Pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių priežastiniai veiksmažodžiai žodynuose

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Gertrūda NAKTINIENĖ PIETŲ AUKŠTAIČIŲ IR RYTŲ AUKŠTAIČIŲ VILNIŠKIŲ PRIEŽASTINIAI VEIKSMAŽODŽIAI ŽODYNUOSE 1. Priežastinių ir parūpinamųjų veiksmažodžių pateikimo akademiniame “Lie- tuviy kalbos žodyne" (toliau — LKŽ) sunkumai paskatino plačiau pasidomėti jų vartojimu pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse. Ypač problemiš- ki yra šių tarmių priesagų -(J)ytr, -(J)intivediniai. Kai kurie iš jų nepamatuotai laikomi prežastiniais, pvz.: užremdėyti Pls (LKŽ XI 427), ar net parūpinamai- siais, pvz.: apleisdyti Rod (LKZ VII 243), atsakydyti Grv (LKZ XII 22), nu- seridyti Grv, Rod (LKZ XII 356-357), priimdyti Dv, Rod, Knv, Arm (LKZ IV 66). Tad įdomu panagrinėti, kokių priezastiniy (ir parūpinamųjų?) veiksmažo- džių yra pateikta “Lazūnų tarmės žodyne" (toliau — LzZ) ir “Druskininkų tar- mes žodyne“ (toliau — DrskŽ), palyginti j jų duomenis su LKŽ duomenimis bei įvairių autorių darbais. Išrinkti visi LzŽ ir DrskŽ pateikti veiksmažodžiai, tu- rintys formaliuosius bei semantinius priežastinių (parūpinamųjų) veiksmažo- džių požymius ir pamatinius žodžius, užfiksuotus šiuose žodynuose ar “Lietuvių kalbos žodyne". 2. Priežastiniai veiksmažodžiai LzŽ ir DrskZ, kitaip negu LKŽ, su pamati- niais žodžiais paprastai nesiejami. Kaip teigiama LzŽ įvade, gramatinėmis pa- žymomis veiksmažodžius žymėti atsisakyta, “nes daugelio jų charakteristika ne- siskiria nuo Ik." (LzŽ 11), o -dyti ir kai kurios kitos priesagos gali turėti ne vieną reikšmę, priklausančią nuo konteksto, todėl “be didesnio jų nagrinėjimo tokia charakteristika gali tik klaidinti" (LzŽ 11). DrskŽ yra tik keli atsitiktiniai atvejai, kai priežastiniai veiksmažodžiai sieja- mi su pamatiniais žodžiais: a) keli priežastiniai veiksmažodžiai pažymėti gram- atiniais sutrumpinimais, pvz., migdyti caus. migti (DrskŽ 210), b) kelis kartus pavartotos perifrazės “daryti, kad...”, “versti (ką daryti)", pvz.: siūgždyti, -0, -€ “daryti, kad Siugzdety” (DrskZ 377), (DZ,- prz.), 2 pidyti, pūdžia, -ė “versti pūti" (DrskZ 285), plukdyti, phikdo, plikdé 1. “mokyti, versti plaukti" (DrskZ 274). Ribojant žodynų apimtį buvo pasirinkti pateikimo būdai, kai žodžiai lygina- mi su bendrinės kalbos atitikmenimis, pateiktais DZ, LzŽ aiškinama “kaip Ik." (po žodžių, reikšme ir forma sutampančių su DZ) ir “kaip Ik. 1" (po žodžių, kurių forma kuo nors skiriasi, bet pirmoji reikšmė sutampa su pateiktąja DZ). Panašiai elgiamasi ir DrskZ. Siejant žodžius su DZ, pateiktais atitikmeni- mis, vartojami Sie nuorodų būdai: “kaip bk.”, “kaip bk. reikšme“, “kaip bk. 154 reikšmėmis". Kad veiksmažodis šiuose žodynuose laikomas priežastiniu, paprastai galima suvokti tik netiesioginiu būdu. Pvz.: lipdyti, lipdo, lipdė “kaip bk." (DrskZ 193) — plg. lipdyti, lipdo, lipdė 1. prž. 2 lipti 1 (DZ, 372); skandyti, skando, skande “kaip bk. reikSmemis” (DrskZ 327) — plg. skandinti, -a, -0 