Lietuvių kalbos instituto kronika. 1997

LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTO KRONIKA 1997 Struktūra Nuo 1997 metų sausio 2 dienos Institutui vadovavo direktorius prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Jo pavaduotojai – dr. Kazys Morkūnas (mokslo reikalams) ir Kęstutis Jurkūnas (bendriesiems reikalams). Mokslinis sekretorius – dr. Artūras Judžentis. Institute veikė šeši skyriai: Žodynų (vadovas – doc. dr. Vytautas Vitkauskas), Gramatikos (vadovas – prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas), Vardyno (vadovė – habil. dr. Vitalija Maciejauskienė), Terminologijos (vadovas – dr. Kazys Gaivenis), Kalbos istorijos ir dialektologijos (vadovas – dr. Kazys Morkūnas), Kalbos kultūros (vadovas – dr. Pranas Kniūkšta). Dirbo Leidybos grupė (vedėja – Audronė Stanislovaitienė). 1997 metų pabaigoje Institute dirbo 117 darbuotojų, iš jų 86 mokslo darbuotojai, 31 mokslininkas (2 habilituoti daktarai profesoriai, 5 habilituoti daktarai, 5 daktarai docentai, 19 daktarų). Į jungtinę Instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūrą nuo rugsėjo 15 dienos priimti Jolanta Gaivenytė, Asta Leskauskaitė, Loreta Vaičiulytė, Rolandas Mikulskas, Sigutė Rackevičienė ir Dana Vainauskienė. Pagrindinės veiklos kryptys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 03 21 nutarimu Nr. 399 Dėl valstybinių mokslo institutų sąrašo nustatytos tokios pagrindinės Instituto veiklos kryptys: lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos, gramatinės sandaros, tarmių, vardyno tyrinėjimai, terminijos kūrimas; lietuvių kalbos istorijos ir kalbų ryšių tyrinėjimai, dabartinės lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje tyrimai ir normalizacija. 1997 m. pabaigoje Instituto mokslinį darbą vertino Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta ekspertų komisija (vadovas – prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius). Ji Instituto darbą daugeliu atžvilgių įvertino gerai ir pasiūlė plėtoti fundamentinius tyrimus, skelbti daugiau straipsnių užsienio mokslinėje spaudoje, labiau integruotis į pasaulinį mokslą. Mokslininkų susirinkimai Sausio 21 d. visuotiniame Instituto darbuotojų susirinkime išklausytas mokslinio sekretoriaus Artūro Judžentčio pranešimas apie praėjusių metų Ins- 261 tituto mokslinį darbą ir naujųjų metų planus, diskutuota dėl pranešimo teiginių. Spalio 6 d. įvykusiame Instituto mokslininkų susirinkime kiek pakeista Tarybos sudėtis: į atsisakiusios joje dirbti habil. dr. Vitalijos Maciejauskienės vietą išrinktas habil. dr. Simas Karaliūnas. Lapkričio 11 d. susirinkime susitikta su Instituto mokslinę veiklą vertinusios ekspertų grupės nariais prof. habil. dr. Romualdu Apanavičiumi, prof. habil. dr. Juozu Kuliu ir doc. dr. Alfredu Bumblausku. Kalbėtasi apie humanitarinių mokslų vertinimo kriterijus, Instituto pastarųjų metų mokslinį darbą. Svarbiausi Instituto tarybos sprendimai Vasario 18 d. tarybos posėdyje aptarta 1996 metų Instituto mokslinės veiklos ataskaita ir 1997 metų planai, sudaryta nauja Atestacijos komisija (Saulius Ambrazas, Angelė Kaulakienė, Pranas Kniūkšta, Marytė Razmukaitė, Nijolė Sližienė, Zita Šimėnaitė, Aloyzas Vidugiris), patvirtintas spaudai Kalbos kultūros 69 sąsiuvinis, patvirtinta mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos fakultetu ir apsvarstytas mokslinio bendradarbiavimo sutarties su Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbotyros ir Lietuvių kalbos katedromis projektas. Vasario 28 d. apsvarstytas Instituto doktorantūros ir mokslo laipsnių teikimo nuostatų projektas, patvirtinta mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra bei Etnokultūros ir dialektologijos centru, patvirtinti darbuotojų atestacijos rezultatai, dr. Kazys Garšva įpareigotas darbą Lietuvos pakraščių šnektos pateikti svarstyti Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriui. Gegužės 15 d. patvirtinti spaudai leidiniai: Aloyzas Vidugiris. Zietelos šnektos žodynas; Simas Karaliūnas. Kalba ir visuomenė; Kalbos patarimų informacinis biuletenis I, Regina Sedekerskytė, Adelė Ubeikaitė. Lietuvių kalbotyra (1977–1980). Literatūros rodyklė. Pritarta Žodynų skyriaus pasirink­tai tolesnio leksikografinio darbo krypčiai ir prospekte išdėstytiems pagrindiniams šio darbo principams. Pritarta siūlymui leisti naują (kompiuterinį ir poligrafinį) akademinio Lietuvių kalbos žodyno variantą, įtraukiant būtinus papildymus ir taisymus. Apsvarstytas mokslinio bendradarbiavimo sutarties su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu projektas. Pritarta Atestacijos komisijos sprendimams, nutarta doktorantams kasmet suteikti 56 kalendorines dienas eilinių mokamų atostogų. Birželio 18 d. patvirtintos spausdinti Adelės Valeckienės Lietuvių kalbos funkcinė gramatika ir Sapūno – Šulco gramatika, patvirtinti darbuotojų atestacijos rezultatai, nustatyta Instituto skyrių vadovų rinkimų ir perrinkimo tvarka, sudaryta 1997 m. Instituto doktorantų priėmimo komisija. 