Pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių priežastiniai veiksmažodžiai žodynuose

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Gertrida NAKTINIENE PIETY AUKSTAICIY IR RYTY AUKSTAICIY VILNISKIVY PRIEZASTINIAI VEIKSMAZODZIAI ZODYNUOSE 1. PrieZastiniy ir paripinamuyujy veiksmazodziy pateikimo akademiniame “Lietuviy kalbos Zodyne” (toliau - LKZ) sunkumai paskatino placiau pasidométi jy vartojimu piety aukStaiciy ir ryty aukStaiciy vilniSkiy tarmése. Ypa¢ problemiski yra Siy tarmiy priesagy -(d) yt, -(d) int/vediniai. Kai kurie iS jy nepamatuotai laikomi preZastiniais, pvz.: uzremdyti Pls (LKZ XI 427), ar net pariipinamaisiais, pvz.: apleisdyti Rod (LKZ VII 243), atsakydyti Grv (LKZ XII 22), nusetadyti Grv, Rod (LKZ XII 356-357), priimdyti Dv, Rod, Knv, Arm (LKZ IV 66). Tad idomu panagrinéti, kokiy priezastiniy (ir paripinamyjy?) veiksmazZodziy yra pateikta “Laziiny tarmés Zodyne” (toliau — LzZ) ir “Druskininky tarmés Zodyne” (toliau — DrskZ), palyginti jy duomenis su LKZ duomenimis bei ivairiy autoriy darbais. Isrinkti visi LzZ ir DrskZ pateikti veiksmaZodZiai, turintys formaliuosius bei semantinius prieZastiniy (paripinamyjy) veiksmazodziy pozymius ir pamatinius zodZius, uzfiksuotus Siuose Zodynuose ar “Lietuviy kalbos zodyne”. 2. PrieZastiniai veiksmazodziai LzZ. ir DrskZ, kitaip negu LKZ, su pamatiniais Zodziais paprastai nesiejami. Kaip teigiama LzZ jvade, gramatinémis pazymomis veiksmazodzZius Zyméti atsisakyta, “nes daugelio jy charakteristika nesiskiria nuo lk.” (LzZ 11), 0 -dyti ir kai kurios kitos priesagos gali turéti ne vieng reikSme, priklausanciq nuo konteksto, todél “be didesnio jy nagrinéjimo tokia charakteristika gali tik klaidinti” (LzZ 11). DrskZ yra tik keli atsitiktiniai atvejai, kai prieZastiniai veiksmazZodZiai siejami su pamatiniais ZodZiais: a) keli priezastiniai veiksmazodZiai pazyméti gramatiniais sutrumpinimais, pvz., migdyti caus. migti (DrskZ 210), b) kelis kartus pavartotos perifrazés “daryti, kad...”, “versti (ka daryti)”, pvz.: Ssiugzdyt, -O, -€ “daryti, kad Siugzdéty” (DrskZ 377), (DZ, - prz.), 2 pudyti, piidzia, -é “versti pati” (DrskZ 285), plukdyti, plikdo, plikdé 1. “mokyti, versti plaukti” (DrskZ 274). Ribojant Zodyny apimtj buvo pasirinkti pateikimo bidai, kai zodziai lyginami su bendrinés kalbos atitikmenimis, pateiktais DZ, LzZ aiskinama “kaip lk.” (po Zodziy, reik’me ir forma sutampantiy su DZ.) ir “kaip Ik. 1” (po zodziy, kuriy forma kuo nors skiriasi, bet pirmoji reik’mé sutampa su pateiktaja DZ,). PanaSsiai elgiamasi ir DrskZ. Siejant Zodzius su DZ, pateiktais atitikmenimis, vartojami Sie nuorody bidai: “kaip bk.”, “kaip bk. reikSme”, “kaip bk. 154 reikSmémis”. Kad veiksmazZodis Siuose Zodynuose laikomas prieZastiniu, paprastai galima suvokti tik netiesioginiu biidu. Pvz.: /pdyti, lipdo, lipdé “kaip bk.” (DrskZ 193) ~ plg. lipdyti, lipdo, lipdé 1. prz. 2 lipti 1 (DZ, 372); skandyti, skafido, skandé “kaip bk. reikSmemis” (DrskZ 327) — plg. skandinti, -a, -o 1. prz. skesti 