Mažosios Lietuvos vardyno šaltiniai Vokietijos archyvuose

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Vincentas DROTVINAS MAŽOSIOS LIETUVOS VARDYNO ŠALTINIAI VOKIETIJOS ARCHYVUOSE! Pirmoji mano tiesioginė pažintis su Mažosios Lietuvos asmenvardžių ir vie- tovardžių šaltiniais Vokietijos archyvuose buvo neplanuota. Pradėjęs tyrinėti Mažosios Lietuvos XVII-XVIII a. Zodynus?, rūpinausi rasti naujesnės archyvų medžiagos apie to meto lietuvių raštijos darbuotojus, žodynininkus, gramatikų autorius. 1988 m. pavasarį stažavausi Halės-Vitenbergo M.Lutherio universite- to Indogermanistikos seminare, kur mane maloniai sutiko ir globojo žymi vo- kiečių baltistė doc. dr. Gertrūda Bense. Halėje domėjausi prie tenykščio uni- versiteto 1727-1740 m. veikusiu Lietuvių kalbos seminaru, kur buvo rengiami pietistinės pakraipos kunigai Mažajai Lietuvai. Frankės fundacijos (Franke- schen Stiftungen) bibliotekos archyve ieškojau lietuvių kalbą dėsčiusių Jono Richterio, Vilhelmo Hako (Haack) gyvenimo ir veiklos pėdsakų, susipažinau su ten saugomu Richteriui priskiriamu vokiečių-lietuvių kalbų žodyno (1728) rankraščiu, taip pat su Hako „Vocabvlarivm Litthvanico-Germanicvm et Germanico-Litthvanicvm...“ (Halle, 1730) taisymų egzemplioriumi ir kita me- džiaga. Kadangi iš tuometinės Lietuvos patekti į Prūsijos paveldo valstybinį slaptąjį archyvą (Geheimes Staatsarchiv PreuBischer Kulturbesitz, sutr. GStA) Vakarų Berlyne (Dahlem) buvo sunku, dirbau kurį laiką greta Halės esančiame Vokie- tijos centriniame archyve Merseburge (Deutsches Zentral Staatsarchiv, Dienststelle Merseburg). Susijungus abiem Vokietijoms, Merseburgo fondai nuo 1994 m. priklauso minėtam GStA archyvui Berlyne. Merseburgo archyvų fon- ! Šia tema autorius skaitė pranešimą „Dėl Mažosios Lietuvos vardyno“. — Lietuvių kalba tyrėjai ir tyrimai. Konferencijos P Skardžiui paminėti pranešimų tezės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 1994, 12. Žr. taip pat autoriaus informaciją „Lituanistikos šaltiniai Vokietijos archy- vuose“. — Mokslo Lietuva, 1993 m. gruodis. Nr. 14(73). 2 Autorius yra parengęs šias Mažosios Lietuvos žodynų publikacijas: LEXICON LITHUANICUM. Rankraštinis XVII a. vokiečių - lietuvių kalbų žodynas. Įvadą, žodyno teksto transliteraciją ir žodžių rodyklę parengė V.Drotvinas. V.: Mokslas, 1987. — 586 p.; CLAVIS GERMANICO - LITHVANA. Rankraštinis XVII a. vokiečių - lietuvių kalbų žodynas. I d. A-E. Įvadinis straipsnis „Pastabos apie Frydrycho Pretorijaus žodyną ,,Clavis germanico - lithvana“ (p. X-XXVII). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Bibliotheca Baltica. Lithvania. 1995. -629 p.; II d. F-L. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1997. — 701 p.; III ir IV d. spausdinamos (Redakcinės kolegijos prierašas). 