262 Rugsėjo 17 dienos posėdyje patvirtintos doktorantūros studijų programų bendrosios dalys; sudaryta Instituto skyrių vadovų konkurso (skelbto Mokslo Lietuvoje 1997 09 10 Nr. 15) komisija; nutarta sušaukti mokslininkų susirinkimą Tarybos sudėčiai pakoreguoti. Kandidatu Lietuvos mokslo premijai pasiūlytas monografijų ciklo apie baltų kalbų įvardžius autorius prof. habil. dr. Albertas Rosinas; kandidatu į Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybą pasiūlyta doc. dr. Danguolė Mikulėnienė; kandidatu Evelinos Masiokienės-Kolupailaitės vienkartinei stipendijai pasiūlytas doktorantas Vidmantas Kuprevičius. Patvirtinta dr. Danutės Marijos Liutkevičienės ataskaita apie komandiruotę Belgijoje; nutarta leisti doktorantui Laimučiui Bilkui baigti rašyti disertaciją nekeičiant jo statuso iki 1998 m. kovo 31d. Spalio 31 d. išrinkti skyrių vadovai (Gramatikos skyriaus – prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas, Kalbos kultūros skyriaus – dr. Pranas Kniūkšta, Terminologijos skyriaus – dr. Kazys Gaivenis, Žodynų skyriaus – doc. dr. Vytautas Vitkauskas); patvirtinta doktorantų Jolantos Gaivenytės, Astos Leskauskaitės, Rolando Mikulsko, Loretos Vaičiulytės ir Danos Vainauskienės doktorantūros komitetų sudėtis; patvirtinta nauja Jungtinės LKI ir VDU doktorantūros ir habilitacijos komisijos sudėtis (Vytautas Ambrazas, Artūras Judžentis, Simas Karaliūnas, Albertas Rosinas, Algirdas Sabaliauskas, Nijolė Sližienė, Zigmas Zinkevičius); patvirtinti spaudai Lietuvių kalbotyros klausimų 38 tomas, Terminologijos 4 sąsiuvinis, Kalbos patarimų informacinio biuletenio 2 ir 3 dalys; išklausyta ir patvirtinta asistentės Mildos Lučinskienės ataskaita apie dalyvavimą tarptautiniame seminare Teksto įvairovė viduramžių tekstuose Sofijoje; nutarta leisti doktorantui Vidmantui Kuprevičiui iki 1998 m. kovo 31d. baigti rašyti disertaciją nekeičiant jo statuso. Gruodžio 12 d. patvirtinti spausdinti Elenos Valiulytės monografija Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai, Danguolės Mikulėnienės ir Kazio Morkūno Dieveniškių šnektos tekstai ir Kalbos kultūros 70 sąsiuvinis, nutarta parengti ir išleisti Jono Kruopo rinktinius raštus ir knygelę apie Lietuvių kalbos institutą. Patvirtinti darbuotojų atestacijos rezultatai, doktorantės Sigitos Racevičienės doktorantūros komiteto sudėtis ir pratęsiama mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos A. Potebnios kalbotyros institutu. Jaunųjų mokslininkų mokslo darbų konkursui nutarta teikti Laimučio Bilkio publikacijas tema Lietuvių helonimų tyrimai. Instituto tarybos pirmininko pavaduotoja išrinkta habil. dr. Nijolė Sližienė. Posėdyje taip pat aptarti Instituto darbuotojų premijavimo klausimai, sudaryta premijų skirstymo komisija. Mokslinės ekspedicijos Liepos 8–15 d. Skuodo rajono Mosėdžio apylinkėse žodžius šios šnektos žodynui rinko, atsakymus į tarmių ir jų sąveikos tyrimo anketų klausimus už- 263 rašė Vita Pranskūnaitė (ekspedicijos vadovė), Ona Aleknavičienė, Asta Leskauskaitė, Ri̇čardas Petkevičius ir Edmundas Trumpa. Liepos mėnesį dialektologinėse ekspedicijose, dirbusiose Ignalinos rajono Gubavos, Kazitiškio apylinkėse (vadovė Laima Grumadienė), Raseinių rajono Eržvilko apylinkėse (vadovė Daiva Atkočaitytė), dalyvavo ir po keliolika Vilniaus pedagoginio universiteto studentų lituanistų. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus fonotekos fondai papildyti tekstais, įrašytais į magnetines juostas ir iš kitų vietų: Pelesos (Gudija; Edmundas Trumpa), Lukšių (Šakių raj.; Rima Bacevičiūtė), Linkmenų (Ignalinos raj.; Vytautas Kardelis), Žiobiškio (Rokiškio raj.; Artūras Judžentis), Kučiūnų (Lazdijų raj.; Asta Leskauskaitė), Skardupių (Marijampolės raj.; Ona Aleknavičienė) apylinkių. Konferencijos, seminarai Vasario 19 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto salėje surengtame seminare įspūdžiais iš kelionės į Miunsterį pasidalino prof. habil. dr. Jonas Palionis, apie baltistiką Suomijoje papasakojo habil. dr. Simas Karaliūnas. Vasario 20 d. Latvų kalbos instituto (Ryga) surengtoje mokslinėje konferencijoje Leksikografijos teorija ir praktika (Leksikogrāfijas teorija un prakse), skirtoje 124-osioms akademiko Jānio Endzelīno gimimo metinėms, pranešimus skaitė dr. Kazimieras Garšva (Latvių kalbos lituanizmai) ir Vidmantas Kuprevičius (Dėl XIX a. vidurio nežinomo autoriaus rankraštinio lietuvių aukštaičių rytiečių – lenkų kalbų žodyno (RtŽ) teminių grupių). Balandžio 14–18 d. doktorantė Jolanta Gel umbeckaitė Devintajame tarptautiniame lotynų lingvistikos kolokviume (Ninth International Colloquium on Latin Linguistics), vykusiame Madride, Ispanijoje, skaitė pranešimą apie prielinksinių ir linksninių konstrukcijų santykį Vulgatoje ir jos lietuviškame Jono Bretkūno vertime (Latin Vulgate and the Translation into Old Lithuanian by Jonas Bretkūnas (J. Bretke). On the Relation of Prepositional Phrases with Cases). Balandžio 28 d. Meno darbuotojų rūmuose Teatro istorijos ir tradicijų draugijos surengtoje konferencijoje Teatro problemos, nacionalinės dramaturgijos klausimai doc. dr. Vytautas Vitkauskas skaitė pranešimą Apie mūsų scenos kalbą. Gegužės 9 d. Vilniaus universiteto surengtoje Pirmojoje Lietuvos studentų lituanistų mokslinėje konferencijoje pranešimą skaitė Asta Leskauskaitė (Kučiūnų šnektos vokalizmas). Gegužės 13 d. Lietuvos mokslų akademijos surengtoje Mažvydo dienoje profesorius Algirdas Sabaliauskas skaitė pranešimą Martynas Mažvydas lietuvių kalbotyroje. 264 Gegužės 28 d. Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedroje viešėjo Krokuvos universiteto profesorius Wojciechas Smoczyńskis. Kazimiero Būgos auditorijoje svečias skaitė paskaitą Prūsų paleografijos problemos, kurios klausėsi ir nemaža Instituto darbuotojų bei doktorantų. Gegužės 30 d. Instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje buvo sukvietas dialektologų pasitarimas, kuriame be Instituto darbuotojų dalyvavo ir doc. dr. Janina Švambarytė iš Šiaulių, dr. Zofija Babickienė iš Vilniaus universiteto, Gimtosios kalbos vyr. red. pavaduotoja Rita Urnėžiūtė ir kiti. Pasitarime svarstyti aktualūs tarmių medžiagos rinkimo metodikos, darbų derinimo, keitimosi informacija klausimai. Pasitarimui vadovavo dr. Kazys Morkūnas. Birželio 4 d. Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų instituto Lietuvių kalbos katedros ir Instituto Terminologijos skyriaus surengtoje tarptautinėje konferencijoje Technikos mokslų kalbos problemos pranešimus skaitė Stasys Keinys (Dėl terminologijos darbo supratimo), Kazimieras Gaivenis ir Angelė Kaulakienė (Kalbinis ir dalykinis technikos terminijos vertinimas), Nijolė Banevičienė (Technikos terminų standartų apibrėžimų ydos), Jolanta Gaivenytė (Lietuviškų ir angliškų keturžodžių technikos terminų struktūrų sugretinimas), Albina Auksoriūtė (Kai kurie sinonimijos atvejai naujausiuose kompiuterijos terminų žodynuose). Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė viešnios iš Latvijų kalbos instituto. Birželio 10 d. Mokslų akademijoje naują Lietuvos vardo kilmės hipotezę išdėstė habil. dr. Simas Karaliūnas. Diskusijai vadovavo profesorius Algirdas Sabaliauskas. Diskusijoje dalyvavo doc. dr. Romas Bატūra, dr. Artūras Dubonis, prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius ir kiti istorikai bei kalbininkai. Birželio 17 d. Lietuvių katalikų mokslų akademijos XVII suvažiavimo rytiniame posėdyje, kuriam vadovavo profesorė Birutė Ciplijauskaitė ir Zigmas Zinkevičius, pranešimą skaitė Juozas Karaciejus (Mėginimas norminti lietuvių rašytinę kalbą XVI amžiuje); popietiniame posėdyje, kuriam vadovavo daktarės Antanė Kučinskaitė ir Klementina Vosylyté, pranešimus skaitė Ona Aleknavičienė (Jono Bretkūno Postilės perikopių autorystės klausimu), Jolanta Gelumbec kaitė (Lotyniškos konstrukcijos Jono Bretkūno Evangelijos pagal Luką vertime) ir Milda Lučinskienė (Jono Jaknavičiaus Evangelijų 1647 m. ir 1705 m. leidimų palyginimas). Liepos 1 ir 2 d. Vilniaus pedagoginiame institute vyko Pasaulio lituanistų bendrijos konferencija Lituanistika pasaulyje šiandien: darbai ir problemos. Joje dalyvavo bei diskusijose kalbėjo ir Instituto mokslininkai. Rugpjūčio 20–23 d. Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos surengtoje Antrojoje baltų studijų Europoje konferencijoje Vertybės ir normos kintančioje visuomenėje (prof. Algirdas Sabaliauskas buvo jos programos komiteto narys) kalbotyros sekcijos pranešimų klausėsi ir diskusijose dalyvavo Instituto mokslininkai. 