Jono Bretkūno „Postilės“ perikopių autorystė: „Kosanies“ šaltiniai

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIX (1998) Ona ALEKNAVICIENE Vytauto Didziojo universitetas, Kaunas JONO BRETKUNO POSTILES PERIKOPIY AUTORYSTE: »Kosanies“ Saltiniai 1. Bretkiino Postilés perikopiy' autorystés klausimas 1.1. Liudvikas Gediminas Reza bene pirma karta lietuviy literatiros istoriografijoje paminéjo, kad Jonas Bretkiinas sudare Postile (1591, toliau — BP) remdamasis Baltramiejaus Vilento versta knyga Euangelias bei Epistolas (1579, toliau - EE). Knygoje Geschichte der litthauischen Bibel (1816: 9), apzvelgdamas Biblijos ir kity religiniy raSty vertimo j lietuviy kalba istorija, vienoje iSnaSoje jis nurodé, kad dél iSsimokslinusiy vyry stokos ne visoms parapijoms galéjo biti skiriami kunigai ir dél to pasidaré itin reikalinga tureti pamoksly rinkinj, iS kurio bity galima skaityti bazny¢iose. Tuo pasiripino Jonas Bretkinas ir pagal Vilento i&verstas evangelijas iSleido postile’. Véliau i tai atkreipé démesj ir vélesnieji miisy senosios raStijos tyréjai: Adalbertas Bezzenbergeris (1893: 128), Eduardas Hermannas (1923: 119-20), Jurgis Gerulis (1927: 110) ir kiti. Jie mégino paaiSkinti ir priezastis, kodél Bretkiinas parasé pamokslus remdamasis kito autoriaus verstomis evangelijomis bei epistolomis, nors pats jau prieS 11 mety buvo isvertes visa Naujaji Testamenta (baigtas versti 1580, toliau — BNT). ‘gr. q mepixony ‘iStrauka’; meprxdntewy ‘aplinkui apkapoti, apipjauti, apkirpti’. Perikopés savoka Biblijoje néra paliudyta. Jas prie Biblijos iStrauku, skaitomy per krikS¢ioni8kas pamaldas, imta zymeti tik XVI a. Pirmasis Siq savoka Biblijos iStraukai reikSti pradéjo vartoti Justinas (NBL 1997: 113). I8 perikopiy susideda specialiai leidziamos liturginés skaitiniy knygos (RZ 1991: 292). Pirmoji lietuviska tokiy skaitiniy knyga yra Baltramiejaus Vilento Euangelijos bei Epistolos, iSleistos 1579 m. Karaliauciuje. > Rhesa 1816: 9: ,,Da nicht bey allen Gemeinden, wegen Mangel an wiffenfchaftlich gebildeten Mannern, Pfarrer und Prediger angeltellt werden konnten, fo war es wohl héch{ft nothwendig, ein Homiliarium oder eine Predigtfammlung [...] 3um Ablefen in den Kirchen, 3u veranftalten. Janus Bretke forgte auch dafur, indem er 3u den Evangelien von Willentus eine Poftille [...] im Jahr 1591 herausgab*. 39 1.1.1. Eduardas Hermannas (1923: 119-120), svarstydamas, kas galéjo paskatinti Postilés sudarytoja atsisakyti savo teksty, iskele minti, kad galbut Vilento lietuviska vertima jis laiké geresniu nei savo, todél Si fakta buvo linkes laikyti netgi vienu iS argumenty, rodanc¢iy, kad Bretkinas buves vokietis, o ne lictuvis. Jo nuomone, ir Siy teksty kalba turétu biti patikimesne nei pamokslu, nes néra aisku, kas Siuose versta, kas paties paraSyta, tuo tarpu perikopiu pagrinda sudaro i§ Lietuvos kilusio Vilento vertimas. Pastarieji du teiginiai gali biti ilgu diskusijy ir tyrimo objektas, ta¢tiau Hermanno minties apie Bretkino abejojima savo vertimu negalime visi8kai atmesti. Kad Bretktnas nuolat ieSkojo tinkamesnio zodzio ar posakio varianto ir dazZnai jam nepavykdavo apsispresti, liudija visas ivairiais taisymais iSmargintas jo verstos Biblijos, ypa¢ Naujojo Testamento, rankrastis. Net ir Postiléje randame variantu, pateikiamy lenktiniuose skliaustuose, ar kitais zodziais dar paaiSkinamy Zodziu ir fraziu, paprastai prijungiamu jungtuku alba ir zodziu junginiu tatai efti. Gal abejodamas savo darbo tinkamumu, o gal paveiktas Martyno Liuterio pavyzdzio, Bretkiinas pats praSé, kad jo parengta Postile jvertinty patyre teologai, gerai mokantys vokie¢iy ir lietuviy kalba. Si jo pra’yma Valstybés Taryba 1589 10 14 laiske perdavé Georgui Frydrichui’ ir tam reikalui kunigaikStis paskyré keleta kunigu. 1590 05 13 Ragaineje suSauktos konferencijos dalyviai 1590 06 01 laiske kunigaikS¢iui jau pareiSké savo nuomone apie §i pamokslu rinkinj. Jie raSé autoriui atvirai iSsake dél Postilés turinio ir stiliaus kilusias abejones, o Bretkiinas geranoriSkai sutikes ne tik pats taisyti rankraSti, bet ir mielai leides tai daryti korektoriams’. Visa Biblija tuo metu dar nebuvo i&versta — paskutiniosios knygos baigtos 1590 lapkri¢io 29 d. Konferencija Biblijos leidimo klausimu suSaukta tiktai 1592 09 20: Jos dalyviai, aiSku, noréjo, kad Si protestantams itin svarbi knyga butu kuo grei¢iau iSspausdinta, bet dabar jau konsistorija pageidavo, kad Bretkinas vertima patikrinty. 1593 05 18 laiske jis raSo ji jau perzitirejes ir tikisi, kad kunigaikStis, pasinaudodamas ,,daugiau kity ir lictuviu kalba geriau mokanciu paslaugomis ir man dalyvaujant, lieps jivisiSkai parengti spaudai ir [...] iSspausdinti* (retinta mano — O.A). Tai liudija, kad pats Bretkiinas net ir 1593 m. savo Biblijos vertima laiké dar galutinai neparengtu ir netinkamu spausdinti. Ir véliau kunigaikSGiui raSytuose laiSkuose (1595 07 11, 1598 12 10, 1599 09 19) jis vis praSo rankra&ti ,,perduoti kitiems, kurie geriau moka Sia nevokiska kalba arba Siaip gausiau [...] dievo apdovanoti gabumais, pataisyti“ (Bretkiinas 1983: 324), o jei vertimas pasirodytu netinkamas, grazinti jam * I8trauka i§ Sio laisko pateikia Falkenhahn 1941: 98. 4 Tai matyti if korektoriy 1590 06 01 laisko Prisijos kunigaikS¢iui (Falkenhahn 1941: 103104). 40 atgal. Vélesniuosiuose laiSkuose Sios abejones, zinoma, galéjo biti reiSkiamos ir dél to, kad jis vis lauké kunigaik8¢io sprendimo, o spausdinimo reikalai nejudéjo i8 vietos. Tik 1602 03 01 laiske Bretkinas pranesa, kad savo darba dar karta perzitiréjo, kick jmanoma, pataise, ir prideda: ,,lietuviy skaitytojas, tikiuosi, Siuo vertimu dabar bus labiau patenkintas*. Taigi iSlike jo laiskai rodo buvus tam tikro nepasitikéjimo savo darbu ir noro remtis kity teologu pagalba ir patarimais. 1.1.2. Paulius Salopiata (1929: 45-56), nustatinédamas Mikalojaus Dauksos Postilés (1599) ir Konstantino Sirvydo Punkty Sakimy perikopiy santyki su lenkiSku, lotynisku, graikisku originalais, lygino jas ir su Vilento Euangelijomis bei Epistolomis. Jis visai nesistebi, kad Siais Vilento tekstais, nors jy vertejas buvo protestantas, protarpiais rémési ir katalikiSky leidiniy rengejai. Tai esas zenklas, kad Vilento knyga turéjusi didelj autoriteta — juk ir Bretktnas pries pamokslus deda ne savo, o Vilento verstus tekstus. Taciau XVI-XVII a. lietuviy rastijos istoriografijoje atsiliepimai apie Vilento vertima néra tokie palankiis. Antai ,,Visuotiniame nuostate“ (1639), kalbant apie lietuviSky raStu rengima, pabréziama Bretkiino Naujojo Testamento iSspausdinimo butinybe, nes ji i8spausdinus ,,taip pat bity pateiktos ir parengtos sekmadieniy evangelijos bei epistolos, kurios Siaip evangelijy bei epistoly knygose® spausdinamos labai netikusiai iSverstos“ (LLICh: 15). Teodoras Lepneris Priisy lietuvyje (1744), para’ytame apie 1690 m., irgi mano, kad del tos pacios prieZasties turi biti padarytas visuomencei prieinamas bent Bretkuno isverstas Naujasis Testamentas: jame bity ir evangelijos bei epistolos, nes ,,senosios evangeliju ir epistoly knygos yra labai klaidingai ir nesklandziai iSverstos“ (LLICh: 22). Antra vertus, ir viename, ir kitame Saltinyje nurodoma, kad Euangelijy bei Epistoly egzemplioriai susidévéje ir iSparduoti, kad knygynuose jy jau nebéra ir nebegalima gauti (LLICh: 15, 22). Vadinasi, tai galety liudyti, kad Si Vilento knyga buvo kunigams labai reikalinga ir populiari. Ja turint, jiems nebereikéjo patiems verstis Biblijos teksty ir posakiy j lietuviy kalba’. Be to, visiems buvo Zinoma, kad prieS spausdinant vertimas buvo perzitrctas lietuvi8kai mokanéiu kunigy (apie tai autorius rao EE pratarméje’). Sia knyga véliau pasinaudojo ir 1600 m. reformaty postilés (vadinamos Morkuno postile) vertéjas, ir kai kuriy katalikiSky leidiniy rengéjai. 