1. pr. skesti 1. (DZ, 704). Tas pat pasakytina ir apie aiškinimą sinonimais, pvz., mirkdyty, -ina, -ino “Slapinti” (DrskZ 212) — plg. $/apinti, -a, -o “daryti šlapią" (DZ, 817), t.y. “da- ryti kokį" yra įprastinė būdvardinės kilmės prieZastiniy veiksmažodžių perifra- zė. Tokie netikslūs reikšmių apibūdininiai, iliustracijos nepateikimas glaustumo sumetimais daro tarminės leksikos vaizdą neišsamų, o semantikos bei vartoji- mo tyrimą dažnai net neįmanomą. Ne visuomet pasiseka nustatyti, ar atitinka priežastinių veiksmažodžių ir jų pamatinių žodžių reikšmės, pamatinis žodis kartais net nepateikiamas. 3. Mažiausiai skirtumų nuo bk. turi pirminiai kito balsių kaitos laipsnio veiks- mažodžiai, kurie nors ir nereguliariai žodynuose (DZ, DZ, DZ, , LKZ) bei teorinėje literatūroje yra laikomi prieZastiniais (Jablonskis 1957: 289; LKG II 25; Paulauskienė 1994: 286 — 287). Kad jie ir šiuose tarminiuose žodynuose tokiais laikomi, galima tik spėti iš pateikimo, pvz., plėšti, -ia, -¢ “kaip Ik. 1" (LzŽ 200) — plg., plėšti, -ia, -ė pri. plyšti. 1. “dreksti, lupti nuo paviršiaus" (DZ, 573). Formos skirtumas nuo bk. atitikmenų pasitaiko tik vienas kitas. Minétinas veiksmažodis grduti, -na, grove “versti” (LzZ 84) šalia griūti, griūna, griūvo (LzZ 87), esam. I. III asm. variantas kė/a šalia kélia (DrskŽ 146). LzŽ neužfiksuotos reikšmės, kuriomis būtų galima tiesiogiai sieti veiksma- žodžius dziduti (LzŽ 68), traukti (LzZ 269), vefsti (LzZ 284) su veiksmažo- džiais džiūti (LzZ 68), trūkti (LzŽ 271), virsti (LzŽ 288). Neaišku, ar tų reikš- mių šioje šnektoje nėra, ar jos nebuvo užrašytos leksikos duomenų rinkėjų. 4. Gana gausus LzŽ yra priežastinių veiksmažodžių darybinis tipas -inti, -ina, -ino. Daugumas jų sutampa su atitinkamais bk. veiksmažodžiais, pvz.: b4A/- tinti, -ina, -ino “kaip Ik." (LzŽ 31): baltas (LzZ 31), balti (LzŽ 31); rūginti, -ina, -ino “kaip lk." (LzZ 225): rūgti (LzZ 226) ir t.t. Analogiškų priesagos -intfi vedinių randama Dievėniškėse, pvz.: reik'a pa- val ginc’ (pavalgydinti) vaikūs (Lipskienė, Vidugiris 1967: 207). Tarp DrskZ pateiktų priežastinių veiksmažodžių ypatingu gausumu išsiski- ria šio tipo potipis -yti, -ina, -Ino. Druskininkų šnektoje, kaip ir kitose pietų aukštaičių šnektose, priesagos -inti veiksmažodžiai yra perėję į priesagos -y#/ veiksmažodžius. Šių priesagų svyravimai, nors ir nepakankamai ištirti, yra žinomi ir plačiau, pvz., Š/apinti || šlapyti Ukmergė (LD 198). Bendraties priesaga -ytr tikriausiai bus atsiradusi dėl analogijos su naujomis būsimojo laiko formomis be n, kilusiomis dėl fonetinio dėsnio in/s>y veikimo 155 (Endzelynas 1957: 181; LKG II 265). Priesagos -inti Druskininkų šnektoje visai nėra, todėl DrskZ šių veiksmažo- džių antraštėse iškeliama bendratis su -ytr. Elgiamasi priešingai negu LKŽ, kur kartu pateikiami daugelio tarmių ir šnektų faktai. Čia bendraties tos pačios šaknies variantai, kai esamojo ir būtojo kartinio laiko formos sutampa, patenka į vieną žodyno straipsnį. Bendraties priesaga -yti LKŽ nurodoma kaip