К проблеме дериватов в исторических и этимологических словарях балтийских и славянских языков

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Axarojmi HEIIOKYITIHbIA K IIPOBJIEME JĮEPMBATOB B UCTOPUYECKHUX HU DTAMOJIOTHYECKHX CJIOBAPSX BAJITMACKHX HU CJIABJHCKHMX SA3BIKOB 0.1. OcHOBHOH TpYJĮ JIATOBCKON JIEKCHKOITpaĖOHH XX CTOJIETHS — MHOTOTOMHEIHŽ “CJIOBAapb JIMTOBCKOTO SI3bIKA" SIBJISIETCSI CBOEOOPAa3HBIM IIEPEKPECTKOM MHOXECTBA MyTei HE TOJIBKO B OHJIOJIOTHH, HO H IIIMpe — B UCTOPUHM H KynbType JIMTBEI B ob1eeBponeiickoM KoHTeKcTe. IIo 3TOH TIpDHYHHE Bp JIM ObUI0 OBI KODDEKTHbIM Cpa3y Xe pacKpBIBaTh TOT WIM JPYroi U3 ero TOMOB Ha TOM WIM MHOM CTpaHMIIE, IIpEeJIBapHTeJIbHO He OpOoCHB XOTS OBI GerJIOro B3IIAAAa Ha PETPOCIEKTHUBY TOTO, Kak CKJIanblBalach cyapba 3TOro Tesaypyca JIMTOBCKOro A3bIKa. Caenarb 3TO IIpeJICTABIISETCH TeM Oojiee HEOOXOMUMBIM, UTO BCS IIEpBAS IIOJIOBHHA CTOJIETHSA B HCTODHH OYVHAMEKHTAJIbHOTO H3/ĮaHHSA rox Ha3BaHHeM “Lietuvių kalbos žodynas?* 6bura CBsI3aHA TJIABHbIM 00pa3oM C HMeHaMH JĮBYX €ro OyKH/IaTOpOB H co3uareJiei — K. Byra u IO. Bansunuronuca. Kak HaM TMpejicTaBJIISeTCA, MATEpHAaJIbI TOM JHCKYCCHH BOKpyr “CjioBaps JIATOBCKOTO S3bIKa", KOoTopasi mpoucxomwria B 1952-1953 rr., ciiegtyeT Terrepb NIEpe4HTATb 3aHOBO, UTOOBI Jy4llle IIOHSTb TE KpHTEDHH, KOTOPBIMHU DpYyKOBOJICTBOBAJIMCb JIEKCUKOTpadbl BTODpOH IIOJIOBHHBI HAINIETO BeKA, YTOOLI HE HCKATb B MHOTOTOMHHMKE TOIM, YTO B HEM He OBUIO rIpejgycMOTpeHoO. Tak, B cTaTbE, HarrucaHHOH B 1953 r. H monmonHenHo# B 1957 r., B.A.JIapun, c ogHO# CTODpOHEI, BbICOKO OIIEHHBAIJI Hacnenue K.Byru [“"cJiejtoBaJIO 661 TOCBATHTE OCOOYIO MOHOIrpadHnIO... CJIOBApHEIM paboram K.byru...” (JIapan, 1957: 138)], a c apyroi, IIOCTYJIHDOBAJI OTXOJĮ OT TPUHIMIIA HCTOpH3MA B JIATOBCKOM Te3aypyce. Tak, rOBOpPSI O IIOJITOTOBKĖ IIOJĮ ETO PYKOBOACTBOM HOBOH HMHCTPYKIIMM, COTJIACHO KOTOpoH “65 mepepabotan III TOM CJIOBADps1", yueHsIH IIOJIBĖJI CJIEJYIONIHAŪ HTOT: “MATEDpHAJIbI U3 JPEeBHEHIIIUX HCTOYHHKOB OTOABUHYTHI Ha BTOPOE MECTO Kak CpeJICTBA CO3MaHMSI B CJIIOBape HCTOpHUeCKOTO poHa, N60 aKaIEeMAYECKHUI CJIOBADpb COBpPEMEHHOTO [30eCh H HHXE MMOOYCPKHYTO B LIUTUPYEMOM TEKCTE. — A.H.] TUTOBCKOIO SI3bIKa HE MOXET OBITH IIOCTPOCH KaK HCTOpHYeCKHĖ, MO MPOCTEMIIIEH XPOHOJIOTHYECKOM CXEME, — B HEM Ha IIEDBOM MECTE JaHbl OCHOBHBIE 3HAYEeHUSI B YIIOTpeOJIEHHH CIOB B Halll € BP € M SI , B COBpEMEHHOM XyIOXXECTBEHHOM, IMOJIMTUYECCKOM, HAyIHOM JIUTEpaType H B peur 0Opa30BaHHBIX mone” (Tam xe: 143). Ūro Xe KacaeTcsi MPOTUBOIIOJOXHON CTOPOHBI, IIpDHHHMABINeH y4JacTHE B JMCKYCCHH, TO 31ech obpaiaer Ha cebst BHMMaHue no3urust HO. banpumkonuca, KOTOpBIN, BO-TIEPBBIX, BHICTYIIAJ IIDOTHB JIeJIEHHA “Ha Kak OYATO HYXHBIE HU HEHYXHBIE CJIOBA": “... ECJIH IOMEULIAeTCS KaKOC-HHOYJIb HEHYXHOE CJIOBO, OT B3TOTO CJIOBapb MHOTO He mocTpanaer. CJIOBO MOXET OKa3aThCSI HYXHBIM” 11 (Balčikonis I 213) H, BO-BTOpBIX, CCEUIASICb Ha TO, YTO “BCs JIEKCHKOTpaĖOH4ecKasI paG6ora He HMEeT yCTaHOBJIEHHbIX OKOHYATEJIbHEIX IIpKHIMIIOB" (Ibidem : 214), BO3paXaJ IIpDOTHB IIOCIIeNIHOH ITOArOTOBKHM HOBOW PENAKIMU KOJUIEKTMBHOTO tpyna: “Ceifyac HaM CIEIIUTh C TIepejieJIKOČ HAIIEero CI0Bapsi HET HUKAKOro cmpicina” (Ibidem: 215). Tem He MeHee FO. banpuuKOHMC BbIHYXJICH ObUI YATH H3 COCTaBa PEIKOJUIETHHI “CnoBapsi JIMTOBCKOI'O SI3bIKa”. Takum 06pasom, “CJIoBapb JIHTOBCKOTO A3bIKa” IOATOTOBJIEH C OpHeHTAaLHMeH Ha COBPEMEHHOCTh C BKJIIOYEHHMEM JIaXe TAKOro CyOBEKTHBHOIO KPHMTEpPHs Kak OLIEHKAa HYXHOCTM WIM HEHYXHOCTH CJIOBa. DTO H CJENYET YYMTHIBATh IPH IIOJĮXOJIE K Ha3BaHHOMY TPYAy KaK MCTOYHUKY HHOOpMAIIHH Kak NO LIMPOKUM, Tak H 60JIee Y3KHM BOIIPOCaM JIMTOBCKOH JIEKCHKOJIOTHUH. B 4aCTHOCTH, CKa3aHHOE OTHOCHUTCSI H K IIpOOJIEMe ĮIEpHBATOB. 