1.1.3. Vaclovas Birziska (1953: 160; 1960: 110) Bretkiino remimasi Vilentu aiskina tuo, kad pirmosios lietuviy kalba i8leistos evangelijos bei epistolos * Turima galvoje Vilento EE ir 1612 m. Lozoriaus Sengstako kiek pataisytas ju perspaudas. ® Tokia praktika dar mini Ch. Hartknochas ,,Preussische Kirchen-Historia* (1686), Zr. LLICh: 20. 7EE : Ill ,,[...] Siam vertimui pritaré didziausia patirti turintys tos kalbos mokovai bei Sio mokslo specialistai, ir riipestingas teksty sulyginimas tai parodys.“ (Kozeniauskiené 1990: 86). 41 buvo i§ karto paskelbtos oficialiaisiais, Priisijos KunigaikStystes baznyCciose skaitomais tekstais. Ragainéje susirinkusi kunigy konferencija sieke paspartinti Bretkiino Postilés leidima, nes noréjo uzkirsti keliq lietuviskoms kataliky knygoms plisti. Dél to buvo skubiai surasta lesy ir jau 1591 m. ji iSspausdinta daug didesniu nei kitos knygos tirazu. BirziSkos (1953: 142) nuomone, ,spausdinant [...] Bretkiino tekstas tick tebuvo pakeistas, kad vietoje paties Bretkiino i8versty evangelijy teksty buvo idéti atitinkami 1579 m. Vilento evangelijy tekstai*. Sis teiginys néra paremtas jokiais dokumentais ir neatrodo labai patikimas, kadangi tarp BP ir EE perikopiy yra gana daug nesutapimu. Kai kurios EE ir BP perikopés skiriasi versety skai¢iumi: antai EE Lk 1,26-38 praleista dalis 36-ojo verseto, BP ji ira8yta; EE vienam sekmadieniui numatyta Lk 1,39-55, o BP — Lk 1,39-56, taigi BP vienu versetu daugiau. Antra vertus, rasta vietu, kur BP yra puse verseto maziau nei EE: Jn 16,26, Mt 9,4, Mt 7,18, nors ir BNT Sios verseto dalys yra. Keliose vietose skiriasi sakinio mintis: Apd 2,3, Lk 5,9, Lk 8,13, Jn 6,11, Jn 10,14. Atsizvelgdamas j tai, kad Biblijos iStraukos skaitomos tikintiesiems prieS’ pamoksla, Bretktinas kai kur pries pirmaji verseta prideda paai8kinancia fraze (pvz., Jefus biloia mokintiniump fawa prieS Mt 5,20), nors nei EE, nei BNT jos néra, arba patikslina veikéja (vietoj ghis, anas paraso Jefus). Be to, Siuose EE ir BP tekstuose yra nemaza rasybos, morfologijos, leksikos bei sintaksés skirtumy*. Viena teksta tik keiGiant kitu, ir tai jau spausdinant, negalety atsirasti tick daug ir nuosekliy rasybos, morfologijos, leksikos, sintaksés ir ypa¢ paties teksto nesutapimu. Kai kuriy skirtumy gali biti atsirade ir dél to, kad konferencijos dalyviai patys taisé rankraSti ir dar nurodé, kq reikia autoriui pataisyti (apie tai jie raSo 1990 06 01 laiSke Prisijos kunigaikS¢ciui (Falkenhahn 1941: 103-104). Taigi tekstai is EE galéjo biti imami veikiau jau sudarinéjant Postile ir kartu lyginant Vilento vertima su kitais Saltiniais. Juo labiau kad pamoksly tekste yra tokiu vietyu, kurios sutampa su EE tekstu, nors pacioje BP perikopeje atitinkamos vietos skiriasi nuo EE. Vadinasi, Vilento knyga greiCiausiai guléjo Birzi8skos motyvas, kad Vilento tekstai buvo pripazinti privalomais, laikytinas pakankamai pagristu’. Juk jie iSspausdinti ir dél to nesunkiai prieinami * Kaip Vilento Salutinius sakinius Bretkinas kai kur keité absoliutiniu naudininku ir kokia itaka tam turéjo originalai, ty. Liuterio Biblija ir Vulgata, yra nagrinéjgs Vytautas Ambrazas 1962: 34. ‘ Apie bitinuma suderinti i postiles dedamus Biblijos tekstus ir posakius su BaZnyCios pripazintais tekstais liudija ir J. Quandto ivadas Christiano Langhanzeno postiléje ,,Trumpas ir prastas iSguldymas vissyu nedelés ir Sventu dienu evangeliu...“, iSleistoje 1750 m. Karaliauciuje. Norédamas paripinti nauja lietuviska postile (nes dar ir XVIII a. pradzioj sekmadieniais ir Sventadieniais tebebuvo skaitoma i§ Bretkiino pamoksly rinkinio, ,,nors siaurai ir paprastai para42 kunigams, be to, prie’ spausdinant jiems pritare ,didziausia patirti turintys tos kalbos mokovai bei 8io mokslo specialistai*. Sios evangelijos bei epistolos jau 12 metu buvo skaitomos bazZny¢iose, tuo tarpu del Bretkiino Biblijos tinkamumo spaudai tuo metu dar tik buvo svarstoma, laukiama korektoriu ivertinimu ir pasitlymu. 1.2. Salopiata (1929: 45) tvirtina, kad Postilés perikopes beveik tiksliai sutampa su Vilento tekstais, 0 Guido Michelini (1995: 250) laiko juos perspausdintais i8 EE ir dél to nesvarbiais (jo nuomone, tiriant Postilés kalba galima j juos, taip pat ir j pamokslus jterptus jy sakinius neatsizvelgti), taciau detalesnis Siu teksty lyginimas rodo, kad Postilés perikopiy autorystes klausimas néra toks paprastas. Visy pirma tai néra tiesioginis perspausdinimas — BP perikopés néra visiskai tapa¢ios su atitinkamais EE tekstais. Antra, Postiléje yra dvi perikopés, kuriy Vilento EE nera. Vilento knyga susideda i8 94 evangeliniy ir 87 epistoliniy perikopiy"’ (i8 viso 181), BP yra atitinkamai 67 evangelinés ir 2 epistolinés perikopés (i8 viso 69). IS ju 65 evangelinés ir 2 epistolinés perikopés (i8 viso 67) Postiléje yra tos pacios kaip EE. Taigi Bretkiinas i Sios knygos gali biti émes 67 i8 181, daugiausia evangeli- ' 0 2 pridéjes pats. 1.3. Abi ne i EE imtos perikopés iSspausdintos pirmojoje Postilés dalyje. Viena i§ ju sudaryta i8 trijy evangelisty sinoptiky Mato, Morkaus, Luko evangelijy bei pirmojo Pauliaus laisko Korintie¢iams ir pavadinta ,KOSANIS APE VVAECZ4-re Pono mufu Iefaus Chriftaus, Dienoie || kaledu ant syto“), jis buvo pasiryZes iS8versdinti Langhanzeno postile, bet susidiré su daugybe sunkumu. Labiausiai jo uzmojui trukdé tai, kad nebuvo Biblijos lietuviy kalba. Tik 1727 m. i8leides Naujaji Testamenta, jis pavedé vienam kunigui perZiiiréti vertima ir sulyginti su Biblija esamus biblinius posakius, nes Sis vertimas ne tik nebuvo tobulas ir neatitiko ,,grynos lietuviy tarmes“, bet ir nebuvo suderintas ,,su parengta ir i visas parapijas ivesta Biblija“ (LLICh: 40-41) Senojo Testamento vertéjas j lietuviu kalba arkivyskupas Juozapas Skvireckas (1991: 448) krikS¢ioniy baZny¢iose jau nuo pirmujy amziy Sventadieniais skaitomas Evangelijy bei Apastaly rasty dalis vadina tokiais lotyniskais terminais: pericopae evangeliorum et lectiones. Cia jos bus vadinamos evangelinémis ir epistolinémis perikopémis. '! Nevisigkai tiksliu laikytinas teiginys, kad BP néra epistoliniy perikopiy (plg. Range 1992: 33). Rinktis daugiau evangelines perikopes ji veikiausiai bus paskatinusi 1570 m. .Kirchenordnungo“ nuostata, kad nevokieciy baZnyciose skaityti epistolas netikslinga. Pastoriams vietoj ju rekomenduojama skaityti ir aiSkinti i8traukas i$ katekizmo, kad zmonés ismokty tikéjimo pagrindy (Zieger 1967: 66). Siuo nurodymu noreéta pasiekti, kad tikintieji geriau susipazinty su Martyno Liuterio MaZuoju katekizmu arba nors su pagrindinemis jo dalimis, todél Gia ypa¢ akcentuojamas mokymas apie du Liuterio pripazintus sakramentus — krikSta ir Eucharistija (Zieger 1967: 48). Savo pazZitiras apie sakramentus jis yra iSdéstes teologams skirtame programiniame veikale ,,De captivitate Babylonica ecclesiae praeludium* (,,I[vadas j Bazny¢ios Babilono tremtj*, WA 6, 497-573), paraSytame 1520 m. (KBI II 1997: 12-13; Heussi 1991: 284). Biitent Siuos sakramentus ir aiskina Bretktino papildomai idétos perikopés ir jas komentuojantys pamokslai. 