Priebalsių „t’, d’“ ir „k’, g’“ mišimas Druskininkų tarmėje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Asta LESKAUSKAITĖ PRIEBALSIŲ #, d’IR k), gMIŠIMAS DRUSKININKŲ TARMĖJE (pagal G. Naktinienės, A. Paulauskienės, V. Vitkausko “Druskininkų tarmės Zodyna”) Lingvistinėje literatūroje, kalbant apie priebalsių £; d'ir k; g'mišimą, nuro- doma, kad juo laikomas sporadiškas reiškinys (daugiausia pietų aukštaičių plo- te), kai minkštieji f, d' tariami labiau palatalizuoti, artimi k, g' (Zinkevičius 1987 : 248-251). Mišimas aptinkamas labiau į pietus nuo linijos Punskas- Lazdijai-Kapčiamiestis-Švendūbrė(Ratnyčia)-Kabėliai-Dubičiai-Dievėniš- kés, Rimšėjė, apie Pėlesą, Azierkų kaime, apie Lazūnus (Otrebski 1958 : 352— 357; Zinkevičius 1966 : 140-141; Dovydaitis 1968 : 185-190; Savičiūtė, Vit- kauskas 1976 : 146-149; Vidugiris 1989 : 204; LKT 1970 : 38; Sudnik 1975 : 175, 194) ir kitur'. Būdingi keli mišimo variantai ( ¢'> k, d'> g, k' > t; g' > d"), pasirodantys pozicijose prieš ¢, €, f tipo vokalizma, diftongus ze, ei, kartais jau bei užpakalinės eilės balsius a, o, u, £ (Otrębski 1958 : 352-357; Zinkevičius 1966 : 140-141; Dovydaitis 1968 : 185-190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976 : 146-149). Druskininkų tarmėje aptinkami visi minėti mišimo variantai, t.y. šiai tarmei būdingas priebalsių £; d'ir k; g'mišimas prieš ¢, €, itipo balsius, diftongus er, jie, au, diftongoidą (7)e bei, retais atvejais, prieš užpakalinės eilės balsius a, o, u. 1. Minkštasis priebalsis d'virsta g': prieš priešakinės eilės balsį e ir diftongoidą (7)e, pvz., i$4.ug'ei 'išaudei' 133*, a.ug'eklas 'audeklas' 23, 97, 312, 352, a.ug'eklo. 'audeklo' 349, a.ug'eklus 'au- deklus' 133, geb'esf“las 'debesylas' 61, gé-da'deda’ 170, 196, 249, g'ė-das'i'deda- si' 88, 309, 365, gé-sies 'desies' 223, pag'edu 'padedu’ 270, pag'edzi 'padedi' 306, pageda 'padeda' 274, 278, pazg'eda 'pasideda' 440, prag'edzi 'pradedi' 132, prag'eda 'pradeda' 10, 129, 231, 243, prig'edam 'pridedam' 277, 447, prig'eda 'prideda' 390, 424, 447, prizg'eda 'prisideda' 92, sūg'edam 'sudedam' 26, sūg'eda 'sudeda' 81, 110, 171, ūžgeda 'uždeda' 351, us'ig'edam 'užsidedam' 334, us'ig'eda 'užsideda' 130, 312, 340, 451-452,(u)ūžg'eda 'uždeda' 11, (vV)užg'eda ! Tokio mišimo atvejų pastebima ir rusų, ukrainiečių bei latvių tarmėse, pvz., ukrainiečių — xara : xakxi, latvių — salanki ( < salankis) : Salantai, valanki ( < valanti) : Valančiūnų km. ir kt. Ot- rębski 1958 : 352- 357; Hausenberga 1932 : 130). 2 Skaitmenys po pavyzdžių rodo DTZ 1988 puslapius. 220 'vuždeda' 423, (v)ūžg'edam 'uždedam' 132, 174, gė:ginam 'deginam' 166, gėgina 'degina' 296, 477, gėgic 'deginti' 397, ižgėgino. 'išdegino' 62, sug'é-gis 'sudegins' 465, sugė:gi'i.tas 'sudegintas' 452, gé-da 'dega' 376, gga 'dega' 125, n'eūžged(ije 'neuždegė' 22, uZgege- 'uzdege' 227, 250, 285, ūžg'egi(i)e 'uždegė' 62, sugege. 'sudegė' 112, sugeg(i)e 'sudege' 62, 90, sugegsy 'sudegsi' 472, 162, 462, sugegtd.i 'sudegtai’ 402, sugégus 'sudegus' 125, uzgegi(i)e 'uzdege' 62, uZgégo. 'uidege' 111, usigege. 'užsidegė' 468, us'ig'eg (i)Je uisidegé' 412, us'ig'ė:g'i. 'užsidegę' 177, g'egtūku 'degtukui’ 62, gel 'dél' 63, glel'té-'dél to' 63, 332, k6-gel''kodel' 160, gen’ ga'dengia' 192, gen.kc 'dengti' 227, 63, geng(i)ejai. 'dengėjai' 63, gé-simo 'dešimt' 200, g'eširn.s ‘de- šims' 122, 245, glesirn.ts 'dešims' 64, 90, 164, 296, gé-simcis 'deSimtis' 111, gesimciés 'desimties' 452, glesimtil- 'deSimty’ 64, astuon'a.zg'é-simts 'aStuonias- dešims' 21, aston 'a.zg'é-simts 'aStuoniasdeSims' 257, astuon'o.zg é-simts 'aštuo- niasdešims' 21, 122, 257, devin'azg'é-sims 'devyniasdeSimts' 65, 228, gevi- n'azg'é-simts 'devyniasdeSimts' 65, g'evi-n'ozg'é-simts 'devyniasdesimts' 65, 267, d'evin'o.zg'é-sims ‘devyniasdesimts' 267, dzvigesim(ts) 'dvidešimt' 50, dzvi- gesime 'dvidešimt' 40, 70, dzvigé-simc'dvidesimt' 151, dzvigé-sims'dvideSims' 22, 81, dzvig'esimts 'dvidešimt' 358, dzvigesimci 'dvideSimti' 80, dzvigesim- tai.s 'dvideSimtais' 80, k'é-tro.zg'é-simts 