81 duose radau Mažosios Lietuvos XVII-XVIII a. įvairaus pobūdžio dokumentų, kuriuose yra lietuviškų pavardžių ir vietovardžių. Vėliau (1991, 1993, 1994 m.) su Mažosios Lietuvos vardyno šaltiniais Vokietijos archyvuose turėjau progų susipažinti kiek išsamiau. Minėtame Berlyno archyve, kuris 1978 m. iš Gėtingeno (Staatliches Archiv- lager) perėmė buvusio Karaliaučiaus Valstybės archyvo (Staatliches Archiv Kėnigsberg) fondus, gausu XVI-XIX a. dokumentų, atspindinčių Prūsijos vals- tybės (kunigaikštystės, vėliau karalystės) istoriją, politinę santvarką, ekonomi- ką ir kultūrą“. Šio archyvo fondai svarbūs kaip lietuvininkų istorijos, lietuvių kultūros ir specialiau — filologijos istorijos — šaltiniai. Nors iš esmės archyvai nepateikė sensacingų atradimų, bet ten gausu autentiškos pirminės biografinės medžiagos lietuvių raštijos darbininkų — nuo XVI a. iki K.Donelaičio — gyveni- mo ir veiklos bruožams paryškinti. (Tai atskira tema ir specialus kultūros istori- kų uždavinys)“. Fondai žinomi Rytų Prūsijos foliantų vardu (OstpreuBische Folianten)*, juo- se sukaupti valdžios įstaigų dokumentai nuo pat Prūsijos kunigaikštystės pra- džios, t.y. 1525 m. Gausu Mažosios Lietuvos apskričių XVI-XVIII a. ūkinių dokumentų (Amstsrechnungen), tarp jų turto ir mokesčių sąrašų (vok. Steuer- lange, Nachtgeldregister, HufenschuBBprotokoll) ir pan. Pravartu apsistoti prie vieno iš foliantų. Tai Ragainės apskrities 1540 m. mokesčių knyga, turinti 602 puslapius.® Dažniausiai puslapyje rašomos 2-3 valstiečių (būrų) pavardės, re- čiau viena, itin retai keturios (p. 448) ar penkios (p. 524). Mokesčiai surašyti kaimais (villa). Gyvulių kiekio surašymas užima paprastai 6-9 eilutes, retai ma- žiau, puslapio pabaigoje susumuojamas savininko turtas galvomis (summa late- ris) ir pinigine verte (facit an gelde). Foliante randama arti 2000 vienanarių ir dvinariy asmeny (perdém vyry) jvardijimy, taip pat nemazas kiekis vietovar- dziy. Iš asmenų įvardijimo galima spręsti, kad XVI a. pirmojoje pusėje Ragai- nėje, kaip ir visoje Mažojoje Lietuvoje, dvinarė (vardo ir pavardės) įvardijimo sistema buvo gerokai įsigalėjusi." Pažymėtina, kad p. 52 (nenumeruota) — 53 3 Plačiau žr. Kurt Forstreuter. Das PreuBische Staatsarchiv in Kėnigsberg. Ein geschichtli- cher Riickblick mit einer Ubersicht iiber seine Bestande (Verėffentlichungen der niedersūchsi- schen Archivverwaltung 3), Gottingen, 1955; Bernhard Jahnig. Amtsrechnungen und andere Akten der Kriegs- und Doméanenkammern des Historischen Staatsarchivs Konigsberg in Kali- ningrader Gebietsarchiv. — PreuBenland. Jahrgang 32/1994. Nr. 1. S. 18-19. * Karaliaučiaus archyvo lituanistikos apžvalgą žr. Z.I[vinskis]- Lietuvių enciklopedija. T. 10. Čikaga, 1957. P. 497-500. 5 Žr. Katalogą „Verzeichnis der OstpreuBischen Folianten (ausschlieBlich Ermland). Nach- geprūft in Juli 1950. Findbuch Nr. 160.“. ® Antraštė: „Nochfolgende verzeuchnis der anlage des Amptes Rangnt Armorū des XXXX t bis Jres 5 C t“. -OF Nr. 911a, Bd. 27. Pirmojo viršelio vidaus apatiniame kampe įspaudas: „Restauriert und neu eingebunden, den 25. 2. 