Lietuvių ir kitų indoeuropiečių kalbų kauzatyvų raidos polinkiai

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXII (1995) GRAMATIKA IR LEKSIKOLOGIJA Gertrada SAVICIUTE-NAKTINIENE LIETUVIY IR KITU INDOEUROPIECIY KALBU KAUZATYVY RAIDOS POLINKIAI 1.Ivadinés pastabos Diachroninis tyrimo aspektas, toks iprastas fonetikos ir morfologijos darbams, skinasi kelig j sintaksés ir semantikos sritj. Siuolaikinei tipologinei kalbotyrai bity ypaé naudinga neapsiriboti sinchronisku esamy bendrybiy konstatavimu, bet atsiZvelgti ir j kalby giminyste, ir { bendruosius kalby raidos désningumus (plg. Kaumos 1975 : 28). Daugelio autoriy darbai ir missy tiriama medZiaga rodo, kad kauzatyvumas yra universali (panchroniné) indoeuropietiy kalby kategorija, rei8kiama priemonemis, susidariusiomis dazniausiai atskirose kalbose. Tad ir apie kauzatyvy semantikos bei raikos bidy atitikmenis ir raidos tendencijas yra geriausia kalbéti tipologijos pozitriu. Tyrimo objektas, kaip ir ankstesniuose darbuose (1980!, 19807), yra giminiskos ir tipologiskai artimos lietuviy, lotyny ir rusy kalbos, priklausanéios trims skirtingoms indoeuropieciy Seimos grupéms. Didzioji dalis medziagos yra rinkta is siy kalby zodyny, gramatiky, kity darby, prireikus naudojamasi ir kity ide. kalby duomenimis. Tiriamyjy kalby kauzatyvus galima skirstyti gramatikos podiuriu j morfologinius ir sintaksinius, arba perifras tinius, tipologijos pozitriu —j sintetinius ir analitiniu s, sintaksinés semantikos podiiriu —j uzdaruosius ir at viruosius. Pastarieji skiriami pagal pavirsinés struktiros atitikimg giliajai, arba vidinei struktirai, kuri apragoma perifraze "dar yti taip, kad+ tiesiogines nuosakos veiksmaiodis”. Si perifrazé sudaryta padarinio reiksmés nusakomojo sakinio pagrindu. Ji pasirinkta todél, kad bitent padarinio, o ne tikslo ar prieZasties sudétiniai prijungiamieji sakiniai turi daugiausia bendrybiy su sakiniais, kuriy tariniu eina kauzatyviniai veiksmaZodZiai ar kauzatyvinés analitinés konstrukcijos (apie kauzacijos perifraze plagiau Zr. Saviciuté 1986! ; 164—165; 1986° : 206—209). Savo pavirsine struktira neatitinkantys minétos perifrazés kauzatyvai, i8reiskiantys kauzatyvumg glausta forma, vadinami ui da raisiais, atitinkantys perifraze ir igplétoti pavirginiame lygmenyje — atvi r a isiais. Pirmiesiems bidingos morfologinés, antriesiems — sintaksinés, arba perifrastinés, raigkos formos. ‘ 110 2. Uzdarieji kauzatyvai 2.0. Sena indoeuropieéiy fleksiniy kalby polinki sinteti8kai nusakyti sudétingas reikSmes rodo morfologiniai kauzatyvai — kauzatyviniai (prieZastiniai) ir kuratyviniai (partipinamieji) veiksmazodfiai, vienu sakiniu nusakantys du (1) ar tris (2) skirtingus veiksmus. Kauzatyvinio veiksmazZodiio saknimi, sutampan¢cia su pamatinio veiksmazodZio Saknimi, pasakomas kauzuojamasis veiksmas, t.y. tas veiksmas ar biisena, kurios siekia, ar kurig sukelia subjektas kauzatorius, pvz.: (1) auginti — augti, smukdyti — smukti, valgydinti — valgyti, (2) ausdinti — austi, siysdinti — siysti, taisydinti — taisyli. Priesaga ir/arba balsiy kaita Zymima abstrakti kauzacijos reikimé, t.y. kauzuojantysis veiksmas ”daryti taip, kad ...” Kauzacijos bido pati priesaga nerodo, jis paaiskéja iS platesnio konteksto. 