'keturiasdeSimts' 148, k'eturazg'esim- tais ‘'keturiasdeSimtais' 305, k'é-turo.zg'esimtals ‘'keturiasdeSimtais' 149, plin‘ko.zg'é-simts 'penkiasdesimts' 125, sapcin'ezg'é-sims 'septyniasdeSims' 463, sapcin’'o.zgé-simts septyniasdesimts' 340, $a.sazg'é-simts 'šešiasdešims' 370, 451, sa-$o.zg'é-simts 'SeSiasdeSims' 370, frizgé-sim 'trisdeSim(s)’ 418, ftrizg'é-simc 'trisdešimt' 418, frizg'esims 'trisdeSims' 389, 418, g'evi-n'c-liktais 'devynioliktais' 65, gevin.tu- 'devintą' 64, gevin'd- 'devyniy' 64, gesrid- 'dešrų' 64, g'ešrin (i)e 'dešrinė' 64, dzig'els 'didelis' 48, 65, 91, 177, 188, 423, dzig'elT's 'didelys (dide- lis)' 65, 131, 291, 410, 417, 484, dzig'elé-'didelé' 65, 148, 222, 232, 249, 286, 358, 469, dzig'elé- 'didele' 286, 317, 377, dzigel'o. 'didelio' 101, 399, 451, dzigelé.s 'didelės' 233, dzig'eli“'didelę' 29, 38, 64, 66, 68, dzigeti-'didele’ 29, dzig'eli di- deli’ 19, 61, 64, 66, 68, 112, 237, 428, 431, 474, dzig'eli 'dideli’ 61, 68, 119, 163, dzig'efe.s 'didelés' 65, 72, 150, 479, digelés 'didelés' 439, dzig'ėsn'is 'didesnis' 431, 482, dzig'ésn'ie 'didesné' 185, dzig'ės'n'i. 'didesnį' 185, n'edzigel7 'nedideli' 336, kuog é-lis 'kuodelis' 176, mel’ g'ėmė.s 'meldémés' 278, rūg'en'j. 'rudenį' 42, 52, 163, 472, rug'en’é-li. 'rudenéli' 310, rugen in'is 'rudeninis’ 163, se.gélin'se- delin' 268, se. gé-luosna 'sėdeliuosna' 319, stugen.t(i)es 'studentés’ 297, stug'en.tu-'studenty' 350, stug'en’t’e.m 'studentéms' 183, suk'eg’é-na 'sukedena’ 145, ūžg'eg'imu. 'uzdegima' 62, vang'en'o. 'vandenio' 387, 446, va.ng'en'i. 'van- denį, 183, 190, 377, vangenin. 'vandenin' 187, va.ngeni.s 'vandenj' 139, Li vistd.ik e.s 'vistaites' 319, Žiegėl'ais 'žiedeliais' 118; 1.2. prieš balsį € (diftongoida (i)e), pvz., 4ugé.m 'audėm' 164, 157, 242, 231, 331, d.uge. 'audė' 69, 129, d.ug(i)e 'audė' 61, aug'ėjja 'audéja’ 209, 367, aug'éjo.s 'audėjos' 130, 280, n'endbaugeé. 'nenubaudé' 31, brazg(i)éc 'brazdéti 221 (šnekėtiy 41, gė-dė. 'dėdė' 61, g(i)é-ger 'dėdei' 451, g(i)ė:g(i)e 'dėdei' 61, g(i)éde 'dėde' 61, gelas 'dėles' 63, g(i)elas 'dėles' 63, 414, krauja:g(iJelė.s 'kraujadielės' 166, g'ėjj'dėjo' 64, g'ėjjo. 'dėjo' 64, gé-c'déti’ 64, g(i)éc 'deti' 305, 459, ing(i)ėk'it 'indėkit (įdėkit)' 60, pagék 'padėk' 167, pag(i)ėtas 'padėtas' 287, pag'č'ta 'padėta' 482, pag(i)ėta 'padėta' 109, pag'ė-c 'padėti' 90, 98, 375, pag(i)ėc 'padėti' 432, pragėjo. 'pradėjo' 455, prag(i)ej 'pradėj(o)' 103, prazg'ėjo. 'prasidėjo' 413, sug'ėjj 'sudėjo' 253, užg'Ėjj 'uždėj(o)' 441, užg'ėjo. 'uždėjo' 223, užg'ė'*tas 'uždėtas' 54, sug'ė.dzin'ė:jo.m 'sudėdinėjom' 61, in's'i- glė.mėjjau įsidėmėjau' 481, dun g (i)ėjimo. 'dundėjimo' 76, pa£:g(iJe 'paėdė' 88, sugrg(ij)e'sugirdė' 371, girgéjau 'girdėjau' 13, 102, 139, 246, 301, girgey gir- dėjo' 102, girgé:siim 'girdėsim' 245, girgé-c 'girdéti' 102, 116, 169, 288, 455, girg|(i)éc 'girdėti' 471, n'egirg’é-u 'negirdėjau' 296, 350, n'eg'irg(i)éu 'negirdė- jau' 67, negirgéjus 'negirdéjus' 441, uzgirgéy 'uzgirdéjo' 102, gruzgi(i)es 'gruzdés, gruzdo' 116, n'eg’é-I'os 'nedélios' 224, 404, po. neg'(i)eli 'po nedėliai' 224, n'eg'é-las 'nedélias' 432, pavarg/(i)és 'pavardės' 480, peluge.n 'peluden’ 257, pravarg|(i)é 'pravardé' 305, raguik(i)em 'rogotėm(is)' 292, ré-gé.m 'rė- dėm' 300, ro-g(i)e 'rodė' 308, sé.g(i)eu 'sédéjau’ 325, sė.g'ėjo. 'sėdėjo' 415, sė.g(i)ėj 'sėdėjo' 464, sė.g'ė-k. 'sėdėk' 36, sag'ėjus 'sėdėjus' 275, s€.géc 'sėdėti' 24, 230, 314, 335, pase.g'é-c'pasédéti' 128, pasė.g (i)ėkim 'pasėdėkim' 281, pa- sėg'ėk'it 'pasėdėkit' 200, suspd.ug(i)e 'suspaudė' 341, sd.ugi(i)e 'šaudė' 326, širg (i)es 'širdies' 231, vé.izg€. jo. veizdėjo' 448, ap veizg'ėjo. 'apv'eizdėjo' 448, suveizg (i)ės 'suveizdės' 448, vizgék vyzdėk' 233, viizg'ė-k'it 'vyzdékit' 466, vizg'éc 'vyzdėti' 304, pavi.zg'é-c 'pavyzdėti' 260, vizgé-cas 'vyzdėčias' 466, žagėjo. 'zadéjo' 229, suzigéjo. 'suzydéjo' 267, Zig(i)éj 'zydéjo' 49, pé.rzig(i)ej 'perzydejo’ 49, žū-g'ė. 'Zude' 484; 1.3. prieš priešakinės eilės balsius i, i, pvz., augimas 'audimas' 19, 359, girba 'dirba' 14; 432, girbo. 