1. (DZ, 704). Tas pat pasakytina ir apie aiSkinimg sinonimais, pvz., muirkdyt, -ina, -ino “Slapinti” (DrskZ 212) — plg. s/apinti, -a, -o “daryti Slapiq” (DZ, 817), ty. “daryti kokj” yra iprastiné bidvardinés kilmés prieZastiniy veiksmazodziy perifraze. Tokie netiksliis reik’miy apibidininiai, iliustracijos nepateikimas glaustumo sumetimais daro tarminés leksikos vaizda neiSsamy, 0 semantikos bei vartojimo tyrima daZnai net nejmanoma. Ne visuomet pasiseka nustatyti, ar atitinka prieZastiniy veiksmazodziy ir jy pamatiniy Zzodziy reikSmés, pamatinis Zodis kartais net nepateikiamas. 3. Maziausiai skirtumy nuo bk. turi pirminiai kito balsiy kaitos laipsnio veiksmazodziai, kurie nors ir nereguliariai zodynuose (DZ, DZ,, DZ,, LKZ) bei teorinéje literatiiroje yra laikomi prieZastiniais (Jablonskis 1957: 289; LKG II 25; Paulauskiené 1994: 286 — 287). Kad jie ir Siuose tarminiuose Zodynuose tokiais laikomi, galima tik spéti i§ pateikimo, pvz., p/ést, -ia, -é “kaip Ik. 1” (LzZ 200) — plg., plésti, -ia, -é prz. plysti. 1. “dréksti, lupti nuo pavirSiaus” (DZ, 573). Formos skirtumas nuo bk. ater pasitaiko tik vienas kitas. Minetinas veiksmazodis grduti, -na, grové “versti” (LzZ 84) Salia griuiti, gritina, gritvo (LzZ 87), esam. |. III asm. variantas ké/a Salia kélia (DrskZ 146). LzZ neuZfiksuotos reik’més, kuriomis bity galima tiesiogiai sieti veiksmazodzius dzidutt (LzZ 68), tréukti (LzZ 269), versti (LzZ 284) su veiksmazodziais dzidti (LzZ 68), tritkti (LzZ 271), vifsti (LzZ, 288). Neaisku, ar ty reik8miy Sioje &nektoje néra, ar jos nebuvo uZragytos leksikos duomeny rinkéju. 4. Gana gausus LzZ yra prieZastiniy veiksmazodziy darybinis tipas -/nti, -ina, -ino. Daugumas jy sutampa su atitinkamais bk. veiksmazodziais, pvz.: baltinti, -ina, -ino “kaip 1k.” (LzZ 31): bdltas (LzZ 31), balti (LzZ. 31); rdginti, -ina, -ino “kaip lk.” (LzZ 225): riigti (LzZ 226) ir tt. Analogisky priesagos -inti vediniy randama Dievéniskése, pvz.: reik’a paval’ginc *(pavalgydinti) varkus (Lipskiené, Vidugiris 1967: 207). Tarp DrskZ pateikty priezastiniy veiksmazodziy ypatingu gausumu i&siskiria Sio tipo potipis -yt, -ina, -ino. Druskininky Snektoje, kaip ir kitose piety aukStaiciy Snektose, priesagos -inti veiksmazodziai yra peréje j priesagos -yt/ veiksmaZodiZius. Siy priesagy svyravimai, nors ir nepakankamai i8tirti, yra Zinomi ir pla¢iau, pvz., s/apint7 || Slapyti Ukmergé (LD 198). Bendraties priesaga -yt/ tikriausiai bus atsiradusi dél analogijos su naujomis biisimojo laiko formomis be a, kilusiomis del fonetinio désnio inm/s>y veikimo 155 (Endzelynas 1957: 181; LKG II 265). . Priesagos -ntf Druskininky Snektoje visai néra, todél DrskZ Siy veiksmazodziy antrastése iskeliama bendratis su -yti Elgiamasi prieSingai negu LKZ, kur kartu pateikiami daugelio tarmiy ir 8nekty faktai. Cia bendraties tos pacios Saknies variantai, kai esamojo ir biitojo kartinio laiko formos sutampa, patenka j vieng Zodyno straipsnj. Bendraties priesaga -yti/ LKZ nurodoma kaip priesagos -inti variantas, pvz.: satisinti(-yti), -ina, -ino Drsk, Grv (LKZ XII 217-218). I8 Sio potipio veiksmazodziy iSsiskiria: a) kirCiavimo variantai, pvz.: détovyti, -ina, -ino (DrskZ 82), ilsyti, -ina, -ino “varginti” (DrskZ 119), juokyti, -ina, -ino “kaip bk. reik8’me” (DrskZ 129); b) reikSmiy variantai, pvz.: nugeibyti, -ina, -ino “numarinti” (DrskZ 97), gyvyti, -ina, -ino “gaivinti” (DrskZ 104), grynyti, -ina, -ino “daryti neturtinga” (DrskZ 113): plg. gryninti, -a, -o “daryti gryna” (DZ, 187). 5. Palyginti su bendrine kalba prieZastiniy veiksmazodziy darybos tipas -yti, -o, -é piety aukstaiciy ir ryty aukStaiciy vilniskiy tarmése yra retas. Pavyzdziy LzZ ir DrskZ randama tik vienas kitas, pvz.: Junkyti, -o, -é 1. “atpratinti zjsti”, 2. “mokyti” (DrskZ 127): jankti(DrskZ 128), gesyti, géso, gésé ir. gesinti (LzZ 79). 6. Labai darus yra priesagos -yt7 varianto -dyti darybos potipis -dyti, -o, -é. Daugelis iS Sio potipio veiksmazodziy yra tokie pat kaip bk., pvz.: 1) gydyti, -o, -€ “kaip Ik.” (LzZ 79): 1 gyti (LzZ 81), migdyti, migdo, migdeé ‘ ‘kaip Ik.” (LzZ 163): migti(LzZ 163), tildyti, -o, -é “kaip lk.” (LzZ 267): tilti (LzZ: 267) ir tt; 2) Alupdyti, klupdo, klipdeé “kaip bk.” (DrskZ_ 159): Alupti (DrskZ 159), tupdyt, tupdo, tupdé 1. “daryti, kad tupéty” (DrskZ 422): tupéti (DrskZ 422); Zéldyti, -o, -é 1. “daryti, kad Zelty” (DrskZ 474): Zélti (DrskZ 474) ir t.t. Druskininky Snektoje pastebeta o-kamieno veiksmazodziy perejimo j ja-kamieng atvejy, pvz.: girdzia (DrskZ 102) “girdo”, migdzia (DrskZ 210) “migdo”, piid#ia (DrskZ 285) “pido” ir t. t. Sios priesagos o-kamieno formy peréjima j Ja-kamiena Gervéciy Snektoje yra aprasiusi J. Kardelyté, pvz.: girdz’a~ girdzia “girdo”, rédz’a~ rodzia “rodo”, unsifdz'a ~ ansildzia “j8ildo” (GrvT 82-83). Z. Zinkeviciaus duomenimis, prieZastiniy -dpriesagos veiksmazodziy sakamieno formos pastebétos daugelyje ryty aukStaiciy Snekty. “Svyravimui pradziq bus daves vienodas bitasis laikas, plg. gydo, g¥deé ir snaudzia, snaudé’ (LD 344). 7. Nedaug rasta -dyti, -dina, -dino darybos potipio prieZastiniy veiksmazodziy (jy esamojo ir biitojo kartinio laiko formos zodynuose paprastai pateikiamos be - “¢), pvz.: sokdyti, -ina, -ino 1. “daryti, kad 8okty” (DrskZ 383), trukdyt, -ina, -ino 1. “gaisinti laika, kliudyti” (DrskZ 420) ir t.t. 8. Tik du ZodZiai LzZ rasti su formomis yu, -ija, -jo - baltyti, -ia, -ijo (L2Z 31): baltas, balti (LzZ 31) ir slaviskos Saknies cystyti, -ija, -ijo “valyti” (LzZ 48) — yra visai netipiSki Sios sistemos dariniai. 9. Abiejy — Druskininky ir Laziiny — Snekty prieZastiniams veiksmazZodziams 156 bidingas variantiskumas. LzZ pasitaiko varianty tarp -int, -ina, -ino ir -(d) Yt, -o, -é veiksmazodziu, pvz.: gesyti, géso, gésé Zr. gesinti (LzZ 79): gesinti, -ina, -ino (rt.) “kaip lk.” (LzZ 79), pirkdyti, pitkdo (pitkdzia), pifkdé 7. pirkdinti (Led, 195): pirkdinti, -ina, -ino “pirkti” (LZ 195), sd/dyti, -o, -é Zr. saldinti (LzZ 228): sdldinti, -ina, -ino “kaip lk.” (LzZ 228). Variantai -(d)yti, -o, -é visai pamatuotai nurodomi j -inty, -ina, -ino kaip pagrindinius: pastarieji yra patys daZniausi i§ visy LzZ uZfiksuoty prieZastiniy veiksmazodziy. Druskininky snektoje kaip ir kitose piety aukStaiciy 8nektose, Sie darybos tipai ir potipiai yra dar labiau sumi8¢ ir gausiis gretiminiy varianty. Kadangi varijuoja dazniausiai esamojo ir biitojo kartinio laiko formos, tai jos paprastai pateikiamos tame paCiame straipsnyje, pvz.: eydyti, gydZia (-ina, -ino), -é (-ino) “kaip bk. reikSme” (DrskZ 99), girdyti, girdzia (-ina), -é (-ino) 1. “kaip bk. reikime” (DrskZ 102), migdyti, -ina (migdzia), -ino (migdé) (DrskZ 210), Zadyti, -ina (-0), -ino (-é) Zr. Zudyti (DrskZ 484): Zudyti, Zuido, Ziidé (nj.?) “kaip bk.” (DrskZ 484) ir t.t. Toks migimas, kai vietoj a-kamieno formy vartojamos formos su -/na ir atvirk8¢iai, yra gana placiai paplites piety aukStai¢iy Snektose. Z. Zinkeviciaus nuomone, “misimui pradziq galéjo duoti bendratis, kuri plaCiai svyruoja tarp formy su -yt ir -int?” (LD 344). Tad fonetinis désnis, pakeites biisimojo laiko forma, priverte pakisti bendrati, o Sis pakitimas sumai8é darybinius prieZastiniy veiksmazodziy tipus. Vienodas bitasis laikas, sukéles ja-kamieno verzimasi j a-kamieno esamajj laika, dar labiau pagausino variantu. 10. Priesagu -(d)yti, -(d) inti vediniai piety aukStaiciy ir ryty aukStaiciy vilniskiy tarmése kaip ir bk. (plg. LKG II 262), tik dazZniau, gali reikSti ne tik kauzatyva, bet ir a) pa (dazniausiai neapibréZtos trukmés) veiksma, pvz., audyti, aldo, atidé “auti(s)” (LzZ 26), b) su garsu susijusj pasikartojanti ar testinj veiksma, pvz., knibzdyti, knibzdo, knibZdé “brazdéti” (Drsk7 .4)). c) pasikartojantj neapibréZtos trukmés veiksma (iteratyvuma duratyvuma), pvz., vesdyti, vesdo, vésdé Zr. vesdinéti (LzZ 285). LzZ sudarytojuy teigimu, iteratyviniai duratyviniai -dyt, -int/ veiksmazodZiai Laziiny 8nektoje yra gana paplite (LzZ 8). Apie duratyvinius - dvedinius Dievéni8kiy, Gervéciy, Laziiny, Zietelos Snektose raSé jau P. Arumaa (Arumaa 1930: 57-58, 63, 68, 78). Rédiinios ir Lazuny S’nektose konstatuotas priesagos -dyti vartojimas vietoje arba greta -(d)inétr tomis patiomis reik’mémis (Vidugiris 1961: 224, 227). Analizuotas iteratyviniy priesagy -dyti, -(d)in&( dy) vartojimas Gervétiy snektoje (GrvT 77, 82-83). Zodynuose neretai pasitaikantis leksinis ai8kinimas rodo tai, kad vis délto ne visuomet galima tiksliai nusakyti veiksmazodzio pavartojimo konkreciame sakinyje pobiidj. Pvz.: imdyti, itido, imdeé, “imti, imineti” (LzZ 92), sukdyti, 157 stkdo, sukdé “sukti, kraipyti” (DrskZ 355). Panaius reiskinys konstatuotas apraSant Rama&k6niy, Zietelos snektas. Priesagos -dyti veiksmazodzZiai Siose Snektose veiksmo pasikartojimo gali ir nereik&ti (Sukys 1960: 183; Vidugiris 1961: 223-225). Dievéni8kiy Snektoje priesaga -dyti “gali reikSti tick kartotinj (daznai per tam tikra laiko tarpa besikartojantj), tiek vientisinj iSplésta veiksma, jo trukme (Lipskiené, Vidugiris 1967: 206). Siy vieksmazZodziy