Vardažodinių priesagos „-inė“, „-inis“ daiktavardžių kirčiavimas

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Vilija LAZAUSKAITE VARDAZODINIY PRIESAGOS -iné, -inis DAIKTAVARDZIU KIRCIAVIMAS Straipsnyje aptariamas daiktavardziy su priesagomis -iné, -inis (balafidiné, penkiné, krepSsinis, Saltinis) kirtiavimas. Priesagos -iné, -inis vardazodiniai daiktavardziai rinkti is 1993 mety ,,Dabartinés lietuviy kalbos zodyno“. Si medziaga palyginta su ,, Dabartinés lietuviy kalbos Zodyno“ ankstesniy leidimy (DZ,, DZ,), tarmiy Zodyny (DanZ, LzZ, DrskZ) , ,, Lietuviy kalbos Zodyno“ (LKZ I-XvI1) ir Lietuviy kalbos instituto Zodyny skyriaus kartotekos duomenimis. §1. Didelé dalis zodziy su Siomis priesagomis, kaip teigia V. Urbutis (LKGI . 343, 352; DLKG 115), ,,pradZioje, matyt, tera buve paprasti priesagos -iné, -inis budvardziai, kurie tik véliau sudaiktavardéjo“ (Zr. dar P. Knitik§ 115-119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul, 74-75). IS tikryjy aptariamy daiktavardziy daryba néra vienalyté. Galima kalbéti ir apie substantyvizacija, ir apie su priesaga -iné, -inis padarytus daiktavardzius, — dabar sunku nuzyméti riba tarp vieno ir kito tipo vediniy. Mat diachroniSkai daiktavardéjimas baigiasi tuo, kad buvusi bidvardZio priesaga sinchroniSkai jau suvokiama kaip daiktavardzio darybos formantas. Substantyvizacijos parengtoje dirvoje neretai pasirodo ir tarpsta jau tikrosios (morfologinés) Zodziy darybos tipai (su adjektyvinés kilmés priesagomis), plg. viety pavadinimy darybos tipa su priesaga -/né (V. Urb 297). Todél Siandien sunku pasakyti, ar kai kurie vediniai (pvz., pa/aid?- né, jzambiné, Saltinis ir kt.) yra su aptariama priesaga padaryti daiktavardiiai, ar sudaiktavardéje Siq priesaga turintys bidvardZziai (A. Paul 44; Zr. dar P. Kniaks 117; A. Paul, 74-75). Daznai net neaiSku, kaip teigia P. KnitikSta (1976: 117), ,,su kokiu daiktavardziu jie galéty biti vartojami bidvardiskai: degtiné, grietiné, kiausinis, kritiné, megztinis, naginé, pirstiné, rudiné, Saltinis“. §2. Akademinése gramatikose (LKGI, DLKG) pagal santykj su pamatiniu Zodziu bei darybos reikSme priesagos -iné, -ims vediniai skirstomi j kelias kategorijas: 1) Vardazodinés ypatybes turétojy pavadinimai. Dauguma padaryta iS daiktavardziy, pvz., skardiné, kriiminé, pifstiné, ndsiné, pisliné ,,liga“, bulvinis, vatinis; i8 budvardziu, pvz., rudiné, siltiné, skersinis, Saltinis; i&8 skaitvardziu, pvz., desimtiné, keturiné ,,keturiy giedama sutartiné“ ( LKGI 343-344; DLKG 115-116 ). 2) Viety pavadinimai (padaryti i§ daiktavardziy). Tai arba indy ir j juos panasiy daikty pavadinimai, pvz., muiliné, peleniné, piniginé, arba specialiy 190 didesniy patalpy pavadinimai, pvz., md/kiné, plytiné, vdistiné (LKGI 398; DLKG 134). 3) Svenéiy ir apeigy pavadinimai (daZniausiai daugiskaitiniai). Vieni padaryti if daiktavardziy, pvz., Petrinés, Joninés; kiti — i8 kelintiniy skaitvardziu, pvz., Devifitinés, Sekminés. Vienaskaitos forma turintys priesagos -iné vediniai retai kada eina Svendiy pavadinimais, pvz., Zoliné (LKGI 422; DLKG 144). 4) VeiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimai, pvz., duklétinis, -é, sugyvéntinis, -é; gristiné ,,1. stambios mieziy kruopos, kruStiené. 2. tokiy kruopy sriuba“, mustinis ,,1. senovinis sidabrinis ar auksinis pinigas. 2. kul. muStos mésos kotletas“; megztinis, rinktiné. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107-108) teigia, kad dalis vediniy, matyt, yra padaryta i8 biitojo laiko neveikiamyjy dalyviy. Taciau dabar j visy Sio tipo vediniy daryba teisingiau bity Ziiréti kitaip, biutent i8skirti priesaga -tmé, -tinis, kuri dedama prie veiksmazZodZio (dazni:- siai tranzityvinio) bendraties kamieno, plg.: jaukintinis, -é, kinkytinis, rali tiné (Zr. dar A. Pak 66). P. KniukSta (1976: 116) pazymi, kad daiktavardi8kai g biti vartojami veiksmaZodziy ir dalyviy vediniai (augintinis, globotinis, jgali tints, pintiné, lauztiné), bet juos laiko priesagos -iné, -inis vediniais. I§ veiksmazodziy daromy daiktavardziy kategorijas placiau aptaria S. Ambrazas (1993: 63, 95-96, 195, 214). §3. Pirmosiose lietuviy kalbos gramatikose, vadovéliuose priesagos. -iné, ~imus daiktavardziai pateikti kaip tam tikry kirciavimo tipy pavyzdiZiai, o pati priesaga arba i viso neminima, arba neaprasomas jos kirciavimas. 