'dirbo' 483, girbau 'dirbau' 120, g'frpc 'dirbti' 431, 462, 472, negirbo. 'nedirbo' 224, gidelis 'didelis' 65, gidelo. 'didelio' 366, gidzd.us'o. 'didZiausio' 222, girsé.s 'dirses' 102, gi.rs'teru 'dirsteriu’ 69, givinas 'dyvinasi' 258, pajudgis 'pajuodes’ 129, paklo-g'i. 'paklodę' 239, pa- va.ng'in'(i)e 'pavandene' 249, pavangin/(i)é 'pavandene' 253, nuskur.gis 'nu- skurdes' 102, spaugimas 'spaudimas' 341, targi-c'tardyti' 227, 471, susuog?. 'su- siuodę' 429, vang'in{(i)élis 'vandenelis' 179, va.ng'in o. 'vandenio' 98, 294, 303, 387, va.ng'in'u 'vandeniu(i)' 175, va.ngin'u 'vandeniu' 472, vang'in'in. 'vandenin' 366, 441, vang'inal. 'vandenai' 177, 321, vangin'd-'vandeniy'; 1.4. prieš užpakalinės eilės balsį a, pvz., bra-zga 'brazda' 41, prid'ega 'pride- da' 447, 1.5. prieš užpakalinės eilės balsį u, pvz., 4.ugu 'audiu (audziu)' 418; 1.6. prieš dvibalsj se, pvz., San gie 'šiandie(n)' 371, antra-gien’s 'antradienis' 405; 1.7. prieš dvigarsj au, pvz., gi-rgau 'girdiau (girdziau)' 102. 2. Minkstasis priebalsis #'virsta K": 222 2.1. prieš priešakinės eilės balsį e ir diftongoidą (i)e, pvz., astuon‘aniké.s 'aštuonianytės' 21, astuon'an ik (i)es'aštuonianytės' 64, d'ešim't'n i-k'ė.s 'dešimt- nytės' 21, d'esim't nik (i)es 'dešimtnytės' 64, jauk'el'ūs 'jautelius' 242, sk'ef.blé.s 'sterblės' 348, ke 'te' 400, k'eluka.ici- 'teliukaitį' 401, k'elūkas 'teliukas' 45, keluka 'teliuku' 401, koja.ikes 'kojaites' 128, ko.rkéle. 'kortelė 163, m'erga.ike 'mergaite' 431, m'erga.i'kes 'mergaites' 49, mo.k'erišk'ė. 'moteriškė' 441, k'ei.smas 'teismas' 400, prik'emin is 'pritemenys' 284, prik'emin'in. 'prite- menin' 236, k'e/7.nga 'telinga' 401, k'eli.ngos 'telingos' 401, ap'sik'el'uoja 'apsi- teliuoja' 401, ap'sik'ela-vo. 'apsiteliavo' 395, ap'sik'ela-vus 'apsiteliavus' 401, is'ikel'ūoja 'išsiteliuoja' 401, k'erpū 'terpu, tarp' 188, 403, 441, k'ešimen.s 'tešmens' 355, kešim'enai. 'tešmenai' 42, 405, k'é.msta 'temsta 10, 246, 393, apker.s 'aptems' 402, prikem'é- 'pritemė' 465, sukémf 'sutemę' 402, pak'emto.s 'patemptos' 125, suk'é-mus 'sutemus' 62, k'€.r/1.co.n 'terlyCion' 403, k'é-tu. 'tetą' 405, ké-ta'teta' 405, k'étula 'tetule' 405, mo-k'era 'motera, moteris' 216, m(u)ok'eris 'moteris' 216, mo-kero.s 'moteros, moterys' 216, 372, mo-keru. 'motery' 228, mokeriska 'moteriška' 216, mo.kerisk’e. 'moteriškė' 262, mo-keriskai 'moteriškai' 216, nepaké.n’kitas 'nepatenkintas' 15, paké.nki.to.s 'patenkytos' 320, pekel/usk(i)e 'peteliuske' 373, pekeluske.s 'peteliuskes’ 194, p/ak'es'n'ū- 'platesniy’ 269, pé-k'erai 'poteriai' 92, pé-keru. 'poteriy’ 278, p6-kerauna 'poteriauna’ 91, 278, po.k'‘erda-vo.m 'poteriavom’ 278, po.k'erd.uk 'poteriauk' 92, priek'elus 'prietelius' 283, rak'é-li 'ratelį 297, rak'el'ūs 'ratelius' 297, rašk'el'ūs 'rastelius' 297, ru.k'ė-I'u. 'rūtelių' 313, sa.lske- ra 'salstera’ 315, s'k'ebėjau 'stebéjau' 481, s'k'epanA 'stetanija’ 22, sk'en€(j) 'stenėj' 347, sto.k'é11. 'stotelę' 350, pak'ė-ko. 'pateko’ 401, paklo.k'ės 'paklotes' 231, 239, 300, k'ėp'tep' 402, 468, nek ep netep (netaip)' 484, sik ‘ep 'šitaip' 377, 399, isk epto.s 'iSteptos’ 402, k'erpurage. 'terpuragė' k'erpurag’. 'terpuragj' 403, to-pkera'toptera' 410, vark'e/'0jas’i'varteliojasi' 445; 2.2. prieš balsį ė (diftongoida (7)e), pvz., barzda.ik(i)es 'barzdaitės' 108, bike. 'bité' 258, b'ik'ė.s 'bites' 88, 270, 322, 357, bik(i)em 'bitém(s)' 484, ce.rkuk(i)es 'čėrkutės (taurelés)' 51, dar.k'ė.s'dartės' 60, 186, dar.k(ijes'dartės' 182, 409, drauga.ike. 'draugaitė' 82, gimind.ik(i)e 'giminaite' 107, 259, jaū.k'e.s'i 'jautėsi' 125, jauna-marke- 'jaunamartė' 125, kala.ik’e. 'kalaite' 103, k'évas'tévas' 108, 113, 146, 200, 216, 258, 405, 435, k'(i)évas 'tévas' 16, 65, 129, 322, k'évo. 'tévo' 122, 289, k'é-va 'tėvu' 362, k(i)évu. téva' 405, kévi 'téve’ 282, k'(i)evar 'tévai' 66, 185, k'e.vai 'tévai' 31, 405, k'ė.vū-'tėvų' 35, k'é-vus 'té- vus' 405, k'ė.vūs 'tévus' 88, k'ė.ve/'ū 'tėveliu' 467, k'é-viksco.s 'tevykscios' 405, ke.viné.s 'tévynés' 406, k{(i)evi-n{(i)es 'tévynés' 14, k'é-valis 'tévulis' 289, k'(i)evulis 'tévulis' 405, k(i)evūkas 'tévukas’ 405, k'ė.