Daiktavardžio „širdis“ semantika

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Zita ŠIMĖNAITĖ DAIKTAVARDŽIO ŠIRDIS SEMANTIKA Šiandien kalbotyroje visuotinai priimta struktūralistų tezė apie sisteminį kal- bos pobūdį (Ivič 1973: 71): į kalbą žiūrima kaip į sistemą, o žodį — kaip į siste- mos elementą. Galėtume paminėti prancūzų kalbininko G. Gijomo (G. Guil- laume) darbuose nuolat kartojamą teiginį, kad “kalba — tai sistemų sistema” (Gijom 1992: 6, 12, 53). Žodynas — irgi sistema: jame tam tikra tvarka pateikiami ir aprašomi žo- džiai. Bet koks aiškinamasis žodynas — jau semantinės žinios. Žodžio straipsnis aiškinamajame žodyne — semantinės analizės pradžia. Žo- dynininkai atlieka pirminį žodžio reikšmių tyrimą, net galima sakyti, kad “leksi- kografinei praktikai<...> priklauso pagrindinis vaidmuo, aprašant leksinę se- mantika” (Kotelova 1974: 48). Semantikos mokslas naudojasi tuo, ką surenka ir susistemina leksikografija (Kasares 1958: 63; taip pat Kuznecova 1982: 48). Visi leksinės semantinės analizės darbai remiasi žodynuose pateiktais reikšmių aiškinimais ir jų iliustracine medžiaga. Tolesnės semantinės analizės užduotis — pažiūrėti į žodį kaip į kalbos visu- mos dalį, nustatyti, kaip jis funkcionuoja, santykiaudamas su kitais kalbos ele- mentais. Akademinio “Lietuvių kalbos žodyno" 14 tome leksikografiškai aprašėme daiktavardį širdis (LKŽ XIV 850-897): pateikėme 23 reikšmes ir išskyrėme apie 500 frazeologizmų. Straipsnyje pabandysime panagrinėti šio žodžio seman- tinius ryšius su kitais žodžiais, rasti jo vietą kalbos sistemoje ir išsiaiškinti jo reikšmių semantinius dėsningumus. Nurodysime bendriausius semantinius po- žymius (semas), organizuojančius sirdies mikrosistemą, aptarsime reikšmių mo- tyvaciją, jų hierarchiją, reguliariosios polisemijos dalykus. Kalbos raiška, žodžių formalioji sandara gali būti aprašoma gana sistemiš- kai. Kalbos turinio, žodžių reikšmių sisteminimas sudėtingesnis, komplikuotes- nis, nes dauguma žodžių yra daugiareikšmiai. Tačiau tekste žodis visados varto- jamas viena reikšme (daugiausia — dviem). Leksinės semantinės sistemos negalima tiksliai apibrėžti, nes žodžiai nėra vienarūšiai, jų santykiai yra patys įvairiausi. Visuotinė leksikos semantinę siste- ma iki šiol nesukurta (Paulauskas 1987: 6). Reikėtų iš karto atsisakyti sumany- mo sudaryti žodžių semantinę sistematiką, remiantis kokiu nors vienu kriteriju- mi (Stepanov 1981: 46). Visų žodžių reikšmių taip pat neaprašysi vienu metodu (Fillmor 1983: 50; Jakaitienė 1988: 102). Nėra paprasta formalizuoti daugia- 62 nių-semantinių grupių. Reikšmės dažnai neturi tikslių ribų, skiriasi jų kalbinis statusas (Nikitin 1983: 23, 49), kitokia jų istorinė raida. Pagrindinė reikšmė 1. Daiktavardis širdis, kalbant apie pagrindinę reikšmę S)s priklauso kon- krečiosios semantikos žodžių klasei, kūno dalių pavadinimų (somatizmy) leksi- nei-semantinei grupei. Visą kalbos žodyną sistemina giminės-rūšies (hiponiminiai) ir dalies-visu- mos (partoniminiai) santykiai (Nikitin 1988: 73). Kūno dalių pavadinimus jun- gia dalies ir visumos santykiai. Somatizmai yra “neskaidomos visumos" (“Hepaz6opHoro Irejroro" Arutiunova 1980: 173, “Kepa3sėMHoro nejioro" Ufimceva 1986: 122) dalys. Kūnas yra “ne- skaidoma visuma”, kadangi jo sudedamosios dalys iš tikrųjų negali funkcionuo- ti atskirai, nes priklauso nuo visumos: jas galime išvardyti — mąstymo procese jos iškyla kaip tam tikras sąvokos, — bet nė viena iš jų negali pakeisti visumos — kūno (Karaulov 1976: 133). Tarp Širdiesir kūno yra partoniminiai santykiai: kūnas — visuma, Širdis — kūno dalis. Tai privatyvinė opozicija (požymio turėjimas/neturėjimas), būdinga hiponimijai. Tarp atskirų kūno dalių pavadinimų yra ekvipolentinės opozicijos (lygiaverčiai santykiai): jie yra partonimai, žymintys visumos dalis, juos vienija bendra integralinė sema — “kūno dalis“. “Neskaidomai visumai” būdingas topografinis, konfigūracinis ir funkcinis skai- dymas (Arutiunova 1980: 175): somatizmai skiriasi pagal padėtį visumos atzvii- giu, pagal formą ir atliekamą funkciją. Kūno dalis galime suskirstyti į išorines ir vidines (vidaus organus). Galėtume išskirti šias partonimo širdis diferencines semas: “vidus”, “centras”, “funkcija”. Pagrindinė Širdies reikšmė — “kūno vi- daus dalis, centrinis kraujo varomasis organas, primenantis apversto kūgio for- mą". 2. Širdies vardas svarbus kaip daikto pavadinimas, bet ne mažiau svarbūs ir širdies požymiai: “Gilumos struktūroje visi daikto požymiai gali būti apibrėžia- mi apibendrintai kaip tai, kas priklauso daiktui — jo buvimas, veiksmas, ypaty- bė" (Paulauskienė 1994: 166). 2.1. Išgirdus žodį Širdis, kyla klausimas: kieno širdis? Laukiama patikslini- mo. Sintagminių žodžių santykių analizė parodo, su kokiais žodžiais ar žodžių grupėmis s7rdis gali sudaryti junginius. Dažniausiai pasikartojantys, tipiški jun- giniai padeda išskirti integralines semas. Dažnuose daiktavardiniuose prijungiamuosiuose junginiuose Širdis apibrė- žiama kito daiktavardžio kilmininko linksniu: pažyminio priklausymo reikšmė atskleidžia visumos ir dalies santykius, pvz.: Žmogaus širdis yra maždaug jo kumščio dydžio LKZ XIV 850 63 (VLaš)*. Paklausai, kapzvirblelio širdėlė tik dilda, tik dilda LKŽ XIV 851 (MI). Kumelio širdies duotsuéstie, tai būsi sveika LKŽ XIV 850(Lz). 70 beržo širdis jau supuvusi 'LKŽ XIV 865 (Krz). Iš linų širdžių marškinius, abrūsus ausdavo LKŽ XIV 865 (Ps). Morkvos šir- dis plona -— gera morkvukė LKŽK (Brb). Vieni lapai bebuvo, širdys išimtos [kopūstų] LKŽ K (Tn). Pareisuot | namo), [išvagotų sétiniy] širdikes atkrapštysuot nū Žemių LKŽ XIV 865 (Pj). Kopūstų širdelė neažmegzta LKŽ XIV 865 (MI). Širdukė žolyno pilna bičių LKŽ XIV (Drsk). Ši r- dikes [obuolių] kiau/ei supyliau Dūn 7.371. Pririša pri varpo šir- dies strykelį LKZ XIV 865 (M.Valang). Ne visada tiesiogiai kilmininku nusakoma, kokiai visumai priklauso s7rdis. Priklausomybę rodo ir kitoks kontekstas, pvz.: Cipokas ilgai gyvas: išemi šir d į, vipšt — kruta LKŽ XIV 850 (Aln). Bulba medidelė, Ii§ širdis liks, kap appjaustysiu L LzŽ 197. Jau leida ši r- deles žalias Lprigijusios braškės] LKZ XIV 865 (SI). Širdis isémus iš griky gr ū d o, palinka vienos klienos LKŽ XIV 865 (J III 162).Nagatkos tos yra vaistingesnes, katros tura juodas ši rd eles LKZ K (Tv). Tris suriša į širdį, oj tarpukus po du- devyni pedai[gub oj e] LKZ XIV 865 (Grd). Aplink širdį sukas mestuvai LKZ XIV 865 (Mšk). Ant širdelės uzsimauna pumpure LKZ XIV 846 (Krkn). Nariniai buvo zambriai, par vidurį širdis ejo DanZ 371. Pateiktuose pavyzdžiuose priklausomojo nario pozicijas užima gyvūnų, au- galų, vaisių, žiedų, daiktų pavadinimai. Pagrindinę širdies reikšmę (Š, ) turėtume patikslinti semomis “Zmogus”, “gy- viinas”. Reikšmės apibrėžimas būtų toks: “žmogaus ar kito gyvūno vidaus dalis, centrinis kraujo varomasis organas, primenantis apversto kūgio formą". Žodis širdis yra vienintelis šios sąvokos pavadinimas. 2.1.1. Kiti priklausomojo nario pavadinimai nurodo naujus dalykus (kitas visumas), kuriuose nėra “kino” semos, 0 aktualizuojama sema “centras”. Visu- mą žymintys daiktavardžiai jau ne gyvūną reiškia, o turi semas “daiktas”, “au galas”. Šias ir kitas šalutines reikšmes aptarsime vėliau (žr. 68 p.). 2.2. Gausumu išsiskiria veiksmažodiniai subjektiniai junginiai, kuriuose sir- diseina su veiksmažodžiais, nusakančiais jos veiklą. Sirdies funkcionavimui reikš- ti nėra specialaus žodžio. Paprastai sakome, kad širdis plaka, muša, pvz.: Širdis plaka - dar gyvas LKŽ X 60 (Jrb). Širdis muša su promušiais LKŽ X 792 (Ms). Tirdami pulsą sužinome, kaip dažnai širdis muša LKŽ VIII 457 (rš). 2.2.1. Kai širdis plaka ramiai, ritmingai, jos nejaučiame. Tik sutrikus norma- liam ritmui pajuntame, išgirstame ją. Norėdami tiksliau nusakyti neįprastą šir- * Iliustraciniai pavyzdžiai imti iš "Lietuvių kalbos žodyno", jo kartotekos ir tarminiy žodynų. Panaudoti ir autorės surinkti pavyzdžiai. 