0.2. IlpoG6jieMa HJIEHTHOHKAIIMH JEPUBATOB KaK OTIIĮEJIbHbIX HE TOJIbKO OOpM, HO YXE H CJIOB, HMEIONIHX CBOE COOCTBEHHOE HOBOE 3HaUCHHE, SBJISETCS BeChbMa CYLIECTBEHHOM UIs Jiekcukorpabuu. Beas HEpeAKO B IIpaKTHKE COCTaBICHUS CJIOBapeli BO3HMKAET CHTVAIIHS, Korma yxXe OaKTHYCeCKH HOBOE CJIOBO BCE Elle paccMaTpuBaeTCs JIHINb KaK CI0BOOOpa3oBaTeJIbHBI BapHaHT HM3BECTHOIO 0603HaJEHHHA TOTO WIM HHOTO IIpejiMeETA HJIH SIBICHUs. Tak, HallpUMep, B CTaTbe ot CJIOBOM knygos riomMeiuteHa u OopMa knygelės us “Karexusuca” M.Maxsunaca (LKŽ VI 242). BMecre Cc TeM, KaK HaM yJaIoCh JOKa3aThb, 3IIECb peub UIET O HOBOM IIeJIaTOTHYECKOM TepMHuKHe knygelės co 3HaueHHeM yxe He “KHHXEeYKA', a 'yge6Hurx' (Nepokupnas 1994: 76). CjiegoBareJibHO, NPUBEIEHHOE CJIOBO 3aCJIYKHBAatT TOTO, UTOObI B ĮĮAJIBHEŽINHX JIEKCHKOTpaOHYeCKHX TpyjiaX OHO BbICTYTIAJIO B KAUECTBE CAMOCTOSTTEJILHOH €IMHMIIBI CJIOBHHKA. “CoBaph JIMTOBCKOTO SI3bIKA” OTYAaCTH COJIEpDXHT B cede 3JIEMEHTbhI Kak HCTODHYECKOTO, TaK H 3THMOJIOTHUeCKOTO ciosapei. Ilo stoi rnpHunne HEKOTOpHIE ero CTATLH C MOJHOU YBEPEHHOCTHIO MOXHO IIOCTaBUTH B OJĮHH Psi C COOTBETCTBYIOIIMMH pa3paboTkaMu, COJIĮEDXAINIHMHOS yXe He B OOINKMX, a B CITEIIMAJIbHEIX JIEKCHKOTpaOHYeCKHX Tpydax IIO OaJITHHCKOMY HM CIaBSIHCKOMY SI3BIKO3HAHUIO — B HCTODHYECKHX H STUMOJIOTUYECKUX JIEKCUKOHAX. Hyrxe BHHMAHHIO HCCIEIOBATENeH INpeIaraloTcsl ABa 3TIOAA, TIE B DpOJIH HCXOJIHOTO BBICTYTIAET MATEDHAJI, B3STGIŪ U3 “CJIOBApA1 JIHTOBCKOTO s13biKa”. EcJIH B IIEPBOM H3 HHX paCcCMaTpHBAaIOTCA ĮepHBATLI, 0Opa30BaHHBIE C IIOMOIIBIO OOInETO TEpMAHO-6aJITO-CJIABAHCKOTO CcyĖdĖOHKca OT 6anTo-repMaHCKOro H CJIABSAHCKOTO Ha3BAaHHA pebeHKa, TO BO BTOPOM aHaJ)IH3HpyeTCH CJIyuaH Tapa)IDIeJIbHOTO CEMAHTHYECCKOTO CJIOBOINIpOH3BOJICTBA — IIEpexOJ OaJITHŪCKOTO H 6aJITO-CJIABSHCKOTO Ha3BAHHA BO3BEINIEHHOTO peJIbeda B cohepy METEODpOJIOTHYECKOČ TEDMHHOJIOTHH. 1.0. ECJIH rmOrbIiTaTbC;A KpaTKO OIKpejĮeJIHTb OJHY H3 BEAYIIMX KaTeropHh, CJIOBO06pa30BaTeJIbHOE BHIPAXEHUE KOTOpOH SBJIISETCS, TaK CKa3aTh, “IUpOOHJIHpYIONIIHM" B TEDMHHOJIOTHH POJACTBA, TO 3TO GyjįeT KaTeropus IIOCECCHUBHOCTU (IpHHAJIJIEXHOCTH, NpHTSXATEJIbHOCTH), YTO CBA3aHO C NHDpOHCXOXJIEHHEM OG603HauaeMoro. Kak mucan O. H. Tpy6aues, “pa3Burue 3HaUE€HUSI OtbCb B CJIABAHCKOM ‘OTILIOB’>’OTell’ — IIpDHMEp BCTpEYalOlIencs JIEDBTHMOJIOTH3AIJHH TIPOU3BOAHBIX C CYyOOHKCOM IIDHHAJUJIEXHOCTH; IPH 3TOM IIpOH3BOJIHOC6 CHOBA NMPUHUMAET 3HauUeHHe HeIIpDOH3BOJIHOH OCHOBBbI — ‘OTeIl’. 12 Cp. em. Mensch ‘genoBex’ <JIp.-B.-HeM. mennisco ‘der von Mannus Stammende’ c cybdukcom — isco “(Tpybauen 1959: 26). IIpumep c Hem. Mensch (co cceuikoit Ha Tpya: FE Kluge. Nominale Stammbildungslehre der altgermanischen Dialekte. 2. Aufl. Halle, 1899, S.10) SIBJISIETCSI JŲISI HAC B JIAaHHOM ClIlydae OCOOEHHO BaXHBIM, ITOCKOJIBKY C TEM Xe caMbIM CyOOHKCOM — ISCO BBICTYNAIOT HE TOJIBKO I'€PMaHCKHME, HO TaKXe GaJITHŪCKHE U CJIABSHCKHE IIPOM3BOIHBIE 00pa3oBaHUs OT Ha3BaHUS pebeHKa, O KOTOPBIX Jajiee HJIET peyb. . 