šimo. 'tėšimo' 401, 405, kiela.ike. ‘kielaite' 152, klumpa.ik'e.s 'kKlumpaites' 159, ko.ja.ik'e.s 'kojaites' 302, ko.jč.ik'ė.s 'kojaités' 328, krd.uske.s 'kraustés' 167, pak'é-vis 'patévis' 128, paklo-k'e.m 'paklotėm' 310, pakio-k'e.s 'paklotes' 11, paklo-k'(i)es 'paklotes' 72, 239, pan'k'el'ūs 'pantelius' 244, pa-pazas’k é.n'papazasten' 244, rak¢-I'iu 'rateliu’ 223 297, rapla.ik'ė.s 'raplaitės' 302, s'kfrs'k'ė. 'skirstė' 330, pajuos'k'ė. 'pajuostė' 237, pastake. 'pastatė' 102, pastak(i)e 'pastatė' 126, saf.k'ė.lė.s 'sartėlės' 317, tarnd.ik (i)e 'tarnaitė' 397, vark'ėI'ūs 'vartelius' 240, ver.ps'k'ė- 'verpste' 451, atverk(i)e 'atverté' 451, nuverké.m 'nuvertėm' 451, pėrverk(ije 'perverte' 110, 451, 453, iZverk (i)e 'isverté' 452, ūžverk(ije 'uzverte' 362, vista.ik'e. 'viš- taite' 177, 344; 2.3. pries i, i, pvz., ankskivo.s 'ankstyvos' 14, griek'iné. 'grietiné' 112, kalž.ik'i. 'kalaite' 60, m'ergž.ik'i. 'mergaite’ 405, 436, mi'iesk'i 'mieste' 422, 432, mdé-kino.s 'motinos' 404, kijé-tro. 'tijatro, teatro’ 282°, kik 'tikiu' 407, kik'é-s'u 'tikėsiu' 407, n'ėk'ik'im 'netikim' 407, n'ek'ik (i)ėjau 'netikéjau’ 407, kiltas 'tiltas' 408, k7-'ten' 384, k'7.nd.i 'tenai' 402, k'7.na-jo.s 'tenajos, tenai' 402, k'i.nuja 'tenaja' 402, k7's'a 'tisia' 404, kifs'ė. 'tįsė' 404, isk Isc 'ištįsti' 404, Skis. 'ištįsė' 404, Ja.is'k'i.c 'laistyti' 182, paklo-ki. 'paklotj (paklote)' 38, 239, pirmu- k'in'i. 'pirmuting' 119, sciklina.ik.i. 'stiklinaitę' 354, skirskic 'skirstyti' 330, turk ing 'és'n’is 'turtingesnis' 423, vai.sk'in‘é.n 'vaistinén' 305, vai.sk'in‘é.sa 'vaisti- nese’ 437, val’ g'iškas 'valdiškas' 439, val'ski-be. 'valstybe' 440; 2.4. prieš užpakalinės eilės balsį u, pvz., aviék'u. 'aviečių' 115, bik'u. 'bičių' 140; 2.5. prieš dvibalsj fe, pvz., kievas 'tévas' 405; 2.6. prieš dvibalsj er, pvz., mo.cuk ei 'močiutei' 277, 2.7. prieš dvibalsj au, pvz., dastak ad. 'dastatiau’ 439. 3. Minkstasis priebalsis g'virsta d": 3.1. prieš priešakinės eilės balsį e, pvz., paburzd'é;j'paburzgéj(o) 47, dė:g'ė. 'gegė' 252, padé-g(i)s 'pagedęs' 99, d'egūli. 'gegulę' 96, d'egūt(ije 'gegutė' 62, 96, degut(ijes 'gegutės' 10, degužė 'degužė' 62, degūžės 'gegužės' 96, d'eguž'ė:s 'gegužės' 62, 96, 346, d'egūžo. 'gegužio' 97, dagužūk(ijes 'geguziu- kės' 96, d'elaž'ies 'geležies' 209, d'elažiin'is 'geležinis' 97, d'elaž'in'ė. 'geležinė' 97, d'elto-nas 'geltonas' 170, dė-na 'gena' 135, 278, déras 'geras’ 13, 108, 463, 483, déro. 'gero' 17, déru. 'gerą' 92, d'eri 'geri' 319, déro.s 'geros' 22, 215, 438, d'erai. 'gerai' 210, 303, 360, derail. 'geriau' 245, n'ed'éras 'negeras' 47, 309, n'ed'er'i 'negeri' 226, 283, d'é-ra'geria' 361, d'ė.rc 'gerti' 443, n'ed'ė.rk'it 'neger- kit' 400, d'ė.rve. 'gervė' 409, pad'č.Iba 'pagalba’ 236, pa-d'elbu. 'pagalbą' 236; 3.2. prieš priešakinės eilės balsį e (diftongoidą (7)e), pvz., d'e.lalas 'gėleles' 330, d'e./'ū-'gėlių' 180, d'(i)ėris 'gėręs' 280, n'évo.d'(i)e 'nevoge' 467; 3.3. prieš į, 1, pvz., dirdé-jo.t 'girdėjot' 102, d'i.rno.s 'girnos' 212, di.rtas 'gir- tas' 445, dzirtas 'girtas' 131, di-slo.s 'gyslos' 125, 401, diva 'gyva' 333, divas 'gyvas' 399, divus 'gyvus' 127, n'ediva 'negyva' 417, diva-t(i)e 'gyvaté' 209, diva-te. 'gyvate' 239, divé-na 'gyvena' 22, 256, 281, 370, 384, 422, 451, 456, 457, divé.nc 'gyventi' 103, 321, n'edi.vé.nk 'negyvenk' 381, n'esudi.vé-na 'ne- 3 Saknyje tijetr- (< teatr-) mišimas atsiradęs prieš balsį 7 po šaknies pakitimų. 224 sugyvena' 268, divé-nimas 'gyvenimas' 468, divé-nimu 'gyvenimą' 315, di.vulis 'gyvulys' 104, d'fvul'o. 'gyvulio' 320, d'vuf'us 'gyvulius' 443, ma.rdic 'marginti' 201, vad'i“st'es 'vagystés' 423, vaf' d'is valgis (valgęs)' 77; 3.4. prieš balsį u, pvz., rud'ūs'rugius' 268, 310. 4. Minkštasis k'virsta £': 4.1. prieš priešakinės eilės balsį e, pvz., sil’ te. 'silkė' 439, s'ter.dzus 'sker- džius' 329, te/as 'kelias' 186, 303, 355, +é-/'u 'keliu' 145, tel 'keliu' 145, telal, keliai' 145, fe/'ū-'kelių' 250, tel7'keli' 362, té-10.s 'kelios' 188, 318, 353, tells kelis' 154, té-1a 'kelia' 146, 155, t€.1k 7s 'kelkis' 149, 278, 376, tepure. 