1954. Staatliches Archivlager“. " Pasitaikantys vienanariai jvardijimai paaiškinami tuo, kad mokesčių knyga nėra visiškai oficialus dokumentas: joje amtmonas Pakamorė surašė jam žinomus būrus, kurie galėjo vadintis ir individualiau, „privačiau“. Tačiau vienanario ir dvinario įvardijimo santykiai yra atskiras klau- simas. 82 rasti keturi pavardės Mažvydaitis užrašymai: Glande villa? Laurin maswideit[is] Jacob MASVIDEITIS Mickna MASVIDEIT[IS] Jhan MASVIDEITIS* Turime čia Ragainės parapijos, kurioje 1548-1563 m. kunigavo Martynas Mažvydas, lietuvininkų sąrašą. Su daugeliu šių būrų ar jų šeimų narių Mažvydas bendravo: mokė, krikštijo, laidojo. Foliantas vertas specialių onomastikos stu- dijų. Be to, kaip XVI a. vidurio lietuvininkų materialinės būklės dokumentas jis galėtų sudominti ir istorikus ekonomistus. Panašios 1540, 1543 ir 1563-1565 m. mokesčių knygos yra Įsruties (Nr. 11), Klaipėdos (Nr. 19), Labguvos ir Laukiškos (Nr. 14), Tepliavos su Vėluva (Nr. 34), Tilžės (Nr. 35). Savo turiniu ir pavardžių bei vietovardžių gausumu išsiski- ria Labguvos perkėlos šliuzo muitinės pajamų sąrašas (Zoll-Einahmen, 1674) ir Labguvos muitinės sąskaitos (Schleusenzoll-Rechnungen, 1676)", kurių pirma- jame randame 580, o antrajame — per 850 pavardžių asmenų, iš Lietuvos Di- džiosios Kunigaikštystės ar iš Tilžės plaukusių į Karaliaučių, Vėluvą su stinto- mis arba grįžusių, vežusių odas, kailius ir kt., plukdžiusių sielius, pvz., Brosche Kurschait aus der Gilge nach Konigsberg, Butkus Paulaitis von Konigsberg nach Rogaiten. Atskirai minétinas 1561 m. Jurbarko ir Virbalio činšo registras (Zinsregister von Litauisch Jurburg u. Nowowola). Kita Mažosios Lietuvos XVII-XIX a. medžiaga archyve saugoma vad. Etat- Ministerium (sutrumpinimas EM) fonduose, kurie suskirstyti administraciniais vienetais — miestais (Stadt) ir apskritimis (Amt) ir pagal turinį — skyriais (Abtei- lung). Medžiaga katalogizuota (tiesa, ne visa, ypač iš buvusio Merseburgo fon- dų). Pavyzdžiui, katalogas (Findbuch) 154 apima Mažosios Lietuvos vietovių dokumentus (valdžios potvarkiai, asmenų prašymai, skundai, pareigūnų raštai, įvairūs sąrašai ir pan.), kurie dar žymimi skyriaus numeriais, k.a. Įsruties — Abt. 118, Tilžės — Abt. 138 ir pan. Dokumentai dar skirstomi smulkiau pagal turinį: bažnyčios reikalai (Generalia, Personalia, t.y. dvasininkų skyrimai ir perkėli- mai, jų ir našlių rūpyba ir kt.; katechizacijos, religinės literatūros rengimas ir leidimas, įvairių vizitacijų aktai ir kt.), mokyklos reikalai (mokyklų steigimas, * Kaimas kol kas nelokalizuotas. ? Plačiau žr. Vincentas Drotvinas. Martyno Mažvydo bendrapavardziai. -Kazimiero Būgos konferencija: Etimologija ir onomastika. Konferencijos programa ir tezės. Vilnius, 1996 m. lap- kričio 6 d. P. 8-9. Plačiau žr. Baltistica 32(1), 1997 (spaudoje). 0 Labiawsche SchleuBen Zoll Rechnung Anno 1674. SchleuBengeld von Wittinnen, StruBen und Holtz Trifften, so auB vom GroBfiirstenthumb Lūttawen und von Tilsitther undt 3urūck gegangen. — EM — XX. HA Nr. 13025, 13026. 83 statyba, remontas, inventoriaus įsigijimas, malkos, dirbama žemė, javai, vargšų rūpyba); kriminaliniai nusikaltimai, teismo bylos; girių ir medžioklės reikalai, gaisrai ir kt.