Lituanizmų prisitaikymas baltarusių šnektose ir jų atpažinimo būdai

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Elena GRINAVECKIENE LITUANIZMY PRISITAIKYMAS BALTARUSIU SNEKTOSE IR JU ATPAZINIMO BUDAI Lietuviy Snektos, dél jvairiy politiniy, socialiniy, ekonominiy prieZas¢iy istoriniais laikais atsidiirusios baltarusiy 8nekty apsuptyje ir asimiliuojandios jy jtakos veikiamos, derinosi prie baltarusiy kalbos sistemos, asimiliavosi, neteko daugelio esminiy savo gimtosios kalbos bruozy, ypa¢ jos gyvumo, taisyklingumo, vaizdingumo, kartu dovanojo joms palyginti rySkius savo realaus egzistavimo tose teritorijose pédsakus. Patekusiy j baltarusiy kalbos sistema ir joje prigijusiy lietuviskos kilmés zodziy tolimesné raida labai nevienoda ir, apskritai imant, sudétinga. Ji dazniausiai priklauso nuo lituanizmo skolinimosi laiko ir nuo jo atsiradimo geografijos. Senesnieji ir tolimesniy nuo Lietuvos baltarusiy teritorijy lituanizmai yra tiek pakite, tiek suslavéje, kad neretai i§ tikro sunku juos atpazinti. Naujesnieji ir arciau Lietuvos pasienio vartojamieji iki Siol dar ne taip yra pasidave tai jtakai, ir juos identifikuoti dazniausiai lengviau. Ilgameteés lituanizmy baltarusiy snektose paieSkos ekspedicijomis (ypa¢ paribinése su Lietuva ir Lietuvos Snektomis) ir jy detaliis tyrinéjimai (1956-1996) teikia nemaZai naujy duomenu, gana patikimai iSrySkinan¢iy jy prisitaikymo prie baltarusiy kalbos sistemos bruoZus, atskleidzian¢iy baltarusiskas apnaSas ir padedandiy palyginti gana tiksliai juos atpaZinti. Pirmiausia lituanizmai daZniausiai pamazu pradeda prarasti savo pirminj (atsineStinj) lietuviska pavidala, ima jj besglygiSkai derinti prie baltarusiy kalbos sistemos, jvyksta esminiy kokybiniy jy formos ir turinio nutolimy ir nukrypimy nuo lietuviy kalbos, ima kisti jy sudétiniy daliy vaidmuo, paskirtis, i8 baltarusiy kalbos jie jgauna i$ karto nejprasty, naujy bruozu. Lituanizmas, patekes j baltarusiy Snektas ir jose prigijes, i8 karto, staiga netenka savo priegaidés. O taip yra todél, kad priegaidziy neturi baltarusiy kalba. Taigi, j jas jsiliedamas, jis nusimeta didZiausia savo lietuvi8kumo ir tautiskumo pozymj — savo savituma, netenka jj puoSiancio apdaro, nuskursta. Misy tik pastebeta, kad, sakysime, Kamojy apyl. (Pastoviy raj., Baltarusija) ir kitur baltarusiy Snektose lietuviskos kilmés vietovardziai, upévardziai, pavardés ir pan. savo prigimtine tvirtaprade priegaide 4 u+ J m, n, r dvigarsiuose dar turi iSsaugojé, tariami aiSkiai (LKK XXX 126-128). Bet tai, zinoma, jau netipi8kas trumpalaikis reiSkinys. Priegaidziy iSnykimas, miisy nuomone, yra pats rySkiausias lituanizmy akcentologinés sistemos priartéjimas prie baltarusiy snekty. 171 Netekdamas priegaidés lituanizmas i§ karto, labai greitai praranda ir savo lietuviska kirciavimg — jis tuoj pat paklista baltarusiy kircio Sokinéjimo désniams. Stai lituanizmai xoym < ké4usas, n0yx < /4uZas ir kt. lietuviy Snektose buve pastovaus kirciavimo Saknyje (pvz., kdusas, kduso, su kdusu, kKduSalir pan.) dabar pasidaro Sokinéjancio kirciavimo jau pagal baltarusiy kalbai bidingus désnius, pvz., Koy, Kajiud, Kayju0m... Lituanizmas 66a < banda ir kt., buves Sokinéjan¢io kiréio (: banda, bands, bafidai, su banda ...), dabar tampa pastovaus kirciavimo (:60xnqga, 60nqBI, O6ngaH ... ) ix pan. Kartu su lituanizmy priegaidziy isnykimu bei jy akcentuacinés sistemos suslavéjimu konstatuojamas ir jy kirciuoty