Vokiškos kilmės drabužių ir apavo pavadinimai lietuvių kalboje

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIY LEKSIKOLOGIJOS TYRINEJIMAI Danuté SABALIAUSKAITE VOKISKOS KILMES DRABUZIV IR APAVO PAVADINIMAI LIETUVIY KALBOJE Su germany gentimis baltai susiduré jau prieS’ musy era. Patys seniausi buvo ryty germany ir prusy kontaktai, palike tam tikry pédsaky prisy kalbos leksikoje. ] lietuviy kalba pirmieji skoliniai i8 vokietiy kalbos atéjo, matyt, XII—XIV a.! Tuo metu i Lietuva atvyko nemaza vokietiy pirkliy, amatininky. Kai kurie oficialtis raStai buvo pradéti ragyti ne tik lotyniskai ar kan_celiarine slavy, bet ir vokiegiy kalba. O XVI—XVII a., reformacijos idéjoms pasiekus Lietuva, Kauno, Kédainiy, BirZy liuterony baZnyciose buvo imta laikyti vokiskas pamaldas, vokie¢iy kalba déstoma kai kuriose mokyklose?. | letuviy kalba pradétos versti vokie¢iy autoriy religinio turinio knygos. Visa tai negalejo nedaryti jtakos lietuviy kalbai. Stipry vokieciy kalbos poveikj patyre ty Lietuvos viety gyventojai, kurie palaiké glaudZius rygius su vokieciy kolonizuota Ryty Prisija. Ypaé didelé vokieciy kalbos jtaka jauéiama Sio veliau visiskai germanizuoto kragto lietuviy kalboje. Plaéiausiai lietuviy kalbos germanizmus tyrinéjo K. Alminauskis (Alminas). Savo veikale ”Lietuviy kalbos germanizmai”® jis pateiké apie 2800 skoliniy iS vokieciy kalbos. Taéiau didelé jy dalis yra Zodiiai, vartoti jau beveik suvokietéjusioje MazZojoje Lietuvoje, sio kragto spaudoje. Latviy kalbos skolinius is vokieciy kalbos tyrinéjes J. Sehweris* nurodo apie 2750 germanizmy. Zinoma, tik dalis jy pateko \ bendrine latviy kalba. Labiausiai lietuviy kalboje paplito germanizmai, susije su jvairiais amatais, Zemés ukiu, namy apyvoka. NemadZai yra ir voki8kos kilmés drabuziy bei apavo pavadinimy. Tai nenuostabu, juk drabuZiai ir apavas — viena is ty realijy, kurios ypaé atspindi tauty rySius, jy materialine kulttra. Drabuziy ir apavo pavadinimai yra nepaprastai judris: jie keliauja iS vienos kalbos i kita daZniau nei kiti zodziai. Indoeuropieciy kalbos neturi bendry senesniy 1B UB a K. Rinktiniai ragtai 2, Vilnius, 1959, 84-98; Sabaliauskas A. Lietuviy kalbos leksika, Vilnius, 1990, 257-259; Salys A. Rastai 3, {vairus straipsniai, Roma, 1985, 68—69; Zinkeviéius Z. Lietuviy kalbos wstoriya 2, Iki pirmyjy rasty, Vilnius, 1987, 115—117. Vengriene E. Apie kalby destyma senajame Vilniaus universitete (1579—1831). — Kalbotyra 10, 1964, 237—239. SAlminauskis K Die Germnanwmen dex Litauischen, Kaunas, 1935. x tsehwers J. Sprachlichkulturhistorische’ Untersuchungen vornehmlich uber den deutschen Einfluss im Lettischen, Berlin, 1953 100 iy realijy pavadinimy. Taigi i lietuviy kalba is vokieciy kalbos — kartais tiesiogiai, kartais per kitas kalbas — atéjo daugelis tokio tipo skoliniy. Savo ruoztu iS lietuviy drabuziy ir apavo peace skolinosi ir kitos tautos, tarp jy ir vokieGiai. Toliau pateikiami vokiskos kilmés drabuZiy ir apavo pavadinimai buvo renkami iS ivairiy Saltiniy. Daugiausiai remtasi jau minétu K. Alminauskio veikalu ir Lietuviy kalbos Zodynu (LKZ), jo kartoteka. DRABUZIAI alsdokas ”kaklaraistis”, plg. vok. zem. halsdok ”t.p.”. Tai vokiskos kilmés Zodis, plg. dab. vok. Halstuch<Hals ”kaklas” + Tuch (< *doka-) ”skarele”. Liet. alsdokas — labai reta forma, minima XVIII a. P. Ruigio zodyne (R 189). Dagnesnés yra Sio Zodzio formos, atéjusios per slavy kalbas: alstrikas, dlstukas, gdlstikas, gdlstukas, gdlstukas. Is vokieéiy Zodi alzduogs ”t.p.” gavo ir latviai (Sehwers 2, 245). ancugas, dnctgas ”kostiumas”, plg. vok. Anzug ”t.p.”. Vokiskos kilmés zodis, plg. vok. anziehen ”apvilkti” (Kluge 26—27). Liet. éncugas buvo zinomas MazZojoje Lietuvoje, pasitaiko kai kuriose Suvalkijos vietose, jj vartoja vakary Zemai¢ciai (Janaviciené 83; Vaitiulyté 119). Si skolinj turi ir latviai, plg. lat. ancuks ”t.p.” (Rekena 465). aube ”moteriska kepuraité, kykas”, plg. vok. Haube ”t.p.” (Alm 28). Haube yra germaniskos kilmés, siejamas su lenk. kubek ”tauré”, gr. KUYOS *kupra”, sanskr. kubhra- ”kuprotas” (Kluge 292; Pfeifer 514). Liet. aubé retas zodis, vartotas Mazojoje Lietuvoje. Dar zr. haube. Lat. aube ”t.p.” ylatviy kalba atéjo pirmojoje XIX a. puséje, tai bendrinés kalbos Zodis (Sehwers 4, 244; ME I 214; LLVV I 488). bikSés, biksvés, biksvos, bikSios, bikSvés ”kelnés”, plg. vok. zem. biize, Ryty Prusijos vok. bekse ”t.p.” (Alm 31). Vokiskos kilmés Zodis, plg. vok. Buze ”t.p.”, kilo is buck-hose ”ozio odos kelnés”, plg. angl. buckskin ”elnio odos kelnés” (Kluge 115; Pfeifer 189). Lietuviy kalbos tarmese yra ir daugiau zodziy su svyruojan¢iu v pozicijoje tarp priebalsio ir balsio: vapsva//vapsa, ljsvé//lysé. Prie tokiy formy buvo priderinti ir skoliniai: morkva//morkd, buksva ”ivoré” //buksd (LD 199). Zodis paplites vakarinéje Lietuvos dalyje (LKZ I 813, 814). Ra&ty kalboje jis pasirodé XIX a.: forma biksios — S. Daukanto kuriniuose, ”AuSroje” (A 1885, 340), biksvés — A. Jukos Zodyne bei ”Lietuviskose dainose” (J 1 207; JD 181). Beje, forma bikgés pasitaiko i ir Birzy bei Rokiskio anineese (LKZ 1813). Cia ji, matyt, pateko is latviy kalbos, plg. lat. bikses ”t.p.”