Derinamojo pažyminio vieta senojoje lietuvių kalboje
Full text
LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXII (1995) GRAMATIKA IR LEKSIKOLOGIJA VIRGINIJA VASILIAUSKIENE DERINAMOJO PAZYMINIO VIETA SENOJOJE LIETUVIY KALBOJE 1. Dabartinés lietuviy kalbos paZyminys paprastai eina prie’ pazymimaji daiktavardi. Tokia jo pozicija yra neutrali, nezyméta. Postpoziciskai jis vartojamas tada, kai ji norima pabrézti (Schwentner 1922 : 29—30; Durys 1927 : 81—82; MeSkauskas 1929 : 45; Girdeniene 1981 : 156, 168; Ambrazas 1986 : 96; [pammaruxa muTosckoro s3bika 1985 : 685—686). Pastebéta, kad senuosiuose XVI—XVII a. rastuose derinamojo pazyminio postpozicija yra daznesné, tatiau issamiau jo vieta pazymimojo Zodzio atZvilgiu Siuose rastuose néra tyrinéta, tik manoma, kad pazyminys dazniau nukeliamas po paZymimojo Zodzio dél slavy kalby poveikio — daugelis religiniy knygy buvo isverstos i8 lenky kalbos (Palionis 1967 : 208; Ambrazas 1982 : 107); dél slavy kalby Zr. Menpunuyx 1958 : 37 tt.; Cupotunuua 1965 : 12 tt.) Ivairiy kalby tipologiniai tyrinéjimai rodo, kad determinuojan¢io nario pozicija determinuojamojo atzvilgiu yra susijusi su sakinio branduolio komponenty tvarka (Greenberg 1963 : 73 tt., Hawkins 1979 : 619—620; 629 tt.). Kalboms, kuriy pazyminys vartojamas prepoziciskai, bidingesnis SOV zodziy tvarkos modelis. Budvardinio (AdjN), skaitvardinio (NumN) ir ivardinio (PronN) pazyminio prepozicija tipologiskai derinasi su siuo zodziy tvarkos modeliu (Greenberg 1963 : 73 tt.; Ambrazas 1982 : 107). Sintaksinés tipologijos darbuose nurodoma, kad labai stipri implikacija sieja paZyminj su prielinksninémis konstrukcijomis: jei kuri nors kalba turi prielinksnines konstrukcijas, tai jos pazZyminys vartojamas postpoziciskai: PraepN — NGen — NAdj (Ambrazas 1986 : 99). Dabartinei lietuviy kalbai budingas SVO Zodziy tvarkos modelis, taip pat prielinksniniy konstrukcijy vyravimas tipologiskai nesiderina su paZyminio prepozicija, todél manoma, kad Sis modelis gali biti naujesnis, neseniai jsitvirtines literatirinéje kalboje. Pastebéta, kad tautosakoje ir tarmése SOV ir OV modelis daznesnis negu dabartinéje bendrinéje kalboje (Ambrazas 1982 : 102 tt.), tatiau tokiam poditriui pagristi dar triksta issamesniy duomeny. j Senuosiuose XVI-XVII a. raStuose derinamojo pazyminio postpozicija, kaip jau minéta, pasitaiko dazniau. Tai leido iskelti prielaidg, kad senojoje lietuviy kalboje derinamasis pazyminys reguliariau galéjo biti vartojamas po pazymimojo daiktavardzio, ir sig jo postpozicija susieti su SVO ir VO Zodziy tvarkos modeliu. D. Girdeniené, patyrinéjusi derinamaji pazyminj zemaiciy tarméje, pastebéjo, kad kreipiniuose ir disfeminizmuose jis daZniau eina po pazymimojo daiktavardzio. Ji mano, jog tokiose konstrukcijose galéjo biti 124