64 dies plakimą, pasitelkiame palyginimus, pvz.: Eina širdis kaip motoras, kojos visai pinas, širdis duodas LKŽ K (Slnt). Širdis kaip virpėdama eina LKŽ K (Tik). Širdis vir p a, tuk tuktuk kaip avies uodega LKŽK (Sd). Širdis mušo kaip su kūgeliu LKŽVI 774 (NmS). Joširdis tuzgeno kaip su kūgiu LKŽ VI 776 (Rdz). Širdis jau spurdėjo lygu pagautas paukštelis LKŽ XIII 554 (Vaižg). Širdis kai kumeliukas šokinėja krūtinėj LKŽ K (Pc). Ne visada pasakymas širdis muša reiškia ramų širdies darbą. Daugelyje kon- tekstų veiksmažodis mušti nusako smarkų širdies plakimą, pvz.: Ka keliu viedrą, man širdis ima mušt LKŽ VIII 457 (Sem). Jaunas mirė: širdį turėjo mušamaą (sirgo širdies liga) LKŽ VIII 447 (Sts). Buvau liga gaves—Sirdies musSima LKZ VIII 447(Imb). Ta patį galima pasakyti ir apie sangraziniy veiksmažodžių mustis, plaktis, daužytis, trankytis reikšmes, pvz.: Širdis mušas mano, negaliu krutėt (dirbti) LKŽ VIII 457 (Švnė). Širdis mušasi, plakasi, rodos, kad išlėks LKŽ XIV 851 (Grv). Širdis tiek d a u- žos — tunkst tunkst tunkst LKŽ XVII 23 (Jrb). Trankos širdis — skaudét neskauda LKŽ XVI 576 (Smin). Apie smarkiai, su garsu plakančią širdį sakoma, kad ji bilda, bukuliuoja, dun- duliuoja, dunkčioja, dunksi, dunksnoja, kala, taksi, takši, tuksi, tunksi, tūzgena. Šiais mušimo veiksmažodžiais, nusakančiais garsą sukeliančius veiksmus, api- būdinami įvairūs širdies veiklos aspektai, pvz.: Širdis pradėjo bildė ti, ejau pri daktaro LKŽ K (Slnt). Širdis tik b uk u- liu oj a, pamanius apie pestynes LKŽ 1,1146 (Gs). Tavo širdis dun d u- liuoja kaip marčios po pirmaryčių LKŽ 10, 855 (VIk). AS veizu, kas cia bus, ajau $irdis dunk cio[] a] LKZII, 857 (Uv). Sudunksnojo Širdis kelius kartus, ir išsižiojau DūnŽ 79. Parkritau į bulves, o širdis tik k al a, bijau, ka kas neišgirstų LKŽ XIV 851 (Slv). Tėp pailsau, ką nat širdis pradėj [o] taksėt LKŽ XV 740 (Rod). Kai sužinojau, kad pas mane svotai atvažiavo, tai širdis ir takšėjo LKŽ XIV 851 (Mrc). Tep persigandau — širdis tik tuk si, kinkos dreba LKŽ XIV 850 (Gs). Kai pavargstu, ima širdis tun ksė t LKZ XVII 22(Sil). Džiaugėsi neiskalbamai, jo širdis tuz geno krūtinėj LKZ XVII 198 (LC 1883, 40). 2.2.2. Garsazodinis veiksmažodis kvakséti gali nusakyti ir neramų širdies pla- kimg, pvz.: Širdis tik kv aks i, kai tie batai "graužia | koją] LKŽ VI 1036 (Gs). Širdis kvaksi kai višta: kva, kva, kva LKŽ K (Aln). 2.2.3. Smarky, neramų širdies darbą padeda nusakyti daugelis judėjimo veiks- mažodžių: Širdis bėga, lekia, laksto, lapsi, plasta, plazda, plazdena, plusta, šoka, šokinėja, tvaska, tabaluoja, talanduoja, kadalojas, pvz.: Ale ka tujau galvai negerai, i galvai, i širdžiai, širdis pradeda bė gti, virpėti LKŽ K (Lk). Ka širdis b é g a (serga), sako, žmogus yra gražus LKŽ XIV 852 65 (Klk). Jau tiek išsigandau, kaširdistik lekia, tik lekia LKŽ XIV 851 (Rs). Širdis dar 1 e k : atsigaus, dar nemiręs LKŽ VII 308 (Plt). Tiek parsigandau par miegą, kad nents širdis laksto LKŽ XIV 850 (Pc). Širdis la psi, lapsi, ar Čia nuog akių, nežinau LKŽ VII 154 (Al). Net plasta širdelė iš džiaugsmo LKŽ X 75 (Ėr). Pikčiurnai dar vis plazdėjo širdis LKŽ X 120 (I. Simon). Širdis plazdena LKŽ XV 120 (Skrd). Širdelė plusta kaip dirbi DūnŽ 272. Iš bailės širdis kad uždūko, ė mė baisiai smagiai šokt LKŽ XV 229 (Užp). Labai kova negerai, labai širdis šokinėja, labai dūksta LKŽK (Aln). Širdis tvaska munLKZ XVII 239 (Vdk). Širdis muno tabaluo[ja] gatavai LKŽ XV 634 (Kv). Širdis talanduoj aitalanduoja — faijau bus oro permaina LKŽ XV 754 (MI). Kadalojas muno širdelė, ištiesu kojas DūnŽ 117. Trūkčiojantį, neramy širdies plakimą nusako veiksmažodžiai drebėti, virpe- ti, tirtėti, dildėti, truksėti, tvakčioti, tvaksėti, tvinkčioti, tvinksėti, pvz.: Kai tik atsigulu ant kairio šono, tai kad jema širdis dr e bė t "LKT 313 (Ob). Ažeina širdis d re bė t, plaktis — aš žemuogių lapelius verdu, Zirnikus LKZ XIV 851 (Mt). Širdis virpa visa, a tas oras toks "yra LKŽ K(Rnv). Ka liūb virpės ta širdis, i teip bendrai visos gyslos LKŽ K(Trk). Išgėriau devintą, širdis mano tirta LKŽ XVI 426 (LTR(Giš)). Paklausai, kaip žvirblelio širdelė tik dilda, tik dilda LKZ II, 546 (Mt). Širdis labai truksi ir pagerklin dusinal KZ. XVI 977 (Švnė). Kla usykias, kaip muno širdelė tv a k- čio[ja] LKŽ XIV 850 (Skd). Širdis tvaksi, net krūtinė Judinas LKZ XVII 208 (Rod). Kiekviena širdis tvink Cio ja, miniant senų dienų liuosybę LKZ XVII 294 (S.Dauk). ISsigandau, net širdis tvinksi LKZ XVII 295 (Vv). 2.2.4. Su širdimi susijusių mušimo ir judėjimo veiksmažodžių Salutine reiks- me nulemia išskirtinis subjektas Širdis. Norint tiksliau apibūdinti įvairias sirdies veiklos skirtybes, pasirenkami veiksmažodžiai, kuriais reiškiami veiksmai gali būti palyginti su sirdies darbu. Dominuoja nominacinis aspektas, o ne vaizdin- gumas, todėl šios reikšmės nelaikomos perkeltinėmis. Šių šalutinių reikšmių aiškinimas “smarkiai, neritmingai plakti" prašosi būti patikslintas, kad kalba- ma apie širdį (taip dažniausiai aiškinama LKŽ, nors, deja, nenuosekliai). LKŽ 15 t. veiksmažodžių taksétiir taksenti neteisingai pagrindine laikoma reikšmė, susijusi su Šfrdimi. Tūksėti lizde ji pateikiama šalutine, o pagrindinė yra reikšmė, susijusi su konkrečiu garsą išduodančiu veiksmu. DZ, takseti ais- kinamas “tvaskéti” ir iliustruojama junginiais Sirdis taksi, Laikrodis taksi, nors DZ, buvo išskirtos dvi reikšmės, nusakančios skirtingus veiksmus. Dabartinės kalbos žodynuose ne visai tikslūs veiksmažodžių tvinkciotiir tvink- sėtilizdai. Pagal DZ, (DZ,, DZ,) širdis tvinkčioja, tvinksiir pulsuoja. LKZ 17 t. tvinkčioti ir tvinksėti pagrindinė reikšmė yra “trūkčiojančiai pulsuoti", o šalutinė — “smarkiai plakti, tvaksėti (apie širdį)". Atkreipia dėmesį A.Juškos sakinys: Gys/a tvinksi, o širdis taksi. Aiškiausi junginiai būtų sirdis plaka, kraujas pulsuoja, gyslos tvinksi. 66 DZ, (DZ, DZ.) širdis dunksi, musa, plaka, plasta, plazda, šokinėja, taksi, tvaksi, tvakcéioja, tvaska, tuksi, tvinkcioja ir tvinksi. LKZ duomenimis, tik A. Juškos žodyne širdis dunkscioja, kiiiksi, kiūsčioja, klekcioja, tvakscioja, tik E. Neselmano — dunda, tik Clavis — /ekioja (C II 245), tik E. Ruigio ir K. G. Mil- kaus — /eketuoja (R 226, MZ 301). Senuosiuose raštuose širdis krūkauja, plasta, trukteri, pvz.. Širdis nekiūkauja girdint jog ji giria DP 440. Tavo širdis dZiaugsmais plastés PK 94. O kaip [Dovydas| kraštą Saulo [sermégos] buvo nupjoves, trukteréjo širdis jo LKŽ XVI 982 (BB 1 Sam 24, 6). 2.2.5. Įvairius širdies veiklos ypatumus padeda išreikšti kartojami garsus nu- sakantys ištiktukai: b/uk, dukt, dunks, dunkt, dusku, dvakt, kadakst, kiūst, klapt, kop, kva, Iek, plast, plupt, pur, put, tak, takš, tuk, tuks, tūks, tūkst, tunk, tunkst, tvak, tvaks, pvz.: Kai tik išgirdau, mal|n) širdis bluk, bluk! LKT 157 (Grz). Vis širdis dukt dukt plasta LKZ II, 810 (Rd). Advikės širdelė plaka: dunks, dunks, dunks! LKZ II, 857 (I. Simon). Ka begsi į tą kalną, ka širdelės nejausi, rodos, dunkt dunkt dunkt LKŽK (End). Širdis dusku dusku irissiZziojauDinZ 80. Dvakt dvakt širdis ėmė plakti LKŽ IL, 935 (Sts). Sirdis tik kadakšt kadak§t kad musa LKZ X 42 (Kd). Kiast kiūst širdis kiūsčio|ja) ir plaukai ant galvos iš baimės LKZ V 925 (J II 139). Širdis teip tankiai plaka: klapt, klapt, klapt LKŽ XIV 850 (Ant). Tiktai girdėti, kaip mūsų širdys tvaksi. kop, kop, kop LKŽ VI 345 (tsp). Širdis kvaksi kaivišta: kva, kva LKŽK (Aln). Kad su karve susitampiau, man širdis lek, lek, lek, lek — i nebgaliu nieko LKŽ VII 297 (Plt). Kai išsigąsti — plast plast širdis LKŽ X 74 (Škn). „Marijos širdis iš isgasties baisiai muša: plupt, plupt.. is tolo girdėti LKŽ X 364 (S I 72). Mun užeina- pur pur širdis LKŽ XIV 851 (Krž). Širdis lyg koks pelų maišas put, put tvaksi LKŽ X 1117 (13). Širdistiktak tak tak duoda, tik kiloja LKŽ XV 733 (Pv). Širdis krūtinėj, net aš pati girdžiu. takš takš takš [plaka] LKŽ XV 742 (Pt). Širdis tuk tuk — eina kap an siūlų LKŽ XVI 1071 (Prn). Tuks tuks širdis man — labai negera! LKZ XVI 1074 (Mžš). Tūks tūks — teip širdis muša LKŽ XVI 1075 (MZ). I lovą jkritau, ta sirdj tunk tunk tunk musa LKŽ XVII 22 (Sts). Širdis tiek dauzos— tunk st tunkst tunkst LKZ XVII 23 (Jrb). Sirdis tvak tvak tvak LKZ XVII 208 (Gril). Mano širdelė tvaks tvaks tvaks! LKZ XVII 208 (Žem). Plačiausiai vartojamas širdies plakimą nusakantis iStiktukas fuk LKŽ XVI 1071 (Dkš, Lkv, Krš, Er, Ssk ir kt.), o kiti — tik po kartą kitą užfiksuoti. Į LKŽ tomus nepateko ištiktukai D/uk, kirūst, klapt ir ištiktukų dunkt, kva, pur reikš- més, susijusios su širdimi. DZ „pateiktas tik vienas širdies plakimą nusakantis ištiktukas p/ast, bet neišskirtas atskira reikšme. DZ, ir DZ , Jis pateiktas atskira reikšme ir paaiškintas sinonimu fuk, kuris į šiuos žodyno leidimus neįdėtas. Veiksmažodiniai junginiai, kuriuose Širdies vardininkas eina su mušimo ir 67 judėjimo veiksmažodžiais (ir atitinkamais ištiktukais) parodė, kaip nusakomi širdies, “kraujo varomojo organo", atliekami veiksmai. 