Lietuvių rašomosios kalbos ir tarmių santykis XVIII a. LDK

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIX (1998) Jonas PALIONIS Vilniaus universitetas LIETUVIU RASOMOSIOS KALBOS IR TARMIU SANTYKIS XVIII a. LDK § 1. Baznytinés rasomosios koiné kirimosi pradzia LDK Jau kalbant apie lietuviy raSomosios kalbos ir tarmiy santykj XVII a. Rytu Prisijoje buvo uzsiminta, kad ligi Sio amZiaus lietuviy raSomosios kalbos raidoje LDK i8siskyré dvi at8akos: vidurieti8koji ir rytietikoji — dzikiskoji'. Bet nuo XVIII a. pradzios pastaroji akivaizdZiai éme nykti ir jos vietoj isigaleti vidurieti8koji arba, tiksliau sakant, vidurio auk&tai¢iy tarmés pagrindu kurtis tam tikra baznytiné raSomoji koine’. Sitokios koiné kiirimasi galima sieti jau su XVII a. antrosios pusés kédaini8kiy kalvinisty leidiniais, kuriuose vidurio aukstaiciy Snekty fonetika ir morfologija atmie’ta retkarCiais pasitaikanCiomis zemaiciy bei pazemaités vakary auk&taiciy Snekty lytimis’. Taciau ypa¢ rySkiai atsispindi tokios koiné krimasis 1705 m. evangeliju (,,Ewanielie Polskie y Litewskie“) leidime, kuriame didZioji dalis ankstesniyjy leidimy rytietiskyjy bei dziikiSkujy lyciy buvo pakeistos vidurietiskosiomis. Pavyzdziui, jame suvidurietintos lytys su rytietiskais puntininkiSkais dvibalsiais [wm], [un], [im], [in], plg. 1690 m. leidimo n. sg. m. fumdinikas 78,7, g. pl. duntu 31,19, Vnt untros 14,5, Vat pinktos 33,4... ir 1705 m. leidimo famdinikas 71,8, dantu 27,18, Ant antros 11,24, Ant penktos 29,2... Jame suvidurietintos (resp. suvakarietintos) taip pat rytietiskos bei dziiki8kos vnsk. galininko galinés, plg. 1690 m. leidimo gieru 28,8, runku 29,9, galiby 17,9, fwayzdy 21,8... ir 1705 m. leidimo gierq 24,2, rankg 25,12, galibe 14,12, fway3de 18,2-3... Plg. dar 1690 m. leidimo i. sg. duonu 46,7, fu giedu 126,7, fu galiby didzu 4,4-S... ir 1705 m. leidimo duona 41,6, fu gieda 119,24, fu galibe didyia 2,3..., 1690 m. leidimo in. sg. kami 215,5,mielty 135,2, jiwati 174.5... ir 1705 m. leidimo kame 201,5, mielte 127,14, fiwate 163,16... Be to, 1705 m. leidime jungtukas adunt reguliariai kei¢iamas j idant, prielinksnis bei prieSdeélis azu 1 'Palionis J. Lietuviy rasomosios kalbos ir tarmiy santykis XVITa. Rytu Prisijoje. -LKK XXXVIII, 38-62. 27. Zinkeviéius jq vadina neapibréztu ir netiksliu ,,tradicinés rasty kalbos“ terminu, Zr. jo Lietuviy kalbos istorija“ 4, Vilnius: Mokslas,1990, 24 ir kitur. 3 Plagiau Zr. Palionis J. Lietuviy literatiriné kalba XVI-XVII a., Vilnius: Mintis, 1967, 7577. Kadangi 1781 m. bene Mykolo Cerausko kiek paredaguotame (daugiausia raSybos ir skyrybos atzvilgiu) ,,Knigos Nobaznistes Krikscioniszkos“ leidime kalba i8 esmés nebuvo taisyta, todél apie Sio leidimo kalbos ir tarmiy santykj Gia neraSoma. 101 uz, prielinksnis¢erp j tarp. Taciau su vidurietinimo (resp. vakarietinimo) tendencija nelabai derinosi gana reguliarus 1690 m. leidimo nekir¢iuotos galiinés -o keitimas i-a 1705 m. leidime, pvz.: g. sg. m. giero noro 14,4 > giera nora 11,13, giwo 187,14 > giwa 175,23..., praet. 3 dtaio 17,6 > ateia 14,4, buwo 12,4 > buwa 9,17... Toks keitimas veikiausiai rodo, kad 1705 m. leidimo redaktorius buvo kiles i8 Siauriniy Lietuvos Snekty ar noreéjes taikytis prie pastaruju. § 2. Rytietiskujy evangelijy vidurietinimo problema I klausima, kodel 1705 m. evangelijy leidime buvo padarytas staigus posiikis nuo ryty aukStaiciy j vidurio aukStai¢iy tarme, nelengva atsakyti. Paprastai tai aiskinama lietuviy aukStuomenés sulenkéjimu Vilniaus kra8te ir nebuvimu kam rupintis rytietiSkyjy ra8ty leidimu*. Taciau Sitoks ai’kinimas, nors ir turi pagrindo, yra vis délto apriorinio pobiidzio ir perdaug bendras. Tai, kad 1713 m. buvo isleistas Vilniuje penktasis K. Sirvydo rytieti8ko zodyno leidimas, kad ligi XVIII a. treciojo ketvircio pabaigos cia buvo spausdinamos rytietiskos krikSto bei kity apeigu formulés (,,Ritvale sacramentorvm‘“), kad yra i8likusiy rytietisky rankraStiniy pamoksly teksty, ra8yty ne tik XVIII a. pradZioje (,,Contiones Litvanicae“)°, bet ir pabaigoje (1797 m. Kiprijono Lukausko pamoksly rinkinys)’, rodo, jog rytietisky religiniy ra8ty, ypa¢ evangelijy teksty, poreikis Vilniaus vyskupijoje negaléjo biti visiskai isnykes. Antra vertus, nebitinai tik i8 Vilniaus krasto kiles dvasininkas privaléjo riipintis rytieti8ky evangelijy leidimu. Parengti nauja, kalbos atzvilgiu nepakeista ar mazai bepakeista rytietiska leidima, remiantis ankstesniaisiais, buvo nesunku bet kurio kraSto lietuviskai mokanéiam dvasininkui. O tokiy dvasininky, baigusiy dar 1582 m. isteigta diecezine Vilniaus kunigy seminarija ir dirbusiy tarp ryty aukStaiciy, turéjo biti ne visai mazai ir jiems, be abejonés, biity praverte rytieti8ki evangeliju tekstai, nes jie buty buve suprantamesni vietiniams zmonéms. Taigi, matyt, bita ir kitokiu priezasciu, lémusiy 1705 m. evangelijy leidimo kalbos vidurietinima. Viena ju galéjo biti — noras, ypaé Zemaiciy vyskupijos vyresnybés, grjzti prie ankstesnés (M. DaukSos, kalvinisty ra8tu) tradicijos. Toki nora galéjo skatinti tos vyresnybes siekimas i8plésti bei sustiprinti katalikybe pietrytinéje vyskupystes dalyje’, kur (ypaé Kédainiuose bei ju apylinkése) XVII a. antroje puséje *Zinkeviéius Z. Rytietiskoji XVII a. lietuviy ra8ty kalba, jos kilmé ir i8nykimas. — Baltistica 8(2), 1972, 98; Del lietuviy rasty kalbos kilmés. — tp. 13 (1), 1977, 243; Lietuviy kalbos istorija 4,24; Jonikas P. Lietuviy kalba ir tauta amiiy bavyje, Chicago, 1987, 128. a 7x Palionis J. Dél ,,Contiones Litvanicae“ kalbos. — ,Kalbotyra“ 23 (1), Vilnius, 1971, 37-42. ° Zr. Karaciejus J. Kelios pastabos dél K. Lukausko ,,Pamoksly“ kalbos. —- Lukauskas K. Pamokslai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1996,19. ” Zemaitiy vyskupystei priklausé XVII a. ne tik tikrujy Zemaiciy gyvenamieji plotai, bet ir nemaza aukstaitikyjy parapijy: Joniskio, Seduvos, Smilgiy, Radviliskio, Pakruojo, Klovainiu, Lygumy, Smilgiu, Rozalimo, Krakiu, Baisogaios, Krekenavos, Surviliskio, Dotnuvos, Kedainiu, Josvainiu, PaSusvio, Veliuonos, Jurbarko, Betygalos, Ariogalos, Vilkijos, Joniskélio, Kriuku, Paégvitinio, Linkuvos, Saloéiy, Siaulény ir kt. (Zr. Czers ky St. Opis Zmudzkiey dyecezyi, Wilno 1830). 102 reformatai turéjo tvirtas pozicijas ir Cia leido nemazai vidurio aukStaiciy tarmeés pagrindu paremty savo raStu. Kita galimoji prieZastis ta, kad vidurio aukStaiciy tarme, bidama pereigine tarp rytu, vakary bei piety aukStaiciy, geriau negu kuri kita galejo tikti baznytinés praktikos reikalui: ji turéjo ne tik senesnes spausdinty religiniy rasty tradicijas, bet ir nemaza bendry struktiriniy bruozy su nerytietiskomis aukstaiciy tarmeémis bei snektomis. Pagaliau neiSleistinas i8 akiy dar galimas 1705 m. leidimo rengéjo kilmés i8 vidurio aukStaiciy tarmés atvejis, nors tai vargu ar galéjo tureti lemiamos reik’més: evangeliju, kaip ir kity religiniy raSty, tekstai turéjo biti aprobuoti baznytinés vyresnybés. Tiesa, 1705 m. leidimo tituliniame puslapyje aprobata nepazyméta, bet tai nerei8kia, kad Sis leidimas pasirode be baznytines vyresnybés Zinios. 