265 Rugsėjo 5–8 d. doktorantė Jolanta Gelumbeckaitė Heidelberge vykusiame Penktajame tarptautiniame liaudies ir vėlyvosios lotynų kalbos kongrese (V Internationaler Kongreß über Vulgär- und Spätlatein) skaitė pranešimą apie šventojo Jeronimo lotyniškų raštų kalbą (St. Jerome: Christian or Ciceronian Latin? Evidence from the Syntax of his Writings). Rugsėjo 22–25 d. Vytautas Zinkevičius dalyvavo Europos kalbinės komunikacijos asociacijos (European Speech Communication Association, ESCO) surengtoje Penktojoje Europos konferencijoje kalbinės komunikacijos ir technologijų klausimais (5th European Conference on Speech Communication and Technology). Konferencijoje buvo perskaitytas jo drauge su kolegomis danais Nielsu Ole Bernsenu, Hansu Dybkjæru ir Laila Dybkjær parengtas pranešimas apie dialogo sandaros ypatybes (Generality and Transferability. Two Issues in Putting a Dialog Evaluation Tool into Practical Use). Konferencija vyko Rodo (Rhodes) saloje Graikijoje. Spalio 3 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete Instituto Kalbos kultūros skyrius ir Universiteto Lietuvių kalbos katedra surengė Jono Jablonskio konferenciją Kalbos kultūra: tradicija ir dabartis. Trijuose konferencijos posėdžiuose kuriems pirmininkavo Pranas Kniūkšta ir Asta Kupčinskaitė, Aldona Paulauskienė ir Loreta Vaicekauskienė, Vitas Labutis ir Jurga Girčienė perskaityta trylika pranešimų. Iš Instituto pranešimus skaitė, į klausimus atsakė ir diskusijose dalyvavo Jurga Girčienė (Reikia naujo požiūrio į naująsias svetimybes), Pranas Kniūkšta (Tautinis, nacionalinis, valstybinis ir valstybės), Asta Kupčinskaitė (Tekstynų lingvistika ir/arba kompiuterinis autentiškosios kalbos tyrimas), Danguolė Mikulėnienė (Valstybinės kalbos taisyklingumo administracinė priežiūra), Rita Miliūnaitė (Nuo senojo prie naujojo KPP leidimo), Loreta Vaicekauskienė (Šnekamoji kalba tebelaukia savo eilės) ir Rasuolė Vladarskienė (Tikslumo sintaksinė raiška valstybės dokumentų kalboje). Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė mokslininkai iš Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Šiaulių universiteto, Kauno medicinos akademijos ir Kalbos inspekcijos. Kitoje Jono Jablonskio konferencijoje, įvyksiančioje ateinančiais metais, nutarta aptarti naujuosius kalbos reiškinius ir jų vertinimą. Spalio 7–9 d. Institutas drauge su Vilniaus universitetu ir Tarptautine baltistų asociacija surengė Aštuntąjį tarptautinį baltistų kongresą Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje. Kongresas skirtas pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo Katekizmo – 450 metų sukakčiai paminėti. Kongreso organizaciniame komitete (Pirmininkas – prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia) dirbo Instituto direktorius prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas (vicepirmininkas), prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas ir habil. dr. Simas Karaliūnas. Kongrese veikė penkios sekcijos: rašomosios kalbos, leksikologijos ir leksikografijos, etimologijos ir onomastikos, morfologijos ir sintaksės, fonetikos, fonologijos ir akcentologijos. Iš Instituto sekcijoms vadovavo Vytautas Ambrazas (Morfologijos ir sintaksės sekcijai, drauge su Audrone Kaukiene) ir Simas Karaliūnas (Etimo- 266 logijos ir onomastikos sekcijai, drauge su Pietru Umbertu Diniu). Vyko du plenariniai posėdžiai. Iš viso perskaityta per septyniasdešimt pranešimų. Į Kongresą atvyko mokslininkų iš dvylikos užsienio valstybių: Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Italijos, JAV, Olandijos, Šveicarijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos; Ukrainos. Kongrese pranešimus skaitė trylika Instituto darbuotojų (dvylika pranešimų): Ona Aleknavičienė (J. Bretkūno „Postilės“ perikopių autorystės klausimas), Saulius Ambrazas ir Vytautas Zinkevičius (Istorinis lietuvių kalbos žodynas ir senųjų raštų kompiuterizavimas), Vytautas Ambrazas (Versiniai XVI–XVII a. lietuviški raštai kaip istorinės sintaksės šaltiniai), Nijolė Čepienė (Jono Bretkūno Biblijos germanizmai), Kazimieras Garšva (Linkuvos šnektos fonetikos raida), Jolanta Gelumbeckaitė (Postpoziciniai vietininkai J. Bretkūno „Evangelijos pagal Luką“ vertime), Simas Karaliūnas (Etnonimo jotvingis struktūra ir kilmė), Gina Kavaliūnaitė (Olandiškojo šaltinio įtaka Samuelio Boguslavo Chylinskio Naujojo Testamento vertimui), Vilija Lazauskaitė (Dėl u-kamienių būdvardžių ir jų abstraktų su priesaga -umas šakninio kirčiavimo), Evija Lipartė (Par vācu valodas partikulierverbu tulkojumiem G. Manceļa darbose), Milda Lučinskienė (J. Jaknavičiaus 1647 m. ir 1705 m. „Evangelie polskie y litewskie“ kai kurie kalbos skirtumai), Danguolė Mikulėnienė (Dėl cirkumfleksinės metatonijos dvūriniuose). Kongreso dalyviams surengtas naujų baltistikos knygų pristatymas, kelionė po Anykščių literatūrines vietas. Spalio 16–18 d. Varšuvos ir Vilniaus universitetų surengtoje tarptautinėje konferencijoje Sociolingvistinės ir psicholingvistinės kalbinės situacijos Vilniuje ir Vilniaus krašte sąlygos (Socjo- i psycholingwistyczne uwarunkowania sytuacji językowej w Wilnie i na Wileńszczyźnie) Varšuvoje pranešimus skaitė Laima Grumadienė (Lietuvių ir slavų kalbų sąveika Pietryčių Lietuvoje) ir Edmundas Trumpa (Kai kurios Pelesos lietuvių tarmės ypatybės – Niektóre właściwości gwary litewskiej we wsi Pelesa). Į programą dar buvo įtraukti Alvyzo Vidugirio (Iš Vilniaus krašto lietuvių tarmių tyrimo istorijos) ir Nijolės Tuomienės (Kai kurie Ramaškonių kaimo lietuvių tarmės ypatumai) pranešimai. Spalio 31 d. doktorantė Ona Aleknavičienė Kultūros ir meno instituto surengtoje konferencijoje Žmogaus simbolinė samprata senojoje lietuvių kultūroje skaitė pranešimą Simbolinė žmogaus samprata Jono Bretkūno Postilėje. Lapkričio 20 d. Institute Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus jaunimo iniciatyva surengta Jaunųjų kalbininkų konferencija. Konferencijos organizacinė komisija: Daiva Atkočaitytė, Vilija Lazauskaitė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Trijuose konferencijos posėdžiuose perskaityta dvylika pranešimų, iš jų devyni – Instituto darbuotojų: Daivos Atkočaitytės (Šalutiniai kirčiai pietų žemaičių raseiniškių šnektose), Albinos Auksoriūtės (Terminologinis Lauryno Ivinskio palikimas), Laimučio Bilkio (Dėl prieššakninio u· supriešakėjimo reiškinių lietuvių helonimijoje), Vido Garliausko (Lietuviškos oikonimų lytys XVI–XIX a. istorijos šaltiniuose. Lietuviški žodžiai ir frazės XVI–XVII a. rankraščiuose), Vilijos Lazauskaitės (Dėl džūkybių pateikimo „Dabartinės lietu- 267 vių kalbos žodyne“), Astos Leskauskaitės (Dėl Kučiūnų šnektos balsinių fonemų sistemos), Vilijos Sakalauskienės (Valdžios semantika ir jos reiškimas lietuvių kalboje), Edmundo Trumpos (Kai kurios dzūkavimo raidos tendencijos Pelesos šnektoje), Loretos Vaičiulytės (Lietuvių kalbos dvivalenčių būdvardžių sintaksinė semantinė charakteristika). Pranešimus perskaitė ir svečiai: Romualdas Apanavičius (Idė. šaknies *tuer-2 pirminė semantinė reikšmė) iš Vilniaus universiteto, Asta Kazlauskienė (Atvirosios ir uždarosios galūnės balsių trukmė pietinių vakarų aukštaičių tarmėje) iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Everita Milčonoka (Daiktavardžių morfologiniai variantai G. Mancelio „Lettische postill“ (1654)) iš Latvų kalbos instituto (Ryga). Konferencijos pranešimų tezės išspausdintos atskiru leidiniu (jame įdėtos dar keturių, konferencijoje neperskaitytų, pranešimų santraukos). Gruodžio 11–12 d. Lietuvių kalbos draugijos Kretingoje surengtuose profesoriaus Antano Salio 95-osioms gimimo metinėms prisiminti skirtuose svarstymuose Lietuvių kalbos tyrimai ir dabartis doc. dr. Vytautas Vitkauskas perskaitė pranešimą Antano Salio bendrinės kalbos kūrimo ir stiprinimo principai. Doktorantų seminarai Kovo 4 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje Edmundas Trumpa Instituto darbuotojams pristatė pirmąjį Instituto kompiuterinį kompaktinį diską Lietuvių kalbos tarmės. Pelesa. Gegužės 22 d. Jolanta Gelumbeckaitė papasakojo apie Madride surengtą IX tarptautinį lotynų kalbotyros kolokviumą, kuriame jai teko skaityti pranešimą. Birželio 19 d. dr. Giedrius Subačius papasakojo apie lituanistiką Ilinojaus universitete Čikagoje. Rugsėjo 19 d. Danutė Liutkevičienė ir Ignas Urbonas papasakojo apie Penktąją ELSNET’o Europos vasaros mokyklą, skirtą kompiuterinės lingvistikos klausimams (ELSNET’s Fifth European Summer School on Language and Speech Communication Lexicon Development for Language and Speech Processing), šių metų liepos mėnesį surengtą Belgijoje, Leuveno universitete. Spalio 20 d. Milda Lučinskienė papasakojo apie tarptautinį seminarą Teksto įvairovė viduramžių tekstuose (Text Variety in the Witnesses of Medieval Texts) rugsėjo 21–23 d. įvykusį Sofijoje, Vytautas Zinkevičius – apie Europos kalbinės komunikacijos asociacijos (European Speech Communication Association, ESCO) rugsėjo 21–24 d. Rodo (Rhodes) saloje Graikijoje surengtą Penktąją Europos konferenciją kalbinės komunikacijos ir technologijų klausimais (5th European Conference on Speech Communication and Technology) ir Edmundas Trumpa – apie Varšuvos ir Vilniaus universitetų surengtą tarptautinę konferenciją Sociolingvistinės ir psicholingvistinės kalbinės situacijos Vilniuje ir Vil- 268 niaus krašte sąlygos (Socio- i psycholingwistyczne uwarunkowania sytuacji jęzkowej w Wilnie i na Wileńszczyźnie), spalio 16–18 d. įvykusią Varšuvoje. Gruodžio 4 d. dr. Nijolė Čepienė papasakojo apie Mažosios Lietuvos aktus Berlونو Slaptajame Prūsijos paveldo valstybės archyve, Albina Auksoriūtė – apie Lauryno Ivinskio rankraščius Krokuvos bibliotekose. Stažuotės, komandiruotės