Lietuvių kalbos instituto kronika. 1997

LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTO KRONIKA 1997 Struktiira Nuo 1997 mety sausio 2 dienos Institutui vadovavo direktorius prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Jo pavaduotojai — dr. Kazys Morkiinas (mokslo rei- kalams) ir Kęstutis Jurkūnas (bendriesiems reikalams). Mokslinis sekretorius — dr. Artūras Judžentis. : Institute veikė šeši skyriai: Zodyny (vadovas — doc. dr. Vytautas Vitkaus- kas), Gramatikos (vadovas — prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas), Vardyno (va- dovė — habil. dr. Vitalija Maciejauskienė), Terminologijos (vadovas — dr. Kazys Gaivenis), Kalbos istorijos ir dialektologijos (vadovas — dr. Kazys Morkūnas), Kalbos kultūros (vadovas — dr. Pranas Kniūkšta). Dirbo Leidybos grupė (vedė- ja — Audronė Stanislovaitienė). 1997 metų pabaigoje Institute dirbo 117 darbuotojų, iš jų 86 mokslo dar- buotojai, 31 mokslininkas (2 habilituoti daktarai profesoriai, 5 habilituoti daktarai, 5 daktarai docentai, 19 daktarų). Į jungtinę Instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūrą nuo rug- sėjo 15 dienos priimti Jolanta Gaivenytė, Asta Leskauskaitė, Loreta Vaičiulytė, Rolandas Mikulskas, Sigutė Rackevičienė ir Dana Vainauskienė. Pagrindinės veiklos kryptys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 03 21 nutarimu Nr. 399 Dėl valsty- binių mokslo institutų sąrašo nustatytos tokios pagrindinės Instituto veiklos kryptys: lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos, gramatinės sandaros, tar- mių, vardyno tyrinėjimai, terminijos kūrimas; lietuvių kalbos istorijos ir kalbų ryšių tyrinėjimai, dabartinės lietuvių kal- bos funkcionavimo visuomenėje tyrimai ir normalizacija. 1997 m. pabaigoje Instituto mokslinį darbą vertino Švietimo ir mokslo mi- nisterijos pavedimu Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta ekspertų ko- misija (vadovas — prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius). Ji Instituto darbą daugeliu atžvilgių įvertino gerai ir pasiūlė plėtoti fundamentinius tyrimus, skelbti daugiau straipsnių užsienio mokslinėje spaudoje, labiau integruotis į pasaulinį mokslą. Mokslininkų susirinkimai Sausio 21 d. visuotiniame Instituto darbuotojų susirinkime išklausytas mokslinio sekretoriaus Artūro Judženčio pranešimas apie praėjusių metų Ins- 261 tituto mokslinį darbą ir naujųjų metų planus, diskutuota dėl pranešimo teigi- nių. „Spalio 6 d. įvykusiame Instituto mokslininkų susirinkime kiek pakeista Ta- rybos sudėtis: į atsisakiusios joje dirbti habil. dr. Vitalijos Maciejauskienės vie- tą išrinktas habil. dr. Simas Karaliūnas. Lapkričio 11 d. susirinkime susitikta su Instituto mokslinę veiklą vertinu- sios ekspertų grupės nariais prof. habil. dr. Romualdu Apanavičiumi, prof. ha- bil. dr. Juozu Kuliu ir doc. dr. Alfredu Bumblausku. Kalbėtasi apie humanitari- nių mokslų vertinimo kriterijus, Instituto pastarųjų metų mokslinį darbą. Svarbiausi Instituto tarybos sprendimai Vasario 18 d. tarybos posėdyje aptarta 1996 metų Instituto mokslinės veik- los ataskaita ir 1997 metų planai, sudaryta nauja Atestacijos komisija (Saulius Ambrazas, Angelė Kaulakienė, Pranas Kniūkšta, Marytė Razmukaitė, Nijolė Sli- žienė, Zita Šimėnaitė, Aloyzas Vidugiris), patvirtintas spaudai Kalbos kultūros 69 sąsiuvinis, patvirtinta mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Sankt Peter- burgo valstybinio universiteto Filologijos fakultetu ir apsvarstytas mokslinio bendradarbiavimo sutarties su Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kal- botyros ir Lietuvių kalbos katedromis projektas. Vasario 28 d. apsvarstytas Instituto doktorantūros ir mokslo laipsnių teiki- mo nuostatų projektas, patvirtinta mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra bei Etnokultūros ir dialektologijos centru, patvirtinti darbuotojų atestacijos rezul- tatai, dr. Kazys Garšva įpareigotas darbą Lietuvos pakraščių šnektos pateikti svarstyti Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriui. Gegužės 15 d. patvirtinti spaudai leidiniai: Aloyzas Vidugiris. Zietelos šnektos žodynas; Simas Karaliūnas. Kalba ir visuomenė; Kalbos patarimų infor- macinis biuletenis I, Regina Sedekerskytė, Adelė Ubeikaitė. Lietuvių kalbotyra (1977-1980). Literatūros rodyklė. Pritarta Žodynų skyriaus pasirinktai tolesnio leksikografinio darbo krypčiai ir prospekte išdėstytiems pagrindiniams šio darbo principams. Pritarta siūlymui leisti naują (kompiuterinį ir poligrafinį) akademinio Lietuvių kalbos žodyno variantą, įtraukiant būtinus papildymus ir taisymus. Apsvarstytas mokslinio bendradarbiavimo sutarties su Vilniaus uni- versiteto Filologijos fakultetu projektas. Pritarta Atestacijos komisijos spren- dimams, nutarta doktorantams kasmet suteikti 56 kalendorines dienas eilinių mokamų atostogų. Birželio 18 d. patvirtintos spausdinti Adelės Valeckienės Lietuvių kalbos funkcinė gramatika ir Sapūno — Šulco gramatika, patvirtinti darbuotojų atesta- cijos rezultatai, nustatyta Instituto skyrių vadovų rinkimų ir perrinkimo tvar- ka, sudaryta 1997 m. Instituto doktorantų priėmimo komisija. 