2.1. UZdarieji kauzatyvai, reiskiantys paprastajq kauzacijg 2.1.1. Kiekvieng kauzacijos sakinio giliojo lygmens komponenta Zymint simboliais (S — subjektas, P — predikatas, O — objektas, — kauzacijos santykis), gilyji kauzacijos sakiniy lygmenj galima pavaizduoti formule (S + P) — (O + P). Pripildyti ta formule leksinio ir gramatinio turinio padeda minétoji perifrazé ”daryti taip, kad ...”. Kauzacijos sakinyje yra 4 komponentai, reiskiantys 2 situacijas: (1) kauzuojanZioji situacija (subjektas kauzatorius ir jo kauzuojantysis veiksmas) ir (2) kauzuojamoji situacija (objektas ir subjekto kauzuojamas jo bisenos pakitimas ar veiksmas). Pvz.: sakini Seimininkas gir do arklj skaidome taip: ”(1) Seimininkas +(2) daro taip, kad +(3) arklys + (4) geria”, arba Saulé nublukino marskinius: ”(1) Saulé + (2) padaré taip, kad + (3) margkiniai + (4) nubluko”. 2.1.2. Uzdarieji kauzatyvai ide. kalbose — tai veiksmazodzZiai, turintys tam tikra balsiy kaitos laipsnj ir/arba kauzatyvine priesaga. Ne visos kauzatyvy priesagos gali biti formaliai kildinamos is ide. prokalbés. A. Meillet isskiria dvi senyjy ide. kalby kauzatyvines priesagas (1) *-eje/oir (2) -ijo-/-i- (Mette 1951 : 190). Pirmosios priesagos atitikmeny yra indoiranény, senovés graiky, i8 dalies lotyny kalbose. Pvz., sen. gr. peBopar "bijau” — yoBéw ”gasdinu”. Sanskrite sia priesaga atitinka -éya (Burrow 1959 : 301—302, 330; Enusapenxosa 1982 : 367—370), pvz., vart-dya-ti ”suka” — vdrta-ti ”sukasi”, o lotyny kalboje — *-eié/6, pvz.: moneo ” primenu” — memini” prisimenu”, doceo” mokau” — disco ””mokausi” (Tponcxunt 1960 : 215; Safarewicz 1969 : 212). Minétini ir kiti negausiis lotyny kalbos kauzatyviniai veiksmazZodZiai, pvz.: augeo ”auginu, didinu”, suddeo ”patariu, prikalbu, itikinu”, terred ”gasdinu”, torred ”dziovinu” (Ernout 1927 : 231-232). Retos lotyny kalbos formos liudija antraja ide. kauzatyving priesaga -ijo-/li-, pvz., sopio "migdau” (Ernout 1927 : 235). Priesaga -jair Saknies balsiy kaita bidinga senovés germany kauzatyvams, pvz.: got. bi-leiban, sen. ang. belifan, sen. fr. b(i)liva, sen. vok. aukst.. bi-liban ”pasilikti” — got. bi-laibja-n, sen. isl. leifa, sen. ang. lefan, sen. fr. léva, lavi-a ”palikti” (CTT'A IV 142, 169). Dabartinéje vokieéiy kalboje isliko Saknies balsiy kaita reiskiamo kauza111 tyvumo reliktu, pvz.: liegen ”guleti” — legen ”guldyti, déti”, sitzen *sedeti” sy setzen sodiati”, thinker verti? — tranken ”girdyti” ir kt. _Analitinés sandaros dabartinéje angly kalboje taip pat randama morfologinés kauzatyvumo raigkos liekany. VeiksmazZodis wake (woke, waked; waked, woken, woke) »pabusti; Zadinti” turi ir kauzatyving, ir nekauzatyving reik3me. Is biitojo laiko formy woke ir waked kauzatyvumui reiksti dazniau pasirenkama antroji. Veiksmazodis rise (rose, risen) ”keltis, stotis” skiriasi balsiy kaitos Jaipsniu nuo raise ”kelti, statyti, Zadinti”, nors R. Lakoffas (1972 : 187) teigia, jog daugumas angliskai kalbanciyjy nejaudia, kad raise buty padaryta 18 rise. Rusy kalboje kauzatyvumas gali buti nereguliariai reiskiamas priesagomis, prieSdéliais ir priesagomis bei balsiy kaita, pvz.: BuceTb *kaboti” - pemats ”kabinti”, racuyTb "gesti” — racuT "gesinti”, ruOuyrb “Ziti” — ry6urs ”Zudyti”, MepsHyT» ”salti — MoposuTs "Saldyti”, cmaTs ”miegoti” — yeninnatTs ”migdyti”, coxnyTs "dziiti” — cymMTb » dziovinti”. Lietuviy kalbos morfologiniy kauzatyvy klasé yra ypat gausi. Tai priezastiniai veiksmazZodjiai, kuriy kauzatyvine reikimé jforminama balsiy kaita ir/arba baltiskos kilmés priesaga -(d)inti, -(d)yti (Skardzius 1941 : 529-548; Jablonskis 1957 I : 288—290; Jakaitiené 1968 : 227; Axawrene 1968 : 11; LKG 1971 : 25, 264; LKM 1976: 110 ir kt.). Priesagos -yti atitikmeny kartais randama ir slavy kalbose (Skardzius 1941 : 535). 