1647 m. (bene antrojo?) evangelijy leidimo tituliniame puslapyje aprobata iSreikSta ZodZiais ,,Wydane za dozwoleniem [tarf3ych* (plg. dar analogiska M. DaukSos postilés jraSq ,,Su wata ir dataidimu wireufiuiy“ arba K. Sirvydo ,,Punkty sakymy* jrasus: “z dozwoleniem starszych wydane“ Id., ,,Za pozwoleniem Starf3ych“ I d.). Aprobuodama 1705 m. evangelijy leidima, baznytiné vyresnybé, be abejo, sankcionavo ir Siame leidime padarytus kalbos keitimus. Galima netgi spéti, kad ji, siekdama padaryti kalbos atzvilgiu artimus kédaini8kiams reformaty leidiniams ir tuo biidu labiau paskleisti pietrytineje Zemaicéiy vyskupystés dalyje kataliki8kus ra’tus, samoningai inspiravo 1705 m. evangelijy leidimo kalbos vidurietinima. Tadiau nepaisant to, kokios yra buvusios posikio j vidurio aukStaiciy tarme 1705 m. evangelijy leidime prieZastys, tas posiikis buvo labai reikSmingas XVII a. lietuviu raSomajai kalbai plétotis. Jis atsispindéjo ir 1737 m. anoniminéje gramatikoje, kurioje buvo raSoma, kad Sios gramatikos antra’té rodanti joje vartojamos tarmés visuotinuma [,,Praefixus exili huic operae titulus, mon{[- trat Univerfalem huius (qua con{tat) Dialecti per totam Litvaniam acceptationem“]. Jis nulémé didzia dalim ir visa tolimesne Sios kalbos, ypa¢ jos baznytinio stiliaus, raida LDK XIX a. Daugelis nerytietiSky XVIII a. raSty cia taip pat rémési vidurio aukStai¢iy tarmés pagrindu, atmieStu didesniu ar mazesniu kiekiu Zemaitybiy ar rytietybiu. Visy pirma 1705 m. leidimas éjo pagrindu velesniesiems ,,Evangeliju...* leidimams, kuriy XVIII a. pasirodé daugiau kaip dvidesimt. Ilga laika, turbut norint iSlaikyti evangelijy teksty vienoduma, jy kalba nebuvo keiciama. Tiktai 1779 m. leidime sporadiskai pasitaiko jau viena kita zemaitybeé, pvz.: praet. 3 katbeje 63,25, cond. 1 sg. padaricio 49,7, regecio 49,9-10, imper. 2 pl. pafirodikiet 137,8, n. pl. Zodey 81,13 (pastaroji lytis randama jau 1774 m. leidime). Dar daugiau ZemaitiSky lyciy esama 1794 m. leidime, nors ir Siame jy tik kur ne kur galima aptikti. Pavyzdziui, be perkelty i pastaraji ka tik suminéty 1779 m. leidimo Zemaitybiu, prie ju dar skirtinos tokios: a. sg. m. prizodi 39,5 (// priezodi 100,24), praes. 3 gale 98,4, praes. 2 pl. tikiete 59,12, regiete 74,13, part. act. praes. 103 n. sg. m. ptalzanteys ,,pléSianciais* 111,21-22, fu munim 104, 9, adv. tujaus 55,4. Sitokiu ir kitokiy Zemaitybiy randama taip pat 1797 ir 1799 m. leidimuose, kurie rémési pries juos iSéjusiaisiais. § 3. Baznytiné koiné ,,Pamoksle krikScioniSkame“ Viena i§ pirmujy baznytine koiné iSleisty XVIII a. knygeliy yra 1725 m. pasirodes ,,Pamokstas Kriks¢cionif{zkas“, skirtas Zemaiciy vyskupystés tikintiesiems. I§ joje idétos pratarmés bity galima spresti, kad ja paraSé vysk. A. Horainas: ,Jo Mylista kunigas Aleksandras Horainas byskupas Zemaicziu noredamas dusziu sawo aweliu iszganimo kaip perla arba zemcziuga brangiausia but regedamas sawo byskupistes zmonemus palecawoja“. Taciau manoma, kad Horainas tiktai rekomendaves spausdinti ta knygele, 0 jos autorius buves jézuitu pamokslininkas Pranas Srubauskas (1620-1680)*. Jeigu i8 tikruju buve taip, tad 1725 m. leidimas turéjo biti ne pirmasis, be to, parengtas zemaiciy tarmés atstovo’. Kad 1725 m. ,,Pamoksto...“ fonologijoje ir morfologijoje vyrauja vidurieti8kos lytys, tai rodo, i§ vienos puses, iSlaikytas kietas [t] prieS [e] tipo balsius, o i8 antros — daugeliu atvejy nesusiaurinti [a, e + m, n] dvibalsiy pirmieji sandai, plg.: a) inf. atfay/t 31,6, adv. ikSiotay 2,2..., inf. gayletis 37,24-25, n. sg. f. meyte 22,13, imper. 2 sg. Mitek 22,10..., b) adv. amZinay 48,11, g. sg. f. amzinos 27,11..., in. sg. f. Antro 20,14, i. sg. m. Brangiaufiu 16,19, in. sg. m. danguy 7,14..., n. sg. f. Swenciaulia 4,10, n. sg. m. Ziank#as... Taciau negalima sakyti, kad Siodvi ypatybés, ypa¢ pastaroji, yra nuosekliai iSlaikytos. Matyt, del ankstesniy rytietisky teksty itakos pasitaiko Cia kur ne kur ir reliktiniy lyciy su puntininki§- kais [um], [un], pvz.: praet. 3 nuzingie 12,20, fut. 3 palumdis 46,16, g. sg. f. pinktos 45,16, a. pl. m. zinktus 40, 3. Vélesniuose (1743, 1762 m. ) ,,Pamoksto...“ leidimuose bemaz visos Sios lytys pakeistos vidurieti$komis (resp. vakarietiSkomis): nuzengie 11,13-14, nuziengie Pkr*, Zienktus Pkr° ..., 29,8. Antra vertus, vélesniuose leidimuose, ypa¢é 1762 m., randama Siek tiek ir tokiy lyciy, kurias galima laikyti zemaitybemis: g. pl. draudenciu 19,28; 22,13-14, mitaSirdingu t. p. 24,19, g. sg. f. mileftas t. p. 17,23, g. pl. nupetnu 29,23 (// praet. 2 sg. nuopelniey 29.6), pryifz muni 18,19, n. sg. m. prifztarawimas 23,2-3 (Salia priefz 20,24, inf. priefztraut 43,1), inf. faugotyis 32,21, praet. 3 fudiéje 15,25, imper. 2 sg. [zwelkies 41,12-13... Tai leidzia manyti, kad 1762 m. leidimas veikiausiai buvo parengtas zemaiciy tarmeés atstovo (dounininko), pasinaudojus ankstesniaisiais leidimais. Daugiau zemaitybiy esama ir iSpléstame 1781 m. leidime, plg.: praes. 3 doud 38,12, a. sg. muni 71,9, praep. nug 35,19, d. pl. wyfyms 39,4, adv. Tonkie 17,24 cond. 3 i/zgielbietum 10,19. * Birziska V. Aleksandrynas 1, Cikaga: JAV LB Kultiros fondas, 1960, 322; plg. Lietuvos TSR bibliografija [toliau — LTB], Vilnius: Mintis, 1969, 409. °M. Valanéius ji vadino Zemaiéiu (zr. Valanéius M. Ra3tai 2, Vilnius: Vaga,1972, 271), 0 LTB 403 jis kildinamas i§ Kauno. 104 § 4. Baznytiné koiné kataliky giesmynuose Baznytine koiné buvo iSspausdintas ir 1726 m. kataliku giesmynas ,,Batsas sirdies“, priskiriamas (ne be tam tikry abejoniy) minétam Pr. Srubauskui ir susilaukes XVIII a. apie 10 leidimy’’. Kadangi didZioji Sio giesmyno giesmiy dalis perimta i8 1646 m. S. Slavocinskio ,,Giesmiu“, o kai kuriy psalmiy vertimai —i8 S. Jaugelio-Telegos parengtos ,,Knygos nobaznystés“ (tik daugiau ar maziau paredagavus atskiras giesmiy ir psalmiy eilutes)"!, tad jame galéjo buti nemazai perimta ir ty prototipy kalbos elementuy. Pavyzdziui, i8 pastarojo galéjo patekti i 1726 m. giesmyna kai kurios Zemaitybés (a. pl. f. Gieydendias BS 235,11, imper. 2 pl. giedokiam t. p. 41,2, adv. fkayltey, in. sg. f. winibey t. p. 150,8 ir kt.). Taciau daugeliu atvejy Slavocinskio giesmyno zemaitiskos lytys 1726 m. giesmyne pakeistos auk8taitiskomis (plg. imper. 2 pl. dziaukiates S\G 85,13> dziaukites BS 20,24; g. sg. f. Iwas 68,16> Jewos 7,5; n. sg. f. mitasirdinga 69,12> mietasirdinga 7,16; praep pri 7,5> prieg 13,5; d. pl. m. wifims 67,15> wiliems 6,18). Ypaé daznai buvo kei¢iamas nekirciuotos galiinés -a j -o, pvz.: praet. 3 atwaddawéd S|G 70,4>atwadavo BS 7,25-26; buwa 76,12>buwo 13,12; fawd 75,14> fawo 12,16; tawa 69,7> tawo 7,13... Be kur ne kur pasitaikanéiy Zemaitybiu, ,,Batse sirdies“ randama ir tam tikru rytu auk&taigiams bei dzikams bidingy lyciy su -v, -i (<-a, -¢): a. sg. gielmi linkfmu 107,15, koznu zmogu 142,11, kunu ir krauju 108,11, stalu 108,10...; n. sg. dawis 72,15, pajautis 40,5 adv. draugi 73,11... Taciau tokiy lyciy 1726 m. giesmyne nedaug, be to, daznesnés jos tik kai kuriose giesmése. Todél galima manyti, kad tai yra ankstesniyjy rytietisky religiniy rasty kalbos refleksas. Su vidurio (resp. vakary) aukStai¢iu tarme ,,Balso sirdies“ kalba sieja i§ esmés tokios pat fonologijos ir morfologijos ypatybes, kaip ir anksciau minétyju rasty, biitent: a) kietasis [I] prieS [e] tipo balsius, is vienos pusés, ir b) dvibalsiai [a, e + m, n] su nesusiaurintais pirmaisiais sandais — i8 antros. Bet apskritai Sio giesmyno fonologijoje ir morfologijoje yra didesné nei kituose XVIII a. pirmosios pusés raStuose jvairiatarmiy lyciy mozaika, daugiau visokiy gretybiu, plg. praes. 2 sg. alfi 194,19 // Effi 200,12; a. sg. k@ 111,24 // ku 5,22; n. sg. £. knigiata V,12 // knigiate V, 25, praet. 3 ataja 32,14 // n. sg. atejas 71,25; ifeja 26,16; d. pl. mums 876 // mumis 92,4; praes. 3 farktis 118,8 // fergt 118,12; imper. 1 pl. giedokem 96,10 // nia parftokim 96,11-12; g. sg. wandenio 54,9 // wandenia 54,19... Bene daugiausia tokiy gretybiy atsirado dél ,,Batso sirdies“ sudarytojo naudojimosi minétais ankstesniais giesmynais. Tai rodo, pavyzdziui, tokie faktai. Siame giesmyne idétose psalmése, perimtose iS ,,Knygos nobaznystés“, paprastai veiksmaZodinés lytys su enklitiniu jvardziu mi pakeistos neenklitinémis, plg.: praet. 