1.1. B cnennansHož cryznuu “CeManrura JMT. bėrnas : Jrri. bėrns um ux npousBoaHbIX” P.Bepryjiuc yOGeljįKTeJIbHO IIOKA3aJI, YTO MEPBUYHOE 3HAYCHUE YyKa3aHHOM BOCTOYHOOAJITHMCKON JIEKCEMBI ‘pPe6EHOK; HUTA’ IPONOJIXAET COXPaHSTHCS TOJIBKO B COBPEMEHHOM JIATHILICKOM JIMTEPATYPHOM S3bIKE, TOINA KaK B JIMTOBCKOM OOHapyXXuBaeT IIeJIyIO LENOYKY CEMaHTHYECKUX IIEPEXOJOB, PEKOHCTPYUPYEMYIO KaK ‘pebeHOK — ‘MaJIb4YUK’ — ‘TIapeHb’—‘0aTpak’, a Takxke ‘myxuuHa’ (Bertulis 1972: 32). Takum o6pa3om, ecu 651 “CiioBaph JIMTOBCKOTO SI3ELIKA"' KaK CJIOBaph TE3aypyCHOTO THUIIA NPEACTABIIUI 3HAYUCHHSA CJIOBA B ITOPSIAKE UX MCTOPUYECKOTO pa3BHTHS, TO 3a(MKCHPOBAHHOE TOJIbKO B IIAMATHHKAX H B roBope ITsasicel ‘peGeHOK, JĮIKHTA' JĮOJDKHO OBLIO OBI CTOSITH HE Ha BTOpOM (LKZ I, 767), a Ha riepBoM MecTe. ToBops 0 mpou3BoAHbIX, P.Beprynmuc obpaTiwyi BHHMAHHe, B YaCTHOCTH, Ha TO, YTO COXpaHSIONIHŪ B cebe MepBOHAYaJIbHOE 3HAYECHHUE HCXOJIHOTO CJIOBA nepusart berniškė ‘merctBo, roHocTs’ (Ibidem: 770) BcTpewyaeTcst TOJIbKO B APEBHUX namsaTaukax (Bertulis 1972: 21), yrouHHM — mums B “Iloctwne” M.Jdaykim, rae Ta popma oTMedeHa TDpHXIbI. Hi 31meck MBI OBI XOTEeJIH yKa3aTh Ha HAy4HYIO 3HAYUHMOCTb TIpencTaBieHuss B “CioBape” 3TOTO IIpOH3BOJIHOTO OOpa3oBaHUS ĮŲIS. CPaBHUTEIBHO-UCTOPUYECKOTO SI35IKO3HAHHA. ĮlĮėJIiO B TOM, YTO IIAMSTHHKH TOTCKOTO SI3bIKa COXpaHHJIH B CeOe He TOJILKO CYnIEcTBHTeJIbHOe barn (cpea.p.) B ejĮMHCTBEHHOM 3Hau4eHHH ‘NUTS’, a TAKXC 06pa30BaHHoe OT Hero NIpHWraraTeJIbHOe barnisks ‘AeTckuii’, HO MU ĮlepHBaT OT nocjenHero barniski (cpexn. p.) 'mercrBo' (Wright 1910/1981: 170,178,310). Tax, Bo “BropoM mocnanuu cB.anocrona Ilasma x Tumoder” (rasa III, crux 15) HaxomuM: jah patei us barniskja weihos bokos kunpés ... (Ibidem: 290), T.e. “U TBI ¢ JetcTBa CeBsaurennoe Ilucanue 3Haems” CJIeJĮOBATEJIbHO, MEXNY TOTCKUM IlepeBOAYMKOM BHOJIHH enuckomom Vinedwunoit (ox.311 — 0K.383 rr.), C OXHOM CTOPOHBI, H JIATOBCKHM IEPEBOTIUKOM “IMToctwurer” (1599 r.) kanonukoM M. Jlaykimeit — ¢ Apyroi, IMPOXOAUT OOIIast TOTO-JIMTOBCKasl JIEKCHKO-CJIOBOOOpa3oBaTeIbHas IIapajIUJIeJIb: roT. barniski (cpen.p.) ‘mercTBo’ — JT. berniškė (xeH.p.) ‘To xe’. IIpuBeeHHBINA IPUMEDP, CBUIETEILCTBYS O 3HAYUTEIIFHOM HayJHOH IEHHOCTH JIEpUBATOB, colepxXamuxcs B “CjoBape JUTOBCKOTO SI3bIKa”, BMECTE C TEM y6exXmaeT B TOM, 4YTO B OyayllleM DTHMOJIOTHYECKOM CJIOBAape JIMTOBCKOTO S3BIKa, IIO-BHI[HMOMY, yXe ObUIO OBI HEIOCTATOYHO OTPAHUYMBATECS TOJBKO KPATKOM crarbeil 06 ucxogHoM bérnas (cp. Fraenkel 1962: 40). 1.2. B “JlaBpeHTBEBCKON JIETOMMCHA” — KONHH JIETOMUCHOro coma 1305 r cocraBJIeHHOH B 1377 r., — nox 945 r. BcTpeuaercs 3armceb: Bosra xe 6siie B KreBb c c[bijH[0]MB cBonMs cb abrsckoms C[Bg]rocimaBom (55), KOTOpYIO COCTABUTEIM MCTOPUYECKOIO CJIOBApsI PYCCKOIO SI3BIKa IIDHBOJIAT B KaueCTBE 13 VIUIKOCTDAIIHH B CTaThe IOI CJIOBOM ŽĮDTCKHĖ (IIpHJIaTaTEJIbHOC6 CO 3HaYeHHeM “MaJIoJIEeTHHAH, ĮIeTCKOTrO Bo3pacTa') (CxPSI XI-XVII BB. IV 239). Ojiuaro OYEBHJIHO, UTO B JIAHHOM CJIyJgae peub HIIET He O IIpHJIarMaTeJIbHOM ĄĮDTCKHĖ, a O IIDOH3BOJĮHOM OT HEro, HO yX€ CYIIECTBUTEJIbHOM J bBTECKO (CPEIHErO pojia) ‘ATs, pe6EHOK’, KOTOPOMY B LIUTUPYEMOM CJIOBape HEOGXOJIHMO OBLIO ITOCBATHTH OTJIEJIbHYIO CTATBIO. Dra xe caMa1 ONIHOKA NOBTOp;eTCH H B HCCJIIEeJJOBAHHH IIO HCTOpHYeCKOH JIEKCHKOJIOTHH YKpaHHCKOTro si3bIKa. Tak, cpejH ‘“Ha3BaHUM, KacCalOlIHXCS UeJIOBEKA, ETO BO3PacTHBEIX OCcOOeHHocTeH" BEINeJIeHa OopMa “/ĮDBTECKB (cy6craHTHBHpoBaHHOe INpHJIaraTeJ]IbHOe)<dčtssks ‘mura’, uro NpOHJUIOCTpHpoBaHO IIpuMepoM H3 [amuiko-BomsiHckoit sneronucu nox 1206 I.. KODOJIB Xe AKNpbu... xorArge HJarn A[s]Jureps coro 3a KHA3A /Įamia o6b- uma gbrsckoma OkIBuIuMAa (IVM JIO 31). OgHako OopMy AAaTENbHOTO- TBODHTEeJIbHOTO IITajĮeXEN ĮĮBOŽCTBEHHOTO YHCJIa Ha -OMA2 (CP. /ĮBTBCKOMA) UMEIOT