2 AO D Rugsėjo 17 dienos posėdyje patvirtintos doktorantūros studijų programų bendrosios dalys; sudaryta Instituto skyrių vadovų konkurso (skelbto Mokslo Lietuvoje 1997 09 10 Nr. 15) komisija; nutarta sušaukti mokslininkų susirinki- mą Tarybos sudėčiai pakoreguoti. Kandidatu Lietuvos mokslo premijai pasiū- lytas monografijų ciklo apie baltų kalbų įvardžius autorius prof. habil. dr. A/- bertas Rošinas; kandidate į Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdy- ba pasiūlyta doc. dr. Danguolė Mikulėnienė; kandidatu Evelinos Masiokienés- Kolupailaitės vienkartinei stipendijai pasiūlytas doktorantas Vidmantas Kupre- vičius. Patvirtinta dr. Danutės Marijos Liutkevičienės ataskaita apie komandi- ruotę Belgijoje; nutarta leisti doktorantui Laimučiui Bilkiui baigti rašyti disėr- taciją nekeičiant jo statuso iki 1998 m. kovo 31d. | Spalio 31 d. išrinkti skyrių vadovai (Gramatikos skyriaus — prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas, Kalbos kultūros skyriaus — dr. Pranas Kniūkšta, Termino- logijos skyriaus — dr. Kazys Gaivenis, Žodynų skyriaus — doc. dr. Vytautas Vit- kauskas); patvirtinta doktorantų Jolantos Gaivenytės, Astos Leskauskaitės, Ro- lando Mikulsko, Loretos Vaičiulytės ir Danos Vainauskienės doktorantūros ko- mitetų sudėtis; patvirtinta nauja Jungtinės LKI ir VDU doktorantūros ir habi- litacijos komisijos sudėtis (Vytautas Ambrazas, Artūras Judžentis, Simas Kara- liūnas, Albertas Rosinas, Algirdas Sabaliauskas, Nijolė Sližienė, Zigmas Zinkevi- čius); patvirtinti spaudai Lietuvių kalbotyros klausimų 38 tomas, Terminologijos 4 sąsiuvinis, Kalbos patarimų informacinio biuletenio 2 ir 3 dalys; išklausyta ir patvirtinta asistentės Mildos Lučinskienės ataskaita apie dalyvavimą tarptauti- niame seminare Teksto įvairovė viduramžių tekstuose Sofijoje; nutarta leisti doktorantui Vidmantui Kuprevičiui iki 1998 m. kovo 31d. baigti rašyti diserta- ciją nekeičiant jo statuso. Gruodžio 12 d. patvirtinti spausdinti Elenos Valiulytės monografija Dabar- tinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai, Danguolės Mikulėnienės ir Kazio Morkūno Dieveniškių šnektos tekstai ir Kalbos kultūros 70 sąsiuvinis, nutarta parengti ir išleisti Jono Kruopo rinktinius raštus ir knygelę apie Lietuvių kal- bos institutą. Patvirtinti darbuotojų atestacijos rezultatai, doktorantės Sigitos Rackevičienės doktorantūros komiteto sudėtis ir pratęsiama mokslinio ben- dradarbiavimo sutartis su Ukrainos A. Potebnios kalbotyros institutu. Jaunų- jų mokslininkų mokslo darbų konkursui nutarta teikti Laimučio Bilkio publi- kacijas tema Lietuvių helonimų tyrimai. Instituto tarybos pirmininko pavaduo- toja išrinkta habil. dr. Nijolė Sližienė. Posėdyje taip pat aptarti Instituto dar- buotojų premijavimo klausimai, sudaryta premijų skirstymo komisija. Mokslinės ekspedicijos Liepos 8-15 d. Skuodo rajono Mosėdžio apylinkėse žodžius šios šnektos žodynui rinko, atsakymus į tarmių ir jų sąveikos tyrimo anketų klausimus už- 263 rašė Vita Pranskūnaitė (ekspedicijos vadovė), Ona Aleknavičienė, Asta Les- kauskaité, Ričardas Petkevičius it Edmundas Trumpa. Liepos mėnesį dialektologinėse ekspedicijose, dirbusiose Ignalinos rajono Gubavos, Kazitiškio apylinkėse (vadovė Laima Grumadienė), Raseinių rajono Eržvilko apylinkėse (vadovė Daiva Atkočaitytė), dalyvavo ir po keliolika Vil- niaus pedagoginio universiteto studentų lituanistų. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus fonotekos fondai papildyti teks- tais, įrašytais į magnetines juostas ir iš kitų vietų: Pelesos (Gudija; Edmundas Trumpa), Lukšių (Šakių raj.; Rima Bacevičiūtė), Linkmenų (Ignalinos raj.; Vy- tautas Kardelis), Žiobiškio (Rokiškio raj.; Artūras Judžentis), Kučiūnų (Lazdijų raj.; Asta Leskauskaitė), Skardupių (Marijampolės raj.; Ona Aleknavičienė) apylinkių. Konferencijos, seminarai Vasario 19 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto salėje surengtame seminare įspūdžiais iš kelionės į Mūnsterį pasidalino prof. habil. dr. Jonas Pa- lionis, apie baltistiką Suomijoje papasakojo habil. dr. Simas Karaliūnas. Vasario 20 d. Latvių kalbos instituto (Ryga) surengtoje mokslinėje konfe- rencijoje Leksikografijos teorija ir praktika (Leksikografijas teorija un prakse), skirtoje 124-osioms akademiko Jūgio Endzelino gimimo metinėms, praneši- mus skaitė dr. Kazimieras Garšva (Latvių kalbos lituanizmai) ir Vidmantas Kuprevičius (Dėl XIX a. vidurio nežinomo autoriaus rankraštinio lietuvių aukš- taičių rytiečių — lenkų kalbų žodyno (RtŽ) teminių grupių). Balandžio 14-18 d. doktorantė Jolanta Gelumbeckaitė Devintajame tarp- tautiniame lotynų lingvistikos kolokviume (Ninth International Colloguium on Latin Linguistics), vykusiame Madride, Ispanijoje, skaitė pranešimą apie prie- linksninių ir linksninių konstrukcijų santykį