2 sg. notmiltojey KN 31,6— nia atltojey BS 136,12, praes. 3 ismisekind t. 10 BirziSka V. Aleksandrynas 1, 321; LTB 1, 403,406. Lebedys J.S.M. Slavoinskis. Giesmés, Vilnius: Valstybiné grozinés literaturos leidykla, 1958, 52. 105 p. 35,15 — man i/zgaysina t. p. 138,20. Bet kai kur pasitaiko ir nepakeistu: imper. 2 sg. atmitfayfk KN 55,21 : atmitaylk BS 153,23. Arba vél: ,»Knygos nobaznystés“ jungtukas bat ir jo senesnis variantas batayg dazniausiai kei¢iamas ,Balse sirdies“ bet, plg.: Bat KN 29,23 — Bet BS 134,11, Batayg t. p. 41,7 > Bet t. p. 141,9. Taciau kur ne kur, matyt, del prototipo itakos vietoj KN Batayg 41, 30 BS turi Betayg 142, 21 (éia tik a pakeistas je). Idomu, kad ankstesniyjy giesmyny zodzio pradzios [e-] ,,Batse sirdies* kei¢iamas j [a-], plg.: n. sg. m. elnis SIG 235,19; KN 47,21 ir alnis BS 143,10, i. pl. m. ErsZkieteys SIG 159,17 ir Arfzkieciays BS 61,22, praes. 3 eft SIG 73,16 ir aft BS 13,46. Kai kurios lytys su [a-] galéjo biti perimtos i§ Slavoéinskio giesmyno, kur ypa¢ daznai randamas Sis balsis veiksmazodzio biti formose (a. pl. m. Afancius SIG 129,13, d. pl. m. afantiemus t. p. 164,7, d. sg. m. a/anéiamuy t. p. 254,23...), bet kitos turbit yra paties giesmyno sudarytojo jvestos, ypa¢ jei sudarytojas buvo kiles i8 vidurio Lietuvos Siaurinés dalies'*. Tam tikru pédsaky 1726 m. ,,Batso sirdies“ kalboje galéjo palikti ir spéjamy ankstesniyju jo leidimy (1679 ir 1701)'? anoniminiai redaktoriai. Velesniuose Sio giesmyno leidimuose taip pat yra nemaZa jvairiy gretiminiu lyciy, tarminio mi8inio. Be to, XVIII a. gale pasirodziusiuose (pvz., 1790 ir 1793 m.) apstu jau ir fonologiniy bei morfologiniy zemaitybiy"™, plg. 1726 m. leidimo lytis: n. pl. wotas 81,26 praep. Priefz 68,3 i. pl. Arfzkieciays 61,22, zodziays 9, 9, a. sg. f. Saulé 19, 3, cond. 1 sg. gauciau 17,17, faugociau 143,9, imper. 1 pl. dekawokime 233,4, in. pl. wyfokiuofe reykatuose pr. II,19-20... ir 1793 m. leidimo: Utas 79,2, prilz 134,2, Erfzkieteys 60,13, zodeys 9,15, Sauli 16,2..., gaucio 14, 3, faugocio 133,25, garbinkiema 213,24, zodziusi 144,2... Tokiy pat zemaitisky lyciy esama ir nuo 1790 m. mazai besiskirian¢iuose 1793 ir 1798 m. leidimuose. Remiantis ,,Balsu sirdies“X VIII a. buvo sudarinéjama ir mazesniy giesmynu. Vienas i§ tokiy — kriptonimu N. W. pasirasiusio Zemaiciy Kalvarijos vienuolyno vienuolio parengtas 73 p. giesmynélis ,,Giesmes ape szweciausy panna Marya“, kurio bene pirmasis leidimas bibliografy datuojamas 1765 m!° Be Sio, dar Zinomi 1773, 1779, 1781, 1784, 1790, 1796 ir 1799 m. leidimai. Kaip matyti i8 XVIII a. pabaigos Sio giesmyneélio leidimy palyginimo, véliau iSleistuose yra daugiau Zemaitybiy (pvz. 1796 m. leidime vartojama: i. pl. Erfzkieteys 10,15, praes. 1 pl. ifzkom 16,23, praep. Pri 12,1,9 pl. Waku 23,1... vietoj 1784 m. leidimo Erfzkieciays 3,7, jefkom 13,13-14,5, 6, Wayku 24,1...). Ta¢iau 1781 m. leidimo kai kuriose giesmese esama ir rytietybiy: unt kralzto 46, adv. umZinay 47, a. sg. Dienu 46, gielmi 49, Par tu giefmiu 51, ifz runkos tawa 54. 2 Plg. Lietuviy kalbos atlasas 2. Fonetika, Vilnius: Mokslas, 1982, Zem. Nr. 9. 3 Birziska V. Aleksandrynas 1, 322. * Tagiau tvirtinti, kad ,,1790 m. leidimas jau perdém Zemaitiskas“ (Zinkeviéius Z. Lietuviy kalbos istorija 4, 36-37), yra perdaug kategoriska. 'S Zr. Birziska_V. Lietuviy bibliografija I d., Kaunas, 1924, 69-70. 106 Savo ryskiu rytietiku sluoksniu i$ kity nedideliy giesmynéliu iSsiskiria 1797 m. Vilniaus Akademijos spaustuvéje iSspausdintas ,Spasabas giedoima nabaznay..., iSlikes Vilniaus universiteto rety spaudiniy skyriuje. Tai 15 p. knygelé, kuri, kaip spéjama, galéjusi biti parengta Antano Strazdo'®. Joje, daugeliu atvejy iSlaikomi dvibalsiai [ie], [uo], plg.: a. sg. uz Iniegu 3,5, wienas Ponas 6,6, Priefz 6,11..., duok 6,13, a. sg. duonu 8,10, n. pl. puoly ,,puole“ 13,9. Bet pasitaiko ir: n. sg. undo ,,vanduo“ 4,1, dok 11,17; 14,8. Nereguliariai jame vartojamos taip pat puntininkiskos lytys: pagretiui su g. pl. dungu 7,6, fu mokiesniu brungu 7,7, in. sg. f. (zwintibey 12,17... randamos ir g. sg. Dangaus 7,16, in. pl. dangofe 7,18. Taigi akivaizdus tarminis miSinys. § 5. Baznytiné koiné kataliky maldaknygeése a) , Rozanéiuje Svenéiausios Marijos Panos...“ Baznytine koiné buvo daZnai leidziamos XVIII a. Lietuvoje ir jvairios maldaknygeés. I8 ju ypaé populiari buvo ,,Rozancius Szweciausios Maryos Panos yr saldziausy warda Jezusa...“, susilaukusi tame amZiuje net 19 leidimy'’. Tai domininkony vienuolio Jurgio Kasakausko parengta maldaknygé, kurios pirmieji du leidimai (1681 ir 1691 m.) pasirodé dar XVII a. pabaigoje. Pirmajame leidime bita labai nedaug zemaitiSky lyciy (tokiy, kaip cond. 1 pl. karalautumim 25,7, g. sg. £. mitasirdiltes 6,6-7, prifz 3,18, n. sg. f. fuopulinga 34,34). Bet 1726 m. leidime jos daug kur jau pakeistos aukStaitiSkomis (karalautumem 31,9, mietaSirdiftes 2,17-18, sopulinga 48,8...). Cia taip pat vietoj pirmame leidime neretai vartotu lyéiy su galiininiu -a (g. sg. mana 18,2, tawa 49,11, ftutpa 22,3, duonas 70,4...) randamos lytys su -o (mano 18,20, tawo 59,9, [tutpo 22,3, duonos 104,13...). Taéiau vélesniuose, ypaé XVIII a. pabaigoje pasirodziusiuose, leidimuose Zemaitybiy vél daugiau jsivesta. Antai 1779 m. leidime pakeistos beafrikatémis kai kurios 1726 m. leidimo afrikatinés lytys, pvz.: g. pl. meldzianéiu 107,16> meldendiu 159,22, i. pl. erszkieCiays 26,3; 27,22 > Erlzkieteys 90,3, pecieys 133,11 > peteys 177,15. Tame leidime pasitaiko taip pat suzemaitintu [uo], [ie] dvibalsiy, pvz.: part. n. sg. m. apnuogintas 24,5-6 > apnugintas 88,5, v. sg. Juozapay 149,14 Juzapay 191,12, nuog 2,1> nug 61,15..., g. sg. Jewos 2,20 > Eywos 62,11, praep. prie 23,16 > pri 87,18, Priefz 21,2 > Prilz 85,7... Taciau pakeistos anaiptol ne visos — daznesnés auk&taitinés arba hibridinés (inf. duoti 71,13, praes. 1 pl. puotam 81,14, part. n. sg. m. parduotas 84,2, n. sg. Piemuo 125,17, n. pl. dienas 74,5, I. pl. dienomis 116,6, g. sg. Sirdies 93,16, in. sg. wienibiey 104,19, n. sg. WIENIOLEKTA 174,10...). Daug kur 1779 m. leidime suZemaitinti ir daugiskaitos naudininkai (pvz.: pakarniems 11,14 > pakarnims 71,9, warkftantiems 73,12 > wark/tantims 128,25// pralzantiems 138,27...), daugiskaitos inesyvai tuofe dauktuofe 11,8 > tuli dayk- '® Zr. LB 66. 17 Apie juos pladiau Zr. LTB, 182-185. 107 tuli 77,5, gieruofe darbuofe 23,1 > gieruli darbufi 87,16-17...), tam tikros sangraziniy veiksmazodziy formos (pvz.: imper. 2 sg. teikis 5,14 > teykias 71,13, 1 pl. Melfkimes 18,7 > Melfkemos 81,24, cond. 1 pl. ftotumemes 18,5 > [totumemos 81,23...) ir kt. Is tokiy lyciy, kaip part. cont. dejuwdami 62,12, d. sg. Atpirktojuw 85,16, Sutwertojuw 85,15, galima spresti, kad 1779 m. leidimo sudarytojas buves Siaures Zemaitis (dounininkas), veikiausiai Kretingos vienuolyno vienuolis. Palyginti maziau zemaitybiy negu 1779 m. leidime randama 1791 m. pasirodziusiame. Pastarajame kai kurios lytys suaukStaitintos ar perimtos i§ ankstesniyjy leidimy, plg.: g. sg. Jewos 4,4, praep. nuog 3,18, prie 11,15, Priefz 2,4... Taciau pasakyti, i§ kurio ankstesnio leidimo jos galéjo biti nusiZiiirétos, negalima, nes daugelio jy originalai tezinomi tik i§ bibliografiniy Saltiniy ir todél neprieinami tyrinétojams. 1797 m., t. y. paskutiniame XVIII a. ,,Rozanciaus...“ leidime, pastebimas vel priesingas reiSkinys: jame kai kurios 1791 m. leidimo aukStaitybés pakeistos Zemaitybémis, pvz.: g. sg. Jewos 4,4 > Eiwos 4,4, meiles 6,17 > meilis 6,17, in. pl. kaliniuofe 7,31 > kaliniufe ,,kaléjimuose“ 7,31, fawuofe 12,8 > fawule 12,8... Antra vertus, 1797 m. leidime pasitaiko ir hipernormalizmy (n. sg. zodzis 11,7, Zodzis 15,2), rodanciy tendencija aukStaitinti tam tikras lytis. Taigi XVIII a. daznai leistuose ir religinéje praktikoje daznai pla¢iai vartotuose ,,Rozanciaus...