. LatviSkasis pavadinimas vartojamas ne tik tarmese, bet ir bendrinéje kalboje (Sehwers 11, 234; ME I 925; Karulis I 126; LLVV II 89). Dar Zr. biksos. Idomu, kad gis kelniy pavadinimas paplito daugelyje Vidurio ir Siaurés Europos Saliy, plg. lenk. dial. buksy, est. ptiksid, 8ved. byzor, norv. bukser, 101 isl. bucur, dan. bukser. binda, binta ”kaklo raistis, juosta”, plg. vok. Binde ”t.p.” (Alm 31). Vokiskos kilmés Zodis, plg. vok. binden ”risti” (Kluge 78; Pfeifer 140). Skolinys vartotas MaZojoje Lietuvoje (BzF 100; LKZ I 829). blidzé ”liemené”, plg. vok. Blase ”pusle” (LKZ 1 922). Drabuzio prasme dis skolinys vartojamas tik keliose Suvalkijos vietose. Daznesnés reikSmes yra *puslé; tabako maiselis; tam_tikra piniginé”. Tokiam reiksmes pasikeitimui galéjo turéti jtakos liet. bliuzé, blidzé. O gal kartais taip buvo pavadinta kokia plati, iSsiptitusi liemene. bliuze, bliuizé ”trumpas moteriskas liemens apdaras, trumpike”, plg. vok. Bluse ”t.p.” (Alm 33; FrnW 50). Vokieéiai ji gavo XIX a. pr. 15 prancuzy, plg. pranc. blouse ”chalatas, palaidinuke”. Tolesné kilme neaiski, galimas daiktas, kad pranciiziskas Zodis sietinas su viduramziy lotyny pelusia ”drabuzis is Pelazijos”. Peluzija — Egipto miestas, kuriame buvo gaminamas 8is drabuzis (Kluge 86; Pfeifer 152; Dauzat 94; Klein 181). Liet. bliuzé paplites Klaipéedos kraste (KZ 317; LKZ I 932—933). Daznesnés lietuviy tarmése yra formos bliuze, bliuzka, blitzké, atéjusios per lenkus, plg. lenk. bluza, bluzka ” palaidinuke” (FrnW 50; LKZ I 932). Blaze ”t.p.” yra latviy bendrinés kalbos Zodis (LLVV II 105). Vartotas jis ir Kursiy nerijos kurgininky (Pietsch 78). biksos, biksvos, buksvés ”kelnés”, plg. vok. Buze ”t.p.”. Dél Sio Zodzio kilmés kyla problemy. Manyta, kad tai polonizmas, plg. lenk. buksy ”t.p.” (Skardzius 48). Taciau, ko gero, daugiau tikétina, kad, kaip ir skolinys boksés, sis Zodis gautas tiesiai iS vokieciy kalbos, ypaé turint galvoje, kad jis buvo vartojamas MaZojoje Lietuvoje bei fiksuojamas jos rasto paminkluose nuo XVIII a. pr. (Urbutis 6—7; Q 278; B; Kabelka 64; R 210; MZ 280; K 63). XIX a. II puséje sis pavadinimas MazZojoje Lietuvoje dar buvo Zinomas: Vyrat vasarg nesiojo audimo kelines... Ziemoj tai buvo buksvos nuo milo padarytos (Kapeleris 346). Dabar jis vartojamas daug reciau nei biksés, pasitaiko tik plotelyje tarp Raseiniy, Jurbarko ir Veliuonos (JD 1375; LKZ I 1144). Dar zr. biksés. drozbantai, drizbantes ” petnesos”, plg. vok. dial. dragband, vok. Tragband ”t.p.” (Alm 46; Grimm XXI 1030). Tragband < tragen nesti” + Band *raistis”. Liet. droZbantai fonetiniai pakitimai atsirado, matyt, lietuviy kalbos dirvoje. Zodis vartotas MazZojoje Lietuvoje, pasitaiko vakary zemai¢iy snektoje (Vaigiulyte 119). Latviy kalboje vartojami skoliniai trabantes, strabantes ”t.p.” (Sehwers 144, 235). KurSiy nerijoje vartota kurgininky forma drdbantes, taip pat reiskianti petnesas (Pietsch 76). dzéké ”puskojine”, plg. Ryty Priisijos vok. zok ”trumpa kojine” (LKZ II 1010). Pasitaiko kai kuriose ryty Lietuvos vietose (neaisku, kokiu budu jis ten atsiduré). Randamas A. Juskos zodyne (J 1383). Dar zr. Zéke. élskis ’antkritinis”, plg. vok. dial. helske ”antkrutinis, apykakle” (Alm 48). Vokiskos kilmés Zodis, plg. vok. Hals ”kaklas” . 102 Vartotas Mazojoje Lietuvoje (KZ 526; LKZ II 1127; I. Simon.). fileas ”kepuré”, plg. vok. Filz ”veltinis; fetriné skrybélé” (Alm 50). Vok. Filz fetriné skrybélé” yra sutrumpinta vok. Filzhut forma (Kluge 197). Liet. filcas vartotas Mazojoje Lietuvoje. Dar Zr. filcas *batas i8 balto veltinio ir odos”. flioras ”Sydas”, plg. vok. Flor ”krepas (audinys), Sydas”. UzZfiksuota P. Ruigio Zodyne (R 144). Dar zr. plidras. haubé ”moteriska kepuraité, kykas”, plg. vok. Haube ”t.p.” (Alm 56). Randamas kai kuriuose lietuviy kalbos Zodynuose (K I 190; LKZ III 787). Dar zr. aube. jeké, jake, jaksas, jaksas, jaksé ”senoviskas moteriskas drabuzZis; liemene”, jakas ”8varkas”, plg. vok. Jacke ”(trumpas) Svarkas”, Jackchen ”Svarkelis” (Alm 57; FrnW 189). Nera visai aisku, kaip lietuviy kalboje atsirado forma jakas. Labai galimas daiktas, kad ji atéjo per lenky kalba, plg. lenk. jak, jaka *trumpas palaidinis, striuke” (LKZ IV 290). Taip pat jmanoma, kad Sis Zodis pasidarytas jau lietuviy kalboje: greta moteriskos gimines jekes, reiskianéios liemene, pradéta vartoti vyriskos giminés forma jakas, reiskianti gvarka. Vokieéiai 8| pavadinima pasiskolino is pranctizy XV a., plg. pranc. jaque ”trumpas vyriskas Svarkas”. Toliau kalbininky nuomonés issiskiria. Vieni mano, kad prancuzai Zodj per ispany kalba gavo is arabuy, plg. arab. Sakk ”Sarvas” (Kluge 329; Dauzat 417, 418; Brickner 197; Oxford 490). Kiti teigia, kad drabuzio pavadinimas kilo nuo tikrinio vardo Jacques (< Jacobus), kuriuo buvo pravardziuojami pranciizy