2.1.3. Sudétinga yra kauzatyviniy veiksmazodziy kilmés pro blema. A. Desnickaja, remdamasi N. Marro teiginiu, kad vardaZodZiai yra anksGiau atsirade uz veiksmaZodzius, jrodinéjo vardazodine kauzatyviniy veiksmazodzoy kilme (1941 : 138— 165). Taéiau kalbos duomenys ir daugelio tyrinétojy darbai rodo, kad kauzatyviniai veiksmazodZiai gali biti kile ir is vardazodiiy, ir i8 veiksmazZodziy. Kauzatyvai gali biti siejami: (1) su veiksmazodiiais, (2) ir su vardagzodjiais, ir su pirminiais veiksmazodziais, (3) su vardazodiiais, pvz.: (1) skr. saddya-ti ”sodina” — stdati ”sédi”, (2) skr. radhdya-ti ” patenkina” — radhoti”vykdo” — radhah” dovana”, (3) sen. vok. aukst. wermen Sildyti” — warm 3iltas” (plg. 9. Menuep 1966 : 73—79). Néabejoting kauzatyviniy (prieZastiniy) ir paprastyjy veiksmazodziy daryoos ryai, aiskiai suvokiama dabartinéje lietuviy kalboje, atspindi nuorodos ”Dabartinés lietuviy kalbos zodyne” (1972) (toliau — DZ) ir ”Lietuviy kalbos zodyne” (toliau — LKZ), pvz.: laudti caus. lati LKZ, padyti prz. puti DZ. Morfologiniy kauzatyvy reikimés ry8j su vardagodiiais patvirtina ir tai, kad daugelj lietuviy kalbos priesaginiy veiksmazodziy galima apragyti perifraze "daryti koki”, pvz.: kreivinti ’daryti kreiva” — kreivas, platinti ”daryti platy” — platus (Axatrene 1968 : 11). Butent taip LKZ ir DZ aiskinami Sio tipo veiksmazodziai, prie kuriy santrumpos caus. ar prz. neraSomos, aor daugumas i8 jy turi atitinkama tos patios Saknies veiksmazodi, reiSkianti darytis kokiam”, pvz.: silpninti ”daryti silpna, silpnesni” — silpnas — silpti, silpnéti; slapinti daryti slapig” — slapias — Slapti. Kad zodynuose pasirenkamas toks pateikimo budas, rodo vardazodinés jy kilmés samprata. Tatiau kartais i8 tiesy bina neaisku, su kuo reikéty sieti sio tipo kauzatyvinius veiksmazodiius (plg. Skardzius 1941 : 541—544) ir zodyny autoriai renkasi kompromisa, pvz., prie sendinti deda santrumpa caus. ir nurodo i veiksma112 zodi senti, o reik8mes aiskina perifraze ”daryti kokji” ir sieja su budvardziu senas (LKZ XII 380). Yra Zinoma hipotezé, pagal kuria kauzatyviniai veiksmazZodZiai kildinami is iteratyviniy. B. Delbriickas (1897 : 119) teigé, kad kauzatyvinis veiksmaZodis vardhdyati ”auginti” atsirado kitaip iprasminus i8 vdrdhate *augti” atsiradusi veiksmazodj vardhdyaté ”smarkiai augti”. Kauzatyviniy priesagy kilme i8 dagniniy priesagy laiké galima ir B. Serebrennikovas, remdamasis dagZnai pasitaikan¢iu Siy priesagy ir jy reiksmiy artumu (Cepe6penuuxos 1974 : 175-176). Kauzatyviniy ir iteratyviniy reikSmiy artuma patvirtina ir lietuviy kalbos priesaga -(d)inti, -(d)yti, galinti turéti abi reik8Smes, pvz.: spaudyti, nardyti, Saudyti ir gydyti, guldyti, Zudyti ir t.t. Sios priesagos dariniai kartais pavadinami net iteratyvais-kauzatyvais (Kaykene 1991 : 21). Pastebétas kauzatyviniais veiksmazodZiais ir padarinio sakiniais reiskiamo kauzuojan¢io veiksmo intensyvumas (Saviditité 1986 : 159). Tai irgi rodo iteratyvy (bent ty, kurie turi intensyvumo atspalvj) ir kauzatyvy