ir nekirCiuoty ilgujy skiemeny visiSkas susilyginimas su trumpaisiais. Visi lituanizmo balsiai netenka ilgumo ir trumpumo. Jie visi pasidaro kokybiSkai vienodi kaip kad yra baltarusiy kalboje, pvz., atanypam ‘atskirai’ ( < atddurom ‘izoliuotai’) (CBI I 103), 6ax3nKa “buoZzelé’ Lis. (< buozélé + ka), rapyaet (< artiodai), rindéus! Rod. (< gyluonis), r'inéma ‘pempé’ Achr. (< gyvélé + ka), T’yOin (LKK XXX 116) ‘misko vardas’ Rod. (< Guobynas), kyxyub ‘parsiukas’ (LKK XXX 116); ‘Svilpukas’ (Mar., 86), (< kakutis, kaukatis), xynenéup Rod. (< kopinéti), nanginxa Kur. (< puodyné +a), mninéys Kam. (< snypsti), tpyx3enp Kir. (< tritkZolé), sisixapaup Bok. (< vyzdéti) ‘ieSkoti’ ir kt. Nustatyta, kad baltaruse¢dami savo iS8vaizdos paprastai nekeiCia tie lituanizmai, kuriy fonetiné sistema (daugiausia tarminé) ir kir¢iavimas sutampa su baltarusiy, pvz., anixyna ‘tinginys’ (CBI I 87) (< apykula ‘t.p.’), 6yMOsa (< tarm. bumbéla, bk. bambélé), xarypxa ‘vyrisky kelniy priekio praskiepas’ (CBI II 597-598) (< keturka ‘t.p.’), kymua ‘kelio nelygumy iSgrindimas Sakomis’ Rag. (< tarm. kumsa, bk. kamsa ‘t.p.’), cra6a4 ‘misa’ Kam. (< misa ‘t.p.’), parma ‘Zioplys’ (CBI I 389) (< vépla‘t.p.’), par’ena (CBI I 389) (< tarm. végéla, bk. végélé), nanceé (CBI I 281) (< vapsva‘t.p.’), Kipamma (CBI II 464) (< kerépla) ir d. kt. Visa galiiné -as numetama tik senesniy lituanizmy, pvz., apya (< artiodas), 6pouxt/6pyuxt ‘branktas’, koyur (< kdusas), kaput (< kérsas), noyx (< /éuZas), poluct (< raistas), cuimMOyp (< stimiburas), ckmoT/m«Km0T ‘skliutas’, *«ar’ap (< Zégaras) ir kt. Jei Sia galtine numetus susidaro sunkiau iStariami du priebalsiai, tarp jy ispraudZiamas 9(a), pvz., cBipsx/cBipan (< svifnas). Turima lituanizmy, kuriy galiinés -as numetamas vien priebalsis -s. Tokie vyriSkosios giminés daiktavardZiai tuo bidu paver¢iami bevardés giminés. Taip dviejy giminiy lietuvi8ki ZodZiai tampa trijy giminiy lituanizmais, pvz., Opdukta (< brafiktas), 6épana (< béra/as), ‘nevétyti griidai’, péiicra (< raistas), wBapKa (< svafkas), xOxna ‘Seriai ant gyvulio sprando’ (< kak/as ‘sprandas’), K6ta (< aktiotas), xnyxra/xmyrra/xKmyxta “Zlugtas’ (CBI Il 1481) < Zugzas), ' Baltarusiy lituanizmy sprogstamasis r straipsnyje perteikiamas modifikuota raide r su akito zenklu-r’. 172 Onca? (< Apsas) ir kt. Lituanizmy galiinés -/s, -ys paprastai numetamos visai. Galiinéje atsidiire 2x, i priebalsiai tariami kietai, visi kiti - minkStai. pvz., rir’émp (< gigélis), rim (< gyl¥s), Kym (< kilys), kypMémp ‘tokia Zuvis’ (< kurmélis), nar’écp (< lagésis), Kykyub (< Aakutis ‘parsiukas’ ir kaukatis Svilpukas’), Opdg3en» (< bradinys), par’oiim (< ragaisis), A6ans ‘pvd.’ (< Abuolis ‘Obuolys’ < obuolfs) ir kt., taciau turima atveju, kai nukrinta tik galiinés -s, pvz., ckimynm3i (< ski/andis), ir lituanizmo forma virsta daugiskaitine, arba pasitaiko, kai galiinés -is vietoje vartojama galiiné -a, pvz., wkinénga (CBI V 479) < skiléndis, daiktavardis tampa moteriskos giminés. Arciau prie Lietuvos sienos palyginti retai lituanizmo galiinés —as, -is sveikos, pvz., Kapxmic (< kark/ys) ‘karklas’, r’6r’ic ‘neprasytas svetias vestuvése’ (< gtfogis) Vid., pssac (< réZas) ‘rézis’, Bar’aHac ‘vanagas’ (< vanagas) Rod. ir kt. Lietuvisky zodziy galiiné -a lituanizmuose dazniausiai iSlieka sveika, pvz., HOuTa (< masta), kymud (< tarm. kumsa, bk. Kams4), 66uma (< banda), crabna (< stabda), ssmuta (< vépla ‘vépla’) ir d. kt., taciau