'kepure' 147, pater'i 'pakeli' 146, 369, teri.sa 'kemsa' 13, 152, 405, t'ė:pam 'kepam' 406, tep'rkla'kepykla' 147, t'etur'i 'keturi' 149, 151, té-turo.s 'keturios' 149, té-turas keturias' 452, tefuro-liktas, -a 'keturioliktas, -a' 149, tetveri 'ketveri' 149, tétver'tas 'Ketvertas' 149, tetvir.tas 'ketvirtas' 149, tecvirta 'ketvirta' 149, t'é-turazd'é-sims 'keturiasdesims' 149; 4.2. prieš €, pvz., téJé. 'kėlė' 146; 4.3. prieš i f; pvz., bli-st7 'blyški' 38, drus'tini-kus 'Druskininkus’ 276, grit'in'ai 'grikiniai' 112, ment? 'menki' 404, nut’ fo. 'nukirto' 153, pen'ti'pen- ki' 248, Jait'is 'laikis' 227, s't1stas ‘skystas' 330, ¢il6-c 'kiloti’ 152, tilogramar 'ki- logramai' 54, tir.ba 'kimba' 151, in'tirh.šo. 'įkimšo' 152, patim.so. 'pakimso’ 152, tin’kik 'kinkyk' 152, patin.k{(i)e 'pakinké' 469, tirm'ė.lč: 'kirmėlė' 152, tir.pe’kirpe' 153, tirv'ū 'kirviu' 343, t“št'eram 'kyšteram' 154, titap 'kitap' 155, titas 'kitas' 88, 155, 185, 289, tira 'kita' 155, 274, tito. kito' 249, 473, titu. kita’ 316, 481, titur 'kitur' 155, titasi.k 'kitasyk' 155, posu.tis'posukis' 278, smu.l'ti 'smulki' 339, s'vert7 'sveiki' 360; 4.4. prieš dvibalsj ze, pvz., tiem ini ko. 'kieminyko, kiemininko' 151, t7eto.s 'kietos' 151, 445; 4.5. prieš užpakalinės eilės balsį o, pvz., pint'6-ko.s 'penkiolikos' 257, 400; 4.6. prieš užpakalinės eilės balsį u, pvz., £75 u. 'kiškių' 377. Iš minėtų pavyzdžių matyti, kad Drūskininkų tarmėje dažniausiai pasitaiko g'tarimas vietoj d'prieš e tipo balsius (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Priebalsių £, d'ir k; g'mišimas Drūskininkų tarméje. Pozici- prieš ¢, c- prieš č, (i)e prieš J, J- prieš je prieš ei prieš a, 0, u, jos au skai- | skai- | skai- | skai- | skai- | skai- | skai- | skai- | skai- skai- | skai- |skai- Mišimo čius čius čius čius čius čius čius čius čius čius čius | čius variantai % % % % % % d'> g' 123 | 23,1 93 | 17,4 26 4,7 1 0,2 - = 4 10,8 t'>k' 73 13,9 58 10,9 30 5,6 1 0,2 1 0,2 3106 g'>d 31 5,8 5 0,9 23 43 - - - - 1102 k'> r 26 4,9 1 0,2 29 54 2 0,4 - — 2104 225 Čia aptiktas tik vienas pavyzdys prieš erir keturi prieš se. Retas ir priebal- sių £; d'ir k; g'mišimas prieš dvibalsį ze (tik 5 atvejai). Patyrinėjus Drūskininkų tarmėje priebalsių £; d'ir k, g'mišimo morfeminį poziciškumą, pastebima, kad jis aptinkamas žodžių šaknų viduje, žodžių šakny- se prieš priesagas, šaknyse prieš galūnes ir priesagose prieš galūnes. Priebalsių #, d'ir k, g'mišimas aptinkamas įvairių kalbos dalių šaknų vidu- je: šaknyje d(i)e- arba de- (žr. 1.1.); šaknyje debesyl- (žr. 1.1.); šaknyje deg- (žr. 1.1.); šaknyje del- (žr. 1.1.); šaknyje deng- (žr. 1.1.); šaknyje dešim- (žr. 1.1.); dešimt- (žr. 1.1.); šaknyje dešr- (žr. 1.1.); šaknyje devyn- (žr. 1.1.); šakny- je dė- (žr. 1.2.); šaknyje d(i)ėd- arba déd- (žr.1.2.); šaknyje d(i)el- arba dél- (žr. 1.2.); šaknyje dém- (žr. 1.2.); šaknyje (ne)dėl- arba (ne)d(i)el- (žr. 1.2.); šakny- je did- (žr. 1.3.); šaknyje die- (žr. 1.6.); šaknyje dien- (žr. 1.4.); šaknyje dirb- (žr. 1.3.); šaknyje dirster- (žr. 1.3.); šaknyje dyv- (žr. 1.3.); šaknyje dvi- (žr. 1.3.); šaknyje ged- (žr. 3.1.); šaknyje geg- (žr. 3.1.); šaknyje gel- (žr. 1.1.); šak- nyje gelb- (žr. 3.1.); šaknyje gelež- (žr. 3.1.); šaknyje gelt- (žr. 3.1.); šaknyje gen- (žr. 3.1.); šaknyje ger- (žr. 3.1.); šaknyje gerv- (Zr. 2.1.); šaknyje gél- (žr. 3.2.); šaknyje gėr- (žr. 3.1.); šaknyje girn- (žr. 3.3.); šaknyje girt- (žr. 3.3.); šak- nyje gysl- (žr. 3.3.); šaknyje gyv- (žr. 3.3.); šaknyje grieti- 2.3); šaknyje keden- (žr. 1.1.); šaknyje kel- (žr. 4.1.); šaknyje kėl- (žr. 4.2.); šaknyje kemš- (žr. 4.1.); šaknyje kep- (žr. 2.1., 4.1.); šaknyje kepur- (žr. 4.1.); šaknyje ketur- (žr. 4.1.); šaknyje ketv- (Zr. 4.1.); šaknyje kiem- (žr. 4.4.); šaknyje kiet- (Zr. 4.4.); šaknyje kijetr- (žr. 2.3.); šaknyje kil- (žr. 4.3.); šaknyje kimb- (žr. 4.3.); šaknyje kimš- (žr. 4.3.); kink- (žr. 4.3.); šaknyje