rysj. Taciau né vienas i8 Gia paminéty fakty nejrodo kauzatyvy kilmés is iteratyvy. Ju artimumo pagrindas, matyt, yra pats kauzuojan¢iojo ir iteratyvinio veiksmo aktyvumas (tais atvejais, kai iteratyvai turi intensyvumo atspalvj). Taigi neradus aiskaus ir konkretaus istorinio prototipo, is kurio bity galima kildinti jvairius ide. kalby kauzatyvus, kauzatyvumo kilme imta sieti su semantiniy opozicijy raida. Ide. kalby kauzatyvumo raidos iseities tasku J. Kurylowiczius (1964 : 86—88) laiké semanting bisenos / kauzuojamojo veiksmo opozicija (bisena > intranzityvinis veiksmas > kauzatyvumas). Autoriai, tiriantys tranzityvuma—intranzityvuma opozicijy pagrindu, kalba apie kauzatyvuma kaip viena i8 tranzityvumo—intranzityvumo atvejy. S. Krinickaité parodé, kad tarp tranzityviniy veiksmazodziy su balsiy kaita ir intranzityviniy yra iSorinés ir vidinés diatezés opozicija, pvz., versti — virsti. Si opozicija, sudaranti seniausia tranzityvumo—intranzityvumo kategorijos sluoksni, i8 pradziy reiSkusi semanting opozicija daikto arba kito negyvo subjekto bisena / Zmogaus ar gyvo subjekto veiksmas. Dar ryskesné tapusi vélesné opozicija n ekauzatyvinis veiksmazodis / kauzatyvinis veiksmazodis (Kpuuuuxante 1979 : 46—49). A. Paulauskiené (1979 : 21, 26) pagrindine laiko tranzityvumo—intranzityvumo, o ne kauzatyvumo kategorija. Ji skiria tris tranzityvumo tipus: (1) keisti — kisti, (2) augti — auginti, (3) keisti — keistis ir kalba apie tranzityvumo ir kauzatyvumo rodikliy bei funkcijy sutapima. J. Stepanovas ide. morfologiniy kauzatyvy atsiradima susiejo su praindoeuropietiy vientisinio sakinio tipy rekonstrukcija. Pasak jo, aktyvinés sandaros laikotarpiu egzistave sie sakinio tipai: (1) aktyvus subjektas + aktyvus veiksmazodis, (2) neaktyvus subjektas + neaktyyus veiksmazodis, (3) aktyvus subjektas + aktyvus veiksmazodis + neaktyvus objektas. Taciau tuo metu nebuve gramatiskai iforminto tipo (4) aktyvus subjektas + aktyvus veiksmazodis + aktyvus objektas, pvz.: Karys uzmusa priegg. J. Stepanovo nuomone, tokie kauzatyvai kaip lie. Zudyti (: Ziti), marinti (: mirti), rus. 113 MopuTs ”marinti, naikinti” (: -mepeTb, -MuMpaTb (ymupats)) sanirti” skr. mardyati ”veréia, leidzia mirti, zudo” (: médrati, mdrate, mriydte mirsta ) yra susije kaip tik su minéto (4) sakinio tipo formavimusi. Pakitus patiam sakinio sandaros pobiidiiui, to tipo sakiniai pasidarg iprasti. Tai, kad daugelio lietuviy kalbos kauzatyvy objektas gali buti zmogus, pvz., klaidinti im klysti, taip pat laikoma Sios hipotezés jrodymu. Morfologinés kauzatyvinés derivacijos atsiradimas laikomas vienu iS bidu, padejusiy isvengti tam tikry sunkumy ide. kalby sandarai keiéiantis i8 aktyvinés j akuzatyving. 2.2. Uzdarieji kauzatyvai, reiskiantys sudétingesne kauzacijg (kuratyvai) 2.2.1. I8 Gia aptariamy fleksiniy ide. kalby tik lietuviy kalboje susiformavo kuratyvy, arba parupinamyjy veiksmazodZiy, klase (verba curativa seu causativa passiva). Ji skiriama nuo kauzatyviniy, arba priezastiniy, veiksmazodziy (verba causativa activa). Kauzatyviniai ir kuratyviniai veiksmazodZiai turi ta patia priesaga -dinti (su kauzatyvy priesaga -dyti ir ypaé -yti kuratyvai daromi retai) ir paprastai ta patia sakinio struktiira, todél neretai yra maigomi (apie jy reikime bei skyrimo kriterijus placiau Zr. (Jakuliené 1975 : 78 — 81; Saviciute 1984 : 73 — 78, 1985 : 236 — 251). Kadangi abi klasés turi daug bendrybiy, o kauzatyvy klasé yra daug gausesné, ivairesné savo formomis bei reikime, tai leidzia manyti, kad kuratyviniai veiksmaZodziai yra atsirade i8 kauzatyviniy. Kauzatyvinés priesagos formantas -d-, kadaise buves tik hiato pagalinimo priemoné, véliau tapo bidingu kuracijos reiksmés rodikliu (Stang 1966 : 374), 0 kauzacijos priesaga buvo pradéta délioti prie jau susiformavusio morfologinio kauzatyvo, pvz., lakinti — lakindinti ar prie faktityvinio veiksmazodzio, kurj galima pavadinti leksiniu kauzatyvu, pvz., siuti — siadinti. Panagi antriné kauzatyvineé derivacija pastebéta ir kitose kalbose (plg. Henanxos 1969 ae Kauzacijos ir kuracijos sakiniy skirtumai yra ypaé akivaizdis trinariy opozicijy atveju, pvz.: juokindinti — juokinti — juoktis, kalbindinti — kalbinti — kalbeti, lauzdinti — lauzti — lizti, lodindinti — lodinti — loti. Plg. sakinius su trinarés opozicijos veiksmazoddiais: I klevo Sakeliy pléseles pl é sdinsiu (cur.), o is liemenélio lenteles pjaudinsiu LTR (Lkv) — Karklus plésiam (caus.) ir pinam vyzus Svné — Karnos jau ply sta (intr.) J (LKZ X 166, 179, 248). UzraSant minétus kauzacijos ir kuracijos sakinius bendra kauzacijos perifraze, arba jy giluji lygmenj pavaizduojant formule, akivaizdziai matyti jy svarbiausi skirtumai: Kauzacija: Kuracija: (1) ”AS darau taip, kad ...”+ (1) ”A8 darysiu taip, kad...?+ _ (2) ”Karnos plysta” (2) [Kas nors] darys taip, kad”-+ (S + P)(0 + P) (3) ”Pléselés plys” (Si + P1)(S2 + Ps) (0 + P3) Kauzacijos sakiniuose buvo rasti 4 sintaksiniai semantiniai komponentai, 114 nusakantys 2 situacijas. Kuracijos sakiniuose yra 6 komponentai, nusakantys 3 situacijas: (1) kuruojanéioji situacija (subjektas kuratorius—iniciatorius $1 ir jo kuruojantis veiksmas P;), (2) tarpiné kuruojamoji situacija (subjektas tarpininkas arba vykdytojas S2 ir jo betarpiskai atliekainas veiksmas P2, kuris buvo kuruojamas subjekto iniciatoriaus), (3) galutiné kuruojamoji situacija (objektas O ir jo biisenos pakitimas arba veiksmas, kauzuojamas subjekto tarpininko ir kuruojamas subjekto iniciatoriaus). Tad kuracijos sakiniy giliojo lygmens formule galime patikslinti: (8, +P) SE {(S, + P2) @* (0+ Ps)} Kuracijos sakinio objektas yra veikiamas dvigubai — tiesiogiai subjekto tarpininko ir netiesiogiai subjekto iniciatoriaus. Todél kuracija salygiskai pavadinome ”dviguba kauzacija”. Semantikos aspektu, matyt, galima tvirtinti, kad kuratyviné reiksmé atsirado Zo dinés (arba D.A. Cruse terminu sakant — rei ka] avim o) kauzacijos pagrindu, kai buvo reigskiamas netiesioginis, nefizinis gyvo subjekto poveikis kitam gyvam subjektui. Tokia netiesioginé (V. Nedialkovo terminu — nekontak tiné) kauzacija, artima lietuviy kalbos kuratyvy reikimei, randama ir kitose kalbose, pvz.: vok. lassen + inf. (Mucciopa 1952 : 10; Hensanxos 1971 : 19 tt.), pranc. faire + inf. (A6pocumona 1954 : 7-10). Lietuviy kalbos kuracijos sakiniy pavirginis lygmuo formavosi ne t i esioginés nefizinés (zodinés) kauzacijos sakiniy pagrindu, kuriuose $1 — asmuo, P; — ”jsakyti, liepti, pradyti...”, pvz: Uzlandyk (caus.) vaikus j uzpecj Sts (LKZ VII 119). Formuojantis kuracijai, komponenty semantika susiauréjo: S; — tik (1) asmuo, turintis isakymo galia, pvz.: karalius, ponasir pan., (2) asmuo, negalintis, nemokantis atlikti tam