kartais Salia jos skirtingose ’nektose pasitaiko ir galiiné -7a, pvz., mytpa/myrpa (< putra). Lietuvi8ko zodzio tarminé galiiné -a po sukietéjusio / lituanizme taip pat sveika, pvz., 6ymOsu1a (< tarm. bumbéla, bk. bambéle). Kadangi baltarusiy Snekty sistema neturi lietuviy kalbai biidingo balsio é (tarm. é), pirmiausia jis iS lituanizmy pranyksta. Visi é-kam. lituanizmai slavédami virsta daZniausiai io-kam., re¢iau — o-kam., pvz., mimna (< tarm. pimpé, bk. pémpé), payr’éusa (< raugiéné), ca¥céus (< sausiéné), xpyums (< kriisné), mynpxa (< di/ké), Taninra (< Patilté) ‘pievos vardas’ Vid., D’eproxnina (< Girtuoklyné) ‘mikko dalis’ Vid., pacaxina (< rasakilé), Maypyxuia (< Padriiksé) ‘pievos vardas’ Vid., Bipuind (< virtiné) ir kt. Yra atvejy, kai slavéjantio (ypa¢ seniai pasiskolinto) lituanizmo galiiné é gali ir nukristi, pvz., skmxKemb ‘tokia viksva’ (< juodZolé ‘t.p.’) ir moteriSkoji jo gimine tampa vyriskaja. Fkam. lituanizmy galiiné -is paprastai taip pat numetama, galiineje atsidtres priebalsis dazZniausiai minkStas, pvz., Kieu (< k/étis), cpepus (< svirtis), Hémapacub (< nérimastis) ir kt., nors yra atvejy, kai jy -7s pakeiciama galtine -1a, pVzZ., BipIHs/mBipuH4/ciBipHs ‘svirtis’. Galiinge -(z) us lituanizmai (miisy uZfiksuota tik pavardés) taip pat yra numete, kartu iSmesdami ir priesagos priebalsj -v-, pvz., Kynéiu (< Ku/évicius), Jlyuxéis (< Lunkévicius) Rod. Toks priesagos -evicpriebalsio -viSmetimas greiciausiai gautas i§ lietuviy Sias pavardes skolinant (plg. Dieveniskiy apyl. analogiskas pavardes, Uscinéic’us ‘Ustinavicius’, Vaskéleic’us ‘Vaskelevicius’, 2 Pasitaiko atvejy, kai bevardés giminés vietovardj Onca ‘Apsas’, neatkreipe akiy j kitus jo linksnius (pvz., émy na Ontca; xe1y man Orca ir kt.) 1985-1987 m. jo snektos tyréjai gana neatsakingai palaiké moteri8kosios giminés ir per visq straipsnj tokiu jj laiké (zr. LKK XXVIII 99117). 173 dar plg. Turska 1982: 67). Galiinés -vo lituanizmy pastebéta visai mazZai, ir slavéjant jy galiinés likimas nevienodas, pvz., ctyMa (< stuomu6d, o gal i8 stiima) ‘stuomuo’, watamMaHb (< Selmu6, 0 gal iS selmenys). Baltarusiy lituanizmy daugiskaitos vardininko galiiné visada slaviska -s(s1) ir, kaip ir baltarusiy, giminés neturi, pvz., pSsr’ini (< rézginés), 6pasr’yHEI (< brazgiinai), nymnénaxurasi ‘purienos’ (< tarm. pumpdlaksciai), par’yui ‘rogutés’ (< ragutés), nympt (< /iipos), sfvupt (< Zidunos), aroxanst (< tarm. ataZaJos, bk. atZalos), 6amp3éui (< balzienai, balzienos), r6xret (< gaktos), xSr'ini (< Zaginiar) ir kt. Prie lituanizmy neretai pridedamos baltarusi8kos mazybinés priesagos, kurios mazybinés reikSmés dariniui daZniausiai neteikia, pvz., Kiniuxa (< kielé + igka), Kamyuika ‘kauptukas’ (< kadp-ti+yurKa), KOupauKa ‘kairys’ (< kairys+auxa), knoyciuka ‘kas mégsta klausytis po langais’ (< A/aus-ytitiuxa), Oyp6anka (< burbulas+Ka), OpyHTauka ‘branktas’ (< OpyHrat+auxa, OpyHKTa+ayKka), Wom3inKa (< puodyné+xa), KyMIAy6K (< Aummpis+axox) ir kt. Nors lituanizmy Saknis ilgiausiai nepasiduoda slavéjimo itakai ir pagal ja lengviausiai galima juos atpaZinti, taCiau ir ji patiria ivairiausiy pakitimy, igauna palyginti sunkiai nuspéjamgq savo raidos krypti, iSsiskiria lietuviy kalbai daznal nejprasti jos vokalizmo ir konsonantizmo dalykai. Kaip jau miisy anksciau nustatyta, bene visais atvejais siauréja jo kir¢iuotas balsis a ir dvibalsiy bei dvigarsiy pirmojo démens air i8virsta 0, pvz., 