XIX a. vidurio lietuvių (aukštaičių rytiečių) – lenkų kalbų rankraštinis nežinomo autoriaus žodynas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Vidmantas KUPREVIČIUS XIX a. VIDURIO LIETUVIŲ (AUKŠTAIČIŲ RYTIEČIŲ) – LENKŲ KALBŲ RANKRAŠTINIS NEŽINOMO AUTORIAUS ŽODYNAS RtŽ (taip šis žodynas sutrumpintai vadinamas LKŽ) yra kol kas bemaž netyrinėtas, o norint turėti išsamų praeities leksikografijos vaizdą, reikia tirti kiekvieną išlikusį senąjį žodyną atskirai, monografiškai. Platesniam darbui medžiaga dar kaupiama. Detali archyvų duomenų analizė (RtŽ autoriaus braižo lyginimas su ano meto žinomų autorių rašysena ir kt.) vykdoma paraleliai su kitais darbais. Šiuo rašiniu siekiama patikslinti kai kuriuos RtŽ ankstesnio tyrinėjimo duomenis. Aptariamasis nežinomo autoriaus žodynas yra saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno M. Akelaičio fonde (F1–1). Turi 548 sunumeruotus ranka rašytus puslapius. Toks jis pateko į LMD rankraštyną: Литовскій словарь съ толкованіемъ словъ на польскій языкъ. Начинается словарь съ буквы А и кончается словомъ Zwagieje¹ Рукопись безъ переплета содержитъ 548 страницы (Catalogus). 1–338 puslapių formatas yra 22,3 x 17,6, o 339–548– 21,4 x 16,6 mm. J. Kruopas, pirmasis apžvelgęs šį žodyną, pateikia nediferencijuotus matmenis ( Kruopas 1969: 183). Puslapių būta daugiau, nes prie viršelio yra prilipęs neprirašytas, visai švarus 557–558-aisiais puslapių numeriais pažymėtas lapas. Žodyno lapai susegti į 55-ias brošiūrėles, o šios susiūtos (įrištos). Žodyno I nenumeruotame puslapyje viršuje ties viduriu yra senesnioji rankraštinio signatūra: In. R–1, o kiek žemiau – apvalus antspaudas su Vyčiu: Lietuvių Mokslo Draugija.1907., užklijuodant apatinę minėto antspaudo dalį, užrašyta: M. Akielewicza, (Agricola), o kiek žemiau ir kairiau, po šiuo – pseudonim. A g r i c o l a – Mikalojaus Akelaičio slapyvardis (Otrębski 1970: 7). Cituoti įrašai yra to pat braižo ir parašyti ta pačia rašymo priemone (pilku pieštuku). Maždaug trečiame puslapio ketvirtyje nuo viršaus ties viduriu yra dr. J.Basanavičiaus įrašas: Dovanojo A. Šūtinas² 30 V 1912 ¹ RtŽ eilutė: Žwagiejev, brzçcates; RtŽ autoriaus Z su skersinuku straipsnyje spausdinama Ž, o dr. J. Basanavičiaus įrašo z su skersinuku čia perteikiama ž. ² Tai buvęs kolekcionierius antikvaras, Bernardinų bažnyčios zakristijonas. Taip nurodo “Życie Ilustrowane.” Dodatek tygodniowy “Kurjera Litewskiego” (1909.I. 25/ II.7. No.4). Straipsnio autorius dėkoja menotyrininkei R. Janonienei už minėtą “Życie Ilustrowane” poziciją. Lietuvių Mokslo Draugijos bibliotekininkas P. Razmukas šių eilučių autoriui yra pasakęs, kad Antanas Šutinas, Lietuvių Mokslo 215 |Šutinas gavęs 1889 m. iš valdininko Andruškevičiaus, kurs buvo žodyną gavęs iš M. Akelaičio 1863 m.|prieš išvažiuosiant3 jam užsienin,| J. Basanavičius. II, taip pat nenumeruotame, puslapyje nėra jokių įrašų, tik mažas apvalus raudonos spalvos antspaudas: LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS INSTITUTAS. Patikrinus RtŽ originalo visus puslapius specialiu popieriaus peršvietimo aparatu, vandenženklių nerasta, tačiau RtŽ kai kurių puslapių viršutiniuose dešiniuosiuose kampuose yra bespalvių įspaudų4 (jų periodiškumo tvarka gana chaotiška, visai įmanoma, kad kai kurių puslapių įspaudo žymė tėra tikro ženklo kontūro perspaudas iš ankstesnių puslapių): stačiakampiame, kiek suapvalintais kampais įspaude aiškiai perskaitomas žodis KUCZKURISZKI, išrangytas palei sausojo įspaudo kraštines aplink centre esančią emblemą. Ypač ryškūs 167-ojo ir 359-ojo puslapių įspaudai. Knygoje “Popierius Lietuvoje XV–XVIII a.” 28-ojo pav. b dalyje tas ženklas yra reprodukuotas (Laucevičius 1967: 68). Ten pat, p. 65–67, rašoma: ”1823 m. žinomas turtuolis dvarininkas ir pramonininkas Vaitiekus Puslovskis Kučkuriškėse pradėjo statyti popieriaus dirbtuvę. 