HMEHA CYIIIeCTBUTEIbHBIE HE TOJIbKO MYXCKOTO, HO H CpeHero poja. Bor nmoyemy BMECTO IPEUIOXEHHOTO aBTOPOM pa3pabOTKM HECYILIECTBYIOIIEIrO BapHaHTa JIEKCEMBI ĮDTECKB ClelyeT PEeKOHCTPYHPOBaTh (JOpMy CpejiHero poma A bDTHCKO ‘muta’. Ūro Xe KacaeTcs CEMaHTHMYECKOM aNeKBaTHOCTU TaKOro OO0O3Ha4YeHUs, TO HaIlOMHUM, UTO KHA310 Janumny TanuungkomMy (1201-1264) va 1206 rox (Bpemst 3AIIMCH B JIETOIIMCH) OBUIO BCErO ISTH JIET. Hraxr, Ha OCHOBAaHMH JIBYX JICTOITMCHBIX 3amuceii: 1) mom 945 T. — O KHEBCKOM kus3e Caarocnase (7-972) u 2) mom 1206 r. — O raJMuKO-BOJBIHCKOM KHSI3€ JlaHuWwIe IIS MCTOPUM YKPAWHCKOTO SI3bIKa BOCCTAHABJIMBAETCS CJIOBO ADT BCKO Kak OJIHO M3 Ha3BaHHMH peOeHKa. C Tmo3HHKHH 3TOŽŪ PEKOHCTPYKIMHU CleNyeT B3TJISHYTh Ha MECTO COOTBETCTBYIONIETO AepuBaTa B OOOHX CIOBapsiXx IIpacCJIABAHCKOTO S3bIKa, IIapaJDIeJIbHO BBIXOJLSINHX B Poccnu u Ilojmsine. Tak, ecJIM B IepBOM H3 HHX OOpMEI THKIIa TIIOJIbCK. dziecko ‘AUT’ paccMaTpHBAaIOTCA B OOIUEH CTATbE ION cnoBoM dėtesks(js) (BCCH V 17), To BO BTOpOM cyGcTaHTHBHUpOBaHHa1 dOopMa npHJIaraTeJIbHOTO Cpe/rero pojja détbsko ¢ MOMeTo O ETO 3arIajįĮHOCJIABSHCKOM xapaKTepe BLIJKejJIeHa B OTIeJIbHYIO CTaTbIO (SP III 174-175). IlojrygeHHbIe HAMM MATEDpHMAJIbI IOATBEPXAAIOT IHeJIEeCO06pa3HOCTb OCOGofH pa3paboTku obcyxmaeMoro ĮiepuBara. BMecTe ¢ TeM yxe H ceižuac HeOOXOJIHMO 0TKa3aThCsS OT OINpeJIeJIEHHSA BTOTO obpa3oBaHMsI KaK 3aIrIajĮHOCJIABSHCKOTO IIO CBOeMy pacIIpocTpaHeHHIO. IIOMHMO Y*X€ IpHBeJIEHHbIX HAMH HOBBIX (DakTOB cp. Takxe OĖduKCAHOHIO HCKOMOH OOpMbI B IOXHOCJIABAHCKOM AapeajIe. Tak, HAIIDHMED, B CJIOBEHCKOM SI3bIKE€ H3BECTHO 3KCIIpDECCHBHOCe CJIOBO dėčko (B UACTHOCTH, TaK TOBODpAT O KpEIIKOM IIapHe), oTrMeueHHoe (dezhko) okomo 1800 r. (Bezlaj 1977: 98). Takum 06pa30M, Kak IIO XpOHOJIOTHH, TaK H IIO reorpaduu cBoei pukcamum nepuBat dėtssko ‘UTS’ HECOMHEHHO OTHOCHTCSA K 00pa30BaHMAM IMNpacJIaBAHCKOTO IIEDHOJIa H B TOM Kau4eCTBE JIOJDKEH HAHTH CBOE MECTO B GYJIYNIIHX JIOIIOJIHEHHAX K CJIOBADIO IIpaCJIaBSAHCKOTO SI3bIKA. 2.0. CJIOXHOCTb aICKBAaTHOTO IpeAcTaBieHus B “C:10Bape JIATOBCKOTO SI3bIKA” KaK HCTODpHYEeCKONH, TaK H ĮIMAJIEKTHON JIEKCHKH 3aKITIOUYAETCS B TOM, YTO HEDPpeJIKO B TOM YaCTH JIEKCHYECKOTO (pOHIa BCTPEYAIOTCS Takue OOpMEI CJIOB, a TaKXe UX 3HAYEHUSI, KOTOPHIE elle HE UMEIOT 3a COGOH CKOJBKO-HHUOYIH CIOXUBIIEHCS TPAOUIIMM HE TOJBKO JIEKCHKOIrpaĖOHuecKOH, HO AaxXe H JIEKCHKOJIOTHYeCKONH 14 HHTEpripeTanLHH. Cra3aHHOe OTHOCHTCHS, B YaCTHOCTH, H K TOM 4YacTH NIDpOH3BOJIHLIX OGpa30BAaHHŪ, B KOTODpEIX HAEPUBALMS OCYNIeCTBIISIeTCA 6e3 H3MEHEHHS CTPYKTYPHOM (DOPMBI CJIOBA — HCKIIOYMTEJIbHO Ha CEMAHTUYECKOM VpOBHE, KOT/ia Ieper JIEKCUKOrpadoM BO3HUKAET HeOOXOJIHMOCTBb OIIpeIeJIMTbCSI — C 4YeM OH HMEET JIeJIO: TaK CKa3aTh, C “pa3OBbIM" OTKJIOHEHHEM OT ILIHMPOKO H3BECTHOTO CTApOro 3HAYEHMSI WIM Xe C HOBBIM 3HaueHHeM? B maHHOM ciydae peub IOMIET O CEMAHTHYECKON ĮĮEpHBAIIHH, HAaOJIIOJIaCMONH B OJIHOM U3 JIATOBCKHX Ha3BaHHH BO3BEINICHHOCTH (gaubrys, gūbrys H IrIOJ.), MaTrepHaJi K KOTOpOMY — B OCHOBHOM 3Ha4eHHH — IIpejicTaBJIeH B “KoMMeHTapuH" Ne 80 kx “Arjnacy nuroBckoro si3pika” (LKA I 180). 