Vulgatoje ir jos lietuviškame Jono Bretkūno vertime (Latin Vulgate and the Translation into Old Lithuanian by Jonas Bretkūnas (J. Bretke). On the Relation of Prepositional Phrases with Ca- ses). Balandžio 28 d. Meno darbuotojų rūmuose Teatro istorijos ir tradicijų draugijos surengtoje konferencijoje Teatro problemos, nacionalinės dramaturgi- jos klausimai doc. dr. Vytautas Vitkauskas skaitė pranešimą Apie mūsų scenos kalbą. Gegužės 9 d. Vilniaus universiteto surengtoje Pirmojoje Lietuvos studentų lituanistų mokslinėje konferencijoje pranešimą skaitė Asta Leskauskaitė (Ku- čiūnų šnektos vokalizmas). Gegužės 13 d. Lietuvos mokslų akademijos surengtoje Mažvydo dienoje profesorius Algirdas Sabaliauskas skaitė pranešimą Martynas Mažvydas lietu- vių kalbotyroje. 264 Gegužės 28 d. Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedroje viešėjo Kro- kuvos universiteto profesorius Wojciechas Smoczynskis. Kazimiero Būgos au- ditorijoje svečias skaitė paskaitą Prūsų paleografijos problemos, kurios klausėsi ir nemaža Instituto darbuotojų bei doktorantų. Gegužės 30 d. Instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje buvo su- kviestas dialektologų pasitarimas, kuriame be Instituto darbuotojų dalyvavo ir doc. dr. Janina Švambarytė iš Šiaulių, dr. Zofija Babickienė iš Vilniaus uni- versiteto, Gimtosios kalbos vyr. red. pavaduotoja Rita Urnėžiūtė ir kiti. Pasi- tarime svarstyti aktualūs tarmių medžiagos rinkimo metodikos, darbų derini- mo, keitimosi informacija klausimai. Pasitarimui vadovavo dr. Kazys Morkū- nas. Birželio 4 d. Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų insti- tuto Lietuvių kalbos katedros ir Instituto Terminologijos skyriaus surengtoje tarptautinėje konferencijoje Technikos mokslų kalbos problemos pranešimus skaitė Stasys Keinys (Dėl terminologijos darbo supratimo), Kazimieras Gaive- nis ir Angelė Kaulakienė (Kalbinis ir dalykinis technikos terminijos vertinimas), Nijolė Banevičienė (Technikos terminų standartų apibrėžimų ydos), Jolanta Gaivenytė (Lietuviškų ir angliškų keturžodžių technikos terminų struktūrų sugre- tinimas), Albina Auksoriūtė (Kai kurie sinonimijos atvejai naujausiuose kom- piuterijos terminų žodynuose). Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė viešnios iš Latvių kalbos instituto. Birželio 10 d. Mokslų akademijoje naują Lietuvos vardo kilmės hipotezę išdėstė habil. dr. Simas Karaliūnas. Diskusijai vadovavo profesorius Algirdas Sabaliauskas. Diskusijoje dalyvavo doc. dr. Romas Batūra, dr. Artūras Dubo- nis, prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius ir kiti istorikai bei kalbininkai. Birželio 17 d. Lietuvių katalikų mokslų akademijos XVII suvažiavimo ryti- niame posėdyje, kuriam vadovavo profesoriai Birutė Ciplijauskaitė ir Zigmas Zinkevičius, pranešimą skaitė Juozas Karaciejus (Mėginimas norminti lietuvių rašytinę kalbą XVI amžiuje); popietiniame posėdyje, kuriam vadovavo dakta- rės Antanė Kučinskaitė ir Klementina Vosylytė, pranešimus skaitė Ona Alek- navičienė (Jono Bretkūno Postilės perikopių autorystės klausimu), Jolanta Ge- lumbeckaitė (Lotyniškos konstrukcijos Jono Bretkūno Evangelijos pagal Luką vertime) ir Milda Lučinskienė (Jono Jaknavičiaus Evangelijų 1647 m. ir 1705 m. leidimų palyginimas). Liepos 1 ir 2 d. Vilniaus pedagoginiame institute vyko Pasaulio lituanistų bendrijos konferencija Lituanistika pasaulyje šiandien: darbai ir problemos. Joje dalyvavo bei diskusijose kalbėjo ir Instituto mokslininkai. Rugpjūčio 20-23 d. Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos surengtoje Antrojoje baltų studijų Europoje konferencijoje Vertybės ir normos kintančioje visuomenėje (prof. Algirdas Sabaliauskas buvo jos programos ko- miteto narys) kalbotyros sekcijos pranešimų klausėsi ir diskusijose dalyvavo Instituto mokslininkai. 265 Rugsėjo 5-8 d. doktorantė Jolanta Gelumbeckaitė Heidelberge vykusiame Penktajame tarptautiniame liaudies ir vėlyvosios lotynų kalbos kongrese (V Inter- nationaler Kongref3 iiber Vulgūr- und Spatlatein) skaitė pranešimą apie šventojo Jeronimo lotyniškų raštų kalbą (St. Jerome: Christian or Ciceronian Latin? Evi- dence from the Syntax of his Writings). Rugsėjo 22-25 d. Vytautas Zinkevičius dalyvavo Europos kalbinės komuni- kacijos asociacijos (European Speech Communication Association, ESCO) su- rengtoje Penktojoje Europos konferencijoje kalbinės komunikacijos ir tech- nologijų klausimais (5" European Conference on Speech Communication and Technology). Konferencijoje buvo perskaitytas jo drauge su kolegomis danais Nielsu Ole Bernsenu, Hansu Dybkjaru ir Laila Dybkjar parengtas pranesi- mas apie dialogo sandaros ypatybes (Generality and Transferability. Two Issues in Putting a Dialog Evaluation Tool into Practical Use). Konferencija vyko Ro- do (Rhodes) saloje Graikijoje. Spalio 3 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete Instituto Kalbos kul- tiros skyrius ir Universiteto Lietuvių kalbos katedra surengė Jono