kirm- (žr. 4.2.); šaknyje kirp- (žr. 4.3.);. šak- nyje kirt- (žr. 4.3.); šaknyje kirv- (žr. 4.3.); šaknyje šaknyje kyšt- (žr. 4.2.); šak- nyje kit- (žr. 4.3.); šaknyje patenk- (žr. 2.1.); šaknyje penk- (žr. 4.4.); šaknyje petelušk- (žr. 2.1.); šaknyje poter- (žr. 2.1.); šaknyje prietel- (žr. 2.1.); šaknyje rud- (žr. 1.1.); šaknyje salster- (žr. 2.1.); šaknyje skerdž- (žr. 1.1.); šaknyje skyst- (žr. 4.2.); šaknyje stefan- (žr. 2.1.); šaknyje sterbl- (žr. 2.1.); šaknyje stu- dent- (žr. 1.1.); šaknyje taip- (žr. 2.1.); šaknyje te (žr. 2.1.); šaknyje teism- (žr. 2.1.); šaknyje tek- (žr. 2.1.); šaknyje tel- (žr. 4.1.); šaknyje tem- (Zr. 2.1.); šak- nyje ten- (žr. 2.3.); šaknyje terl- (žr. 2.1.); šaknyje terp- (žr. 2.1.); šaknyje tešm- (žr. 2.1.); šaknyje tet- (žr. 2.1.); šaknyje tėš- (žr. 2.2.); šaknyje t(i)ev- arba tėv- (žr. 2.2.); šaknyje tik- (žr. 2.3.); šaknyje tilt- (žr. 2.3.); šaknyje tįs- (žr. 2.3.). Galimas mišimas žodžių šaknyse prieš priesagas: šaknyje ankst- prieš prie- sagą -yv- (žr. 2.1.); šaknyje aud- prieš priesagas -ekl- (žr. 2.1.) ir -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje brazd- prieš galūnes -ė-, -ėj- ir -(i)e- (žr. 1.2.); šaknyje burzg- prieš priesagą -ėj- (žr. 3.1.); šaknyje deg- prieš priesagą -y- (žr. 1.1.); šaknyje did- prieš priesagą -el- (žr. 1.1.); šaknyje drusk- prieš priesagą -inyk- (-inink-) (žr. 4.2.); šaknyje dund- prieš priesagas -(i)ej- (-ėj-) (žr. 1.2.); šaknyje gird- prieš priesagą -ėj- (žr. 1.2., 3.3); šaknyje grik- prieš priesagą -in- (žr. 4.3.); šaknyje jaut- prieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje kort- prieš priesagą -el- (žr. 2.1.); 226 šaknyje kuod- prieš priesagą -el- (žr. 1.1.); šaknyje laist- prieš priesagą -y- (Zr. 2.3.); šaknyje marg- prieš priesagą -y- (žr. 3.3.); šaknyje mot- prieš priesagas -er- (žr. 2.1.) ir -in- (žr. 2.3.); šaknyje pant- prieš priesagas -el- (žr. 2.2.); šakny- je penk- prieš priesagą -iolik- (žr. 4.5.); šaknyje plat- prieš priesagą -esn- (Zr. 2.1.); šaknyje rašt- prieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje rat- prieš priesagas -el- (žr. 2.1.), -ė- (žr. 1.2.) ir -ėl- (žr. 2.2.); šaknyje rūt- prieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje rud- prieš priesagą -en (žr. 1.1.); šaknyje sart- prieš priesagas -ėl- (žr. 2.2.); šaknyje sėd- prieš priesagas -el- (žr. 1.1.) ir -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje skirst- prieš priesagą -y- (žr. 2.3.); šaknyje spaud- prieš priesagą -im- (žr. 1.3.); šakny- je steb- prieš priesagą -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje stot- prieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje stud- prieš priesagas -ent- (žr. 1.1.); šaknyje tard- prieš priesagą -y (Zr. 1.3.); šaknyje topt- prieš priesagas -erėj- (žr. 2.1.); šaknyje turt- prieš priesagą -ing- (žr. 2.3); šaknyje vag- prieš priesagą -yst- (žr. 3.3.); šaknyje vaist- prieš priesagas -in- (žr. 2.3.); šaknyje vald- prieš priesagas -išk- (žr. 2.3.); šaknyje valst- prieš priesagą -yb- (žr. 2.3.); šaknyje vand- prieš priesagas -en- (Zr. 1.1.) ir -in- (žr. 1.3.); šaknyje vart- prieš priesagas -ėl- (žr. 2.2.) ir -el- (žr. 2.1.); šak- nyje veizd- prieš priesagą -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje vyzd- prieš priesagas -ė- (Zr. 1.2.) ir -ėč- (žr. 1.2.); šaknyje žad- prieš priesagą -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje žyd- prieš priesagas -ėj- ir (-(i)ėj-) (Zr. 1.2.); šaknyje žied- prieš priesagą -el- (žr. 1.1.). Mišimas pastebimas žodžių priesagose prieš galūnes: priesagoje -ait- prieš galūnes -e (žr. 2.1.), -ė (žr. 2.2.) -es (žr. 1.1, 2.1.), -ės (žr. 1.1.), -į (<-ę) (žr. 2.3.); priesagoje -st- prieš galūnę -ė (Zr. 2.2.); priesagoje -t- prieš galūnes -ės ir -es (žr. 2.1.); priesagoje -ud- prieš galūnę -ėn (žr. 2.1.); priesagoje -uik- prieš galūnę -(i)em (-ėm) (žr. 1.2.); priesagoje -uk- prieš galūnę -(i)es (-ės) (žr. 22). Įvairių kalbos dalyse miSimas pasitaiko ir šaknyse prieš galūnes: šaknyje aud- prieš galūnes -ė (žr. 1.2.), -ei (žr. 1.1.), -ėm (žr. 