(visa tai dar žymima raidėmis a, b, c, d ir kt.). Visuose šiuose doku- mentuose lietuviškų asmenvardžių ir vietovardžių randama tiek sąrašais, tiek pavieniui. Dokumentų inventorizavimas (apibūdinimas, atrinkimas ir pan.) var- dyno reikalui būtų atskiras darbas. Šiame archyve saugomos taip pat Prūsijos senosios ir naujosios (po 1806 m.) kariuomenės XVII-XIX a. bažnytinės knygos (Militarkirchenbūcher) arba jų fotokopijos. Jose randama lietuvininkų, tarnavusių kariuomenėje, taip pat žu- vusių kare su Napoleonu arba vokiečių-prancūzų 1870-1871 m. kare, pavar- dziy." Dalis šio archyvo asmenvardžių (ir vietovardžių) yra paskelbta, žinoma, ne lituanistikos, bet vokiečių istorikų ir genealogijos specialistų darbuose. Minėti- nos šios publikacijos: Horst Kenkel. Eine Rolle der jungen Mannschaft der Stadt Tilsit von Jahre 1703. — AltpreuBische Geschlechterkunde. Blatter des Vereins fūr Famielienforschung in Ost- und WestpreuBen. Neue Folge. 11. Jahrgang. 1961. Hamburg. S. 106-116; Horst Kenkel. Bauernlisten des Amts Tilsit aus der Zeit vor und nach der groBen Pest von 1709/10. Hamburg, 1968; Horst Kenkel. Familiennamen im nordlichen OstpreuBen. Herkunft, Wandel und We- chsel.- AltpreuBische Geschlechterkunde. Neue Folge. Blatter des Vereins fūr Familienforschung in Ost- und WestpreuBen. Hamburg. 19. Jahrgang. Heft 4/6. 1971. S. 317-32; Hans Heinz Diehlmann. Erbhuldigungsakten des Herzogtums PreuBen. I. Teil. 1525 bis 1642. Hamburg, 1980; II Teil. 1648 bis 1678. Hamburg, 1983; III. Teil 1678 bis 1737. Hamburg, 1992; Bruno Janczik, Fritz Naunheim. Dragoner, Wibranzen und Enrollirteen zur Zeit der groBen Pest. Berichte und Tabellen der Amter 1711. — AltpreuBische Geschlechterkunde. Bd. 16. 1986. Hamburg, S.181-221; Bd. 20, 1990, Hamburg, S. 143-254; Reinhard Wenskus. Namengebung und Namenwechsel im nordėstlichen OstpreuBen in der frūhen Neuzeit.-AltpreuBische Geschlechterkunde. Neue Folge. Blatter des Vereins fūr Familiensforschung in Ost-und WestpreuBen. Hamburg. 38 Jahrgang. Band. 20. 1990, S. 27-124. Publikacijų medžiaga, lietuvininkų pavardžių sąrašais, sta- tistika ir pan. remiasi Lietuvos istorikai, pvz., Algirdas Matulevičius. Tilžės ap- skrities lietuviai ir jų pavardės prieš 3 amžius. — Lietuvininkų kraštas. Monogra- fija. Kaunas, „Literae universitatis“, 1995. P. 213—222. Lingvistiniams tyrinėji- mams šie sąrašai ne visuomet patikimi: reikėtų įsitikinti, ar pavardžių ir vieto- vardžių perrašymas atitinka originalą. Tačiau bene svarbiausias ir gausiausias Rytų Prūsijos lietuvių onomastikos šaltinis yra Mažosios Lietuvos lietuviškų parapijų bažnyčių registracijos knygos — krikšto, komunikantų, užsakų, santuokos, konfirmacijos, mirimo registracijos įrašai, nuo XVII a. iki 1944 m. rašyti pradžioje lietuvių (kartais pramaišiui su 11 Kariuomenės bažnyčių registracijos knygų katalogas rengiamas spaudai. 