Jablonskio konferenciją Kalbos kultūra: tradicija ir dabartis. Trijuose konferencijos posė- džiuose kuriems pirmininkavo Pranas Kniūkšta ir Asta Kupčinskaitė, Aldona Paulauskienė ir Loreta Vaicekauskienė, Vitas Labutis ir Jurga Girčienė per- skaityta trylika pranešimų. Iš Instituto pranešimus skaitė, į klausimus atsakė ir diskusijose dalyvavo Jurga Girčienė (Reikia naujo požiūrio į naująsias sveti- mybes), Pranas Kniūkšta (Tautinis, nacionalinis, valstybinis ir valstybės), Asta Kupčinskaitė (Tekstyny lingvistika irlarba kompiuterinis autentiškosios kalbos ty- rimas), Danguolė Mikulėnienė (Valstybinės kalbos taisyklingumo administraci- nė priežiūra), Rita Miliūnaitė (Nuo senojo prie naujojo KPP leidimo), Loreta Vaicekauskienė (Šnekamoji kalba tebelaukia savo eilės) ir Rasuolė Vladarskie- nė (Tikslumo sintaksinė raiška valstybės dokumentų kalboje). Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė mokslininkai iš Vilniaus universiteto, Vilniaus pe- dagoginio universiteto, Šiaulių universiteto, Kauno medicinos akademijos ir Kalbos inspekcijos. Kitoje Jono Jablonskio konferencijoje, įvyksiančioje atei- nančiais metais, nutarta aptarti naujuosius kalbos reiškinius ir jų vertinimą. Spalio 7-9 d. Institutas drauge su Vilniaus universitetu ir Tarptautine bal- tistų asociacija surengė Aštuntąjį tarptautinį baltistų kongresą Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje. Kongresas skirtas pirmosios lietuviškos knygos — Marty- no Mažvydo Katekizmo — 450 metų sukakčiai paminėti. Kongreso organizaci- niame komitete (Pirmininkas — prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia) dirbo Insti- tuto direktorius prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas (vicepirmininkas), prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas ir habil. dr. Simas Karaliūnas. Kongrese veikė penkios sekcijos: rašomosios kalbos, leksikologijos ir leksikografijos, etimolo- gijos ir onomastikos, morfologijos ir sintaksės, fonetikos, fonologijos ir akcen- tologijos. Iš Instituto sekcijoms vadovavo Vytautas Ambrazas (Morfologijos ir sintaksės sekcijai, drauge su Audrone Kaukiene) ir Simas Karaliūnas (Etimo- 266 logijos ir onomastikos sekcijai, drauge su Pietru Umbertu Diniu). Vyko du plenariniai posėdžiai. Iš viso perskaityta per septyniasdešimt pranešimų. Į Kongresą atvyko mokslininkų iš dvylikos užsienio valstybių: Latvijos, Lenki- jos, Vokietijos, Rusijos, Italijos, JAV, Olandijos, Šveicarijos, Norvegijos, Suo- mijos, Estijos; Ukrainos. Kongrese pranešimus skaitė trylika Instituto darbuo- tojų (dvylika pranešimų): Ona Aleknavičienė (J. Bretkūno „Postilės“ perikopių autorystės klausimas), Saulius Ambrazas ir Vytautas Zinkevičius (Istorinis lie- tuvių kalbos žodynas ir senųjų raštų kompiuterizavimas), Vytautas Ambrazas (Verstiniai XVI-XVII a. lietuviški raštai kaip istorinės sintaksės šaltiniai), Nijolė Čepienė (Jono Bretkūno Biblijos germanizmai), Kazimieras Garšva (Linkuvos šnektos fonetikos raida), Jolanta Gelumbeckaitė (Postpoziciniai vietininkai J. Bretkūno „Evangelijos pagal Luką“ vertime), Simas Karaliūnas (Etnonimo jétvingis struktūra ir kilmė), Gina Kavaliūnaitė (Olandiškojo šaltinio įtaka Sa- muelio Boguslavo Chylinskio Naujojo Testamento vertimui), Vilija Lazauskaitė (Dėl u-kamienių būdvardžių ir jų abstraktų su priesaga -umas šakninio kirčiavi- mo), Evija Lipartė (Par vacu valodas partikulverbu tulkojumiem G. Mancela darbos), Milda Lučinskienė (J. Jaknavičiaus 1647 m. ir 1705 m. „Ewangelie polskie y litewskie“ kai kurie kalbos skirtumai), Danguolė Mikulėnienė (Dėl cir- kumfleksinės metatonijos dūriniuose). Kongreso dalyviams surengtas naujų baltistikos knygų pristatymas, kelionė po Anykščių literatūrines vietas. Spalio 16-18 d. Varšuvos ir Vilniaus universitetų surengtoje tarptautinėje konferencijoje Sociolingvistinės ir psicholingvistinės kalbinės situacijos Vilniuje ir Vilniaus krašte sąlygos (Socjo- i psycholingwistyczne uwarunkowania sytuacji ję- zykowej w Wilnie i na Wileriszczyznie) Varšuvoje pranešimus skaitė Laima Grumadienė (Lietuvių ir slavų kalbų sąveika Pietryčių Lietuvoje) ir Edmundas Trumpa (Kai kurios Pelesos lietuvių tarmės ypatybės — Niektore wtašciwošci gwa- ry litewskiej we wsi Pelesa). Į programą dar buvo įtraukti Aloyzo Vidugirio (Iš Vilniaus krašto lietuvių tarmių tyrimo istorijos) ir Nijolės Tuomienės (Kai kurie Ramaškonių kaimo lietuvių tarmės ypatumai) pranešimai. Spalio 31 d. doktorantė Ona Aleknavičienė Kultūros ir meno instituto su- rengtoje konferencijoje Žmogaus simbolinė samprata senojoje lietuvių kultūroje skaitė pranešimą Simbolinė žmogaus samprata Jono Bretkūno Postilėje. Lapkričio 20 d. Institute Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus jauni- mo iniciatyva surengta Jaunųjų kalbininkų konferencija. Konferencijos organi- zacinė komisija: Daiva Atkočaitytė, Vilija Lazauskaitė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Trijuose konferencijos posėdžiuose