“ tekstuose baznytiné koiné buvo nevienodai realizuota. Vienuose jy Zemaitybés sudaré didesni, kituose — mazesnj sluoksnj. Didesnis zemaitybiy sluoksnis budingas kai kuriems Sio amZiaus pabaigos leidimams. b) ,Attoriuje duchauname...“ XVIII a. LDK buvo leidziama ne tik ,,Rozanciaus...“ tipo maldaknygé, bet ir dar populiaresné ,,Altorius duchaunas alba afierawone kwepencio altoriaus...“, kurio bene pirmasis leidimas iSspausdintas Vilniaus pranciskony spaustuveje ketvirtame Sio amZiaus deSimtmetyje’’. IS i8likusio treciojo (1759 m.) leidimo antraStinio lapo suzinome, kad antrasis jo leidimas pasirodé 1752 m. Treciajame leidime vidurieti8koji koiné jau gerokai atmieSta Zemaitybémis. I§ budingesniujyu Sios maldaknygés ( tiksliau sakant, maldu, giesmiu, psalmiy ir litanijy stamboko, bemaz 600 psl., rinkinio) Zemaitybiy minétinos: a) gana daznos bidvardziu, ivardziu, dalyviy daugiskaitos naudininko lytys su -ims, vartojamos pagreCiui su -iems: kitims 37,13 // kitiems 37,8, numirufims 50,13, Swetims 40,7, wifims giwems 32,17 // wifiems 181,20, tiems 23,10..., b) taip pat daznokos ir taip pat gretiminés vardazodziy daugiskaitos inesyvo lytys su -wse vietoj aukstaiciy -uose: artimufe 11,13, rupefniufe 142,18 // krizkeluose, (kerfkeluofe 166, 22, funkiuofe priepulufe 393,7, wifule pripuolimufe 22,15-16 // wifokiuole nuliminimuole 393,6..., ©) reguliariai vartojamos tariamosios nuosakos 1 a. lytys te Ze, LTB A, 14, 108 su -Cio: dariéio 23,11, palitaysicio 7,3, turecio 11,16, wescio 18,9..., d) gana daznos lytys su [é], [0] diftongizacija: conj. juog 18,13, g. sg. kuo 32,11, in. pl. rankuole 127,6..., g. sg. £. Giefmies 174,13, praet. 2 sg. noriejey 18,18-19, praet. 1 sg. nufidiejau 6,10-11, part. cont. turiedamas 18,18... Siaip kity Zemaitybiy (beafrikaciy ly¢iy, lyciy su vienbalsiais [i], [1] vietoj auktaitisky dvibalsiy [uo], [ie], Zemaitisko galiiniy trumpinimo atvejy) 1759 m. ,Attoriaus duchauno...“ leidime nedaug bepasitaiko. ISskyrus retus atvejus (tokius, kaip a. pl. m. kurius 50,17, fut. 1 sg. melfius 10,9, n. sg. f. nupulufi 33,17, praep. pri ,,prie“, g. sg. f. priza/ties 39,11), Siame leidime gana nuosekliai vartojamos lytys su dvibalsiais [ie], [uo], pvz.: g. sg. f. dienos 40,11, inf. jefzkoti 81,17, a. pl. f. liepfnas, n. sg. m. piemo 61,12..., n. sg. m. apnuogintas 102,22, g. sg. f. duonos 46,7, inf. duoti 28,3, ifzjuoktis 91,7... Tas pat pasakytina ir apie 1793 m. Vilniaus bazilijony spaustuveje iSspausdinta ,Altoriaus duchauno...“leidima, kuriame labiau nenutolta nei nuo 1759 m. leidimo, nei nuo ankstesnés baZnytinés ra8omosios kalbos fonologinés bei morfologinés sistemos. Matyt, kad 1793 m. leidimo redaktorius rémési savo pirmtako darbu ir nesisengé nei daugiau Zemaitinti, nei aukStaitinti naujojo leidimo kalbos. Mazai kuo skiriasi tarminio pagrindo atzvilgiu nuo 1759 ir 1793 m. leidimy ir 1778, 1746 m. perspaudai, turintys kiek kitokiq antra8te — ,,Aitorius duchaunas kwepiancia smilkima...“, iSspausdinti Vilniaus akademijos spaustuveje. Juose randama daugelis ty paciy Zemaitybiy kaip ir 1759 m. leidime, be to, kai kurios jy netgi pakeistos aukStaitybémis, plg.: d. pl. m. wifims Ad” 7,4 ir wifiems Ad’ 8,12, praes. 1 sg. gayluws Ad” 5,12-13 ir gayluofe Ad”® 5,16, praes. 3 katb Ad” 18,5 ir katba Ad® 20,10, in. pl. f. [qfpudofy Ad” 11,6 ir fufpaudofy Ad”* 10,13, in. pl. m. namufi Ad” 24,15 it namuoli Ad”° 24,9. c) ,Aukso altoriuje...“ Remiantis ,,Altoriumi duchaunu...“, buvo sudarinéjama dar maldaknyge ,,Aukso altorius...“, kurios bene pirmasis leidimas pasirodé Vilniuje 1787 m.". I& i8likusio 1793 m. leidimo egzemplioriaus matyti, kad Sioje maldaknygéje palyginti su 1778 m. ,,Attoriumi duchaunu...“ esama nemazZa jvairiy tiek teksto, tiek ir kalbos pakeitimy. Todél tikslingiau ji laikyti atskiru leidiniu, o ne nauju ,,Attoriaus duchauno...“ leidimu, kaip tai daroma LTB. I§ kalbos skirtybiy visy pirma krinta j akis tam tikry 1778 m. ,,Attoriaus duchauno...“ Zemaitybiy keitimas uk8taitybémis, plg.: d. sg. m. artojuw Ad” 407,17 ir artojuy AA 442,10, imper. 2 pl. Eykiet Ad” 214,13 ir Eykite AA 125,13, Garbinkiet Ad” 216,10 ir Garbinkit AA 127,15, Nebukiet Ad” 66,6 ir Nebukit AA 89,26, a. pl. f. Ulas Ad” 368,4 ir Uolas AA 396,12, paes. 1 sg. Wyluws Ad” 16,11 ir Wyluofe AA 21,6. Taciau toks keitimas nereguliarus: daznu atveju Zemaitybés islaikomos, be to, pasitaiko kur ne kur ir prieSingy dalyky — Ad”® aukStaitybiy 19 Zr. LTB 1, 16. 109 2,2..., c) in. pl. kituofe dayktuofe 88,12-13, reykatuofe 34,12..., d. pl. m. efantiems 155,17, wifiems Zmoniems 50,17-18..., d) n. sg. giwas 84,7, wiras 155,21, part. cont. duodamas 75,16, taridamas 43,22-23..., e) n. pl. dayktay 12,12, i. pl. gierays darbays 7,22, adv. kantrey 55,10... Taciau, antra vertus, knygeléje neretai pasitaiko ir ivairiyu zemaitybiy. IS ju gana reguliariai vartojamos lytys su neitemptu balsiu [e] vietoj [i] zodziy galtnese, ypac bendraties galiineje -ti, pvz.: atminte ,,atminti*, darite 44,2, duote 75,25, turiete 44,3...°, n. pl. m. jaune ,,jauni* 55,13, mokite ,,mokyti“ t. p., wyle [zwetieje Visi Sventieji“ 191,20, adv. tuole ,,toli* 177,3... Neretos taip pat vardazodziy daugiskaitos inesyvo lytys su vienabalsiu [u] kamiengalyje, kartais vartojamos pagreciui su dvibalsinémis, plg.: Didziufe reykatuole 30,25, kituofe reykaluole 74,21-22, wifufe dayktule 18,5, metuofe 94,13 // metule 95,3. Sporadiskai ,,Pawinastese...“ pasitaiko ir kitokiy zemaitybiu: Siek tiek beafrikaciu lyéiu (part. a. sg. f. priederante 73,19, priegulinte 73,21, i. sg. firde »sirdzia* 9,24; 29,3, n. sg. zodey 33,13; 86,8, i. pl. Zodeys 9,23...), lyciu su sutrumpintomis galiinémis (part. cont. mirdams 19,25, praes. 3 tur 1,15, in. sg. f. burno 31,7, dieno 96,26, neapkanto ,neapykantoje“ 169,3, toi pacio ligo 142,24...), tariamosios nuosakos 1a. lyciy su -cio (bucio 51,18 milecio 186,19, Zinocio 113,23...),ja-kamieniy tariamosios nuosakos ly¢éiy (2 pl. fudikiet 89,12) irt. t. IS Zemaitybiy skyrium minétinos kalbamoje knygeléje daznai vartojamos veiksmazodziy esamojo laiko 3 a. lytys su formantu -ai (-ei): galey ,,gali* 48,14; 80,1, norey ,,nori* 55,15, [towey ,,stovi* 96,12; 101,6, turey 37,3 // turi 37,8 // tur 40,2, weyzay ,,veizi* 29,8... Sios lytys aikiausiai rodo, kad knygelés autorius buvo pajiirio Zemaitis, nes jos ypa¢ biidingos Kretingos — Skuodo kra&to tarmei™. Ta¢iau autorius, matyt, samoningai labai stengési aukStaitinti savo knygelés kalba, nes vartojo daug hipernormaliy prieSdéliniy ly¢iy (su nuo-, prievietoj nu-, pri-): n. sg. nuomufztas 75,17, nuowargintas 24,26 i. sg. su nuoziamintu firde 126,3, inf. nuowilti 10,21, praes. 3 nuonefza 40,20..., praes. 3 prieduoda 35,19, priefako 78,1, i. sg. priektodu ,,pavyzdziu“ 76,26... Siuo atzvilgiu knygelés autorius K. Klimavicius skyrési nuo savo amZininko ,,Ziwato“ vertéjo, kuris nepalyginti geriau i8laiké pajiirio Zemaiciy tarmés sistema. § 12. S. JakStaviciaus ,,Spasabas nobazenstwu...“ tarminis miSinys Jau palyginti kitoks, ne taip kaip ,,Ziwate“ suzemaitintas, baznytinés koiné variantas randamas Simono JakStavi¢iaus (Jaksto) 1771 m. i&spausdintame ,Spasabe Nabazenstwu...“ Siame maldu, giesmiy, pamoksly ir Sventujy gyvenimo iStrauky rinkinélyje zemaitybiy palyginti nedaug. Jame kiek dazniau var521765 m. ,,Pawinastiese...“ bendraties galiiné (kaip ir ,,Zyvate“) buvo ra8oma -ty: Duoty 15, 3, mokiety 9,3, turiety 15, 14... 3 Zr. dar Zinkeviéius Z. LKJ 4, 39-40. 