Priebalsių „s:š“ ir „z:ž“ įvairavimo šiaurės rytų varniškiuose klausimu

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS TYRINĖJIMAI Vytautas VITKAUSKAS į PRIEBALSIŲ s:š ir z:2 ĮVAIRAVIMO SIAURES RYTŲ VARNIŠKIUOSE KLAUSIMU Daugelyje žemaičių šnektų ypač šiaurės žemaičiuose (dounininkų plote) yra užrašyta įvairių žodžių, kur matyti priebalsių s ir š, z ir ž svyravimas tam tikruose žodžiuose ir formose!. Šiuo taveju norima panagrinėti pietų aukštaičių varniškių rytinių šnektų (šiaurės rytų dūnininkų) tokį pat reiškinį. Turimi tarsi trys poskyriai: 1. Vieni žodžiai tariami tik su s, z vietoj bend- rinės kalbos ar kitų lietuvių šnektų š, ž; 2. Atskirose šnektose svyruojama — vienur tariama s, z, kitur š, ž. Net nesusidaro kokia izoglosa — egzistuoja tarsi kokie dubletai; 3. Priebalsis z pakeičiamas ž. Kai kas iš tokių pavyzdžių užfiksuota ir paskelbta "Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyne" (1976), kai kurie pavyzdžiai užrašyti vėliau (tokių žodžių užfiksuota ir gretimose vad. dounininkų šnektose — Papilėje, Raudėnuose, Tryškiuose, Eigirdžiuose). 1. kūmsčia "kumštis" (plg. kū.m's't'e, kum's't'ė.k'e Pvn, Vkšn, Vds) || kūm- stė "kumštis" (kūm's'ti Drv, Vrp, Krš, plg. kū.m's't'e Eig, Pp, Rdn); plėskė "plėškė" (p'lies'klie Pvn, Vkšn, Užv; Rdn, p'liésk'ié Drv, Vrp, sen. Krš), plestakė "plaštakė,drugys"“ (p'l'es't'ū-k'e Užv, Vkšn, Pvn), plestėkė "plaštakė" (p'les't'e ki Krš, Drv, Vrp); pliskis ”pliuskis” (pli.s'k'is Pvn, Vksn, plūs'k'is Krs); grazna "drausmė" (grazna Pvn, Vksn, Krš, Drv), graznéti "draus- ti" (grazniot'e Pvn, Vkin, Užv, grazndoti Krs, Vrp), žvaizdė "žvaigždė" (2véiz'd'ie Pvn, Vkšn, žvaizddiė Krš, Drv; zvaizié Vrp, Vds), nusizvaizdeti "daug žvaigždžių būti": gražė, nus'ižvaiz'd'iejis dun.gūs Krš; zabtai "žiaunos, lūpos" (zd.pta: Pvn, za“pta: Drv, Vrp, plg. žuopta: Krš nj. dėl šnektos bruožų nykimo?). Palygink dar ežero ir upelio vardus: Lūkstas (lū:ksc ež. Pvn, Varn, Vksn, up. li‘ksc Ringuvos ds. intakas Krs). Prisijungia dar vienas kitas sko- linys: silkas "šilkas" ir vediniai silkinis "šilkinis", silkvilnés "šilkas ir vilnos" (s'ėl.ks Pvn, Vkšn, Vds, s'il ks Krš, Vrp, Drv, s%lk%.n'is Pvn, Uzv, Vksn, s'il'k'in"is Krs, Drv, Vrp, s'el.kv'e.I'n'es Pvn, Vkšn, s'il. kv'il'n'es Krs, Drv). Nors etimologijos ir neturime, bet z panašus atrodo ir žodžiuose mazyti "kankinti" (mon'dZs- tle, mo ndza Pvn, Uzv, Vksn), remézytis "kirkintis” (r'em/é-2i-t'i-s Pvn, Vksn, r'em/éi-t'i-s Drv, Krs, Vip). 2. a) Svyruoja zodziai ir formos atskirose Snektose (ploto klausimas): | 1 Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius 1961, 220—250; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 2, Vilnius 1987, 19— 24. 176 gėštautas || gėstautas "toks gvazdikas" (gūošta.uc Pvn, Vkšn, gūostauc Vrp, Drv), klūksnis || klūkšnis "gurkšnis": klū.ks'n'is Pvn, klūkšnis Vrp, ožkūkšnis || ožkūksnis "šaltekšnis" (uoska-ks'n'is Pvn, Krš, Drv, uoška:ks'n'is Vrp, Rdn), gufksnis Drv || gurkšnis nj.? Krš, Drv; piselioties || pyselioties "knebinėtis" (p'-s'el'uot’i-s Pvn, Uzv, p'i-s'el'uot'i-s Kr, p'i:š'el'uot'i-s Drv), pliūskė || pliūškė "kaimo šokiai" (p'!'