84 vokiečių), lotynų, vėliau vokiečių kalbomis. Jos saugomos dviejuose archyvuose — Centriniame Evangelikų archyve (Evangeliches Zentralarchiv, EZA) Berlyne ir Centrinėje vokiečių genealogijos įstaigoje (Deutsche Zentralstelle der Gene- alogie) Leipcige. Šių archyvų fondų istorija ir jų turinys Lietuvoje beveik neži- nomas, todėl apie tai derėtų papasakoti kiek smulkiau. 1935 m. hitlerinėje Vokietijoje įsigaliojo vad. Niurnbergo įstatymai (Nūrnber- ger Gesetze), pagal kuriuos visi gyventojai turėjo dokumentais įrodyti savo dviejų kartų „arišką kilmę“. Tam buvo steigiami valstybiniai civilinės metrikacijos biu- rai, teikę dokumentus bažnytinių knygų įrašų pagrindu. Speciali genealogijos tyrimų įstaiga (Reichsstelle fūr Sippenforschung) drauge su Evangelikų bažny- čios sinodu rūpinosi knygų filmavimu. Kadangi per II pasaulinį karą dalies bažnyčių knygų originalai žuvo arba buvo stipriai sugadinti, iš filmų padarytos nuotraukos po karo tapo vieninteliu daugelio parapijų bažnytinių registracijos įrašų šaltiniu. Rytų Prūsijos parapijų bažnyčios registracijos knygos, po karo atsidūrusios sovietų okupacinės zonos valdžioje, buvo filmuotos jau po karo.“ Šios knygos 1991 m. perduotos Centriniam Evangelikų archyvui. Taigi dabar Centrinio evangelikų archyvo (EZA) Rytų Vokietijos bažnyčios registracijos kny- gų fondai yra svarbiausias senosios Evangelikų bažnyčios (vok. AltpreuBische Union) Rytų Prūsijos bažnyčių registracijos knygų sankaupos punktas (ten taip pat saugomos ir kitų bažnyčios provincijų analogiškos knygos). Archyvo tikslas — parūpinti dokumentų pakaitalus asmenims, per karą praradusiems savo civi- linės metrikacijos įrašus (turto paveldėjimo ir pan. atvejais), taip pat teikti me- džiagą genealogijos tyrimams. Šiuo metu Centriniame Evangelikų archyve yra apie 3700 Rytų Prūsijos parapijų bažnytinių knygų, apimančių 1579-1945 m." Seniausi šiame archyve lietuviškų parapijų bažnytinių knygų įrašai yra XVII a. vidurio: Peterswalde (?), 1629-1899; Tilžė, 1673-1799; Žiliai, 1687—1819; Būd- viečiai, 1695-1944; Stalupėnai, 1729-1803; Bilderviečiai, 1730-1913; Priekulė, 1732-1877; Kraupiškas, 1736-1904; Vėluva, 1751-1852; Ragainė, 1757-1822; Geldupé, 1780-1809; Įsrutis, 1781-1845; Gavaiciai, 1809-1830; Didlaukis, 1880 1901 ir kt. Minėtos Reicho genealogijos tyrimo įstaigos filmuotos Rytų Prūsijos bazny- tinės knygos saugomos ir Vokietijos Centrinėje genealogijos įstaigoje Leipci- 12 Plačiau žr. Christa Stache. Das Evangelische Zentralarchiv und seine Bestande. Berlin, Alektor-Verlag. 1992. S. 221-223. 3 Tai vykdė mormonų bažnyčios , Kirche Jesu Christi der Heiligen der letzen Tage® (JAV) nariai, žr. Christa Stache. Min. darb. p. 221. 4 Verzzeichnis der Kirchenbiicher im Evangelischen Zentralarchiv in Berlin. Teil I. Die Kir- che der altpreuBischen union. 3., erwiterteund verbesserte Auflage bearbeitet von Christa Sta- che. (Veroffentlichungen des Evangelischen Zentralarchiv in Berlin. Herausgegeben von Hart- mut Sander. Band 30. Berlin, Evangelisches Zentralarchiv. 1992. 