34 Zinkeviéius Z. Lietuviy dialektologija, Vilnius: Mintis, 1966, 431. 116 tojamos tik a) tariamosios nuosakos 1a. formos su -cio(s): galecio 14,8, norecio 17,9, palikloniocio 77,8, mokicios 15,6, lergiecios 15,5... (// dekéiau 165,9), b) ja-kamieneés tariamosios nuosakos formos: ataduokiem 92,20, Garbinkiem 160,23, padarikiem 85,8, patepkiem 130,17, pribukiet 160,21... (greta i-kamieniy: jelzkokite 35,15, dziaukities 45,19, linklminkities 45,19-20...), c) lytys su dvibalsiais [uo], [ie] vietoj vakary auk8taiciy [o], [é]: g. sg. £. anuos 52,3, tuos 25,25, g. sg. m. juo 82,16, tuo 3,2, conj. juog. 3,2, inf. gieduot 131,26..., inf. dieti 66,10, praet. 3 atfakie 47,23, kintiejo 42,9... ir d) lytys su paplatéjusiu [e] vietoj nekiréiuoto trumpojo [i]: a. sg. dwilekq 80,6, gulenti 44,24, [iedenti 42,4, g. sg. mileftos 10,28, praes. 1 pl. negalema 89,11... O Siaip kitos zemaitybeés ,,Spasabe...“ yra retas, sporadiskas reiSkinys (pvz. tik kur ne kur galima aptikti zemaitiskq beafrikatine lyti: n. pl. jaunikaytey 149,1-2, pauk/ztey 86,10, a. sg. f. fergunte 112,4, lytis v. sg. milaufis 13,29, praet. 3 apdowenoja 3,1-2, i. pl. f. duowenomis 3,8, g. sg. meyfos ,,mésos“ 95,28, praep. Apey 103,16, n. pl. numay 112,8). Nepalyginti daugiau negu Zemaitisky S. JakStaviciaus knygeléje yra vidurio ir ryty auk&taiciy tarméms bidingy lyciy, plg.: a) a. sg. attaydima 11,15-16, n. sg. Saujeta 51,24, a. pl. Awelas 113,9, i. pl. fadays 140,4, tancugays 69,1, n. sg. Paniela 64,28, Sauda 151,21, praet. 3 tafe ,,lesé“ 46,2...,b) praep. unt 6,12, praet. 3 palkundino 37,26-27, a. pl. pazundes ,,pazandes", pinkius 6,12, praes. 3 kincia 64,4, a. sg. Zinklu 23,5..., c) a. sg. brangu atpirkimu 20,28, duonu faufu 143,21, gieru algu 37,17, [zwieliu Zwaki 63,3, Zuweli wienu 57,22, aklibi ir garbi 95,13..., d) i. sg. fazdu 129,8, fu Imatu 69,8, wilu liepinu 109,8, fu ruftibi 40,1, fu... fwielibi 72,27..., €) adv. kadu 7,5, tadu 23,8, niekadu 26,18, wifadu 7,16..., f) a. sg. dieno 93,4, giwo 68,5, ing Mielto 47,12, karuno 68,18, newalo ,,navalia“ 37,6, wifo 55,30... ir kt. Taciau rytietybés ,,Spasabe...“ vartojamos taip pat nenuosekliai, neretai kaip gretiminés su kity tarmiy lytimis, pvz.: unt 3,9; 18,1; 37,30... [f ant 7,16,44,22..., kadu 7,5; 49,26 // kada 63,9, tadu 6,29; 23,8... // tada 50,1, wifadu 7,16 // wifados 19,15, pafitaidis 103,2 // pafitaydes 102,30 ir kt. Apskritai S. JakStavigiaus ,,Spasabo...“ fonetikoje ir morfologijoje esama didelio tarminio miSinio, kuris apsunkina nustatyti Sio ra8to paminklo sasaja su atskiromis tarmémis. Ta mi8inj padidina dar ir gana gauss hipernormalizmai, rodantys autoriaus nora aukStaitinti-vidurietinti bei vakarietinti - savo knygelés kalba. Ypa¢ joje daznos hipernormalinés lytys su [-o] vietoj [-a] veiksmazodziy galiinése, pvz.: praes. 3 atimo ,,atima“ 158,20, iro »yra* 76,27, ifzeyno 55,4, (// eyna 8,29), katbo 96,4, kindio 86,9 (// kinéia 64,14), fejo 21,11 (// lteje 157,14)..., praes. 1 pl. efmo 47,8, turemo 58,29 (// turema 9,28, turima 153,22), dukfaujemo 157,19..., fut. 1 pl. neturefmo 59,1, prapuldifmo 59,3..., imper. 1 pl. duokiemo t. p. (// ataduokiem 92,20), part. cont. matidamo 51,28... Neretos taip pat tokios hipernormalinés lytys, kaip inf. ikuo/ti ,,ikasti“ 101,30, a. sg. kuo »ka“ 15,16; 116,10..., tuo ,,ta* 13,15 ir pan. Sitokio tarminio miSinio atsiradima galima aiskinti S. Jak8taviciaus biografijos duomenimis. Vac. BirziSka spéja, kad 117 jis buvo kiles i8 BirStono ir ilgokai dirbes Papilyje klebonu*. Jeigu toks spéjimas teisingas, tad ta tarminj mi8inj galéjo lemti, i8 vienos pusés, jo gimtosios vidurio auk&tai¢iy tarmés jtaka, o i$ antros — noras taikytis prie savo darbo vietos (ryty aukStai¢iu) zmoniu kalbos. Be to, Zemaitybiy jis galeéjo nusiziuréti ir i$ rysky zemaitiska sluoksnj turinciy ano meto rastu (ypac ,,Ziwato“) kalbos. § 13. S. JakStaviciaus ,,Spasabo“ naujas variantas Bemaz visas S. JakStaviciaus ,,Spasabas...“ buvo pakartotinai isleistas 1779 m. knygele, pavadinta ,,Ziwatas Pona musu Jezusa Christusa ir szweciausias Marios Pannos...“*°. Pastaroji skiriasi nuo 1771 m. ,,Spasabo...“ tekstologiniu atzvilgiu tik tuo, kad jos pradzioje pridéta skirtinga pratarme, skyreliai ,,Ziwatas Pona musu Jezusa Christusa“ ir ,,Ziwatas szweciausias Marios Panos“, ,,Giesme Pannos szweciases“ ir néra trumpy lenkiSky bei lotynisky teksteliu (visa tai pateikta atskira numeracija ir sudaro 30 puslapiu; Sitoji dalis sujungta p. 32 kustodu PA — PAWINASTES su pagrindine, sutampanc¢ia su S. JakStaviciaus ,,Spasabu...“ ir turin¢ia 135 puslapius). Kalbos atzvilgiu pakartotasis tekstas taip pat labai mazZai tesiskiria nuo pirminio S. JakStaviciaus ,,Spasabo...“ Jame tik retsykiais galima aptikti skirtingesne fonetine, morfologine ar sintaksing lyti, plg. ,,Spasabo...“: inf. atgrifzti 23,11, part. cont. fiuzdamas 77,5-6, n. pl. me. ifzktaufi 77,9, praes. 3 iro 77,3, i. sg. f. {wielibi dmZinu 27,23, g. sg. fawo 13,29, ... mes atejom pafliktonioti jam o ilzgirdis Karalius Herodas ifigando 76,27-29... ir 1779 m. ,,Ziwato...“: atgrin/zti 19,11, fiunzdamas 73,16, ifzktause 73,19-20, ira 73,13, fwielibie amzina 23,15-16, fawa 10,2, ... mes atejom, paliktonioti jam? O ilzgirdis Karalius Herodas ifigando 73,910... Todeél nuspresti, ar Sio ,,Ziwato...“ parengéjas buves tas pat S. JakStavicius, be specialiy filologiniy tyrinéjimy nejmanoma. § 14. ,,Novenos Svento Antano...“ tarminés skirtybés Pazymeéetina dar, kad i§ pastarojo ,,Ziwato...“ du minéti jo pradzios tekstai — »Ziwatai...“ buvo perspausdinti knygeléje ,,Nowena szweta Antona...“, iSleistoje veikiausiai po 1779 m.*’ Palyginus Siuos ty abieju knygeliy tekstus matyti, kad »,.Nowenoje“ istaisytos tiktai kai kurios korektiiros klaidos (pvz. vietoj ,,Ziwato...“ praet. 3 grqzing 6,10 joje randama grqzino 73,14, vietoj adj. ne mazo 75,26 —nemazo 87,15...) ir kiek pakeista kai kuriy Zodziy raSyba (pvz. vietoj praes. 3 jelzkojo 11,17, Jr 3,16 joje i8spausdinta ie/zkojo 70,20, Ir 69,18, vietoj Zidu 4,13 — zidu 70,15), 0 Siaip visa kalba iSlaikyta tokia, kokia yra 1779 m. ,,Ziwate...“. Taciau tarp S. JakStaviciaus ,,Spasabo...“ ir ,,Novenos...“ naujy teksty, nesanciu nei ,,Ziwate“, nei ,,Spasabe“, kalbos (maldy apie Sv. Antana, giesmiu) pastebima tam tikry skirtybiy. Tuose naujuose tekstuose néra S. JakStaviciaus Birziska V. Aleksandrynas 2,159. 48 Platesnj jos bibliografini aprasqa zr. LTB 1, 147. 57 Samprotavimy dél jos pasirodymo datos pateikta LTB 1, 290. 118 Spasabui...“ biidingy kuo (=ka) ireino ,,eina™ tipo hipernormalizmy (i8skyrus, rodos, tik nuotilfto ,,nutilsta* 46,4, kuris gali biti ir spaudos riktas), nera lyciy kadu, tadu, taip pat undenio (tera tik wandens 60,6, wandinio 128,22). Bet, antra vertus, tuose naujuose tekstuose daugiau negu ,,Spasabe“ pasitaiko zemaitybiy (daZnesni Zemaiti8ki daugiskaitos inesyvai: liezuwiufe 3,19, tokiule 12,19-20, reykatufe 23,3..., taip pat daugiskaitos naudininkai e/antims 13,7 // efantiems 26,4, kurims 34,3, prafzantims 60,21). Visa tai turint galvoje, neatrodo, kad ,,Nowena...“ galéjo biti S. JakStaviiaus darbas, kaip spéjama LTB 1,290. § 15. J. Bukotos ,,Knygelés apraSancios broctva...“ tarminés ypatybes Baznytine koiné su dideliu Zemaitisku sluoksniu ir rySkia aukStaitinimo tendencija buvo iSleista 1773 m. ir Tado Juozapo Bukotos ,,Knigiale apraszanti broctwa“. Zemaitybiy gausumo atzvilgiu Siq 300 p. knyga (nors ir pavadinta knygele“) galima gretinti su 1753 m. ,,Zyvatu“. Jos autorius bei vertéjas, be abejonés, buvo Zemaitis, nors kol kas neZinoma jo gimimo vieta (spejama, kad Siluvos apylinkése)**. Zemaitiska, dounininkiska T. Bukotos kilme rodo tokios lytys kaip praes. 