1992 mety J. Jablonskio ,,Lietuviy kalbos gramatikoje“ minima priesaga -iné, -inis ir pateikiami (nejvardijant kalbos dalies) Sie pavyzdziai: mdkytinis ejes mokslus Zmogus..., suktinis ,,okis“, saltinis, vytinis; degutiné ,,kur deguta dega, kur jj laiko“, druskiné ,,kur druska laikom“, gimtiné, kritiné, ligoniné, malkiné, peleniné, pifstiné, plytiné, plinksniné ,,plaksniné“, s4ukstiné ,,$auk&8detis“, Seimyniné, varpiné , viraliné (kur viralq laikom); petrinés, sekminés, geguzinés, vardinés ,,vardadienis“ (J. Jabl, 371). ,,Lietuviy kalbos vadovelyje“ (J. Jabl 26-27) autorius pazymi, kad ,,nekaito raSty kalboje priegaidziy, tarp kity, Sie daugiaskiemeniai ZodZiai: /.../ driskiné, ligéniné, malkiné, seimynine*. Né viename nurodyty veikaly J. Jablonskis apie priesagos -iné, ms daiktavardziy kirciavima iSsamiau neraSo, o, kaip matyti i& pavyzdziu, kai kuriuos vedinius pateikia ir nekiréiuotus. §4. V. Kamantauskas (1928: 20), aptardamas daugiaskiemeniy daiktavardziy kirCiavimo tipus, prie IIa tipo priskiria tuos daiktavardiZius, kurie ,,turi tvirtaprade priegaid¢ prieSpaskutiniame skiemenyje arba pastovy kirtj treciajame (ketvirtajame) skiemenyje nuo galo“. Kaip pavyzdjjis pateikia daiktavardj naginé. Pati priesaga -iné, -inis ,,Trumpo lietuviy kalbos kir¢io mokslo“ teorinéje | Kai kurie pavyzdiiai J. Jablonskio »Lietuviy kalbos gramatikoje“ pateikiami nekiréiuoti. 191 dalyje neminima. 1929 mety ,,Kircio zodyne“ V. Kamantauskas pateikia keliolika priesagos -iné vediniy: ausriné ir aiisriné, biistiné, darziné, dederviné, degtiné, desimtiné, giltiné, giminé, grandiné, kaiminé, kritiné, marginé, naginé, palapiné, pamatiné, pifstiné, rudiné, statiné, siltiné, vytiné, Zifginé. §5. P. Biténas (1931: 88, 92) nagrinéja antrosios linksniuotés daugiaskiemeniy daiktavardziy kirciavimg ir kalba apie ,,neSokinéjancio kircio“, pvz., seimyna, Seimyniné ir ,,nepastovaus kiréio“, pvz., giltiné — giltine daiktavardziy kiréiavimq. Autorius (P. But 107) pateikia priesagos -iné I-osios (arba neSokinéjancio kiréio) ir II-osios bei III-osios (arba nepastovaus kiréio) paradigmy vedinius. Pavyzdziui, pastovaus kir¢iavimo — degutiné, druskiné, ligéniné, méalkiné, pifstiné, plytiné, plinksniné, rasaliné, rastiné, Sdukstiné, Seimyniné, vafpiné; nepastoviai kirciuojami — Kareivinés, kraitiné, peleniné, viraliné, Petrinés, Sekminés, geguzinés, vardinés; kilnojamojo kiréiavimo — darziné, -és, dafzine. Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardziaus (1936), B. Babrausko (1939) darbuose priesagos -iné, -inis daiktavardziy kir¢iavimas neaptariamas. §6. 1948 mety ,,Lietuviy kalbos ra8ybos Zodyne“ nurodoma beveik pusantro Simto priesagos -iné, -inis vediniy.? Daugiausia jy pirmosios (pvz., adatiné, désriné, isimtiné, lavoniné, papirosiné, vdistiné ir kt.), Siek tiek maziau antrosios (pvz., arestiné, kailiné, penkiné, stréniné ir kt.), keletas treciosios (pvz., giminé 3°, raugtiné 3*, stoginé 3? ir kt.) kiréiuotés. §7. A. Laigonaité (A. Laig 36-37; Zr. dar LKGI 237-241), aptardama daugiaskiemeniy daiktavardziy kir¢iavima, nurodo priesagy -iné, -inis pirmosios kirciuotés (driskiné, méalkiné) ir antrosios kiréiuotés (aliné, skardiné, stikliné, degtiné) vedinius. Ji (A. Laig 45) bene pirmoji atkreipia démesj j tai, kad ,,kir¢io atzvilgiu jvairuoja ir priesagos -snis, -é daiktavardziai‘. Vieni vieta ar bistine zyminciy daiktavardziy kirtj turi priesagoje ir kiréiuojami antraja kir¢iuote: a/7né, skardiné, stikliné ir kt. Kiti ilaiko pagrindinio Zodzio vienaskaitos galininko kirCio vieta bei priegaide ir kiréiuojami pirmaja kir¢iuote: ba/aniné, druskiné, mésiné ir kt. Treti kirtj turi galiinéje — darziné (3°). ,Lietuviy kalbos akcentologijoje“ A. Laigonaité (1978) priesagos -iné, -inis daiktavardziy atskirai nemini. §8. P. SkardZius (1968: 43) pateikia priesagos -iné, -inis daugiaskiemeniy daiktavardziy pirmosios (Zfginé), antrosios (ausriné), treCiosios (liepiné ,,liepinis indas“, stoginé ,,darziné“) kir¢iuotés vedinius, bet jy kir¢iavimo neaptaria. §9. ISsamiausiai priesagos -iné, -inis daiktavardzius nagrinéja A. Pakerys (1994: 61-67, 112-117). Jis neapsiriboja vien bendrinés kalbos duomenimis, 2 Visi pavyzdziai suregistruoti rodykléje (Zr. Prieda). 