islikusi archaiska Zodziy tvarka (Girdeniené 1981 : 165 tt.). 2. Senyjy rasty duomenys padéty nustatyti ZodZiy tvarkos raidos krypti. Bet tyrinéjimg sunkina ta aplinkybé, kad beveik visi senieji tekstai yra verstiniai, patyre nemaza kity kalby itaka. Pasirenkamas Saltinis turéty buti originalus arba bent pusiau originalus. Siame straipsnyje norima panagrinéti derinamojo pazyminio pozicija K. Sirvydo ”Punktuose sakymy” ir J. Bretktino ”Postiléje”. ”Punktai sakymy” yra ne verstinis, bet originalus veikalas, pirmiausiai parasytas lietuviskai, tik po to isverstas { lenky kalba (Zinkeviéius 1988 : 256). Salia esantis vertimas leidzia palyginti ZodZiy tvarka lietuviskoje ir lenkiskoje teksty dalyse. J. Bretkiino ”Postilé” taip pat néra vertimas, bet kompiliacinis veikalas, ja rasydamas autorius pasinaudojo savo sakomais pamokslais ir kity protestanty teology darbais (Zinkevicius 1988 : 66—67). Neé vienas i8 Siy Saltiniy stilistiniu poZitiriu néra visai neutralus, nezymeétas. Tai retorinio pobidzio tekstai — pamoksly rinkiniai. | tai bus atsizvelgiama naudojant statistinius duomenis bei stengiantis nustatyti vyraujantia zodziy tvarka neutraliame tekste (Reklaitis 1982 : 371 tt.). 3. Siekiant nustatyti derinamojo pazyminio pozicija paZymimojo Zodzio atgvilgiu buvo igrinkti visi sakiniai su pazyminiais is K. Sirvydo ”Punkty sakymy” pirmosios dalies ir i8 100 J. Bretkiino ”Postilés” puslapiy. Zodziy tvarka istyrinéta 3447 junginiuose (2263 — is ”Punkty sakymy”, 1184 — is *Postilés”). Abiejy Saltiniy statistiniai duomenys rodo (Zr. 1 lentelg), kad dominuoja derinamojo pazyminio prepozicija: ”Punktuose sakymy” prepoziciskai, vartojama 74,3% visy derinamyjy pazyminiy, o ”Postiléje” — net 89,4% °. 1 lentele Prepoziciniai Postpoziciniai Saltinis Bendras _ pazyminiai pazyminiai skaiéius sk. % sk. % ”»Punktai sakymy” 2263 1682 74,3 581 25,7 ” Postilé” 1184 1059 89,4 125 10,6 Derinamojo pazyminio vartojimas prie3 ar po paZymimojo Zodzio tiesiogiai priklauso nuo to, kokia kalbos dalis eina tuo pazyminiu (2 lentelé). Tiek ”Punktuose sakymy”, tiek ”Postiléje” skaitvardinis ir jvardinis paZyminys dagniausiai vartojamas prepoziciskai (”Punktuose sakymy” NumN=95,2%, PronN=92,4%; ”Postiléje”’ — NumN=100%, PronN=93%). Biidvardinio ir dalyvinio pazyminio vieta labiau jvairuoja: "Punktuose sakymy” prepoziciskai vartojama 58% bidvardiniy ir 30,2% dalyviniy pazyminiy, o ” Postiléje” atitinkamai — 86% ir 67,8%. Kaip matome, biidvardis ir dalyvis ” Postiléje” a l Statistiniai duomenys ir toliau bus pateikiami tokia tvarka: pirmiausiai iS Punkty sakymy”, o po to is ” Postiles” . 125
gerokai daZniau eina prie’ pazymimaji Zodi. Oe ; lz Pazyminiy, einanéiy skaitvardziu, ivardziu, bidvardziu ir dalyviu, pozicija pravartu aptarti atskirai. , gaiignriyd toll 47: 3.1. Kaip jau minéta, skaitvardis daZniausiai eina pries pazymimaji Zodj — PS 95,2%, BrP 100%. : Teyp skaitome ape Sauli karalu/ kuri rasztas sako d w eis me tus karalawusi unt Israelo PS 136;2-15. Pirmaie a te naie ischmokam/ ghi tikrai isch Czistos Ponos Marios Betleheme gimusi BrP 93,2-14. £ : Ais Po pazymimojo Zodzio ”Punktuose sakymy” eina tik 4,8% skaitvardiniy pazyminiy (4 pavyzdziai). Du i8 jy randame ne paciuose punktuose, o evangelijy istraukose, kurias, matyt, verté ne pats K. Sirvydas (Zinkeviéius 1988 : 256). iszeis ape adinu tre éiu igwido kitus stowindius unt turgawidciu dikus... PS 3177-3. A buwo tinai ig akmenio suday Sie $i padeti pagal apéistimo Zydu... PS 21449-11. Vienu atveju skaitvardis vartojamas prepoziciskai, kai prie’ paZymimajj daiktavardi pavartotas kitas pazyminys (pla¢iau apie tokius atvejus Zr. 3.3.). Tie kusniey tris ira anie/kuriuosus... PS 37924~25. Skaitvardinio pazyminio vieta daiktavardZio atzvilgiu lietuviskame ir lenkiskame ”Punkty sakymy” tekste skiriasi: trimis atvejais i8 keturiy lietuviskos dalies postpozicinj pazyminj atitinka lenki3kos dalies prepozicinis. Pavyzdiiai: tobulibiu dewiniu PS 8622-23 — déiewigéi doskonaloséi; adinu treéiu PS 3177-3 — tréeéiey godzinie; suday siesi PS 21419 — szesé slagiew. 