valstiediai, devéje 8, drabuzi (Pfeifer 593; Klein I 823). Lietuviy rasty kalboje Zodis pirma karta paminétas XIX a. (J 1678; JV 718). Formas, reigkianéias liemene, vartoja vakary aukstaiciai kauniskiai bei piety auk&taitiai, o forma jakas — vakary Zemaiciai (DrskZ 125; Mastonyte 181; LKZ IV 290, 291, 292, 338, 339). IS vokieéiy kalbos Zodis atéjo j latviy bei esty kalbas, plg. lat. jaka (kai kuriose tarmése jaks) ”palaidine, striuké”, est. jakk, jake ”t.p.” (Sehwers 43, 233; ME II 95; EH I 558; Rekéna 462; LLVV IV 24). Ten jis vartojamas bendrinéje kalboje. jopeé, jépké, jépa ”trumpas moteriskas Svarkas; liemene”, jtiopa ”trumpas Svarkas; palaidiné”, plg. vok. Joppe ”Svarkas; liemene” (LKZ IV 357, 423). Vokieéiai 8j drabuzio pavadinima apie 1200 metus pasiskolino i8 s. italu kalbos, plg. it. giuppa ”8varkas; apatinis drabuZis”, gavusios jj is araby, plg. arab. gubba” virsutinis drabuzis ilgomis rankovémis” (Kluge 333; Pfeifer 599—600). Lietuviy rasto paminkluose forma jépé pirma karta minima XVIII a. pr. (Brand 95). Pavadinimas vartotas MaZojoje Lietuvoje (K 159; KZ 996; I. Simon.), dabar dar pasitaiko apie Klaipéda ir Sakius (LKZ IV 357). Zymiai daznesnés formos, atéjusios per lenky kalba: jupa ”toks virsutinis drabuZis; suknelé”, jupzkas, jupikis *sijonas”, jupkis ’striuké, Svarkas”, plg. lenk. dial. jupa ”ilgas moteriskas drabuzis; moteriska liemené”, jupka ”senoviskas mote103 riskas drabuzis; striuké; palaidine” (LKZ IV 430). Vokiskos kilmés yra ir lat. jupkins, jupks ” moteriskas Svarkas” (EH I 567). kamziolé, kamzilé, kamzolée, karhzolis, kamzilé, kamzulé, kamzilé, komzilé "liemené”. Sio zodiio kelias j lietuviy kalba néra aiskus, plg. vok. zem. kamsol (dab. vok. Kamisol) palaidiné, svarkas, striuke”, lenk. kamzola, kamzula ” drabuzis, panasus j palaidinjy”, rus. xamaoa, brus. xamzoa ”liemenée; palaidinis” (FrnW 214; Alm 61). Galbut vienos formos atéjo i8 vokietiy kalbos, kitos — i8 kurios slavy kalbos. | vokieciy bei slavy kalbas pavadinimas pateko per prancuzy kalba, plg. pranc. camisole ”palaidinis”, i8 italy kalbos, plg. it. camisiola<camicia ”marékiniai”, kilusio i8 lot. camisia ”t.p.” (Slawski I] 38—9; Brickner 215; Borejszo 14; ICBM IV 223; Pacmep II 175; Kluge 343; Dauzat 132). Liet. pavadinimas minimas XIX a. bei XX a. pr. zodynuose, tautosakos rinkiniuose. Jis buvo Zinomas MaZojoje Lietuvoje, dabar vartoja ZemaiCiai bei vakary aukSstai¢iai (LKZ V 192; VI 327). Beje, lietuviy tarmése pasitaiko ir kiek kitokiy Sio Zodzio formy, atéjusiy per slavy kalbas: kamizélka, kamzélka, plg. lenk. kamizelka, brus. xamszaavna ”t.p.”. Is vokietiy pavadinima pasiskolino latviy bei esty kalbos, plg. lat. kamzolis, kamzulis, est. kamsul ”t.p.” (ME II 153; Sehwers 46, 230; Karulis [ 376). kApeé ”tokia moterigka kepuré”, plg. vok. zem. kappe, vok. Kappe ”toks galvos apdaras, kepuré” (Alm 62; FrnW 216). | vokie¢iy kalba zodis pateko i8 liaudies lotyny kalbos, plg. lot. cappa”toks galvos apdaras; apsiaustas su gobtuvu” (Kluge 349; Pfeifer 620). Liet. kapé rasty kalboje pirma karta uzZfiksuotas XVIII a. (R 219). Vartotas Maiojoje Lietuvoje (MZ 292; N 178; [K 166]; KZ 1035; LKZ V 230). Skolinys kape ”kepuré” pasitaiko ir latviy kalboje (Sehwers 47). kaptzas, kapuzé, kapuziné *didelé, siekianti pecius Zvejy kepuré; ausine kepuré”, plg. vok. dial. kapus, vok. Kapuze *vobtuvas, sujungtas su apsiaustu” (Alm 63). Sio Zodzio kilmé néra visiSkai aiski, j lietuviy kalba jis galejo patekti ir per lenky kalba, plg. lenk. kapuza »sobtuvas”, kuris savo ruoztu yra germanizmas (LKZ V 254, 255; Slawski II 63). Vok. Kapuze atéjo 15 italy kalbos, plg. it. cappuccio ”kapisonas, gobtuvas” arba is liaudies lotyny kalbos, plg. lot. caputium ”vienuolio kepure”. Toliau sietina su liaudies lot. ‘cappa ”toks galvos apdaras” (Kluge 350; Pfeifer 621). Liet. pavadinimas vartotas Mazojoje Lietuvoje ir kai kuriose Zemaiciy vietose (K 167; KZ 1038; S.Dauk; JR 104). katékis, kartekis ”Sydas, audeklas kam pridengti”, plg. vok. Katek, Kartek ”sijonas ig tam tikros rtgies atlaso ar Silko” (LKZ V 407). Toliau veikiausiai sietina su vok. Kardisz, Cartis, Cattis tam tikras vilnonis audinys” (Grimm XI 211, 238— 239, 274). Abi lietuvigko pavadinimo formos fiksuojamos MazZosios Lietuvos rasty kalboje: kartekis — XVII a. (Lex 37), katékis — nuo XVII a. (R 144, 193; = Ten nurodoma kartekis reiksme ” blusa”. Tai apsirikimas, plg. Urbutis V. ”Lexicon Lithuanicum” (recenzija). — Baltistica 26(2), 1990, 188. 