2.1. B crate mop cJioBom guburas (gūburas) B “CjroBape JIMTOBCKOTO 513bIKA" VIIOMHHAIOTCSH TOJIbKO JĮBA JUAJEKTHBIX HCTOYKHHKA — TOBOpkI JIenac u Įlycsroc: NepBbIŽĖŪ IIpH yKa3aHHH Ha 3HayeHue “kauburys, kupstas, kelmas, kalva' (r.e. COOTBETCTBEHHO ‘Oyrop, Ko4yka, IIEHb, XOJIM'), BTOpOŽ IPH IIaCIIOpTH3aLIHH wunocTpauny — Siandiej ant dangaus daug guburį (panašių į kelmus debesų) — reikia bul'vos sodint — gerai augs (LKZ III 691), T. e. ‘Ceromusi Ha Hebe MHOTO “OyrpoB” (IIOXOXKHX Ha IIHH OO/IAKOB) — Hallo KAapTOOeJIb CafuTh — XOpoLIo Oyaer pact’. B nurupyemMoii crarbe obpaiaeT Ha cebsi BHHMAHHE TO, YTO €€ COCTABUTEID (HJIH pejiaKTOp) CpeaM YEeTHIpeX BO3MOXHBIX BapHaHTOB HHTeEepIIpeTalIHH ĮMAJIEKTHOTO IIpuMepa H3OpaJI CXOJICTBO C IIHSAMH. BMmecre Cc TeM IIOKA3aTĖEJIbHO, YTO B TOM Xe TrO0BOpe Hycsiroc OTMEYEHO H npuiaratensHoe guburdotas: Siandiej guburūotas dangus, gera sémenija (LKZ III 692), r. e. ‘Ceromgns (nepesenem Kak) “Oyrpucroe” He60, Xopoliee BpeMs Ist cea’. H B TOM, YTO TaKOH AABEKTUB HE SIBISETCS YEM-TO CIIyYalHBIM, KPaCHOPEYMBO CBHMJIETEJIbCTBYIOT €llle TPU IpUMepa M3 JIMTOBCKOH II€YaTH [0 1940 r.: 1) gauburiuotas: Du žalsvi garlaiviai nuplaukė į šiaurę, kur renkasi gauburiuoti debesys (LKŽ III 161); 2) gūbriuotas: Padange šliaužiojo sunkūs, gūbriuoti debesys (LKŽ III 690); 3) guburiūotas: Tolumoje juoduoja guburiuoti debesys (LKZ III 692), T. e. 1) “JlBa 3eJreHoBaTEIX MAapOXOJa OTIDUIbUIH Ha CeBep, rae cobuparorcs “OGyrpHCTEIe" obnaka’; 2)'“Ilo HeGy nos3nmu TAXKEJIBIE “Oyrpucteie” obnaka’; 3) ‘Bpanu yepHeoT “Oyrpucteie” obnaka’. Bo Bcex IIpHBeJIEHHEIX BHIIIE WLTIOCTPATUBHBIX IPUMEpPaxX MBI H3ODpaJIH UIs CBOETO OYKBaJIBHOTO IIEPEBOJA CXOJICTBO OOJIAKOB HE C ITHEM, KaK ITPEUIOXEHO B “CnoBape JMTOBCKOIO SI3bIKa”, a ¢ OyrpoM, K 4yemy oOsI3pIBaeT OJIHXAHINASA CIaBSHCKAsl IIEDpCIIEKTHBA. 2.2. Ony6iaukoBaHHBIE CTaTbH OOOMX IIpaCJIABAHCKHX CJIOBapeil O BOCTOYHOCJIAaBSTHCKOM PETMOHAIM3ME — Ha3BAHHH BO3BBIIIEHHOCTH bugsrs (SP I 436; BCC III 79) K HacTosilIeMy BPEMEHH yX€ MOTYT OBITh ĮĮOIIOJIHEHbI HOBBIMU MaTEpPHAIAMHU. Tak, c GaJTUHCKONH CTOPOHBI 3/IeCh IIPEICTABISAETCS BeChbMa IEHHBIM CBHJIETEJIbCTBOM JIUT-bugurys ‘mazas pakilimas’, T. e. “KHeGOJILINOC BO3BBIILIEHHE , 3adpukcupoBaHHoe B A. Maypyusiit IlpueHaiickoro p-Ha cobuparensiMu MarepuayoB JŲIS “Atiaca uroBckoro si3eika” (LKA I 180): no cux mop 6antuiickoe COOTBETCTBHUE OBUIO M3BECTHO TOJBKO B JIATbINICKOM SI3BIKE. 15 Ūro Xe KacaeTcs HOBBIX CBH/IETEJIbCTB ĮIHMAJIEKTOJIOTHH YXE C COOCTBEHHO CIaBSHCKOM CTOPOHBI, TO OHM OKA3bIBAIOTCA HE MEHEE BaXHBIMH H JUIS HHTEDpImeTAIIHH Tapajuiesiedl U3 TON Xe JIEKCUKO-CEMaHTUYECCKOM IPYIIBI GaJITHŪCKOTO CIOBaps. Tak, B CBOHX “J/lONONIHEHUSX K JIEKCHYECKUM MaTepuajam” YIOMSHYTOIO cnoBaps poccuiickux 3THMOJIOTOB A.M. KypasieB mpuBel, B 4aCTHOCTH, He VYTEHHBbICE paHkINe CBUAECTENBLCTBA OEJIOPYCCKOM AMANEKTHOM JIEKCHMKOTpaduu: 6yrpsi ‘KydeBble OOJIaKa' H yMeHbI. 6yrapok ‘tydka’ (XKypasnes 1990 : I, 36). IlepBsrū mpuMep (MHOXECTBEHHOE YUKCJIO; METEODpOJIOTHYEeCKHŪ TEPMUH) 3ariuCaH B 1.0OxpeMoBIbl Bpacnasckoro p-Ha Burebcekoit 06:1.: Ak BacHOH OyrpaMi Heba — cazziup rypki 1pa6a (CBI'TI3B I 232), 1.e. ‘Kak BecHoit 6yrpamu He60 — canuTh orypiusl HyXHO'. Bropast ¢ukcamus orHocutcs K JloeBckoMmy p-Hy I'oMenbckon 061. (I Hx o Ba T. C. JerswrektHsr croyHik Joey urasrrer, Minck, 1982, 58; NpUBOAUTCA IIO TeKcTy mybmukamuu A.D. 2XKypasiesa). Takum obpa3oM, 6yrapok ‘Tydka’ MU Oyrpsl ‘KydeBbie OOJIaKa' OTMEYEHBI Ha JWHAMETDAJIbHO IIPOTUBOIIONIOXHBIX OKpanHax benopyccuu, npuyem bpacnasckuit p-H axe rpaHHYuHT € 3apacaiiCKuM p-HOM JIMTBBI, Ha TEppHTOpHH KOTOPOTO (Įlycaroc) x 65vro 3aperucrpupoBano Šiandiej ant dangaus daug guburį ... (cm. BBHIIIIE), T.€. — IEDpEBOJIS YXKe Ha ĮMAJIEKTHOM YypoBHe — “CerojiHs Ha He6e MHOTO GyrpoB'. 