priesa- gos -inti variantas, pvz.: sadsinti(-yti), -ina, -ino Drsk, Grv (LKZ XII 217-218). Iš šio potipio veiksmažodžių išsiskiria: a) kirčiavimo variantai, pvz.: dZiovy- ti, -ina, -ino (DrskŽ 82), ilsyti, -ina, -ino “varginti" (DrskZ 119), juokyti, -ina, -ino “kaip bk. reikšme" (DrskŽ 129); b) reikšmių variantai, pvz.: nugeibyti, -ina, -ino “numarinti (DrskŽ 97), gyvyti, -ina, -ino “gaivinti” (DrskŽ 104), grynyti, -ina, -ino “daryti neturtingą" (DrskZ 113): plg. gryninti, -a, -o “daryti gryną“ (DZ, 187). 5. Palyginti su bendrine kalba priezastiniy veiksmažodžių darybos tipas -yz, -0, -ė pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse yra retas. Pavyzdžių LzŽ ir DrskŽ randama tik vienas kitas, pvz.: junkyti, -o, -ė 1. “atpratinti žįsti", 2. “mokyti” (DrskZ 127): junkti (DrskŽ 128), gesyti, géso, gésé žr. gesinti (LzŽ 79). 6. Labai darus yra priesagos -yti varianto -dyt/ darybos potipis -dyti, -o, -€. Daugelis iš šio potipio veiksmažodžių yra tokie pat kaip bk., pvz.: 1) gydyti, -0, -ė “kaip 1k.” (LzZ 79): 1 gyti (LzZ 81), migdyti, migdo, migdė “kaip 1k.” (LzŽ 163): migti(LzŽ 163), tildyti, -o, -ė “kaip 1k.” (LzŽ 267): titi (LzŽ 267) ir tt; 2) klupdyti, klipdo, klūpdė “kaip bk." (DrskZ 159): klūpti (DrskZ 159), tupdyti, tūpdo, tūpdė 1.“ daryti, kad tupéty” (DrskŽ 422): tupėti (DrskŽ 422); žėldyti, -o, -ė 1. “daryti, kad zelty” (DrskZ 474): Zélti (DrskŽ 474) ir t.t. Druskininkų šnektoje pastebėta o-kamieno veiksmažodžių perėjimo į sa-ka- mieną atvejų, pvz.: girdžia (DrskŽ 102) “girdo”, migdžia (DrskZ 210) “migdo”, pūdžia (DrskZ 285) “pūdo" ir t. t. Šios priesagos o-kamieno formų perėjimą į Ja-kamieng Gervėčių šnektoje yra aprašiusi J. Kardelytė, pvz.: girdz'a— girdžia “girdo”, rddz’a~ rodžia “rodo”, unšildz' a — anšildžia “įšildo" (GrvT 82-83). Z. Zinkevičiaus duomenimis, priežastinių -d- priesagos veiksmažodžių ia- kamieno formos pastebėtos daugelyje rytų aukštaičių šnektų. “Svyravimui pra- džią bus davęs vienodas būtasis laikas, plg. gydo, gydė ir snaudžia, snaude” (LD 344), 7. Nedaug rasta -dyti, -dina, -dino darybos potipio priežastinių veiksmazo- džių (jų esamojo ir būtojo kartinio laiko formos žodynuose paprastai pateikia- mos be -d-), pvz.: Sokdyti, -ina, -ino 1.“ daryti, kad šoktų" (DrskŽ 383), trukdy- ti, -ina, -ino 1. “gaisinti laiką, kliudyti” (DrskZ 420) ir t.t. 8. Tik du žodžiai LzZ rasti su formomis -yti, -ija, -ijo — baltyti, -ija, -ijo (LzZ 31): baltas, balti (LzŽ 31) ir slaviškos šaknies čfstyti, -ija, -ijo “valyti” (LzŽ 48) — yra visai netipiški šios sistemos dariniai. 9. Abiejų —- Druskininkų ir Lazūnų — šnektų priežastiniams veiksmažodžiams 156 būdingas variantiškumas. LzŽ pasitaiko variantų tarp -inti, -ina, -ino ir -(d) yti, -0, -ė veiksmažodžių, pvz.: gesyti, gėso, gėse žr. gesinti (LzZ 79): gesinti, -ina, -ino (rt.) “kaip lk.” (LzZ 79), pirkdyti, pirkdo (pirkdžia), pirkdė žr. pirkdinti (LzZ 195): pirkdint, -ina, -ino “pirkti” (LzZ 195), sdldyti, -o, -ė zr. saldinti (LzZ 228): saldinti, -ina, -ino “kaip 1k.” (LzZ 