66Hya (< banda), 6pouxr (< branktas), Kpo¥u (tarm. Aradsas) ‘kriaudis’, no¥x (< /4uzas); nditcar (< paisyti), réxtst (< gaktos), créui (< stacias), poiicr (< raistas), comup (< samtis) ir kt. (zr. LKK XXVII 124). ISnyksta ir lituanizmy dvibalsiai vo ir au, kadangi baltarusiy kalbai jie nebudingi. Isnykdamas dvibalsis wo skirtingose Snektose ir skirtingu laiku yra daves trejopus refleksus: 0, a, u, pvz., Emapiusi (< tarm. Jiiodek-nai, bk. Jtiode/énai), r’a6a (< gtiobas), apyn (< artiodas) (zr. LKK XXVII 125-128), au — keturis - OY, O, a, U, PVZ., OVX (< /d4uZas), 1OxKaBicKa (< /duZas+apicKa), Kamyuika ‘kauptukas’ (< kaupt/ + yurxa), xyxyu ‘svilpukas’ (< kaukutis) ir kt. (Zr. Baltistica 1989: 70-80). Baltarusiy Snektose turime lituanizmy su nedésningai suminkStintu Saknies priebalsiu, pvz., Kona ‘kluonas’, crontsia ‘suktinis’, Km0MO6nI ‘klumpés’ ir kt. Kiek silpniau slavéja lituanizmu gomurinis 7 prieS kir gir sprogstamasis g, rodantys, kad juos iSlaike Zodziai gali biti daZniausiai lietuviskos kilmés, pvz., inrippranix ‘vingiarykStis’, Binr’pa ‘Vingra, upés vardas prie Kamojy Pastoviy 3 1995 m. isleisty Zietelos lietuviy Snektos teksty, uZra’yty 1901-1903 m. jzymaus lenky kalbininko prof. J. Rozvadovskio, pavyzdziai kG#fa ir kOulé ‘kiaulé’ (Rozwadowski 1995: 42) rodo, kad greiciausiai dé] baltarusiy Snekty jtakos jau ir pacioje lietuviy Snektoje, kol ji tebebuvo gyva, galéjo biti pradétas vienbalsinti lietuviy dvibalsis au. 174 raj., pyHkimi ‘runkeliai’ ir kt. Baltarusiy ir lenky teritorijas, kur toks a sutinkamas lenky kalbininké H. Turska laiko lietuvisko substrato vietomis (Zr. Turska 1982: 64 ir kt.), o Zymus lenky dialektologas prof. Stanislavas Glinka, rades Augustavo apylinkiy baltarusiy ir lenky Snektose slavy kalboms svetima gomurinj n, pagristai ji laiko tose apylinkése istoriniais laikais gyvenusiy lietuviy kalbos reliktu (Glinka 1990: 119-120 ir pridétas Zemélapis). Kartu pastebéta, kad baltarusiy lituanizmai vietoj lietuviy priebalsio & turi priebalsj ch, pvz., r6xrst (< gaktos), xyperauua ‘judintis’ (< kurstytis), proxaers ‘kriuksi’, x6xma ‘kiaulés sprando plaukai’ (< xkak/as), xm06a (< k/fiibas ‘vytis’), xaiimyxa ‘pasileidélé’ (< kvaii/é +yxa), xypHy (< kurniaii) ir kt. Tai ne kas kita, kaip lituanizmo slavéjimo rodiklis, dar plg. atvirk8tinj désnj slavikuose lietuviy Snekty skoliniuose: kata (< br. xara), k6c‘nors’ (< br. xomp). Aktualu pazymeéti, kad kai kurios baltarusiy Snektos slavams biidingg priebals] ch daZnai délioja ir vietoj kity slavy kalby ar kity baltarusiy Snekty skoliniy 4, pvz., xypTKa ‘striuké’ Sal. (< rus. Kyprka ‘t.p.’), xatap ‘uZdegimas’ (< rus. xartap ‘t.p.’), xBanpa ‘ketvirtis ménesio’ (< rus. KBaypa ‘t.p.’), xapMyuika (< rus. KapMyurka ‘t.p.’), xopt Mal. (< rus. Kypr), x6xmour (< rus. Koxmow ‘t.p.’). Tai, misy supratimu, ypaé vertinga ypatybé, leidzianti visus baltarusiy Zodzius, turin¢ius tokj cA, itarti arba kitakilmiais, arba giminaiCiais i$ kity jy Snektu. Taigi atpazjstant baltarusiy lituanizmus, bitina Siuos jy slavéjimo padarinius turéti galvoje, jy paisyti ir juos taikyti. Gana sunku lituanizmus atpazinti, kai jy Saknies pradinis priebalsis dél neetimologinés kaitos pakei¢iamas kitu, iSkreipianciu jy prigimtinj pavidalg. Pastebéti Sie daznesni tokios priebalsiy kaitos atvejai: a) Zodzio pradzios spakeitiamas j s umipax ‘spirgas’, urkmor ‘skliutas’, wmdpr’is ‘snarglius’, u16KmrHa ‘sluoksna, karna’, mxinénga ‘skilandis’, WKIY310K ‘skilandis’, mBipurHs ‘svirtis’ ir kt. b) Zodzio pradzios p-, taip pat vpakeitiamas skardZiuoju b-, pvz., 6yKuITSI ‘puk8tos, j vandenj nuleistos Sakos Zuvims sléptis’, 6dicaup ‘paisyti’, OipOaTEr ‘nuvirbes’ ir kt. c) Zodzio pradzios &- pakeitiamas skardziuoju g- , pvz., r'i6m1 (< kéb/as), ‘nevykes’, ryMOsi/r'my Onr (< A/umpeés) ir kt. d) Retesniais atvejais zodzio pradzios gpasitaiko pakeistas j d-; /- i n-; Ji /-, pvz., mpabécrr (< grebéstai), Hyp6a (< mop6a) ‘stora skiedra’, morpprya (< judré +ina) ‘tokia susukanti linus piktzole’ ir kt. e) Pasitaiko lituanizmy ir su neetimologiSkai pakitusiu kamieno priebalsiu, pvz., nauy6aiua ‘kas ilgai Ciupinéjasi’ (< tarm. pacupdila, bk. paciupdila), p3sBiHl (< rézginés), poyr'as ‘raudotojas’ (< raud6ti+a4), kynb4d/kympxa (< kalse)), KaptaHOct ‘riestanosis’ (< karkanosis) ir kt. Baltarusiy Snektose esama Sio tipo skoliniy ir i8 kity’slavy kalby, pvz., rpyaui (< rus. TpyrHm), apMamKa (< rus. sapMapka) ir kt. Analogisky neetimologinés priebalsiy kaitos atvejy pasitaiko ir lietuviy, ir 175 baltarusiy Snekty skoliniuose i8 kity kalby ar Snekty, pvz., 8ék8tas (< kékstas); KO6auKa “duobute po kritine’ (< Kémauyxa ‘t.p.’), KppmptrHix ‘tokia vaistazolé’ (< rus. tppimyTHuK ‘t.p.’), kykypka ‘liemené’ (< rus. Tyxypxa ‘t.p.’), 6armdurKa ‘kareiviskas metalinis butelis’ (< rus. 6aKmaxxa ‘t.p.’) ir kt. Nemaza lituanizmy rekonstrukcijos keblumy turima ir tais atvejais, kai yra numestas jo zodzio pradzios, paprastai Saknies priebalsis, reciau — balsis, pvz., Kapay (< skar6cius), np6r’a (< spraga), KnyuKi ‘sqnariai’ (< ukiYHKi < WUIyHKi < slatinys), proxaetb (< kritksi), ikcBa (< viksva), invippraHik (< vingiarykstis), KOTKi (< akuota/), Bipumé ‘svirtis’ (< cBipumHs4), pacxnéiqanua ‘skleistis’ ir kt. Sio tipo skoliniu esama ir baltarusiy Snekty skoliniuose i kity baltarusiy Snekty ir i8 rusy k., pvz., smpyx (< Banpyx), sHTpOOpI (< BeHTpPOOEI), apyurKa (< agspyurKa), sii (< Baxi) ir kt. Nepaisant pirminio tokiy leksemy pavidalo, jo neieSkant, pasitaiko ir gana klaidingy bei nepamatuoty jy etimologizavimy. Taip yra, sakysim, atsitike su minétuoju xorxi (akuotai) (OCBM I: 102; V: 104). Lituanizmas slavédamas kartais jgauna pridétinj balsj ar priebalsi, pvz., acnép/ acsip ‘svirtis’, rapyx ‘aruodas’ ir kt. Siais atvejais jy Saknis i8lieka bemaz nepakitusi, lituanizmas skamba lietuviskai ir atpaZinti jj palyginti nesunku. Pasitaiko, kai j lituanizmo kamieng kartais biina ispraustas priebalsis, pvz., rynbuita (< guzta), knyHKi ‘sqnariai’ (< wxayuxi) ir kt. [spraustas kamieno priebalsis, apskritai imant, didelés jtakos leksemai atpaZinti neturi — tam ypa¢ padeda jos reik8me ir viso ZodZio lietuviskas skambesys. Baltarusiy Snektose pasitaiko nemaZa lituanizmy su i8mestu priebalsiu ar ir visu skiemeniu (sinkopé), pvz., HepyM ‘nerimas’ (< neramumas), 6pyuta ‘branktas’, myMata (< Sunmete), mya (< sunauja), manaysa (< salavija), KypaxKi ‘kojy kulniukai’ (< xyxapayxi < katkaras+auxi) ir kt. Sio tipo skoliniy baltarusiy Snektose pasitaiko ir slaviskos kilmés, pvz., Kanamyxa ‘ieva’ (< xanaxanyxa ‘t.p.’), kaMaurxa ‘toks vezimas’ (< kamaméurxa ‘t.p.’), MaHdpKa ‘Svarkas’ (< MapprHdpKa ‘t.p.’), camapscxa ‘kapojy maSina’ (< camamapscxa ‘t.p.’), suHimraa ‘mieZiena’ (< suMenimraa ‘t.p.’) ir kt. Baltarusiy Snekty sukelta lituanizmo sudétiniy daliy vaidmens Zodyje kaita gerai rodo kartais viso lituanizmo (kartu su jo