2.1-2. Oba TepMHHa BO3BHIIIIEHHOTO peJILedha — TUT. gūburas H GejIop. Gyrdp, HMES OJIHY H Ty Xe CEeEMAHTHKO-CJIOBOO06pa30BaTeJIbHYIO CTpyKTYpy (B oboux CJIYuasIX: GajITO-CJIABSHCKHŪ KOPEHb CO 3HaJeHHeM ‘THYTh, CTrHOaTb' + cydhdukc -uras/-brb = ‘BO3BBIIIEHUE’) OOHapyxXHBAaIOT OJHO H TO XE HAIpaBJICHUE JajJbHEHIIEe CeMaHTUYECKOM JlepHBAIIMH ‘BO3BBIINIEHHE’—‘0071aK0’ Kak obpa3 o6JIiauHoro Heba yepe3 IIpH3MY BOCIIPHUSITUS penbeda 3eMHOH noBepxHOCTH. [1o- BUIMMOMY, B 3TOH CBSI3H HE JUIIHUM OYyAeT BCIIOMHHUTh H HAYaJIbHYIO CTPOKY ctuxotBopenus A.C.Ilymkuna “Pegeer obiakoB JreTrygas rpsyta...“. 2.3. Buy ycTaHOBJIEHHH GeJIOpyCCKO-JIMTOBCKOV M30ITIOCCH (6yrop / guburas) ‘BO3BBINIEHHE’ — ‘00JIaK0’ MIPEICTABIISIETCS LIeJIECO0OPa3HbIM BEPHYTHCS K OTHOMY H3 TE3MCOB aBTOPOB (yHIaMEeHTaTbHOTO Tpyaa “UHOoeBpOmEeNCKUNA SI3BIK H WHIOEBPOIEHIIBI", KOTOPhIE YTBEPXIAIOT, YTO “COYETAHUE 3HAYEHUMN ‘TOpPH H ‘obaka’, ‘Tydu’ B OJIHOM CJIOBE... OTpaxaeT peaJlbHyI0 KapTHHY JaHamadra JIPEBHUX UHIOEBPOIEHIIEB: Yy BEpINHH ‘BBICOKMX TOp' cOOMpAIOTCs ‘TydM’, UEM HU MOXHO OOBSICHUTh CEMAHTUYECKYIO CBSI3b TUX 3HAYEHUM, MPOCIEXUBAEMYIO B JIDEBHHX WHIoeBponeickux Tpamuiusx” (Famkpenunse, Banos 1984: 667-668). BMecTe ¢ TeM OCYIIECTBIEHHE CEMAHTUYECKOMN JiepHhBanHH (mepexona) ‘BO3BBIIIIEHHE — ‘00JIaKO’ B VYCJIOBHAX BOCTOYHOEBpOMEHCKON paBHHHbI (apea JIUTOBCKOTO H GeJIOpYCCKOTO SI3bIKOB) B JAHHOM CJIy4ae MOXET BBICTYIIATh B KauecTBE KOHTpPapryMeHTa B ĮIMCKYCCHH O TOPUCTOM XapakTepe IIpapOJIHHEI HHHOEeBporneHšneB. Cp. TOYKY 3peHHS AMEpHKAHCKOIrO KOMIIapaTHBHCTA B.I1.JIemana, KOTOpEIM, OLEHHBAS LLUTUPYEMBIHN BBEINIE TDYyJį, OTMETHJI, YTO “HEJIb3S COrJIiaCcHTbCA co BceMH ux (T.e. T.B.I'amxpenunse u Bau.Bc.HBanosa. — A.) BbIBOJĮaMH, OCOOEHHO OTHOCHTeJIbHO IPApPOAUHBI MHIOEBPONEHIIEB... OOJIaCTHM, JIexaIrHe K CeBepy oT YepHoro u Kacnumiickoro MopeH, IIpejicTaBIISIIOTCH OOJIEE BEPOSITHBIMU B KaueCTBeE JIOKAJIM3AIlĮHH IIpapoJIHHEI, IIOCKOJIbKY B TAKOM CJIyuae nerye OOb5CHHTb IIOCJICEJ[OBATEJIbHB5ICE 3Tallbl pa3BHTHS IIpas3bIKA...“ (JlemaH 16 1991: 24-25). 1-2. Unentudukanms JIEpHBaTOB — Kak Ha CJIOBO06pa30BaTeJIbHOM, TaK H Ha YUCTO CEMAHTHYCCKOM YpOBHSX — SBJIISETCH ONHOM H3 BaXHEHIUMX 3alljau COBpeMeHHOH GaJITHŪCKOČ M CJIaBSHCKON nekcukorpaguu. OT TINOATEJIbHOCTH IIOJIXOJIA TIPU OIIpeJIEJIEHHH CBS3H MEXIy HCXOJIHbLIM O6pa30BaHHeM, C OXHOM CTODOHEI, H JIEDHBATOM OT HETO — C IPYrOi, 3aBUCUT KODppEeKTHOCT IIPEICTABIIEHUSA TOM HJIH MHOM IIDOH3BOJIHOŽ OOpMEI HE TOJBKO B COBPEMEHHOM SI3BIKE. Kak y4uT OomnbIT OOpallieHUsI K UCTOPUYECKAM H 3THUMOJIOTHYECKUM CIIOBApsIM GaJITHŪCKHX H. CJIABSHCKHX SI3BIKOB, OHM OTYaCTH TPEOYIOT HOBOTO IMPOYTEHMS, IIOCKOJIBKY BCJIEJICTBUE HETOYHON MIU Jaxe ONIHOOUHOH TPAKTOBKH COJIEDXAINHXCHA B HHX JIEDHBATOB MHOIJA CIIy4aeTCs aXe Tak, YTO BeCbMa BaXHbIE CBH/IETEJIbCTBA, UMEIOIME OINpeAeIeHHOe 3HaJyeHHe HE TOJIbKO JŲIS TOTO WIM HHOTO YacCTHOI'O S3BIKO3HAHWUSI, HO H JŲIS HHHOCBDpONEHCTHKH B IEJIOM, OKAa3BIBAIOTCS “32a0JIOKHpOBAHHbIMH" OT HCCJIeJ[ĮOBATEJIS. Braromaps CO3]1aHHIO MHOTrOTOMHOTO “CjIOBap11 JUTOBCKOIO S;3bIKA" JNeKcHuecKag 6a3a Oymymiero “HoBoro OpenKrejs" cTaHeT HeH3MepHMO Goraue IIO CpaBHEHHIO C TOM, KaKONH pacIiojiarajl aBTop TpyjJIa moj Ha3BaHHeM “Litauisches etymologisches Worterbuch”. Kpome Toro, He MCKIIOYEHO, JTO H3MEHHTCH H IIO3UIIMS COCTABUTEICH “OTHMOJIOTHYECKOTO CJIOBADSA IUTOBCKOTO S3bIKa”, KOT/IA, K IpuMepy, HHĖOOpMAIMA O JepHBaTax OT rjaroya gaubti, B yacTHocTH, GyjleT COJIEDXATbC;A HE TOJIBKO B CTaThe O IIOCJIEJĮHEM, HO XOTA Obl OTYacTH Oymer paccpeloToYeHa B COOTBETCTBYIOIMX pa3paboTKax moj