Balandžio 8 – birželio 30 d. habil. dr. Saulius Ambrazas stažavosi Stockholmo universiteto Baltų studijų departamente, vadovaujamame prof. Baibos Metuzalės–Kangerės. Stockholmo universiteto ir Karališkojoje bibliotekose jis studijavo savo moksliniam darbui reikalingą literatūrą, parašė straipsnį The derivative structure of substantives in Lithuanian and Latvian from the diachronic point of view. Stažuotę parėmė Švedijos institutas. Liepos 14–24 d. dr. Danutė Marija Liutkevičienė dalyvavo Penktojoje ELSNET’o Europos vasaros mokykloje, skirtoje kompiuterinės lingvistikos klausimams (ELSNET’s Fifth European Summer School on Language and Speech Communication „Lexicon Development for Language and Speech Processing“), vykusioje Belgijoje, Leveno universitete. Pagrindinės mokykloje nagrinėtos temos – leksikos duomenų formalizavimas ir pateikimas, vidinė leksikono struktūra, mašininis kalbos atpažinimas, sintaksės ir leksikono ryšys, mašininio vertimo problemos. Mokslinei klausėsi paskaitų, dalinosi patirtimi, užmezgė ryšius su kolegomis iš kitų šalių. Rugpjūčio – rugsėjo mėn. habil. dr. Simas Karaliūnas su Kasa im. Józefa Mianowskiego – Fundacja popierania nauki stipendija stažavosi Jogailos universitete Krokuvoje. Universiteto bibliotekoje jis rinko medžiagą planinėms temoms, studijavo mokslinę literatūrą. Nuo spalio 8 d. Instituto doktorantė Evija Lipartė stažavosi Leipzigo universitete. Rugsėjo 21–23 d. doktorantė Milda Lučinskienė dalyvavo Bulgarijos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos instituto surengtame tarptautiniame seminare Teksto įvairovė viduramžių tekstuose (Text Variety in the Witnesses of Medieval Texts) Sofijoje. Seminare klausytojams ji perskaitė pranešimą XVI–XVII a. senųjų lietuviškų raštų kompiuterizavimas (Computerisation of the Old 16th–17th Centuries Lithuanian Scripts), kuriame pristatė Instituto senųjų raštų kompiuterizavimo grupės darbą. Seminare skaityti pranešimai bus išleisti atskiru leidiniu. Lapkričio 16–22 d. dr. Nijolė Čepienė Vokietijoje, Slaptajame Prūsijos kultūros paveldo valstybės archyve Berlyne rinko Mažosios Lietuvos aktų asmenvardžius ir vietovardžius, nagrinėjo specialiąją ten esančią literatūrą. 269 Lapkričio 24–30 d. Instituto doktorantė Albina Aukšoriūtė viešėjo Slavistikos instituto filiale Krokuvoje. Lenkijos MA bibliotekoje ji tyrė Lauryno Ivinskio rankraščius (Prigimt umenę, lenkų–lietuvių kalbų žodyną, lietuvių kalbos gramatikos lenteles). Kiti renginiai Gegužės 21 d. Kalbos kultūros skyriaus darbuotojai pakvietė kolegas į 69-ojo Kalbos kultūros sąsiuvinio pristatymą. Links­mame sambūryje naująjį sąsiuvinį apibūdino jo atsakomasis redaktorius dr. Pranas Kniūkšta ir sudarytoja bei parengėja Albina Bataitytė. Liepos 3 d. surengtas 1997 m. I pusmetį išėjusių Instituto leidinių pristatymas. Buvo pristatyti šie leidiniai: Lithuanian grammar. Ed. by Vytautas Ambrazas; Laima Grumadienė, Vida Žilinskienė. Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas; Ona Vaičiulytė-Romančuk. Tikrininiai vardai Gervėčių apylinkių tarmėje. Pavardės ir mikrotoponimai. Ats. red. Elena Valiulytė; Lietuvių kalbotyros klausimai 37. Leksikografijos ir leksikologijos problemos / Tomą sudarė Irena Erm anytė, Aldona Kalunienė (ats. sekretorė), Gertrūda Naktinienė, Vytautas Vitkauskas; Kalbos kultūra 69. Ats. red. Pranas Kniūkšta; Terminologija 3. Ats. red. Kazys Gaivenis; Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa. Sociolingvistika. Sudarė Valerijus Čekmonas, Laima Grumadienė. Ats. red. Kazys Morkūnas. Apie numatomus išleisti veikalus pasakojo Leidybos grupės vadovė Audronė Stanislovaitienė. Renginį vedė Instituto direktorius Algirdas Sabaliauskas. Spalio 1–4 d. Instituto leidykla dalyvavo Lietuvos technikos bibliotekos surengtoje knygų mugėje. Instituto knygų deramų pristatymu mugėje rūpinosi leidyklos vedėja Audronė Stanislovaitienė. Parengtas reklaminis leidyklos lankstinukas, informacija apie leidyklą išspausdinta mugės kataloge. Instituto svečiai Kovo 4 d. Institute lankėsi Kanados lietuvių bendruomenės prezidentas Algirdas K. Vaičiūnas. Svečį sutiko Instituto direktorius Algirdas Sabaliauskas. Balandžio 23 d. Institute viešėjo profesorius Guido Michelini. LLTI salėje jis skaitė paskaitą apie Martyno Mažvydo giesmių santykį su originalais ir tolesnes jo raštų kalbos tyrimo perspektyvas. Liepos 3 ir gruodžio 8–10 d. Institute lankėsi profesorius Anatolij Nepokapnyj iš Ukrainos MA A. Potebnios kalbotyros instituto. Svečias domėjosi naujausiais Instituto leidiniais, buvo aptarti tolesnio abiejų institucijų mokslinio bendradarbiavimo reikalai. 