228). Variantai -(d)yti, -0, -ė visai pamatuotai nurodomi į -intr, -ina, -ino kaip pagrindinius: pastarieji yra patys dažniausi iš visų LzŽ užfiksuotų priežastinių veiksmažodžių. Druskininkų šnektoje kaip ir kitose pietų aukštaičių šnektose, šie darybos tipai ir potipiai yra dar labiau sumišę ir gausūs gretiminių variantų. Kadangi varijuoja dažniausiai esamojo ir būtojo kartinio laiko formos, tai jos paprastai pateikiamos tame pačiame straipsnyje, pvz.: gydyti, gydzia (-ina, -ino), -€ (-ino) “kaip bk. reikšme" (DrskŽ 99), girdyti, girdžia (-ina), -ė (-ino) 1. “kaip bk. reikšme" (DrskŽ 102), migdyti, -ina (migdžia), -ino (migdė) (DrskZ 210), žū- dyti, -ina (-0), -ino (-ė) žr. žudyti (DrskŽ 484): žudyti, žūdo, žūdė (nj.?) “kaip bk." (DrskŽ 484) ir t.t. Toks mišimas, kai vietoj a-kamieno formų vartojamos formos su -/na ir at- virkščiai, yra gana plačiai paplitęs pietų aukštaičių šnektose. Z. Zinkevičiaus nuomone, “mišimui pradžią galėjo duoti bendratis, kuri plačiai svyruoja tarp formų su -ytr ir -inti” (LD 344). Tad fonetinis dėsnis, pakeitęs būsimojo laiko formą, privertė pakisti bendra- tį, o šis pakitimas sumaišė darybinius priežastinių veiksmažodžių tipus. Vieno- das būtasis laikas, sukėlęs sa-kamieno veržimąsi | a-kamieno esamąjį laiką, dar labiau pagausino variantų. 10. Priesagų -(d)yti, -(d)inti vediniai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vil- niškių tarmėse kaip ir bk. (plg. LKG II 262), tik dažniau, gali reikšti ne tik kauzatyvą, bet ir a) paprastą (dažniausiai neapibrėžtos trukmės) veiksmą, pvz., audyti, aūdo, aūdė “auti(s)” (LzZ 26), b) su garsu susijusį pasikartojantį ar testinį veiksmą, pvz., knibZdyti, knibždo, knibždė “brazdéti” (DrskŽ polių c) pasikartojantį neapibrėžtos trukmės veiksmą (iteratyvumą duratyvumą), pvz., vesdyti, vėsdo, vėsdė žr. vesdinėti (LzŽ 285). LzŽ sudarytojų teigimu, iteratyviniai duratyviniai -dytr, -inti veiksmažodžiai Lazūnų šnektoje yra gana paplitę (LzŽ 8). Apie duratyvinius - d- vedinius Dievėniškių, Gervėčių, Lazūnų, Zietelos šnek- tose rašė jau P. Arumaa (Arumaa 1930: 57-58, 63, 68, 78). Rėdūnios ir Lazūnų šnektose konstatuotas priesagos -dyti vartojimas vietoje arba greta -(d)inéti tomis pačiomis reikšmėmis (Vidugiris 1961: 224, 227). Analizuotas iteratyvinių priesagų -dyti, -(d)inė(dy)ti vartojimas Gervėčių šnektoje (GrvT 77, 82-83). Žodynuose neretai pasitaikantis leksinis aiškinimas rodo tai, kad vis dėlto ne visuomet galima tiksliai nusakyti veiksmažodžio pavartojimo konkrečiame sakinyje pobūdį. Pvz.: imdyti, irūdo, irūdė, “imti, iminéti” (LzŽ 92), sukdyti, 157 sūkdo, sūkdė “sukti, kraipyti” (DrskZ 355). Panašus reiškinys konstatuotas aprašant Ramaškėnių, Zietelos šnektas. Prie- sagos -dyti veiksmažodžiai šiose šnektose veiksmo pasikartojimo gali ir ne- reikšti (Šukys 1960: 183; Vidugiris 1961: 223-225). Dievėniškių šnektoje priesa- ga -dyti “gali reikšti tiek kartotinį (dažnai per tam tikrą laiko tarpą besikarto- jantį), tiek vientisinį išplėstą veiksmą, jo trukmę (Lipskienė, Vidugiris 