ė.s'k'e Pvn, p'l'é.5k'e Vkšn, Užv), skrabti || škrabti "skrebti, šalti" (skrd.p't'e Pvn, Vkšn, škrap't'i Krš, Drv, Vrp), skrūbis, -ė || šraūbis, -ė "sudžiūvėlis" (skra-b'is Pvn, Užv || skrd-b'is Drv, Krš, Vrp) — bet visų čia nagrinėjamų šnektų tik škrabalas "sudžiūvėlis" (škra-ba.ls Pvn, Vkšn, Vds, skra-bals Drv, Krš, Vrp), skurlis || škurlis "skuduras" (skū:r'!is Pvn, Vds, Vkšn, $kur.Tis Drv, Krš, Vrp (ir visi vediniai: skurlinis || škurlinis "skudu- rinis”, skuflininkas, -ė || škuflininkas, -ė "skudurininkas"), skūrti || škūrti "plyšti" (sko.r't'e Pvn, Užv, Vds, škūr't'i Drv, Krš), sptglis || špiglis "spyg- lys” (s'pagllis Drv, spt. glis Vds || &'p'igl'is Vrp, Krš), spiglitiotas || špigliūotas, -a "spygliuotas" (s'pligli-c Drv, s'pligli-c Vds, §'pliglii-c Vip, Krš), spoksdti || špoksdti "spoksoti” (spuoksiot'e Pvn, Vksn, Spuoksioti Krs, Drv, Vrp), stybra || štybra "išstypęs, labai išaugęs žmogus“ (s't4-bra Pvn, Uzv, §1% bra Vrp) ir kt. Tuo pasižymi ir ištisas pluoštas priesagos -sena || -šena darinių: berigsena || berigšena "baigimasis" (b'ė"nks'ena Pvn, Vkšn || b'é'nks'ena Vds, Uzv || ben. ks'ena Drv, Krs, Rdn), epsena || cypsena || cypsena (er p's'ena Pvn, ci-pdena Drv, Krš ir Rdn; é&i-p'dena Vip), eisena || eišena "ėjimo būdas, eigastis, ėjimas" (ais'ena Pvn, Vkšn, dis'ena Užv, Vds, ati.šena Drv, Krš, Vrp; aiš'ena ir Rdn, Kaunatava, Dūseikiai), jaūksena || jaūkšena ”jaukimas, vertimas" (jauks'ena Uzv, Vds, jaū.kš'ena Drv, Krš), kaūksena || kaūkšena "kaukimas, šaukimas" (kduks'ena Pvn, kaū.kš'ena Drv, Krš), kroksena || kroksena "verkimas, rekimas” (krūoks'ena Pvn, Vkšn, krūoks'ena Užv, Vds, kruokšena Drv, Krš — krūokš'ena ir Rdn), lėksena || lėkšena "lėkimas, bėgi- mas” (lieks'ena Pvn, liéks'ena Drv, Krš), sprogsena || sprégsena "sprogimas, mirimas, niek." (sprioks'ena Vkšn, spriogs'ena Vds, sprioks'ena Drv, Krs, Vrp — sprioks'ena ir Rdn, Trs, Pabalves k.), Zviégsena || ZviégSena "zviegi- mas, zyzimas” (žvti:-ks'ena Pvn, Vkin, Zvi ks'ena Uzv, Vds, #v"i-ks'ena Drv, Krš ir kt. Išsiskiria tik s'ep's'ena "niek. mirtis" Drv, Krš, Vrp (tai nj.?). lyzinties || lyZinties ”pataikauti, padlaiziauti” (Li-2lin'tli-s Krš, Vrp, li“žin- tis Pvn, Vkšn, Užv, l1-#int'i-s Drv), palizokas, -ė || paližūkas, -ė"palaižūnas, padlaižys? (palizuoks Drv, paležūoks Vds), vazma || važma “vežami daiktai, manta” {vad Pvn, Vds, Vksn, vazma Drv, Kr3), zaksdti || zauksėti || zoksoti || žaksdti "žiopsoti, sėdėti nieko neveikjant? (žaksūoti Drv, Krš, zauksūot'e Pvn, Užv, zuokstūot'i Krš, Vrp, Zaksiot'i Drv), zmegti || žmėgti "kristi, pulti, sumenkinti, sušokti kepiniui” (2Z'mékt’s Krš, Vrp, z/m'ė.kt'e Vkšn, Vds, ž'm'ėkt'i Drv, žm'ė.kt'e Pvn), zmegings || zmėkinis || žmeginijs "supuolęs kepinys" (Zm'églin'i-s Pvn, Vds, 2/m'ėklin'i-s Vkšn, žm'ėglinti“s Drv), zufdoti || zurdoti 177 "žudyti, užmušti" (zur.duot'i Krš, z6-rdiot'e Pvn, Vkšn, suf. duot'i Drv, Vrp — ir žė"rdūot'eir Rdn, Girkauty k.), plg. dar skolini vdzotis || vazotis "valkiotis, Slaistytis” (vd-zuots-s Pvn, Vksn, va: Zuoti-s Drv, Krš, Vrp). 