galiine) laikymas tik kamienu, prie kurio déliojamos baltarusiskos galiinés. Sakysime, i§ baltarusiy, gyvenanciy daugiausia Lietuvos pasienyje, Snekty girdéta lituanizmy su dvigubomis galunémis — lietuvi8ka — ja paprastai eina visiems linksniams apibendrinta nekaitoma vns. vard. galiiné ir baltarusiska, kuri lituanizma linksniuojant kinta, pvz., rorich! npbuuti ga Bacsni. Vid. ‘nepra’yti sveciai — guogiai j vestuves atéjo’; yaa r’ér’icay ca6pandce. Vid. ‘daug guogiy prisirinko’; mani K6mprki 3 KApKuicay. Vid. ‘pyné pintines i8 karkly’; Bar’anacr KyppI mémaroup. Rod. ‘vanagai vistas gaudo’; tpsr pssacpi 3ammi Mey. Rod. ‘tris rézius Zemés turéjo’ ir kt. Vadinasi, lietuvi8ko Zodzio galiinés funkcija Siuo atveju visiskai izoliuojama, o zodzio kamienas dirbtinai prapleciamas. Tokia lituanizmy modifikacija, be 176 abejo, neretai gali sukomplikuoti tiksliq jy rekonstrukcija. Kartais taip pat Cia pasitaiko, kai lietuvisko zodzio kamiengalio priebalsis del metatezés nusikelia daugiau j lituanizmo ZodZio priekj ir jo kamiengalis tampa kitas kamieno priebalsis, pvz., 6pyaTki < 6pyHxKrst (< tarm. brunktai, bk. branktar), OpyHtK6y < OpyHKToy, mpEmsEine ‘perstéeti’ (< mepuen perSt’), cksapctyHé (< skerstuves), kapnana (< Kepanma) ‘kerépla’, pécxay (< skarocius), MOpBa (< MO¥pa) ‘maurar’ Bicxpa (< viksva). Panasiy atvejy pasitaiko ir skoliniuose i§ kity slavy kalby, pvz., K66mixK ‘kilbukas’ (< K6n6ix ‘t.p.’), mpaépx ‘praskiepas’ (< mpapSx ‘t.p.’). Lituanizmy rekonstrukcija i§ tikro apsunkina kiti metateziniai jy pakitimai, dazniausiai nesisiejantys su jo kamiengaliu. Stai, sakysim, lituanizmas mop6a ‘stora skiedra’ (CBI II 314) vietomis yra i8virtes j pyms6a ‘t.p.’ (CBI IV 314), o Banar’ac — j Bdr’anac, al6ynéixa ‘prieSgyna’ — j aOmynéiixa ‘t.p.’, BiprinKa ‘virtine’ — j Banuépka ‘t.p.’, Hépprmacip ‘nerimas’ — j Hémapacup ‘t.p.’ ir d.kt. Analogiski skiemeny sukeitimai bidingi tiek baltarusiy, tiek ir lietuviy Snektu skoliniams, patekusiems j jas i8 kity kalby ar Snektu, pvz., br. maHaSpaxk ‘puodukas su kotw’ (< le. rade/ek/rondelek ‘t.p.’), xanmaust ‘prasti skudurai, suplyS¢ drabuziai’ (< le. fakmany ‘t.p.’), pam3rora ‘SiurkSti paklode’ (< asapyra ‘t.p.’), xpycranxi ‘braSkés’ (< le. truskafkr‘t.p.’) ir kt., lie. Sasvok/é ‘raudonasis serbentas’ (< vasOklé ‘t.p.’) ir kt. NeZinant pirminés tokiy leksemy lyties, nenustucius tikslios jy Saknies, galimybé jas rekonstruoti faktiSkai susikomplikuoja ar visiSkai atkrinta. Todel ypaé svarbu tokiu atveju, itarus juos skoliniais, bet neradus daugiau jy vediniy nei baltarusiy, nei lietuviy Snektose, laikytis isitikinimo, kad jy Saknis kita ir intensyviai jos ieSkoti, kaitaliojant tas leksemas pagal kombinacinius jy fonetikos desnius. Ypaé sunku rekonstruoti lituanizmais jtariamus baltarusiy Snekty ZodZius, pasizymin¢ius ne vienu, o palyginti keletu sudétingy pakitimy — Saknies dvibalsio suvienbalséjimu, neetimologine priebalsiy kaita, garsy ir skiemeny iSmetimu (sinkope), skiemeny sukeitimu (metateze) ir pan. Stai po ilgy leksemos skipKamb ‘kieta baly Zole’ (ir jos varianty) analiziu, lyginimu, lingvogeografijos paisymo, atrodo, mums pavyko nustatyti, kad ji greiciausiai sudurtinis Zodis (ska-xKanp), laikytinas lituanizmu. Jos Saltinis tikriausiai bus buvusi lie. jziodZo- /é ‘vaistiné baly Zolé, Actaea spicata’. | pirmaji jos démenj greiciausiai del asimiliacijos ar kity priezasciy bus buves jspraustas >. Taigi skmpxamb < supKayb. Dél analogiskos kilmés plg. lie. skolini sekstafné ‘krumpliaratis’ (< Sestarfné ‘t.p.’, LKZ XIV 617). Antrasis jos démuo — xan, be abejo, bus atsirades i8 lie. tarmisko za/é‘Zolé’. Lituanizmas sxmpxKamb (su variantais) vartojamas baltarusiy teritorijose, pakankamai nutolusiose nuo Lietuvos sieny (zr. ABS XX 328 pridéta zemél.) iki Siy dieny savo fonetikoje i8saugojes senajj lietuviy *4(> 0), biidamas palyginti stipriai paveiktas baltarusiy Snekty itakos, be abejonés, priklauso senajam skoliniy sluoksniui. Tos pat reik8més kita sudurtiné leksema 177 IsDKIPKAU — turbit metatezés keliu bus atsiradusi iS savo giminaités spxmpKamb varianto spkmKey (zr. ABS XX 326-327). Taigi mpxmKai < sdkmxoy, plg. lie. Samalas < maSalas. Jei tai mums i§ tikro pavyko jrodyti, ateityje etimologizuojant Siuos lituanizmus, galimas daiktas, bus iSvengta ty klaidy, kuriy tyrimy pradzioje dar kiek mégéjiskai ieSkant lietuvisky ju atitikmeny jau buvo padaryta (Zr. Becui 1969: 123-134). _ Arba Stai retu, greiciausiai taip pat sudurtiniy leksemy WIBIHTEICHOP ce waHtaknép ‘t.p.’ ir kt. varianty skambesys sukelé mums jtarima, ar tai ne lituanizmai. Ilgai buvo analizuoti Sie baltarusiy Snekty ZodZiai ir prieita prie i8vados, kad tai turbit vel lituanizmai, kuriy miisy kalboje dabar jau neuZzfiksuota. TaGiau turint joje tokiy analogiskos darybos jy semantiniy atitikmeny, kaip szmtaklosciat (simtarattkial, simtaruksliai, taip pat simtakvdldZia!) sijonai (LKZ XIV 815, 817) ir atsizvelgiant j tu nagrinéjamy baltarusiy leksemy vis délto lietuviska aidéjima, yra pamato manyti, kad ir jie i8 tikro galéjo joje bati. Jau buvome pateike nuomone (LKK XXII 197-198), kad pirmasis jy démuo galétu biti Zodis siftas, antrasis — sk/riiras ‘audeklo skiauteé, sklypas, rézis’ arba A/iurmas ‘gabalas’ (pastarasis, misy itarimu, taip pat galbiit bus numetes savo pradini s-, ple. dar sk/iumbas ‘gabalas’, skliimbeé/skliumbe ‘t.p.’. Del leksemos maHTakiép pirmojo démens waura— galimo atsiradimo i8 symtas, plg. lic. sanStidis < Suisiidis (LKZ XIV 505), taip pat lie. skolinius simkarka (< sinkorka) ‘gérimy pilstytoja karéemoje’, simkidoti(< sinkuot/‘pilstyti gérimus’ (LKZ XIV 811). O leksemos r’yxanxi, 6~KaNKi, xyxKamKi, bidamos vienareikSmes, butent ‘buoZgalviai’, miisy nuomone, skamba taip pat lietuviSkai. Taciau ne tik lietuviSkas jy skambéjimas, bet ir be slavy kalboms biidingos pleofonijos (polnoglasijos, plg. br. ranasa, lie. ga/va), visai kaip lietuviy ju dvigarsis -amleidZia jtarti, kad jy kilmé galéty biti ir lietuvi8ka. Pazymétina, kad jy Sios reikSmés giminaiiy nei baltarusiu, nei kitose slavy kalbose nerasta. Imta Sias leksemas lyginti tarpusavyje ir jas analizuoti paskiemeniui. Analizés duomenys leidZia jas visas tris laikyti neabejotinomis giminaitémis. Jos visos trys laikytinos sudurtiniais zodziais. Leksemai r’Kanxi pradzia bus dave lie. buoZgalv(saf) ir baltarusiy priesaga — xi. Lituanizmui toliau baltaruséjant dél didelés superstrato jtakos ivyko palyginti zymiy jo formos pakitimy. IS pradZiy bus suvienbalsej¢s baltarusiy kalbos sistemai svetimas Sios leksemos dvibalsis uo ir jos pradinis 6 dél sprogstamojo jos viduriniojo skiemens r’ tolimosios regresyvinés asimiliacijos isvirto taip pat sprogstamuoju r’. Taigi: buoZgalv (sai) + Ki > *Oyoxr’aBKi > 6yxr’anBKi > r’yxr’amBKi. Sveiki sprogstamieji Sios leksemos r’ kalba, kad jis — lituanizmas (baltarusiskuose ZodZiuose sprogstamojor’ nepasitaiko). Véliau dar labiau leksemai baltaruséjant faktiSkai sunkiai istariami, o baltarusiams dar ir neiprasti jos priebalsiy junginiai -xr’- ir -BKsupaprastéjo tapdami ~xir -1K-. 