perskaityta dvylika pranešimų, iš jų devyni — Instituto darbuotojų: Daivos Atkočaitytės (Šalutiniai kirčiai pietų žemaičių raseiniškių šnektose), Albinos Auksoriūtės (Terminologi- nis Lauryno Ivinskio palikimas), Laimučio Bilkio (Dėl prieškirtinio u“ suprieša- kėjimo reiškinių lietuvių helonimijoje), Vido Garliausko (Lietuviškos oikonimų lytys XVI-XIX a. istorijos šaltiniuose. Lietuviški žodžiai ir frazės XVI-XVII a. rankraščiuose), Vilijos Lazauskaitės (Dėl dzūkybių pateikimo „Dabartinės lietu- 267 vių kalbos žodyne“), Astos Leskauskaitės (Dėl Kučiūnų šnektos balsinių fonemų sistemos), Vilijos Sakalauskienės (Valdžios semantika ir jos reiškimas lietuvių kalboje), Edmundo Trumpos (Kai kurios dzūkavimo raidos tendencijos Pelesos šnektoje), Loretos Vaičiulytės (Lietuvių kalbos dvivalenčių būdvardžių sintaksi- nė semantinė charakteristika). Pranešimus perskaitė ir svečiai: Romualdas Apanavičius (Ide. šaknies *tuer-2 pirminė semantinė reikšmė) iš Vilniaus uni- versiteto, Asta Kazlauskienė (Atvirosios ir uždarosios galūnės balsių trukmė pie- tinių vakarų aukštaičių tarmėje) iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Everita Milčonoka (Daiktavardžių morfologiniai variantai G. Mancelio „Lettische po- still“(1654)) iš Latvių kalbos instituto (Ryga). Konferencijos pranešimų tezės išspausdintos atskiru leidiniu (jame įdėtos dar keturių, konferencijoje neper- skaitytų, pranešimų santraukos). Gruodžio 11-12 d. Lietuvių kalbos draugijos Kretingoje surengtuose profe- soriaus Antano Salio 95-osioms gimimo metinėms prisiminti skirtuose svars- tymuose Lietuvių kalbos tyrimai ir dabartis doc. dr. Vytautas Vitkauskas per- skaitė pranešimą Antano Salio bendrinės kalbos kūrimo ir stiprinimo principai. Doktorantų seminarai Kovo 4 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje Edmundas Trumpa Instituto darbuotojams pristatė pirmąjį Instituto kompiuterinį kompaktinį diską Lietuvių kalbos tarmės. Pelesa. Gegužės 22 d. Jolanta Gelumbeckaitė papasakojo apie Madride surengtą IX tarptautinį lotynų kalbotyros kolokviumą, kuriame jai teko skaityti prane- šimą. Birželio 19 d. dr. Giedrius Subačius papasakojo apie lituanistiką Ilinojaus universitete Čikagoje. Rugsėjo 19 d. Danutė Liutkevičienė ir Ignas Urbonas papasakojo apie Penktąją ELSNET'o Europos vasaros mokyklą, skirtą kompiuterinės lingvistikos klau- simams (ELSNET's Fifth European Summer School on Language and Speech Communication Lexicon Development for Language and Speech Pro- cessing), šių metų liepos mėnesį surengtą Belgijoje, Leuveno universitete. Spalio 20 d. Milda Lučinskienė papasakojo apie tarptautinį seminarą Teks- to įvairovė viduramžių tekstuose (Text Variety in the Witnesses of Medieval Texts) rugsėjo 21-23 d. įvykusį Sofijoje, Vytautas Zinkevičius — apie Europos kalbinės komunikacijos asociacijos (European Speech Communication Association, ESCO) rugsėjo 21-24 d. Rodo (Rhodes) saloje Graikijoje surengtą Penktąją Europos konferenciją kalbinės komunikacijos ir technologijų klausimais (5th European Conference on Speech Communication and Technology) ir Edmundas Trumpa — apie Varšuvos ir Vilniaus universitetų surengtą tarptautinę konfe- renciją Sociolingvistinės ir psicholingvistinės kalbinės situacijos Vilniuje ir Vil- 268 niaus krašte sąlygos (Socjo- i psycholingwistyczne uwarunkowania sytuacji języko- wej w Wilnie i na Wileriszczyznie), spalio 16-18 d. įvykusią Varšuvoje. Gruodžio 4 d. dr. Nijolė Čepienė papasakojo apie Mažosios Lietuvos aktus Berlyno Slaptajame Prūsijos paveldo valstybės archyve, Albina Auksoriūtė — apie Lauryno Ivinskio rankraščius Krokuvos bibliotekose. Stažuotės, komandiruotės Balandžio 8 — birželio 30 d. habil. dr. Saulius Ambrazas stažavosi Stockhol- mo universiteto Baltų studijų departamente, vadovaujamame prof. Baibos Metuzalés—Kangerés. Stockholmo universiteto ir Karališkojoje bibliotekose jis studijavo savo moksliniam darbui reikalingą literatūrą, parašė straipsnį The derivative structure of substantives in Lithuanian and Latvian from the diachronic point of view. Stažuotę parėmė Švedijos institutas. Liepos 14-24 d. dr. Danutė Marija Liutkevičienė dalyvavo Penktojoje ELSNET'o Europos vasaros mokykloje, skirtoje kompiuterinės lingvistikos klausimams (ELSNET's Fifth European Summer School on Language and Speech Communication „Lexicon Development for Language and Speech Processing“), vykusioje Belgijoje, Leuveno universitete. Pagrindinės mokyklo- je nagrinėtos temos — leksikos duomenų formalizavimas ir pateikimas, vidinė leksikono struktūra, mašininis kalbos atpažinimas, sintaksės ir leksikono ry- šys, mašininio vertimo problemos. Mokslininkė klausėsi paskaitų, dalinosi pa- tirtimi, užmezgė ryšius su kolegomis iš kitų šalių. Rugpjūčio — rugsėjo mėn. habil. dr. Simas Karaliūnas su Kasa im. Jozefa Mianowskiego — Fundacja popierania nauki stipendija stažavosi Jogailos uni- versitete Krokuvoje. Universiteto bibliotekoje jis rinko medžiagą planinėms