2.3. Minėtini veiksmažodiniai junginiai, kuriuose širdis eina su skausmą nu- sakančiais būsenos veiksmažodžiais skaudėti, sopéti, mygti, spausti, varstyti ir pan. Tuomet širdies galininku (kartais vardininku) reiškiamas objektas, pati- riantis su skausmu susijusias būsenas, pvz.: Širdį skauda prieš bjaurų orą LKŽ XIV 851 (Smln). Ar galva s u- sops, ar širdis — neprisišauksi LKZ XIV 851 (Klt). Padirbéjau sunkiau — širdį myga LKZ XIV 851 (Kit). Sirdj spauda, ratalių priedus su rūgštu pienu LKŽ XIV 851 (Tv). Sopuliai varsto širdį LKŽ XIV 851 (Krkl). 2.4. Liko neatsakyta į klausimą: kokia širdis? Daiktavardiniuose junginiuose širdis apibrėžiama būdvardžiais, nurodančiais jos fizines ypatybes: stipra, nesveika, pomenkė, bloga, gera, išsiplėtusi, apsil- DUSsI, pvz.: Mano širdis labai stipra, širdies aš nejaučiu LKŽ XIV 851 (Kvr). Vyras neturėjo sveikatos, širdis nesveika LKZK(Sts). Širdis muno pomenke, skausta dideliai LKŽ XIV 852 (Krž). Kraujasi širdis labai bloga, 7plauciai — viskas suire LKZ, K(Sdb). Širdis gera, tai ir stipras LKZ XIV 851 (Ps). Širdis išsiplėtus ir apsilpus LKZ XIV 852 (Pst). Kalbédami apie Širdį reikšme “centrinis kraujo varomasis organas" nurode- me, kad ją, fizinį objektą, apibūdina jos atliekami veiksmai, patiriami fiziniai jutimai ir jai būdingos fizinės ypatybės. Salutinės reikšmės 1. Grįžkime prie daiktavardinių junginių, kuriuose Širdis eina su priklausy- mo reikšmės kilmininku (žr. 63-64 p.). Kai visumą žymintys daiktavardžiai reiš- kia ne gyvūną, o augalų ar daiktų pavadinimus, širdies vardas pagal jos padėties kūno atžvilgiu panašumą perkeliamas kitiems objektams. Taip atsiranda spe- cialios reikšmės, motyvuotos pagrindinės reikšmės. Sirdimi pavadinamos jvai- rios a) augaly, vaisių, žiedų ir b) daiktų centrinės, vidurinės dalys: a) S,. — “vidurinė minkštesnė medžio dalis", Si — “lino Siaudelio vidurio pluoštas", S,, — “vidurinė kai kurių daržovių dalis” ; Šų- “daigo vidurio lape- liai”, $,, — “viduriné vaisiaus dalis, seklalizdis”, Ši — “žiedo vidurys", Š. — “gru- do branduolys", b) S,,- “gubos vidurys — paprastai trys surišti pėdai", 8, — “mestuvy vidurinė kartis, ašis", S,, — “girny ašis, varpste”, S, — “varpo kankalas”, S, — “centrinė arklo dalis, Sara”, S,, — “kartelė, jungianti ratų pirmagalį su pasturgaliu, per- trauktis, įšautys*, ŠA, — “gulstinio ratelio trinkelė, laikanti skersinį su ritės stul- peliais, rope”. 1.1. Daugumos išvardytų reikšmių — Š Šilas — sinonimas yra žodis serdis. 15-19? 68 Medžio vidurinę dalį K.Sirvydas savo žodyne vadino šerdimi (SD'27), o “Punk- tų sakymuose” — širdimi, pvz.: Ir imsiu tiegašiš širdies cedro aukšto LKZ XIV 865 (SP I 310). E Ruigys ir K. G. Milkus savo žodynuose “Mark im Baum” vertė šerdimi (R 251, MZ 335), o “Kern im. Holz” — širdimi (R 222, MŽ 296). Jau pirmuosiuose žodynuose medžio vidurinė dalis buvo vadinama dvejopai, bet pagrindinis jos pavadinimas yra Šerdis. Daiktavardžio širdis reikšmė “medžio šerdis" (Š "užfiksuota pirmuosiuose žodynuose, 0 kitos antrinės reikšmės (Šiems) yra naujesnės, atsiradusios vėliau. Tarmėse dažnai vartojamos reikšmės “medžio šerdis", “daigo viduriniai lape- liai", “gubos vidurys". “Grūdo branduolys“ užrašytas A. Juškos aiškinamajame žodyne (JII 162), “centrinė arklo dalis" — V. Vitkausko “Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyne" (Dūn Ž 371). Pertrauktis ir verpiamojo ratelio ropė, pavadinti širdimi Gruzdžių ir Juodupės apylinkėse “Lietuvių kalbos atlaso“ duomenimis (LKA I 91, LKA I 127), būtų okazinės reikšmės. “Gubos vidurys" Žemaitijoje vadinamas ne tik šerdimi LKŽ XIV 647 (Ms, Rs, Šts, Slnt, Erž), bet ir Joniu LKZ K (End, Plt), krikštu LKŽ VI 585 (MTt VIII 110) (Tek), tripédziu LKZ XVI 897 (Vz), o Suvalkijoje — boba LKZ1, 959 (Grl, PnmA, Prn, VI). 1.2, Širdiės šalutinės reikšmės, įvardijančios naujus objektus — augalų ir daiktų vidurines dalis — yra neutralios, vadinamosios leksinės metaforos (KTŽ 123), būdingos daugeliui kalbų (Ufimceva 1986: 122). Jos laikomos tiesioginėmis- nominatyvynėmis, nes turi dalykinę paskirtį ir yra kitų žodžių sinonimai (plg. Kėzytė 1961: 235). Tokia antrinė nominacija būdinga ir kitiems somatizmams. Pagal padėties panašumą erdvėje specialias reikšmes turi galva, dantis, ausis, nosis, ranka, koja ir kt., pvz.: Aguonos galva SD 140. Galva kopūstų minkšta LKŽ III 79 (J). Pypkos galva LKŽ III 80 (Šts). Padaro galvą, dantis ir grėblys DrskŽ 92. Dantis karštuvių LKŽ II, 266 (B). Iškraipyk pjūklo dantis, fako nebtur LKŽ II, 266 (Vvr). Šu k ų dančiai prilindg LKZ 11, 266 (Jnšk). Reti dantes šepečio, negražiai linus šukuoja LKŽ II, 266 (Rdm). Numusei puodo ausį LKZ I, 502 (Gs). Aplūžo rėčkos au- sis LKŽ I, 503 (Kb). Batų ausys LKŽ I, 503 (Ms). Grąžto ausis isstkele LKZ I, 503 (Pls). Nenumink vyžų nosies— begs vanduo į vidų LKŽ VIII 871 (Gdl). An zagrés nosies ažsidėdo geležis LKŽ VIII 871 (Grv). Lovos koja R69,MŽ92. Koja krasės R342,MZ457.Dal- gio koja į tverta į dalgiakotį LKŽ VI 291 (Srv). Iššluostyk girnų kojas, jau pabaigiau malti LKŽ VI 291 (Pgr). Plūgo ranka nulūžo LKŽ XI 156 (Rdš). Uzbonėlio ranka LKŽ XI 156 (Kb). [Mintuvų] ranka iŽž dviej lentų sudaryta DrskZ 295. 2.Daiktavardinių prijungiamųjų junginių priklausomojo nario pozicijoje gali būti įvairūs sudėtiniai objektai, pvz.: Iš Užvenčio kelias vedė Varnių pusėn, Žemaitijos širdin LKŽ XIV 69 865 (trš). Durneliuo teko pati dvaro širdis: mūriniai namai, neapeinami sodai (ps.) LKZ XIV 865 (Vlk). Laivo širdis — atominis reaktorius LKŽ XIV 865 (tsp). Širdies vardas perkeliamas pagal funkcijos panašumą, jos svarbą. Galėtume skirti semas “funkcija”, “svarba”, “centras”. Si reikšmė (Š, „) Yra perkeltinė, nes ryškus emocinis vertinimas, vaizdingumas. 3. Pagal formos panašumą širdimi pavadinamos figūros, turinčios kraujo varomojo organo pavidalą (Šv) pvz.: Nebuvo meistro Jono Draikos, kuris pagražintų stogus žirgeliais, o langinėse išpjaustytų dobilus ir širdis LKŽ XIV 866(K.Saj). Atkalciy viduryje išpjauta širdis LKŽ XIV 866 (I.Simon). Širdeles kokias te turėjo nuspirkę LKŽ XIV 866 (Km). 4. Aktualizuojama sema”forma” ir tuomet, kai sirdimis 3.) pavadinama kortų rūšis, pažymėta širdies pavidalo ženklais. Tai pavadinimas, atėjęs su rea- lija, užfiksuotas šio amžiaus žodynuose (Š, NdZ). Sinonimai — šerdis LKZ XIV 647 (NdŽ, Sint), čirvas LKŽ II 131 (Dkš, Ėr, Kp, Lnkv), čirva LKŽ II 131 (Gs, Ss, Grž) ir raudė, raudis (NdZ). 5. Abstrakčią reikšmę širdžiai suteikė K.Sirvydas: Koniec spraw... Galas dar- bų, pastatymas, širdis, kuria daro kas daiktą kiekvieną SD 102. Jo žodyne Širdis (Ši) reiškia tikslą, aktualizuojama sema “svarba". 6. Atkreipia dėmesį veiksmažodiniai junginiai, kuriuose daiktavardžio sirdis įnagininku nurodoma veikėjo patiriamos būsenos priežastis: serga Širdžia, guli širdžia, mirė širdžia (tą patį gali reikšti ir atitinkamai modifikuoti junginiai su prielinksniu su), pvz.: Kai širdžia serga ar aplink širdį, šitos liekarstos gerai 'LKŽ XIV 853 (Klt). Boba su širde sirgusi DūnŽ 355-356. Tai širdžia gulėjo ligoniné[je] LKŽ XIV 853 (Krš). Ligoninėj gulėjau su širdžia LKŽXIV 853 (Kb). Eina va, puola ir numirštasu šitomi širdimi DrskŽ 375. 