tikro darbo, uzsakovas, P; — (1) ”jsakyti, liepti”, (2) "uzsakyti, prasyti”. Tarpiné kuracijos situacija tik retais ir netipigkais atvejais ” prasiskverbia” j pavirsini lygmeni. Pvz.: Pyvo tris backas j svellytig per tarnus jnesdino greitai K. Donel (LKZ VIII 702); Vagj uz tretj apsivogime sunimis sudraskydino S. Dauk (LKZ II 644). Dagniausiai ji suvokiama i konteksto ar gramatinés kuratyviniy veiksmazodziy reikimés. Si tarpiné kuracijos situacija, paprastai esanti tik giliajame lygmenyje, artima tiesioginei fizinei kauzacijai, kada kauzacijos sakinyje $1 — asmuo, daiktas ar gamtos jéga, P) — ivairis fiziniai, retai ir nefiziniai veiksmai: Vaikas (véjas, obuoliai) Saka lau Zi a. ” Kuratyvuose S2 — tik (1) asmuo, vykdantis jsakyma, pvz.: tarnas, budelis, (2) asmuo, galintis, mokantis atlikti tam tikra darba, pvz.: siuvéjas, kirpéjas, P2 — (1) ivairiis patarnavima ir bausmes reigkiantys veiksmazodiiai, pvz.: ineSdinti, nukirsdinti, (2) ivairius profesinius, tam tikro mokéjimo, igiidziy reikalaujanéius veiksmus reiskiantys veiksmazZodiiai, pvz.: austi, statyti (pastata). Pvz.: \ 115 (1) Herodas buvo nukirsdinens Sventg Jong BP II 366 (LKZ II 854). (2) Pastatydink gale lauko trobg J (LKZ XII 674). a ; Tokiu biidu netiesioginés nefizinés (Zodinés) kauzacijos sakiniai buvo pritaikyti sudétingesnei tikrovés situacijai reiksti. Kuracija ir kuratyviniai (parupinamieji) veiksmazodiZiai formavosi (1) siauréjant, specializuojantis komponenty reiksmei ir (2) darantis sudétingesnei giliajai stukturai — atsirandant giliajame, o netipiskais atvejais ir pavirginiame lygmenyje dar vienam subjektui ir jo veiksmui. 3. Atvirieji kauzatyvai 3.0. Daugiau giliojo lygmens komponenty reiskiantys pavirsiniame lygmenyje ir savo forma artimesni kauzacijos perifrazei kauzatyvai vadinami atviraisiais. Atviraisiais kauzatyvais laikoma analitinés kauzatyvinés konstrukcijos ir prijungiamieji padarinio sakiniai. 3.1. Atvirieji kauzatyvai, atskirais Zodziais reiSkiantys kauzuojantiji ir kauzuojamaji veiksma 3.1. Bendra fleksiniy ide. kalby raidos polinki pereiti i8 sintetinio { analitinj tipa rodo ir perifrastiniy kauzatyvy susidarymas (plg. Lakoff 1972 : 172 — 198; Reklaitis 1974 : 197-214; Ambrazas 1977 : 149 ir kt.). Kauzatyvinés konstrukcijos su pagalbiniais veiksmaZodZiais, atstojanciais kauzatyvines priesagas ir/arba balsiy kaita, yra vélyvas ide. kalby darinys. Sios konstrukcijos aiskiai isskiria kauzuojantiji ir kauzuojamaji veiksmus nusakydamos juos atskirais Zodziais, plg.: Jmdn singen machen — padaryti, kad kas giedoti tur K II 40, Jmdn weinen machen — kg pravirkinti K II 40, binden lassen — risdinti K. Perifrastiniai kauzatyvai atsiranda nesant morfologiniy kauzatyvy klasés. I8 trijy Gia aptariamy kalby tik viena yra turéjusi Sio tipo kauzatyvus. Vyraujanéios sintetinés sandaros lotyny kalboje buvo vartojama analitiné kauzatyviné konstrukcija facere + inf., netipiika archainiu ir klasikiniu periodu, bet vartota jau Plauto ir plaéiai paplitusi poklasikiniu Jaikotarpiu. Vélyvojoje lotyny kalboje atsirado ir kita analitiné kauzatyviné konstrukcija lazare + inf. (A6pocumosa 1954 : 4—7). DaZnai Sie pagalbiniai veiksmaZodzZiai turi leksine aktyvaus veiksmo reikéme, kaip lot. facere (plg. Touuaposa 1974 : 136—155). Kauzatyvinése konstukcijose jy pirminé reikimé, matyt, buvo ”priversti padaryti”. Bitent