3.2. Ivardiniai pazyminiai beveik visada vartojami prepoziciskai — PS 92,4%, BrP 93% (2 lentelé). Jie abiejuose tyrinéjamuose Saltiniuose sudaro daugiau kaip puse visy prepoziciniy pazyminiy (PS 59,9%, BrP 50,1%; zr. 3 lentelg). Postpoziciniu pazyminiu daZniausiai eina bidvardis, bet jdomu pastebeti, kad ivardinis pazyminys sudaro net 32% visy ”Postiléje” vartojamy postpoziciniy pazyminiy (PS 14,3%, zr. 4 lentele). Beje, parodomieji ivardziai tas, ta, sis, 3, Sitas, Sita, anas, ana kai kuriais atvejais vartojami panasiai kaip dabartiniy Vakary Europos kalby artikeliai. Tokiais atvejais A. Rosinas yra pasiiiles juos vadinti artroidais (Rosinas 1972 : 84; 88—89; 1980 : 96 tt.; 1988 : 59 tt.). Tagiau Siy ivardziy artimumo artikeliams laipsnj sunku tiksliau apibrézti, tad toliau jie nuo kity jvardiniy pazyminiy neskiriami, nes bus svarbiausia apibrézti jy pozicija daiktavardzio atZvilgiu. Minetieji parodomieji ivardziai sudaro nemaza dalj visy ivardiniy pazyminiy — mazZdaug puse (43,7% ir 52,5%). Kai kuriy pazyminiy vartojimo daznumas, matyt, priklauso nuo teksto tarminiy ypatybiy (Zr. 5 ir 6 lenteles). K. Sirvydas dagniau uz J. Bretkung vartoja ivardi kitas, bet reéiau jvardi gis. Tik K. Sirvydui bidingas ivardis tulas. Vietoj kiekvienas J. Bretkiino pamoksluose vartojamas koznas, kiekvienas pavartotas tik viena karta. Bet ka ekw te na sZmogu po io akim thiek stowinti BrP 8133-14. Tiktai keletas ivardiniy pazyminiy abiejuose Saltiniuose postpoziciskai vartojami daZniau. Pirmiausia tai jvarddiai anas, ana(PS 15,9%, BrP 15,4%) 126
127 2 lentelé Skaitvardinio, ivardinio, biidvardinio ir dalyvinio pazyminio pozicija Skaitvardinis Ivardinis Biidvardinis Dalyvinis Saltinis pazyminys pazyminys pazyminys pazyminys Pr % Po % Pr % Po % Pr % Po % Pr % Po % ”Punktai sakymy” 60'= 95.2" 4 4,8 1008 92,4 83 76 556 58 403 42 39. 30,2 90 69,8 ” Postile” 82 100 =- = 530 93 40 if 407 86 66 14 40 67,8 19 322
3 lentele 128 Prepoziciniy pazyminiy pasiskirstymas pagal kalbos dalis Biadvardiniy Dalyviniy Skaitvardiniy Ivardiniy pazyminiy pazyminiy pazyminiy sk. % sk. % | Saltinis Bendras pazyminiy skaigius sk. % sk. % ”Punktai sakymy” 1682 79 4,7 82 C7 530 50,1 1008 59,9 556 33,1 39 2,3 407 38,4 40 3,8 ” Postile” 1059 4 leneteleé Postpoziciniy paZyminiy pasiskirstymas pagal kalbos dalis SEES Skaitvardiniy Ivardiniy Budvardiniy Dalyviniy Saltinis Bendras pazyminiy pazyminiy pazyminiy pazyminiy skaiéius sk. % sk. % sk. % sk. % ”Punktai 82 14,3 403 69,4 90 15,5 5 0,9 66 52,8 19 15,2 sakymy” 581 ”Postile” 125 = = 40 32