IIpOH3BOJIHELIMH OT HETO CJIOBaMHU. JIATEPATYPA Famkpenunse T. B, UBaunoB Basu Bc 1984: HrugoeBpomerckry A35IK H HHIOEBpOMeHIBI. PEKOHCTDYKUHS H HCTODHKO-THITOJIOTHYECKHĖ AHAJIH3 IIDAH3bIKA H nporokyrsTypsr, TOurncu: UsnarensctBo TOMIMCCKOrO YHUBEPCUTETA. Xypasnes A O. 1990: K yrouteHHio npeacraBieHHH O CAaBAHCKHX H30I7I0ccax. JIOTIOMTHeHUS K JIEKCHYECKHM MaTepuaiaM “DTHMOJIOTHYECKOTO CJIOBaps CJIABAHCKHX SI3BIKOB™ 1, Mocksa: UHCTUTYT pyCcCKOro si3blKa. IVYM JI® 1983: Icropig ykpaircekoi mosh. JIexcuka i ¢hpaseonorig, Kuis: HaykoBa aymka. Jlapuu B. A 1957: Kpatkuit uctTopuuecKuii 0630p JIHTOBCKOH JeKcukorpahuu. - Jekcukorpagnaecku cbopauk 2, MockBa: I'ocymapcTBeHHOE H3)LATEJIbCTBO WHOCTPAHHBIX H HAallMOHAJNBHEIX crnoBapeu, 119-144. JJeman B. II. 1991: HoBoe B HHIOEBPOTIEUCTUYECKHUX HUCCIENOBAHUAX. — BONpOCEI A3BIKO3HAHHA 5, Mocksa: Hayka, 5-26. CBITI3B I — Croy Hix 6erapyckix raBopak nayHoOYHa-3axoqHa# bexapyci i se marpanigya |, MiHck: Hasyka i Taxxixa, 1979. CnPA XI-XVII BB. IV — CroBaps pycckoro s3sika XI-XVII BB. 4, Mocksa: Hayka, 1977. Tpy6aues O. H. 1959: Hcropus craBaHckix TEDMHHOB POACTBa H HEKOTODBIX APEBHEHIIIHX TEDMHHOB oblecTBeHHOro cTpos, Mocksa: UsnarensctBo Akanemun Hayx CCCP. DCCA III, V — DTHMO/IOTHYECKHĖ C/IOBADB CIIABAHCKHX A35IK0B. | ]pacJiaBAHCKHŪ JIEKCHYECKHĖ GOH 3,5, Mocxsa: Hayka, 1976, 1978. Balčikonis J.l: [BrsicryruieHue Ha JIEKCHKOJNOTHYECKOM, JIeKCHKOTpaĖdHuecKON H TepMUHONOTHYecKoi KoHbepeHuuu 24 IV 1952 r.]. — Balčikonis J. Rinktiniai raštai |, Vilnius: Mokslas, 1978, 212—216. Bertulis R. 1972: Liet. bėrnas: latv.bėrns un ta atvasinajumu semantika. — Baltistica I priedas, 17 — 32. Bezlaj F 1977: Etimološki slovar slovenskega jezika 1, Ljubljana: Slovenska akademija znanosti in umetnosti. 17 Fraenkel E. 1962: Litauisches etymologisches Worterbuch 1, Heidelberg: Universitatsverlag. LKA I — Lietuvių kalbos atlasas 1, Leksika, Vilnius: Mokslas, 1977. LKŽ L, — Lietuvių kalbos žodynas 1, Vilnius: Mintis, 1968. LKŽ III, VI — Lietuvių kalbos žodynas 3,6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1962. Nepokupnas A. 1994: M.Mažvydo “Katekizmo” bylojančio vadovėlio (knygelių) vaizdas istorijos ir kultūros kontekste. — Protestantizmas Lietuvoje: istorija ir dabartis, Vilnius: Apyaušris, 70—77. SP I, III — Sfownik prastowianski 1,3, Wroctaw—Warszawa-Krakéw—Gdansk: Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1974, 1979. Wright J.1910/1981: Grammar of the Gothic language, Oxford: At the University Press. DĖL VEDINIŲ ISTORINIUOSE BEI ETIMOLOGINIUOSE BALTŲ IR SLAVŲ KALBŲ ŽODYNUOSE Santrauka Pagrindinis XX a. lietuvių leksikografijos darbas — “Lietuvių kalbos žodynas" turi ir istorinio, ir etimologinio žodyno elementų. Norint nustatyti, kiek jis laikytinas lietuvių kalbos tezauru, būtina įsigilinti į 1952—1953 m. vykusios leksikografinės diskusijos priežastis ir padarinius, kai K. Būgos ir J. Balčikonio žodyno darbo kryptis buvo pakeista ir istorinę medžiagą imta pateikti “kaip foną". Etimologinis leksikografinio pateikimo principas, kuriuo remiantis įvairios formos nurodomos į vieną pagrindinę formą, ne visuomet tinka. Mat vediniai neretai tampa savarankiškais žodžiais, turinčiais kitą reikšmę. Dėl šių procesų neįvertinimo lietuvių kalbos ir pedagogikos istorijoje nebuvo žinomas jau M. Mažvydo “Katekizme” vartotas terminas knygelés ‘vadovelis’. Ukrainiečių kalbos istorijoje neatsižvelgta į vaiko pavadinimą zBrscko, užfiksuotą 945 m. ir 1206 m. metraščiuose. Būsimajame “Etimologiniame