1 pl. doume ,,duodame“ 283,26, a. sg. kou ,,ka“ 289,18 (ir kKuow 147,1), n. sg. Piemou 81,2 (//piemuo 50,4), Wanduow 107,20 (//wando 99,4), n. pl. juns ,,jiis* 236,26, a. pl. Ginflas 272,3; 274,21, trins ,,trys“ 215,5, g. pl. tun 238,27, a. pl. Zodius 262,5 ir kt. Ta¢iau Sitokiy lyéiy ,,Knigialeje...“ yra palyginti nedaug: daugiau joje visiems Zemaiciams arba didZiajai jy daliai bidingy, pvz.: a) lytys su dvibalsiais [un], [in] — nufiunzdamas 278,15, n. sg. ifzgrinftas 237,24, In ,,ji* 141,1, kurin ,.kuri* 29,14..., b) su paplatéjusiu [e]: praes. 3 dziowen ,,dziovina“ 237,17, v. sg. Moten 263,16, Szalteni 176,6, turemi 298,27 (//turime 32,24), adv. szalen 134,24, ..., c) su [t’], [d’] vietoj afrikatu [€], [dz]: in. sg. m. bufentemy 239,18-19, d. sg. patem 59,12, i. pl. pateys 84,8-9, Zodeys 22,3; 75,6..., adv. [kayltey 259,10 (// fkaylte 176,1)..., d) su sutrumpintomis galiinémis esamojo laiko 3a. duod 11,22, mazgo 79,21, put ,,pucia“ 217,14, fied 13,11, tor 22,16 (// turie 20,26)..., €) su kamiengalio [u] vietoj [uo] daugiskaitos inesyve: anuly aktuly 87,20, Dangilzkuly dayktuly 65,11-12, Koznule tufe Poterule 47,12... // darbuole 235,21, f) su vienbalsiu [i] vietoj dvibalsio [ie]: praep. pry 17,39// Prey 21,15; 29,190, fut. 3 ifzkas ,,ieSkas“ 168,14; g. sg. f. mitaiSirdiftes 39,21. Bukotos ,,Knygialeje...“ ry8kiq aukStaitinimo tendencijg rodo ne tik tokios (tiesa, retokai) pasitaikan¢ios lytys, kaip a. sg. f. duona 79,9, a. pl. m. Nuogus 232,6, n. sg. m. wienas 3,7, g. sg. f. wietas 235,22, d. pl. m. aniems 53..., bet ypac gausis hipernormalizmai, atsirade ver¢iant beafrikatines lytis afrikatinémis, dvibalsinant vienbalsius: n. sg. m.didzis 287,14, praet. 3nuowedzie ,,nuvedé* 135,19, prazudzie 135,17-18, n. sg. f. Zwayzdzie 54,21, a. pl. f. Szwecies ,,8ventes* 217,12, 2'1B) 1, 88: 119 n. pl. m. duomoimay ,,diimojimai* 285,21, i. pl. m. kuokaleys ,,kikaliais* 5,18... Todél nelabai tikslu sakyti, kad Bukotos ,,Knygiale...* esanti ,,perdem zemaitiska“°, Tiksliau bitty jos kalba apibidinti kaip besiremian¢iq zemaiciy tarme, bet atmiesta negausiomis aukStaitybémis. § 16. Baznytinés koiné apraiskos rankraStiniuose pamoksluose a)Rinkinyje ,,Contiones litvanicae“ Baznytiné koiné nuo XVIII a. pradZios émé vyrauti ne tik Sio amZiaus spaudiniuose, bet ir rankra8tiniuose darbuose, ypa¢ pamoksluose, kuriu nemazZa yra islikusiu ligi misy laiky Vilniaus universiteto, Lietuvos Moksly akademijos ir Kt. bibliotekose ir laukia tyrinétojy démesio. Vienas i8 tokiy anoniminiy rinkiniy, Vac. Birziskos pavadintas ,,Contiones litvanicae“ ir priskiriamas XVIII a. pradZiai, yra saugomas Vilniaus universiteto rankra&¢iy skyriuje (I fondas, D23). Nors Siame rinkinyje dar esama Siek tiek rytietisky elementu (pvz. lyciy su ,,puntininkiskais* [un], [um], [in] dvibalsiais: a. sg. efunti 73, praet. 3 kinte 257, a. sg. f. kimpine ,,kempine“ 258, a. pl. Zynklus zenklus“ 57...), bet jy nedaug. RySkiausias Cia dzikiSkasis sluoksnis, kuriam biidinga: a) nereguliarus afrikaty [c], [dz] vietoj [€], [dz] ir [t] prieS [i], [ie] vartojimas, pvz.: cia ,,cia“ 29, a. pl. e/uncias ,,esancias“ 26, i. sg. f. marciu 155, n. sg. medzias ,,medis“ 32, praes. 3 /zyldzia ,,8ildo“ 154..., adv. ciefiogiay 24, d. pl. afanciemus ,,esantiems“ 102, inf. pakutawocie 23, ziurec ,,ziiréti* 28; b) daznokas nosniy [a], [e] siaurinimas tiek zodziy Saknyse, tiek galiinése: adv. drufiay 28;51, cond. 1 sg. muf/titau ,,mastyciau“ 118, g. sg. funaria 78, praes. 3 [zula sala“ 300..., inf. kiftie ,,kesti“ 97 (bet ir: adv. drqfiay 47, g. sg. kq/nia 268, inf. kiqltie 76)..., a. sg. amzynu 23, aukfu 100, garbi 58, giarkty 259 wiru piktu 52 (bet ir: a. sg. antra kartq 182, drufibe 321), c) gana daznas vnsk. jnagininko ir inesyvo galiiniu siaurinimas: i. sg. duonu 69, karfztu firdzu 118, ugniu 51, wienu auliu 119... in. sg. kuriami 43, tokiami daikti 43, wiffami 9, d) ivardinés formos su pridétiniu [j]: n. pl. iey ,,jie“ 19, kuriey 13, tiey ,,tie“ 20 e) tariamosios nuosakos 1 ir 2 asmens formos su -tau, -tai: butau 181, pafakitau 139, prafzytau 187..., izgiditay 21, pryfiziuretay 78, tarnautay 102), f) i-kamieno daiktavardziy vnsk. naudininko formos su galiine -i: punti 263, po [merti 13, wiefzpati 109, g) beafrikatines formos: praet. 1 sg. /kaitiau 34, fuediau 145, g. pl. pauk/ztiu 23, g. pl. tarnaytiu 129, k) liepiamosios nuosakos vnsk. 2 a. formos: atminkie 68, darikie 42, mokikie 235 ir dete. Kai kuriu tokiy fonologiniy bei morfologiniy lyciy (su susiaurintais [a], [¢], su pridétiniu [j], su d. sg. galiine -i ir kt.) vartojimo plotas, kaip zinoma, nesiri- *® Zinkeviéius Z. LKJ 4, 47. 40 Pladiau apie jo istoriografinius duomenis zr. Palionis J. Dél ,,Contiones Litvanicae“ kalbos. — Kalbotyra 23(1), 1971,35-37. *! Zr. Ten pat, 38-41. 120 boja tiktai dziikais: jis apima taip pat vidurio, ryty aukStaiciu didesnius ar mayesnius arealus. Taciau tai, kad kalbamuosiuose pamoksluose dziikybiu yra visas kompleksas, be to, kad juose, kaip ir ano meto spaudiniuose, néra griezciau islaikytos vienos kurios tarmés sistemos, 0 vyrauja tam tikras tarminis miSinys, leidzia priskirti ty pamoksly kalba baZnytinés raSomosios koiné tipui. b) Rinkinyje ,,Contio“ Kitas stambokas (221 lapy in 4°) anoniminis lietuvisky, lenkisku ir lotynisky pamokslu, raSyty ne vieno autoriaus, rinkinys bibliografijose salygiskai vadinamas ,,Contio“*. Jis saugomas Vilniaus universiteto rankrasciy skyriuje (F3-9**) ir taip pat turi baZnytinés koiné elementy, nors Siuos jame uzgoZia labai rySkus yemaitixkas sluoksnis. Rinkinyje yra apie 20 lietuvisky pamoksly bei jy pradziu, 73 lenki8ki ir 1 lotyni’kas su antro gabalu, o gale — pluostas lotynisky moralinés teologijos teksty ,,Sumula Theologiae Moralis“...‘‘ Lietuvi8ki pamokslai raSyti jau gerokai lenky kalbos paveikto zemaicio, be to, ju tekstas daug kur pribraukytas, juodra8tinis, sunkiai skaitomas. Prie kai kuriy lenkisky pamoksly pazyméti ir jy sakymo metai (1718, 1719, 1720, 1739, 1749), taip pat ju sakymo vieta (Postov = Pastovai, w Krokach = Krakése ar Krakiuose, w Mufnikach = Miusninkuose, Grodnae = Gardine). Sitoks pamoksly sakymo viety jvairumas rodo, kad jy autoriai*’ veikiausiai buve vienuoliai — misijonieriai. Lietuviskuju pamoksly Zemaitiskajam sluoksniui biidinga: a) lytys su Zzemaiti8kaisiais dvibalsiu [ie] ir [uo] atitikmenimis (pvz.: a. sg. dina ,,diena” 1/1, i. sg. lizowio ,,liezuviu“ 6, Jsz witas ,,i8 vietos* 10, in. sg. wieyto ,,vietoje" 23, g. Sg. weyna ,,vieno“ 27..., a. sg. Juzapa 30, praet. 3 pule ,,puolé“ 45, a. pl. kurius 67, b) lytys su ¢ vietoj afrikatos [€]: d. sg. efqtem 2, patem ,,paciam“ 5, in. sg. treteme t. p., c) lytys su praplatéjusiais [9], [e] vietoj [u], [i]: n. sg. Kors ,,kuris“ 5, g. sg. lizowio 6, fut. 1 sg. benksio ,,baigsiu“ 10, g. sg. ognies 13, praes. 1 sg. turio 21, n. sg. zmogos ,,zmogus“ 6..., praet. 3 pasiejodena »pasijudino“ 10, fut. 3 stoses 12, praet. 3 paleka ,,paliko“ 15, praes. 3 derb ,,dirba“ 29, wadena 66, n. sg. Powetas 16, d) lytys su vienabalsiu [a] vietoj dvibalsio [ai]: tap ,,taip* 5, tykta ,,tiktai* 10, kursa ,,kursai* 11, faba ,labai* 28, n. pl. dakta ,,daiktai*..., e) lytys mas ,,mes* 5; praes. 3 rek ,,reikia“ 6, in. sg. dongo ,,danguje* 7, in. pl. darbufu t. p., praes. 1 pl. turiema t. p.,eyta ,,eina“ 15, n. sg. Kraus »kraujas“ 16, apley ,,apie“ 67, kun ,,ka* 3, adv. tonkie 11, praes. 3 spend ,,spendzia“ 15, a. sg. mont mane“ 22 ir kt. Tadiau pro ta Zemaitiskaji suoksnj pamoksluose neretai prasikiSa ir aukStaitiskosios (vidurieti8kosios bei vakarieti8kosios) lytys, kurios kaip gretimineés kai- #2 LTB 1, 499: gal tiksliau biity ta rinkinj vadinti ,,Contiones“ ar ,,Contio pro Festo“ (taip pavadintas antras rinkinio pamokslas). 