ir pats, pati (10,8% ir 12,2%). Juos linkstama vartoti postpozicikai, matyt, siekiant labiau pabrézti daiktavardj. 5 lentele K. Sirvydo ”Punktuose sakymy” daZniau vartojamy ivardiniy pazyminiy prepozicijos ir postpozicijos santykis Prepoziciskai Postpoziciskai Ivardinis Satine vartojamy vartojamy Pr % Po % Tas 384 97 12 3 Visas 192 97 63 Kitas 123 99,2 1 0,8 Tilas 72 75,8 23 24,2 Visoks 65 95,6 3 4,4 Anas 37 84,1 M9 15,9 Toks 28 (90,3 3 9,7 Pats 33 89,2 4 10,8 Kiekvienas 21 91,3 2 8,7 Sis 17 100 == Koks 2 11,1 16 88,9 ---teyp regiesime karalistey anoy Diewu Tewu/ Dwasiu szwentu ir Sunu Diewo PS 3376-19. Lutheru ir Kalwinu eldiietes ne turi stirniko Christaus patie s/ ney kitu nuog io istatu PS 2753; — 276,_3. Er pawirsta dina anna, perszegnota ing kuna BrP 665_.. Taip pat galima pastebéti, kad ” Punktuose sakymy” diy ivardziy postpozicija daZnesné prie’ pauze. Tai sietina su ta aplinkybe, kad lietuviy kalboje labiau pabréziama antroji nuo galo pozicija (Girdeniené 1971 : 41; 1981 : 162—163). Teyp dare dusia ana/ ir tuo miegu miegoio/ kuri ape sawi teyp bilo PS 2842729. Pirma, dinklas ira Zi me ana/ kuriosp szauda kas PS 190i¢—17. ...biekwienas moka irtis ing karalisty dungaus... bet plaukia tiesiagiuy ing pragaru patiPS 2765~¢. Postpoziciskai vartojamas ivardis pats, pati ne visuomet sudaro atributinj Jungini: su daiktavardiiu jis gali biti susijes ir apoziciniu santykiu (Valeckiené 1984 : 117-118; 123). Sis ir kai kurie kiti postpoziciskai vartojami ivarddiai (visas, visa, tas, ta) dar karta nurodo daiktavardiziu pasakyta daikta: 129
6 lentelé J. Bretkiino ”Postiléje” daZniau vartojamy ivardiniy pazyminiy prepozicijos ir postpozicijos santykis Prepoziciskai Postpoziciskai Ivardinis pazyminys vartojamy vartojamy Pr % Po % Tas 121 98,4 2 1,6 Sis 111 96,5 4 3,5 Visas 105 96,3 4 3,7 Pats 36 87,8 5 12,2 Sitas 35 100 - - Kitas 30 96,8 1 3,2 Koznas 17 94,4 1 5,6 Anas 11 84,6 2 15,4 Koks 8 32 17 68 Bei Kristus patsai teipo kalba BrP 721. Tugi aniemus sudna diena bus sunku nig ta Diewui pacziam atsakiti BrP 99;9_20. Todriniog Zmones wisi ira tikri newalnikay Diewo PS 322-3. Smertis ir szeme turres numiruses szmones wissas ischditi BrPj9~29. Nes itu dusias tasgi/ kurios pirmay kuny giweno/ kunuosna sawo per galiby Diewo sugruzintas buwo PS 889-6. Dar daZzniau negu ankséiau minéti jvardziai postpozicigkai vartojamas tulas, kuris pastaruoju metu siiilomas laikyti bidvardziu (Rosinas 1986 : 30 tt.). Tulas postpoziciné vartosena savo daznumu (23%) panagi j kai kuriy bidvardziyXplg. baisus — 23,5%, geras — 24,6%), bet panaiiai kaip minéty ivardZiy jo postpozicija pabrézia pazymimaji Zodi — daiktavardi: Wadinasi waystu/ kuriuo giddiasi Zieyzdai ir ligos tulosPS 355;_2. Dusioy seia galibes tutas atminti/ iszmoniu/ luosu noru: ir wel tose seia mokstu tutu PS 2923_¢. Tulas postpozicijai bidinga dar viena ypatybé: gis ivardis dar dazniau nese gas po pazymimojo Zodiio eina pries pauze (zr. ir ankstesnius pavyzZius): Karias ira badas/ maras/ ligos tultos PS 2602930. 7 Prepoziciskai vartojamo ivardiio tilas pozicija sakinyje néra ditaip apirézta: ir Kieldawo statu aba puotu daridawo didy tulu wal giktu ir gierimu pilnu PS 2275_3. Tuo rodzia kad Diewas...daro tulus da yktus vnt dungaus ir unt Ziemes PS 969-15. 130