1824 m. ši dirbtuvė jau gamino popierių ir jos savininkui davė didelį pelną. 1826 m. dirbtuvė buvo padidinta, patobulinta, įtaisytos naujos mašinos. <...>1848 m. dirbtuvėje jau veikė angliška mašina, gaminusi „ popierių be galo”. <...> Pradėjus “gaminti popierių be galo”, Kučkuriškių dirbtuvės gaminiai buvo ženklinami sausu štampu ”. Išlikusios II viršelio 1-oji ir 2-oji pusės, padarytos (suklijuotos): 1) iš Senojo Testamento5 lenkiško teksto fragmento, kurio kitoje pusėje nėra jokių rašmenų (tad čia, matyt, bus atskiro kokio leidinio, gal Mišiolo [?] ST ar Apeigyno [?] skaitinių, ne Šv. Rašto folianto puslapio fragmentas; 2) laikraščių 3–5 sluoksnių; viename jų, kiek atlipintame “Dodatek Do Gazety Kuryera Litewskiego” (1829, N 58) sluoksnyje gerai perskaitomas skirsnelis, kur minimi nauji spaudiniai6 (veikalai); ten minimas K. Pichler romano “Oblężenie Wiednia” <...> vertimas į lenkų kalbą, išleistas tais pat metais (Pichler 1829). Kiti viršelio laikraščių sluoksnių fragmentai dokumentiškai neidentifikuoti; 3) rašomojo popieriaus lapo, kurio prilipintoje pusėje kiek žymu išblukę rankraštiniai rašmenys; panašu, jog tai bandymas rašyti pažymėjimą, dubliuojantį bažnytinės knygos įrašą, nes viršutiniame kairiame kampe aiškiai matyti skaitmenys 233 (gal įrašo eilės numeris), žemiau matyti Draugijos paprastasis narys, žadėjęs padovanoti Draugijai kryžių, koplytstulpių, koplytėlių, lietų akvarele, rinkinį, tačiau kolekcijos LMD neįteikęs, tuo nuliūdindamas dr. J. Basanavičių. 3 Straipsnyje(Krupas 1969: 183) įvelta klaida: išspausdinta išvažiuojant. Tas pat netikslumas percituotas RtŽ rankraštį registruojant pirmą kartą “Lietuvos bibliografijoje”(žr. Gargasaite 1990: 98). 4 Šie įspaudai J.Kruopo str.p.186 vadinami vandenženkliais. Remiamasi E.Laucevičiaus knyga “Popierius Lietuvoje XV-XVIII a.”[J. Kruopo str. išspausdinta XIII a. -V.K.] 5 J Moz (Pr) 42.1 - 5. 6 “Nowe dzieła”. 216 nevisiškai išblukusios įžambiai parašytos pavardės [?] liekanos. Rašyta veikiausiai kirilica: [<...>?] Чурий [?]. Apačioje kairėje yra vieno žodžio bespalvis įspaudas, kurio paskutinė raidė yra O. RtŽ spaudoje minimas retai. K. Būga pirmasis sutrumpintai yra jį nurodęs, RtŽ žymėdamas R, tarp savo „Lietuvių kalbos žodyno” šaltinių (Būga 1924: XV). V. Urbutis, recenzuodamas “Index lexicorum Poloniae”, ištaisydamas šio P. Grzegorczyk’o veikalo klaidas bei jį gerokai papildydamas, paminėjo esant įtrauktiną ir 29 000 straipsnių turintį, iš M. Akelaičio gautą, ytietišką žodyną (Urbutis 1968: 157). J. Kruopas pirmasis yra paskelbęs straipsnį apie RtŽ (Kruopas 1969). Remdamasis tuo Kruopo straipsniu, RtŽ yra apibūdinęs A. Balašaitis savo glaustoje lietuvių leksikografijos apžvalgoje (Balašaitis 1984: 93). RtŽ sykiu su kitais svarbesniais rankraščiais įtrauktas į bendrąją “Lietuvių bibliografiją”, jos papildymus (GargasaItė 1990: 98). Pastaraisiais metais, RtŽ pasirinkus platesnio tyrinėjimo objektu, su darbo eiga bei preliminariais rezultatais visuomenė jau buvo supažindinta Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriaus surengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje K. Būgos 115-osioms ir J. Balčikonio 110-osioms gimimo metinėms bei VII Tarptautiniame baltistų kongrese skaitytuose pranešimuose (Kuprevičius 1995; Kuprėvičs 1995) bei paskelbtose trečiosiose pranešimo tezėse (Kuprevičius 1995a). RtŽ minimas ir rankraštiniuose šaltiniuose. Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriaus P a g a l b i n ė j e (kataloginėje) kartotekoje ir p a g r i n d i - n ė j e (žodžių) kartotekoje yra lapelių, žyminčių RtŽ. Pagalbinės kartotekos dėžėlėje “K. B ū g o s s a n t r u m p o s i r b i b l i o g r a f i j a”, R skirsnelyje saugomi du lapeliai, A n t r a š č i ų ir A u t o r i ų dėžėlėse irgi yra po lapelį. P a g r i n d i n ė j e LKŽ kartotekoje yra RtŽ straipsnių lapelių: 1) kur savo ranka K. Būga išrinkęs bei “paženklinės lapeliuose išrašytus iš RtŽ pavyzdžius santrumpa Ryt.ž., papildė LKŽ kartoteką” (Kruopas 1969: 185); 2) antspaudu Akelaičio žod. pažymėti 2050 leksikografinių vienetų, išrašytų E. Samaniūtės (vėliau – Otrębska) ranka. RtŽ braižas yra smulkus, ypač įterptų eilučių. Grafologė Rūta Čapaitė, peržvelgusi RtŽ kserokopijos 100–548 puslapius, patvirtino, kad taisymai šviesesniu rašalu (įterpimai), lygiai kaip ir teksto pagrindinės7, tvarkingos eilutės, yra parašyti ta pačia ranka. Labai individualios RtŽ autoriaus braižo d, f grafemos bei stačiosios B, D, F, T grafemų dalys ( vertikalės, raidės ”ašys”), turinčios S formą, primena tas pačias S.Daukanto, J. Butavičiaus grafemas, ir atskiria, pavyzdžiui, J.Pabrėžos tekstus, kur tokių grafemų braižo elementai yra kitokie. J. Pabrėžos raštuose tėra pastebėta tik viena grafema, turinti čia aptariamą braižo elementą, teigia R. Čapaitė. Darytina atsargi 7 RtŽ yra daug įterptų ne tiek tvarkingų, suspausto braižo eilučių bandant įterpti tarp to, kas parašyta anksčiau. 217 išvada, kad RtŽ autorius buvo S. Daukanto amžininkas ar jaunesnis (J. Butavičius buvo beveik 13 metų jaunesnis už S. Daukantą, o J. Pabrėža siuntė savo herbariumo augalų 5-eriais metais už save jaunesniam kun. J. Fedoravičiui, floristui (Dagys 1938: 180)). Kiekvienas RtŽ puslapis maždaug kas 7 mm pedantiškai išbraižytas plonytėmis horizontaliomis, vos regimomis linijomis, kurios skirtos vokabuloms tvarkingai ir tiesiai rašyti. Kai kur matomos mažos, tarsi adatos dūrių skylutės: taškas linijos pradžioje ir pabaigoje. Šias horizontalias linijas kerta keturios vertikalios, sudarančios keturias grafas. Visų puslapių viršuje nubraižė po liniją a ir b skilčių antraštėms, kuriose nurodomas lie. žodžio grafemų intervalas (skilčių antraštės surašytos nuo 1 b iki 352 a imtinai, toliau jos nebežymėtos). Matyt, RtŽ autorius ketinęs dar smulkiau ką nors rašyti ar numeruoti, tačiau to neįvykdė, nes RtŽ tekstas pateiktas tik dviem skiltimis, atskirtomis vertikaliu brūkšniu. RtŽ rašyba seka lenkiškąją, joje, “vyrauja fonetinis principas: rašoma pagal tarimą” (Kruopas 1969: 190). Vartojamos šios raidės: balsės a, e, i, y, u; priebalsės b, c, cz, d (ir d variantas su individualia iškeltine), g, j, k, l, ł (individualus variantas su iškeltine), m, n, p, r, s (ir ʃ), sz, t, w, z, ż, ž (ir ʒ, ʒ́, ǯ variantai su nuleistinėmis). Palatalizacija žymima j raide (prieš užpakalinės ir priešakinės eilės balsius). Sudėtiniai dvigarsiai (i)ai ir (i)ei RtŽ žymimi (i)ey. Kilminėse RtŽ žodžių grupėse vyrauja bendroji tautos leksika, randama žodžių, vartojamų rytiečių šnektose, pvz.: Garsiot [“gardžiuotis”; plg. 1a. garšot “ragauti”](80), Greimas (92), Greczium⁸ [“greta, šalmais”](92), Griczia (92), Pustit, ostrzyć⁹ (361), Sulobt, skarmić¹⁰ (421), Pawenis, cień(316)<…> Wokiała¹¹ [“vokelė dėžutė”](535) (Kruopas 1969: 188), pastebėta germanizmų: Márka, marka, czeski / moneta, sześć groszy. Szepa, szafa. Szepinis, szafowy, yra latvybių (ar net neadaptuotų latviškų žodžių): Cuka, swinia. Cukutia, swinka. Dabut, dobydź. Douguwa¹², džwina / rzeka; Zenkiś¹³. Zenkia, chłopiu [?], gausu slavizmų. Registro sudarymo klausimui raktą, regis, pritaikė leksikografas J. Kruopas: “RtŽ leksika rodo, kad jis sudarytas iš liaudies kalbos žodžių ir jų formų. Nematyti, kad jo autoriaus būtų naudotasi rašytiniais šaltiniais. Vienintelis žodis, kurį būtų galima įtarti esant paimtą iš Chilinskio biblijos vertimo, yra Łetas, mizerak, ubogi¹⁴ (187), nes kaip rodo “Lietuvių kalbos 8 Ten pat įterpta ir Griacžium, w rzędzie, przy, obok. 9 RtŽ parašyta: Pustit, ostrzyć; zawiewać; jeść smaczne; cituojamame str. 1. atitikmens žodis parašytas oszyć. 10 RtŽ: Sulobt, skarmić, zpość 11 Visa RtŽ pagrindinė eilutė: Wokiała, krobka. 12 Pastebėtas dar vienas hidronimas: ~ Mūša (Musza, bije; musza rzeka w powiece Upitskim). 13 Be le. atitikmens. 218 žodyno”] (VII t.) atitinkamas straipsnis, tokia reikšme lėtas užfiksuotas tik iš Chilinskio, o artimomis reikšmėmis15 “prastas, menkos vertės” jis dar vartojamas M. Daukšos ir K. Sirvydo16 raštuose” (Kruopas 1969:189). Leksikografinį metodą atskleidžia pasirinkta žodyno straipsnio sandara. RtŽ straipsnį sudaro: 1) lietuviškasis antraštinis žodis ir 2) lenkiški reikšmės atitikmenys. Polisemantų reikšmes atskleidžia pavartoti keli lenkų kalbos skirtingų reikšmių žodžiai. Antraštiniai žodžiai pateikiami abėcėliškai pagal tarmines lytis ir padalyti į 21 raidės skirsnį: A, B, C, D, E, G, I (ši grafema RtŽ eina ir J funkcijas. Pati J grafema irgi vartojama, tačiau antraštinio žodžio pradžios pozicijoje šmėsteli tik kur ne kur vėliau prirašytose eilutėse), K, L, Ł, M, N, O, P, R, S, T, U, W, Z, Ż. Įvairios to paties žodžio morfologinės formos yra iškeltos atskirais antraštiniais žodžiais: “Daiktavardžių duodama daug linksnių, o veiksmažodžių – asmenavimo ir dalyvių formų” (Kruopas 1969: 184). Diduma lietuviškų žodžių teturi tik vien lenkišką atitikmenį. Iliustracinių pavyzdžių bei frazeologijos (kaip iliustracijos – V.K.) nėra (Kruopas 1969: 191). Tačiau frazeologizmų (ar apstabarėjusių žodžių junginių), kaip leksikografinių vienetų, esama. Jie eina antraštėmis ir pateikiami pagal pirmąjį žodį, pvz.: Niet akiś réybsta, aż w oczach cmi się. Niet akis sużaláwa, aż w oczach zazieleniafe. Dalis formų, norint tiksliai skirti jų gramatines reikšmes, yra kirčiuotos: pažymėtos į gravį bei akūtą panašiais diakritikais: Ákis, oczy. Akìs, oko. Akìs, w oczach. Botágu, biczow. Botagù, biczem. Diéwu, Bogu. Diewù, bogow / mit. Églinis, jałowcowy. Eglìnis, jodłowy, z jodły. Grùndia,wskrobyła[?]†, skrobat. Grundìa, kolco, krążak. Skowka Iewós, Ewy. do Ewy należący. Iéwos, czeromchy; hużwy. Iéwu, czeromchę; Ewę; hużwę. Jewù, czeromchy, huzwow ir t.t. Diakritikai išryškina bei paaiškina homonimijos atvejus. Taip išvengiama eventualių homografų. Gramatinės pažymos RtŽ negausios ir retos: 1) l.p. liczba pojedyncza ir l.m. liczba mnoga, 2) r. ż. rodzaj żeński. Vartojami ir kitos rūšies sutrumpinimai: 1) i t. d. i tak dale, 2) im. imię – prie vardų. Žodžio semantikai apibūdinti taip pat vartojamas nesutrumpintas rūšinio pavadinimo pilnas (l.) žodis (arba vienas – keli jo skiemenys): waga, drzewo, grzyb, mi[ologija?], moneta, rosł[na], ryba, tkanina ir tt. Sutrumpinimai ir rūšiniai pavadinimai pateikiami po įkyro dešinėn pasvirusio brūkšnio (/). Skyrybos ženklai vartojami dėsningai: tarp sinoniminių l. žodžių rašomas kabelis „, tarp skirtingos reikšmės – kabliataškis (taip sykiu atskiriamos ar nurodomos lie. žodžio reikšmės). Daugel y RtŽ eilučių neišsiverčiama be abiejų minėtų ženklų. Pvz.: Isidėja, włożyła się; wyniosła się 14 Visa RtŽ Vokabula yra tokia: Łetas, mizerak, ubogi, nędzarz. 