270 Rugpjūčio 19 d. Institute lankėsi Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos fakulteto aspirantas Aleksej Andronov. Svečias domėjosi Instituto mokslininkų dirbamais darbais ir naujausiais leidiniais. Rugsėjo 3 ir 4 d. Institute viešėjo Konstanco universiteto mokslinis darbuotojas dr. Björn Wiemer. Svečias domėjosi Institute dirbamais darbais ir naujausiais Instituto leidiniais. Rugsėjo 4 d. Institute lankėsi vengrų kilmės filologas Vengrijos MA Literatūros instituto centrinės ir Rytų Europos skyriaus vadovas, lietuvių literatūros vertėjas Endre Bojtár su žmona. Su svečiu susitiko Instituto direktorius Algirdas Sabaliauskas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Leonardas Sauka. Rugsėjo 15–19 d. Institute stažavosi prof. Ewa Rzetelska-Feleszko iš Lenkijos MA Slavistikos instituto Varšuvoje. Viešnia iš Vardyno skyriaus kartotekos rinko medžiagą savo moksliniam darbui, konsultavosi su šio skyriaus specialistais. Rugsėjo 17 d. Institutą aplankė Prezidento patarėjas Algirdas Matulionis. Svečias apžiūrėjo naujojo Instituto pastato su lituanistikos fondais statybas, domėjosi Instituto darbais ir rūpesčiais. Spalio 2, 6 d. Institute viešėjo Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto vadovas profesorius Jochen Dieter Range. Svečias susitiko su Instituto direkcija bei Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus mokslininkais. Buvo aptarti konkretūs 1998 metų darbai vykdant pasirašytąją Instituto ir Universiteto mokslinio bendradarbiavimo sutartį: pavasarį surengti seminarą senųjų raštų kalbos duomenų kompiuterinio banko kūrimo klausimais; keistis stažuotojais–senųjų lietuviškų raštų kalbos tyrėjais; Jono Bretkūno mirties metinių proga 2002 metais surengti tarptautinę konferenciją XVI–XVII a. Mažosios Lietuvos kalbos ir kultūros tema; bendradarbiauti renkant Mažosios Lietuvos vardyno medžiagą. Spalio 2 d. Institute lankėsi šveicarų kalbininkas, profesoriaus J. P. Loche rio mokinys Bernhard Wälchli. Kalbininkas ypač domisi latvių ir lyvių kalbų santykiais. Šiai problemai skirtas jo magistro darbas. Gražiai kalba lietuviškai. Spalio 6 d. Institute viešėjo kalbininkai Alessandro Parenti (Florence), Nikolai Mikhailov (Pisa), Aleksej Andronov (Sankt Peterburg). Su svečiais baltistikos klausimais kalbėjosi Algirdas Sabaliauskas ir Kazys Morkūnas. Spalio 9 d. Institute svečiavosi Pietro Umberto Dini, kalbininkas iš Italijos, šiuo metu besistažuojantis pas profesorių W. P. Schmidą Vokietijoje. Jis yra vienas iš periodinio kalbotyros leidinio Res Balticae leidėjų. Svečias domėjosi naujausiais Instituto leidiniais, tolesnio bendradarbiavimo klausimais. Spalio 10 d. Institute lankėsi kalbininkė iš Maskvos Džoja Edelman. Su viešnia bendravo Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas ir Algirdas Sabaliauskas. Viešniai padovanota naujausių Instituto leidinių. 271 Spalio 13 d. Institute lankėsi Krokuvos universiteto profesorius Wojciech Smoczyński. Svečias domėjosi Instituto moksliniu darbu ir naujausiais leidiniais. Spalio 22 d. Institutą aplankė profesorius Reiner Eckert iš Vokietijos. Svečiui Vilniaus universiteto senatas spalio 21 d. suteikė Garbės Daktaro vardą. Institute su svečiu kalbėtasi indoeuropeistikos, ypač baltistikos, Vokietijoje ir Lietuvoje klausimais, jam įteikti naujausi Instituto leidiniai. Spalio 28 d. Institute lankėsi profesorius Antanas Klimas iš Rochesterio universiteto. Jam buvo įteikti naujausi Instituto leidiniai. Profesorius visą mėnesį viešėjo Lietuvoje, dalyvavo Tarptautiniame baltistų kongrese. Lapkričio 11 d. Institute viešėjo ekspertų grupės, vertinusios mokslinę Instituto veiklą, vadovas prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius ir nariai prof. habil. dr. Juozas Kulys bei doc. dr. Alfredas Bumblauskas. Svečiai susitiko su direkcija, skyrių vadovais, mokslininkais ir doktorantais. Svarstyti humanitarinių mokslų vertinimo kriterijai bei prioritetai, Instituto mokslinis darbas. Lapkričio 21 d. Institute lankėsi žinomas japonų baltistas, lietuvių literatūros į japonų kalbą vertėjas Tokijo Keizai universiteto profesorius Ikuo Murata. Lapkričio 30 d. Institute viešėjo Magdalena Michałowska iš Varšuvos Slavistikos instituto. Gruodžio 8–9 d. Institute lankėsi Lenkijos kalbininkai Romanas Roszko ir Danutā Roszko. Lietuvių kalbotyros klausimams jie įteikė straipsnį. Apsikeista Instituto ir Varšuvos Slavistikos instituto leidiniais. Žmonės ir datos Vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Instituto direktorius habil. dr. Algirdas Sabaliauskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Kovo 7 d. Mokslų akademijos