Nuo kity ivardziy savo pozicija ryskiai skiriasi jvardis koks. Po pazymimojo ZodZio jis eina net daZniau negu prie’ jj (PS 88,9%, BrP 68%). Sunus ima turtu tewo sawo ne azu darbus kakiuos/ bet todrin iog sunus ira PS 32339 — 324 _3. ...ir teyp ape kitos io tikribes pa truputi ku gaudome/ ir kayp tusteli koki aukso saw nulaudiame PS 2092-¢. Kadda simogus koksai stala paklotj alba pakel/ sweczius kakius pakwietens/ alba su sawa szeimina noredams walgiti BrP 6425 —65_2. Tadda Kristus mumus sawa kuna ir kraughi kaip sZenkla koki malones dist BrP6729-21. Pirmiausia, tokiai sio jvardZio vartosenai galéjo turéti jtakos jo nezymimoji reikimé, pagal kurig jis atitinka siuo metu vyraujantj ivardj koks nors. Antra, koks tik postpoziciskai vartojamas samplaikose kazin koks, bet koks, maza koks ir pan., kur jis turi panasiq apozicine funkcija kaip jau minétas pats. Tai leidzia manyti, kad nezymimojo jvardzio koks postpozicija yra reliktiné, ir konstrukcijos, kuriose sis jvardis vartojamas enklitigkai po labiau pabréziamo daiktavardZio, yra islaikiusios senesne bikle. Prepoziciskai gis ivardis daZniausiai vartojamas tada, kai paZymimasis daiktavardis dar turi kity pazyminiy: ...4Z tu mariu sema wisi/ kurie turi kokiu sawimp Diewo milistu PS 1733-6. Esch nei Kristus esmi/ nei Elioschus/ nei wel kits koksai Prarakas BrP 4023-24. Isch nauio Testamento... girdeiom Kristu tikrai... Bethleheme gimusi ir kaip kita koki prasta Berneli wistiklosna inwistita BrP 70;~.¢. IJvardziy pozicija gali nesutapti lietuviskame ”Punkty sakymy” tekste ir lenkiSkame vertime: siame pamoksly rinkinyje yra 9,6% junginiy, kuriuose ivardis, lietuviskame tekste einantis po pazymimojo Zodzio (NPron), lenkiskoje teksto dalyje eina pries jj (PronN), pvz.: sutwerimo kiekwieno PS 7923-24 — kazdego stworzenia; widuris pacius PS 87_3 — samych wnetrinoséi; dienomis Sitomis PS 37022-23 — te dni; taymiby tokiu PS 3827 — takie Sczesdie; mariu wisu PS 209;9-11 — wszystkiego morza. Tokiy junginiy, kur lietuviskame tekste bity PronN, o lenkiskame NPron yra labai maZai (0,8% visy prepoziciSkai vartojamy ivardziy), pvz.: to swieto PS 10826 — swiata tego; tasay Zodis PS 34123 — slowo to; wisi zmones PS 35820 — lud wszytek. Dél to jvardzio postpozicija paaiskinti lenky kalbos jtaka negalima. Pabrézti tam tikrus teksto vienetus autoriams buvo aktualu, nes patys tekstai (pamoksly rinkiniai) buvo skirti sakytinei kalbai. Pozicijos jvairavimg kartais matome ir tame paciame sakinyje. Kaczei bei simones wissi bei Angelai wissi rodas noretu séinoti/ ki metu alba kaddai Ponas Jesus antra karta isch dangaus tur ataiti suditu wissas sZmones BrP 219-12. A schitta buda ne pramane sZmogus koksai prastas/ nei wel didis koksai Daktaras/ nei wel Popieséus/ nei wel Ciesaras koksai/ nei wel Angelas Diewo BrP 6322-25. Net tas pats jvardis su tuo paciu daiktavardziu daZnai vartojamas dvejopai, pvz.: kiekwienam dayktuy PS 9926-27 — dayktuy kiekwienam PS 993; — 1001; sitomis dienomis PS 36515 — dienomis sitomis PS 37022-23; wisokiu 131