15 Cit. str.: reikšmėmis. 16 Redaguota: cit. str. išspausdinta Sirvydo. 219 / kura. Karsztù, gorących; czochranych; czochrabły. Lieki, zostajesz, pozostajesz, zostawiasz, zostawujesz. Linkia17, chyli; jednat; płoza do sań; Polaczka. Te, głoska: na masz. Užtopis, załata; załatawszy. Žuvey, ginątes; łowiles. Tik RtŽ yra užfiksuotos kai kurios leksemos: Acziuvistė, wdzięczność. Dreykała, rozpustnica; rozpustnik. Dubiniuot, bołtać, bołtem napędzać ryby. Dubulis, bołtać, bołtuch. Dwyley, wedwoje, w dwoje, pasą. Grundia, kolco, krążek. Skowka. |Łeyfei, wycieka | o roslinach ir tt. (plg. Kruopas 189). Pastebėtina, kad RtŽ esanti leksema ~ kurmiarauslis (Kurmiarousley, kretowiny, kopec kretone| Kurmiarouslis, kretowizna) į LKŽ registrą neįtraukta visai. RtŽ sudarytas (vėliausiai) iki XIXa. 4–5-ojo dešimtmečių pabaigos, perrašinėtas (anksčiausiai) nuo 1848 m. (tai rodo Kučkuriškių popieriaus dirbtuvės ženklas RtŽ puslapiuose). Teiginį dėl žodyno parašymo (sudarymo) laiko patvirtina RtŽ rašybos ypatumas: kaip minėta, sudėtiniai dvigarsiai (i)ai, (i)ei žymimi (i)ey, o šitaip buvo rašoma lenkų iki 4-ojo dešimtmečio. Tik vėliau įsigalėjo aptariamų dvigarsių rašymas su j. Aptariamos priebalsės rašymas šioje pozicijoje įsivyravo po didelės diskusijos, kuri prasidėjusi Vilniuje, suaktyvinta A. Felinskio (Łoś 1917: 59–60), dalyvaujant Vilniaus universiteto profesoriui J. Leleveliui (Kaupuž 1973: 170), jo oponentui J. Sniadeckiui (Kaupuž 1973: 171) ir kitiems, baigėsi tuo, jog nuo 1830 iki 1840 aj(ej) išstūmė iš lenkų rašybos ay(ey) (Bajerowa 1986: 39). Rašyba su j įsigalėjo ir etnografinėje Lenkijoje. Kitoks sudėtinių dvigarsių negu (i)ey žymėjimas RtŽ nepastebėtas. Beje, panaši lenkiškos manieros rašyba yra ir išlikusių spausdintų latgalių rašto paminklų (Stafecka 1995a: 277–279) “Evangelia Toto Anno” (1753, Vilniuje), spėjama, kad tai kolektyvinis vertimas, kuriam vadovavęs jėzuitas Janis Lukaševičius, “kurš pėc tautibas bijis lietuvietis, labi pratis latviešu valodu, darbojies Varaķlānos un Preiļos, vēlāk Izvaltā un Pušā”, taip pat “Eysa sałasiszona Historyas Swatas”, išspausdinta Mogiliove apie 1770 metus (Stafecka 1995: 45–47). 1848 metų data prieštarautų iš RtŽ ortografijos ypatybės tikimai 1840 metų, 4(5)-ojo dešimtmečio datai, tačiau galima pritarti manymui, kad lenkų rašybos pakeitimas nebūtinai iš sykio turėjo būti pritaikytas lietuvių rašybai. Gal RtŽ autorius nemanė spausdinti savo rankraščio, o tik norėjo naudoti asmeninėms reikmėms (mokytojavimui, lietuvių kalbos dėstymui), tad ir rašybos nekeitė perrašydamas iš juodraščio į švarraštį. Sudarymo vieta (apytikrė) – nemažas plotas: Biržai(?) – Tverečius – Ciskodas, ką rodo veiksmažodžio duoti būt. kart. laiko forma devė (Būga 1961: 571), o RtŽ yra paliudyti šie veiksmažodžiai: Acidiawia, oddał się. Acidiawiew, oddałes się. Diawia, dał, 17 RtŽ gravis virš n. 220 data. dato. Diawiej, datės. Diawiou, datem. Diawis, dawszy. Idiawia, udał; wdał. Idiawiej, udałes; wdałės. Idiawiou, udałem. Padiawia, podał; podała, podało. Padiawiej, podałės. Padiawiou, podałem. Padiawis, podawszy. Pardiawia, przedał. Pardiawiej, przedałės. Pardiawiniei, przedaje. Pardiawiniet, przedawać. Pardiawiou, przedałem. Parsidiawia, przedał