43 Mifchparo fakama“ (BP I 62)". Sis tekstas taip pat laikytinas perikope, kadangi skirtas skaityti baznycioje prieS’ pamoksla, i8spausdintas tokiu pat Sriftu kaip ir kitos Biblijos i8traukos, o jj aiSkina 6,5 puslapiu ilgio pamokslas. Kita ne i§ EE imta perikopé yra Mt 3,13-17, ji numatyta skaityti pirma sekmadieni po Naujyju metu. Kyla klausimas, iS kur Sios perikopés galéjo biti imtos — iS kokio nors jau isejusio leidinio, 0 galbit verstos ir jdétos paties Bretktino. Prisijos KunigaikStysteje nuo pat pirmuju lietuvisky raSty pasirodymo pastebima tendencija remtis jau turimomis lietuviskomis knygomis ir rankraS¢iais, perimti kity autoriy neiSleistus darbus, juos sutvarkyti ir paskelbti, todél pasirode tikslinga atitinkamy teksty ieSkoti iki 1591 m. parengtuose vertimuose ir jau iSéjusiuose leidiniuose. Mt 3,13-17 iki pasirodant Postilei iSleistose knygose rasti nepavyko. Pirmajame rankraStiniame XVI a. evangeliky liuterony pamoksly rinkinyje Wolfenbiittelio postilé (WP, baigta perrasyti 1573 m.) parasyta tik jos pirmojo sakinio pradzia. Nors pamokslo pavadinime nurodoma, kad jj galima sakyti remiantis Evangelijos pagal Jona 3-iuoju skyriumi, ta¢iau i§ tikruju Cia pateikiama Mt 3,13 pradzia (WP 285a). Visa perikopé yra tik Bretkiino iSversto Naujojo Testamento rankra&tyje, taciau detalesnis Siy teksty lyginimas rodo, kad BP perikopé veikiausiai versta i§ naujo, o ne imta if BNT'*. Tuo tarpu j ,,Kosanj* panaSiy teksty randame bent 4 knygose ir bent 5 kartus. Pagal iSleidimo metus jie iSsidésto taip: 1. Martyno Mazvydo Catechismvsa prasty szadei (1547, toliau — MZK). 2. Martyno Mazvydo Gesmes Chriksczoniskas, Il d. (1570, i8leistos Baltramiejaus Vilento, toliau —- MZG). 3. Baltramiejaus Vilento Enchiridionas (1579, toliau — E); jame yra 2 tekstai: a) skyriuje ,Sacramentas Altoriaus / kaip || t6 Hukinikas {cheimina [awa || prafchc3iaufei tur || mokinti* (E 33,3-17); ° Zodis kozonis sf (ar kozonius sm) BP ir kituose senuosiuose rastuose, taip pat kai kuriose dabartinése lietuviy kalbos tarmése vartojamas ‘pamokslo’ reik’me (LKZ VI 1962: 392), taciau patogumo deélei Siame straipsnyje ,,Kosanimi* bus vadinama minétoji perikopé, 0 ne po jos einantis pamokslas. PanaSiai ir kitur BP perikopé ir pamokslas turi viena bendra pavadinima (net ir tada, kai patios perikopés néra, tik nurodomas evangelijos skyrius, o toliau eina pamokslas, pvz., BP I 69-78 ar BP I 78-86). 3 Sioje postiléje visos perikopés nededamos; kiekvieno pamokslo antraStéje nurodoma evangelija ir jos skyrius, 0 prie’ pamoksla parasomas tiktai pirmasis sakinys ar jo pradzia ir dedamas sutrumpinimo Zenklas. '* Apie Sios Postilés ir BNT perikopés skirtumus ir ju prieZastis iSsamiau raSoma straipsnyje Jono Bretktino Postilés perikopiy autorysté: Mt 3,13-17 Saltiniai* (Aleknaviciené 1998). 44 b) skyriuje ,,Trumpas klaufi=|lmas ir prieprowimas tu kurie || nor prijmti {chventaghi Sacra=|menta Altoraus. M.M.“ (E 68,10-21). 4. Martyno Mazvydo Paraphrasis (1589, Jono Bretkiino idétas i Giesmes Duchaunas ir i§leistas kartu su Kancionalu ir Kollectomis; toliau - MZP). Kadangi si perikopé ypatinga tuo, kad sudaryta i8 4 Naujojo Testamento istrauky, tai panasiy fragmenty randame dar ir atitinkamose Bretkiino versto Naujojo Testamento vietose. 1.4. Siame straipsnyje bus méginama palyginti tik Sia viena perikope, ty. Kosanj“, su minétais lietuviy kalbos paminklais, iS¢jusiais ar parengtais Priisijos KunigaikStystéje iki pasirodant Postilei, nustatyti skirtumus bei panaSumus, pagal galimybes paaiSkinti ju priezastis ir pabandyti atsakyti i klausima, kuris i8 Gia i8vardytu leidiniy galéjo biti pagrindinis jos Saltinis. Atliekant skirtumy lingvistine analize bus remiamasi 1996-1998 m. Lietuviy kalbos institute parengtomis kompiuterinémis Postilés, Enchiridiono, kai kur ir Euangelijy bei Epistoly zodziy formy konkordancijomis. Jas Valstybinés lictuviy kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo léSomis pagal ,,Lietuvos Respublikos valstybinés kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 metu programa“ parengé Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai: habil. dr. Saulius Ambrazas (darbo vadovas), Ona Aleknaviciené, Ricardas Petkevicius ir Vytautas Zinkevicius (programuotojas)”’. Lyginamoji teksty analizé rodo, kad ,.Kosanis“ artimiausia vienam i8 Vilento Enchiridiono tekstu, esan¢iy Klausimy ir atsakymy forma parasytame skyriuje ,,Sacramentas Altoriaus... “ (E 33), todel cia iSsamiausiai bus apzvelgiamas ,,Kosanies“ santykis su Sio skyriaus tekstu. Taciau pirmiausia vis delto dera pazilréti, ar Bretkiinas nesirémeé pirmaja lietuviska knyga — Martyno Mazvydo Katekizmu. 2. ,,.Kosanies“ santykis su Mazvydo Katekizmo tekstu 2.1. I Bretkiino Postilés ,,Kosani“ panaSy teksta pirma karta isspausdinta randame Mazvydo Katekizme. Ketvirtoje dalyje esanciame skyriuje ,,Ape Swetalti alba Sacramenta altariaus...“, aiSkinanciame Eucharistijos prasme, jis pateikiamas kaip teifiaufefis liudimas ir te[ta=|}mentas nogi kieturiu Enangelijftu paral|{chitas* (MZK 25,23-25). Lyginant Siuos du fragmentus, pirmiausia j akis krinta paties teksto nesutapimai. Jie verstiniuose tekstuose paprastai atsiranda tada, kai vertejai naudojasi_ skirtingais originalais. Katekizmo ketvirtaja dali, kaip jrode 'S Apie jy parengimo principus Zr. 18 inasoje, taip pat Ambrazas, Aleknaviciene, Zinkevitius 1998, kur pateikiama ir Siy konkordancijy pavyzdziu. 45 Christianas Stangas (1929: 6, 179), Mazvydas verte iS 1545 m. isleisto Jano Seklucjano katekizmo Katechismvy text prosti dla prostego lvdv wkrolewczv. 1.5.4.5. (toliau —- SK), kai kur pasiremdamas ir Jano Maleckio katekizmu Catechismvs to iest. Nauka Krzescianska... Wkrolewczu 1546 (toliau — MK). Seklucjano Katekizmas taip pat néra originalus — j lenky kalba jis verstas i8 dvikalbio — lotynisko ir vokisko (niederdeutsch) Martyno Liuterio Mazojo katekizmo, 1531 m. i8leisto Magdeburge, — lotyniSkosios dalies (ja isverté Georgas Majoras), atsizvelgiant dar j pirmaji lotyniSka 1529 m. ir vokiska 1531 m. Wittenbergo leidimus (Neumann 1941: 84). Vilento Enchiridiono skyrius »Sacramentas Altoriaus...“ verstas i8 vokiSko Liuterio Mazojo katekizmo. Reinholdo Trautmanno (1909: 478-479) nuomone, pagrindinis Vilento Enchiridiono Saltinis yra 1543 m. Leipzigo leidimas ENCHIRIDION Der Kleine Catechifmus. Fur die gemeine Pfarherr vnd Prediger. D. Mart. Luther. Leip3ig. (toliau — LK), bet jis gali biti naudojesis ir visais ar keliais Wittenbergo leidimais. 