43 Kai kurie lenkiski pamokslai, sprendziant iS raSysenos, gali biti skirtingy autoriu, bet tokiam spéjimui patvirtinti ar paneigti reikalinga speciali ty pamoksly grafologiné analize. Pamokslai autoriaus ar autoriy nesunumeruoti, pieStuku rankra8¢io tvarkytojo suzymeti lapai, kuriu i§ viso yra 224. 121 taliojasi su zemaitiSkomis. IS aukStaiti8kujy bene dazniausiai pasitaiko ly¢iy su dvibalsiu [ie], pvz.: a. sg. diena 4, wiena 5, n. sg. tiesa t. p., piens 16, sniegas, g. pl. dienu 15, ir su neigleistu galiinés ,,judriuoju“ [a]: n. sg. Jonas 1, nogas ,.nuogas* t. p., wienas 7, noriedamas 11, wardas 21, giwenemas 30, ponas Diewas 46... Matyt, jos bus nusiziiirétos ij ano meto spausdintuosius raStus. c)S. Sabuleviciaus lietuviSkuose pamoksluose Palyginti mazesnis ZemaitiSkas sluoksnis negu ,,Contio“ rinkinyje ir daugiau baznytinés raSomosios koiné elementu yra Stepono Sabuleviciaus lietuviskuose pamoksluose, saugomuose Vilniaus universiteto bibliotekos rankra&¢iy skyriuje (F1, C48). Jy i8 viso yra 11 (iskaitant ir viena, kurio tik pradZia lietuviSka, 0 tesinys — lenkiSkas). Po pamoksly teksty ira’ytas nemazZas pluo’tas Griglaukés (Kretingos raj.) ir kity viety zmoniy vardy bei pavardziy (per 200), be to, lenkiskas jraSas, i8 kurio sprendziama apie pamoksly rinkinio autoryste*: »Roku 1728 26 28 datem talerow bitych Franci{zkowi Szakiniowi tynfow dwadziescie eztery aby szukali Piotra Grycewicza w Lipawie zginionego niby y w rozum obranego Sztefan Sabuttowiez“ (p. 55). Zemaitiskajj Stepono Sabuleviciaus pamoksly sluoksnj gali pailiustruoti tokie pavyzdziai: apley ,,apie“ 5, n. sg. Pons Dyws ,,ponas Diewas“ t. p., Trety dyna »trecia diena“ 6, ne pule ,.nepuolé“ t. p. Jegu kumet ,,jeigu kuomet* 10, a. pl. tris dynas ,,tris dienas“ 21, praes. 3 mit 46, g. sg. Szaltine 44, cond. 3 ktaufitum 17 in. pl. wyfuly darbuly 20, d. pl. tyms ,,tiems“ 8. Toks sluoksnis atsirado ne tik dél to, kad pamoksly autorius dirbo Zemaitijoje (Griglaukéje, Salantuose)*s, bet ir todél, kad jis veikiausiai buvo kilimo zemaitis. Taciau pagreCiui su Zemaitiskomis (diinininkiskomis) lytimis S. Sabuleviciaus pamoksluose esama ir aukStaitybiy, plg.: g. sg. dienos 6, Diewa 22, a. sg. [karbu arba meyly 12, par anu upy 17, skilely 27, n. sg. dayktas 25,27, skarbas ,,turtas“ 27, prasitas ,,prasytas“ 3, praes. 3 geydze 44, katba 23, prt. tyktay 21, n. pl. ubagay 5. Kai kurios i§ auk8taitybiy galéjo biti pavartotos ir dél XVII a. rytietisky bei XVIII a. vidurietisky evangelijy tekstu jtakos. f)Javorovskio pamoksly rinkinyje Gerokai skiriasi nuo ligi Siol suminéty tarminio pagrindo atzvilgiu 1786— 1795 m. raSyty lietuvisky ir lenkisky pamoksly rinkinys, taip pat esantis Vilniaus universiteto bibliotekoje (F3, Nr. 1487). Jame yra 6 lietuvi8ki ir 29 lenki&ki pamokslai (pirmojo lenkisko pamokslo gale rySkesniu raSalu jra8yta: ,,Jaworowski Posessor“ — savininko pavarde). Skiriasi Sio rinkinio lietuviski pamokslai tuo, kad juose gana nuosekliai laikomasi baznytinés raSomosios koiné normy ir labai nedaug téra zemaitybiu, plg.: *’ Zr. BirZiska V. Nezinomi senieji lietuviski tekstai — Tauta ir Zodis 7, Kaunas 1931, 263. % Birziska V. Aleksandrynas 2, 41. 122 a) praet. 3 aptayde 31, d. sg. awetay 137, v. sg. dufiata ,,da8ele“ 45, 139, 158, n. pl. laday 32, a. pl. tangwus 67, n. sg. sauta 29, b) a. sg. duong 30, praet. 3 duoda 67, in. pl. dayktuofe mazuose 31, wisofe alzarose 44..., iefzka Swiesibes 29, n. sg. sniegas t. p., wienas bajoras 30, a. sg. dienq t. p., d. pl. aniems 32..., c) d. pl. zodziams 30, i. pl. Zodzieys 68, praet. 3 geydzia 67, d) imper. 2 pl. atminkite 29, paklaulikite 68... Zemaitybéemis laikytinos tik kur ne kur sporadiskai pasitaikanéios lytys praes. 1 pl. galem 31, praes. 3 gale 42, a. pl. tus 137, in. pl. griekufe 139, praep. pry ,prie“ 158 (// priefz 164). = Prie kai kuriu pamoksly yra pazymeétos ir jy sakymo vietos: Raguva, Siluva, Panevézys, RadviliSkis, Saukénai, Kelmé. O rinkinio gale, po paskutiniojo pamokslo, kiek rySkesniu raSalu ira8yta: ,,1775 Citovianis Fr. Ant. Monkewicz*, be to, isbraukyta keletas zodziy, i8 kuriy Siaip taip iskaitomi: minister provincialis (?). Ar Sis jra8as yra pamoksly autoriaus, ar kokios kitos rankos, sunku pasakyti (prof. J. Lebedziui rodési, kad kitos)”. Zodis Citovianis Gia reiskia ,,tytuvéniskis“. Jeigu jis rodytu pamoksly autoriaus kilme, tai pamoksluose lauktume daugiau zemaitybiu, taciau veikiausiai taip pavadinta iraso autoriaus parapija. d)SemaSkos ir kity autoriy rinkinéliuose Zemaitiskas sluoksnis rySkus ir kai kuriuose lietuviSkuose pamoksluose, sudétuose i viena rinkinélj drauge su dviem lenkiSkais rankra8Ciais, susijusiais su reformacija: ,,Pokr6tki Opis poczatk6w Reformacyi* ir ,Mowa miana przez K. Leopolda Wannowskiego w Kosciele Stuckim Ev. Reforma. w dzien otwarcia nauk* (VUB RS F1 — D1268). Tame rinkinélyje i8 viso yra 4 lietuviski pamokslai. Prie vieno ju, skirto 8v. Kazimiero dienai, pradZioje priraSyta data — 1732 m., 0 gale — pamokslininko pavardé Siemaszko (= SemaSka). Kity pamoksly autoriai nepazyméti, bet i8 ra’ybos bei ra’ysenos matyti, kad jie ne tos pacios rankos ra8yti. 18 visy tu pamoksly daugiausia Zemaitybiy esama anoniminiame 4-jame, pavadintame ,,Pamokstas apej Neczystata“ ir neturinciame datos. Jame randamos kone visos biidingesnés Zemai¢iy dounininky patarmés ypatybés plg.: part. n. sg. ipoules 21, n. pl. anij ,,anie“ 23a, praep. ape ,,apie“, d. sg. norou ,norul< 19a, sutwerymou 17, adv. paskou 20, wysumet 19a, greyta 17, g. pl. musa ,,musy* 17, praep. pri 19, prisz 17a, po smerte 17, g. pl. karalistiu 20a, praes. 3 beng ,,baigia“ 20, nor 19, Nekent t. p., uzgen [vartojamas Z dabartinés formos!] 17a, parjem 19a, d. pl. anims ,,jiems“ 18, g. sg. gimenes 19, praes. 1 pl. Turem t. p., regiam 17a., in. sg. szirdieje t. p., fut. 1 pl. atimsma 17, drysma 17a, cond. 1 sg. parodiczio 18, imper. 1 pl. bukiam 21a, Kariaukiam 23a, sergiekiemos... Tiktai retkarCiais jame pasitaiko ly¢iy su auk8taiti8kais dvibalsiais [uo], [ie], pvz: praes. 3 atsiduod 19a, parduod 19, a. sg. wieta 18a, su neiSkritusiu ,,judriuoju“ [a], pvz.: Jonas Apasztalas 18a, sakidamas 17a, darbas 21a, su nesuvienabalséjusiu [ai]: i. pl. artimajs 20a. Sitokios auk&taitybés veikiausiai perimtos i8 ra8ytinés tradicijos. 7 Lebedys J., Min. veik., 52. 123 Kituose anoniminiuose ir be datu pamoksluose zemaitybiy yra arba nedaug, arba ir visai néra. Pirmajame, kuris Siek tiek iSsiskiria savo raSyba (i-dvibalsiai jame raSomi su j, likusiuose — su y) randama nemazZai rytietybiy, plg.: g. sg. umzinibes, umzinos // amzinos 1a, cond. 1 pl. giwintumim 1, a. sg. brungiu saktu »sekly“ 5a., golu ,,gala“ 1a. walju ,,valia“ 3, unt pasiregeiima Sa, n. sg. meita 2a, meitas t. p., kisdamj ,,kesdami“ (bet kentejo 4), cond. 1 sg. katbeciou 2a, praes. 3 soko 2a, i. sg. m. skumboncjo t. p., adv. nekadu t. p. (// tada t. p.), praes. 3 raikja 3... Kaip matyti i§ pavyzdziu, Siame pamoksle esama vad. rotininkams ir dadininkams bidingu lyciy. Be to, gana daznai jame zymimas antrasis dvibalsio [uo] demuo raide a (pvz.: imper. 2 sg. aduakit 2, i. pl. Nuadajs 5, in. pl. kapaose 1a// g. sg. Apjuoko 4, i. sg Uoda ,,oda“) rodo, kad autoriaus tarméje [o] cia buvo paplatejes. Antrame, Semaskos pamoksle, panaSiai kaip ir anoniminiame treciame ,,Pryktodas pry Numirelia“, verciamasi 1737 m. gramatikoje kodifikuotomis koiné lytimis, tarp kuriy pasitaiko ir viena kita zemaitybe ar hipernormalizmas (pvz. Semaskos pamoksle aple ,,apie“ 13, i. pl. Jaunikaytcis 11, imper. 