się. Parsidiawiej, przedałeś się. Parsidiawiou, przedałem się. Pasidiawia, poddał się, zdał się, schylił się. Pasidiawiej, poddałeś się. Pasidiawiou, poddałem się. Sudiwia, zadał. Sudiwiej, zadałeś. Sudiwiou, zdałem. Uzudiawia, zadał / czego. Uzudiawiej, zadałeś, taip pat yra daiktavardžiai Diawimas, danie. Idiawimas, udanie. Padiawimas, podanie, tradycya. Sudiwimas, zadanie, raz. Iš dalies žodyno sudarymo plotą nurodo priešskirtinio (leksemos ~obuolys: Obali, jabłko) uo vertimas į a[?], ă (Zinkevičius 1966: 504; 59 žemėlapis), toponimo ~Lietuva: Letuwa, litwa. Letuw nikia, litwinka, litewka. Letuowy, w litwie, Ⱨ[?]ⁿᵃ litwie. Letuwos, litwy priešskirtinio ie vertimas į æ, (i)æ (Zinkevičius 1966: 506; 61 žemėlapis)), šiame straipsnyje cituoti latvių (ar aplietuvėję) žodžiai nurodo į dabartinės Latvijos srities – Žiemgalos plotą, vandenvardis ~Dauguva: Douguwa, dӡwina / rӡeka nurodo į Latgalos ribą: dešinysis Dauguvos krantas jau Latgalos, nebe Žiemgalos. RtŽ yra: Aria [~arė]¹⁸, orał. Arczíu, orałbym. Ilekcziu, wpadłbym o formų: ario, arczio, ilekczio nėra (plg. Kruopas 1969:185). Išskirtinai šiaurės panevėžiškių fonetinių formų kolei kas RtŽ nepastebėta, todėl panevėžiškių plotas kaip RtŽ parašymo erdvė eliminuotinas. Tad RtŽ chronotopas gal ir galėtų būtų toks: laikas – 1840 – 1850 m., vieta – dalis Lietuvos su Latgala: Biržai (?)– Ciskodas – Tverečius. RtŽ autorius kol kas neišaiškintas. Tikėtina, kad RtŽ autorius buvo katalikų kunigas, gal vienuolis, nes RtŽ kai kurios vokabulos aiškiai rodytų konfesinę rašiusiojo priklausomybę: reiškiama kanoninė pagarba Švenčiausiajai Mergelei Marijai: Marija, Mary[?]a / imię Matki Boskiej. Błowieszcziey, Zwiastowanie N. P. M., randamas emocingas kreipimasis į Kristų: A Jezaul o IEzu!, pripažįstama, kad popiežius yra vyriausiasis kunigas: Popiežia, papieża, głowy kościoła, o Kalvino pasekėjas kandžiai apibūdinamas bambizu: Bumbizas, bumbiż, Kalwin… RtŽ parašymo motyvai gali būti tokie, kaip nurodo leksikografas J. Kruopas: “Atrodo, kad jis [RtŽ] skiriamas lietuvių kalbos mokymosi reikalui ir iš dalies galėjo atstoti ir gramatikos pradmenis” (Kruopas 1969: 191). Šią mintį remia Kazimiero Kristupo Daukšos veiklos kai kurie momentai: minėtasis asmuo buvo Biržų evangelikų parapinės mokyklos mokytojas, dėstė ir lietuvių kalbą, buvo parašęs lietuvių – lenkų kalbų žodyną, kurį galėjo naudoti per pamokas¹⁹ (Subačius 1991: 58). ¹⁸ J. Kruopo apsirikta: kad RtŽ tikrai a, įrodo griežtai pagal abėcėlę kiek žemėliau įterpta eilutė: Arialis, orzełek. ¹⁹ Psichologiškai tai labai įtikima: sudominti mokinius neįprasta tuomet mokymo priemone. 221 Esama RtŽ sąsajų su kitais žodynais. Tai minėto K. K. Daukšos rytietiškas žodynas, kurio žinoma esant išlikus 104 lapus (208 p.) iš 142 (284 p.) ir kuris saugomas Poznanės universiteto bibliotekos fonduose (Subačius 1991). Justi RtŽ bei K. K. Daukšos žodyno leksikografinio metodo panašumas, artimas yra kalbamų žodynų sudarymo laikas. Didelius skirtumus rodo tik RtŽ ir K. K. Daukšos žodyno rašyba, nes K. K. Daukša privengė lenkų rašybos ir jo rašyba smarkiai skiriasi nuo kitų to laiko autorių rašybos. “Vietoj XIX a. pirmoje pusėje įprastų cz, dž, sz, w ženklų, žodyne vartojami t (tárkceti “čiarkšėti” 123),’d (mea’dójjimas „ medžiojimas” 63v), c (rackiti ”raškýti” 85v), v (pacvajstea ”pašvaistė” 72v), dvibalsis au rašomas av (smeatav “smelau, tepiausi” 99), įsivesti rašmenys u, i̇e” (Subačius 1991: 58), o RtŽ autorius nuosekliai laikosi lenkų rašybos. Svarbu paryškinti K. K. Daukšos žodyno registro ryšį su K. Sirvydo Dictionarium [Sirvydas 1642], nes “Daukša nemažai jo žodžių, frazių įtraukė į savo žodyną, nors perimtos medžiagos žodyno tekste niekaip neženk­lino. Kad tai tikrai K. Sirvydo žodyno leksika, galima spręsti iš frazių (lietuviškų ar net lenkiškų) panašumo, iš Sirvydo naujadarų ar šiaip retų jo žodyno žodžių, kuriuos Daukša surašė į savajį. Pavyzdžiui, Daukšos Auksadalis złotnik 4v, o Sirvydo Złotnik… auksadaylis 547; atitinkamai Bendritea społeczenstwo społeczność 8 – Społeczność… Draugiste / byndriste 417; Bitawietea grod 8 – Grod … Bitawiete / tiesawiete baioru 75; Błavsdineas sutejay 9 – Suleiay … Blauzdines wełtos / apawis srugnotas 427; <…> Liguma zealunti murawa 58 – Murawa … liguma żelunti / weia 182; <…> Puslis [klaida?] menūo, Luty miesiąc 84 – Luty … pusis / pustis 159; < …> Vajkagimdea połoznica 127v – Połoznica … Waykagimde 322; Vajkaveadis pedagog 127v – Pedagog … Waykawedis 228; Zie’dús v puo’dús 138 – Gárcarz … puodźius / źiedźius 66 – 67 <…>. Akivaizdu, kad K. K. Daukša daug laiko yra praleidęs prie K. Sirvydo žodyno” (Subačius 1991: 60). Rytietiškumas sieja K. K. Daukšos žodyną ir RtŽ, tyrinėtiną XIX a. vidurio lietuvių rytietiškosios leksikografijos paminklą. LITERATŪRA B a j e r o w a I. 1986: Stan i ewolucja 1, Polski język ogólny XIX wieku. Katowice: Uniwersytet Śląski. B a l a š a i t i s A. 1984: Žodžiai ir žodynai, Vilnius: Mokslas. B ū g a K. 1924: Lietuvių kalbos žodynas 1, Kaunas. B ū g a K. 1961: Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje. – Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. C a t a l o g u s: Catalogus Nr. 10 ( LMD gautų rankraščių registracijos sąsiuvinis). LLTIB rankraštynas. F. 22 – 1014, 44 -asis įrašas. D a g y s J. 1938: Kun. Juozapas Fedoravičius – Ilukštos ir Zarasų krašto floristas (1776–1860). – Gamta 3, 176–183. G a r g a s a i t ė D. 1990: Lietuvių-lenkų kalbų žodynas. – Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba. 1547–1861. Papildymai, Vilnius. 222 K a u p u ž A. 1973: Iz istorii pol’skoj ortografii v Vil’nie v pervoj treti XIX v. – Acta Baltico-Slavica 8, 169–181. K r u o p a s J. 1969: Rankraštinis aukštaičių rytiečių XIX a. II pusės lietuvių-lenkų kalbų žodynas. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A, 2(30). K u p r e v i č i u s V. 1995: Dėl rytiečių rankraštinio žodyno (RtŽ). – Leksikografijos problemos: semantika, etimologija, tarminių faktų pateikimas, žodynų sudarymo principai. K. Būgos 115-osioms ir J. Balčikonio 110-osioms gimimo metinėms. Konferencijos pranešimų tezės. 1995 m. kovo 16–17 d., Vilnius, 24–25. K u p r e v i č i u s V. 1995a: Concerning the Lexicographic Method and Chronotop of the Lithuanian-Polish Dictionary. – Linguistics. The 1-st Conference of Baltic Studies. Abstracts of Scholarly Papers, Riga. K u p r ė v i č s V. 1995: Dėl lietuvių-lenkų kalbų žodyno (RtŽ) leksikografinio metodo. Baltistica VII. VII Starptautiskais baltistu kongress 1995. g. 13. – 15. jūnijā. Referatu tēzes, Riga. Latviešu valodas institūts, 58–60. L a u c e v i č i u s E. 1967: Popierius Lietuvoje XV–XVIII a., Vilnius. LKŽ I₂ – Lietuvių kalbos žodynas 1, Vilnius: Mintis, 1968. Ł o ś J. 1917: Pisownia Polska w przeszłości i obecnie, w Krakowie. O t r ę b s k i J. 19670: Mikołaj Akielewicz i jego “Gramatyka języka litewskiego.”