5 Bestandverzeichnis der Deutschen Zentralstelle der Genealogie. Teil I. Die Kirchhenbu- chunterlagen der ostlichen provinzen Posen, Ost- und WestpreuBen, Pommern und Schlesien. Bearbeitet von Martina Wermes, Renate Jude u.a. Verlag Degener and Co, Neustadt/Aisch. Leipzig, 1991. 85 ge“. Iš seniausių Leipcige minėtinos Įsruties 1619, Tilžės 1647, Žuvininkų 1648, Laukstyčių 1663, Kaukėnų 1668, Žilių1685, Būdviečių ir Nybudžių 1695 metų knygos. Peržvelgus minėtų archyvų knygas de visu, galima apibendrintai pasakyti, kad Berlyno Centriniame Evangelikų archyve sukaupta pirmiausia bažnytinių knygų mikrofišos, nors yra dar ir knygų originalų. Leipcigo archyve iš mikrofil- mų pagaminti filmai (Rollfilm), nors yra ir unikalių knygų, t.y. knygų tokių vie- tovių arba tokių metų, kurių neturi Centrinis Evangelikų archyvas. Iš jų mi- nétinos Katyčių 1669-1682 ir 1683-1687 m., Nemirskiemio 1680-1710 m. ir kt. Knygos (arba jų filmai) įvairuoja tiek turinio, tiek ir dabartinės būklės atzvil- giais. Pirmiausia knygos nevienodos pagal lietuviškų pavardžių gausumą. Iš lie- tuviškų ir vokiškų pavardžių kiekybinio santykio galima spręsti, kad nevisose ano meto lietuviškose parapijose gyventa ištisai lietuvių: kur parapija atkam- pesnė, ten perdėm lietuviškos pavardės. Miestuose ir miesteliuose lietuviškų pavardžių negausu. Pavyzdžiui, Karaliaučiaus šv.Elžbietos lietuviškos parapijos 1683 m. knygose lietuviškų pavardžių visai reta, kaip ir Klaipėdos bažnyčios knygose. Lietuviškų pavardžių beveik nėra ir XVII a. Vėluvos, XVIII a. Gum- binės, Įsruties, Stalupėnų ir kt. miestelių bažnyčių knygose. Žinoma, tai nereiš- kia, kad tų miestelių apylinkėse negyventa lietuvininkų: juk sprendžiama iš išli- kusių knygų. Svarbu pažymėti ir rankraščių (iš jų darytų filmų, mikrofišų) koky- bę. Ne visos knygos vienodai lengvai įskaitomos. Dėl įvairiausių priežasčių pa- drikos, skubios rašysenos, ne visuomet tvarkingų įrašų (juk popierius taupyta), dėl popieriaus kokybės, išblukusios arba susiliejusio, kartais ir persigėrusio į kitą pusę rašalo ir pan. — gal koks dešimtadalis tekstų knygų puslapių lieka neįskaitomi (norint perskaityti, reikėtų teksto restauracijos). Neretai kopijos dar pablogina tekstą, daro jį beveik neįskaitomą. Iki šiol lietuvių onomastikos tyrimai pirmiausia buvo grindžiami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaltinių duomenimis. Tiesa, tam tikra dalis Mažo- sios Lietuvos lietuviškų parapijų bažnyčių registracijos knygų, kaip ir kitų istori- nių dokumentų, yra Lietuvos Mokslų akademijos, Lietuvos nacionalinės Mar- tyno Mažvydo, Vilniaus universiteto bibliotekose. Ne visos šios knygos invento- rizuotos, jų turinio lingvistinė reikšmė iki šiol neapibūdinta. Vilniaus archyvų šaltinių asmenvardžiai mažai ir tyrinėti. Reikia pažymėti, kad Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyrius šiemet pradeda kaupti Mažosios Lietuvos asmenvar- džius ir vietovardzius'. Pirmoji pažintis su minėtųjų Vokietijos archyvų dokumentais (jų tikslų sąra- šą galima sudaryti tik nuodugniau išstudijavus šaltinius) leidžia manyti, kad visa Vokietijos archyvų lietuvininkų vardyno medžiaga yra naujas lietuvių istorinės onomastikos šaltinis. Dėl to aktualu sukaupti kelių dešimčių tūkstančių asmen- 6 Genovaitė Kiškienė. Dėl priesagos lie. -art- pavardžių buv. Rytų Prūsijoje. — Ba/tistica, XIX (2), 1983. p. 179-183. 