turtu PS 37824 — turtu wisokiu PS 3766-7; prarakas koksai BrP 4205 — koksai prarakas BrP 4024; patsai Kristus BrP 41,-2 — Kristus patsai BrP914; wissas szmones BrP 1021 — sZmones wissas BrP 1920 ir t.t. ; ; . Taigi ivardzio postpozicija, matyt, yra lietuviy kalbai budingas reiskinys. Ivardinis pazyminys vartojamas postpoziciskai norint pabreati daiktavardi, taip pat jo postpozicijg galeéjo salygoti sakinio intonacija, be to, ivardis eina po daiktavardzio, kai su juo yra susijes apoziciniu rySiu. bain , 3.3 Bidvardiiai dazniau uz skaitvardzius ir jvardZius vartojami post pozicidkai (PS 42%, BrP 14%). Skaitvardziy ir jvardZiy postpozicijos daznumas abiejuose Saltiniuose sutampa, o biidvardziy — smarkiai skiriasi (skirtumas — 28%). Barts icc pazyminiai néra labai ivairiis, didelé jy dalis nuolat kartojasi. Tai leidzia nustatyti skirtingus ivairiy leksemy vartosenos polinkius (zr. 7 ir 8 lenteles). 7 lentele K. Sirvydo ”Punktuose sakymy” dagniau vartojamy biidvardiniy pazyminiy prepozicijos ir postpozicijos santykis Prepoziciskai Postpoziciskai Bidvardinis pazyminys vartojamy vartojamy Pr % Po % Didis 104 67,5 50 -32,5 Geras 49 75,4 16-246 Amiinas 41 62,1 26 4187/9 Mazas 26 «81,3 6 18,7 Tikras 26 «65 14.35 Piktas 24 «68,6 Itch Sie Sunkus 24 «66,7 12: igs Sventas 20 16,7 100 = 83,3 Aukstas 14.61 939 Baisus 13° (76,5 4 23,5 Senas 11 68,8 531,2 Brangus 9 39 14 61 K. Sirvydo ”Punktuose sakymy” tiktai dviejy bidvardziy postpozicija yra dagnesné uz prepozicija — brangus (Po 61%) ir sventas (Po 83,3%). Astuonis kartus i8 keturiolikos bidvardis brangus eina to paties daiktavardzio pazyminiu — akmuo brangus: 132
iatbasvbié Htherdsq usivyestgads Initon oi§bex ofpan 139 9 lentele Derinamojo patyminio kontaktiné ir distanciné prepozicija Derinamojo pazyminio kontaktiné prepozicija Derinamojo pazyminio distanciné prepozicija sk. % sk. % _”Punktai sakymy” 1596 94,9 86 5,1 ” Postile” 1037 98 22 2 Saltinis iat 4 10 lentele Distancinés prepozicijos santykis su kalbos dalimis 22 Ivardiniy distanciniy Skaitvardiniy distanciniy Badvardiniy distanciniy Dalyviniy distanciniy - = Saltinis patyminiy patyminiy paiyminiy patyminiy ae sk. % sk. % sk. % sk. % “Punktai sakymy” 32 3,2 4 5,1 49 8,8 1 26 »Postile” eo 2 2,4 ie. isa ie. Bete ~ a DTLBY He S1Y ,
niu/ abeioimu ir wargiu klausimu aba questiiu/ iZrisimas PS 3065-8. Kitu dide darby karsztibe aba stropibe/ noras liepsnuoius pasirode Si jy pozicija pried daiktavardi yra zyméta. ae se 5. Indoeuropietiy prokalbéje ir senosiose indoeuropieciy kalbose ivairtis bekiréiai ar silpnai kiréiuoti Zodeliai-Sliedavosi prie kiréiuoty savarankiskos leksinés reikimés ZodZiy ir turédavo antraja vieta sakinyje (Wackernagel 1953; Crenanos 1989 : 225). ”Punktuose sakymy” prie derinamojo pazyminio arba pazymimojo daiktavardzio gali Slietis dalelytés jau, tik, vel (12 pavyzdiiy), retkaréiais prieveiksmis tada (3 pavyzdziai), ivardis tai (1 pavyzdys). Dalelytés dagniausiai Sliejasi prie sakinio pradzioje einanéio jvardzio, budvardzio: A to kiti sutwerimay ne tui/ pats tiktay Zmogus ir Anielas turi luosiby PS 3259-5. Paéiutiktay tikeimu sakos busiu iéganitays PS 258g-9. Ta wetgalibe Diewo ir iszmintis wadinasi Christus PS 34113-20. Kayre wel runka vnt to swieto ira tabay trumpa PS 24239-31. Pikti wel day ktay mad ira nusideimay lyngwesni PS 31497-29. ; ; Prieveiksmis tada Sliejasi prie sakinio pradZioje einantio daiktavardizio: Tonas tadu szwyntas nesidawe aprinkt azu Mesiaéiu PS 733-19. Ponnatadu szwynéiausia ir Iuozapas iog gieray iam daboios/ todrin stebeios PS 1904-7. Ivardis tai yra prisisliejes prie budvardzio: Mazdas tai kusnis ne gat iuo pasisotint PS 27032 — 2712. Kai minéti enklitikai