1.2.) ir -u (1.5.); šaknyje aviet- prieš galūnę -ių (Zr. 2.4.); šaknyje baud- prieš galūnę -ė (žr. 1.2.); Sakny- je bit- prieš galūnes -e (2.2.), -ės (dgs.) (Zr. 2.2.), -ėm (žr.2.2.) ir -ių (Zr. 2.4.); šaknyje blyšk- prieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje brazd- prieš galūnę -a (žr. 1.2.); šaknyje ded- prieš galūnę -a (žr. 1.4.); šaknyje ėd- prieš galūnę -(i)e (-ė) (žr. 1.2.); šaknyje gird- prieš galūnes -(i)ė (žr. 4.2.) ir -iau (žr. 1.7.); šaknyje gruzd- prieš galūnę -(i)es (žr. 1.2.); šaknyje jaut- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šak- nyje juod- prieš galūnę -įs (<-ęs) (žr. 1.3.); šaknyje (pa)juost- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje kink- prieš galūnę -ė (žr. 2.3.); šaknyje kišk- prieš galūnę -ių (žr. 4.6.); šaknyje (pa)klod- prieš galūnę -į (<-ę) (žr. 1.3.); šaknyje (pa)klot- prieš galūnes -es (<-ęs) (žr. 2.2.), -ės (žr. 2.2.), -(i)es (-ės) (žr. 2.2.) ir -į (<-ę) (žr. 1.5.); šaknyje laik- prieš galūnę -is (<*-ęs) (žr. 4.3.); šaknyje meld- prieš galūnę -ėmės (žr. 1.1.); šaknyje menk- prieš galūnę -i (Zr. 4.3); šaknyje meld- prieš galūnę -ėmės (žr. 1.1.); šaknyje menk- prieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje miest- prieš galūnę -i (<-e) (žr. 2.3.); šaknyje nyt- prieš galūnes -ės ir -(i)es 227 (-ės) (žr. 2.1.); šaknyje pažast- prieš galūnę -ėn (žr. 2.2.); šaknyje pelud- prieš galūnę -ėn (žr. 1.2.); šaknyje penk- prieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje (po)sūk- prieš galūnę -is (žr. 4.3.); šaknyje rėd- prieš galūnę -ėm (žr. 1.2.); šaknyje rod- prieš galūnę -(i)e (žr. 1.2.); šaknyje rug- prieš galūnę -ius (Zr. 3.4.); šaknyje silk- prieš galūnę -ė (žr. 4.2.); šaknyje skirst- prieš galūnę -ė (Zr. 2.2.); šaknyje skurd- prieš galūnę -is (<-ęs) (žr. 1.3.); šaknyje smult- prieš galūnę -i (Zr. 4.3.); šaknyje spaud- prieš galūnę -(i)e (-ė) (žr. 1.2.); šaknyje stat- prieš galū- nes -ė (žr. 2.2.) ir -(i)e (-ė) (žr. 2.2.); šaknyje rėd- prieš galūnę -ėm (žr. 1.2.); šaknyje sveik- prieš galūnę -i (žr. 4.6.); šaknyje šird- prieš galūnę -(i)es (-ės)(žr. 1.2.); šaknyje valg- prieš galūnę -is (<-ęs)(žr. 3.3.); šaknyje vard- prieš galūnę -(i)es (-ės) (žr. 1.2.) ir -(i)e (-ė) (žr. 1.2.); šaknyje verpst- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje vert- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.), -(i)em- (-ėm) (žr. 2.2.) ir -ém (žr. 2.2.); šaknyje uod- prieš galūnę -į (< -ę) (žr. 1.3.); šaknyje veizd- prieš ga- line -(i)es (-ės) (žr. 1.2.); šaknyje vog- prieš galūnes -ė ir -(i)e (-ė) (žr. 3.2); šaknyje Zud- prieš galūnę -ė (žr. 1.2.). Taigi morfemiškai analizuojant mišimo atvejus, pastebėta, kad priebalsiai ; d'ir k, g'“maišomi" įvairiose daugelio kalbos dalių žodžių morfemose: šaknies viduje, žodžio šaknyje prieš priesagą, šaknyje prieš galūnę, priesagoje prieš ga- lūnę (žr. 2 lentelę). Dažniausias mišimas šaknų viduje. 2 lentelė Morfologinės mišimo pozicijos Mišimas šaknų viduje Mišimas šaknyse Mišimas priesagose Mišimas šaknyse prieš priesagas prieš galūnes prieš galūnes skaičius skaičius % skaičius skaičius % |skaičius | skaičius % skaičius skaičius % 87 40 55 25 11 5 65 29,8 Tokia morfo(fo)nologinių pozicijų įvairovė rodo, kad kaita nėra atsitiktinė ir turėjusi istorines prielaidas. Kaip matyti iš visos nagrinėtos medžiagos, priebalsių ;, d'ir k; g'mišimas atsiradęs neatsitiktinai. Tai patvirtina jo dažnas atsiradimas pozicijoje prieš €, é tipo balsius bei morfo(fo)nologinių pozicijų įvairovė. Sinchroniškai mišimas aiškinamas kaip fonologinių opozicijų nebuvimas (Girdenis 1983 : 71-73; Sudnik 1975 : 175, 194)“. Diachroniškai priebalsių #, d'ir k; g'mišimo atsiradimas dėl geografinio jo ploto sutapimo su senųjų jotvingių gyventomis vietovėmis siejamas su jotvin- giy kalba (Otrębski 1958 : 352-357; Dovydaitis 1968 : 207-210), laikomas pa- * Be t'ir k! d'ir g; šiuos priebalsius “maišančios" šnektos turi ir “tarpinius” £; g; kurie yra lūpinių sprogstamųjų fonemų / K /, / G / fakultatyviniai variantai (Girdenis 1979 : 23-30; Girde- nis 1983 : 71-73). 