192 remiasi tarmine medzZiaga, statistiniais duomenimis, pateikia kirciavimo gretybiy. A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kiréiuotés vediniai remiasi pirmosios ar antrosios kirciuotés Zodziais, kuriy daugiskaitos naudininko (ar kito pana§Saus linksnio) kamieno prie&paskutinis skiemuo yra kirdiuotas, pvz., ligdniné (: ligonis, -é 1, ligoniams, -é€ms), métinés (: métai 2, métams), pifstiné (: pifStas 2, pifstams), rafikinis (: ranka 2, ranhkoms) it kt. Kai kuriy daiktavardziy kiréiavimo norma néra visai nusistovéjusi: ,,tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose — antrajai kiréiuotei ar kirciuojamas abejaip“ (A. Pak 62). I8vestiniai daiktavardZiai gretinami su tos patios darybos bidvardziais, pvz., aliéjiné 1 (: aliéjus 2) ir aliejiné 2, aliéjiné 1 (plg. aliéjiné 2 (=1), aliejiné 2, bdv. aliejinis, -é 2, aliéfinis, -é 1) ir kt. UZfiksuotos tarmiy gretybés, pvz., balafidiné 1, balandiné 2 ir kt., i8 kuriy j bendring kalba jsileidziamos tik 1 kirciuotés lytys (A. Pak 63). Priesaginio kirciavimo tipui (ty. antrajai kir¢iuotei) priklauso tie vediniai, kuriy, anot A. Pakerio (1994: 112), »pamatiniy Zodziy naud. (ar kitas tos pacios kircio vietos linksnis) turi kiréiuota ne prieSpaskutinj, o galinj, treciq ar tolesnj nuo galo skiemenj“, pvz., grandiné (: grandis 4) ir kt. Pateikiama keliolika priesagos -iné, -inis vediniy, dél kuriy kiréiavimo normos bendrinéje kalboje svyruota (ar net ir dabar abejojama), pvz., gaisriné 2 DZ, 191, DZ, 159, gaisriné 1 RZ 202, gaisriné 2, gaisriné 1 DZ, 160 ir kt. Nurodomi iSimties tvarka antrajai kirciuotei skiriami kai kurie vediniai, pvz., kareivinés (: kareivis 2, kareiviams) ir kt. (A. Pak 113-114). §10. Pirmajai kirciuotei priklauso tie priesagos -iné, -inis vediniai, kuriy pamatiniy Zodziy daugiskaitos naudininkas turi kirciuota prieSpaskutinj skiemenj (kitaip sakant, jie yra senieji baritonai) : bistiné (: bustas 1), darpiné (: durpes 1), garstytiné (: garstycia 1), plg. garstytiné (: garstycia 2, farstycig) DZ,200, yideginé (: yidegis 1), kélkiné (: kélké 1), kérpinés ,,zool. zuvy Seima“ (: kérpis 1), kilpiné (: kilpa 1), k6jiné (: Kdja 1), éiptiné (: Iéiptas 1), ndsiné (: ndsis 1), patroniné (: patronas 1), Pustéukampiné (: pusiéukampis 1), pusiéukrastiné (: pusidukrastis 1); ropiné (: répé 1), rumbiiotiné (: rumbiotas 1), salykliné (: salyklas 1), sdnkirtiné (: sankirta 1), sargybiné (: sargyba 1), sdstiné (: sdstas 1), siiriné (: siiris 1), sviestiné (: sviestas 1), véjiné (: véjas 1), vétriné (: vétra 1); cigdriné (: cigaras 2), degutiné (: degutas 2), desréliné (: desrélé 2), gittkliné (: gifiklas 2), iZdiné (: izdas 2), knyginé (: knyga 2), lakstiniai (: Jakstas 2), miasiné (: mosé 2), papirosiné (: papirosas 2), piestikiné (: piestikas 2), pipiriné (: pipiras 2), pyraginé (: pyragas 2), plytiné (: plyta 2), pidriné (: pudra 2), pitsléliné (: pitslélé 2), raktiné (: raktas 2), ratiné (: ratas 2), rubiné (: ritbas 2), saldaininé ( saldainis 2), sal6tiné (: salota 2), serbefitiné (: serbeiitas 2), silkiné (: silké 2), sp6riné (: spora 2), Siuiksliné (: sidkslé 2), vytéliné (: yytélé 2), Zvakiné (: 2vaké 2), Zvynéliné (: Zynélis 2). 