bei bk. ir kity tarmiy prieZastiniy ir paripinamuju veiksmazodZiy a) forma, b) sakiniy sandara, daznokai ir jy elementy semantiné dermé bina pana&sis. Pvz.: pifkdinti, -ina, -ino 1. cur. pirkti 1: Dirbysiu Zagrele, pirkdysiu jautukus, kaldysiu noragélius Kip (LKZ 1X 1089) - 2. “pirkti”: LandZioja vatkai po tvoras, kelines palupa, rubaska palupa, ir tu pifkdin’ vel Lz —(LKZ IX 1089); nurengdinticur. nurengti 1: Bloko rastvedys juos nurengdino B. Sruog (LKZ XI 445) — nurengdyti “nurengti”: Paporino, kap ragana sesele pagriove ir nurengdé Zrm (LKZ XI 445). Pateikiant Siy reikSmiy vartojimo atvejus pasitaiko leksikografinés traktuotes netikslumy. Jokiais pavyzdziais neparemtas sutrumpinimo cur. priraSymas prie veiksmazodzio rengdyti lizdo, kurio visi prieSdéliniai veiksmazodziai teisingai aiskinami nepriesaginiais bk. atitikmenimis (LKZ XI 445). Neturéjo biti laikomas paripinamuoju veiksmazodis nusémdyt, pvz.: Pastaciau per didelj sagona, vandenio daug — nusemdziat kiek Rod (LKZ XII 356-357). Nelaikytinas priezastiniu veiksmazodis uzremdyti caus. uzremti 1: UZrermdom duris ir eisim gult Pls (LKZ XI 427). Tai greiéiausiai yra iteratyvinés duratyvinés reikSmés pavyzdys. Partipinamujy veiksmazodziy, atitinkanciy visus jy skyrimo kriterijus (kaip bk. dusdinti, kaldinti, siiidinti, nerasta ir tarminiuose Zodynuose LzZ, DrskZ. Du sutrumpinimo cur. vartojimo atvejai DrskZ yra atsitiktiniai: mirkyti, -ina, -ino cur. mirkti 1. “laikyti jmerkus”, 2. “lieti vandeniu” (DrskZ 212); myzdyti, myzdo, myzdé cur. myzti (DrskZ 213). Abiejy pamatiniai veiksmazodziai yra intranzityviniai, o sakiniy gilioji strukttira neatitinka sudétingos sakiniy su paripinamaisiais veiksmazodzZiais struktiiros [(subjektas iniciatorius + jo kuruojantis veiksmas)> (subjektas veiksmo atlikéjas ar tarpininkas + konkretus jo veiksmas)> (objektas + jo biisenos kitimas ar veiksmas)]. Veiksmazodzio dirbdyti, dirbdo, dirbdé “kaip bk. reik’me”: pridirbd(je patagra pyu.t turés‘u paki mirs’t (DrskZ 68) panasumas j dirbdinti, -a, -o prp. dirbti 2 (DZ, 122) téra iSorinis. Kiek maziau leksikografinés traktuotés problemy sudaro tie atvejai, kai minétujy tarmiy priesagy -(d) yz, -(d) inti veiksmaZzodZiai turi kitas leksines reik8mes. Pvz.: nutvodyti “nuplikti”: [Liny galvutes] kultuve tvoja ir nutvédo Grv (LKZ XVII 329) -— nutvddinti cur. nutvoti 1: Rykstémis nutvodina S. Dauk (LKZ XVII 329). Taciau ir Cia gali pasitaikyti vienas kitas netikslumas. Neturéjo biti sutrum158 pinimo cur. prie leksiSkai pakstastg reikSmiy veiksmazodzio priimdyti cur. priimti. 1. “paimti sau ar pas save”: Viedma vaika priimdé savo globon (ps.) Dv [.. .], 2. “pavaisinti”: Svecius pried ir pyragu, ir noragu Rod [...], 3. refl. “détis j galva; atsiminti”: Ka kas sako, as ir prisiimdaa’ Arm (LKZ IV 66). Siuos vartojimo pavyzdzius galime palyginti su tikru paripinamuoju veiksmaZzodziu nuimdinti cur. nuimti I: Vyresnybé nuimdino stoga M. Valancé (LKZ IV 66). Neturéty biti sutrumpinimo cur. /éisdyt/ lizdo antra8téje, nes ne visy jo prieSdéliniy veiksmazodziu iliustraciniai pavyzdziai traktuotini vienodai. Galima diskutuoti, paripinamuoju ar priezastiniu laikytinas veiksmazodis j/éisdyti sakinyje As Jleisdyciau sviesig saulele K\vD 115 (LKZ VII 243). Taéiau Gervétiy, Pelesés, Rédiinios duomenys kuratyvumo nerodo, pvz.: Jsga/asta peilj suléisdée pé dirza, kad astresnis but Grv (LKZ VII 244). 