isiterpia tarp paZyminio ir pazymimojo ZodiZio, tai pastarieji yra labiau akcentuojami. Cia lietuviy kalbos ZodZiy tvarkos pakitimai atlieka pana3y vaidmenj kaip daugelyje giminisky kalby senaisiais jy raidos laikotarpiais. { ISVADOS ”Punktuose sakymy” ir ”Postiléje” dominuoja derinamojo pazyminio prepozicija (PS 74,3%, BrP 89,4%). Derinamojo pazyminio vartojimas prie’ ar po pazymiméjo Zodzio tiesiogiai priklauso nuo to, kokia kalbos dalis tuo padyminiu eina. Skaitvardis ir ivardis daZniausiai vartojami prepoziciskai (”Punktuose sakymy” NumN 95,2%, PronN 92,4%; ”Postiléje” NumN 100%, PronN 93%): Budvardinis ir dalyvinis paZyminys daZniau vartojamas postpoziciskai: ”Punktuose sakymy” postpoziciskai vartojama 42% bidvardiniy ir 69,8% dalyviniy pazyminiy, o »Postiléje” atitinkamai 14% ir 32,2%. Jvardinio ir bidvardinio pazyminio postpozicijos negalima paaiskinti vien kity kalby itaka. [vardinis pazyminys vartojamas postpozicigkai norint pabrézti daiktavardj. Jo postpozicija, panasiai kaip ir biidvardzio, galéjo salygoti sakinio intonacijg. Kaj kuriais atvejais ivardis, einantig po pazymimojo daiktavardzio, yra spo sijes spain rysiu. ' : Bidvardis vartojamas pp pazymimajo Zodzio norint ekspresyviau pabrézti tam tikrus teksto ZodZius ar ZodZiy grupes. Budvardinis pazyminys daZnai eina po pazymimojo Zodzio sakinio gale ar prie3 kokig nors sakinio pauze. “140
Kai kuriy sakralizuoty baZnytiniy fraziy démeny tvarkai galejo turéti itakos kitos kalbos (lotyny, lenky). Be to, bidvardinis pazyminys dazniau vartojamas postpoziciskai, kai tekste atpasakojamas kity baznytiniy veikaly turinys. Bidvardis gali eiti po pazymimojo daiktavardiio, kai sis dar turi kokj nors kita prepozicinj ar postpozicini pazymini. »Punktuose sakymy” bidvardis po pazymimojo ZodZio eina gerokai dazniau negu ”Postiléje” galbut dél to, kad K. Sirvydas gausiau vartojo baroko epochai biidingas retorinio pobidiio raiskos priemones. Derinamasis pazyminys gali turéti nekontakting pozicijg. Ji budingesné »Punktams sakymy”. Distancinés pozicijos atveju derinamasis pazyminys su pazymimuoju ZodZiu sudaro réming konstrukcija. Prepozicinis derinamasis pazyminys nuo savo pazymimojo Zodiio dazniausiai yra atskirtas veiksmazodio. Enklitinés dalelytés jau tik vél uzima antrajq vieta sakinyje, jos sliejasi prie stipriau kiréiuoty Zodziy (derinamojo pazyminio ar pazymimojo Zodiio). LITERATURA 1. Ambrazas V. Dabartinés lietuviy kalbos zodziy tvarkos modeliai. — Lietuvos moksly akademijos darbai. A Ser. T. 3(96), 1986, p. 92—102. 2. Ambrazas V. Zodiiy tvarka ir balty kalby sakinio tipo rekonstrukcija. — Baltistica. T. 18(2), 1982, p. 100—118. 3. Durys M. Lietuviy kalbos sintaksé. K., 1927. 4. Girdenieneé D. Aktualioji skaida ir jos vaidmuo bei reiskimo bidai lietuviy kalboje. — Kalbotyra, T. 22(1), 1971, p.35—47. 5. Girdeniené D. Derinamojo pazyminio vieta tarminéje ir bendrineje lietuviy kalboje. — Baltistica. T. 17(2), 1981, p. 156—169. 6. Greenberg J. Some universals of grammar with particular reference to ba ere of meaningful elements. — Universals of language. Cambridge, 1963, p. —114. 7. Hawkins J.A. Implicational universals as predictors of word order change. — Linguistics. V. 55, N 3, 1979, p. 618— 648. 