104 MZ 189; [K 175]; KZ 1061; TP 1881, 16; Kel 1881, 144; LC 1888, 27). kedelys, kédilis ’sijonas, apatinis sijonas; suknelé; pusSvarkis”, plg. vok. zem. keddel, Ryty Prisijos vok. kedel ”trumpas apsiaustas; sijonas” (Alm 64; K.Bug II 296; FrnW 234). Tai tarminé vok. Kittel ”apsiaustas, Svarkas” forma. J Europos kalbas atéjo iS araby kalbos, plg. arab. qutun ”medvilné”, vokieéiy kalba pasieké XIII a. (Kluge 371; Pfeifer 658; Klein 848). Lietuviy kalboje kedeljs pirma karta uzfiksuotas XVII a. (Lex 54 (varko reikSme); PrL XVII 19 (sijono reiksme)). Randamas vélesniuose MaZosios Lietuvos zodynuose, tautosakos rinkiniuose, pasitaiko K. Donelai¢io ktriniuose (B; R 294, 384; MZ 298, 516; K 175; N 189; KZ 1073; Jrk 12; KlvD 35; KlpD 19; Kabelka 109). Yrair A. JuSkos zodyne bei jo tautosakos rinkiniuose (J I1 64; JD 258; JV 1022). Viena ar kita reikSme Sj pavadinima vartoja vakary zemai¢iai, Klaipédos kraSto aukStai¢iai ir dalis vakary aukstai¢iy kauniskiy (LKA I 1152., 193; Ar IIp 12z.; LKZ V 480, 482). Dar Zr. kitelis. Beje, i8 vokie¢iy zodj pasiskolino ir latviai, plg. lat. kedele, kedelis ”sijonas”, KurSiy nerijos kurSininkai, plg. kursinink. kedile ”t.p.”, ir lenkai, plg. lenk. kiedel ”palaidinis” (Sehwers 62, 232; ME II 359; Pietsch 78; Stawski II 179-180). kitelis, kitlius ”karisko sukirpimo svarkas; drobinis 8varkas, apsiaustas”, plg. vok. Kittel ”(darbinis) chalatas; palaidiné; Svarkas” (K. Bug III 672; LKZ V 904). Randamas kai kuriose Vakary Lietuvos snektose, Zodynuose (J II 134; KZ 1130). Kitelis ”chalatas” vartojamas bendrinéje latviy kalboje (LLVV IV 549). Dar zr. kedelis. kleida, kletdé ”suknelé”, plg. vok. Kleid ”drabuZis, suknelé” (Alm 67). Germaniskos kilmes Zodis, plg. angl. cloth ”drabuzis”, oland. kleed ”t.p.”, kurie savo ruoztu méginami sieti sus. angl. cliOan ”pritvirtinti” (Kluge 375; Pfeifer 666; Klein 302). j Pirma karta lietuviy raSto paminkluose Zodis uZfiksuotas XIX a. antrojoje puséje (Sch 164; K 189). Vartotas Mazojoje Lietuvoje (KlvD 43; I. Simon). Dabar pasitaiko Lietuvos pakraS¢iuose, kurie siejosi su Ryty Prisija (LKZ VI 31). Beje, JoniSkio bei Pakruojo apylinkése aptinkamos formos kleita, kleité *suknele”, kleitos ”kelnés”, ta¢iau jos atéjo per latviy kalba, plg. lat. kleita *suknele”. Latviy kalbos zodis vartojamas bendrinéje kalboje (Sehwers 50, 233; EH I 613; LLVV IV 258). kozoliai ”kunigo apeiginis drabuzis, kamza”, plg. vok. Kasel”apsiaustas su kapigonu” (LKZ VI 392). | vokieziy kalba atéjo is lotyny kalbos, plg. lot. casula ”t.p.” (Sanders I 873; Grimm XI] 254). Is lotynigkos formos *casubula kilo ir pranc. chasuble ”arnotas (kunigo misiy riibas)”. Toliau Sie lotyny kalbos zodziai sietini su lot. casa ”mazas namelis” (Dauzat 165). Lietuviy kalboje skolinys uzfiksuotas tik vadinamajame XVIII a. pr. Krauzés zodyne (Q 110). kuzas ”trumpas Svarkas; moteriska liemené; palaidine”, plg. vok. dial. 105 kus ”prastas drabuzis” arba Ryty Prusijos vok. kuz ”trumpas, mazas” (Alm 77; Fr 1 450, 452). Skolinys buvo zinomas Mazojoje Lietuvoje (K 214; II 82; KZ 1261; LKZ VI 1016). Lietuviy kalboje dar pasitaiko Zodis kuzijakas (kuzijokas, kuziokas, kuzjaké), reiskiantis ta pati. Kai kurie kalbininkai jj laiko germanizmu, plg. kuzas (vok. dial. kuz, kus) ir jakas (vok. Jacke ”trumpas Svarkas, striuké) arba plg. vok. dial. koz jake ”kelioninis apsiaustas” (Alm 77; Janavitieneé 83). Taéiau veikiausiai j lietuviy kalba Sis skolinys atéjo is lenky kalbos, plg. lenk. kozyjaka, kazyjaka, kazyaka ”virsutinis vyriskas drabuzis, primenantis liemene”. leiprokas ”virSutinis dvasininko drabuZis”, plg. vok. Leibrock ”Svarkas; apsiaustas; sijonas; sutana” < Leib ”liemuo” + Rock ”8varkas; sijonas” (Alm 78). Lietuviy rasty kalboje uzfiksuotas XVIII a. (R 241; MZ 322). lypkeé, lypkis ”liemené”, plg. vok. dial. lifke ”t.p.” (Alm 81). Tai vokiskos kilmés zodis, plg. vok. Leibchen ”t.p.”, kuris yra mazZybiné vok. Leib *liemuo” forma (Fr II 19; Grimm XII 591). Pavadinimas randamas XIX a. MaiZosios Lietuvos spaudoje (K I 165; II 350; LC 1879, 21). Dabar vartojamas retai (Dov, Kv; LKZ VIII 566). Pasitaiko jis ir latviy kalboje, plg. lavkis, labkens ”t.p.” (Sehwers 72, 73, 232). Forma livke vartota kurSininky (Voelkel 17; Pietsch 76, 78). liiéius, lidéas, iéas “nudévéetas, prastas sijonas”. Tai neaiskios kilmés zodis. E. Fraenkelis jj kildina is vokieciy kalbos, plg. vok. Litze ”juostelé, apvadas” (FrnW 363). Galbut zodj bity jmanoma sieti su lenk. lyczak *maisinis audeklas”. Lietuviy rasty kalboje Zodis pasirodé tik XX a., jis uZfiksuotas plote tarp Rokiskio, Kupiskio, Panevezio, Pakruojo, Radviliskio, Raseiniy ir Kedainiy (LKZ VII 400, 597; LKA I 115z., 193). mandiira, manduras, mandiré ”kareiviskas Svarkas”, plg. vok. Montur ”t.p.” (Alm 84; FrnW 405). J vokieciy kalba Zodis atéjo i§ pranctizy kalbos, plg. pranc. monture ”kario apranga” (Dauzat 484; Bacmep III 9). Skolinys randamas XIX—XX a. lietuviy kalbos zodynuose, tautosakos rinkiniuose, dabar dar pasitaiko kai kuriose Zemaiéiy vietose (D 114; ND 346; KIpD 41; K 242; KZ 1363; LKZ VII 824, 825). Daznesnés yra Sio pavadinimo formos, atéjusios per rusy kalba: mandaras, manderd, mandiera, mundiera, mundiérius, mundjras, mundyrius. Nera visai aisku, ar per rusy, ar per vokieciy kalba j lietuviy pateko formos mundura, mundiras, minduris, plg. rus. myndyp ”t.p.”, vok. Montur. maintelis, mentelis ”apsiaustas; Svarkas” plg. vok. Mantel, Ryty Prusijos vok. mentel ”t.p.”