temoms, studijavo mokslinę literatūrą. Nuo spalio 8 d. Instituto doktorantė Evija Lipartė stažavosi Leipzigo uni- versitete. Rugsėjo 21-23 d. doktorantė Milda Lučinskienė dalyvavo Bulgarijos moks- lų akademijos Matematikos ir informatikos instituto surengtame tarptautinia- me seminare Teksto įvairovė viduramžių tekstuose (Text Variety in the Witnesses of Medieval Texts) Sofijoje. Seminaro klausytojams ji perskaitė pranešimą XVI-XVII a. senųjų lietuviškų raštų kompiuterizavimas (Computerisation of the Old 16-17" Centuries Lithuanian Scripts), kuriame pristatė Instituto senųjų raštų kompiuterizavimo grupės darbą. Seminare skaityti pranešimai bus iš- leisti atskiru leidiniu. Lapkričio 16-22 d. dr. Nijolė Čepienė Vokietijoje, Slaptajame Prūsijos kul- tūros paveldo valstybės archyve Berlyne rinko Mažosios Lietuvos aktų asmen- vardžius ir vietovardžius, nagrinėjo specialiąją ten esančią literatūrą. 269 Lapkričio 24-30 d. Instituto doktorantė Albina Auksoriūtė viešėjo Slavisti- kos instituto filiale Krokuvoje. Lenkijos MA bibliotekoje ji tyrė Lauryno Ivinskio rankraščius (Prigimtumenę, lenkų- lietuvių kalbų žodyną, lietuvių kal- bos gramatikos lenteles). Kiti renginiai Gegužės 21 d. Kalbos kultūros skyriaus darbuotojai pakvietė kolegas į 69- ojo Kalbos kultūros sąsiuvinio pristatymą. Linksmame sambūryje naująjį sąsiu- vinį apibūdino jo atsakomasis redaktorius dr. Pranas Kniūkšta ir sudarytoja bei parengėja Albina Bataitytė. Liepos 3 d. surengtas 1997 m. I pusmetį išėjusių Instituto leidinių pristaty- mas. Buvo pristatyti šie leidiniai: Lithuanian grammar. Ed. by Vytautas Amb- razas; Laima Grumadienė, Vida Žilinskienė. Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas; Ona Vaičiulytė-Romančuk. Tikriniai vardai Gervėčių apylinkių tarmėje. Pavardės ir mikrotoponimai. Ats. red. Elena Valiulytė; Lietu- vių kalbotyros klausimai 37: Leksikografijos ir leksikologijos problemos / To- mą sudarė Irena Ermanytė, Aldona Kaluinienė (ats. sekretorė), Gertrūda Naktinienė, Vytautas Vitkauskas; Kalbos kultūra 69. Ats. red. Pranas Kniūkš- ta; Terminologija 3. Ats. red. Kazys Gaivenis; Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąvei- kos tyrimo programa. Sociolingvistika. Sudarė Valerijus Čekmonas, Laima Grumadienė. Ats. red. Kazys Morkūnas. Apie numatomus išleisti veikalus pa- pasakojo Leidybos grupės vadovė Audronė Stanislovaitienė. Renginį vedė Ins- tituto direktorius Algirdas Sabaliauskas. Spalio 1-4 d. Instituto leidykla dalyvavo Lietuvos technikos bibliotekos su- rengtoje knygų mugėje. Instituto knygų deramu pristatymu mugėje rūpinosi leidyklos vedėja Audronė Stanislovaitienė. Parengtas reklaminis leidyklos lankstinukas, informacija apie leidyklą išspausdinta mugės kataloge. Instituto svečiai Kovo 4 d. Institute lankėsi Kanados lietuvių bendruomenės prezidentas Algirdas K. Vaičiūnas. Svečią sutiko Instituto direktorius Algirdas Sabaliaus- kas. Balandžio 23 d. Institute viešėjo profesorius Guido Michelini. LLTI salėje jis skaitė paskaitą apie Martyno Mažvydo giesmių santykį su originalais ir to- lesnes jo raštų kalbos tyrimo perspektyvas. Liepos 3 ir gruodžio 8-10 d. Institute lankėsi profesorius Anatolij Nepo- kupnyj iš Ukrainos MA A. Potebnios kalbotyros instituto. Svečias domėjosi naujausiais Instituto leidiniais, buvo aptarti tolesnio abiejų institucijų moksli- nio bendradarbiavimo reikalai. 270 Rugpjūčio 19 d. Institute lankėsi Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos fakulteto aspirantas Aleksej Andronov. Svečias domėjosi Instituto mokslininkų dirbamais darbais ir naujausiais leidiniais. Rugsėjo 3 ir 4 d. Institute viešėjo Konstanzo universiteto mokslinis dar- buotojas dr. Bjorn Wiemer. Svečias domėjosi Institute dirbamais darbais ir naujausiais Instituto leidiniais. Rugsėjo 4 d. Institute lankėsi vengrų kilmės filologas Vengrijos MA Lite- ratūros instituto centrinės ir Rytų Europos skyriaus vadovas, lietuvių literatū- ros vertėjas Endre Bojtar su žmona. Su svečiu susitiko Instituto direktorius Al- girdas Sabaliauskas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Leonardas Sauka. Rugsėjo 15-19 d. Institute stažavosi prof. Ewa Rzetelska-Feleszko iš Lenki- jos MA Slavistikos instituto Varšuvoje. Viešnia iš Vardyno skyriaus kartote- kos rinko medžiagą savo moksliniam darbui, konsultavosi su šio skyriaus spe- cialistais. Rugsėjo 17 d. Institutą aplankė Prezidento patarėjas Algirdas Matulionis. Svečias apžiūrėjo naujojo Instituto pastato su lituanistikos fondais statybas, domėjosi Instituto darbais ir rūpesčiais. Spalio 2, 6 d. Institute viešėjo Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto vadovas profesorius Jochen Dieter Range. Svečias susitiko su Instituto direkci- ja bei Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus mokslininkais. Buvo aptarti konkretūs 1998 metų darbai vykdant pasirašytąją Instituto ir Universiteto mokslinio bendradarbiavimo sutartį: pavasarį surengti seminarą senųjų raštų kalbos