706j širdis plakė ir plakė iš vieno—- ir numirė širdžia LKŽ XIV 850 (Kpė). Paskutiniame sakinyje Sirdis pavartota dviem reikšmėmis: pagrindine (Š, )— “centrinis kraujo varomasis organas“ ir šalutine (Š, ,) — “širdies liga”. Saluting reikšmę iliustruoja ir daiktavardiniai junginiai, kur pagrindinio démens pozici- joje — vaistų ar vaistažolių pavadinimai, o prielinksnis nuo su Širdies kilmininku nurodo pagrindinio démens paskirtį, pvz.: Tiesit[vaistai]y[ra] nu širdies LKZ K(End). Ratiliai nuo širdies LKZ XIV 854 (Dg¢). Geria žoles nuo širdies DrskZ 231. 6.1. Savitas metonimijos ryšys “kūno dalis" — “tos kūno dalies liga” būdingas daugeliui somatizmų. Tai reguliariosios polisemijos pavyzdys. Panašių junginių randame su kūno dalių pavadinimais akis, burna, galva, inkstai, jeknos, kaklas, kaulai, pilvas, plaučiai, prieširdis, skilvis, snukis, skrandis, šonas, veédaras, vidu- riai ir kt., pvz.: Visa amžių akims nebuvau sirgęs LKZ XII 576 (Všv). Ką tu čia 70 verdi?-Mosties nuo akių LKŽ VIII 902 (Brt). Ašsusirgau bur- na LKZ XII 577 (Kps). Apsirgo galva LKZ XII 574 (Kp). Inks- tais serga LKZIV 117 (OG 215). Salavijos buvo nū kaklo DūnŽ 363. Parsas pastipo kaklu LKZ V 92 (Skr). Susirgo senis kaulais LKZ V 430 (Ds). Pilvu i pilvu mirdavo seniau LKŽ IX 1025 (Ck). Kuo ans sirgo, plaučiais ar kepenoms?- Pirmiau, kad plaučiais LKŽ X 15 (Šts). Plaučiais ans mirė LKŽ X 89 (Prk). Liga matyti nu rąžymos vaiko. pryširdžiu serga LKŽXI341 (Sts). Bet serga i tokievaikai skil- viais LKŽ XII 896 (Brs). Ajiero šaknysyra nu skilvio gerai 'LKŽ XII 896 (Kv). [Karvės] sirgo snukiais įr nagų ligums LKT 152 (Žg). Krilau- ninkai ni skrandies gerai DūnŽ 331. Skrandžiu mirė LKZ XII 1039 (Skdv). Šiemet apsirgau šonu LKŽ XIV 737 (Lnt). Sirgau vėdarėliu, o visa valgiau LKŽ K (Ant). Anas vėderu numirė LKŽ K (Klt). Bajoras nuogvidurių i kap kaulus suka DrskŽ 356. Nuog vidurių, nuog jeknų foj žolė LKŽ K (PIs). Šios metonimijos pavyzdį randame jau J.Bretkūno Postilėje: Kaipo regim kitą sergantį galva, akimis, ausimis, rankomis, kojo- mis, kitą Sirde, kitą pilvu, kitą ir visu kūnu, kaip nepaeiti nei padirbti negal BP 189. Apsirgo viduriais, kaipjo visas kūnas patino BP I 112. LKŽ reguliari išvestinė, motivuota somatizmų reikšmė “kūno dalies liga" išskirta tik Širdies (reikšmės atspalvis) ir prreširdžio (atskira reikšmė) lizduo- se (ji menkai atspindėta aiškinamuosiuose lietuvių ir rusų kalbų žodynuose, žr. Babickienė 1985: 234). Tokios reikšmės buvimą patvirtina tai, kad iš jos padaromi ypatybės turėtojo pavadinimai su priesaga -ininkas, -€: širdininkas, -e; kaulininkas, -e; plautininkas, -e; skilvininkas, -e; skrandininkas, -€; inkstinin- kas, -€, pvz.: Sirdinykai jo visa giminė DrskZ 375. Jo namuose yra dabar dZiovininky kaulininky sanatorijal KZ V 433 (Rm). Plautininkas ans, sudžiūvęs kaip nagas LKZ X 117 (Rdn). Skilvinink as esu: geru beržo anglis sumaltas LKŽ XII 896 (Skdv). Skrandininkai rodė vienas kitam liežuvius ir ginčijosi, kieno baltesnis LKŽ XII 1039 (tiš). Inkstininkų dabar labai daug LKŽ K(Rdn). Derėtų paminėti veiksmažodžio fureti reikšmę “būti gavusiam kokią nors ligą, negalavimą, sirgti kuo nors", kuri realizuojama objektiniuose junginiuose, kai priklausomasis dėmuo yra ligos pavadinimas, pvz.: Jis muset ligą turi, kad teip spjaudo LKŽ XVII 104 (Pn). Aš sergu, sloga turu LKZ XVII 104 (Trk). Jug vezi nežinai,a turi, a neturi LKZ XVII 104 (End). Širdies mušimą turiu LKŽ XVII 104 (Rš). Ans berašydamas laišką ir užgeso ant stalo: širdies ligą turėjęs LKŽ XIV 853 (Vz). Toks nesveikas buvo, vėderėlio ligą turėjo LKZ K(Antr). O nežinojau, kad ans tur ta skrandžio ligą LKŽK(YIl). Veiksmažodis fureti šia reikšme sudaro junginius ir su aptartąja somatizmų 71 metonimine reikšme “kūno dalies liga”, pvz.: Vienai darė operaciją, neatsigavo— širdį turėjo LKŽ XIV 854 (Kv). Anas uzbonus ansikilojo ir krito— širdį turėjo LKŽ K (Grv). Vaikas tur pryširdį LKŽX 700(Šts). Kas kepenis turia, negalia a nė čierką išgerti LKŽ XVII 104 (Nmk). Metonimija “kūno dalies liga” yra eliptiška (Pikčilingis II 273-274): sakome serga širdies liga, plaučių liga, kaulų liga, o trumpiau — serga širdimi, plaučiais, kaulais. 7. Veiksmažodiniuose junginiuose prielinksniai prie ir ant su širdies kilmi- ninku gali būti vietos aplinkybės pozicijoje. Kai pagrindiniu žodžiu eina sąlytį (kontaktą) žymintys veiksmažodžiai g/austi (arba ištiktukas glus?), spausti, dėti, segti, tuomet širdies kilmininkas rodo veiksmo buvimo vietą, pvz.: Aš prie širdies glaudžiu smūtkelio koplytėlę seną B.Braz. Vien meilę norėtum dainuoti, apimti pasaulį, priglaust prie širdies, su meile saldžiai pabuciuot | Mair. Mylu mylu spust, prie širdelės glust (sakoma myluojant vaiką) LKŽ XIV 854 (Grž). Kietai kietai prispaudė galvą prie širdies Vaižg. Tai mes tau sudésim po rūtos šakelę, tai mes tau pri segsim prie tavo širdelės LKŽ XIV 854 (Drsk D 145). Pridėjęs ranką prie širdies, bent pats sau pasakyk: “Netiesa, netiesa |" LKŽ XI 159 (V.Bub). Parvažiuojam — kareivelis rankeles susidėjęs ant šir- dies, nušautas LKŽ XIV 854 (Lpl). Padėjęs tris pirštus dešinės rankos pirm ant kaktos, tadang ant širdes LKŽ XIV 854 (DK 16). Šiuose junginiuose širdies reikšmė (Š,) — “krūtinės vieta, po kuria yra šir- dis”. Cia metonimiškai viena kūno dalis pakeičia kitą kūno dalį, tarp jų — grety- bės santykis. Panašiuose kontekstuose gali būti sinonimiškai vartojamas soma- tizmas Krūtinė, pvz.: Priglaudė ji prie krūtinės ir skara apgaubė jo galvą V.Krėv. Norėčiau lygiai aš visus pr ispaust prie degančios krūtinės Mair. Visa pamesi, rankas sudėsi ant krūtinės, ilsėsies(mirsi) LKŽ XI 152 (Aps). Metonimijos ryšį “kūno dalis" — “vieta, po kuria yra ta kūno dalis" randame ir somatizmų viduriai, pilvas ir inkstai reikšmių sistemoje, pvz.: Mes mėgom prie kūdros ant pilvų atsigulę gulet. Nėr. Jis lig pilvi sušlapo LKŽ IX 1026 (Pun). Vél dievagosis, musis į pilvą, kad daugiau šitaip nebus Alk (Pikčilingis II 245). Ir vis, kas ant pilvo slenka (replioja) LKŽ IX 1026 (BB3Mozl11, 42). Susiėmė vidurius ir ėmė labai rėkt LKŽ K(Zb). Vieton brangios Juostos perjuosia virvėmis inkstus jų LKŽ IV 117 (SP 19). 8. Subjektiniuose junginiuose Širdis gali eiti su veiksmažodžiais, nusakan- čiais jos patiriamas būsenas, pvz.: Mano širdis jautė, kad esi Raseiniuos LKŽ XIV 854 (Rs). Širdis jauta _ būs blogai LKZ K(Vam). Jaučia mano širdužėlė, neilgai čia būsiu, neilgai uliosiu LKŽ XIV 854 (DrskD 74). Téjpir numané mano šir- 72 dis bėdą LKŽ VII 34 (Ut). Nujėgti nujėgė mano šir delė, kad taip bus, tik sakyt nepasakė LKŽ IV 334 (Tr). Širdis baidos, nenoriu to Jonio, netinka LKŽ XIV 855 (Trk). Susibaidė širdis toms kalboms aple karą LKŽ XIV 855 (Sts). Kad neitau už tavę, tainesdziaugty širdelė! LKZ II, 1014 942 (KrvD 17). Nors kažin kaip tėvelių širdys trokštų bent šiokį tokį mokslą jiems suteikti, bet, nelaimė, nėra ištekliaus, nėra atliekamo skatiko LKŽ XVI 942 (Žem). Tokios tai meilės trokšta mano širdis? Žem. Čia subjekto pozicijoje širdis reiškia ne kūno dalį, o pavadina “visą" žmogų. Šiuo atveju turime klasikinį reikšmės perkėlimą, paremtą kiekybiniais daiktų santykiais, vadinamąją sinekdochą: visuma nusakoma dalimi (Pikčilingis II 261— 263). Tą pačią situaciją veiksmažodžiais fausti, numanyti, nujegti, baidytis, susi- baidyti, džiaugtis, trokšti galima nusakyti paprasčiau, be daiktavardžio širdis — tiesiog su asmens pavadinimais (arba juos atstojančiais įvardžiais, arba išreikš- tais tik veiksmažodžių asmens formomis), pvz.: Galjauti, kur čia gyvena tas žmogelis? LKŽ IV 318 (Kp). Aš ir nu- maniau, kadšitaip busLKŽ VII 834 (Trgn). Jis nujėgia, kas tai galėjo padaryti LKŽ IV 334 (Zl). Baidos kaip velnias kryžiaus LKŽ 1, 557 (LTR). Gavau susibaidyti, iriš to liga LKZ L, 558 (Sts). Tu džiaugeis, į panas veizėdamas LKŽ II, 1014 (Als). Aš terptroškau mokslo LKŽ XVI 941 (Grd). 