. Sio skolinio kelias j lietuviy kalba néra visiskai aiSkus. Kai kuriuose Saltiniuose mamtelio reikSmés iSskiriamos: manoma, kad kelioninio apsiausto prasme si forma atéjusi i8 vokieciy kalbos, o apsisiau¢iamo drabuZio, apsiausto nuo dulkiy prasme — is lenky kalbos, plg. lenk. mantel ”apsiaustas” (Alm 84; FrnW 409; Skardzius 127). Vok. Mantel Saltinis yra lot. mantum ”trumpas apsiaustas” (Kluge 460; Pfeifer 836). 106 Lietuviy kalboje jis pirma karta paminétas XVII a. zodynuose (SD3 298; Lex 60a). Randamas ir vélesnéje spaudoje (R 251; MZ 335; K 242; N 383, 393; J; KZ 1365). Kai kuriuose Saltiniuose uzfiksuota forma mentelis (N 393; Mit II 45 (Prk); KZ 1396). Pavadinima vartoja dalis Zemaiéiy bei suvalkieziy (DiinZ 508; LKZ VII 845; VIII 18). Dar Zr. merdelis. Skolinius mavtelis, mantels, mentelis ”apsiaustas” turi ir latviai. Mavitelis yra bendrinés kalbos zodis (Sehwers 76, 79; ME II 601; EH I 782, 800; LLVV V 87). mefidelis ”trumpas moteriskas Svarkas, palaidiné”, plg. Ryty Prusijos vok. mentel, mantel ”apsiaustas; Svarkas” (Alm 86; FrnW 409, 436). Vartojamas kretingiskiy, randamas A. KurSai¢io zodyne (KZ 1394; LKZ VII ih). Dar zr. mantelis. miéé, mice, mucid ”kepureé; prasta kepuré; istekéjusios moters kepuraite”, plg. vid. vok. a. mutze, mtitze ”kepuré” (Alm 88; FrnW 467). J vokieciy kalba Zodis pateko i8 liaudies lotyny kalbos, plg. lot. almucia ”dvasiskiy galvos apdangalas; toks gaubtuvas, dengiantis galva ir pecius”, kuri jj pereme iS araby, plg. arab. mustakah ”kailinis apsiaustas ilgomis rankovémis”. O sie Zodj pasiskolino ig persy, plg. pers. musta ”kailinis apsiaustas” (Kluge 497). IS lotyny kalbos kilo ir pranc. aumusse ”galvos apdangalas”, isp. almucio ”t.p.” (Dauzat 60). Kiti tyrinétojai linke manyti, kad lot. almucia yra germaniskos kilmés (Pfeifer 903—4). Pavadinimas randamas daugelyje lietuviy kalbos rasto paminkly jau nuo XVII a. (Lex 63; R 90, 192, 262; MZ 173, 350; K 262; J; JV 676, 718, 1022; JD 19; KZ 1435). Vartojo K. Donelaitis (Kabelka 136). Jis paplites nemazame Lietuvos plote, kuris siejosi su Ryty Prisija (LKZ VIII 377). Si germanizma turi ir latviai, plg. lat. mice ”kykas, gaubtas, nedidelé megzta kepurelé”. J latviy kalba pateko XVI a. pab. ar XVII a. pr. i8 vokietiy Zemaitiy, plg. vok. zem. maitts(e). Vartojama bendrinéje kalboje (Sehwers 79, 194, 243; ME II 622—623; LLVV V 200). Is latvisko Zodzio kilo Siaurés Lietuvoje pasitaikanti forma mice. Beje, sis pavadinimas paplites ir kitose Siaurés bei Vidurio Europos Salyse, plg. est. mits, Sved. mossa, norv. mgsse,s. dan. myts(e), oland. muts. Visur jis reiskia kepure. mifas ”mova”, plg. vok. Muff ”t.p.” (Alm 89; FrnW 468). J vokietiy kalba skolinys per vid. nyderlandy kalba, plg. nl. moffel, muffel” kailine pirstiné, mova”, atéjo i8 prancuzy kalbos, plg. pranc. moufle ”didele pirstine”, kuri 8j Zodj gavo i8 liaudies lotyny kalbos, plg. lot. muffula ”kailine pirstine” (Kluge 490; Pfeifer 894; Dauzat 488). Liet. mdufas uZfiksuotas tik F. Kur8aitio zodyne (K II 70). Daznesné forma yra muftd, atéjusi per lenky kalba, plg. lenk. mufta ”mova”. Is vokietiy kalbos kilo ir bendrinés latviy kalbos zodis mufe ”t.p.” (LLVV V 280). nyderis ”apatinis (sijonas)”, plg. vok. nieder ”Zemyn”. Randamas Kur8ény apylinkése (DinZ 513). plidras ”Sydas”, plg. vok. Flor ”8ydas, krepas” (Alm 102). J] vokieéiy 107 kalba pavadinimas atéjo XVI a. i8 nyderlandy kalbos, plg. nl. floers ”krepas; aksomas”. Nyderlandy ZodZio kilmé néra visiskai aiski, veikiausiai jis sietinas su pranc. velous, velours ”aksomas”, kilusiu is lot. villosus ”plaukuotas” (Kluge 208; Dauzat 743; Bacmep IV 199). Pavadinimas vartotas MaZojoje Lietuvoje (MZ 189; KZ 1914). Dar 2r. flioras. Zodis pluére ”t.p.” randamas latviy kalboje (Sehwers 93; ME III 364). Beje, turi ji ir estai, plg. est. dial. plo ”t.p.”. plitstrokas ”paltas, apsiaustas”, plg. vok. Pltschrock ”pliusinis Svarkas”. Vok. Pliischrock < Pliisch ”pliugas” + Rock ”8varkas” (Grimm XIII ~ 1949). Skolinys Zinomas kai kuriose Zemaitiy vietose (LKZ X 283). raimantelis ”trumpas apsiaustas (ppr. pamustas vata)”, plg. vok. Reit- : mantel” jojimo apsiaustas” < reiten ”joti” + Mantel ”apsiaustas”. Pasitaiko Pasvalio apylinkése (LKZ XI 54). raitiizés, raituzés ”senoviskos kelnés; raitininko kelnés”, raituzai ”sermega be skverny”, plg. vok. Retthose ”jojimo kelnés” < reiten ”joti” + Hose *kelnés” (LKZ XI 86). Vartojama kai kuriose Suvalkijos vietose, pasitaiko XIX—XX a. spaudoje (Tat; J I] 72; KZ 2052). régenmantelis *lietpaltis”, plg. vok. Regenmantel ”t.p.”< Regen ”lietus” + Mantel ’apsiaustas”. Pasitaiko vakary zemaitiy Snektoje (Vaiciulyte 122). ruikis, rukinis, rdikis, rdikinis ”pakulinis sijonas; apatinis sijonas”, plg. vok. Rock ”sijonas” (Alm 113; FrnW 746). K. Bugos nuomone, skolinys i lietuviy kalba patekes per kurgiy kalba (K. Bug II 304). Tadiau veikiausiai skolinys gautas tiesiai is vokieciy kalbos. Mat kai kuriose Ryty Prusijos vokietiy tarmése po o buvo tariamas pereinamasis garsas ai]. Todél ruckis kildintinas i8 Rytu Prisijos vok. roak ”sijonas”®. Vokieciy Rock kilmé gana neaiski. Vieni kalbininkai mégina sieti jj sus. air. rucht ”tunika, vilnonis apatinis vyriskas drabuzis”, kiti mano, jog tai germaniskos kilmes Zodis (Kluge 604; Pfeifer 1133). 