scieee Open visual document viewer

Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas (pirmieji tyrimo rezultatai)

Vida Žilinskienė

Full text

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIX (1998) Vida ŽILINSKIENĖ Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius DAŽNINIS DABARTINĖS RAŠOMOSIOS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (pirmieji tyrimo rezultatai) Jau funkcionuoja kompiuterinis dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kal- bos žodynas, sudarytas iš keturių funkcinių stilių (beletristikos, publicistikos, mokslo ir dalykinio) medžiagos. Plačiau apie žodyno rengimo metodiką ir prin- cipus žr. straipsnyje (Grumadienė 1995). Kurios nors kalbos, tam tikro funkcinio stiliaus, rašytojo ar kokio nors kūri- nio leksikos įvairovė yra įvertinama vadinamuoju iteracijos koeficientu (žodžių pavartojimų ir žodžių santykiu), kuris tuo pačiu reiškia ir vidutinį žodžio dažnį tekste. Atlikti skaičiavimai rodo, kad minėtųjų stilių ir visos lietuvių kalbos ite- racijos koeficientas yra: beletristikos — 9,53, publicistikos — 10,51, mokslo — 12,63, dalykinio — 20,78, visos kalbos — 20,06. Kuo šis koeficientas mažesnis, tuo tiek pat žodžių pavartojimų (mūsų atveju tirta po 300000 žodžių pavartojimų iš kiekvieno funkcinio stiliaus tekstų) turin- čiuose tekstuose rasta daugiau skirtingų žodžių, tuo to stiliaus leksika įvairesnė. Iš pateiktų skaičių labai aiškiai matyti, kad: 1) beletristikos leksika dukart įvai- resnė už dalykinio stiliaus, 2) beletristikos, publicistikos ir net mokslo stilių leksikos įvairovė gana artima. Tirtuose tekstuose rastų žodžių formų įvairovę galime lyginti gretindami at- skirų stilių žodžių pavartojimų ir žodžių formų santykį: beletristikos — 4,34, publicistikos — 4,48, mokslo — 4,83, dalykinio — 7,29, visos kalbos — 7,16. Šie skaičiai irgi akivaizdžiai rodo, kad: 1) įvairesnių gramatinių formų varto- jama beletristikos, publicistikos ir mokslo stiliuose, 2) šiuo požiūriu nuo kitų stilių taip pat gerokai skiriasi dalykinis stilius. 219 Kadangi turime pagal tą pačią metodiką parengtą lietuvių publicistikos daž- ninį žodyną (Žilinskienė 1990), skaičiuotą iš 1973-74 m. laikraščių ir žurnalų tekstų, ir latvių publicistikos dažninį žodyną (Jakubaite 1969), skaičiuotą iš 1966- 67 m. tekstų, tai galime palyginti jų iteracijos koeficientus: 1993-95 m. lietuvių publicistikos - 10,51, 1973-74 m. lietuviy publicistikos - 15,38, 1966-67 m. latvių publicistikos — 18,60. Šie koeficientai aiškiai rodo, kad dabartinės lietuvių publicistikos leksika yra įvairesnė negu prieš dvidešimt metų buvusios lietuvių publicistikos leksika arba beveik prieš trisdešimt metų — latvių publicistikos leksika. Palyginkime atskirų stilių ir visos kalbos dažniausių žodžių dešimtukus (žr. 1 lentelę; joje ir kitose lentelėse šalia žodžio esantis skaičius reiškia to žodžio dažnį). 1 lentelė. Atskirų stilių dažniausių žodžių dešimtukai beletristika publicistika mokslo dalykinis visos kalbos ir* 11442 ir* 9743 ir* 11140 ir* 10990 ir* 43315 jis 9634 buti 5825 būti 6294 būti 5138 jis 24613 aš 4580 jis 5824 jis 4692 jis 4463 būti 21366 į 4216 tas 3487 tas 2783 tas 3286 tas 13528 buti 4109 kad* 3235 šis 2138 kuris 2273 į 10715 tas 3972 į 2719 kuris 2054 Lietuva 2195 kad* 9877 0* 2822 aš 2602 į 1941 šis 2135 aš 9025 kad* 2811 kuris 1985 kad* 1844 kad* 1992 kuris 7610 kaip 2219 o* 1904 su 1838 ar 1903 iš 7162 