7eket mergelės trokšta LKŽ XVI 941 (Pv). Metoniminiai junginiai su Širdimi mintį išreiškia emocingiau, nuoširdžiau. Skirtingi raiškos būdai akivaizdūs liaudies dainose, pvz.: Verksi, dukrele, verks favo širdelė „LKŽ XIV 854 (DrskD 142). Zino mano širdelė, katroj šaly mergelė LKZ XIV 854 (KrvD 137). Kai kalbama apie žmogaus jausmus, nuotaikas, daiktavardžio sirdisvietinin- kas paprastai nurodo jausmų, išgyvenimų, minčių vietą, pvz.: Širdy jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė našta slėgė krūtinę LKŽ XIV 857 (J.Bil). Mane net geda ima, kad man širdyje galėjo tokių jausmų kilti LKŽ XIV 857 (J.Jabl). Tai kas Žmogaus šir dy sumažins kerštą? A.Mišk. O širdyje tap Juoda ir klaiku V.Myk-Put. Oi matušaite, senoji galvaite, tamsta nežinojai, kas muno širdaitėl[je)] LKZ XIV 857 (D 117). Sakau skaudžius, nemalonius dalykus. Jie ilgai šir dy tvenkési, ir juos reikia viešai pasakyti bent sau M.Mart. Pagalvojau savo širdė[je), ka iš ty pely nebūs grūdų LKZ XIV 857 (Krž). Žodis ilgai širdėl[je) išbūna — atsargiau LKŽ XIV 856 (Kiš). Širdis — ne tik jausmų vieta: ji reiškia daugiau — visus išgyvenimus, visą dva- sios pasaulį, pvz.: Su tavo gyvenimu nepasilyginsiu, bet kad kas žinotų mano ši r d į... R.Gran. Kiek aš biedną mylėjau, ka tu žinotum muno širdį! LKZ XIV 856 (Erž). Kokia ta šir dis -tura palikti tokiam suskydime (nesugyvenančioje šeimoje) LKŽ XIV 856 (Klb X 126) (Krtn). Aktualizuojama somatizmo širdis pagrindinės reikšmės sema “vidus” ir per- 73 sikeliama iš fizinio pasaulio į dvasinį pasaulį: šis organas tampa Žmogaus jaus- mų, nusiteikimų simboliu, išgyvenimų centru (S, ). Tai pati neapibréziausia, pati atviriausia reikšmė: jai nusakyti nepakanka išskirti semg “dvasinis”, joje susipina ir metonimine, ir metaforiné šio žodžio vartosena. Si reikšmė — simbo- lis: tai yra ne tik reikšmės perkėlimas, bet ir “perkėlimo reikšmės išplėtimas“ (Daujotyte 1984: 96). Dažnos metaforos, kai širdies kilmininkas, eidamas pazyminiu, žymi reiski- nio kokybę: širdies balsas, širdies kalba, širdies žodis, širdies šiluma, širdies šviesa, širdies ašaros, širdies žaizda. Tokių metaforinių epitetų gausu poezijoje. Širdies svarbą poetinėje kalboje rodo vartojimo dažnumas. Šiuo daiktavar- džiu žmogus išreiškia visa, kas sudaro jo esmę — ir fiziniu, ir dvasiniu požiūriu. Maironio “Pavasario balsuose” širdis yra dažniausiai ir daugiausia kartų (dau- giau negu pusėje eilėraščių, 54 iš 100) pavartotas žodis (Jurgaitienė 1970: 136). Jis dažniausias ir S. Nėries lyrikoje (475 kartai, žr. Alekna 1980: 171, 382). 8.1 Vaizdžiai atsiskleidžia Širdies perkeltinė reikšmė, sugretinus opozicinių žodžių poras protas — jausmai, protas — širdis, galva — širdis, pvz.: 1) Man maišosi j ausmai ir nieko nebesako protas V.Myk-Put. Kad kas ateitų jį ir nuramintų, praskaidrintų jo prota ir jausmus A.Mišk. 2) Priespauda akmeniu slogina širdis ir protus, priespauda pančioja rankas ir kojas Vaižg. Lietuvos idėja, užvaldžiusijo prota irširdį, tarytum iškelia Mindaugą virš jo epochos J. Marcin. Tikėjimas Žmonių bus silpnas, sver- dės, nesieks širdies nei proto LKŽ XIV 308 (A.Baran). Tiek sykių p r o- to prityrimas man širdžiai patare tylet Mair. 3) Širdis prisipildė jausmų, galva minčių LKZ XIV 856 (A. Vien). Širdis dažnai pasako tai, ko galva nesupranta LKŽ XIV 854 (J.Bil). Ši r- dis valdo mumis jaunybé[je], o galva senatvé[je] LKŽ XIV 858 (Pln). Su protu galvoje, sumeile širdyje niekur nežūsi LKŽ XIV 858 (Sim). Šeimyna būdavo: tėvas galva, motina- širdis LKŽ XIV 858 (Srj). Tame pačiame kontekste vartojamos semantinės priešybės išryškina ga/vos ir Širdies perkeltinių reikšmių turinį, parodo tą patį jų perkėlimo pagrindą. Galva yra kūno dalis, kurioje esančios smegenys sąlygoja žmogaus mąstymą, yra protinės veiklos pagrindas. Tad ga/vosir proto semantinės sąsajos yra pa- grįstos organizmo fiziologinių funkcijų santykiu (metoniminis santykis “kūno dalis vietoj jos paskirties bei atliekamo veiksmo", Pikčilingis HW 251). Tiesiogi- nio funkcinio ryšio tarp Širdies (Š, ) — “kraujo varomojo organo" ir širdies (Š „= “žmogaus jausmų, nusiteikimų, išgyvenimų centro" nėra, nes ji jausmų “nega- mina”. Tačiau nuo seno yra žinomas psichikos ryšys su organizme vykstančiais (somatiniais) pokyčiais. Širdies ritmas sutrinka ne tik susirgus, sunkiai dirbant, bet ir išsigandus, susijaudinus, labai apsidžiaugus. Širdis yra organas, jautriau- siai reaguojantis į žmogaus dvasinius išgyvenimus. 8.2. Vidiniam, psichiniam žmogaus pasauliui reikšti gali būti vartojamas ir daiktavardis sie/a. Mato evangelijoje skaitome: Mylési Viešpatį, savo Dievą, 74 visasavo širdimi, visasavo siela ir visa savo mintimi Skv Mt 22, 37. Širdis ir sfe/a jungiami M. Daukštos Postilėje: Jes širdis arba siela mūsų neraiso ant mūsų, tad turime duksėjimą Viešpaties Dieviep DP 223. Kaip gražiai laikei širdį ir sielą savą DP 307. Širdisir siela yra artimos reikšmės sinonimai: vienuose kontekstuose jie vie- nas kitą pakeičia, kituose — papildo. Širdis — sielos, vidinio žmogaus pasaulio, daiktiškas pavadinimas. S7e/a yra semantiškai platesnis žodis, jinai apima $ir- dies neapibrėžtą turinį ir, eidama greta, po sirdies, ją tikslina, pvz.: Visi sąjūdžiai baigiasi tragiškai, jeigu Žmogus užsimiršta turįs Širdį ir sie- lą, nenusakomą, gal tik muzikoj ir poezijoj (ir maldoj) nujaučiamą savo esybę S.Geda. Žiūrėjo jų, globojo, ir ta švelni moteriškės įtaka išdailino ir nušvelnino jų būdą, širdį, sielą Vaižg. Prašau, kad žaibas mane nutrenktų, kad vėjas, plėšiantis skraistę ir apnuoginantis mano kūną, apnuogintų mano širdį ir sielą B.Radz. O, visą širdį, visą sielą aš tau aukodavau kilniai!.. Mair. Ū-ū — dejuodamas vėjas skverbiasį širdį ir sielą S.Nėr. Štai keletas širdies ir sielos vartojimo pavyzdžių, išreiškiančių tą patį turinį, pvz.: Žmogaus širdis tarytum kiauras maišas: piktybė, meilė, grožis — viskas telpa B.Sruog. Tokiomis naktimis kiekvienas pajunta, kokios neaprépiamos ga- lios mylėti, kentėti, džiaugtis slypijo sieloje B.Radz. Dovanok, Aleliumai... Ne Zodziais— širdies gilumoj dovanok LKZ XIV 857 (K.Saj). Sie - los gilumoj iš karto supratau, kad tai apgavystė LKŽ XII 518 (A.Vencl). 8.3. Pirmųjų lietuviškų raštų autoriai daiktavardį Širdis taip pat vartojo kaip jausmų, vidinio Žmogaus pasaulio reiškėją, pvz.: Širdis mano džiaugiase iš išganymo tavo Mz 530. Širdy duok tavęsp Jauteti Mz 482. Klausk, žmogau, tavo paties Sir dį, koksai yra tavo gyvenimas LKŽ XIV 859 (BP II 285). Bet karalių širdis neištirama yra BB Pat 25, 3. Nuliūdimas papildė širdis jūsų DP 215. Malda širdes, ne nasro, Zengia ing dangų DP 538. Aš miegmi, 0 širdis mano jaučia DP 79. Šią perkeltinę reikšmę fiksavo ir pirmieji žodynai, pvz.: Tikisi ko širdis SD 449. Mąstau, svarstau širdy SD 391. Sielvartas, apmaudas, nerimastis, tūžba, rūpestis širdies SD 63. Širdis gaudžia R 86, MŽ 113. Gailman širdyje LKŽ XIV 855 (B). Ko širdis pilna, tai burna kalba LKŽ XIV 859 (C II 623). Religiniuose raštuose pabrėžiama žmogaus dvasinio gyvenimo svarba, tad juose gana dažnas širdies vardas, kalbama metaforiškai apie Širdies dirvą, sėklą širdyje, pvz.: O čia jau kiekvienas patis save įžvelg ir te pamatai, koki vienok yra dirva širdies joDP 101. Zirime.. dirvą širdies savo, gerai isdirblg, sėmeniesp žodžio Dievo atnešt LKŽ XIV 858 (SE 47). Sėkla prisiėmė §ir- dy jo LKŽ XIV 858 (MP 101). Žodį aną išima, kursai pasėtas buvo §ir- dyse jų Ch! Mr 4, 15. 75 M. Mažvydo raštuose širdis pavartota 118 (Urbas 1996: 363-364), o M. Dauk- šos Postilėje — apie 600 kartų (Kudzinowski 1977: 282—284). 8.4. Pirmuosiuose Biblijos vertimuose žmogaus vidaus, dvasios pasaulio reikš- me pavartojami ir somatizmai inkstai, įsčios, viduriai, pvz.: Inkstai mano labai ilgsta prieglaubty mano LKŽ IV 117 (ChJob, 19, 27). Irmano įsčios (paraštėje in k stai) džiaugiasi, kaip tavo lūpos tiesą kalb BBPat 23, 17. Ir pasiskubino Jozefas, viduriai mes jo užsidegė prieš brolį savo LKŽ K (Ch 1 Moz 43, 30). Šių somatizmų tokia reikšmė būdinga kitoms kalboms, mūsų tarmėse nevar- tojama, todėl LKŽ ji turi būti pateikta kaip svetimybė. Naujausiuose Biblijos vertimuose verčiama somatizmu Širdis, plg.: To trokšta Sir dis mano krūtinėje ST Job 19, 27. Džiūgausiu visa Sir d i- mi, kai tavo lūpos dorai kalbės ST Pat 23, 17. Ir jis pasiskubino išeiti, nes jo širdis buvo susigraudinusi dėlei jo brolio Skv 1 Moz 43, 30. 