2.2. Lyginamieji BP, E ir MZK tekstai paprastai sutampa tais atvejais, kai sutampa lenkiSkas ir vokiSkas originalai ir aiskiai skiriasi tada, kai vokiSkas ir lenkiskas originalai skiriasi. Tie skirtumai iSrySkéja pirmiausia tarp M2K ir E, 0 del to, kad Bretkiinas seké Vilentu (tai paaiskes i8 toliau pateikiamu pavyzdziu, o i8samiau bus kalbama Sio straipsnio 4 skyriuje), matyti ir tarp BP ir M&K. Stai keletas su MZK nesutampanciy BP ir E fragmenty ir atitinkamy vokisko bei lenkiSko originaly'® sintagmy, atskleidzianciy to nesutapimo priezastj: BP I 62,4-6 {chito || naktije kurioie buwa ifchdotas / Eme || dona E 33,4-5 {chito naktie kurio buwa ifchdi=l|tas / Eme || dina MZK 26,3-5 {chitage nakteie \ kuria || tureia buti ifchdotas \ e=|lme dona LK 389 Inn der nacht, da er Verraten ward, Nam er das brod SK 13,2-3 tei noc3i \ ktorei miat bijé || widan \ w3iat chtep BP I 62,12-13 dawe ghiemus / bilodams / || Imkite ir gerkite / wiffi ifch to E 33,11-13 dawe ghiemus bi=|lodams / Imkite ir gerkite / wiffi ifch || to MZK 26,13-15 dewe gims \ biladams \ || Gierkiet ifch ta wilfij LK 389-90 gab jn den und [prach: Nemet hin und trincket alle dar aus SK 13,12-13 dat ijm \ mowig¢ \ || pijcie [tego whilc3ij "© Liuterio 1543 m. MaZasis katekizmas (LK) cituojamas i8: Martin Luther. Werke. Kritische Gesamtausgabe. Bd. 30(I). Weimar, 1910 (skai¢iai rodo Sio tomo puslapius), o Seklucjano katekizmas (1545) iS 1997 m. Lietuvos moksly akademijos bibliotekoje surasto (Baniuliené 1997) egzemplioriaus. 46 BP I 62,16-17 Tadai dariket / ||kaip dafnai gerfit ant mana atminimo E 33,16-17 Tatai dariket / kaip dafgnai || gerfit ant mana atminima MZK 27,5-7 tatai darikiet kiek kaljrtu gier{fit ant atminima mana LK 390 Solches thut, fo offt jr trinckt zu meinem gedechtnis SK 14,3-4 tho c3inc3ie \ ile | krocy badzi¢cie pijé na || pamigtke moie BP I 62,15-16 uf; ius bus prelietas / || ant atleidima ghrieku E 33,14-16 vfch || gus pralietas bis / ant atleidima || ghrieku M2ZK 27,3-5 vf ius bus ifchle=||tas ant atleidima greku |] iuffu LK 390 fur euch vergoffen wird zur vergebung der funden SK 14,1-3 3awas ie[t wilana na od=\|pvfc3enie grs3echow wa=|[[chich BP I 62,11-12 Schitoiu budu eme Kilika po Wec3e=\lres E 33,10-11 Schitigi budu eme Kilika po We=Ilc3eres MZK 26,12-13 Schitugi budu pa wecziellres \ eme kilika LK 389 Deffelbigen gleichen nam er auch den kelch nach dem abendmal SK 13,10-11 Them obijczaiem po=l|wiec3er3i w3at \ kelich BP I 62,12-14 Tas Ki=Illikas eftinauias Teftamentas mana || Krauieje E 33,13-14 Tas Kilikas elti nauias Tefta=|Imentas mana Krauieje MZK 26,15-27,1-2 Tas || kilikas nauies tef[tamen=lltas efti mana Kraugeie LK 390 Diefer kelch ift das newen tef[tament jnn meinem blut SK 13,13-15 Ten || Kelich nowij Testament || ieft wmoiei krwij Kaip matyti i8 Gia pateikty pavyzdziy'’, BP ir E fragmentai paprastai sutampa, bet aiSkiai skiriasi nuo Mazvydo Katekizmo, ir skiriasi bitent del to, kad Mazvydas ir Vilentas verté ne i8 ty paciy originalu, o jie Siose vietose nesutampa. Kadangi pirmajame sakinyje Seklucjano katekizme yra miat bijé || widan, tai Mazvydas Sia vieta vercia tureia buti ifchdotas, tuo tarpu Vilentas, Liuterio katekizme rades Verraten ward, veréia buwa ifchdi=\{tas. Bretkiinas ia seka Vilentu ir ra8o buwa ifchdotas. Mazvydo frazé Gierkiet ifch ta willij atitinka Seklucjano pijcie [tego wfilc3ij, 0 Vilento Imkite ir gerkite / willi ifch to sutampa su Liuterio Nemet hin und trincket alle dar aus. Bretkinas Cia tiksliai pakartoja Vilenta. MzK fragmente ant atleidima greku || iuffu ivardis jiisy atsirades del to, kad jis yra ir SK: na od=\pvfjcjenie grzechow wa=|lchich, 0 E (ir BP) Sio jvardzio néra: ant atleidima || ghrieku, nes jo néra ir LK: jur vergebung der funden. Skirtinga Zodziy tvarka MZK ir E (ir BP) taip pat susijusi su Zodziy tvarka atitinkamuose originaluose. Sitokie akivaizdiis teksto 7 Jy yra ir daugiau, ypat Zodziy tvarkos, taciau Cia pateikiami ne visi pavyzdziai. 47 2.7. Be jau minéty acc. sg. dona MZK 26,5, ifchdotas MzK 26,4 ir ifj||dotas M2K 26,9-10, yra dar keletas pavyzdziy, kur BP tekstas sutampa su MZK, bet skiriasi nuo E teksto: BP I 62,8 Tatai eft Kunas mana E 33,7-8 Tas eft Kunas || mana MZK 26,8-9 tatai e[ti Kunas ma||na LK 389 Das ift mein leib SK 14,6-7 toc3 ie[t || cziato moie BP 1 62,15 kurfai uff ius bus prelietas E 33,14-15 kurfai vfch || gus pralietas bis MZK 27,34 kurffai vf ius bus ifchle=|[tas LK 390 das fur euch vergoffen wird SK 13,15-14,1 ktora || 3awas ieft wilana Pirmajame fragmente BP ir MZK esantis tatai atitinka ne tik lenky toc;, bet ir visuose lotyniSkuose Liuterio katekizmuose randama hoc*’. Antrajame fragmente BP skiriasi nuo E, bet sutampa su MZK sudeétinés veiksmazodzio formos zodziy tvarka. Atkreiptinas démesys tik j tai, kad Sioje sintagmoje Mazvydas, nors ir iSlaikes tokia zodziy tvarka kaip Seklucjano, taciau pavartojes veiksmazodzio biisimojo laiko sudéting neveikiamosios riSies forma su bitojo laiko neveikiamuoju dalyviu bus ifchle=||tas ir tuo yra nutoles nuo jo katekizmo — pastarajame yra esamojo laiko forma ie/t wilana. Mazvydas Cia artimesnis Jano Maleckio katekizmui, iSleistam 1546 m. taip pat Karaliauciuje: ktora za was wylana be=\|\dzie MK 10,4—-5". 1997 m. Lietuvos mokslu akademijos bibliotekoje surastame Seklucjano katekizmo egzemplioriuje® Sis fragmentas yra taisytas: Zodis ieft ranka rudu raSalu i8brauktas, o virS jo ira8yta bedzie. Neumannas (1941: 17) nurodo, kad zodis ie/t iSbrauktas ir Karaliauciaus SK egzemplioriuje*’, kurj raudonu raSalu yra taises ” Cia ir kitur lyginama su lotyniskais Liuterio MaZaisiais katekizmais, pateikiamais kritiniame jo raSty leidime: Martin Luther. Werke. Kritische Gesamtausgabe. Bd. 30(I). Weimar, 1910. *} Cituojama i8 Neumanno knygoje ,,Studien zum polnischen friihreformatorischen Schrifttum* (1941) perspausdinto Maleckio katekizmo. * Apie jo suradima pasakoja Daiva Baniuliené straipsnyje ,Nepaprastas MaZvydo mety atradimas* laikraStyje ,,Lietuvos aidas“ Nr. 162, 1997 08 20. 3 SprendZiant i8 Stango (1929: 13) ir Neumanno (1941: 7 ir 9) aprasymu, Vilniuje rastasis yra ne Sitas jy minimas, o kitas egzempliorius: KaraliauCciaus valstybinio archyvo bibliotekoje iki Antrojo pasaulinio karo saugotas vienintelis iSlikes egzempliorius buvo iriStas kartu su keturiais kitais ivairaus turinio ir formato leidiniais, tomo Nr. 784. II. Be to, 8io egzemplioriaus tekste ir 54 Janas Maleckis. Jame kita ranka (ne Jano Maleckio™) bei kitu raSalu virSuje taip pat uzra’yta bedzie. Kurio laikotarpio siedu jraSai ir ar abiejuose egzemplioriuose padaryti ta pa¢ia ranka, dar reikia nustatyti. Kad ie/t taisyta i bedjie, 0 Mazvydo versta bus nukrypstant nuo Seklucjano, bet priartejant prie Maleckio, rodo, kad Mazvydas Gia gali biti atsizvelges i Maleckio pastabas, iSsakytas del Seklucjano Katekizmo, arba naudojesis dar kokiu nors kitu Saltiniu’. Lotyniskuose Liuterio Mazuosiuose katekizmuose paprastai randame praesens indicativi passivi forma effunditur, vokiskuose vergolfen wird. ,,Kosanies* zodziu tvarka skiriasi nuo voki8ka varianta tiksliai atitinkan¢ios Vilento Enchiridiono zodziy tvarkos ir sutampa su Mazvydo. 2.8. Atsizvelgiant i gausius skirtumus tarp ,,Kosanies“ ir Mazvydo Katekizmo teksto, esanéio 4 dalies skyriuje ,,Ape Swetalti alba Sacramenta altariaus...