1967: 206). Šių vieksmažodžių bei bk. ir kitų tarmių priežastinių ir parūpinamųjų veiks- mažodžių a) forma, b) sakinių sandara, dažnokai ir jų elementų semantinė dermė būna panašūs. Pvz.: pirkdinti, -ina, -ino 1. cur. pirkti 1: Dirbysiu Zagre- le, pirkdysiu jautukus, kaldysiu noragėlius Klp (LKZ IX 1089) — 2. “pirkti”: LandZioja vaikai po tvoras, kelines palupa, rubaska palupa, ir tu pirkdin’ vel Lz — (LKZ IX 1089); nuredgdinticur. nurengti 1: Bloko raštvedys juos nurengdino B. Sruog (LKZ XI 445) — nurengdyti “nurengti”: Paporino, kap ragana sesele pagriové ir nurengdé Zrm (LKZ XI 445). Pateikiant šių reikšmių vartojimo atvejus pasitaiko leksikografinés traktuo- tės netikslumų. Jokiais pavyzdžiais neparemtas sutrumpinimo cur. prirašymas prie veiksmažodžio rengdyti lizdo, kurio visi priešdėliniai veiksmažodžiai tei- singai aiškinami nepriesaginiais bk. atitikmenimis (LKŽ XI 445). Neturėjo būti laikomas parūpinamuoju veiksmažodis nusémdyti, pvz.: Pastačiau per didelį sagoną, vandenio daug — nusemdžiaū kiek Rod (LKŽ XII 356-357). Nelaikytinas priežastiniu veiksmažodis užremdyti caus. užremti 1: UZrer- dom duris ir eisim gult Pls (LKŽ XI 427). Tai greičiausiai yra iteratyvinės dura- tyvinės reikšmės pavyzdys. Parūpinamųjų veiksmažodžių, atitinkančių visus jų skyrimo kriterijus (kaip bk. dusdinti, kaldinti, siūdinti), nerasta ir tarminiuose žodynuose LzZ, DrskZ. Du sutrumpinimo cur. ER atvejai DrskZ yra atsitiktiniai: mirkyti, -ina, -ino cur. mirkti 1. “laikyti įmerkus", 2. “lieti vandeniu" (DrskŽ 212); myždyti, myždo, myždė cur. myžti (DrskŽ 213). Abiejų pamatiniai veiksmažo- džiai yra intranzityviniai, o sakinių gilioji struktūra neatitinka sudėtingos saki- nių su parūpinamaisiais veiksmažodžiais struktūros [(subjektas iniciatorius + jo kuruojantis veiksmas)> (subjektas veiksmo atlikėjas ar tarpininkas + kon- kretus jo veiksmas) (objektas + jo būsenos kitimas ar veiksmas)]. Veiksmazo- dzio dirbdyti, dirbdo, dirbdė “kaip bk. reikšme": pridi.rbd{i)e patagra piju. | turės'u paki mirs'i (DrskŽ 68) panašumas į dirbdinti, -a, -o prp. dirbti 2 (DŽ, 122) tėra išorinis. Kiek mažiau leksikografinés traktuotės problemų sudaro tie atvejai, kai mi- nėtųjų tarmių priesagų -(d)yti, -(d)inti veiksmažodžiai turi kitas leksines reikš- mes. Pvz.: nutvodyti “nuplūkti": [Linų galvutes] kultuve tvoja ir nutvodo Grv (LKŽ XVII 329) — nutvodinti cur. nutvoti 1: Rykštėmis nutvodina S. Dauk (LKŽ XVII 329). Tačiau ir čia gali pasitaikyti vienas kitas netikslumas. Neturėjo būti sutrum- 158 pinimo cur. prie leksiškai pakitusių reikšmių veiksmažodžio priimdyti cur. pri- imti. 1. “paimti sau ar pas save": Viedma vaiką priimdė savo globon (ps.) Dv [...J, 2. “pavaišinti": Svečius priimdė ir pyragu, ir noragu Rod [...], 3. refl. “dėtis į galvą; atsiminti": Ką kas sako, aš ir prisiūūndaū Arm (LKŽ IV 66). Šiuos var- tojimo pavyzdžius galime palyginti su tikru parūpinamuoju veiksmažodžiu nuirū- dinti cur. nuirati 1. Vyresnybė nuimdino stogą M. Valanč (LKŽ IV 66). Netu- rėtų būti sutrumpinimo cur. /ėisdyti lizdo antraštėje, nes ne visų jo priešdėlinių veiksmažodžių iliustraciniai pavyzdžiai traktuotini vienodai. Galima diskutuo- ti, parūpinamuoju ar priežastiniu laikytinas veiksmažodis j/éisdyti sakinyje Aš Heisdyciau šviesią saulelę KWD 115 (LKZ VII 243). Tačiau Gervėčių, Pelesos, Rėdūnios duomenys kuratyvumo nerodo, pvz.: Išgaląstą peilį sulčisdė pe diržą, kad aštresnis būt Grv (LKŽ VII 244). 11. Pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių -(d)ytr, -(d)inti priesagų var- tojimo ypatybės liudija seniai žinomą 1) priežastinių (kauzatyvinių), parūpina- mųjų (kuratyvinių) ir 2) dažninių (iteratyvinių), kartotinių (frekventatyvinių), tęstinių (duratyvinių) reikšmių artumą. Kauzatyvinių veiksmažodžių kilmės iš iteratyvinių hipotezę (Delbrūck 1897: 119) laikė galima ir B. Serebrennikovas, remdamasis dažnai pasitaikančiu šių priesagų ir jų reikšmių artumu (Serebrennikov 1974: 175-176). Atitinkami ide. kalbų vediniai vadinami iteratyvais-kauzatyvais (Meje 1951: 191). Analizuojant lietuvių kalbos iteratyvus-kauzatyvus, nustatytas vedinių reikšmės priklausymas nuo pamatinio žodžio reikšmės. “Jei pamatinis žodis reiškia aktyvų į objektą nukreiptą veiksmą, tai vediniai - arba iteratyvai (kartotinė reikšmė dažnai gerokai išblukusi), arba kuratyvai. Jei pamatinis žodis reiškia judėjimą ar kokį kitą savaiminį procesą, tai jo vediniai turi priežastinę reikšmę" (Kaukienė 1994: 204). Šis ryšys pastebimas ir latvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -ind- (gimi- niška lietuvių kalbos tarmių priesagai -inoti) vartojimo atvejais. Latvių kalboje priesagos -ina- veiksmažodžiai, kartais turintys ir formantą -d-, nors paprastai reiškia kauzatyvumą, gali turėti ir a) iteratyvumo atspalvį, pvz.: grabinat “bar- benti, brazdenti, krebzdenti”, skubinat “skatinti, raginti, varyti, ginti” ar b) iteratyvinę reikšmę, pvz.: /uncinat (asti) “vizginti (uodega)”, purinat “purtyti, kratyti; purenti“. Tokie veiksmažodžiai kaip audinat, Šūdinat reiškia arba tęs- tinį veiksmą (ilgstošu procesu) arba tą patį kaip ir jų pamatiniai veiksmažodžiai aust, šūt (MLLVG 339). Pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse išryškėja šių priesagų reikšmėms bendra ypatybė — veiksmo tęstinumas (duratyvumas). Visos aptariamos veiksmažodžių reikšmės 1) iteratyvinės, frekventatyvinės, duratyvi- nės ir 2) kauzatyvinės, kuratyvinės turi bendrą ilgesnės trukmės požymį. Jos išreiškia veiksmus, sudėtingesnius laiko atžvilgiu negu pamatinių veiksmažodžių veiksmai. Šiose šnektose gausiai vartojama priesaga -(J'inėti, reiškianti dažninius, 159 kartotinius, tęstinius veiksmus, dažnai turi eigos veikslo reikšmę, panašiai kaip slavų kalbose (Vidugiris 1961: 228-229). Gali būti, kadslavų kalbų kaimy- nystė palaikė taip pat ir priesagos -dyti (-dintr) veiksmo tęstinumo reikšmę. Kad ir kokios būtų šio reiškinio priežastys, tokie veiksmažodžiai kaip atsakydy- ti, nuserndyti, priimdyti, užremdyti ir kt., atrodytų, panašūs į parūpinamuosius