8. Me&Skauskas P. Lietuviy kalbos sintakse. K., 1929. 9. Palionis J. Lietuviy literatiriné kalba XVI—XVII a. V., 1967. 10. Parker F. Typology and word order change. — Linguistics. V. 18, 1980, p. 269—288. 11. Pirmoji lietuviy kalbos gramatika. V., 1957. 12. Reklaitis J.K. The PIE word order controversy and word order in Lithuanian. — Papers from the 3rd International Conference on Historical Linguistics. Amsterdam, 1982, p. 369—385. 13. Rosinas A. Zymimasis artikelis lietuviy kalbos tarmése ir senuosiuose rastuose. — Kalbotyra. T. 24(1), 1972, p. 83— 90. 14. Rosinas A. Dar kelios mintys dél balty kalby artikelio, arba artroido. — Kalbotyra. T. 31(1), 1980, p. 96—98. ¥ i Rosinas A. Del tulas statuso ir kilmés. — Misy kalba, 1986, Nr. 2, p. 16. Rosinas A. Balty kalby jvardZiai. V., 1988. 17. Schwentner E. Die Wortfolge im Litauschen. Heidelberg, 1922. 18. Wackernagel! J. Kleine Schriften. Bd.1. Gotingen, 1953. ¥ 2. Valeckiené A. Lietuviy kalbos gramatiné sistema. Giminés kategorija, -, 1984. 20. Zinkeviéius Z. Lietuviy kalbos istorija. T. 3. V., 1988. 21. [pammatuxa nutoscKoro a3nika. B., 1985. 141
22. Menspuuuyrk A.C. IopamoK cnos w CHHTarMaTHuecKoe UeHeHMe npefnoxenua B CHaBAHCKMX a3BIKax. Kues, 1958. 23. CupotTuuunHa O.B. Ilopamox cos B pyCCKOM ASBIKe. Caparos, 1965. 24. Crepauos VFO.C. Unpoesponetickoe npemiomenne. M., 1989. THE POSITION OF ATTRIBUTES IN CONCORD IN OLD LITHUANIAN Summary Attributes of Modern Lithuanian precede the noun. They follow the noun only in the case of inverted word order. In Old Lithuanian the attribute follwed the noun more often. ; Modern Lithuanian has the SVO order of the major sentence constituents. By implicational universals of Greenberg if any language has the SVO word order, the genetive and the adjective follow the noun. Modern Lithuanian is inconsistent with these implicational universals. :: The article deals with the position of the attribute in concord in K. Sirvydas ”Punktai sakymy” and J. Bretkiinas ” Postile”. Statistical data show the dominance of prepositional attribute (PS 74,3%, BrP 89,4%). The pronoun and the numeral precede the noun more often than adjective (in ”Punktai sakymy” Adj N 58%; in ” Postile” AdjN 86%). The postposition of attributes in Old Lithuanian writings can’t be explaned only as a result of the influence of Slavonic languages. A pronoun follows the noun in such cases: when the noun is stressed; when the pronoun is connected with the noun by appositional relations; it can follow the noun as a result of the intonation and rhythm of the sentence. An adjective goes after the noun in such cases: when the adjective is stressed; when it is used in constructions with other attributes (pronoun or genetive); when it goes at the-end of the sentence or before the pause. The position of the adjective in some frozen constructions of religious phraseology can be the result of Polish and Latin influence. The position of adjectives can be motivated by genre and style, e.g. postpositional adjectives in ”Punktai sakymy” are more often used for rhetorical reasons. The usage of enclitical words in the position between the attribute and the noun is being explained in connection with the law of Wackernagel. 142