duomenų kompiuterinio banko kūrimo klausimais; keistis stažuoto- jais-senųjų lietuviškų raštų kalbos tyrėjais; Jono Bretkūno mirties metinių proga 2002 metais surengti tarptautinę konferenciją XVI-XVII a. Mažosios Lietuvos kalbos ir kultūros tema; bendradarbiauti renkant Mažosios Lietuvos vardyno medžiagą. Spalio 2 d. Institute lankėsi šveicarų kalbininkas, profesoriaus J. P. Loche- rio mokinys Bernhard Wiilchli. Kalbininkas ypač domisi latvių ir lyvių kalbų santykiais. Šiai problemai skirtas jo magistro darbas. Gražiai kalba lietuviš- kai. Spalio 6 d. Institute viešėjo kalbininkai Alessandro Parenti (Firence), Niko- lai Mikhailov (Pisa), Aleksej Andronov (Sankt Peterburg). Su svečiais baltisti- kos klausimais kalbėjosi Algirdas Sabaliauskas ir Kazys Morkūnas. Spalio 9 d. Institute svečiavosi Pietro Umberto Dini, kalbininkas iš Italijos, šiuo metu besistažuojantis pas profesorių W. P. Schmidą Vokietijoje. Jis yra vienas iš periodinio kalbotyros leidinio Res Balticae leidėjų. Svečias domėjosi naujausiais Instituto leidiniais, tolesnio bendradarbiavimo klausimais. Spalio 10 d. Institute lankėsi kalbininkė iš Maskvos Džoja Edelman. Su viešnia bendravo Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas ir Algirdas Saba- liauskas. Viešniai padovanota naujausių Instituto leidinių. 271 Spalio 13 d. Institute lankėsi Krokuvos universiteto profesorius Wojciech Smoczynski. Svečias domėjosi Instituto moksliniu darbu ir naujausiais leidi- niais. Spalio 22 d. Institutą aplankė profesorius Reiner Eckert iš Vokietijos. Sve- čiui Vilniaus universiteto senatas spalio 21 d. suteikė Garbės Daktaro vardą. Institute su svečiu kalbėtasi indoeuropeistikos, ypač baltistikos, Vokietijoje ir Lietuvoje klausimais, jam įteikti naujausi Instituto leidiniai. Spalio 28 d. Institute lankėsi profesorius Antanas Klimas iš Rochesterio universiteto. Jam buvo įteikti naujausi Instituto leidiniai. Profesorius visą mė- nesį viešėjo Lietuvoje, dalyvavo Tarptautiniame baltistų kongrese. Lapkričio 11 d. Institute viešėjo ekspertų grupės, vertinusios mokslinę Ins- tituto veiklą, vadovas prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius ir nariai prof. habil. dr. Juozas Kulys bei doc. dr. Alfredas Bumblauskas. Svečiai susitiko su direkcija, skyrių vadovais, mokslininkais ir doktorantais. Svarstyti humanitari- nių mokslų vertinimo kriterijai bei prioritetai, Instituto mokslinis darbas. Lapkričio 21 d. Institute lankėsi žinomas japonų baltistas, lietuvių literatū- ros į japonų kalbą vertėjas Tokijo Keizai universiteto profesorius Ikuo Mura- ta. Lapkričio 30 d. Institute viešėjo Magdalena Michatowska iš Varšuvos Sla- vistikos instituto. Gruodžio 8-9 d. Institute lankėsi Lenkijos kalbininkai Romanas Roszko ir Danuta Roszko. Lietuvių kalbotyros klausimams jie įteikė straipsnį. Apsikeista Instituto ir Varšuvos Slavistikos instituto leidiniais. Zmones ir datos Vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Instituto direkto- rius habil. dr. Algirdas Sabaliauskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikš- čio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Kovo 7 d. Mokslų akademijos rūmuose Lietuvių kalbos žodyno 7-16 tomų autoriams ir redaktoriams Irenai Ermanytei, Sofijai Kėzytei, Jonui Paulauskui, Kaziui Ulvydui, Vytautui Vitkauskui, Klementinai Vosylytei, Angelei Vilutytei- Rimševičienei, Kazimierui Pakalkai Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis įteikė 1996 m. Lietuvos Respublikos moks- lo premijas ir laureato diplomus. Kovo 26 d. dr. Juozui Karaciejui Vytauto Didžiojo universitetas suteikė do- cento pedagoginį mokslo vardą. Balandžio 30 d. habil. dr. Algirdui Sabaliauskui Vilniaus pedagoginis uni- versitetas suteikė profesoriaus pedagoginį mokslo vardą. Liepos 3 d. Žodynų skyriuje gražios sukakties proga kolegos pasveikino dr. Ireną Ermanytę. D | bD Lapkričio 21 d. Žodynų skyriuje paminėta vienos garbingiausių Lietuvių kalbos žodyno darbininkių — Bronės Vosylytės šimto metų sukaktis. Padėta gė- lių ant sukaktuvininkės kapo Saulės kapinėse. Lapkričio 23 d. švento Mikalo- jaus bažnyčioje velionės gimtadienio intencija paaukotos šventos mišios. Leidyba 1997 m. išėjo šie Instituto leidiniai: Vytautas Ambrazas, Emma Geniušienė, Aleksas Girdenis, Nijolė Sližienė, Dalija Tekorienė, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Lithuanian grammar. Ed. by Vytautas Ambrazas. — V.: Baltos lankos. — 1997. — 802 p. Jaunųjų kalbininkų konferencija (Konferencijos pranešimų tezės. 