11. Piety auk&taidiy ir ryty aukStaiciy vilniskiy -(d)yu, -(d)inti priesagy vartojimo ypatybés liudija seniai Zinomgq 1) prieZastiniy (kauzatyviniy), paripinamujy (kuratyviniy) ir 2) dazZniniy (iteratyviniy), kartotiniy (frekventatyviniy), testiniy (duratyviniy) reikSmiy artuma. Kauzatyviniy veiksmazodziy kilmés i8 iteratyviniy hipoteze (Delbriick 1897: 119) laiké galima ir B. Serebrennikovas, remdamasis daznai pasitaikanciu Siy priesagu ir jy reikSmiy artumu (Serebrennikov 1974: 175-176). Atitinkami ide. kalby vediniai vadinami iteratyvais-kauzatyvais (Meje 1951: 191). Analizuojant lietuviy kalbos iteratyvus-kauzatyvus, nustatytas vediniy reikSmés priklausymas nuo pamatinio Zodzio reikSmés. “Jei pamatinis Zodis rei8kia aktyvy j objektq nukreipta veiksma, tai vediniai - arba iteratyvai (kartotine reikSmé daznai gerokai iSblukusi), arba kuratyvai. Jei pamatinis Zodis rei8kia judéjima ar kokj kita savaiminj procesa, tai jo vediniai turi prieZastine reikSme” (Kaukiené 1994: 204). Sis rySys pastebimas ir latviy kalbos veiksmazodziy su priesaga -ina- (giminiska lietuviy kalbos tarmiy priesagai -/moZ/) vartojimo atvejais. Latviy kalboje priesagos -inaveiksmazodZiai, kartais turintys ir formanta -d-, nors paprastai reiskia kauzatyvuma, gali turéti ir a) iteratyyumo atspalvi, pvz.: grabinat “barbenti, brazdenti, krebzdenti”, skubinat “skatinti, raginti, varyti, ginti” ar b) iteratyvine reiksme, pvz.: /uncinat (asti) “vizginti (uodega)”, purinat “purtyti, kratyti; purenti”. Tokie veiksmazodzZiai kaip audinat, sidinat reiSkia arba testini veiksma (ilgstoSu procesu) arba tq pat] kaip ir jy pamatiniai veiksmazodZiai aust, Stit (MLLVG 339). Piety aukStaiciy ir ryty aukStaiciy vilniSkiy tarmése iSrySkéja Siy priesagu reikSméms bendra ypatybé — veiksmo testinumas (duratyvumas). Visos aptariamos veiksmazodziy reikSmés 1) iteratyvinés, frekventatyvineés, duratyvinés ir 2) kauzatyvines, kuratyvines turi bendrg ilgesnés trukmés pozym}. Jos iSrei8kia veiksmus, sudetingesnius laiko atzvilgiu negu pamatiniy veiksmazodziy veiksmai. Siose snektose gausiai vartojama priesaga -(d)néti, reiSkianti dazZninius, 159 kartotinius, testinius veiksmus, daznai turi eigos veikslo reikSme, panaSiai kaip slavy kalbose (Vidugiris 1961: 228-229). Gali biti, kadslavy kalby kaimynysteé palaike taip pat ir priesagos -dyti (-dintf) veiksmo testinumo reik’me. Kad ir kokios bitty Sio rei8kinio prieZastys, tokie veiksmaZodZiai kaip atsakydyu, nusemdytt, priimdyt, uzremdyti ir kt., atrodyty, panaSts j paripinamuosius veiksmazodzius, tereiSkia ilgiau trunkant] pamatiniu Zodziu pasakoma veiksma. Si priesaga