“, darytina i8vada, kad jis negali biti laikomas pagrindiniu ,,Kosanies“ Saltiniu, ta¢iau Siuo pirmosios lietuviskos knygos tekstu Bretktnas gali buti naudojesis kaip papildomu. 3. ,,.Kosanies“ santykis su Mazvydo Gesmiy Chriksczonisky II dalies skyreliu »830d3ei ape S. Wecjere...“ 3.1. Antroji knyga, kurioje i8spausdintas ij ,,Kosanj* panasus tekstas, yra Mazvydo Gesmiy Chriksczonisky II dalis, isleista 1570 m. Vilento. Jos gale idétame skyriuje ,,Catechi{ma praftas Textas* yra skyrelis, pavadintas S30d3ei ape S. Wecze=||re Pona Iefaus Chriftaus / taip || raf{cha S. Ewangeliftai S. Matth. 26 || S. Mar. 14. S. Luc. 22. S. || Pawilas. 1. Cor. II. || Paguldimufu.* (MZG 633-634). Kas Si skyriy idéjo — pats Mazvydas ar Vilentas — kol kas néra nustatyta. Gerulis (1922: XXV) buvo linkes manyti, kad prozos dalis i giesmyna idéjo pats sudarytojas: ,,Tiek daug liturgiskos prozos i parastése raudonu raSalu yra jraSyta daug pataisymy ir kritiniy pastaby, 0 pirmuosiuose puslapiuose yra skirtingos raSysenos iraSy. VilniSkis katekizmas, nors ir turi ta pacia signatura Nr. 784. II. 4° (jra8yta pieStuku virSelio vidinéje puséje ir dar karta uzra8yta ant balto popieriaus ir uZklijuota ant nugarélés, tik su nusilupusiu paskutiniu skaiciumi .,4“), yra iriStas su 5 ijvairaus formato XVIII ir XIX a. leidiniais (2 i jy — pirmasis ir antrasis — tie patys 1808 m. leidiniai). Jame téra vienas jau minétas pataisymas, t. y. 2 briikSniais rudu raSalu iSbraukta /e/t ir virSuje uzraéyta bedzie SK 14,1. Dar vienas zodis — /afka SK 11,13 yra taip pat 2 brikSniais ir, rodos, tuo paciu raSalu, tik kiek rySkesniu, iSbrauktas, bet nieko nepriraSyta. Kad egzempliorius su Maleckio pataisymais iki karo buvo Karaliau¢iaus valstybiniame archyve, nurodo ir Stanistawas Rospondas (Seklucjan 1979: 29), taciau tolesnio jo likimo neapraSo. Gali biti, kad Lietuvos moksly akademijos bibliotekoje saugomas Seklucjano katekizmas Siuo metu yra vienintelis Zinomas originalas. ** Stango (1929: 15) nuomone, minétame egzemplioriuje ie/t i bgdzie taisgs Janas Maleckis. * Stangas (1929: 12-16) nurodo ir daugiau pavyzdziy, kur Mazvydas skiriasi nuo Seklucjano, bet sutampa su Maleckiu. 55 giesmiy knygas ikimSdamas Mazvydas trikstanCios lietuviskos agendos vieta papildyti noréjo*. Vaclovo Birziskos (1960: 86) nuomone, antrajq 1566 m. giesmyno dalj sudaré pats Mazvydas, itraukdamas Cia ir visus savo senesniuosius ra8tus. Taciau jis neatmeta galimybés, kad leisdamas §j rinkinj ir Vilentas ,,tam tikra dalj nuo saves pridéjo, nors ne savo, bet kity darbo, galimas daiktas, rasto taip pat Mazvydo ra8ty palikime*. Tarp Bretkiino perikopées ir Sio giesmyno teksto rasti 56 skirtumai. ,,S3od3ei ape S. Weczere...“ gerokai skiriasi ir nuo ,,Kosanies“, ir nuo Mazvydo Katekizmo teksto. Keletas skirtumy tarp ,,Kosanies“ ir Sio giesmyno teksto gali rodyti, kad pastarasis turi tam tikra rySi su MZK tekstu ir jo pagrindiniu Saltiniu Seklucjano katekizmu. AiSkus vertimo i§ lenkiSkojo originalo pédsakas iSlikes pirmajame sakinyje: BP I 62,4-6 {chito || naktije kurioie buwa ifchdotas / Eme || dona E 33,4-5 {chito naktie kurio buwa ifchdi=|[tas / Eme || dina LK 389 Inn der nacht, da er Verraten ward, Nam er das brod MZG 589,13-14 {chitoie nakteie kurio tureia bu=|[ti ifchditas / Eme dina MZK 26,3-5 {chitage nakteie \ kuria || tureia buti ifchdotas \ e=||me dona SK 13,2-3 tei noc3i \ ktorei miat bij¢ || widan \ w3ial chtep MZG tureia bu=\\ti if{chdutas atitinka MZK tureia buti ifchdotas ir Seklucjano miat bijé || widan, 0 ,,Kosanies“ buwa ifchdotas atitinka E buwa ifchdu=|\ltas ir Liuterio Verraten ward. Kadangi Sio MzG skyriaus Saltiniai néra nustatyti, kai kuriose vietose sunku tiksliai pasakyti, dél kokiy priezasciy ,,S3od3zei ape S. Wecjere...“ ir ,,Kosanis“ skiriasi. Dar vienos su ,,Kkosanimi* nesutampan¢ios MzG frazés atitikmuo taip pat galéty biti lenkiSkas Seklucjano katekizmas: BP I 62,12-13 dawe ghiemus / bilodams / || Imkite ir gerkite / wiffi ifch to E 33,11-13 dawe ghiemus / bi=|llodams / Imkite ir gerkite / wiffi ifch || to LK 389-90 gab jn den und [prach: Nemet hin und trincket alle dar aus MZzG 590,2-3 dawe iemus bi=||lodamas: Gerkite ifch to wilfi MZK 26,13-15 dewe gims \ biladams \ || Gierkiet ifch ta wiffij SK 13,12-13 dat ijm \ mowig¢é \ || pijcie [tego whilcsij Taciau $i MZG frazé atitinka ir abiejuose lotyniSkuose 1529 m. Wittenberge iSejusiuose Liuterio MazZuosiuose katekizmuose, ir vélesniuose Georgo Majoro (1531) bei Justo Jono (1539) j lotyny kalba verstuose jo katekizmuose esania fraze dedit illis dicens, Bibite ex hoc omnes. Juose visuose néra BP ir E skyriuje ,,Sacramentas Altoriaus...“ randamu zodziy Imkite ir, o LK Nemet hin 56 und atitikmeny. Taigi neaigku, ar Siuo atveju MzG galéjo buti pasiremta Seklucjano, ar kuriuo nors lotynisku Liuterio katekizmu. Sunku nustatyti ir kito skirtumo tarp ,,Kosanies“ ir giesmyno teksto priezasti: BP I 62,8-9 kurfai vfch || ius ira ifchdodams E 33,8 kurfai vfch nus bis ifchditas LK 389 der fur euch gegeben wird MzG 589,17-18 _ kurfai vfch ius bus |] i{chditas MZK 26,9-10 kurffai vf jus bus iflidotas SK 13,7-8 ktore zawas || bed3e wijdano MZG bus || ifchdiitas sutampa su MZK bus ifj\dotas bei SK bed3¢ wijdano, tuo tarpu ,,Kosanies“ ira ifchdodams skiriasi nuo E bis ifchdiitas ir priartéja prie lotyniskuose Liuterio MaZuosiuose katekizmuose ir Vulgatos Lk 22,19 esanéio datur. Siuo poziiiriu Postilés perikopé skiriasi nuo visy penkiy lietuvisky lyginamyjy teksty (Zr. dar 2.6 ir 7.1). 3.2. Vis délto dauguma giesmyne idéto skyrelio sakiniy jau nutole nuo lenkiskojo varianto ir priartéj¢ prie vokiSkojo Liuterio katekizmo ir, zinoma, prie Postilés bei Vilento Enchiridiono tekstu: BP162,16-17 — Tadai dariket / || kaip dafgnai gerfit ant mana atminimo E 33,16-17 Tatai dariket / kaip dafjnai || gerfit ant mana atminima LK 390 Solches thut, fo oft jr trinckt 3u meinem gedechtnis MzG 590,6-8 Tatai || darikite / kaip dafnai gerfite / ant || mana / atminima MZK 27,5-7 tatai darikiet kiek kaljrtu gierffit ant atminima mana SK 14,3-4 tho c3inczie \ ile || krocz badzi¢cie pijt na || pamigtke moie BP I 62,11-12 Schitoiu budu eme Kilika po Wec3je=Ilres E 33,10-11 Schitigi budu eme Kilika po We=IIc3eres LK 389 Deffelbigen gleichen nam er auch den kelch nach dem abendmal MzG 590,1-2 Schita budu eme knlika powe=Ilczjeres M2K 26,12-13 — Schitugi budu pa wecziellres \ eme kilika SK 13,10-11 Them obijczaiem po=|lwiecjer3i w3at \ kelich BP I 62,15-16 bus prelietas / || ant atleidima ghrieku E 33,15-16 pralietas bis / ant atleidima || ghrieku LK 390 yvergolfen wird zur vergebung der funden MzG 590,5-6 praletas || bufs ing atleidima ghreku MZK 27,3-5 bus ifchle=||tas ant atleidima greku |] iuffu SK 14,1-3 ieft wilana na od=||pvfc3enie grzechow wa=l[[chich af Kaip matyti i$ Cia pateikty pavyzdziy, vieto} Mazvydo Katekizme buvusio kiek ka || rtu, isversto pagal Seklucjano ile || kroc3, giesmyno tekste yra kaip dafjnai, atitinkantis vok. fo oft. Vietoj MzK esan¢io bus ifchle=||tas (SK 14,1-3 ielt wilana; MK 10,45 wylana be=\|dzie) Gia yra praletas || buls (LK vergolfen wird). Nebéra Sioje MzG sintagmoje ir asmeninio jvardzio mi daugiskaitos kilmininko jasy, nors MzK ir pagrindiniame jo Saltinyje SK jis buvo. Su vokiSkuoju variantu paprastai sutampa ir MZG teksto Zodziy tvarka. Zinoma, norint nustatyti tikruosius Mazvydo giesmyne iSspausdinto teksto Saltinius, reikia atlikti iSsamiq analize, taciau tai néra Sio straipsnio tikslas. 