lietuvių kalbos žodyne“ reikia daugiau dėmesio skirti išvestiniams žodžiams: M. Daukšos “Postiléje” randamas liet. berniškė turi tikslų gotų kalbos atitikmenį barniski vaikystė". Lietuvių kalbos tarmių gaburas ir baltarusių tarmių 6yrop yra semantinės derivacijos ‘kalva’ — ‘debesis’ pavyzdys. Geografijos sąvoką reiškiantis žodis imamas vartoti meteorologijos sąvokai reikšti. Būtent šiuo semantiniu ryšiu remiamasi įrodinėjant, kad indoeuropiečių protėvynė buvo kalnuotoje vietovėje. Tačiau tai, kad lietuvių ir baltarusių izoglosa atsirado Rytų Europos lygumoje, galima laikyti kontrargumentu diskutuojant šiuo klausimu. Formos ir semantikos vedinių problemos tyrimas istoriniuose bei etimologiniuose baltų ir slavų kalbų žodynuose yra labai svarbus. Jis suteikia daugiau galimybių įsigilinti ne tik į tam tikrų kalbų ar jų grupių, bet ir į indoeuropiečių kalbų šeimos žodžių išteklius. ZU DEN ABLEITUNGEN IN DEN HISTORISCHEN UND ETYMOLOGISCHEN WORTERBŪCHERN DER BALTISCHEN UND SLAWISCHEN SPRACHEN Zusammenfassung Eine grundlegende Arbeit der litauischen Lexikographie im 20. Jh. ist “Lietuviy kalbos žodynas" (“Worterbuch der litauischen Sprache”), das sowohl historische als auch etymologische enthalt. Um festzustellen, in wiefern es als Thesaurus des Litauischen betrachtet werden kann, 18 ist von Belang, auf die Grūnde und Folgen der 1952/53 stattgefundenen lexikographischen Diskussion einzugehen, die dazu fuhrte, daB die von K. Būga und J. Balčikonis in der Arbeit am Waorterbuch eingeschlagene Richtung geandert wurde und der historische Stoff nur als Hintergrund dargelegt wurde. Das etymologische Prinzip, das der lexikographischen Darstellung zugrunde liegen sollte und nach welchem verschiedene Formen aus einer Grundform abzuleiten sind, erwies sich nicht in allen Fallen als passend. Die Ableitungen verwandeln sich haufig in selbstandige Worter mit einer neuen Bedeutung. Da diese Wandlungsprozesse in der Geschichte der litauischen Sprache und Padagogik nicht beriicksichtigt wurden, blieb auch der im “Katechismus” von Mažvydas gebrauchte Terminus knygelés in der Bedeutung ‘Lehrbuch’ unbekannt. In der Geschichte der ukrainischen Sprache wurde auch die Bezeichnung fiir das Kind ;rbrscxo, die 945 und darauf 1206 in den Chroniken vorliegt, nicht in Betracht gezogen. In dem kiinftigen “Etymologischen Worterbuch der litauischen Sprache” sind Ableitungen grindlicher zu untersuchen: so entspricht die in der “Postille” von M. Daukša vorhandene Ableitung lit. berniské genau dem got. barniski ‘Kindheit’. Das in den litauischen Dialekten vorliegende guburas und in den weiBrussischen 6yrop ist ein Beispiel der semantischen Derivation ‘Hiigel’ — ‘Wolke’. Das einen geographischen Begriff bezeichnende Wort beginnt man fiir die Benennung eines meteorologischen Begriffs zu gebrauchen. Auf dieser semantischen Beziehung griinden die Beweise, daB die Urheimat der Indoeuropaer in einem bergigen Gebiet lag. Dach die Tatsache, daB die litauischen und weiBrussischen Isoglossen auf der Osteuropaischen Ebene entstanden sind, wird als Gegenbeweis wihrend Diskussionen verwendet. Das Problem der Ableitungen ihrer Form und Semantik nach verdien groBe Aufmerksamkeit in den fiir etymologische Worterbiicher der baltischen und slawischen Sprachen bestimmten Untersuchungen. Diese letzteren geben groBere Maglichkeiten, sich nicht allein in den Wortschatz gewisser Sprachen bzw. Sprachgruppen zu vertiefen, sondern auch in den der indoeuropéaischen Sprachfamilie. 19