kas 2136 su 1897 iš 1647 į 1839 su 7034 Žodžių, 1 lentelėje pažymėtų žvaigždute (*), dažnis skiriasi nuo tų pačių žodžių dažnio, pateikto tezėse (Žilinskienė 1995), nes čia yra pateikiamas ben- dras konkrečios leksemos dažnis, o tezėse pateiktas atitinkamos leksemos, tir- tuose tekstuose einančios tik jungtuku, dažnis. Iš 1 lentelės aiškiai matyti, kad: 1) į pirmąjį dažniausių žodžių dešimtuką pateko tarnybinės kalbos dalys, įvardžiai, kurie statistiniu požiūriu paprastai elgiasi kaip tarnybinės kalbos dalys, ir veiksmažodis būti, kuris tekste dažnai vartojamas kaip pagalbinis veiksmažodis, 2) pirmajame dažniausių žodžių de- 220 šimtuke šeši žodžiai (ir, jis, būti, tas, kad, į) yra tie patys, tik skiriasi jų rangai (pozicijų numeriai dažnių sąrašuose), aišku, išskyrus ir, 3) yra tik vienas kon- krečią reikšmę turintis žodis Lietuva dalykinio stiliaus dažniausių žodžių de- šimtuke. Palyginkime dabartinės, senesnės lietuvių kalbos publicistikos ir latvių kal- bos publicistikos dažniausių žodžių dvidešimtukus (žr. 2 lentelę). 2 lentelė. Lietuvių ir latvių publicistikos dažniausi žodžiai 1993-95 m. 1973-74 m. latvių publicistika publicistika publicistika ir 9743 ir 11890 un 10401 būti 5825 jis 5733 būt 6395 jis 5824 būti 4167 tas 5244 tas 3487 tas 3939 ar 3631 kad 3235 į 2614 par 3546 į 2719 aš 2461 kas 3119 aš 2602 kad 2455 vinš 2610 kuris 1985 kuris 2394 no 2342 0 1904 su 2046 ka 2325 su 1897 šis 2024 ari 2304 iš 1890 visas 1825 šis 2275 Lietuva 1839 darbas 1759 darbs 2059 Sis 1715 iš 1602 mes 2030 visas 1517 kaip 1594 gads 1789 savas 1463 metai 1563 bet 1643 bet 1273 o 1538 uz 1630 žmogus 1271 žmogus 1421 ka 1609 ar 1213 ne 1389 viss 1601 metai 1302 tik 1277 padome 1386 apie 1165 savo 1263 savs 1349 Lygindami abiejų periodų lietuvių publicistiką, matome, kad pačių dažniau- sių žodžių vartojimo dažnis labai panašus, tik trys žodžiai (bet, ar, apie), esantys 221 dabartinės publicistikos pirmajame dvidešimtuke, yra pasistūmėję žemiau anks- tesnėje publicistikoje (bet yra 22-oje, ar — 39-oje, apie — 26-oje pozicijoje) (Ži- linskienė 1990), o žodis Lietuva ankstesnėje publicistikoje buvo užšifruotas kaip valstybės pavadinimas ir ten buvo skaičiuotas tik atskirų tikrinių žodžių grupių (pvz., vardų, pavardžių, valstybių pavadinimų, vandenvardžių ir t.t.) bendras dažnis, todėl žodžių žodyne mažėjančio dažnio tvarka nėra įrašytas. Tvarkant dabartinę publicistiką savo yra laikytas įvardžio savas kilmininku ir, aišku, kad tada fiksuota leksema savas, o taip perskaičiavus ankstesnę publicistiką savas būtų turėjęs dažnį 1461 ir būtų atsidūręs 17-oje pozicijoje. Be to, reika pastebė- ti, kad antrajame dažniausių žodžių dešimtuke jau atsirado ir daiktavardžių (me- tai, žmogus), tik darbas dabartinėje publicistikoje pasistūmė į trečiąjį dešimtu- ką. Lygindami su latvių publicistika, galime matyti, kad į pirmąjį dešimtuką pa- teko dauguma tokių pačių tarnybines funkcijas atliekančių žodžių, tie patys ir du dažniausi daiktavardžiai, tik latvių padome dar labai dažnas (ankstesnėje lietuvių publicistikoje taryba pasikartojo 455, o dabartinėje — 137 kartus). Palyginkime visų keturių stilių ir visos kalbos pirmajame dažniausių žodžių šimte esančius daiktavardžius, būdvardžius, skaitvardžius, veiksmažodžius ir prie- veiksmius (žr. 3 lentelę). 