. – Acta Baltico-Slavica 7, 7–22. P i c h l e r K. 1829: Oblężenie Wiednia, romans hist. 1–4, Wilno. S i r v y d a s K. 1642: Pirmasis lietuvių kalbos žodynas / Parengė K. Pakalka, Vilnius: Mokslas, 1979. S t a f e c k a A. 1995: Ieskats latgaliešu rakstu valodas vēsturē. – Latgaliešu literatūra, Riga: Zvaigzne, 41–56. S t a f e c k a A. 1995a: Valodas komentāri. – Latgaliešu literatūra, Riga: Zvaigzne, 277–282. S u b a č i u s G. 1990: Simono Daukanto žodynai. – Lietuvių atgimimo studijos, Vilnius: Sietynas, 20–31. S u b a č i u s G. 1991: Kazimiero Kristupo Daukšos žodynas. – Baltistica 27(1), 56–67. U r b u t i s V. 1968: Piotr Gregorczyk, Index lexicorum Poloniae. Bibliografia słowników polskich. – Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa, 1967, 286 p. – Baltistica 4, 153–158. Z i n k e v i č i u s Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Vartojami ženklai ~ – transponuota į bk <...> – kupiūros ženklas [?] – neperskaitoma ar abejojama grafemos atpažinimu | – eilutės riba AN EASTERN AUKŠTAITISH LITHUANIAN – POLISH MANUSCRIPT DICTIONARY OF UNKNOWN AUTHOR OF MIDDLE OF THE 19 C. Summary The Lithuanian – Polish dictionary is kept at the Manuscript Department of the Institute of the Literature and Folklore (F1–1). The manuscript has 548 numbered pages (the format of 1–338 is 22,3 x 17,6, but the pages from 339 to 548 are – 21,4 x 16,6 format). No watermarks have been found. Imprints with inscription Kuczkuriški date back to 1848. 223 The commom dialectologic register dominates in etymological groups with lexis typical of the Eastern dialect (Greczum, podle, przy, obok ‘next to’, Wokiała, krobka ‘little box’, Garsioj, smakuje ‘he tastes’, there are some loan words: from the Latvian language (Cuka, swinia ‘pig’, hybrid Cukutia, swinka ‘little pig’; according to the last contact – Zenkis, [without polish corresponding word] ‘fellow’, etc.), from the German language (Undarokas, spodnica ‘skirt’, Szepa, szafa ‘wardrobe’ etc.), loan words from Slavic languages are numerous. There is a hydronims: ~Daug(u)va (Dougawa, džiūna / rzeka), ~ Mūša (Musza, bije; musza rzeka w powiecie Upitskim). The structure of the entry affects the lexicographic method. The entry consists of: 1) the Lithuanian headword (word group, sentence), 2) Polish corresponding words. The Lithuanian register is presented in the alphabetical order according to dialectological forms and is divided into 21 letter-units. Various forms of the lexeme go under different headwords. There are no illustrative examples available. Word groups and sentences (including phraseological units: Niet akis réybsta, až w oczach cmi się. Niet akis suzaiāwa, až w oczach zazieleniałe etc.) are under different headings according to the first word. The meanings of polysemantic words are disclosed through Polish corresponding words: Girdia, poi ‘gave somebody to drink’, topi ‘sank’. Linkia, chylit ‘bent’, jednat ‘attracted’, ploza do sań; ‘sledge trail’, Polaczka ‘polish women’, Žuwej, ginąles ‘to die’; łowiłeś ‘to go fishing’. RtŽ compiler treats homoforms as separate meanings of the lexeme and separates them by semicolon, the synonyms of the same lexical meaning are divided by a coma. A small part of the corpus is accentuated. To differentiate various word forms they are marked by a grave accent mark and acute accent mark. The area (preliminary) where the dictionary was compiled stretches in the triangle from town Biržai[?] to the town Ciskodas and to the town Tverecius. The diphthong (i)ai and i(ei) in RtŽ has the form of (i)ey. This spelling was used till the forties of the 19th c. 224