3.3. Kai kur Sis tekstas dar panaSesnis j atitinkama vokisky Liuterio Mazuju katekizmy teksta (Sios vietos juose if esmés nesiskiria) ir dél to Siek tiek nesutampa su Vilento Enchiridiono skyriaus ,,Sacramentas Altoriaus...“ ir atitinkamai ,,Kosanies“ tekstu: BP I 62,6-7 dawe pafiunti=||nems [awa / bilodams E.33,6 dawe pafiuntiniems [awa / bilodams LK 389 gabs feinen jungern und [prach MZG 589,15-16 dawe pafiuntinems [awa / || ir tare BP I 62,8 Tatai eft Kunas mana E 33,7-8 Tas eft Kunas || mana MZzG 589,16-17 Tas eft || mana kunas LK 389 Das ift mein leib Neatmestina Cia taip pat ir kurio nors lotynisko Saltinio jtaka giesmyno tekstui. Antai pirmasis MzG pavyzdys atitinka ir 1539 m. Wittenberge iSleisto Justo Jono katekizmo deditque discipulis suis et_dixit (kituose lotynikuose katekizmuose vartojamas participium praesentis activi dicens). 3.4. Atkreiptinas démesys i dar viena MzZG fragmenta, kuris skiriasi ne tik nuo ,,Kosanies“ ir jai artimiausio E teksto, bet ir nuo MZK bei vokiskuju ir lenkiSkuju katekizmy: BP I 62,13-15 Tas Ki=\llikas e{tinauias Teftamentas mana || Krauieje E 33,13-14 Tas Kilikas efti nauias Tef[ta=||mentas mana Krauieje LK 390 Diefer kelch ift das newen teftament jnn meinem blut MzG 590,3-5 Tas || eft krauijes mana / Nauia Te{ta=|Imenta MZK 26,15-27,1-2 Tas || kilikas nauies teftamen=|[tas e[ti mana Kraugeie SK 13,13-15 Ten || Kelich nowij Testament || ief[t wmoiei krwij MK 10,2-3 Tento kielich jest nowy || testament we krwi moie 58 Kadangi remdamiesi Mazvydo, vokiskaisiais Liuterio, lenkiskuoju Seklucjano, taip pat ir Maleckio katekizmais Sito skirtumo paaiskinti negalime, zvilgsnis vél krypsta j lotyniSkuosius. Sis sakinys atitinka Justo Jono 1539 m. lotyniskojo katekizmo varianta: hic est saguis meus novi testamenti. Tuo tarpu BP ir E esantis variantas i8 esmés sutampa su vokiSkaisiais ir 1529 m. lotyni8kaisiais bei 1531 m. Majoro verstu katekizmu: Hic calix Novum Teltamentum eft in meo fanguine (B)*. 3.5. Kaip matyti i8 Gia pateikty pavyzdziy, Vilento 1570 m. iSleistu Mazvydo Gesmiy Chriksczonisky I dalies gale jdétame skyriuje ,,Catechifma praftas Textas“ esantis skyrelis ,,S3od3ei ape S. Wec3ere...“ yra tarsi kompiliacinis, ty. sudarytas i§ sakiniy, kuriy pagrinda sudaro vertimai iS lenkisko (ar lotyni8ko) bei vokisko originaly. Kas yra Sio teksto pagrindinis Saltinis ir kas ji idéjo — pats Mazvydas, ar Vilentas, kol kas neaiSku (tam nustatyti reikia detalesnés analizés), bet iSlike vertimo i Seklucjano katekizmo pedsakai rodyty, kad Sis tekstas turi rysj su Mazvydo Katekizmu, todél gali buti pagristi Gerulio ir Birziskos spéjimai, kad prozos tekstus verte ir i giesmyno antraja dalj idéjo pats Mazvydas. Taciau kai kurie ra’ybos ir morfologijos dalykai jau sutampa su abiejy Vilento Enchiridiono skyriy tekstais. 3.6. Kadangi tarp Bretkiino ,,Kosanies“ ir Mazvydo Gesmiy Chriksczonisky II dalyje idéto teksto yra gana daug skirtumy (apie 56, taigi irgi daug daugiau nei tarp ,,Kosanies“ ir E skyriaus ,,Sacramentas Altoriaus...“ teksto), be to, dalis jy susije su rémimusi skirtingais originalais, tai jis negali buti laikomas pagrindiniu ,,Kosanies* Saltiniu. 4. ,,Kosanies* santykis su Vilento Enchiridiono skyriaus ,,Sacramentas Altoriaus...“ tekstu 4.1. Straipsnio jvadinéje dalyje (1.4) buvo mineta, o kalbant apie ,,Kosanies“ santykj su Mazvydo Katekizmo tekstu pateiktais pavyzdziais (2.2) ir kai kuriais faktais (2.3-2.4) jau parodyta, kad ,,Kosanis“ artimiausia Vilento Enchiridiono *° Kadangi nagrinéjamasis tekstas ypatingas tuo, kad sudarytas i§ trijy evangelistu Mato, Morkaus ir Luko evangelijy bei Pirmojo Pauliaus laiSko Korintieciams, tai Sio fragmento pagrindu galéjo biti ne tos pacios apie Eucharistijos jsteigima pasakojan¢ios Biblijos vietos. Sakykim, MZG tapatus atitikmuo yra Mk 14,24: G tor6 Zotty to aiud pov tig Stadyxns; V Hic est sanguis meus novi testamenti; LB Das ift mein Blut, des newen Teltaments. Labai artimas ir Mt 26,28: G todro yép got tO alua tho Stadyxne; V hic est enim sanguis meus novi testamenti; LB das ift mein Blut des newen Teltaments. Su BP, E, MzK, LK ir SK sutampanti varianta randame Lk 22,20: G todto to notjptov h navy diadyxn Ev tH aivart you; V Hic calix novum testamentum est in sanguine meo; LB Das ift der Kelch, das newe Teftament in meinem Blut. a9 skyriuje ,,Sacramentas Altoriaus...“ (E 33,3-17) esanciam tekstui. Si BP perikopé nuo jo skiriasi palyginti nedaug — rasti 23 skirtumai; i$ ju tik vienas zodziy tvarkos ir vienas skyrybos, néra rySkiy teksto nesutapimy, né vieno Zodziu rasymo didziaja raide skirtumo, nepridéta ir nepraleista Zodziy, todél labai tikétina, kad Sis tekstas gali biti buves pagrindinis ,,Kosanies“ Saltinis. Kuo vis délto sie palyginti nedideli tekstai skiriasi? Ar nuoseklus jy nesutapimai? Koks jy santykis su tais pa¢iais kalbos faktais likusioje vieno ir kito leidinio dalyje? Norint atsakyti j Siuos klausimus, reikia nustatyti kiekvieno besiskirian¢io kalbos vieneto bendras vartojimo tendencijas abiejuose Saltiniuose. Todél pirmiausia Cia pateikiami visi pastebéti Siy teksty skirtumai (i8skyrus skyrybos): 3 lentelé E BPI naktie 33,4 naktije 62,5 kurio 33,4 kurioie 62,5 if{chdi=||tas 33,4—5 ifchdotas 62,5 dina 33,5 dona 62,6 pafiuntiniems 33,6 pafiunti=|Inems 62,6-7 Tas 33,7 Tatai 62,9 qus (2x) 33,8; 33,15 ius (2x) 62,9; 62,15 bis ifchditas 33,8 ira ifchdodams 62,9 if{chdttas 33,8 ifchdodams 62,9 atminima (2x) 33,9; 33,17 atminimo (2x) 62,10; 62,17 Schitagi 33,10 Schitoiu 62,11 elti nauias 33,13 eftinauias 62,14 vich 33,14 uf; 62,15 bis 33,15 bus 62,15 pralietas 33,15 prelietas 62,15 pralietas bus 33,15 bus prelietas 62,15 Tatai 33,16 Tadai 62,16 4.2. I8 lentelés matyti, kad daugiausia yra raSybos skirtumu. Jy skaiciy didina 3 aiSkios Postilés korektiros klaidos: e/tinauias BP I 62,14, prelietas BP I 62,15 ir Tadai BP I 62,16. Forma prelietas BP uzfiksuota tik viena karta, visos veiksmazodzio pralieti ir veiksmazodinio daiktavardzio praliejimas formos raSomos tik su prieSdéliu pra- (jy yra atitinkamai 17 ir 4), prieSdeélis prenepastebetas ir kaip kity veiksmazodziy bei daiktavardziy darybos formantas. Bevar60 dés giminés jvardis Tadai (=tatai) tepavartotas taip pat tik viena karta greta tatai (999x) irtatati (2x). 