193 §11. Dalis dabartinés kalbos pirmosios kirCiuotés priesagos -/né, -inis vediniy tarmése ir kai kuriuose raStuose kiréiuojami dvejopai: vienur tas pats vedinys kiréiuojamas kaip pamatinis Zodis: arbatiné Pn, aliéjiné Gs, balafdiné Trg; BZ 99, bulviné Alk, Ob, cuikriné Mit; DrskZ 50, druskiné In&, Jz,Mrj; JD 147, LzZ 63, DrskZ 73, diioniné Ldk; DrskZ 77, kdiliné Sim, karstiné Ut, Né, Sik; DrskZ 140, BZ 490, kilpinis K, J, kifviné LKZ V 875, k6jinis Als, Vks, Nm8; J, kumSstiné Gri, Ppl, Jydékiné DZ, 421, DZ, 366, iepiné Pgr, Mrj, NmS, Zgt, /igdniné Inb, J. Jabl; DrskZ 192, miltiné Gr’, pastdginé Rm, plinksniné J.Jabl, priesiné Pl, DrskZ 283, rastiné Viv, Gr8l, Kr’, sékliné BZ, s4ukstiné Ut, Vdn, Brz, Bsg, Trgn, Gdr; §, NdZ, Seimyniné Jn’, Mrj; Rtr, KZ, SOniné Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; §, NdZ, PolZ, tabakiné KzR, tdsiné NdZ, §, KZ, vafliné LKZ>, vdistiné Pns;§, NdZ, Rtr, valstybiné §, NdZ, varhzdiné DZ, 914, velykiné Krs, Nm, Sutk, Kt, vyniné Frn W, virviné DZ, 939, zuikiné Rdm; kitur vedinys kirciuojamas priesagoje: arbatiné Grg, aliejiné Skt, balandiné Vdig, bulviné DZ, 95, cukriné Lzz 46, druskiné kv, Up, Skd; K, R, 98, duoniné Dinz 79, kailiné Lakv, karstiné LKZ V 326, kilpinis Ign, Airviné Up, Vdk, kojinis GK jo, kKumstiné Alk, Skr, lydekiné Grg, Sint, Hiepiné Dk’, $n, ligoniné Kx, miltiné Vn, pastoginé Er, Sd, Tv, Lk, P88; Jn, plunksniné Ex2, priesiné Od, rastiné End; Lc, sékliné Irb, Saukstiné Dkst, Dt, Seimyniné Brs, Ver, V1, 1, Soniné Pit, Viv, Ping, Uzv, Sk, tabakiné Kivr, Mrj; KZ, Rtr, tosiné K,, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vafliné LKZ, vaistiné (2) Ppl, Kp, Adm, valstybiné Varn, End, Pin; KZ, DinZ 425, velykiné Gdr, Sv, Uzv, Sim, vyniné Grg; KZ, zuikiné KZ; arba kirtiuojami abejaip: kéiliné 1 ir kailiné 2 RZ, kafstiné 1 ir karstiné 2 /K/, lydékiné 1 ir lydekiné 2 DZ,369, sékliné 1 ir sékliné 2 NdZ, tabakiné 1 ir tabakiné 2 NdZ, varizdiné1 ir vamzdiné 2 NdZ, velykiné 1 ir velykiné 2 NdZ, vifviné 1 ir virviné 2 NdZ, zuikiné 1 ir zuikiné 2 NdzZ. Keli iS paminéty priesagos -iné, -inis vediniy tarmése kir¢iuojami ne tik pirmaja, antraja, bet ir treciaja kir¢iuote: bu/viné 3* Gs, Alk (ple. bulviné Alk), kojinys Akm, Vk8 (pig. k6jinis vks), liepiné 3*K, Naz ir Liepiné 3° Trg, Lké, Br, méalkiné 1 (: malka 1) Alk, Trg, Sb, Grz (plg. malkiné 3* Jrb), pifstiné 1 (: pifstas 2) Grv, Kv, Ob, Sint, Kp, Ps, Ply, Erz, Nmé (pig. pirstiné 3° Skr; K), priesiné Gal. Kaip matyti i$ pateikty pavyzdziy bendrinés kalbos pirmosios kiréiuotés priesagos -iné, -inis vediniai visame lietuviy kalbos plote kir¢iuojami dvejopai: ir Saknyje, ir priesagoje. Tokiu atveju galima teigti, kad polinkis j priesaginj kir¢iavima bidingas ne vienai kuriai nors tarmei, o visam lietuviy kalbos plotui. §12. Tendencijq kirciuoti priesagoje, kai pamatinio zodzio daugiskaitos naudininkas kirtj turi prieSpaskutiniame skiemenyje, atspindi ir kai kurie dabartinés kalbos atvejai. Cirkumfleksinés Saknies vediniai neretai kir¢iuojami prie3 LKZ zymima Lietuviy kalbos instituto Zodyny skyriaus kartoteka. 194 sagoje, pvz., aukstinis (: aikstis 2), aukstiné (: atkstis 2), gandrinis (: gatidras 2), karklinis (: kafklas 2), kiausinis (: kiatsis 2), lapiné (: lapé 2), marinis (: marios 2), spaliné (: spaliai 2), variné (: varis 2), Zabiné (: Zabas 2), Zeminé (: Zémé 2) plg. Zéminé DZ, 969, DZ, 960, DZ, 953, bet Zeminé DrskZ 475. A. Pakerys (1994: 114-115) nurodytus zodzius, kaip i8imtis, priskiria antrajai kirCiuotei, nors ,,daiktavardZiai, kuriy darybos pamatu eina Zodiiai, turintys kirciuotg prieSpaskutinj daugiskaitos naudininko (ar kito panaSaus linksnio) kamieno skiemenj, b. k. paprastai yra 1 kiréiuotés.