3. Viename žodyje — žylė visose šiose šnektose tariamas priebalsis ž: žį-liė Pvn, Užv, Vkšn, 3 -lié Drv, #45 Krš (ypač populiarus buvo pasaky- mas File plellieda vef.su's of al'ė n'epasidi-su Drv, File plelieda ve rsi-s Pvn). Sie visi pavyzdžiai rodo šiose $nektose buvus kažkokį įdomų reiškinį. Dėl ko taip svyruoja s, zir š, žtarimas atskiruose žodžiuose ir tam tikruose formo- se, galima tik spėlioti. Viena tik aišku, kad visos šios šnektos šiais pavyzdžiais pasisako nukrypstančios nuo visų lietuvių daugumos vartojamų formų su š ar ž. Vadinasi, galima tik spėti, kad būta čia žmonių, kurie vietoj lietuvių š, ž buvo tarę s, z, vėliau vienuose žodžiuose juos išlaikę (kūmsčia || kūmstė, vazma, zdbtai), kituose sumaišę (skrabti || škrabti, zaksdti || žaksdti) ar net visai pakeitę (. žilė). Žemaičiuose ir net vakarų aukštaičiuose tokių faktų daug (pvz., vazmad, kaip rodo LKŽ kartoteka, išsimėčiusi po visus žemaičius — Vn, Grdm, Vvr, Šv, ir net po aukštaičius — Jrb, Pgg (vartota Prūsų Lietuvos raštuose), plėskė — LKŽ X 160 duomenimis mažne vienų žemaičių, taip pat ir plestėkė, plestekė (LKŽ X 161, LKA I 86). Pagal K.Būgą ir Z.Zinkevičių galima spėti buvus čia kuršių-žemaičių dvikalbystės faktų? (plg. dar čia ei ir ie įvairių keitimo atvejų*), artimų kontaktų. Dėl to galėjo atsirasti ir žodžių, kur s, zir š, žtarimas tam tikrais atvejais yra sumaišytas dėl įtakų ar dėl kal- bų keitimo ar keitimosi. Gali būti ir neseno keitimosi dėl neįprasto z tarimo išlyginimo (pvz. zmegti ir žmėgti, zurdoti ir žurdoti; tai paskutiniųjų metų užrašymai silpstant šių pakraštinių žemaičių šnektų savitumui, vidinei foneti- nių dėsnių sistemai (plg. dar vadinamųjų netolimų "šlekių" šnektų panašius reiskinius)?. Ypač įdomūs priesagos -sena || -šena svyravimai. Vakarinės šnektos turi tik -sena, šiaurės žemaičiai, net akmeniškiai, papilėniškiai, kur buvo latvių. sodybų (Biliūniškiuose, Barvydžiuose, Vegériuose, Elkiškiuose) — taip tik ta- riama plačioje apylinkėje ir kitur. Lyg koks pleištas yra Kuršėnų parapija (kiek pavyzdžių užrašyta apie Raudėnus, vienas kitas Kaunatavoje). Galima spėti: a) tai skoliniai iš latvių kalbos (lyg ir neleidžia taip pri- mygtinai tvirtinti geografija ir latvių kalbos arealo nutolimas); b) tai pagal gaišena, lūšena, vėšena apibendrinta; c) sumišus s ir š tarimui tam tikrose formose iš baltiškos priesagos *-siėna“ arba pagal V.Mažiulį *-si-ana®, iš -si- o ? BūgakK. Tenpat; Zinkevičius Z. Ten pat. : 3ZinkeviciusZ. Min. veik., 21; Vit k aus k as V. Apie vieną Žemaičių oikonimg. — Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 1993, 238. Jonaitytė A. Nauji duomenys apie Skaistgirio tarmės konsonantizma. — Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 1960, 79— 83. EndzelinsJ. Latviešu valodas gramatika, Riga, 1951, 296— 297; Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 194 , 234. $MaziulisV. Prūsų kalbos etimologinis žodynas 1. Vilnius, 1988, 152—153. 