1997 m. lapkričio 20 d.) / Org. komisija: Daiva Atkočaitytė, Vilija Lazauskaitė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. — V.: Lietuvių k. inst. — 1997. —- 24 p. —- 170 egz. Jono Jablonskio konferencija: Kalbos kultūra: Tradicija ir dabartis (Praneši- mų tezės. Vilnius, 1997 m. spalio 3 d.) / Red. Pranas Kniūkšta; Spaudai rengė Dana Vainauskienė, Ramunė Vaskelaitė. — V.: Lietuvių k. inst. — 1997. — 26 p. — 100 egz. Kalbos kultūra / Red. kolegija: Vytautas Ambrazas, Kazys Gaivenis, Pranas Kniūkšta (ats. red.), Vitalija Maciejauskienė, Rita Miliūnaitė, Gertrūda Nak- tinienė, Aldonas Pupkis. Sąsiuvinį sudarė ir spaudai rengė Albina Bataitytė. V.: Lietuvių k. inst. — 1997. — [Sąs.] 69. — 122 p. — 1500 egz. Kalbos kultūra / Red. kolegija: Vytautas Ambrazas, Kazys Gaivenis, Pranas Kniūkšta (ats. red.), Vilija Maciejauskienė, Rita Miliūnaitė, Gertrūda Nakti- nienė, Aldonas Pupkis. Sąsiuvinį sudarė ir spaudai rengė Albina Bataitytė. V.: Lietuvių k. inst. — 1997. — [Sąs.] 70.—116 p. — 1500 egz. Kalbos patarimų informacinis biuletenis I. 1995 m. sausis-birželis. Redagavo Rita Miliūnaitė, spaudai rengė Janina Vileikienė. — V.: Mokslo ir enciklope- dijų leidybos inst. — 1997. — 56 p. — 500 egz. Kalbos patarimų informacinis biuletenis II. 1995 m. liepa-gruodis. Redagavo Rita Miliūnaitė, spaudai rengė Janina Vileikienė. — V.: Mokslo ir enciklope- dijų leidybos inst. — 1997. — 64 p. — 500 egz. Kalbos patarimų informacinis biuletenis III. 1996 m. sausis-birželis. Redaga- vo Rita Miliūnaitė, spaudai rengė Janina Vileikienė. — V.: Mokslo ir enciklo- pedijų leidybos inst. — 1997. — 48 p. — 500 egz. Simas Karaliūnas. Kalba ir visuomenė. Psichosociologiniai ir komunikaciniai kalbos vartojimo bruožai. — V.: Lietuvių k. inst. — 1997. — 440 p. — 600 egz. Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas. Dieveniškių šnektos tekstai. — V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. — 1997. — 192 p. 273 Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa. Sociolingvistika. Suda- rė Valerijus Čekmonas, Laima Grumadienė. Ats. red. Kazys Morkūnas. — V.: Lietuvių kalbos instituto leidykla. — 1997. — 32 p. — 300 egz. Lietuvių kalbos žodynas. T. 18: Vali — vėsus / Vyr. red. Vytautas Vitkauskas; Red. kolegija: Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Dovilė Svetikienė, Vy- tautas Vitkauskas. — V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. — 1997 — XXII, 986 p. — 3000 egz. Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 37: Leksikografijos ir leksikologijos proble- mos / Tomą sudarė Irena Ermanytė, Aldona Kaluinienė (ats. sekretorė), Ger- trūda Naktinienė, Vytautas Vitkauskas; Red. kolegija: Vytautas Ambrazas (ats. red. pav.), Vitalija Maciejauskienė, Danguolė Mikulėnienė, Kazys Mor- kūnas (ats. red.), Gertrūda Naktinienė, Bonifacas Stundžia, Zigmas Zinkevi- čius. — V.: Lietuvių k. inst. — 1997. — 284 p. — 500 egz. Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 38: Prano Skardžiaus atminimui / Tomą su- darė Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas; Red. kolegija: Kazys Morkūnas (ats. red.), Vytautas Ambrazas (ats. red pav.), Vi- talija Maciejauskienė, Danguolė Mikulėnienė, Gertrūda Naktinienė, Bonifa- cas Stundžia, Zigmas Zinkevičius. — V.: Lietuvių k. inst. — 1997. — 270 p. — 500 egz. Sapūno ir Šulco gramatika „Compendium Grammaticae Lithvanicae“. — V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. — 1997. — 335 p. — 1000 egz. Lietuvių kalbotyra, 1977-1980: Literatūros rodyklė / Parengė: Regina Sede- kerskytė, Adelė Ubeikaitė: Red. kolegija: Lina Kanopkienė (ats. red.), Juozas Marcinkevičius (pirm.), Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas. — V.: Lietu- vos MA b-ka: Lietuvių k. inst. — 1997. — 306 p. — 700 egz. Senasis Konstantino Sirvydo žodynas. Parengė Kazys Pakalka. — V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. — 1997. — 572 p. — 1000 egz. Terminologija / Red. kolegija: Antanas Buračas, Kazys Gaivenis (ats. red.), Angelė Kaulakienė, Jonas Klimavičius (ats. red. pav.) Algirdas Smilgevičius. — V.: Lietuvių k. inst. — 1997. [Sąs.] 4 — 98 p. — 500 egz. Prestižinių ir kitų svarbiausiųjų Instituto darbų leidybai 1997 m. lėšų skyrė Švietimo ir mokslo ministerija bei Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš Vals- tybinės kalbos vartojimo ir ugdymo programos. Kiti Instituto darbuotojų parengti leidiniai: Laima Grumadienė, Vida Žilinskienė. Dažninis dabartinės rašomosios lietu- vių kalbos žodynas:(mažėjančio dažnio tvarka). — V.: Mokslo aidai. — 1997. — XXXIV, 398 p. — 250 egz. Nijolė Juškaitė, Stasys Keinys. Rusų- lietuvių kalbų geležinkelių transporto žodynas. — V.: = 1997. —- 256 p. Pranas Kniūkšta, Antanas Lyberis. Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kir- čiavimo žodynas (5-asis leidimas). — K.: „Šviesa“. — 1997. — 367 p. Lietuvių tarmių tekstai. Red. Vytautas Vitkauskas. [Sąs.] 2: Vilniaus miesto senųjų gyventojų šnekta. Parengė Elena Grinaveckienė ir Vytautas Vitkauskas. — V.: Mokslo ir enciklopedijų 1-kla. — 1997. — 55 p. — 1000 egz. Martynas Mažvydas. Kalėdų giesmės. Parengė Juozas Karaciejus. — V.: „Vyturio“ 1-kla. — 1997. — 125 p. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba: teisės aktų rinkinys. Sudarė Dan- guolė Mikulėnienė, Jūratė Palionytė. — V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. — 1997. — 74(2) p. — 4000 egz. Artūras Judžentis 275