“ Antrajai (0 ne pirmajai) kirciuotei priklauso dar ir tie priesagos -iné, -inis vediniai, kurie daiktavardédami kirtj perémé i atitinkamy bidvardziy, dazniausiai rei8kianciy ypatybe, susijusiq su medZiaga, i kurios ar su kuo kas padaryta (Zr. dar LKGI 240; A. Pak 115), pvz., kmyniné (: kmynas 2, plg. bdv. kmyninis, -€), sidabriné (: sidabras 2, plg. bdv. sidabrinis, -é), stumbriné (: stumbras 2, plg. bdv. stumbrinis, -é), Sermuksniné (: Sermiksnis 2, plg. bdv. Sermuksninis, -é), vysniné (: vysnia 2, plg. bdv. vysninis, -é). Substantyvizacija galéjo lemti ir ty daiktavardziy kiréio vieta, kuriy darybos pamatas — triskiemeniai pirmosios kir¢iuotés Zodiiai. Jie, kaip ir bidvardziai, sudaryti i$ daugiaskiemeniy pirmosios kirtiuotés Zzodziy, paprastai kirciuojami priesagoje, pvz., adatiné (: adata 1, plg. bdv. adatinis, -é), parakiné (: parakas 1, plg. bdv. parakinis, -é), penkrubliné (: perikrublis 1, plg. bdv. penkrublinis), poilsiné (: pdilsis 1, plg. bdv. poilsinis, -é), ranksluostiné (: ranksluostis, plg. bdv. ranksluostinis, -é), silosiné (: silosas, plg. silosinis, -é), skepetiné, skepetinis (: sképeta 1, plg. bdv. skepetinis, -é), spanguoliné (: spafguolé 1, plg. bdv. spanguolinis, -é), sautuviné (: S4utuvas 1, plg. bdv. Sautuvinis, -é), simtrubliné (: simtrublis 1, plg. bdv. simtrublinis, -é), vasartné (: vasara 1, plg. bdv. vasarinis, -é), trirubliné (: trirublis 1, plg. bdv. trirublinis), tukstantiné (: titkstantis 1, plg. bdv. takstantinis, -é), uzkandiné (: uzkanda 1, plg. bdv. uzkandinis, -é), uzmiestiné (: Uzmiestis 1, plg. bdv. uzmiestinis, -é), Zemuoginé (: Zémuogé 1, plg. Zemuoginis, -é). Keli paminéti priesagos -iné, -inis vediniai 1954 mety ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodyne“ kirtiuoti désningai, t. y. pirmaja kiréiuote: adatiné, parakiné, sdutuviné, vélesniuose leidimuose priskiriami tik antrajai kirgiuotei. Priesagoje linkstama kir¢iuoti ir tuos priesagos -iné, -inis vedinius, kuriy pamatinio Zodzio kirtiuotas trumpasis balsis, pvz., braizikliné (: braiziklis 2, plg. braizikliné DZ, 87), drabudziné (: drabizis 2, plg. drabuziné DZ, 145), kepuriné (: kepiré 2, plg. kepuriné ir kepuriné DZ,331), kritininé (: kritiné 2, DZ, neminima), veziminé (: vezimas 2). Snekamosios kalbos tendencijq kirtiuoti priesagoje (Javoniné 2) atspindi ir zodzio /avdniné | (: lavénas 1) akcentuacija: zodynuose fiksuojama tik pirmoji jo kirgiuoté. ] priesaginj kirciavimg linke ir tarptautiniai Zodziai, pvz., bagaziné (: bagaZas 2), eléktriné (: elektra 2), nors jie turéty biti kirciuojami Saknyje: baga195 Ziné 1 DZ, 60 (plg. bagazas 2), elektriné 1 RZ 199 (plg. elektra 2). §13. Priesaginio kir¢iavimo (t. y. antrosios kir¢iuotés) yra tie vediniai, kuriy pamatiniy zodziy daugiskaitos naudininkas turi kirciuota galinj skiemenj (kitaip sakant, yra kilnojamojo kirtiavimo): aliné (: alas 4), ausiné (: ausis 4), blusinés (: blusa 4), desriné (: desra 4), gariné (: garas 4), giriné (: gira 4), gleiviné (: gleivés 4), grandiné (: grandis 4), gumbiné (: guibas 4), kampiné (: kampas 4), krastiné (: krastas 4), krepsinis (: krepsys 4), laiviné (: laivas 4), lediné (: lédas 4), lininis (: linas 4), lopsiné (: lopsys 3, 4), miskinis (: miskas 4), naktinis, -é (: naktis 4), naminé (: ndmas 4), naminis, -é (: ndmas 4), penkiné (: penki 4), plausiné (: platigas 4), pikiné (: pitkas 4), pusliné (: puslé 4), pusiné (: pusis 4), raziné (: razas 4), rudiné (: ridas 4), saginé (: saga 4), siurbliné (: siurblys 4), skaliné (: skala 4), skardiné (: skarda 4), skrandiné (: skranda 4), skrepliné (: skreplys 4), skujiné (: skuja 4), statiné (: statis 4), stikliné (: stiklas 4), stréliné (:strélé 4), Satriné (: Satra 4), seskiné (: séskas 4), Siliné (: Silas 4), silkiné (: silkas 4), vairiné (: vairas 4), vininé (: vinis 4), vytiné (: vytis 4); treciosios kir¢iuotés pamatiniai ZodZiai beveik visi triskiemeniai : dilgéliné (: dilgélé 3*), garveziné (: garvezys 3*), geguziné (: geguzé 3°), géraliné (: géralas 3°), kambariné (: kambarys 3°), katiliné (: katilas 3°), keturiné (: keturi 3°), pamatiné (: pamatas 3°), pasariné (: paSaras 3°), pataliné (: patalas 3°), pavariné (: pavara 3°), peleniné (: pelenai 3°), piniginé (: pinigas 3°), rasaliné (: raSalas 3°), riesutiné (: riesutas 3*), skiedininé (: skiedings 3°,3*) smegeniné (: smégenys 3°), spragiliné (: spragilas 3°), sultininé (: sultinys 3°, 3°), Sermeniné (: Sefmenys 3°), uodeginé (: uodega 3*), uzkuriné (: uzkurys 3°), viduriné (: vidurys 3°), Zagariné (: Z4garas 3°), Zibaliné (: zibalas 