2 sg. Buok ,,baik“ t. p., cond. 2 sg. inpuoltumey 12). e)TroSkiny vienuolyno auklétiniy pamoksluose Baznytinés raSomosios koiné pagrindu remiasi ir Troskiny vienuolyno aukletiniy (studenty) ra8yti 1774-1799 m. laikotarpiu retorikos pratimy rankrastiniai pamokslai, kuriy rinkiniy yra iSlike Vilniaus universiteto rankraStyne. Viename rinkinyje (F1-F74), turinciame 296 p. in folio, téra tik du lietuviski (kiti lenkiski ir lotyniSki) pamokslai, ra8yti Teofiliaus Liberaviciaus (=Lyberio?) ir Feliciano Svégzdaviiaus (=Svégzdos)*. T. Liberaviciaus pamoksle, skirtame didziajam SeStadieniui (na Wielka Subote), vidurietiskosios bei rytietiSkosios lytys neretai kaitaliojasi su Zemaiti8kosiomis, plg.: n. sg. Sauta 204, g. sg. attaydima 208, meytes 207, a. sg. dideta 205, tironisty t. p., in. sg. grabi t. p., inf. takioti 204 ir: praep. apey // ape 205, a. sg. kan t. p., i. pl. zodeys 204, in. sg. ugnieje 207, cond. 1 galecio, werkcio 205. Be to, Siame pamoksle, kurio autoriui lietuviy kalba galbiit nebuvo gimtoji, apstu ir hipernormaliniy lyéiy su prieSdéliais nuo-, -prievietoj nu-, prie-: n. sg. nuoludys 204, praes. 3 nuoramda 207, inf. nuomadzinti 204, n. pl. nuomiretey t. p.; n. sg. priekattas 205, praes. 1 priepazistu 204, a. y. priekalta 207.. F. Svégizdaviciaus pamoksle, skirtame Velyky antrajai dienni, tokio tarminio miSinio nera: Cia tik kur ne kur pasitaiko viena kita rytietybé (pvz.: a. sg. antru spasabu 209, praet. 3 katbejo 208, g. pl. tancingu 209) ar dziikybé (pvz., zodzis 209). Cia néra ir Liberaviciaus pamokslui bidingy hipernormalizmu. Kitame dideliame rinkinyje (F1-F31), turin¢iame 624 p. in folio, lietuvisku pamoksly daugiau — 7 (kiti lenkiski ir vienas lotyniSkas). Jy kalba taip pat nevie48 Jy iStrauky Zr. Lebedys J. Min.veik., 38-39. 124 noda. Vienuose baznytiné raSomoji koiné labiau atmiesta zemaitybemis, kituose — rytietybémis. Pavyzdziui, 1789 m. Fidelio Mazeikos (Mazeyko) raSytame pamoksle, skirtame sv. Petro ir Povilo dienai, yra nemaza Zemaitisky lyciy (tokiu, kaip in. pl. amziuse 116, praep. apley ,,apie“ 119, n. pl. zodey 116, praes. 1 pl. Weyzdiekiam 118, 2 pl. pasiklausikiet 121). Taciau 1791 m. Klemenso Vonenbergo (Wonenberg) Sv. Jono Nepomuceno dienai skirtame pamoksle yra didesnis rytietybiy sluoksnis, besikaitaliojantis kartais su Zemaitybémis, plg.: adv. Doug 125, g. sg. wirfzows ,,virsaus* 122, a. pl. brungiausus 123, d. pl. klousantems 122, adv. giarey t. p., tabey t. p., priefzingey t. p. tey ir fey 124, i. sg. pamacziu ,,pamacia, pagalba“ 122... (bet ir: i. pl. Zodeys 122, cond. 1 pl. garbinkiem t. p., praes. 1 pl. niagalem 124). Matyt, pamokslo autoriui (iS pavardés sprendziant buvusiam ne lietuviy kilmés) daugiau teko mokytis lietuviy kalbos i rytietiskos TroSkiny apylinkiy Snektos, taip pat naudotis Zemaitybiy turin¢iais anuometiniais leidiniais. g)R. Simkeviéiaus, P. Bukantos ir kt. rinkinyje Jau gerokai daugiau zemaitybiu yra kitame XVII a. pabaigos stambiame (arti 800p. in 4°) lietuvisky pamoksly rinkinyje, parasytame 1790-1793 m. ir taip pat saugomame Vilniaus universiteto bibliotekos rankraS¢iy skyriuje (F1, Nr. C200). Galima sakyti, kad Sio rinkinio pamoksly, rasyty ne vieno zmogaus (prie kai kuriy minimos Rudolfo Simkeviciaus, Petro Bukanto, G. Monkeviciaus pavardés)®, kalba yra Zemaiti8kas-aukstaitiskas misinys, ir tik speciali analizé gali parodyti, katros tarmés elementy esama daugiau. Kadangi pamokslai sakyti Zemaiciy ir pazemaités aukStaiciy parapijose (TelSiuose, Tytuvénuose, VieSvénuose, Kiaunoriuose, Siluvoje, Siauliuose, PasuSvyje, Dotnuvoje), tad zemaitybiy gausumas jau ir tuo gali biti aiskinamas. Bet Cia, kaip ir kitais atvejais, galéjo nemaZa lemti pamoksly autoriy kilmé, nors apie ja nedaug ka bezinome. Is biidingesniy rinkinio Zemaitybiy minétinos Sios: a)zemaitiskas galiiniy trumpinimas (n. sg. gats 21, Jons 89, kials ,,kelias“ 101, Pons Diews 13, kraws ,,kraujas“ 89, dodams 241, eydams 46, dodams 241, praes. 3 giwen 102, nor 143...), b) ja-kamienés veiksmazodziy 3 a. lytys (praes. gale 15, girdzia 115, penie 125, nore 120..., praet. 3 galeje 44, kientieie 126, nieturieje 46...) c) ja-kamienés liepiamosios nuosakos lytys (1 pl. imkiem 16, putkiem 38, eykiem 113, Praszikiem 151, kalbiekiem 299., storokiemos 302...), d) lytys apley ,,apie“ 13, 34..., a. pl. kurius 16, tus 99, duowanas 136 (// n. sg. dowana 216), i. pl. Zodeys 489, praep. diel 13, inf. kalbieti 16... Taciau pazymétina, kad pagrindiniu skiriamyjy Zemaiciy tarmés ypatybiy kalbamajame rinkinyje yra nedaug. Jame gana nuosekliai iSlaikyti aukstaitiski dvibalsiai [uo], [ie], pvz.: inf. duoti 123 (ir fut. 3 duos 13, imper. 2 sg. duok 25), g. * Pig. Lebedys J. Min. veik., 52. 125 mentoriuose, administracinio pobidzio raStuose). Visa tai, taip pat ne visai retai pasitaikantys to amZiaus raStuose hipernormalizmai, aiskiai rodo tam tikras lietuviy raSomosios kalbos baZnytinio stiliaus unifikacijos tendencijas. Idomu ir tai, kad kai kuriuose tiek XVIII a. pradzios, tiek pabaigos raStuose atsispindi ir tam tikros ryty aukStaiciy bei dziky tarmiy ypatybés, kurios baznytinei koiné suteikia dar daugiau tarminés mozaikos. Gauta 1998 04 21 SUTRUMPINIMAI AA _— - Auksa Attorius... 1793 Ad*’ — Attorius Duchaunas... 1759 Ad’** — Attorius Duchaunas... 1778 Ad** — Altorius Duchaunas... 1796 BS __— Batsas sirdies... 1726 KN - Kniga Nobaznistes Krikscioniszkos... 1653 LB — Lietuvos bibliografija 1, 1547-1861. Papildymai, Vilnius 1990. LDK - Lietuvos Didzioji Kunigaikstysté LKJ - Zinkevidius Z. Lietuviy kalbos istorija 4, Vilnius: Mokslas, 1990 LKK - Lietuviy kalbotyros klausimai 38, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 1997. LTB - Lietuvos TSR bibliografija 1, 1547-1861, Vilnius: Mintis, 1969 Pav' — Pawinasties Krikscioniszkas...1765 Pav’ — Pawinastis Krykscionyszkas...1781 PKr* — Pamokstas Kriks¢ioniszkas...1743 PKr*> — Pamokstas Kriks¢ioniszkas...1762 RS — rankras¢iy skyrius SIG — Slavoéinskis M. Giesmes... 1646 VUB_ -Vilniaus universiteto biblioteka BEZIEHUNGEN ZWISCHEN DER LITAUISCHEN SCHRIFTSPRACHE UND DEN MUNDARTEN IM GROSSFURSTENTUM LITAUEN IM 18. JAHRHUNDERT Zusammenfassung Im Beitrag wird auf Grund der phonetischen und morphologischen Analyse der Belege aus den Schriftdenkmalern des 18. Jahrhunderts im GroBfirstentum Litauen aus den Gesangbiicher, Gebetbiichlein, Ewangelientexten, handschriftlichen Predikten, Fibeln und kanzleisprachlichen Urkunden die mundartliche Basis der litauischen Schriftsprache untersucht. Die Untersuchung zeigt, daB die heterogene mundartliche Basis der 16-17. Jhs vom 18. Jahrhundert an etwas verandert wurde: die ostaukStaitische Variante der Schriftsprache wurde durch die mittelauk&taitische (resp. westaukStaitische) ersetzt. Diese Wende ist besonders augenscheinlich in der Ausgabe ,,Ewanielie Polskie y Litewskie“ 1705 sowie in der Grammatik ,, Universitas Lingvarum Litvaniae“ 1737. Eine groBe Zahl von anderen religidsen Schriften des 18. Jahrhunderts stutzt sich auch auf den mittelaukStaitischen Dialekt, der jedoch gewisse Elemente des Zemaitischen bzw. AukStaitischen enthalt. Ausnahmen bilden die Ubersetzungen »Ziwatas Pona yr Diewa musu Jezusa Christusa“ 1759 und ,,Knigiale apraszanti broctwa“ 1773 aus dem Polnishen, in denen viele Zemaitische Elemente 132 vorligen. Im allgemeinen ist die litauische Schriftsprache der 18 Jahrhunderts ein Gemisch verschiedener Mundarten, weshalb sie kirchliche Schriftkoine zu nennen ist. Dabei ist in Betracht zu ziehen, dass eine solche Koine nicht allein im 18.Jh., sondern in dem religiosen Schrifttum fast des ganzen 19. Jahrhunderts gebraucht wurde. 133