rūmuose Lietuvių kalbos žodyno 7–16 tomų autoriams ir redaktoriams Irenai Erm antytei, Sofijai Kėzytei, Jonui Paulauskui, Kaziui Ulvydui, Vytautui Vitkauskui, Klementinai Vosylytei, Angelei Vilutytei-Rimševičienei, Kazimierui Pakalkai Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis įteikė 1996 m. Lietuvos Respublikos mokslo premijas ir laureato diplomus. Kovo 26 d. dr. Juozui Karaciejui Vytauto Didžiojo universitetas suteikė docento pedagoginį mokslo vardą. Balandžio 30 d. habil. dr. Algirdui Sabaliauskui Vilniaus pedagoginis universitetas suteikė profesoriaus pedagoginį mokslo vardą. Liepos 3 d. Žodynų skyriuje gražios sukakties proga kolegos pasveikino dr. Ireną Erm anytę. 272 Lapkričio 21 d. Žodynų skyriuje paminėta vienos garbingiausių Lietuvių kalbos žodyno darbininkių – Bronės Vosylytės šimto metų sukaktis. Padėta gėlių ant sukaktuvininkės kapo Saulės kapinėse. Lapkričio 23 d. švento Mikalojaus bažnyčioje velionės gimtadienio intencija paaukotos šventos mišios. Leidyba 1997 m. išėjo šie Instituto leidiniai: Vytautas Ambrazas, Emma Geniušienė, Aleksas Girdenis, Nijolė Sližienė, Dalija Tekorienė, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Lithuanian grammar. Ed. by Vytautas Ambrazas. – V.: Baltos lankos. – 1997. – 802 p. Jaunųjų kalbininkų konferencija (Konferencijos pranešimų tezės. 1997 m. lapkričio 20 d.) / Org. komisija: Daiva Atkočaitytė, Vilija Lazauskaitė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. – V.: Lietuvių k. inst. – 1997. – 24 p. – 170 egz. Jono Jablonskio konferencija: Kalbos kultūra. Tradicija ir dabartis (Pranešimų tezės. Vilnius, 1997 m. spalio 3 d.) / Red. Pranas Kniūkšta; Spaudai rengė Dana Vainauskienė, Ramunė Vaskelaitė. – V.: Lietuvių k. inst. – 1997. – 26 p. – 100 egz. Kalbos kultūra / Red. kolegija: Vytautas Ambrazas, Kazys Gaivenis, Pranas Kniūkšta (ats. red.), Vitalija Maciejauskienė, Rita Miliūnaitė, Gertrūda Naktinienė, Aldonas Pupkis. Sąsiuvinį sudarė ir spaudai rengė Albina Bataitytė. V.: Lietuvių k. inst. – 1997. – [Sąs.] 69. – 122 p. – 1500 egz. Kalbos kultūra / Red. kolegija: Vytautas Ambrazas, Kazys Gaivenis, Pranas Kniūkšta (ats. red.), Vilija Maciejauskienė, Rita Miliūnaitė, Gertrūda Naktinienė, Aldonas Pupkis. Sąsiuvinį sudarė ir spaudai rengė Albina Bataitytė. V.: Lietuvių k. inst. – 1997. – [Sąs.] 70. – 116 p. – 1500 egz. Kalbos patarimų informacinis biuletenis I. 1995 m. sausis–birželis. Redagavo Rita Miliūnaitė, spaudai rengė Janina Vileikienė. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. – 1997. – 56 p. – 500 egz. Kalbos patarimų informacinis biuletenis II. 1995 m. liepa–gruodis. Redagavo Rita Miliūnaitė, spaudai rengė Janina Vileikienė. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. – 1997. – 64 p. – 500 egz. Kalbos patarimų informacinis biuletenis III. 1996 m. sausis–birželis. Redagavo Rita Miliūnaitė, spaudai rengė Janina Vileikienė. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. – 1997. – 48 p. – 500 egz. Simas Karaliūnas. Kalba ir visuomenė. Psichosociologiniai ir komunikaciniai kalbos vartojimo bruožai. – V.: Lietuvių k. inst. – 1997. – 440 p. – 600 egz. Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas. Dieveniškių šnektos tekstai. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. – 1997. – 192 p. 273 Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa. Sociolingvistika. Sudarė Valerijus Čekmonas, Laima Grumadienė. Ats. red. Kazys Morkūnas. – V.: Lietuvių kalbos instituto leidykla. – 1997. – 32 p. – 300 egz. Lietuvių kalbos žodynas. T. 18: Vali – vėsus / Vyr. red. Vytautas Vitkauskas; Red. kolegija: Jonas Paulauskas, Rimutė Petrokienė, Dovilė Svetikienė, Vytautas Vitkauskas. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. – 1997 – XXII, 986 p. – 3000 egz. Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 37: Leksikografijos ir leksikologijos problemos / Tomą sudarė Irena Erm… Pranas Kniūkšta, Antanas Lyberis. Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas (5-asis leidimas). – K.: „Šviesa“. – 1997. – 367 p. Lietuvių tarmių tekstai. Red. Vytautas Vitkauskas. [Sąs.] 2: Vilniaus miesto senųjų gyventojų šnekta. Parengė Elena Grinaveckienė ir Vytautas Vitkauskas. – V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla. – 1997. – 55 p. – 1000 egz. Martynas Mažvydas. Kalėdų giesmės. Parengė Juozas Karaciejus. – V.: „Vyturio“ l-kla. – 1997. – 125 p. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba: teisės aktų rinkinys. Sudarė Danguolė Mikulėnienė, Jūratė Palionytė. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst. – 1997. – 74(2) p. – 4000 egz. Artūras Judžentis 275