S. Ambrazas. „Daiktavardžių darybos raida (lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai)“

S. AMBRAZAS. DAIKTAVARDŽIŲ DARYBOS RAIDA (LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAZODINIAI VEDINIAI). Vilnius, 1993, 296 p. Tai nemaža knyga, nagrinėjanti lietuvių kalbos žodžių darybą, čia "dau- giausia dėmesio skirta reikšminiam (semantiniam) žodžių darybos aspektui, kuris iki šiol mažiausiai tyrinėtas" (p. 4). Žinoma, ne tuščioje vietoje autorius imasi šio darbo tuo aspektu — turi prieš akis P.Skardžiaus knygą "Lietuvių kalbos žodžių daryba", prof. V.Urbučio tyrinėjimus, kuriais čia gražiai re- miasi. S.Ambrazas iš įvairių rašytinių šaltinių, ypač iš LKŽ ir jo kartotekos bei LKA tomų surinko daug medžiagos, ją stengėsi apibendrinti ir išnagrinėti. Autorius parašė įdomią knygą, kai kur tarė savo originalų ir svarų žodį. Daugumas teiginių autoriaus yra gerai apsvarstyti, čia tinkamai patei- kiami ir taikliai aiškinami įvairūs faktai. Įdėta darbo daug, todėl kartais apgailestautina del įvairių netikslumų, galinčių klaidinti skaitytojus. Pavyzdžių, deja, netrūksta. Daugelyje žemaičių šnektų iš tvirtapradės šaknies veiksmažodžių padaryti daiktavardžiai su priesaga -imas kirčiuojami šaknyje: lūžimas, dirbimas ir kt. dėsningai — Krš, Rdn, Eig, Trš, Tl, PJ, Lkv, Sl ir t.t., o ne "apraiškų randame" ip. 26). Viet. tarnsėtje) daugelyje žemaičių yra daiktavardžio tamsis vietininkas (p. 33), kaip ir mėd'ie, k'ėl'ie, vaZie ir t.t. Žodis malda reiškė prašymą ne tik M.Daukšai (p. 37), bet ir dabar žemaičiams pasakyme g':va malda pra:ša Rdn ir kt. Kažkodėl prie -čia priesagos nepriskirta kalčia, kerčia, verčia, grįžčia "grįžtė" ir kt. (p. 48) — nepaieškota atitinkamų pavyzdžių. Prieveiksmis risčia kažin ar turi ką bendra su -čia priesaga (ne skolinys?) — p. 48. Straumé Plng yra iš vad. kuršių kaimų, ir tai joks lietuvių kalbos turtas (p. 56). Iš prieveiksmio imbinginiu DP168 daryti daiktavardį imbingynés (p. 64) visai nedrąsu (plg. LKŽ IV 64). Kodėl smdrvé iš *smdrdvé (p.72), jei tokia forma girdima Rytų Lietuvos — Ukm, Ln — šnektose. Karklėnuose yra forma ajū:t'emejūtė, ne ėjūtė (p. 82). Kodėl i iš žemaičių visų -gné (bk. -iéné) darinių valgiams pa- vadinti paimta tik kritynė (-yné ir -iėnė santykis neparodytas) — p. 96 (ir tai ne sriuba, bet sukritusios, sušutusios bulvės, sutgnés porūšis). Priesagą -ita žodyje kūpita žem. dar reikia įrodyti, o ji be išlygų pateikta — p. 94. Tryškių griūženos (LKŽ III 627) yra netvirtai užrašyta forma — šnekta ne- turi -rtū- garsų samplaikos (tik -rū-). Tas žodis padarytas vns. griūžena ir paties sukirčiuotas (p. 95). S.B.Chilinskis buvo kilimo nuo Šventežerio, tai negalėjo būti vidurio aukštaitis (p. 113) — dabar ir tokio tarmių padalinio nebėra. Veiviržėnuose, Kaltinėnuose yra forma kriokla||kriokla~krdkla ne kridkla (p. 118). Žodis pakardila vartojamas Papilyjé, ne Papilėje (p. 123). Visai neaiškus žodis isméizena Zd (p. 126). Kokia čia