1 Sis sijono pavadinimas vartojamas kai kuriose Zemaitiy vietose, randamas keliuose XIX a. pab. — XX a. Zodynuose (J raikinis prasto drabuZio reikime; KZ 2106; LKZ XI 51, 911; LKA 115z2., 193). rulis tokia kailiniy rigis”, plg. vok. dial. rul ”skridinys, rite” (LKZ XI 946). Siaip jau ir lietuviy kalboje rulis reiskia velena, rite. Drabuzio reikime jis uZfiksuotas tik Satése (Skuodo r.). Ten randamas ir i8 Sio ZodZio padarytas budvardis, plg. ruliski kailiniai (LKZ XI 946). syras ”Sydas”, plg. Ryty Prusijos vok. schir”t.p.”. Vartotas ”AuSroje”, randamas keliuose zodynuose (A 1885, 351; K 426; KZ 2162; LKZ XII 570). Dar zr. Syras. e Ce - iene N. Dvibalsio ut kilme skoliniuose is vokie¢iy kalbos. — Konferencijos, skirtos Antanui Saliui pamineti, praneSimy tezes, Vilnius, 1992, 9. 108 sklimpé, Skliumpe ”klumpe”. Vartojamas kai kuriose Dzukijos vietose (LKZ XIV 988). Toks pridétinis § pasitaiko lietuviy tarmése, plg. skinka, Skitina ”kuinas”, skrupteléti (LD 191). Dar ar. klimpé. slitrré, sliurke, sliurké, sliirpé”lengvas (ppr. kambarinis) apavas; kasdieninis apavas mediniu padu ir odiniu ar medZiaginiu virsumi, kurpé; nudévétas apavas”, plg. Ryty Prusijos vok. Slore, vok. zem. schlurre ”Slepeté; nudevetas batas” (Alm 129; FrnW 1007). Vok. pavadinimas kilo is veiksmazodzio schlorren, schlurren, schlurfen ”eiti velkant kojas, Sliurinti” (Grimm XV 766; Buck 431). Tai daznas Zodis, ypa¢ paplites vakarinéje Lietuvos dalyje (LKZ XV 2-3, 5, 6). Vartojamas bendrinéje kalboje (DZ! 819). Randamas daugelyje zodyny bei tautosakos rinkiniy nuo XVIII a. (R 229; MZ 306; N 528; K 433; RD 154; KlvD 107; KlpD 81; J). Is hetuviy kalbos kilo ir Lietuvos rusy wanpw ”t.p.” (Jlayurote 91). Styfelis ”aulinis batas”, plg. vok. Stiefel ’t.p.” (Janavitiené 83). Vok. zodis gautas is italy kalbos, plg. it. stivale ”t.p.”. I8 romany kalby &j pavadinima pereme ir kai kurios kitos germany kalbos, plg. norv. stovel, dan. stovle, Sved. stdvel ”aulinis batas, batelis” (Kluge 749). Retas skolinys, pasitaikantis apie Zemaiciy Naumiesti (Janavidiené 83). zandalé ”basute”, plg. vok. Sandale ”t.p.” (Janavitiené 83). | vokietiy bei j kai kurias kitas Europos kalbas atéjo per létyny, plg. lot. sandalium *tam tikras apavas”, i8 graiky kalbos, plg. gr cavédAvov < advdarov ”*medinis batas”, kuris veikiausiai gautas i8 persy, plg. pers. sandal ”batas” (Kluge 623—624; Klein 1380; Oxford 786). Reta forma, vartojama apie Zemaiciy Naumiestj (Janaviciené 83). Daznesné forma, vartojama bendrinéje kalboje, yra sanddlas (DZ! 681), kuri i lietuviy kalba ateéjo ne per vokiediy kalba. Kaip jau minéta, K.Alminauskis nurodo apie 2800 vokisky zodziy, patekusiy j hetuviy kalba. Tik nedidele jy dalj — apie 80 — sudaro drabuziy bei apavo pavadinimai. Realiai Sis skai¢ius yra dar maZesnis. Kai kurie i8 aptarty Zodziy — labai reti, vartoti tik Mazojoje Lietuvoje, nerandami nei kitose tarmése, nei rasto paminkluose, plg. aubé, spaneris. Esama ir tokiy germanizmy, kurie uZfiksuoti rasto paminkluose, bet neZinomi lietuviy tarmeése, plg. katékis, sjras, kozoliai. Kai kurie zodziai pasitaiko atskirose snektose, tatiau yra be galo reti, plg. nyderis, pliustrokas, Sliicas. Labiau paplite lietuviy tarmése skoliniai klumpé, Slipsas, slidré, Ziurstas. Jie randami beveik visoje Lietuvoje. Kiti germanizmai daugiausiai buvo ar yra vartojami MaZzojoje Lietuvoje, Zemaidiuose bei Suvalkijoje. I rytine Lietuvos dalj tie patys pavadinimai daZniausiai atéjo per slavy kalbas ir neretai germaniskoji zodzio forma yra zymiai retesne uZ slaviSkaja, plg. alsdokas — gdlstukas, bliuzé — blitizé, bliuzka, jiopa — jupa, mufas — mufta, pantupelis — pantaplis, mandura — mundiérius. Beje, reikia paminéti, kad rasti 8 neaigkios kilmés pavadinimai, kurie j lietuviy kalba galéjo patekti.tiek per vokieciy, tiek per slavy kalbas, plg. buksos, streplé, litéius ir kt. IS visy aptarty vokiskos kilmés drabuziy bei apavo pavadinimy lietuviy 115 bendrinéje kalboje vartojami tik 4: klimpé, sérpé, Sydas ir sliare. Latviy kalboje padétis yra kitokia. Rasti 25 bendri lietuviy ir latviy kalby germaniskos kilmes pavadinimai (zinoma, jy fonetine iSraiska gali kiek skirtis). IS jy net 12 vartojami bendrinéje latviy kalboje. Ir tai yra pagrindiniy drabuziy pavadinimai: bikses, bluze, mantelis, mice ir kt. Lietuviy kalboje Sie skoliniai susiklosto j kelias rySkesnes leksines grupes: ZodZius, reiSkiancius apsiausta, Svarka ar liemene; prijuoste; galvos apdangalus; syda; kojines; kaklaraisty ir kt. Gana netikétas toks didelis prijuoste reigkianciy skoliniy skai¢ius, plg. Sarcas, 3érkai, Siuréas, Siursis, Siurksis, Stirsas, Sidrsé, Siurstas, Siurkstas, Siustokas, Siurétukas, Serstukas, Siurstolius, Ziurstas, Ziursté, ziurstas, Ziurstas, Zurkstas, Ziurstokas, Ziurstokas, — Ziurstolius. Sydo