3 lentelė. Atskirų stilių dažniausi vardažodžiai, veiksmažodžiai ir prieveiksmiai beletristika| publicistika mokslo dalykinis visos kalbos žmogus Lietuva darbas Lietuva Lietuva akis žmogus sistema darbas darbas ranka metai Lietuva dokumentas žmogus galva darbas žmogus straipsnis metai diena šalis tyrimas respublika teisė laikas diena dalis teisė dokumentas namas metas metas asmuo laikas žodis valstybė procesas įmonė diena vyras žemė elementas įstatymas valstybė kartas Vilnius medžiaga pirmininkas respublika darbas laikas vanduo valstybė dalis vaikas gyvenimas laikas įstaiga įstatymas tėvas mokykla metai organizacija straipsnis koja Rusija kultūra kalba įmonė 222 beletristika| publicistika mokslo dalykinis visos kalbos metas vaikas duomuo dalis žodis moteris lietuvis lietuvis žodis kalba gyvenimas įmonė sąlyga deputatas šalis langas kartas būdas teismas asmuo bankas skaičius komisija sistema įstatymas reikšmė klausimas kartas pasaulis atvejis byla žemė namas kalba nutarimas metas ūkis mokslas tvarka vieta Europa forma prekė gyvenimas dalis grupė taryba miestas paviršius šalis metodas darbuotojas rezultatas narys veikla žmogus problema atvejis vieta vyriausybė savybė pažeidimas priemonė diena projektas bankas posėdis forma sutartis laikas kaina didelis didelis didelis valstybinis didelis geras naujas įvairus aukštas naujas geras pagrindinis administracinis aukštas svarbus naujas pagrindinis svarbus svarbus 223 beletristika| publicistika mokslo dalykinis visos kalbos bendras socialinis vienas vienas vienas vienas vienas du pirmas pirmas pirmas pirmas du du du du trys būti būti būti būti būti galėti turėti galėti turėti galėti nebūti galėti turėti galėti turėti turėti nebūti nebūti reikėti nebūti sakyti sakyti sudaryti nebūti reikėti žinoti reikėti naudoti numatyti žinoti eiti nustatyti norėti nustatyti norėti norėti imti sudaryti reikėti sakyti pasakyti gauti žiūrėti negalėti negalėti matyti atrodyti taip labai labai taip pat labai labai dabar daug daug daug daug taip todėl taip dar kur todėl dažnai dabar taip čia čia todėl jau ten dar dažnai dabar gerai jau čia tada taip pat kur todėl tik Kaip ir reikėjo tikėtis, iš pirmojo šimto dažniausių Žodžių aiškėja, kad pir- miausia skiriasi beletristika nuo negrožinių stilių: 1) beletristikoje mažiausia daiktavardžių (jų yra 18) ir būdvardžių (jų yra 2) bei dukart daugiau veiksmažo- džių (yra 15), 2) beletristikai artimesnė publicistika tiek kalbos dalių santykiu, tiek konkrečių leksemų atžvilgiu (pvz., namas, kartas, vaikas, gyvenimas, geras, sakyti, čia yra tik šių stilių dažniausių žodžių pirmajame šimte). Kelios lekse- mos yra tos pačios visų stilių dažniausių žodžių pirmajame šimte: žmogus, dar- bas, laikas, būti, galėti, nebūti, turėti. Iš pirmojo šimto dažniausių daiktavar- džių jau nesunkiai būtų galima pasakyti, iš kokio stiliaus tekstų šie žodžiai iš- rinkti. Pvz., niekaip neįmanoma įsivaizduoti, kad beletristikoje būtų dažni žo- džiai tyrimas, procesas, elementas, duomuo, sąlyga, reikšmė, forma, lygiai kaip ir neįmanoma įsivaizduoti, kad akis, ranka, galva, vaikas, tévas ir pan. dažnai pasikartotų mokslo stiliaus kalboje. Tokie žodžiai gali būti dažni tik nebent vie- noje kokioje nors konkrečioje imtyje, kurioje būtent tik apie tai rašoma. Be to, labai akivaizdu, kad pirmojo dažniausių žodžių šimto veiksmažodžiai yra labai bendros reikšmės ir tekstuose dažniausiai funkcionuoja kaip pagalbiniai veiks- mazodziai. Palyginkime dabartinės, ankstesnės lietuvių kalbos publicistikos ir latvių kal- bos publicistikos pirmajame dažniausių žodžių šimte esančius daiktavardžius, būdvardžius, skaitvardžius ir veiksmažodžius (žr. 4 lentelę). 