3°), i&skyrus reikmeniné (: reikmu6 3°), sarginé (: sérgas 3), sprandiné (: sprandas 3), Siaudiné (: Sidudas 3), vandeniné (: vandud 3°). §14. Kai kurie dabartinés kalbos priesaginio kirciavimo vediniai tarmése ir rastuose kir¢iuojami Saknyje (t. y. priklauso pirmajai kirGiuotei) : ausriné Gs, Gri, Kp, Kly, D, Sts; J ir adisriné Ds, Gri, berziné Pin, Skr; BM 290 ir bérziné LKZ 1777, blauzdiné Aik, Pnm, Vdk, Uz ir blatizdiné Pn, Sté, Insk, Sdb, Joninés Dks; K, §, NdZ, DrskZ 126 ir JOninés Pjv; NdZ, MZ,R, raginé An, Br; JR 104 ir raginé An, skersiné NdZ ir skefsiné Pl, Trs;NdZ, skiedriné NdZ ir skiedriné Ply, staliné NaZ, KZ ir staliné Rtr, BZ, Simtiné IJrb, Dg, Dgl8; §, KZ, Rtr ir Simtiné Kbr; M, NdZ, L, sratiné NdZ, KZ ir Sratiné BZ, vakariné Gd; Lc, P. Skar ir vakariné FmW, Zoliné ,,8v. Mergelés Marijos émimo j dangy ’venté“ Sim, Eig, Kr&, Sd, Kp, Skp;DinZ 461 ir Z6liné Sug, Alv; DrskZ 484, Zoliné Kr8 ir Z6liné Db; o kiti galiinéje (t. y. priklauso tretiajai kir¢iuotei): marginé Irk, Sauk, KI 461 ir marginé Sint; NdZ, Saltinis Skr, Viky, Pls, Er, Jrb; K, §, NdZ, J ir Saltinys Lb; N, taukiné Jrb, Nm, V%t, Erz, Skr, Ds, Km ir taukiné Pik. ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodyne“ (DZ, 160) pateikiamas dvejopas vedinio gaisriné kiriavimas: norminis variantas gaisriné (: gaisras 4) ir ’nekamo196 joje kalboje vyraujantis gassriné (1). Pastarasis ,,Lietuviy kalbos zodyne“ (LKZ11 36) nefiksuotas. Antrajai kirciuotei priklauso ir aiskaus darybos pamato neturintis daiktavardis palapiné, kurj galima traktuoti kaip sudaiktavardéjusj biidvardj. §15. Pirmajai kirCiuotei iSimties tvarka, kaip teigia A. Pakerys (1994: 64), priklauso nedidelé grupelé priesagos -iné vediniy, grindziamy Zodiiais, kuriy daugiskaitos naudininkas baigiasi kiréiuotu skiemeniu : a/ig/iné (: anglis 4, anglims), kvapiné (: kvapas 4, kvapdms), mésiné (: mésa 4, mésoms), pilviné (: pilvas 4, pilvéms), stoginé (: stogas 3, stogéms), vafpiné (: vafpas 4, varpdms). Visi paminéti vediniai tarmése (i8skyrus vedinj angline) kiréiuojami priesagoje : kvapiné Ss, mésiné Ib; J, pilviné Vik, Dkst, Dgls, Ign, stoginé Rdm; KZ (ir plg. stoginé Lnk, Ping, Gril), varpiné Ss; §, NdZ. ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodyne“ (DZ, 346) tik vedinio kvapiné pateiktas ir priesaginis variantas. Priesaginj kirciavimq galéjo lemti ne tik substantyvizacija, bet ir pamatiniy Zodziy akcentuacijos kitimas. Prie i8im¢iy A. Pakerys (1994: 64) linkes priskirti ir vedinj naginé, jei pamatiniu Zodziu laikomas ndgas 4, nagéms. Sis vedinys tarmése kiréiuojamas arba pastoviai— naginé Pai, Kl; DinZ 512, DrskZ 220, arba treciaja kiréiuote — naginé Sv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb. ISimtimi laikytinas ir daiktavardis sitiné, jei jis siejamas su biidvardziu si tas, -a 4. Bet vedinio pamatu A. Pakerys (1994: 64) linkes laikyti antrosios kirciuotés daiktavardi Siltis ,siltumas, jSilimas, auk8ta temperatira“. RaStuose uZfiksuotas ir priesaginio kiréiavimo variantas: si/tiné /K/, Rtr. §16. Treciaja kirciuote (3°) kir¢iuojamas daiktavardis darziné (: dafZas 4, darzdms), taip pat kapinés 3°, nors kapas 4, kapdms. Pastarasis vedinys tarmése kirciuojamas ir priesagoje — kapinés Tvr, Trak, Jrb, Svné, Ad. Tokj kirciavima galéjo lemti substantyvizacija, plg. bdv. kapinis, -é. §17. IS pateiktos medziagos matyti, kad vardaZodiniai priesagos -iné, -inis pastovaus kirciavimo daiktavardziai tarmése taip pat linke pereiti j priesaginj kirCiavimo tipg (pvz., arbatiné 1ir arbatiné 2). Si tendencija atsispindi ir Ssnekamojoje kalboje. I8 iSnagrinéty 249 priesagos -iné, -inis daiktavardziy tik 50 (20,8 %) i8laiko pamatinio Zodiio kiréio vieta ir neturi priesaginio kiréiavimo varianty (pvz., biistiné, ndsiné). Tai apskritai atitinka lietuviy kalbos kirCiavimo polinkius. Statistiniai duomenys rodo (Karosiené, Girdenis 1990: 3646), kad triskiemeniuose Zodziuose ypa¢ daznas prieSpaskutinio skiemens kirtis (51,71 % visy atvejy): ilgéjant Zodziams, kirtis tarsi pasislenka j jy vidurj (Girdenis 1983: 117-118). Taigi priesagos -iné, -inis daiktavardziai bendrinés kalbos norminamuosiuose Zodynuose turéty biti pateikiami su kiréiavimo variantais — Salia Saknies kirCio (/avéniné 1) pateikiant priesagos kirtj (Javoniné 2). 