ir kaklaraistio pavadinimai, kaip, matyt, ir kai kurie kiti, atkeliavo j Lietuva kartu su realijomis. - Krenta j akis labai dideleé ty paciy ZodZiy fonetinés israiskos ivairove, plg. slifrokas, slioprukas, sléprokas, slépriokas ir kt. Tokia jvairové daugiausial atsirado lietuviy kalbos dirvoje, tatiau kartais Sie zodziai pasiskolinti is keliy vokieciy tarmiy. Pvz., kedelys ir kitelis, vartojami kaip du skirtingi zodziai, kilo ig to paties Saltinio, tik i lietuviy kalba atéjo is atskiry tarmiy. Yra tokiy Zodziy ir daugiau. Daugiausiai skoliniy gavome is Ryty Prisijos vokieciy tarmiy. Pirmieji germaniski drabuziy pavadinimai lietuviy rasty kalboje uzfiksuoti jau XVI a. Tai Siuréas ir Siurstokas. XVII a. raSto paminkluose randame 10 ios leksinés grupés ZodZiy, tarp jy, beje, ir Zurstas, XVII a. — 15. Apie puse drabuziy bei apavo pavadinimy, pasiskolinty iS vokieciy kalbos, yra germaniskos kilmés. Ta¢iau kai kuriems zodziams vokieciy kalba buvo tik tarpininkas. Tokiu budu j lietuviy kalba atejo nemaza lotyniskos kilmeés pavadinimy, plg. maritelis, Sérpé, Sidas, keli graikiskos kilmés, plg. Zéke, galbut pantipelis. Trijy zodziy — jépé, kedelys, kitelis — Saltinis yra araby kalba, gzodziy Sidlé ir galbut miéé bei zandalé — persy kalba. Kai kurie j lietuviy kalba atéje skoliniai paplite Siaurés ir Vidurio Europoje, plg. biksés, muéé, sérpé, Zeke. : Du germanizmus (klimpé, Slitré) jau i8 letuviy kalbos perémé kai kurios slavy tarmés. Tarp kitko, galima bity pamineti, kad keli lietuviy kalbos drabuziy bei apavo pavadinimai pateko ir j vokieciy tarmes, plg. vok. dial. Kicke, Kicks, Kurp, Muturas, Moteres, Naginne (Fr I 357, 359, 449; II 74, 83, 88). SUTRUMPINIMAI Borejszo —Borejszo M. Nazwy ubiordéw w jezyku polskim do roku 1600, Poznan, 1990. Brand — Brand J.A. Reysen durch die Marck Brandenburg, Preussen, Churland, Liefland, Plesscovien, Gross-Naugardien, Tweerien un Moscovien, Wesel, 1702. Bruckner —Brickner A. Slownik etymologiczny jezyka polskiego, Krakow, 1927. 116 Buck Cepiené Dauzat Duden EH Grimm Hinze Janaviciene Kabelka Kapeleris Karlowicz Karulis Klein Kluge KudN LEB Lex LKZ K LLVV LVV Buck C.D.A Dictionary of Selected Synonyms in the Principal Indo-European Languages, Chicago, 1949. Cepiené N. Germanizmai XVII a. MaZosios Lietuvos vakary aukStaigiy tarmeéje (remiantis ”Lexicon Lithuanicum”).— Lietuviy kalbotyros klausimaz 30, 1993, 37—46. Dauzat A. Dictionnaire étymologique de la langue frangaise, Paris, 1954. Duden. Das grofe Worterbuch der deutschen Sprache. Herausgegeben und bearbeitet vom Wissenschaftlichen Rat und den Mitarbeiter der Dudenredaktion unter Leitung von Gunther Drosdowski 1—6, Mannheim etc., 1976—1981. Endzelins J.,.Hauzenberga E. Papildinajumi un labojumi K. Milenbacha Latviegu valodas vardnicai 1—2, Riga, 1934—1946. Grimm J.,Grimm W. Deutsches Worterbuch 1—33, Munchen, 1984. Hinze F. Zwei Deutsche Lehnworter im Baltischen. — Baltistica 21(1), 1985, 33—36. Janavicieneé J. Zemaiciy Naumieséio lietuvininkat, Vilnius, 1992. Kabelka J. Kristyono Donelaiéio rasty leksika, Vilnius, 1964. Kapeleris K. Kaip senieji lietuvininkai gyveno. — Lietuvininkat, Vilnius, 1970, 339—454. Kartowicz J..Krynski A,Niedzwiedzki W. Slowntk jezyka polskiego 1—8, Warszawa, 1900—1927. Karulis K. Latviegu etimologijas vardnica 1—2, Riga, 1992. Klein E.A Comprehensive Etymological Dictionary of the English Language 1—2, Amsterdam etc., 1966—1967. Kluge F. Etymologisches Worterbuch der deutchen Sprache, Berlin, 1957. Kudirkos Naumiestis, Vilnius, 1990. Lietuviy etnografijos bruozai, Vilnius, 1964. Lexicon Lithuanicum, parenge V.Drotvinas, Vilnius, 1987 (Rankra&stinis XVII a. vokieciy-lietuviy kalby zodynas). Lietuviy kalbos Zodynas 3—15, Vilnius, 1956— 1991; II leid. 1=2, 1968—1969. Lietuviy kalbos zodyno kartoteka. Latviegu literaras valodas vardnica 1—7, Riga, 1972—1989. Latviegu valodas vardnica, Riga, 1987. 117 Mastonyte = ME ag Oxford = Pfeifer = Pietsch _ Pokorny = Rekéna — Sanders = Schrader = sp? = Sehwers eal Skardzius _ Slawski — Tribner _ Urbutis _— Uzpurvis — 118 Mastonyte M. Dzukijos motery drabuZiai XIX a. antrojoje puseéje — XX a. pradzioje. — Js hetuviy kultiros istoryos 3, Vilnius, 1961, 173—189. ‘K.Milenbacha Latviegu valodas vardnica. Rediggjis, papildinajis, turpinajis J. En d zelins 1-4, Riga, 1923—1932. Iitauische Volkslieder gesammelt, kritisch bearbeitet und metrisch ubersetzt von G. H. F. Nesselmann, Berlin, 1853 (skaitmenys rodo dainos numerius). The Oxford Dictionary of English Etymology. Edited by C. T. Onions, Oxford, 1985. Etymologisches Worterbuch der Deutschen... durchgesehen und erganzt von Wolfgan Pfeifer 1—2, Berlin, 1993. Pietsch R. Fischerleben auf der Kurischen Nehrung, Berlin, 1982. Pokorny J. Indogermanisches etymologisches Worterbuch, Bern etc., 1959. Rekéna A. Amatniecibas leksika dazas Latgales dienvidu izloksnés un tas sakart ar atbilstoSajiem nosaukumiem slavu valodas, Riga, 1975. Sanders D. Worterbuch der Deutschen Sprache 1—2, Leipzig, 1860. Schrader O. Reallezikon der indogermanischen Altertumskunde 2. Aufl., hrsg. von A.Nehring 1—2, Berlin etc., 1917—1923. Dictionarivm trivm lingvarum... Constantino Szyrwid... Tertia editio... Vilnae... 