228 čios tarmės vidinės raidos rezultatu (Girdenis 1979 : 23-30)* arba aiškinamas kaip bendras visoms baltų kalboms reiškinys (Savičiūtė, Vitkauskas 1978: 146-149)°. Pastebėta, kad Druskininkų tarméje kai kuriais atvejais prieš 7 tipo balsius mišimas atsiradęs ten, kur turėjo vykti dzūkavimas" (kai d" > g"): gi“vinas'dyvi- nasi' 258, gidelis 'didelis' 65, gidelo. 'didelio’ 366, gidza4.us'o. 'didziausio’ 222, gviid'ešim.s 'dvidešims' 80, g rs't'eru 'dirsteru' 69, spaugimas 'spaudimas’ 341, targ'i'c 'tardyti' 227, 471. Tai patvirtina anksčiau minėtą hipotezę, kad šis reis- kinys turėjęs vykti prieš galūnės *-én susiaurėjimą (Mikulėnienė 1994 : 12-13), plg., acc. sg. dzigeli. 'didelę' 29, kal4.iki. 'kalaitę' 60, mergd.iki. 'mergaitę"' 405, 436, rak'ėT'i. 'ratelj' 297, sto.k'ėli. 'stotelę' 350, paklo-ki. 'paklotę' 38; loc. sg. mi'ieski 'mieste' (402, 432); part. (429), sug'ė:g'is 'sudegęs' 465, usiig'ė:g'i. 'užsi- degę' 177, suk'em'i. 'sutemę' 402, susuodgii. 'susiuodg'. LITERATŪRA Dovydaitis J. 1968: Priebalsiai d, tir g, k Dieveniškėse ir kitose vietose. — Dieveniškės, Vilnius: Vaga, 185-190. DTŽ1988: NaktinienėG.,Paulauskienė A, Vitkauskas V. Druskininkų tar- mės Žodynas, Vilnius: Mokslas. Girdenis A. 1979: Dėl nelūpinių sprogstamųjų priebalsių “maišymo" pietinėse lietuvių šnektose.— Baltistica 15 (1), 23-30. Girdenis A. 1983: Iš kur vis dėlto ¢, d"? — Baltistica 19 (1), Vilnius, 71-73. Grinaveckis V. 1991: Lietuvių tarmės. Fonetika. Morfologija, Vilnius: VPU. Hausenberga E. 1932: Ko vietu vardi dod latviešu valodas fonétikai — Filologu biedribas raksti XA 115- 148. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, Vilnius: Mintis. Mikulėnienė D. 1994: Dėl *t; *d'raidos pietinėse aukštaičių tarmėse. — Jono Kazlausko diena : istorinės gramatikos dalykai. Konferencijos programa ir tezės, Vilnius. Otrebski J. 1958: Gramatyka jezyka litewskiego 1, Wiadomošči wstepne. Nauka o gloskach, Warszawa : Panstw. Wyd-wo Naukowe. Salys A. 1992: Raštai 4. Lietuvių kalbos tarmės, Roma : Lietuvių Katalikų Mokslo Akademi- ja. Visos “dzūkuojančios" aukštaičių šnektos, kaip ir nemaža kitų aukštaičių, visiškai yra pa- naikinusios /a/ : /e/, /a/ : /ė/ opozicijas. Po to kai e, ė virto fonemų /a/: /4/alofonais, junginiai ! €, dé turėjo arba sutapti su #3, dž, arba gauti naują fonologinę vertę /t 4/, /d3/., Buvo pasirinktas antrasis kelias. Buvusios savarankiškos fonemos /e/, /ė/ virto alofonais, o buvę alofonai £; d'tapo atskiromis fonemomis, tik jie nuo šiol beskyrė tokias minimaliąsias poras, kaip fako : tėko, dangtis : dengtis (/tako/ : /t ako/, /dankce'is/: /d ankc'is/) (Girdenis 1983 : 71-73). Tos pačios nuo- monės laikėsi ir V. Grinaveckis (Grinaveckis, 1991 : 92). * Kadangi mišimas buvęs ir prūsų kalboje, pvz., birgakarkis ‘Schopfloffelt’ < birgakartis, pi- wemtis ‘Treiber’ piwenitis < piwenikis (Savičiūtė, Vitkauskas 1978 : 146- 149). 7 A. Salio nuomone, didesnis nei kitose tarmėse £; d’minkstumas prieš priešakinės eilės bal- sius davęs pradžią dzūkų afrikatoms c, dz, ka mišimas tik patvirtina (Salys 1992 : 314). 229 SavičiūtėG.,, Vitkauskas V. 1976: Priebalsių f: kir d: g maišymas Švendubrės šnekto- je. — Baltistica 12 (2), Vilnius, 146-149. SudnikT. 1975: Juarekrsi JIHTOBCKO-C/IAaBHHCKOIO MorpaHnybd. OYepkH (DOHO/IOTHYCeCKHY cHcreM, Mocksa: Hayka. Vidugiris A. 1989: Snektos apžvalga. — Dubiciai, Vilnius: Mintis, 204. Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Z. 1987: Lietuvių kalbos istorija 2, Vilnius: Mokslas, 165-170, 248-251. DIE VERMISCHUNG DER KONSONANTEN ¢; d'UND k; g' IN DER MUNDART VON DRUSKININKAI Zusammenfassung Im Artikel spricht man iiber der Mischung der Konsonanten £; d'und k; g'in der Mundart von Druskininkai. Diese Erscheinung triff vor den Vokalen vorderen Reihe e, €, į, vor den der hinteren Reihe a, o, u, £ und den Diphthongen ie, uo und -(7)au hervor. Am 6ftesten kommt die Mischung der Konsonanten £; d'und k; g'in der Wurzel der Worter Diachronisch ist die Mischung die alte Erscheinung gesehen. 230