9. Kai kuriuose kontekstuose širdies, jausmų simbolio, reikšmė susiaurėja, darosi apibrėžtesnė. Širdies vietininkas gali žymėti vietą, talpinančią ne jausmus, o mylimą asme- nį, pvz.: Kol akis užmerksi, vaikas būs širdė [je] LKŽ K(Rdn). Čionyr širdy mergelė LKŽ XIV 857 (JD 155). Perniek visos kalbužės, kad yr šir dy bernu- žis LKŽ XIV 857 (BsO 61). Kad ir su kitais kalbėjau, tave širdelėj turéjau (d.) LKŽ XIV 856 (MIk). Ei bernyti tu mano, ei jaunasis tu mano, ar mylėsi tu mane, ar laikysi §irdyje ? LKZ XIV 856 (KIvD 20). Argi jau man nėra vietos tavo širdyje V.Krėv. Širdies kilmininkas gali žymėti ne daikto, reiškinio, o asmens kokybę. Tuo- met jo reikšmė darosi labai būdvardiška, semantiškai suartėja su būdvardžiais mielas, mylimas, pvz.: Juk tu žinojai, širdies bernyti, mane dvare nesėdint LKŽ XIV 857 (KlvD 275). Neraudok, širdies vaikeli, liūlia, liūlia... Neramus širdies vaikelis neužmiega S.Nėr. Širdies prietelius Lex 48. _ Daiktavardis širdis tampa meilės jausmo, palankumo, prieraišumo simboliu (S,). *Veiksmazodimiai junginiai, kuriuose Širdies galininkas eina su veiksmazo- džiais pažadeti, paskirti, prisikalbėti, patraukti, pavilioti, yra labai metaforiški, jie priartėja prie frazeologizmų lygmens, pvz.: Ti su manim kalbi, man širdį pažadi, o kai užsigrįžti, kitai ranką duodi LKŽ III 653 (Žž). Tur būtsavo širdį jau paskyrei kamnors LKŽ XIV 859 (J.Dov): Atsiminki, bernužėli, kaip meiliai kalbėjai, kol tu mano šir- dužėlę sau prisikalbėjai(d.) LKŽ XIV 859 (Plv). Sypters merga ir patrauks širdį DrskZ 375. Neseksau rožės prie kasy: ji širdį jauną pavilios Mair. Kai kalbama apie jauną, nesenstančią širdį, taip pat išreiškiama meilės idė- 76 ja, šio jausmo amžinumas, pvz.: Senasesi,o širdis tapati nepasensta LKŽ XIV 859 (Krš). Ka i sena, širdis jauna LKŽ XIV 859 (Rdn). Žinau, nepražys jau skruostai papilkėję — tegu bent krūtinėj širdis nesenėja V.Myk-Put. 10. Daiktavardiniuose junginiuose priklausomuoju dėmeniu einantys būdvardžiai gali nurodyti ne tik fizines (žr. 3. 7.), bet ir dvasines širdies ypaty- bes, pvz.: Visi žmonės gimsta juk ne iš aukso, bele širdis gera LKŽ XIV 860 (Stl). Prieinamas bėdoj, geros širdies žmogus LKŽ XIV 860 (Dgė). Tasai žmogus jautrios širdies LKŽ XIV 861 (Dkš). Jis gailios šir- dies, užjaučia LKŽ XIV 861 (Pv). Tura piktą širdį, supyko LKŽ XIV 861 (Rsn). Jisyra atlaidžios širdies, t.y. atsileis ant tavęs, kad yra supykęs LKZ 1, 391 (J I 131). Novijo vaikus nusisamde, buvo baisių §ir- dziy DūnŽ 219. Rods, yr daug žioplių, kurie nabagelį burg iš nelabos širdies per paiką drimelį laiko K.Donel. Šiuo atveju širdis turi reikšmę, padedančią charakterizuoti ž žmogų: ją laiky- tume žmogaus dvasinių ypatybių, charakterio, polinkių simboliu (Ss pvz.: Jeigu visi žmonės būt vienoda širdžia, bat blogai LKŽ XIV 860 (Skr). Munie nėr toki širdis skysties LKŽ XIV 860 (Vgr). Aš jau tokios §ir - dies, kad gero žmogaus negaliu užmiršti LKŽ XIV 860 (Skr). Aš myliu tave labiau už tavo širdį, negu už karūną LKZ XIV 860 (J.Balė). 10.1. 8 fiksuota pirmuosiuose žodynuose, ją randame senuosiuose raštuose, pvz.: Širdis kaipmotinos R 262. Tėtiška širdis neperleidž LKŽ XIV 860 (C1396). Geras noras, gera širdis SD' 22. Pasigatavykiat ginklais ir būkiat drąsios širdies LKŽ XIV 861 (BB 1 Mak 3, 58). Dievas gerai daro jiems, kurieyr geros irtiesios širdies DP 30. 10.2. Norint vaizdingiau, įtaigiau nusakyti žmogaus būdą, vartojami palygi- nimai, pvz.: Žmonių širdės kaip akmin ai: vienas kitą ėstinai ėda LKŽ XIV 860 (Krš). Vyro širdis — akmuo, moteriskos— vaškas LKZ XIV 862 (Erz). Ano širdis kap geležis: naktuit nieko nepililimdo, nė vienas tę neažnaktujo LKK XIII 124 (Grv). Sakoma ir be lyginimo nuorodos, tiesiog, kad žmogus yra akmeninės, auksi- nės, kietos, minkštos, šaltos širdies. Simbolinė širdies reikšmė junginiuose su perkeltinės reikšmės būdvardžiais, nusakančiais asmens davsines ypatybes, su- daro sąlygas formuotis frazeologizmams, įvairiai charakterizuojantiems Zmo- gų. 11. Širdis, vartojama su būdvardžiais, nusakančiais dvasines ypatybes, gali sinekdochiškai reikšti asmenį, pasižymintį tam tikromis dvasinėmis ypatybėmis (Š,), pv: Ana, ar tai nėr visokių širdžių sviete!LKŽ XIV 862 (Skr). Ot šir- 77 dis, kad jį perkūnas — gulintį must! LKŽ XIV 862 (Zl). Taip griūva sienos, liūdnesnės kas dieną, griaudindamos jautrią širdį ne vieną Mair. P 1k- ta širdis dainos nemėgsta LKŽ XIV 862 (TŽ V 602 (AI). 12. Širdisbe pažymimojo žodžio gali pavadinti tiesiog žmogaus ypatybę. Tuo- met ji reiškia gerąsias dvasines ypatybes: nuoširdumą, gerumą, jautrumą, atjau- timą (Sy), pvz.: ! Kainéra širdies, tai svetimi namai, svetimi laukai LKZ XIV 862 (DKS). Ačiū, už širdį ačiū LKŽ XIV 862 (Bb). Už širdį — širdį, užakmenį- akmenį LKŽ XIV 862 (An). Aš savo vaikus mokiau širdies D.Mušinskas. Labai geras žmogus gali būti prilygintas širdžiai, pvz.: Oi tetule, širdis, ne žmogus, jau toks geras, toks geras B.Radz. 12.1. Metoniminis santykis “kūno dalis vietoj ypatybės" (Pikčilingis II 251) būdingas ir kitiems somatizmams: ga/va gali reikšti galvotumą, išmanymą, na- gai — nagingumą, liežuvis — iškalbingumą, pvz.: Reikia galvos tam darbui LKŽ III 78 (Jnšk). Kasano nagai buvo, ko ans nepadirbo! LKŽ VIII 498 (Mžk). Vieni nagais, kiti galva duoną pelno LKŽ IX 773 (PPr 55). Ot ana tur liežu vį LKŽ VII 458 (KlvrZ). Liežuvėlis jos — tai nė velnias neapkalbės LKŽ VII 458 (Ukm). 13. Širdis turi ypatingą vertę, todėl sakoma, pvz.: Mylėk jį kaip brolį savo, kaipo širdį savo LKŽ XIV 858 (Tat). Myli kaip širdį, riša kaip vagį (vysto vaiką) LKŽ XIV 859 (LTR). Vertės sema aktualizuojama, kai širdis vartojama pažyminio pozicijoje kaip nuolatinis epitetas (Š,) ir atlieka požymio funkciją, pvz.: Mociute motinėle, močiute širdužėle, ar tu turėjai didį vargelį,ik mane užauginai? LKŽ XIV 864 (Niem 4). Sesule viešnele, dalyk spodkus: tévuliui širdelei —palšijaučiai, motulei širdelei — margos karvės LKŽ XIV 864 (VoL 392 (Onš). Lydimotulė širdelė, balto sidabro spurgelė (d.) LKŽ XIII 556 (Mrc). Tokia apibendrinta deminutyvine sirdiesvartosena būdinga liaudies dainoms: širdies deminutyvai paprastai yra motinėlės ir tevelio emociniai palydovai. 14. Ypač išryškėja vertės sema, kai širdis vartojama kaip kreipinys (Ši) pvz.: Sirdie mano, renkis in veseliją: tavo vyriausia sesuo Zenyjasi LKZ XIV 864 (LB 168). Sesule, širdele, rūtele, kvietkeli mieliausias, aukseli bran- giausias, pasiūk šventai Onai, pasiūk! LKŽ XIV 864 (Lp). Aš nevadinau jjjj vardeliu,— širdytė , meilyté, patieka mano LKŽ XIV 864 (JV 880). Maloniniai širdies deminutyvai vartojami perkeltine kreipinio reikšme, no- rint išreikšti palankumą, meilumą. Deminutyvinės malonumo reikšmės pagrin- du susiformavusi maloninio kreipinio reikšmė yra apibendrinta abiejų giminių asmenims (Šimėnaitė 1995: 150). 14.1. Panašiai metaforiškai kreipiamasi į artimą, mielą žmogų paukščių, uo- gų, gėlių, aukso, sidabro ar kitų malonių, gražių, vertingų dalykų deminutyvi- niais vardais (Šimėnaitė 1990: 66-67). Tokie maloniniai kreipiniai užfiksuoti 78 jau XVIII a. pradžioje J.Brodovskio rankraštiniame žodyne: Mano širdel, ma- no sakalél, mano auksel LKŽ XIV 864 (B 690). 14.2. Širdieskreipinio reikšmė sudarė prielaidas gero, švelnaus būdo asmenį arba tą, kuris nuolat vartoja šį kreipinį, pravardžiuoti Širdele, Širdelynu, Širdy- te, Širduku, Širduke, Širdute ir net Širdeliene (L Pr 406). Tokios pat kilmės būtų “Lietuvių kalbos pavardžių žodyne" užfiksuota pavardė Sirdukas (LPZ II 936 (Kv). 15. Mielas, brangus, mylimas asmuo gali būti vadinamas tiesiog Širdele, šir- dute (Ši), pvz.: Nematysiu savo širdutės par laukelius parlinguojant namo LKŽ XIV 863 (Grk). Yra, kad yra, trys audėjėlės, nėra, kad nėra muno širdelės LKŽ XIV 863 (D 29). Šių pavyzdžių sinonimai būtų mylimasis, -oji; brangusis, -ioji. 16. Įdomu, kad širdis ne visada reiškia meilę, gerumą. Junginiuose su veiks- mažodžiais (pa)imti, užeiti, pereiti ji (Ši) būna pykčio sinonimas, pvz.: Ažu itokius darbus paskutinė ši rdis ima LKŽ XIV 864 (Arm). Kad paėmė mane širdis ant jo! LKŽ XIV 864 (Pun). Tėip širdis užėjo, kad kiek neapsiverkiau LKŽ XIV 864 (Srv). Jau i vėl gražiai kalbu, mat, $ir - dis parėjo LKŽ XIV 865 (DI). 