1642. Sehwers J. Sprachlichkulturhistorische Untersuchungen vornehmlich iiber den deutschen Einfluss im Lettischen, Berlin, 1953. SkardzZius P. Dieslavischen Lehnworter im Altlitauischen. — Tauta ir Zodis 7, 1931, 1— 252. Sltawski F. Slowntk etymologiczny jezyka polskiego 1—5, Krakow, 1952—1985. Trtbners Deutsches Worterbuch, hrsg. v. A. Gotze 1—8, Berlin, 1939—1955. Urbanaviéiiute Z. Priebalsiy kietinimas Prasy Lietuvos tarmeése. — Baltistica 6(2), 1970, 147—166. Urbutis V. Senosios lietuviy kalbos slavizmai. — Baltistica 27(1), 1992, 4—15. Uzpurvis J. Trys kalbinés studios (Drei sprachwissenschaftliche Studien) 1, Chicago, 1990. ee Vaiciulyte — Vaiéiulyteé O. Klaipédos snektos zodynas (valstieéiy buitiskoji leksika). Vilniaus valstybinio universiteto diplominis darbas. Vad. dr. V.Vitkauskas, Vilnius, 1977. Voelkel —Voelkel M.I.A. Die lettischen Sprachreste auf der Kurischen Nehrung, Heidelberg, 1879. Zinkevitius — Zinkeviécéius Z. Lietuviy kalbos istorizja 1—5, Vilnius, 1984—1992. Ar IIp — Hcmopuro-amnozpapurecxut amaac [pubaamuxu. Odeacda, Pura, 1986. JlayuroTe — Jilayuwre W.Caoeaps 6banmu3moe @ caaeancKur a3KaZz, Jlenuurpan, 1982. Pacmep — @acmep M. Imumonozureckut caceaps pyccxozo asvina I—4, Mocxsa, 1964—1973. 3CBM — Imomanaziune caoy Hix 6enapycxati Moen. Pan. B.Y.MaprTsiHay 1—4, Mincx, 1978—1988. KITI SUTRUMPINIMAI air. — airiy angl. — angly arab. — araby as — aukstai¢iy brus. — baltarusiy dab. — dabartinis dan. — dany dial. — tarminis est. — esty got. — goty gr. — graiky hetit. — hetity ide. | — indoeuropie¢iy isl. — islandy isp. — ispany it. — italy kas. — kasuby kursinink. — _ kurSininky lat. — latviy lenk. — lenky liet. — lietuviy lot. — lotyny nl. — nyderlandy norv. — norvegy oland. — olandy pers. —- persy plg. — palygink pranc. — prancuzy rus. — rusy sanskr. —_ sanskrito Ss. — senoji Sved. — $Svedy tochar. B — _ tochary B t.p. — taip pat 119 vid. — vidurio vok. — vokieéiy Zz. — zemeélapis zem. — Zemaiciy Sutrumpinimai, neitraukti j 8i saraSa, yra tokie pat kaip LKZ (skaiéius, pateikiamas prie Zodyny, rodo puslapij). . DIE BENENNUNGEN DEUTSCHER HERKUNFT FUR KLEIDUNG UND SCHUHWERK IM LITAUISCHEN Zusammenfassung Im Artikel werden die Benennungen deutscher Herkunft fiir Kleidung und Schuhwerk im Litauischen behandelt. Es wurde etwa 80 gefunden (phonetische Varianten — werden nicht gezahlt). Manche von ihnen waren nur in Klein-Litauen bekannt, zur Zeit werden sie nicht mehr gebraucht. Andere Germanismen von solchem Typ sind in den schriftlichen Denkmalern fixiert, sie kommen aber in der lebenden Sprache praktisch nicht vor. Es gibt Germanismen, die nur in bestimmten Gegenden vorkommen. Es gibt wenig Benennungen deutscher Herkunft, die in ganz Litauen verbre itet sind. Sie werden bzw. wurden meistens in Klein-Litauen, in Suwalkenland und — bei den Zemaiten gebraucht. Nach Ostlitauen sind dieselben Lehnworter meistens uber die slawischen Sprachen gekommen, oft ist die deutsche Wortform seltener als die slawische. Von allen besprochenen Germanismen werden in der litauischen — Standardsprache nur vier gebraucht (klimpé ” Holzschuh”, sérpé ”Scharpe”, sydas_ ”Schleier” , Shitré ”Schlurre” ). Es wurden 25 allgemeine Benennungen deutscher Herkunft fiir litauische und — lettische Sprache (freilich kann sich ihre phonetische Form unterscheiden) gefunden: lit. beksés, lett. bikses ”Hosen”; lit. bliuzé, lett. blaze ” Bluse”; lit. jéké, lett. jaka *Jacke”; lit. kamziolé, lett. kamzolis ” Kamisol”; lit. plidras, lett. pluore ”Flor” — u.a. Die Halfte von ihnen wird in der lettischen Standardsprache gebraucht. Im Litauischen haben sich diese Worter in einige lexikalische Gruppen gegliedert. Das sind Germanismen, die Schtirzen, Mantel, Kopfbedeckungen, Schleier, Strimpfe, - Krawatten u.a. ausdriicken. Es gibt besonders viele Benennungen fur Schirzen. Es fallt in die Augen die phonetische Vielfalt derselben Worter. Meistens ist — diese Vielfalt schon in der litauischen Sprache entstanden. Manchmal ist dasselbe Wort aus verschiedenen deutschen Mundarten ins Litauische gekommen. Die meisa ten Lehnworter sind aus den deutschen Mundarten Ostpreu8ens gekommen. Die ersten Benennungen fur Kleidung und Schuhwerk deutscher Herkunft sind — in der litauischen Sprache im 16. Jh. fixiert. Etwa die Halfte der Entlehnungen von diesem Typ ist germanischer Herkunft. _ Fur manche Worter war die deutsche Sprache nur der Vermittler. So sind in die litauische Sprache viele Wérter lateinischer Herkunft, einige Benennungen griechis- — cher, arabischer und persischer Herkunft gekommen. Manche von ihnen sind in Nordund Mitteleuropa verbreitet. 120