sia reiksme angly kalboje kauzacijos reikSmei perteikti tam tikru laikotarpiu buvo vartojami veiksmazodziai leten, don, goren, mohen, véliau get, have (Apuena 1945 : 60). Pagalbiniy veiksmaZodziy leksinés reik8més aiskumas dagnai leidiia pritaikyti juos kurio nors vieno kauzacijos tipo raigkai, juos specializuoti. Vélyvojoje lotyny kalboje susidariusi konstrukcija lazare + inf. émé reiksti pasyvia kauzacija, kurios kauzuojantysis veiksmas yra "leisti, netrukdyti” ir pan. Tokia sios konstrukcijos reiksmé, matyt, yra pagrista pagalbinio veiks116 mazodiZio lazare reikimemis ”atleisti, leisti (pailséti), lengvinti, silpninti, maginti, palikti” ir pan. | Artimas ry3ys yra tarp vokietiy kalbos kauzatyvinés konstrukcijos lassen + inf. ir jos pagalbinio veiksmazodzio semantikos. Su veiksmazZodzio lassen reikime ”(pa)liepti, jsakyti, (pa)raginti” galima sieti kai kurias kauzatyvines konstrukcijas, pvz.: sclimieden oder hammern lassen — kaldinti K, sich einen Anzug machen lassen — uZsisakyti, pasisiudinti kostiumg K II 40, tragen lassen — neSdinti K ir kt. Lygindami su lietuviy kalbos vertimo atitikmenimis ir su kauzacijos perifraze, sig vokie¢iy kalbos konstrukcija daznai galétume vadinti ne kauzatyvine, o kuratyvine. Su veiksmazodzio lassen reiksme ”leisti” galbiit yra susije pasyviosios kauzacijos atvejai, pvz.: tingédinti caus. trdgen sein lassen K, timpsodinti caus. liimmelhaft daliegen lassen K. Priesingai, aktyvesne kauzacija reiskia konstrukcijos su machen, pvz.: schweigen machen — tildyti K, Jmdn springen machen — kg pasankinti K II 40. Perifrastiniai kauzatyvai atitinka sintetiniy kauzatyvy semantikos tipus, tik yra pasistiiméje sintaksinio atvirumo link. Tagiau vokietiy kalbos konstrukcijos, atitinkanéios lietuviy kalbos kuratyvus (sich die Haare schneiden lassen K — nusikirpdinti) yra taip pat implicitiskos kauzacijos perifrazei, nes pavirsiniame lygmenyje neisreiskia subjekto tarpininko, kaip ir lietuviy kalbos kuratyvai. 3.2. Atvirieji kauzatyvai, eksplicitiSkai reiSkiantys kauzatyvine situacija 3.2.1. Kauzacija reigkia ir sudétiniai prijungiamieji padarinio sakiniai, kurie pavirsiniame lygmenyje turi daugiausia giliojo lygmens komponenty. Kaip ir kiti prijungiamyjy sakiniy tipai jie susidaré ir rutuliojosi jau atskirose ide. kalbose, bet turi nemaza sandaros ir reikimés bendrybiy. Gana tiksliai yra nustatytas rusy kalbos prijungiamyjy padarinio sakiniy formavimosi laikas — konstrukcijos su padarinio jungtuku Tak yuTo susidaré tik XII—XVII a. Ankstesniuose ragytiniuose Saltiniuose padarinio jungtuko nerandama (MPA 322, 332). Rysys tarp pagrindinio ir salutinio démens buvo silpnas, nes pagrindiniame démenyje nebuvo atliepiamyjy Zodziy. Buvo vartojami sujungiamieji jungtukai arba padarinio sakiniy démenys buvo jungiami be jungtuky (AIPA 323; Tomeryx 1971 : 24—25). Padarinio reikSmés sakiniy gramatiné sandara senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose taip pat néra aiskiai apibrézta. Jie,turéjo jungtukus teip jog, teip kad, jog, kad, teip idant, jeib, jeng (Drotvinas 1967 : 65—67). Daugumas i8 jy dabartinéje lietuviy kalboje padarinio reikime nebevartojami arba vartojami labai siaurai. Vélyva Sio tipo sakiniy formavimasi rodo ir lietuviy bei rusy kalby senyjy raSty sakiniai, kuriy padarinio ir prieZasties, padarinio ir tikslo reikimés