16.1. Tik platesnis kontekstas padeda atskirti priešingas to paties žodžio reikš- mes, pvz.: | Nebuvo su širdžia žmonys LKŽ XIV 862 (Uzv). Ir Zvirblys su šir- d ži a! (sakoma apie ką mažą, piktą) LKZ XIV 865 (Krok). Širdis talpina visus jausmus, įvairiausius nusiteikimus, tad galima suprasti, kad ji gali būti ne tik gerumo, bet ir pykčio reiškėja (apie poliarines to paties žodžio reikšmes ir šio reiškinio archaiškumą plačiau žr. Ermanytė 1996: 53-59). 16.2. Iš šių priešingų Širdies reikšmių padaromi priešingų reikšmių būdvar- džiai Širdingas, -a; širdus, -i ir daiktavardžiai Širdžius, pvz.: a) Tas širdings žmogus, kaimynu mūsų bebūdams, kožną vis lietuviškai mylėdavo sėbrą K.Donel. Ji tokia šir di žmona LKŽ XIV 900 (Jrb). Tavo dantys išbyrės, išbyrės, nė širdžiukas nemylės, nemylės LKŽ XIV 900 (JV 718). b) Anas labai širdingas, nekliudyk geriau LKŽ XIV 849 (Dbg). Neerzink tu jo, ba anas labai širdus LKŽ XIV 900 (Ds). Iš jos tikra $i - džius: tik neuZumuse karvės užpykus LKŽ XIV 900 (Trgn). Šių vedinių su pykčiu susijusios reikšmės darybiškai gali būti siejamos su širdies reikšme “piktumas, pyktis" ir su veiksmažodžiu $irst/ "pykti, niršti" (Ši- mėnaitė 1995: 153, 152). Akivaizdūs širdies (Š, „)ir širsti, širdytis semantiniai ryšiai (Skardžius 1943: 487, 534; FrnW) nėra tipiški. Darybiškai neskaidomas pirminis veiksmažodis Šfrsti turi savą darybos pardigma. 16.3. Atkreipia dėmesį tai, kad širdis reikšme “piktumas, pyktis" dažniau- siai vartojama piety ir rytų Lietuvoje (LKŽ XIV 864-865). Šios reikšmės nėra 79 senuosiuose raštuose ir žodynuose. Pirmą kartą ji užfiksuota rankraštiniame rytietiškame žodyne (RtŽ). 16.4. Pykčio sinonimai širdas* ir širsmas užfiksuoti tik po kartą (LKŽ XIV 846, 905), o daugiskaitinis daiktavardis s7rdas “piktumai, kivirčai" dažnesnis, pvz.: Anas be širdų su kaimynais neapseina LKŽ XIV 845 (Prng). Iš šir- dų suskovė LKŽ XIV 845 (Lp). 16.5. Somatizmą širdis reikšme “piktumas, pyktis" vartoja latviai (ME III 843-844, EIV III 351, LLVV VII, 324), baltarusiai (TCBM V, 439), rusai (CCPJIA XIII 683, plačiau žr. Šanskij 1985: 227). Šiose, taip pat hetitų, albanų, armėnų kalbose širdies pavadinimą galima gretinti su tą pačią šaknį turinčiu veiksmažodžiu, vartojamu reikšme "pykti" (Tischler 1980: 524). 16.6. Reikšmę “piktumas, pyktis" turi ir somatizmas fu/Zis, pvz.: Juk aš ne piktuoju, štai nuryk gurkšnelį ir savo tulžį nuramink LKŽ K(J.Balė). Išliejau visą tulžį, tai net lengviau LKŽ K (Dbk). Tarptautinių žodžių me/ancholija, splinas, reiškiančių neigiamus jausmus, pir- minė reikšmė susijusi su graikiškais somatizmais fu/Zis (chol€) ir blužnis (splėn). K. Sirvydas melancholija vertė junginiu tulžis pridegusi (SD 145). 17. Subjektiniuose junginiuose Širdis gali eiti su veiksmažodžiais, nusakan- čiais jos patiriamas fizines, fiziologines būsenas, pvz.: Valgyk, ko širdis trokšta, gerk, ko širdis geidžia LKŽ XIV 863 (Btg). Nor mano širdužė saldaus miegužėlio LKŽ XIV 863 (N 40). Širdis atsigavo, kaip užgėriau vandens LKŽ XIV 863 (J I 147). N u- salės širdis, taip saldžiai užėdus DūnŽ 313. Širdis purtinas fokiu pienu skystainiu LKŽ XIV 863 (Ggr). Man ėmė širdis blogt, kraują pamačius LKŽ XIV 863 (Jz). Pykiné[ja] širdis, vemsu DūnŽ 256. Pyksta mi širdis SD*15, 65; SD 31. Širdis šiuose pavyzdžiuose trokšta, geidžia, nori, atsigauna, nusaléja, purti- nas, blogsta, pykinėja, pyksta: jos būsena priklauso nuo konteksto, susijusio su fiziologiniais poreikiais, dažniausiai su maistu ar kitomis fizinėmis reakcijomis. Ji sinekdochiškai reiškia asmenį, reaguojantį į fiziologinius dirgiklius, ji yra gy- vybinių funkcijų centras. Šią reikšmę apibrėžtume taip: “žmogaus organizmo reagavimo, poreikių, fiziologinės būklės simbolis" (Š,,). 17.1. Dž; šios širdies reikšmės apibrėžimas per daug sukonkretintas: “skran- dis, gerklė kaip skonio (retai-kvapo) reflekso pamatas". Širdis nėra nei skran- dis, nei gerkle. Vėl susiduriama su dalies ir visumos santykiais: Širdis yra žmo- gaus, fiziologinių pojūčių, reakcijų turėtojo, simbolis. * LKŽ14t. pateiktas J. Bretkūno Biblijos sakinys su neteisingai iššifruotu žodžiu širdas (LKZ XIV 846 (BB Na 2,1): turi būti smirdas. A. Lyberio "Sinonimų žodyne" pateikto žodžio $77dis (2) su nuoroda į lizdą pyktis (Lyberis 1980: 425) neliudija akademinio "Lietuvių kalbos žodyno" kartoteka. 80 IŠVADOS Daiktavardžio širdis leksinė-semantinė struktūra būtų tokia: 1. “kūno vidaus dalis, centrinis kraujo varomasis organas, primenantis ap- versto kūgio formą". 2. “to organo liga”. 3. “krūtinės vieta, po kuria yra tas organas“. 4. prk. “šis organas kaip žmogaus jausmų, nusiteikimų simbolis, išgyvenimų centras, vidaus pasaulis“. 5. prk. “šis organas kaip meilės jausmo, palankumo, prieraišumo simbolis". 6. prk. “šis organas kaip žmogaus dvasinių ypatybių, charakterio, polinkių simbolis". 7. prk. “tam tikromis dvasinėmis ypatybėmis pasižymintis asmuo". 8. prk. “nuoširdumas, gerumas, jautrumas, atjautimas”. 9. scom.ppr.dem. “maloninis epitetas". 10. scom. ppr. dem. “maloninis kreipimasis". 11. scom ppr. dem. “mylimasis, -oji; brangusis, -i0ji”. 12. prk. “piktumas, pyktis". 13. prk. “šis organas kaip žmogaus organizmo reagavimo, poreikių, fiziologi- nės būklės simbolis". 14. prk. “svarbiausia dalis, vidurys, centras". 15. “vidurinė minkštesnė medžio dalis, šerdis“. 16. “lino šiaudelio vidurio pluoštas". 17. “vidurinė kai kurių daržovių dalis“. 18. “daigo vidurio lapeliai". 19. “vidurinė vaisiaus dalis, sėklalizdis". 20. “žiedo vidurys". 21. “grūdo branduolys". 22. “gubos vidurys — paprastai trys surišti pėdai". 23. “mestuvų vidurinė kartis, ašis“. 24. “girnų ašis, varpste”. 25. “varpo kankalas”. 26. “centrinė arklo dalis, iSara”. 27. “kartelė, jungianti ratų pirmagalį su pasturgaliu, pertrauktis, įšautys“. 28. “gulstinio ratelio trinkelė, laikanti skersinį su ritės stulpeliais, rope”. 29. “apskrita figūra, kurios viršus įlinkęs, 0 apačia pasmailéjusi”. 30. “raudonomis širdies pavidalo akimis žymima korta". 31. “tikslas". Daiktavardžio širdis polisemija yra mišrioji (žr. schemą, 82 p.), nors pirmoji, pagrindinė semema “kraujo varomasis organas“ motyvuoja visas tiesiogines ir perkeltines reikšmes, vienijamas bendrų semų (žr. lentelę, 83 p.; pliusas rodo, kad semema turi tokią semą). 81 82 Daiktavardžio širdis reikšmių schema asmuo su šiomis ypatybėmis mailės,prieraišumo simbolis fiziologinės būklės simbolis jausmų,nusiteikimų simbolis po kuria yra širdis širdies liga maloninis epitetas Daiktavardžio sirdis sememos ir Semos sniyelisqe SNJOIUOY SIUTUTULID) sewredou SIUTOW sewrer5a) 212A BQIBAS renjalqo rerumapns sepjrep se[edne Seunaks sngowz SIUISBAP 21081 snpIA Senuad BULIOJ seurnjns sofioyury eflibyjuny BUINSIA SHEP SOWHES 7 vw SIRDIS SEMEMOS vį »w »n ww Šu 12 13 1%] 14 PU 15-22 Nn Sin 29 S. 83 Galima skirti dvi Širdies reikšmių grupes. 1) Pirmąją sudaro nominacinio pobūdžio (denotatinės) reikšmės: tai pagrin- dinė, pavadinanti žmogaus ar kito gyvūno kūno vidaus dalį (organą), ir šaluti- nės reikšmės, įvardijančios kitus tikrovės objektus. Išblėsusios metaforos, kai kūno dalimi pavadinami panašūs daiktai, būdingos daugeliui somatizmų: tai universalus reikšmės perkėlimas “kūno dalis" — “daikto dalis". 2) Kitą reikšmių grupę sudaro šalutinės perkeltinės reikšmės, išreiškiančios žmogaus vidaus, dvasinį pasaulį. Tai frazeologiškai susijusios reikšmės, atsklei- džiančios Širdies simbolinį turinį. Opozicija kūnas — širdis, rodanti visumos ir dalies santykį, plėtojantis sirdies reikšmių sistemai, tampa pagrindine tiesioginės ir perkeltinių reikšmių opozici- ja, semantine kūno-— dvasios, materijos — dvasios opozicija. Širdis perkeliama iš fizinės veiklos į psichinę ir sujungia dvi pasaulio puses — materialųjį ir dvasinį pasaulį. Daiktavardis širdis — ne tik somatizmas. Širdis — mikrosistema, įvairiausiais asociaciniais ryšiais jungianti apčiuopiamą daiktų, konkretaus materialiojo pa- saulio dalį ir neregimą, neapibrėžtą dvasinį pasaulį. Šis žodis — pati talpiausia metafora: jo reikšmių sistema, lemiama realijos svarbos, yra ryškus kalbos ant- ropocentrizmo pavyzdys. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Alekna V. 1980: Salomėjos Nėries poezijos dažnumų žodynas. — Literatūra ir kalba 16, 167— 423. Arutiunova N. D. 1980: Apyriokosa H. JĮ. K npobieme OyHKIŪHOHaIIEHEIX THIIOB 3HAYEHUS. Acnektsr CEMAHTHYECCKHX HCC/IE/J[OBaHHĖ,MockBa: Hayka, 156-249. Babickieneé Z. 1985: Reguliariyjy išvestinių reikšmių pateikimas aiSkinamuosiuose lietuvių ir rusų kalbų žodynuose. — Lietuvių kalbotyros klausimai 24, 223-235. BB — Biblia tatai esti wissas Schwentas Raschtas Lietuwischkai perguldytas per Janą Bret- kuną Liet. Pleboną Karaliaucziuie (1590 m. rankraštis). BP — Postilla...Per Jana Bretkuna...Karaliaucziuie ... 1591. I ir II dalis. B.Braz-B.Brazdzionis, jo raštai. Ch' — Biblia litewska Chyliriskiego. Nowy Testament 2, Tékst, Poznan: Zaktad narodowy im. Ossoliriskich we Wroctawiu, 1958; 3, Indeks, Poznan: Panstwowe wydawnictwo naukowe, 1964. Daujotytė V.1984: Lyrikos teorijos pradmenys, Vilnius: Mokslas. K.Donel-K. Donelaitis (1714-1780), jo raštai. DP — Postilla Catholicka...Per Kunigą Mikaloiv Davkszą...ižtękicezko perguldita...Wilniui Drukarnioi Akadėmios ... 1599. DrskZ-Naktiniené G.,Paulauskiené A, Vitkauskas V. Druskininkų tarmės Zodynas. Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽ- Vitkauskas V. Šiaurės rytų diinininky šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. DZ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DZ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DZ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 84 ĖIV III -Kagaine E. Ergemes izloksnes vardnica 3, Riga: Zinatne, 1983. Ermanytė I. 1997: Kelios pastabos apie enantiosemija. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 53-59. Fillmor C. 1983: ®wuMop Y. O6 opraHH3anumH CEMaHTHYECKOH HHOOpMAIMH B CIOBape — HoBoe B 3apybexro¥i muursucrke 14, Mocksa: Ilporpecc, 23-60. FrnW - E. Fraenkel. Litauisches etymologisches Worterbuch 1-2, Heidelberg-Gottingen, 1955-1965. Gijom G. 1992: I'mitom I. JIpHHIHITEI TeOpETHYECKOH JIHHTBHCTHKH, Mocksa: IIporpecc. R.Gran-R.Granauskas, jo raštai. Ivič M. 1973: Lingvistikos kryptys, Vilnius: Mintis. Jakaitienė E. 1988: Leksinė semantika, Vilnius: Mokslas. Jurgaitienė I. 1970: Maironio “Pavasario balsų" dažnuminis žodynas. — Literatūra 13(1), 133-153. Karaulov J. N. 1976: Kapaynos IO.H. O6mas H pycckas naeorpagrs, Mocksa: Hayka. Kasares Ch. 1958: Kacapec X. Bpegenwe B coBpeMeHHYIO JIeKcHKorpagmio, Mocksa: M3jiaTeJibCTBO HHOCTpaHHOH JIUTEPATYPHI. Kėzytė S. 1961: Perkeltinés žodžio reikšmės ir jy pateikimas “Lietuvių kalbos Zodyne”.— Lietuvių kalbotyros klausimai 4, 233-253. Kotelova N.Z. 1974: Korenosa H.3. UcKycCTBEHHBIN cCeMaHTHYUeCKHŪ S3BIK (TeOpeTHUeCKHe TIDEJNIOCEIJIKH). — Bompocsr ILIKOZHaHHA 5, 48-63. V.Krév-V.Krévé-Mickevicius (1882-1954), jo raštai. KTŽ- Gaivenis K,Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa, 1990. Kudzinowski Cz 1977: Indeks-sfownik do “Daukšos Postilė" 2, oprac. Cz.Kudzinowski, Poznan:Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. Kuznecova Ė. V. 1982: Kysueuosa D.B. Jexcuxororus pycckoro a3sika, Mocksa: Bricinas LIKONa. L e x — Lexicon Lithuanicum, parengė V.Drotvinas. Vilnius: Mokslas, 1987 (Rankrastinis XVII a. vokieciy-lietuviy kalbų žodynas). Lyberis A. 1980: — Sinonimų žodynas, Vilnius: Mokslas. LKA 1 - Lietuvių kalbos atlasas 1, Leksika, Vilnius: Mokslas, 1977. LKT — Lietuvių kalbos tarmės, Vilnius: Mintis, 1970. LKŽ L-IL, — Lietuvių kalbos žodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969. LKZ III-XVII — Lietuvių kalbos žodynas 3-6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7-9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10-15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996. LKZ K - “Lietuviy kalbos žodyno" kartoteka. LLVV VII, — Latviešu literaras valodas vardnica 72, Riga: Zinatne, 1991. LPr- Butkus A. Lietuvių pravardės, Kaunas: Aesti, 1995. LPZ II — Lietuvių pavardžių žodynas 2, Vilnius: Mokslas, 1989. LzŽ- Petrauskas J, Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. Mair — Maironis (J.Mačiulis) (1862-1932), jo raštai. J.Marcin— Justinas Marcinkevičius,jo raštai. M. Mart - M. Martinaitis, jo raštai. ME III-— K.Mūlenbacha Latviešu valodas vardnica. Redigéjis, papildinajis, turpinajis J.Endzelins 3, Riga: Kultūras fonda izdevums,1927 — 1929. V. Myk-Put— V.Mykolaitis-Putinas (1893-1967), jo raštai. A. Misk- A. Miškinis (1905-1983), jo raštai. Mz — Mažvydas. Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams... Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys, 1922. MZ — Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Worter-Buch..von Christian Gottlieb Mielcke... Konigsberg: Im Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerey, 1800. 85 NdŽI-V- Niedermann M,Senn A, Brender F, Salys A. Lietuvių rašomosios kalbos žodynas 1-5, Lietuviškai-vokiška dalis, Heidelberg: Carl Winter Universitatsverlag, 1932-1968. S. Nėr —- S. Nė ris (1904-1945), jos raštai. Nikitin M. V. 1983: Hukutun M.B. Jfexcrueckoe sHagene croBa, MockBa: Briciuast 1kona. Nikitin M. V. 1988: Huxutua M.B. OcHoOBBI JIHHTBHCTHIECKOH TeopHH 3Ha€<eHHs, Mocksa: Beicimas mKojia. Paulauskas J. 1987: Sisteminis lietuvių kalbos Žodynas, Vilnius: Mokslas. Paulauskienė A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Pikčilingis J. II: Lietuvių kalbos stilistika 2, Vilnius: Mokslas, 1975. PK — Polski z Litewskim Katechism ... Naktadem ... Malchera Pietkiewicža ...W Wilnie: Drukowat Stanislaw Wierzeyski ...1598. R — Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches lexicon... gesammelt von Philipp Ru- hig... Kėnigsberg: Druckts und verlegts I. H. Hartung, 1747. B. Radz- B.Radzevičius (1940-1980), jo raštai. SD — Dictionarium trium lingvarum... Avtcore.. Constantino Szyrwid..Ovinta editio...Vilnae. SD! — to paties žodyno pirmasis leidimas (apie 1690). Skardžius P 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius. Skv — Šventasis raštas Senojo ir Naujojo įstatymo... Vertė ir komentorių pridėjo kun. J. Skvi- reckas... I- V t. —- 1913-1937, VI t. — 1911. B. Sruoga — B. Sr uo ga (1896-1947), jo raštai. CCPJIS XIII- CospemeHFBIH C/IOBAapE pyCCKOIO JHTEpaTypHoro sssika 13, Mocksa-JIeHMHIpan: UsnarensctBo Akanemuu Hayk CCCP, 1962. ST — Šventasis raštas. Senasis testamentas. Vertimas iš hebrajų ir graikų kalbos, kun. A.Rub - šys. Putnam. CT: “Krikščionis Gyvenime", 1994-1995. Stepanov J.S. 1981: Crenanos O.C. Hmera. Ilpenuxarsir. Ilpe/vroxerna, Mocksa: Hayka. Šanski j N. M. 1985: Illancxuū H.M. B mupe c/roB, Mocksa: IlpocBemenne. Šimėnaitė Z. 1990: Maloniniai kreipiniai. — Kalbos kultūra 59, 65-67. Šimėnaitė Z. 1995: Daiktavardžio širdis dariniai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 148— 168. Tischler J. 1980: Hethitisches etymologisches Glossar. Mit Beitragen von Gūnter Neumann. Lieferung 3. — Innsbrucker Beitrage zur Sprachwissenschaft 20, 403—600. TCBM V, — TrymavansHsl CIoijHiK Oe/rapyckaii MOBBI 5,, Minck: Benapyckas CoBenkas Duusiknanensis ima Ilerpycs Bpoyki. Ufimceva A.A. 1986: Youmuesa A. A. Jlexcuveckoe 3Haverne, Mocksa: Hayka. Urbas D. 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vaižg- Vaiz gantas (J.Tumas) (1869-1933), jo raštai. Žem- Žemaitė (J.Žymantienė) (1945-1921), jos raštai. Kitų šaltinių sutrumpinimai kaip LKZ. SEMANTIK DES SUBSTANTIVS ŠIRDIS Zusammenfassung Im 14. Band des “Lietuvių kalbos žodynas" (Hg. Institut fūr litauische Sprache und Litera- tur der Akademie der Wissenschaften Litauens) wird aus lexikographischer Sicht das Substan- tiv Širdis beschrieben. In diesem Artikel werden die semantischen Beziehungen dieses Wortes zu anderen Wėrtern, um den Platz des zu analyzierenden Substantivs im Sprachsystem festzus- tellen und seine verschiedenen Bedeutungen zu erkennen. Bei der Analyse der Semantik von šfrdis werden paradigmatischen bzw. syntagmatischen 86 Eigenheiten der Sememe erėrtert sowie die Motivation der Bedeutungen und ihre Hierarhie, auch Fragen regularen Polysemie. Das Substantiv širdis dient nicht allein der Bezeichnung eines inneren Korperteils. Sirdis umfaBt ein Mikrosystem, in dem konkrete Bedeutungen vorhanden sind und abstrakte, die sich auf nicht fest umrissene Begriffe der geistigen Welt beziehen. Dieses System vermittelt augens- cheinlich den anthropozentrischen Charakter der Sprache. 87