197 Priedas VARDAZODINIY PRIESAGOS -iné, -inis DAIKTAVARDZIY [VAIRIUOSE SALTINIUOSE RODYKLE adatiné (2), DZ, 2, DZ, 4, LKZ 1 19, RZ 151, A. Pak 113, 116 adatiné (1), DZ.2, LKZ 119, A. Pak 113 aliéjiné (1), DZ, 9, DZ, 11, DZ, ii, LKZ I 98, RZ 153, LKG I 398, A. Pak 62 aliejiné (2), LKZ 198, RZ 153, LKG I 398, A. Pak 62 aliné (2), DZ, 10, DZ, 11, DZ, 12, LKZ 1 99, RZ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241 aigline (1), DZ, 13, DZ, 14, LKZ I 138, RZ 155, A. Pak 64 apyverpiné (1), DZ, 26, Dz, 28, LKZ I 233, A. Pak 65 arbatiné (1), DZ, 39, DZ, 40, DZ, 33, LKZ I 290, RZ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66 arbatiné 2), LKZ I 290, LKG I 398, DiinZ 32, A. Pak 62 aukstiné (2), DZ, 64, DZ,63, DZ, 55, A. Pak 112 aukStinis (2), DZ, 64, DZ, 63, DZ, 55, LKZ I 493, LzZ 27, DrskZ 24 aukstinys, Lee, 27 ausiné (2), DZ, 64, DZ, 63, DZ, 55, LKZ I 501, LKG I 353, DiinZ 468, DLKG 115 au&riné (2), DZ, 65, DZ, 64, DZ, 56, LKZ 1 513, V. Kam II 17, RZ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114 aiiriné (1), LKZ 1 513, V. Kam II 17, A. Pak 114 bagaziné (2), DZ, 68, DZ, 66, RZ 166, A. Pak 115, 116 bagaziné (1), DZ, 60, LKZ 1554, A. Pak 115 balafidiné (1), DZ, 69, Dz, 68, LKZ 1584, A. Pak 61, 63 balandiné (2), LKZI 584, A. Pak 63 berziné (2), DZ, 80, DZ, 78, DZ, 76, LKZ 1777, A. Pak 114 bérziné (1), LKZ 1777, A. Pak 114 blauzdiné (2), DZ, 85, DZ, 83, DZ, 83, LKZ 1 893, LKG I 353, A. Pak 114 blaiizdiné (1), LKZ 1 893, A. Pak 114 blusinés dgs. (2), DZ, 87, DZ, 85, DZ, 86, LKZ 1 954 braizikliné (2), DZ, 88, DZ, 86, A. Pak 115 braizikliné (1), DZ, 87, LKZ I 986, RZ 175, A. Pak 115 bilviné (1), DZ, 94, DZ, 92, LKZ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63 bulviné (2), DZ, 95, LKZ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63 bulviné (3°), LKZI 1156, LKG I 398 bistiné (1), DZ, 95, DZ, 93, DZ, 98, LKZ I 1211, V. Kam II 25, RZ 179, A. Pak 61 cigariné (1), DZ, 98, DZ, 96, DZ, 102, LKZ II 26 cikriné (1), DZ, * 100, DZ, 98, DZ, 104, LKZ II 49, LKG 1 394, A. Paul 56 cukriné (2), LzZ 46 darziné (3°), DZ, 109, DZ, 107, DZ, 118, LKZ II 206, V. Kam II 28, P. But 10, RZ-185, A. Laig 45, DinZ, 478, L2Z 52 degutine (1), DZ, 113, DZ, 111, DZ, 123, LKZ II 377, P. Bit 107, RZ 187 desimtiné (2), DZ, 117, DZ, 115, DZ, 130, LKZ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskZ 64, DLKG 116, A. Pak 114 de&imtiné (1), LKZ II 436, A. Pak 114 deSréliné (1), DZ, 118, DZ, 116, DZ, 130, LKZ II 440 de&riné (2), DZ, 118, DZ, 116, DZ, 130, LKZ II 440, DiinZ 79, DrskZ 64 désrine (1) RZ 188 dilgéliné (2), DZ, 123, DZ, 121, DZ, 138, LKZ II 548, LKG 1 344 drabuziné (2), DZ, 128, Dz, 126, LKZ Il 623, RZ 192, A. Pak 115, 116 198 zibaliné (2), DZ, 955, DZ, 962, DZ, 971, LKZ zifiginé (1), DZ, ‘958, DZ, 965, DZ, 976, LKZ, V. Kam II 146, P. Bat 94, RZ 379, P. Skar 43 zinginé, LKZ zoliné' (2), DZ, 963, DZ, 971, DZ, 982, LKZ, RZ 380 zoliné (1), LKZ zoliné (2), DZ, 963, DZ, 971, LKZ, LKG I 422, DiinZ 461, DLKG 144, A.Pak 133 zoliné (1), DZ, 963, LKZ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskZ 484, A. Pak 113 zvakiné (1), DZ, 965, ‘DZ, 972, LKZ zvakiné (2), LKZ, RZ 381 zvynéliné (1), DZ, 967, DZ, 947, DZ, 987, LKZ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 LITERATURA S.Ambr—- Ambrazas S. Daiktavardziy darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1993. Babrauskas B. 1939: Kirciavimo taisyklés. 99 lietuviy kalbos kirciavimo taisykleés, Kaunas: Sakalas. Buiga K. 1961: Kiréio ir priegaidés mokslas. - Biga K. Rinktiniai rastai 3, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiros leidykla. PButButénas P. Lietuviy kalbos akcentologijos vadovélis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931. DLKGUrbutis V. Daiktavardziy daryba.