86 vardžių ir vietovardžių kartoteką, reprezentuojančią XVI-XX a. lietuvininkų vardyną. Tokiu Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus fondų papildymu bu- vo labai suinteresuotas žymiausias lietuvių onomastikos tyrėjas prof. habil. dr. A.Vanagas, ne mažiau tuo domisi akad. Z.Zinkevičius, habil. dr. V.Maciejaus- kienė. Kartoteka būtų kalbos turto kasykla, turėtų sulaukti ir „kasėjų“. Tai būtų iki šiol nepanaudotas šaltinis Mažosios Lietuvos antroponimikos ir toponimi- kos istorijai. Ištyrus lietuvininkų pavardžių susidarymą, asmenvardžių bei vie- tovardžių kilmės, darybos, germanizavimo ir kt. problemas, tyrimo duomenys papildytų ir praplėstų turimas lietuvių vardyno studijų išvadas, laiduotų lietuvių istorinės onomastikos pažangą". Žinoma, planuojamos kartotekos sudarymas yra ne vienos dienos darbas, jam reikia specialaus projekto ir jo finansavimo. Pirmiausia reikia žmonių, pa- jėgių kartotekai sukaupti. Berlyne tartasi su „turtingiausiu pavardžių savinin- ku“ — Centrinio Evangelikų archyvo (EZA) direktorium daktaru Hartmutu San- deriu. Ponas Sanderis supranta šio projekto mokslinį pobūdį ir yra padėjęs, kad dalis jo archyvo medžiagos kopijų greičiau patektų į Vilnių. (Už tai jam nuošir- džiai dėkojame). Pirmuosius kopijavimo darbus finansiškai parėmė Mažosios Lietuvos fondo pirmininkas Vilius Peteraitis. Būtina rasti reikiamų lėšų doku- mentų kopijavimui ir medžiagos rinkimui Berlyne ir Leipcige. Už sudarytą galimybę dirbti Vokietijos archyvuose esu dėkingas Istorinės komisijos Berlyne pirmininkams prof. dr. h. c. Klausui Zernachui ir prof. dr. Volframui Fischeriui, taip pat fundacijos Fritz Thyssen Stiftung pirmininkui dr. Rudolfui Kerscheriui. DIE OUELLEN DER LITAUISCHEN ONOMASTIK KLEIN-LITAUENS IN DEN ARCHIVEN DEUTSCHLANDS Zusammenfassung Im Aufsatz werden die Ouellen der litauischen Personen- und Ortsnamen des 16.—20. Jh. behandelt, die in den Kirchenbūshern der litauischen Gemeinden und anderen Akten Ost- rpreuBens im Geheimen Staatsarchiv PreuBischer Kulturbesitz, Berlin, in Evangelischen Zen- tralarchiv, Berlin, und in der Zentralstelle fūr deutsche Genealogie, Leipzig, vorhanden sind. Diese Archivmaterialien sind in Litauen bisher fast unbekannt und stellen den aktuelle For- schungs gegenstand fūr die Geschichte der litauischen Onomastik vor. 17 Berlyno Centrinio Evangelikų archyvo šaltiniai pradedami tyrinėti, žr. Aušra Šeškutė, Vin- centas Drotvinas. Apie Ragainės apskrities lietuvininkų pavardes ir vardus. — Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai: Pirmosios lietuviškos knygos — Martyno Mažvydo katekizmo — 450 metų su- kakčiai paminėti. Lietuvių kalbos institutas. Konferencijos pranešimų tezės. 1996 m. spalio 23— 24 d. p. 32-33. 87