néra aiskiai skiriamos. Lietuviy kalbos akademinéje gramatikoje netgi neskiriamas prijungiamyjy padarinio sakiniy tipas, jie laikomi nusakomaisiais sakiniais: ” Nusakomieji sa117 kiniai daZniausiai zymi prieZasties-padarinio santykius: pagrindinis démuo i8kelia tam tikra reigkini, o Salutinis jj paaiskina, nusakydamas is jo i8plaukianius padarinius” (LKG III 836). RB Ase ; 8.2.2. (1) Prijungiamyjy sakiniy, turinéiy padarinio reik3me, formavimasi skatino poreikis eksplicitiskai reiksti subjektinius ir objektinius santykius. Kauzuojamosios situacijos semantinis subjektas padarinio sakinyje yra Salutinio sakinio sintaksinis subjektas, o uédaryjy kauzatyvy ir analitiniy kauzatyvy konstrukcijose jis turi objekto pozicija, pvz.: Lijo toks lietus, kad a § bematant permirkau — Lietus mane visa permerké (DZ 552). oe ae (2) Visy trijy kalby padarinio sakiniuose gali biti eksplicitiskai iSreikStas kauzuojanéiojo veiksmo (ar ”kauzuojantiosios ypatybés”) i ntensyvumas. Daugumas Sio tipo sakiniy turi jungtuko atliepiamuosius ZodZius, pabrézianéius intensyvuma, stiprumg, gausumg ir pan.: lie. taip, toks, lot. ita, sic, eyusmédi, adeo, tantopére, talis, tantus, tam, hic, is (Co6onescxuh 1948 : 236), rus. Tak, cronb, M0 Toro, Ho TakoM creneHu (TPA II(2) 338). Pvz.: Paémé mane tokia baimé, kad ag apsigrezes bégau BV III 24 (LKZ rankrastis); Tantus in curia clamor factus est, ut populus concurreret Cic. Verr. 2,47 (Co6onescxutt 1948 : 236) ”Kurijoje kilo toks riksmas, kad subégo Zmonés”; O6wee eoanenue 00 maxow cmenenu coobwyusocs Byzanuny, umo on dance nosabwua o necracmuom Gonape u o cessannnz c num epsdyuur nenpusmnocmaz. Kynpun (TPA II(2) 339) ”Bendras jaudulys taip paveiké Bulaning, kad jis net pamirgo nelemtajj Zibinta ir susijusius su juo bisimus nemalonumus”. Intensyvumga gali rodyti ir atliepiamasis Zodis tai, einantis su net Salutiniame sakinyje arba su kad pagrindiniame: kad ... tai net, tai kad ... net, kad -. tai... net, pvz.: Kad akinau tai akinau tg begédj, net verkti pradéjo (Drotvinas 1967 : 62). (3) Padarinio sakiniuose, kaip ir analitinése kauzatyvinése konstrukcijose, kauzuojantysis ir kauzuojamasis veiksmas ar bisena reigkiami atskirais zodéiais. Kauzatyviniai veiksmazodziai pasako vieng veiksma, pvz., budinti, siekiant vieno rezultato busti. Cia kauzuojantysis veiksmas ir jo rezultatias laiko atavilgiu yra labai artimi arba sutampa: rezultatas arba turi biti tuojau pasiektas (Gesinu Zvake), arba jau yra pasiektas (Girdau arklj). Kauzuojanéiojo ir kauzuojamojo veiksmo raigka skirtingos saknies veiksmaZodfiais leidzia pasakyti labiau vienas nuo kito nutolusius veiksmus ar biisenas. Dagnai subjektas kauzatorius net nenumato rezultato (t.y. padarinio arba kauzuojamosios situacijos) arba jo nesiekia, pvz.: Nés, kad verpt reik, jos taip daugel pasaky vapa, kad jau ir ranka kuodey pest uzZsimiréia K. Donel (LKZ XV 671); Bet ta rozé tap gardziai kuepéjo, jog uostydamas tureéjai pamirsti visus Stos Zemés vargus ir riipescius J. Balé (Balkeviéius 1963 : 357). Kauzuojanéiosios ir kauzuojamosios situacijos nutolimas ypaé rySkus pastarajame Pavyzdyje, nes tia pasakytas negyvas subjektas negali siekti ar numatyti Jokio rezultato. Tokioms situacijoms reiksti pirmiausia ir prisireikia padarinio sakiniy. Abiejy kauzacijos veiksmy nusakymas atskirais veiksmazoddiais leidzia 118