4.3. Sioje perikopéje daiktavardzio dat. pl. pafiuntinems galiinéje Bretkiinas, skirtingai negu Vilentas, neparaso minkStumo Zenklo. Mincto Zodzio formos su -iems Postiléje néra visai, tuo tarpu pal(/)iuntinems pavartota 8 kartus. Nerandame su minkstumo Zenklu paragyto ir kito iio kamieno daiktavardzio moki(n)tinys daugiskaitos naudininko, Cia yra tik moki(n)tinems (6x)*’, taip pat waikelems (2x), pawargulems (2x), nebagelems (2x), nebagielems (1x), fodzems (2x), Iautems (1x) ir kt. MinkStumo zenklas BP raSomas tik pries morfologiskai ra8oma iio kamieno daiktavardziy daugiskaitos naudininko galiine -ams: broliams (2x), braliams (1x), pawarguliams (2x), finiams (1x), fodziams (2x) ir pan. Vilento Enchiridione yra viena daiktavardzio pasiuntinys daugiskaitos naudininko forma su -iems E 33,6 ir viena su -ems E 68,12. Kity Sio linksnio iio kamieno daiktavardziy galiinése E minkstumo Zenklas taip pat retas. Cia pastebétos dar tokios formos: Wirifchkems E 42,3; Hergikems E 41,18, (qtiewainems E 42,6, frodzems (5x), bet warnikfcziems E 38,7. Sio kamieno daiktavardziy su morfologiskai parasyta daugiskaitos naudininko galine Enchiridione nerasta. Taigi Vilento tekste Zodyje pafiuntiniems prie’ raide e parasytas minkStumo Zenklas, nors ir retas, taciau nelaikytinas visai atsitiktiniu dalyku, tuo tarpu Postiléje iio-kamieniuose daiktavardziuose, kuriuose balsis [a:] po mink&tojo priebalsio rasomas fonetiskai, ty. raide e, minkStumo Zenklas nevartojamas nuosekliai. 4.4. Kai kur lyginamuose Bretkino ir Vilento tekstuose skiriasi tik raSmenys: 7 /i; a /u;v/u;lch/ 6; t/o. Sie skirtumai tarp E ir BP paprastai reguliaris. Antai Enchiridiono tekste 2 kartus randame asmeninio ivardzio tu daugiskaitos galininko grafinj varianta qus, o ,,Kosanyje“ — ius. Vilento raStuose raidé 17° zymi balsius [i], [i-] ir priebalsj [j] ir yra dazna tiek ZodZio pradzioje, tick viduryje, tick gale. Bretkiinas Zodzio pradZioje jos nevartoja visai, viduryje palyginti retai (37x) — paprastai tik nelietuviskuose vietovardziuose, asmenvar37 Sie 2 ratati, matyt, irgi laikytini BP korektiros klaidomis. 38 Retkaréiais tokiq pastarojo daiktavardzio forma pastebime tik Bretkiino verstame Naujajame Testamente: Mokintiniems Mt 16,20, Mt 17,24, ta¢iau Mt 14,19 jis jau taisomas i Mokintinems. Cia reikéty atkreipti démesj dar j tai, kad Bretkiinas, taisydamas savo NT, mink&stumo Zenkla prie& balses e ir é gana daZnai braukia, ypa¢ po priebalsiy k, g, d, kiek reciau po s ir I: ifchkieltas—ifchkeltas Mt 11,25; ufmokiesufmokes Mt 6,4; gieras—geras Mt 1,19, Mt 7,17; pagiend—pagend Mt 5,13; Todiel—Todel Mt 5,23; 6,25; 7,24; 12,27; 14,7; Aplieftuofius—Apleltuofius Mt 4,24; fietu—fetu Mt 13,14; Dwafies>Dwafes Mt 1,19; pallieptos—pafleptos Mt 6,18. * y =y ; Vilento Enchiridione vartojami abu rasmenys — 77 ir y. 61 dziuose, tautovardZiuose ir svetimzodziuose (pvz., gen. sg. Egypto BP I 102,22; gen. sg. Tyra BP II 364,15; nom. sg. Syrachas BP I 190,24; acc. pl. Egnpciakus BP I 225,19; Sgmbolum BP I 71,20; Kyrieleifon BP I 61,18). Zodzio gale Sia raide Postiléje i8 viso randame 4 kartus ir tik jungtuke bey (BP I 30,13; BP I 46,18; BP II 332,4 ir BP II 466,10). Ivardzio tu daugiskaitos galininkas Postiléje jokiy grafiniy varianty neturi, joje tera forma ius (84x). Enchiridione vartojami 3 grafiniai variantai: jus (15x), ius (3x) ir yus (3x)", bet pats daZniausias yra su rasmeniu 7. Vilento EE yra taip pat 3 variantai: gus (52x), ius (3x) ir jus (1x), bet ir Gia pats dazniausias yus. Taigi Bretkiinas ,,Kosanyje“ nuosekliai laikosi visai Postilei bidingos raSmens 7 nevartojimo zodzio pradZioje ir acc. pl. ius raSymo tradicijos. 4.5. Ra’mens #*' Bretkiinas nevartoja ilgajam [w:] zyméti taip kaip Vilentas zodyje bis. BriikSnelis virs wu Postiléje yra abreviatiiros zenklas, tepasitaikantis, beje, tik viena karta Zodyje cond. 3 pl. paiiik=||t ‘jprastyu’ BP I 244,9-10. Fordas (1969: 112) forma bis laiko zemaitybe. Postiléje veiksmazodzio biti bisimojo laiko 3a. forma grafiniy varianty neturi—joje terandama bus (309x), 0 Stai Enchiridione jie yra 3: bus (9x), bits (6x) ir bufs (1x), Euangelijose bei Epistolose — 2: biis (74x) ir bus (35x). Taigi BP perikopeje randama forma bus atitinka bendra Sios formos raSymo visoje Postiléje principa. 4.6. Lyginamuosiuose tekstuose 2 kartus pavartotas prielinksnis uz. Pirma karta jo ra8yba BP ir E sutampa (v/ch E 33,8 ir v/ch BP I 62,8), antra — jau skiriasi (v/ch E 33,14 ir uf BP I 62,15). Sis skirtumas dvejopas: 1) v /w ir 2) fch / { raSymas, bet abiem atvejais désningas. 1) Raidé v Vilento Enchiridione zodzio pradzioje paprastai zymi balsi [uw]: su v Sioje pozicijoje rasti 76 pavyzdziai ir tik vienas su u (uf E 75,10). Postiléje zodzio pradzioje v_balsiams [u, u-] zyméti vartojama daug reCiau: joje rasti 869 zodziai su wu ir tik 7 su v (5 i 7 yra perikopése, 2 pamoksle)”. Prielinksnis uz cia taip pat raSomas su uw: tiek perikopése, tiek pamoksluose, ,,Passijose“ ir maldose dazniausiai randame uf (77x). BP tera vienintelis pavyzdys — ir jis Sioje perikopéje, kai prielinksnis uz paraSytas su mazaja v. “© 2 i8 ju yra pirmuosiuose E puslapiuose (E 2,7 ir E 2,15). Jie rengiant kompiuterine Zodziy formu konkordancijq surinkti i8 Fritzo Bechtelio 1882 m. perspausdinto Vilento Enchiridiono, kadangi Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomame egzemplioriuje 4 pirmujy puslapiy triksta. Bechtelis vietoj 7 visur vartoja ra’meni y. *' Diakritinis zenklas virs u raidés BP, EE ir E laikomas brikéneliu, o ne cirkumfleksu (plg. Bechtel 1882: XVIII, Gerullis 1927: 68-75, Palionis 1967: 25-26 ir kt.), taip pat ir virs raidziy a, o, i, é, m, n, virS kuriy briikSnelis BP (kaip ir virs w) yra abreviatiros zenklas. * Prielinksniai su didziaja V j Siuos skaicius nejtraukti, nes rasmuo U nei BP, nei E nevartojamas, o V atitinka ir balsius [u,u-] ir priebalsj [v]. 62 2) Tas pat pasakytina ir apie ra8meny /ch ir § santykj Sitame prielinksnyje: visame Enchiridione su [ch randame 24 pavyzdzius, o su f — 19, EE atitinkamai yra 126 ir 47 pavyzdziai. Tuo tarpu Postiléje ir su ch téra vienintelis pavyzdys — jis vélgi Sioje perikopéje, o su f — net 81. Taigi Bretkinas Cia su viena isimtimi i8laiko morfologini Sio prielinksnio raSymo principa. Siuo skardZiojo ir dusliojo priebalsio Zodzio gale neutralizacijos atveju Postiléje nuosekliai raSomas skardusis. Prielinksnio wz grafiniai variantai ir jy daznumas tose BP perikopese, kurios yra ir EE (V), pamoksluose (©), ,,Passijose“ (#), ,,Kosanyje“ (k), maldose (m), E ir EE pateikiami Sioje lenteleje: 4 lentelé EE BP i§ viso 77 1(! 0 Vv 4 VS 2 Taigi tik viena karta visoje Postiléje terandamas raSmeny v ir [ch paraSymas prielinksnyje uz yra vienas i§ faktu, rodanéiy, kad Bretkiinas gali biti naudojesis Siuo Vilento Enchiridiono tekstu. Antroje ,,Kosanies“ pastraipoje jau apsizidréta ir Vilento v/ch E 33,14 pakeistas j Bretkiinui iprasta uf BP 1 62,15. Ar galéjo Gia turéti jtakos kiti i ,,Kosanj“ panaSiis tekstai? Kaip juose raSomas Sis prielinksnis? Vilento iSleisty Mazvydo Gesmiy Chriksczonisky II dalies skyrelyje ,S30dzei ape S. Weczere...“ ir Enchiridiono skyriuje ,,Trumpas klaufimas ir prieprowimas...“ esanciame tekste randame tik varianta v/ch (po 2x). Tuo tarpu Bretkiino iSleistame Mazvydo Paraphrasyje, kaip ir jo Katekizme, abiejose pastraipose yra vf. Vadinasi, ,,Kosanies“ pirmojoje pastraipoje iSspausdintas v/ch sietinas su Vilento raSyba ir, zinoma, labiausiai su nedaug nuo Sios perikopés tesiskirian¢iu E skyriaus ,,Sacramentas Altoriaus...“ tekstu. 4.7. Sudétingas raSmeny u ir o skirtumo klausimas Zodziuose duona, iSduotas, isduodamas jau aptartas 2 skyriaus 2.2. Teiginiui, kad raSmuo o Postiléje zymi ir balsi [o-], ir dvigarsj [wo], neprieStarautu ir kitas ,,Kosanies“ pavyzdys, ‘3 BP vartojamas ir ilgesnis Sio prielinksnio variantas ufu (110x), bet jo ragyba neivairuoja (i Si skaiciy taip pat neiskai¢iuoti didziaja V prasidedantys VSju (5x) ir Vfu (3x), EE terastas vfunieka 215,4,0 Eufju nepastebétas visai. 