Lietuvių kalbos gramatikoje”.
LITERATŪRA
1. Jablonskis J. Linksniai ir prielinksniai. — Rinktiniai raštai. T.1, V., 1957, p. 551–672.
2. GNDV — Paulauskienė A., Tarvydaitė D. Gramatinės normos ir dabartinė vartosena. K., 1986.
3. Kilius J. Dėl prielinksnių pro ir per. — Mūsų kalba. 1973, Nr. 4, p. 27–31.
4. Kilius J. Dėl vietos reikšmių sistemingumo. — Mūsų kalba. 1973, Nr. 5, p. 35–40.
5. Kilius J. Orientacinių reikšmių struktūra lietuvių kalboje (Apie vietos prielinksnių ir linksnių reikšmes). — Kalbotyra. T. 28(1), 1977, p. 40–49.
6. Kilius J. Slankumo reikšmių struktūra lietuvių kalboje (Apie vietos prielinksnių ir linksnių reikšmes). — Kalbotyra. T. 31(1), 1980, p. 34–56.
7. LKG — Lietuvių kalbos gramatika. V. T.1, 1965; T.2, 1971; T.3, 1976.
8. Pupkis A. Kalbos kultūros pagrindai. V., 1980.
9. Rasimavičius A. Dėl vietos įnagininko vartojimo. — Kalbos kultūra. Nr. 2, 1962, p. 11–15.
10. Šukys J. Linksnių ir prielinksnių vartojimas. K., 1984.
11. Valiulytė E. Iš sintaksinės sinonimikos (Galininkas su apie, aplink — kilmininkas su ant). — Kalbos kultūra. Nr. 24, 1972, p. 21–23.
12. Valiulytė E. Prielinksnio po su galininku konstrukcija ir jos sinonimai. — Kalbos kultūra. Nr. 41, 1981, p. 21–40.
13. ГЛЯ — Грамматика литовского языка. В., 1985.
14. СВПО — Веселоводова М.В., Владимирский Е.Ю. Способы выражения пространственных отношений в современном русском языке. Москва, 1982.
BEDEUTUNGEN DES FORTBEWEGUNGSWEGES UND IHR AUSDRUCK
Zusammenfassung
Es gibt einige Bedeutungen des Fortbewegungsweges:1) der Weg dem Ding entlang wird mit dem Instrumental und mit der Präposition per mit Akk. ausgedruckt (eina keliu ”geht den Weg entlang” važiuoja per mišką/mišku ”fährt durch den Wald/den Wald entlang”, grįžo per Vokietiją iš Europos ”kehrte durch Deutschland aus Europa zurück); 2) der Weg durch den Ding wird mit der Präposition pro mit Akk. (wenn das Substantiv eine Öffnung, Höhlung bezeichnet: išėjo pro duris ”ging durch die Tür hin”, žiūri pro grotas ”sieht durch das Gitter”), mit der Präposition per mit Akk. (wenn das Substantiv das ganze Ding bezeichnet: kulka išėjo per sieną ”die Kugel ging durch die Wand aus”, vanduo persigėrė per drabužius
167
”das Wasser durchsickerte durch die Kleider“); 3) der Weg neben dem Ding — mit den Präpositionen pagal/palei mit Akk. (wenn das Substantiv eine Linienbedeutung hat: eina pagal upę „geht den Fluß entlang“), mit der Präposition pro mit Akk. (praėjo pro šulinį „ging am Brunnen vorbei“); 4) der Weg herum das Ding — apibėgo apie/aplink namą „lief das Haus herum“; 5) der Weg über das Ding — lėktuvas skrenda virš miesto „der Flugzeug fliegt über die Stadt“.
168