4 lentelė. Lietuvių ir latvių publicistikos dažniausi vardažodžiai ir veiksmažodžiai 1993-95 m. 1973-74 m. latvių publicistika publicistika publicistika Lietuva darbas darbs žmogus metai gads metai žmogus padome + darbas mokykla cilvėks šalis šalis laiks diena kartas partija metas respublika tauta valstybė ūkis valsts žemė diena diena Vilnius gyvenimas respublika laikas filmas zeme gyvenimas rajonas vieta mokykla laikas skola Rusija miestas rūpnica vaikas mokslas rajons lietuvis žemė dzive 225 1993-95 m. 1973-74 m. latvių publicistika publicistika publicistika įmonė vaikas pilsėta kartas liaudis jautajums bankas taryba organizacija įstatymas klausimas reizę pasaulis pasaulis komiteja namas vieta uznémums ūkis metas pasaule Europa mokytojas vards dalis gamyba cina miestas organizacija uzdevums sportas maciba studentas spėks moteris stradnieks didelis naujas jauns naujas didelis liels geras geras labs svarbus tarybinis augsts svarbus jaunas aukštas socialistinis tikras vienas vienas pirmais pirmas pirmas viens du divi trys otrs būti būti būt turėti turėti nebūt galėti galėti varét nebūti reikėti klūt sakyti nebūti notikt reikėti žinoti stradat dirbti sakt kalbėti dot norėti sakyti Šis lyginimas kaip tik ir rodo, kokios leksemos būdingiausios publicistikai, t.y. kokios leksemos yra dažnos ir abiejų periodų lietuvių publicistikoje, ir latvių 226 publicistikoje. Pagaliau tam tikros dažnos leksemos (pvz., tik dabartinėje publi- cistikoje tarp dažniausių žodžių jau atsidūrė bankas, įstatymas, o ankstesnėje publicistikoje buvo tarybinis, socialistinis) rodo atitinkamo laikotarpio politi- nius ir ekonominius aspektus. Šiame tyrime naudotasi kompiuterinio Dažninio dabartinės rašomosios lie- tuvių kalbos žodyno, kuris buvo sudarytas remiant Lietuvos mokslo ir studijų fondui, medžiaga. Gauta 1998 06 26 LITERATŪRA Grumadienė L. 1995: Dabartinės rašomosios lietuvių kalbos dažnumų žodynas: sandara ir darbo eiga. — Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai. Konferencijos pranešimų tezės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 18-19. Jakubaite T 1969: Jakubaite T, Gulevska D., Ozola V, Prūse R., Rubina A, Sika N. Latviešu valodas biežuma vardnica. 2, Riga: Zinatne. Žilinskienė V.1990: Lietuvių kalbos dažninis žodynas, Vilnius: Mokslas, 176. Žilinskienė V. 1995: Rašomosios lietuvių kalbos dažninis žodynas. — Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai. Konferencijos pranešimų tezės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 33-34. HAUFIGKEITSWORTERBUCH DER LITAUISCHEN SCHRIFTSPRACHE (erste Forschungsresultate) Zusammenfassung Dieser Beitrag bietet die Einschatzung der Haufigkeit der Worter in der Lexik der verschiedenen funktionalen Stile der gegenwartigenlitauischen Schriftsprache nach Iterationskoefizienten, wobei auf das Verhaltnis der Wortformen in den Stilgattungen hingewiesen wird. Verglichen werden, die gebrauchlichsten Wėrter in den Stilgattungen und die gebrauchlichsten in der litauischen Publizistik 1993-1995 bzw. 1973-1974 sowie in der lettischen Publizistik. Der Vergleich zeigt, welche Lexeme fiir die Publizistik besonders kennzeichnend sind und wie sie die politischen bzw. wirtschaftlichen Aspekte einer gewissen Zeitperiode widerspiegeln. 227