178 Taigi *ryxr’arBki > r’yoxanki (zr. LKK XXVII 128; LKK XXX 120-121). Leksema xyxaki taip pat bus atsiradusi i$ r’yxanki arba regresyvinés asimiliacijos keliu (:r’yx- > xyx-), arba dél neetimologinés Zodzio pradzios priebalsiy kaitos (mazZiau itikima). Ypa€ sudétinga buvo jrodyti leksemos xyximki ‘kulniukai’ ir gausiy tos pat reik’més kity leksemy (KOxkauki, KOpxKimKi ir kt.) lietuviSka kilme. Po detalios ju analizés, tarpusavio lyginimo ir gretinimo, miisy nuomone, gana patikimai pavyko nustatyti, kad fakti8kai jie giminingi ir tarpusavyje genetiSkai susije su lie. kKatikaras, kukaras ‘kaubrys’ (zr. LKK XXVIII 162-164). Po ilgu analiziy ir dideliy svarstymy pagaliau turbit mums bus pavyke nustatyti br. pari, mar’appi, cypari, cypyr’i ir kt. gausiy jy varianty, turinciy ta pacig reikSme ‘CiurkSlés, sroveés, rievés’, lietuviska kilme. Leksema par’i jau seniai jtaréme esant lietuviSkos kilmés ir atkakliai ieSkojome jos lietuvisko atitikmens, taciau vis gana nesékmingai (Becui 1969: 128, LKK XVI 187, LKK XXVIII 164-165, LKK XXX 116). Véliau susidiire su tos pacios reikSmés jos variantais cypar’i ir cypyr’i ir pasiremdami lietuviy dvibalsio vo virtimo baltarusiy Snekty j a bei u désningumy galimybemis (CBI V 20, 21, LKK XXVII 126-127) pagaliau jau, atrodo, galutinai atradome tiksly jy lietuviskq atitikmeni. O jis — tai lie. sruiogos, skirtingose baltarusiy Snektose davusios jvairius savo variantus. Ir Sie skoliniai baltarusiy Snektose i§ tikro seni, nuéje ilga raidos kelig. Taigi lie. srifogos pirmiausiai vienur bus iSvirtusios j *cpar’i, kitur j *cpyr’i (plg. r’a6 < guobas ir Ty6in < Guobynas), kurios ilgainiui, galimas daiktas dél patogumo tarti ar del baltarusiams bidingo pleofonijos (polnoglasijos) désnio, bus iSvirtusios j cypar’i ar cypyr’i ir tokios tose Snektose iSliko. Kai lie. sriiogos baltarusiskai buvo tariamos dar kaip *cpar’i, kai kuriose jy 8nektose dél zodzio reik8més isblukimo bus buves numestas jy zodzio pradzios s- (plg. ju mpdr’a < spraga). Taip i§ *cpar’i ir atsirado par’i. Varianto mazybine lytis mar’Appr < par’ampr < sruogélés (CBI II 603) dél metatezés. NemazZas izvalgumas bitinas ir jrodinéjant leksemy pockay (< skardcius), TpHonater (< drib/a), witnaup (< cidudeti), maruryKi (< sapelni), apyurka (< éritkas), sserp (< Zvyras), nepar’i ‘perzvalgos’, pynaus ‘rupize’, panusKi ‘karves rago vagelés’, upeévardzio Mapyr’a ir kt. lietuviskq kilme. Jq aiSkiausiai paliudija ju visy reikSme ir palyginti gana didelis jy fonetinis artumas ty paciy reik&miy lietuviskiems Saltiniams. Stai péckau — tai aiskus metatezinis darinys, kiles i8 lie. skardcius, leksema Tppi6nata (kap6yxKa), be abejo, yra kilusi i8 lie. dribla+ arei, plg. dar drib/ia ‘kas stambaus sudejimo’. Jos zodzio pradzios t— neetimologines priebalsiy kaitos padaras, sukeltas slavéjimo proceso, sutrikus lietuviskam jos skambéjimo rySiui su reik’me. Leksema uSimaup ‘plepéti niekus’ turbit jau slavy dirvoje bus gavusi perkeltine reikSme, 0 jos Saknies lietuviskas tarmiskas -auslavedamas redukavosi (plg. Sl. Or. 1990: 317). Leksema martyki ‘nuovétos’, be jokios abejonés — lie. tarm. Sapelikai su iskritusiu nekirCiuotoju e. Esame nuomones, kad leksemos apyurxa ‘avyte’ lietuviskas Saltinis — 179