nebuvo pritaikyta dar sudétingesnei situacijai reikSti. Jos vediniai netapo parupinamaisiais veiksmazodZiais, suponuojanciais subjekto tarpininko (atlikéjo) buvima giliajame, kartais ir pavirSiniame, sakinio lygmenyje. Plg.: atnésdinti 1. cur. atne’ti 1: Plauciiins daug ... ragaisiy per tarnus atnesdino kiimams K. Donel (LKZ VIII 702); Baltazaras atnesdino aukso ir sidabro indus 1 (LKZ VIII 702). — atnesdyt 1. “atne’ti”: Tu, stineli, prauskis — aS tau cia valgytie atnesdysiu Aru 11 (Grv) (LKZ VIII 703). 12. ISvados. 12.1. Piety aukStaiciy ir ryty aukStaiciy vilniskiy priezastiniai veiksmazodzZiai zodynuose pateikiami ne visuomet tinkamai. Nepakankamai tiksliis reikSmiy ir gramatinés leksinés grupés apibiidinimai. Iliustraciniy sakiniy stygius daro tarminés leksikos vaizda neiSsamy, sunkina semantikos bei vartojimo tyrima. 12.2. Daugiau duomeny tarminiuose Zodynuose galima rasti formos tyrinéjimams. PanaSiausi j bk. atitikmenis yra pirminiai kito balsiy kaitos laipsnio prieZastiniai veiksmaZodzZiai. Yra priesaginiy veiksmaZodziy vartojimo skirtumy. Laziiny Snektoje gausiausias yra darybinis priezastiniy veiksmazodziy -(d) inti, -ina, -ino tipas, Druskininky Snektoje — -(d)yti, -o, -é tipas. Bendraties priesagos -int7 Druskininky Snektoje visai néra. Piety auk&taiciy priesaga -yt/, atsiradusi dél analogijos su naujomis bisimojo laiko formomis be a, sukélé darybiniy tipy mi8ima. Esamajame laike dél analogijos su bisimojo laiko formomis atsirado o-kamieno peréjimo j ja-kamienga atveju. Sios prieZastys salygojo varianty gausuma. 12.3. Priesagy -(d) yt, -(d)inti vediniai Siose tarmése gali reikSti ne tik kauzatyvuma, bet ir paprasta (ppr. testinj) veiksma ar iteratyyuma duratyvuma. Daznokai Siy priesagy veiksmazodZiai turi kitokias leksines reik8mes negu bk. Leksikografines traktuotés netikslumai paaiskinami klaidinanéiu iteratyviniy duratyviniy ir paripinamyjy veiksmazodziy formos bei sintaksinés aplinkos panasumu. Visas Siy priesagy vediniy reik8’mes 1) iteratyvines, frekventatyvines, duratyvines ir 2) kauzatyvines, kuratyvines jungia bendras ilgesnés trukmes pozymis. Piety aukStaiciy ir ryty auk8taiciy vilniskiy tarmése Sios priesagos pariipinamosios reikSmés nejgijo. Tad lingvistinés geografijos fakty Zinojimas gali padéti saugotis leksikografinés traktuotés klaidu. 160 LITERATURA IR SALTINIAI Arumaa P. 1930: Litauische Mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend, Dorpat: Postimees. Delbrick B. 1897: Vergleichende Syntax der indogermanischen Sprachen 1, Strassburg. DrskZ-Naktiniené G., Paulauskiené A, Vitkauskas V. Druskininky tarmés Zodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DZ, - Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas, Vilnius: Mintis, 1972. Endzelynas J. 1957: Balty kalby garsai ir formos, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literattros leidykla. GrvIKardelyté J. Gervéciy tarmé, Vilnius: Mintis, 1975. Jablonskis J. 1957: Rinktinia/ rasta/1, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiros leidykla. Kaukiené A, 1994: Lietuviy kalbos veiksmazodZio istorija 1, Klaipéda. LDZinkevi¢cius Z. Lietuviy dialektologija, Vilnius: Mintis, 1966. Lipskiené J., Vidugiris A. 1967: Dieveniskiy tarmé. — Lietuviy kalbotyros klausimai 9, 183-222. LKG II - Lietuwiy kalbos gramatika 2, Vilnius: Mintis, 1971. LKZ III-XVII - Lietuviy kalbos Zodynas 3-6, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiros leidyka, 1956, 1657, 1962; 7-9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10-15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1995, 1996. LzZPetrauskas J. Vidu giris A. Lazdny tarmés Zodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. Meje A. 1951: Obsceslavianskij jazyk, Moskva: Izdatel'stvo Inostrannoi literatury. MLLVG - Miasdienu Jatviesu literaras valodas gramatika 1, Riga: Latvijas PSR Zinatnu akadémijas izdevnieciba, 1959. Paulauskiené A. 1994: Lietuviy kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. Serebrennikov B, 1974: Verojatnostnye obosnovanija v komparativistike, Moskva: Nauka. Sukys J. 1960: Badingesnés Ramaskoniy tarmés ypatybés. — Lietuviy kalbotyros klausimai3, 177-189. Vidugiris A. 1961: Veiksmazodziai su priesagomis —inét ir -dinéti Zietelos tarméje. — Lietuvos TSR MA Darbai, Serija A, 2 (11), 219-231. THE SOUTHERN AUKSTAITISH AND EASTERN AUKSTAITISH VILNIUS SUBDIALECT CAUSATIVE VERBS FOUND IN DICTIONARIES Summary It is not always that Southern AukStaitish and Eastern AukStaitish Vilnius subdialect causative verbs are properly presented in dictionaries. The descriptions af their meanings and separate grammatical-lexical groups lack precision, the illustrative materials are not sufficient, which does not allow to form an exhaustive picture of dialectal vocabulary and makes investigation into its semantics and usage more difficult. In the Laziinai subdialect the formative type of causative verbs (-(d)jnti, -ina, -ino is most numerous e.g. riginti, -ina, -ino (LzZ 225), in the Druskininkai subdialect it is -(d) yt, -o, -é type e.g. skandyti, skafido, skafidé (Drsk7 327). The Druskininkai subdialect does not have the infinitive suffix - int. The Southern AukStaitisch suffix -yti, which found its way into the dialect by analogy with new forms of the future tense 161 without ‘n’, caused word-formation type mixing. Cases of the o-stem change into the ja-stem in the present tense, by analogy with future tense forms, have been observed, all this giving rise to abundance of variants, e.g. gydyti, g¥dzia (-ina, -o), -é (-ino) (DrskZ 99). The derivatives of the suffixes -(d) yt, -(d)int/ in these subdialects can denote not only causativity, but also a common action, iterativity or durativity e.g. smdyti, imdo, imdeé ‘imti, iminét?’(LzZ 92). There are no curative verbs at all. Inaccuracies in lexicographic interpretation can be accounted for by the misleading similarity of the forms of the iterative durative verbs and the curative verbs and their syntactic environment. 162