178 ar -si dėl priebalsių sir š maišymo, gal i Ir prisidėjus tam tikrai latvių kalbos įtakai "pasirinktas" šios šaltų kalbų priesagos sudaromasis priebalsis š. Dar viena šio reiškinio ypatybė — daugelio panašių žodžių vartojimas ne- turi izoglosų. Žodžiai su nelauktu s, z yra tarsi pasklidę visoje teritorijoje atskiruose kaimuose. Tai jau gali rodyti išlikimą iš ištiso buvusio ploto, kur vyravo ankstesnis reiškinys (gal ir substratinis). Kadangi čia nagrinėjamo- se žemaičių šnektose užrašyta nemažai įvairių faktų, tai atsitiktinumo negali būti. Čia gali būti kuršių kalbos tam tikri reliktai, plg. dar vietovardžius Kuršėnai, Kuršai, minėtuosius hidronimus Likstas’, visai gretimų papilėniš- kių vietovardžius Zabikai, Zubris up., pavandeniškių tariamajame junginyje (taip pat yra sake ir luokiškiai) Sg¢deklés kalnas, Pavandenės kaimo pavadi- nimo Sakalinė ir Šakalinė svyravimas ir pan. Įvairiai galima manyti (ypač dėl žodžių skurlis || skutlis, goštautas || gostautas, žilė), bet faktų gausa vis tiek rodo čia buvus ypatingą žemaičių šnektų padėtį, kai susvyravo dėsningas daugumos lietuvių š, 2 tarimas tam tikruose žodžiuose ir formose. SUTRUMPINIMAI Drv — Dirvonėnai (Juozapava), Šiaulių r. Vkšn = Vieksnaliai, Telšių r. Vrp = Varputėnai, Kelmės r. ON THE VARIETY OF CONSONANT S:S AND Z:Ž IN THE DIALECT OF NORTH — EAST VARNIAI SAMOGITIAN Summary In the dialects around Kursénai, Dirvonenai, Uzventis, Vidsodis generally are used such kind of words, where instead of the consonants (sonds) §, žin the common language are pronounced 8, Z (pléske, kūmstė || kūmsčia, plestekė || pleštakė), the lake and the river Lūkstas, žvaizdė (žvaizė), zabtai (also compare silkas, mązyjti and so on). Other words in this areal vary: goštautas Pavandenė, Viekšnaliai and gostautas Kuršėnai, ožkakšnis Kuršėnai, Pavandenė and ožkūksnis Varputėnai, skrabti Pavandenė, Viekšnaliai and škrabti Kuršėnai, Dirvonėnai, skūrti Pavan- denė, Viekšnaliai, Užventis, Vidsodis and škūrti Dirvonėnai, Kuršėnai, sptglis Dir- vonėnai, Vidsodis and špiglis Kuršėnai, Pavandenė, spokscoti Pavandenė, Viekšnaliai ’ +, and špoksoti Kuršėnai, Dirvonėnai, begsena Pavandenė, Viekšnaliai and begšena Kuršėnai, Dirvonėnai, bengsena Pavandenė, Viekšnaliai, Užventis and berigšena Dir- vonenai, Kuršėnai (and also Raudėnai), vazma Pavandenė, Užventis, Viekšnaliai and važma Kuršėnai, zmėgti Pavandenė, Vidsodis, Viekšnaliai and žmėgti Kuršėnai, Dirvonėnai, zurdoti Pavandenė, Viekšnaliai and žurdoti Kuršėnai, Dirvonėnai. The word of the common language zyle in all these dialects is pronounced like žylė. It is possible that in these dialects some phonetic phenomenona existed, when the pronounation of the consonats (sounds) s, z and §, ž began to stagger. One can suppose, that here had existed some contacts, even a bilingualism between Žemaičiai (Lowlanders) and Kursches. As a result of it so mixing occurred (begsena, eisena and so on) there may be and not so old exange s, z to š, Z or on the contrary some as if irregular position (Zmeginys and so on). "Vana gas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius, 1931, 198. 179