- Dabartinés lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1994, 86-144. DrskZNaktiniené G. Paulauskiené A, Vitkauskas V. Druskininky tarmés Zodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DinZVitkauskas V. Siaurés ryty danininky snekty Zodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. Durys M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Svyturys. DZ, - Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiiros leidykla, 1954. DZ,- Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DZ, — Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1993. Girdenis A. 1983: Lietuviy bendrinés kalbos prozodiniy skiemens tipy santykiniai daZnumai. — Kalbotyra 34(1), 117-119. J.Jabl - Jablonskis J. (RygiSkiy Jonas) Lietuviy kalbos vadovélis, Kaunas: Vaiva, 1925. Jablonskis J. 1957: Lietuviy kalbos gramatika (1961). — Jablonskis J. Rinktiniai rastai 1, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiiros leidykla, 59-180. J.Jabl,- Jablonskis J. Lietuviy kalbos gramatika (1921). - Jablonskis J. Rinktiniai rastai 1, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiiros leidykla, 1957, 182-433. V.KamKamantauskas V. Ztumpas lietuviy kalbos kircio mokslas 1, Kaunas: Svyturys, 1928. Kamantauskas V. Kircio Zodynas 2, Kaunas: Svyturys, 1929. Karosiené V, Girdenis A. 1990: Bendrinés kalbos Zodzio ir skiemens statistiné struktira.- Ka/botyra 41(1), 36-48. PKniokSKniaikSta P. Priesagos -inis bidvardZiai: Daryba, reikimés, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976. A.LaigLaigonaité A. Literatirinés lietuviy kalbos kirciavimas, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiiros leidykla, 1959. Laigonaité A. 1978: Lietuviy kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas. LKGILaigonaité A. Daiktavardis.— Lietuviy kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161-251. 205 Urbutis V. Daiktavardziy daryba.- Lietuviy kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251-473, 532. LKZL-II - Lietuviy kalbos Zodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969. LKZIN-LKZXVII - Lietuviy kalbos Zodynas 3-6, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7-9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10-15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1995, 1996. APakPakerys A. Akcentologija 1, Kaunas: Sviesa, 1994. A-PaulPaulauskiené A. Lietuviy kalbos morfologijos apybraiza, Kaunas: Sviesa, 1983. A-Paul,- Paulauskiené A. Lietuviy kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla, 1994. LzZPetrauskas J. Vidu giris A. Laziny tarmés Zodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. RZLietuviy kalbos rasybos Zodynas, Vilnius: Valstybiné enciklopediju, Zodyny ir mokslo literatiiros leidykla, 1948. SkardZius P. 1936: Bendrinés lietuviy kalbos kirciavimas, Kaunas: Sviesos spaustuvé. PSkarSkardZzius P. Lietuviy kalbos kirciavimas, Chicago: Pedagoginés literatiiros institutas, 1968. V.UrbUrbutis V. Zodziy darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978. DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -iné, -inis Zusammenfassung Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -iné, -inis (balandiné, krepsinis) besprochen. Der gesammelte Stoff weist darauf hin, da8 die nominalen Substantive auf -iné, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen. Das wiederspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substantive auf -iné, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung. Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen. Die statistischen Angaben zeigen, da8 in dreisilbigen Wortern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Falle): wenn die Wortern langer werden, werden sie in der Mitte betont. Also miissen die Substantive auf -/nis, -iné in den Worterbiichern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgefiihrt werden — neben der Wurzelbetonung (/avoniné 1) muB auch die Suffixbetonung vorhanden sein (/avoniné 2). 206