šaknis, iš kur šis žodis, sunku ir pasakyti! Priesaga — ina (šalia -ena) žemaičiuose dar reikalauja apskritai įrodymo ir diskusijų (kaip ir dėl aditos) — p. 127. Negali būti, kad barškinė būtų Klp, Tl, Užv (p. 128) — visur ten būdamas girdėjau tik barškynė (bar’s’k’i'n’e). Dusmenų krausééius (p. 132) yra neegzistuojanti 226 08 Ela Salia = forma iš vad. melagių "fondo", be to, sukurtas buvo kranksécius(!). Nie- kur nėra įrodyta, kad deminutyvų priesaga -ikė turėjo porinį atitikmenį -ikas (prūsų k. pavyzdžiai kamieną ar net buvimą kažin ar gali paremti) — p. 137. Obėliuose yra forma kiščtūkas, ne kiščūkas (p. 138). Kvėdarnos žodis ėjūoks transponuotinas ejėkas, ne éjokas (p. 141). Jurbarke sakoma sudž'u-vūt'is, kuris rašytinas bk. sudžiūvūtis, ne sudžiuvūtis — p. 142. Priesagos -inykas (p. 146) žemaičiai (KI, Slnt, YI) dabar neturi. Merūnas (p. 149) yra visas skolintas žodis, joks -ūnas priesagos darinys (primintina, kad plyšūnas Rmč (p. 149) — klaidingai užrašytas žodis, yra tik plyšūnas). Šiaulėnai yra vaka- rų aukštaičių šnekta, todėl pakarūklūs (p. 156) skirti vien žemaičiams lyg ir netiktų. Žodį paistuéklis iš Sd, P1 (LKZ IX 124) nereikėjo nukelti į žemaičius (Sd, KI) (p. 156). M.Valančiaus girtuklis (p. 157), be abejo, yra daugelio žemaičių, net Prūsijos lietuvių žodžio girtūklis Krš, Užv, Rdn, Pvn, TI, Plt, Klp, Sg, StngŽ perrašas. Nesūdera Dglš (p. 159) yra nesūdera. Kodėl dėsnin- gal a+e=a del hiato laikomas senovės nepaliudytu pavyzdžiu nepaitiwas < *nepaeituvas (p. 160), sunku pasakyti. Dzūkų pietuose (Nč, Knv, Rtn, Drsk) yra žodis bad kills su L, ne budikslis (p. 178), o žem. kaiséklis (p. 174) raSytinas kaiséklis, nes Cia turimas regresyvines asimiliacijos paliestas balsis é.~¢&. Tarmése (Vk3) užrašytas déglas "fakelas” yra neologizmas (zr. LKZ II! 248, 1947 m., dar plg. LKK XXVI 15), išmoktas žmonių per festivalius. Toks pat ir papuošalas iš Kairių ir Baisogalos (p. 192). Tokiomis naujybémis kažin ar reikėtų remtis istoriniuose tyrinėjimuose. Žodis atašlina (p. 195, 231), be abejo, nėra vienintelis pateiktas -ina priesagos darinys — nejau šaknis būtų tik -š£ (juk ata- yra priešdėlis). Dvikalbiy Vilniaus krašto gyventojų žodis dengéja "įrankis stogui dengti" kaip ir žvejų vedėja kažin ar gali būti pagrin- das dvejoti priesagos -ėjas, -a netikimui įrankių ar daiktų pavadinimams (p. 202, 230). Kuršėnų girnų dalies pavadinimas pd.rvara neatstatytinas pervara (p. 204). Beveik iš vienų Grūžių užrašytas adgklis (iš tarm. ad*t.kl'/s) (p. 229, 230) kažin ar nebus žodynininkų paleista netransponuota forma. For- mos augintūvė (p. 211) nerasite Tryškiuose, Pavandenėje ir kitur — yra tik augtūvė, o sandėlis, sandélys Uzv, VI (p. 216) visiškos naujybės (50 metų am- žiaus), net fonetikos dėsnio Užv an> on neturinčios, tai istorijos tyrinėjimams kažin ar praverčia. Gerokai trūktinas formų kirčiavimas, dažnai neistoriškas ir žeidžiantis svarbius dėsnius. Istorinis senovinis kirčiavimas yra štlauogė, ne šilūuogė (p. 9). Retas, naujas suvéizdéjo, pavčizdėti kirčiavimas (gal net iš Žemaitės raštų sužinotas) apie Marijampolę (p. 23, 101 ir kt. ); o paveldėta žemaičių veiz( dėti, véiz(d)a, - -(d)éjo; išdūkenia (p. 65) = isdukienia (taisytina pati for- ma); parteklius (p. 70) = pdrteklius Rsn; ldisvas (p. 72) = laisvas; doras (p. 79) = doras; girnkelis (p. 80) = girnkelis; gniūžtė (p. 90) = gntūžtė; plėsti (p. 93) = plėsti (jei čia ne kokia korektūros klaida); afklas (p. 153, 171, 173, 207, 292) (miesto žmonių, nutolusių nuo tarmių, naujai išmokusių) = = drklas; žvejoklis Tv (p. 155) = žvejdklis; kerėkšla (p. 156) = kerėkšla; pakartūvė (p. 160) = pakdrtuvé; lebeida (!) (p. 161, 227) = melagių užrašymas, nesamas 227 faktas; čiupeiza (p. 163, 227) = čiupčiza; nemetgša (p. 167) = nemėčigša; mūgšis (p. 166) = magsis (regresyvinė balsių asimiliacija) Kl ir kt., nakviša (!) (p. 167) = nakviša; bėris dkt. (p. 170) = bėris; ifklas (p. 172, 207) = irklas; doklas (p. 172) = dėklas; rieklės (p. 173) = rieklės; salyklas (p. 177) = salyklas; salykla (p. 176) = salykla; vežėčios (p. 186) = vežėčios; grąžtas (p. 189) = grąžtas; piesta (p. 188) = piesta; vietovardis Upytė (p. 197) = Upytė; dažyvė (p. 198) = dazijvé; preikalas (p. 203) = = preikūlas; skiedra (p. 223) = skiedrd; duoklė (p. 223) = duoklė; terlitiza (!) (p. 227) = terliūza; kramuila (!) (p. 228) = kramaila; pakarikla(!) (p. 228) = pakarukld; turékla (1) (p. 229) = turékla ar gal tureklé ir kt. Labiausiai kliūva F.Saussure’o dėsnio nepaisymas dalyje pavyzdžių, galinčių klaidinti daugelį j Jaunesnių tyrinėtojų. Niekur iki šiol nežinomų kirčio atvejų yra ir daugiau, pvz. sūnui (p. 36) = sūnui; dtstogos (p. 84) = atstogos; mėšlas (p.:98) = mėšlas; spjaudalas (p. 99) = spjaūdalas; pyliava (p. 101) = pyliava; gruodas (p. 104) = griodas; grūdas (p. 104) = grūdas; šliūžė (p. 107) = šliūžė ; rieké (p. 107) = = riekė; gimdijvė (p. 135) = gimdjvé; raudonas (p. 138) = raudonas; viršūnė (p. 150) = viršūnė; palydovas (p. 15: 3) = palydovas; palyda (p. 153) = palyda; valdévas (p. 153) = valdovas; veltūzas (p. 164, 229) = veltūzas; nusodintojas (p. 202) = nusodintojas; Tirmantas (p. 234) = Turmantas; mušeika (!) (p. 290) = muščika ar mušeika; baidyklė (p. 290) = baidyklé; lebeda (p. 291) = lėbeda; landijnė (p. 294) = landijnė; sosta (p. 294) = sdsta ir kt. Ydinga rašyba: atgražčios (p. 48) = atgrąžčios; biurti (p. 49) = bjurti; pražutuvės (p. 50) = pražūtuvės; pražutis (p. 50) = pražūtis; neužauga (p. 126, 156, 163) = neūžauga; nudvėselis (p. 133) = nudvėsėlis; vyliūgas Vkš, Vdk (p. 162) = viliūgas; smalyžius (p. 162) = smaližius; vašiukas (p. 200) = vąšiūkas; sandėlys (p. 211) = sandėlis ir kt. Jaunasis mokslininkas darbavosi nemažai, daug ko pasiėmė iš palikimo literatūros, savo mokytojo profesoriaus V.Urbučio, bet skyrė mažiau dėmesio faktams, ir dėl to daug kur nukentėjo analizuojama medžiaga ir jos aiškini- mas. Vytautas Vitkauskas 228