veiksmažodžius, tereiškia ilgiau trunkantį pamatiniu žodžiu pasakomą veiks- mą. Ši priesaga nebuvo pritaikyta dar sudėtingesnei situacijai reikšti. Jos vedi- niai netapo parūpinamaisiais veiksmažodžiais, suponuojančiais subjekto tarpi- ninko (atlikėjo) buvimą giliajame, kartais ir paviršiniame, sakinio lygmenyje. Plg.: atnėšdinti 1. cur. atnešti 1: P/laučiūns daug ... ragaišių per tarnus atnešdi- no kūmams K. Donel (LKŽ VIII 702); Baltazaras atnešdino aukso ir sidabro indus 1 (LKZ VIII 702). — atnešdyti 1.“atnešti": Tu, sūneli, prauskis — aš tau čia valgytie atnešdysiu Aru 11 (Grv) (LKZ VIII 703). 12. Išvados. 12.1. Pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių priežastiniai veiksmažodžiai žodynuose pateikiami ne visuomet tinkamai. Nepakankamai tikslūs reikšmių ir gramatinės leksinės grupės apibūdinimai. Iliustracinių sakinių stygius daro tar- minės leksikos vaizdą neišsamų, sunkina semantikos bei vartojimo tyrimą. 12.2. Daugiau duomenų tarminiuose žodynuose galima rasti formos tyrinėji- mams. Panašiausi į bk. atitikmenis yra pirminiai kito balsių kaitos laipsnio priežas- tiniai veiksmažodžiai. Yra priesaginių veiksmažodžių vartojimo skirtumų. Lazūnų šnektoje gau- siausias yra darybinis priežastinių veiksmažodžių -(d)inti, -ina, -ino tipas, Drus- kininkų šnektoje — -(d')yti, -o, -€ tipas. Bendraties priesagos -inti Druskininkų šnektoje visai nėra. Pietų aukštaičių priesaga -yti, atsiradusi dėl analogijos su naujomis būsimojo laiko formomis be zn, sukėlė darybinių tipų mišimą. Esama- jame laike dėl analogijos su būsimojo laiko formomis atsirado o-kamieno per- ėjimo į sa-kamiena atvejų. Šios priežastys sąlygojo variantų gausumą. 12.3. Priesagų -(Jyti, -(d)inti vediniai šiose tarmėse gali reikšti ne tik kau- zatyvumą, bet ir paprastą (ppr. tęstinį) veiksmą ar iteratyvumą duratyvumą. Dažnokai šių priesagų veiksmažodžiai turi kitokias leksines reikšmes negu bk. Leksikografinės traktuotės netikslumai paaiškinami klaidinančiu iteratyvinių duratyvinių ir parūpinamųjų veiksmažodžių formos bei sintaksinės aplinkos panašumu. Visas šių priesagų vedinių reikšmes 1) iteratyvines, frekventatyvi- nes, duratyvines ir 2) kauzatyvines, kuratyvines jungia bendras ilgesnės trukmės požymis. Pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse šios priesagos parūpina- mosios reikšmės neįgijo. Tad lingvistinės geografijos faktų žinojimas gali padėti saugotis leksikografinės traktuotės klaidų. 160 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Arumaa P. 1930: Litauische Mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend, Dorpat: Posti- mees. Delbriick B. 1897: Vergleichende Syntax der indogermanischen Sprachen 1, Strassburg. DrskZ-Naktiniené G, Paulauskienė A, Vitkauskas V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DŽ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. Endzelynas J.1957: Baltų kalbų garsai ir formos, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. GrvT- Kardelytė J. Gervėčių tarmė, Vilnius: Mintis, 1975. Jablonskis J. 1957: Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Kaukienė A. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija 1, Klaipėda. LD- Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis, 1966. Lipskienė J, Vidugiris A. 1967: Dieveniškių tarmė. — Lietuvių kalbotyros klausimai 9, 183-222. LKG II — Lietuvių kalbos gramatika 2, Vilnius: Mintis, 1971. LKŽ III-XVII — Lietuvių kalbos žodynas 3-6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatū- ros leidyka, 1956, 1657, 1962; 7-9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10-15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996. LzŽ- Petrauskas J., Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. Meje A. 1951: Obsceslavianskij jazyk, Moskva: Izdatel'stvo Inostrannoi literatury. MLLVG - Mūsdienu latviešu literaras valodas gramatika 1, Riga: Latvijas PSR Zinatnu akadė- mijas izdevnieciba, 1959. Paulauskienė A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Serebrennikov B. 1974: Verojatnostnyje obosnovanija v komparativistike, Moskva: Nauka. Šukys J.1960: Būdingesnės Ramaškonių tarmės ypatybės. — Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 177-189. Vidugiris A. 1961: Veiksmažodžiai su priesagomis —ineti ir -dinéti Zietelos tarmėje. — Lietuvos TSR MA Darbai, Serija A, 2 (11), 219-231. THE SOUTHERN AUKŠTAITISH AND EASTERN AUKŠTAITISH VILNIUS SUBDIALECT CAUSATIVE VERBS FOUND IN DICTIONARIES Summary It is not always that Southern Aukštaitish and Eastern Aukštaitish Vilnius subdialect causa- tive verbs are properly presented in dictionaries. The descriptions af their meanings and separa- te grammatical-lexical groups lack precision, the illustrative materials are not sufficient, which does not allow to form an exhaustive picture of dialectal vocabulary and makes investigation into its semantics and usage more difficult. In the Lazūnai subdialect the formative type of causative verbs (-(d)inti, -ina, -ino is most numerous e.g. rūginti, -ina, -ino (LzZ 225), in the Druskininkai subdialect it is -(d)yti, -o, -€ type e.g. skandyti, skarido, skaūdė (DrskZ 327). The Druskininkai subdialect does not have the infinitive suffix -intr. The Southern AukStaiti~ch suffix -yti, which found its way into the dialect by analogy with new forms of the future tense 161 without ‘n’, caused word-formation type mixing. Cases of the o-stem change into the ja-stem in the present tense, by analogy with future tense forms, have been observed, all this giving rise to abundance of variants, e.g. gydyti, gydžia (-ina, -0), -ė (-ino) (DrskZ 99). The derivatives of the suffixes -(d') yti, -(d)inti in these subdialects can denote not only cau- sativity, but also a common action, iterativity or durativity e.g. /mdyti, imdo, imdé “imti, imine- ti’'(LzZ 92). There are no curative verbs at all. Inaccuracies in lexicographic interpretation can be accounted for by the misleading similarity of the forms of the iterative durative verbs and the curative verbs and their syntactic environment. 162