63 prijmti [chventaghi Sacra=||menta Altoraus. M. M.“ (E 68,10-21). Jame pateikiant klausimus bei atsakymus aiSkinama Eucharistijos reiksmeé. Sis fragmentas cina kaip atsakymas j tre¢iajj klausima, nors juo tik praSoma pasakyti »fodzus teftamenta apie [chwen=||tan¢ {wietafti altoraus*. Jau Fritzui Bechteliui (1882: IV) buvo kilusi mintis, kad M.M. gali biti Martyno Mazvydo kriptonimas, nes buvo Zinoma, kad Mazvydas vertes i lietuviy kalba ir liturginius rastus. Bechtelis spéjo, kad Vilentas tik perraSe¢s 8i skyriy savo tarme. Jurgis Gerulis (1927: 68) ir Vaclovas Birzi8ka (1957: 159; 1960: 108) visa skyriy laike paties Mazvydo iSpléstu 1547 m. Katekizmo skirsneliu ,,Ape Sweta{ti alba Sacramenta altariaus...“, kurj Vilentas i8spausdines i§ iSlikusio Mazvydo rankraScio. 5.2. Ta¢iau Siame Enchiridiono skyriuje esantis lyginamasis tekstas gerokai skiriasi ne tik nuo ,,Kosanies“ ir E skyriaus ,,Sacramentas Altoriaus...“, bet ir nuo Mazvydo Katekizmo atitinkamo teksto. Jis beveik identiSkas su jau 3 Sio straipsnio skyriuje minétu Vilento 1570 m. iSleisty Mazvydo Gesmiy, Chriksczonisky I dalies tekstu ,,S3od3ei ape S. Weczere...* (MZG 589-590), esanciu giesmyno gale idétame skyriuje ,,Catechifma praftas Textas“. Jie tesiskiria tik keletu nereik’mingy ra8ybos dalyky: Ponas E 68,10 — POnas MzG II 633,12; Krlika E 68,16 — kylika MzG II 634,1; po wecjzeres E 68,16 — powe=\lczeres M3G II 634,1-2; ghiemus E 68,17 — iemus MzG II 634,1; to E 68,18 — to MzG Il 634,3; kraures E 68,18 - krauijes MzG II 634,4; ius E 68,19 - yus MzG II 634,5; pralietas E 68,19 — praletas MzG II 634,5; ghrieku E 68,20 — ghreku MzG II 634,6 (Gia paminéti visi pastebéti skirtumai). Kadangi Gesmiy Chriksczonisky II dalis i8¢jo 9 metais anksciau uz Enchiridiona, tai j savo katekizma §j teksta Vilentas galéjo perkelti ir is mineto Mazvydo giesmyno, o ne tiesiogiai is Mazvydo rankras¢io, kaip nurodo Gerulis (1927: 68) ir BirziSka (1957: 159; 1960: 108). Tarp ,,Kosanies“ ir E skyriaus ,,Trumpas klaufimas ir prieprowimas...“ teksto yra ne maZiau kaip 55 skirtumai. Kadangi kiti nesutapimai panasis kaip tarp ,,;Kosanies“ ir Mazvydo giesmyno II dalyje esancio skyrelio ,,S3od3ei ape S. Weczere...“ (apie tai 3.1-3.6), jie Gia pla¢iau nebus apZvelgiami. 6. ,,.Kosanies“ santykis su Mazvydo Paraphrasio tekstu 6.1. Penktasis i Postilés ,. Kosani“ panasus tekstas, randamas iki 1591 m. iSejusiuose leidiniuose, yra Mazvydo Paraphrasyje. $i Mazvydui priskiriama vertimg jau Bretktinas idéjo i savo Giesmes Duchaunas ir i8leido 1589 m. kartu su Kancionalu bei Kollectomis. Spéjama, kad jj dar 1572 ar 1574 buvo iSleides Vilentas (Gerullis 1927: 2; 89), taciau leidinys néra iSlikes. Gerulis nustaté, kad Paraphrasis verstas i8 1558 m. Priisy agendos ,,PreuBische Kirchenordnung* 70 (toliau — KO). Taciau, kaip bebity keista, Sis j ,.Kosanj* panasus tekstas nera verstas i§ minétosios agendos. Tie patys pavyzdZiai, kuriais remtasi auksciau (2.2), ir Gia parodyty, kad jis verstas ne i8 voki8ko Saltinio. Paraphrasio tekstas labai artimas Mazvydo Katekizmo tekstui ir jo pagrindiniam Saltiniui — Seklucjano katekizmui. Stai keletas sintagmy, rodanciy MzP ir MzK tekstu panasuma ir skirtuma nuo Priisy agendos bei ,,Kosanies“. Kadangi Sitie patys fragmentai i§ voki8ko 1543 m. Liuterio MazZojo katekizmo ir lenkisko 1545 m. Seklucjano katekizmo buvo pateikti lyginant BP, E ir MZK tekstus (2.2), jie Cia nekartojami, 0 pridedami pavyzdZiai i$ Prisy agendos: BP I 62,4-5 {chito || naktije kurioie buwa ifchdotas MzZP 7,4—5 {chitoie nakteia kuroi tureia || buti ifchdttas MZzK 26,3-4 {chitage nakteie \ kuria || tureia buti ifchdotas KO 141 in der Nacht da er verrathen || ward BP I 62,11-12 Schitoiu budu eme Kilika po Wecje=Ilres MZP 8,4—5 SChitagi budu po Wec3eres || eme Kilika MZK 26,12-13 Schitugi budu pa wecziellres \ eme kilika KO 143 DEffelben gleichen nam || Er auch den Kelch / nach || dem Abendmal BP I 62,12-13 dawe ghiemus / bilodams / || Imkite ir gerkite / wiffi ifch to Ma@P 8,5-9,1— dawe iems |] bilodams / Gierket / ifch to wiffi MZK 26,13-15 dewe gims \ biladams \ || Gierkiet \ ifch ta wiffij KO 143-144 gab jhn den vnd || [prach / Nemet hin vnd || trincket alle daraus BP I 62,15-16 uf; ius bus prelietas / || ant atleidima ghrieku MzP 9,3-5 vf; ius || bus pralietas ant atleidimo Grie=|[ku iufu MZK 27,3-5 vfs ius bus ifchle=||tas ant atleidima greku iuffu KO 144 fur euch vergof=||fen wird / zur vergebung || der Sunden BP I 62,16-17 Tadai dariket / || kaip dafinai gerfit ant mana atminimo MzP 9,5-10,1-2 Tatai dariket / kiek kar=ljtu gierfit ant atminiljma mana MZK 27,5-7 tatai darikiet kiek kaljrtu gierffit ant atminima || mana KO 144-145 Solches thut || fo offt jhrs trinckt / zu || meinem gedechtnis 6.2. Paraphrasio tekste islaikytos Mazvydui biidingos veiksmazodzio liepiamosios nuosakos daugiskaitos 2a. formos su formantu -ke-: Imket walgiket MzP 7,7, dariket MzP 8,2; 9,5, Gerket MzP 9,1, taip pat kaip jo Katekizme raSomaas ir prielinksnis uz: v{f MzP 8,1; 9,3. Taciau kur Mazvydo Katekizme buvo zemaitiska 71 veiksmazodzio duoti bitojo kartinio laiko 3a. forma dewe (MZK 26,4; 26,14), ten Mg@P jau yra aukstaitiska dawe (MzP 7,6; 8,5) Vietoj zemaitiskos pronominalines daugiskaitos naudininko formos gims (MZK 26,14) Paraphrasio tekste yra aukstaitiska iems MzP 8,5. Neskaitant Gia pamineéty skirtumy ir dar kai kuriy raSybos dalyku, MzP tekstas Zenkliau skiriasi nuo MZK tik vienu prieSdéliu (i/chle=|tas MK 27,34, wilana SK 14,1 — pralietas MzP 9,4, vergoffen LK ir KO) ir vieno sakinio Zodziy tvarka. Sio fragmento Zodziy tvarka MZP gali biti pakeista atsizvelgiant j kurj nors Liuterio Katekizmga arba j 1558 m. Prisy agenda (gal ir j vélesnes®), ta¢iau pagal didziyjy raidziy raSyma darytina prielaida, kad MZK 26,15-27,1-2 Tas || kilikas nauies te[tamen=||tas e[ti mana Kraugeie MzP 9,2-3 tas Kilikas e{ti nauias Teftamen=||tas mana krauieie KO 144 die=||[er Kelch ift das newe || Te[tament in meinem || Blut LK 390 Diefer kelch ift das newen te{[tament jnn meinem blut 6.3. Paraphrasyje, kaip ir Priisy agendose, Sis tekstas pateikiamas su gaidomis, taciau ir jos skiriasi nuo agendose esanciy gaidu. Matyt, dél to, kad tekstas jau buvo karta i8verstas, be to, susietas su gaidomis ir giedamas baznyCiose, Mazvydas neverté jo i$ vokie¢ciy kalbos dar karta, bet jdéjo visiems jprasta, gal jau ir mintinai ismokta variantq™. 6.4. Skirtumy skai¢ius tarp Postilés ,,Kosanies“ ir Mazvydo Paraphrasio atitinkamo teksto dar didesnis nei tarp ,,Kosanies“ ir abiejy Vilento Enchiridiono *3 1558, 1568, 1583 ir 1598 m. Priisu agendose liturginiy teksty ZodZiai ir gaidos yra tie patys, kiek skiriasi tik raSyba (Hubatsch 1968: 135) * Gaila, kad Sis MZP tekstas, kaip giesmé, liko nepastebétas Dainoros Pociiités knygoje XVI-XVII a. protestanty bainytinés giesmés. Knygos gale idétame XVI-XVII a. Priisy Lietuvos baznytiniy giesmiy saraSe pirmuoju giesmés ,,Ponas mufu Jefus Kriftus* Saltiniu laikomas Lozoriaus Sengstako giesmynas, iSéjes 1612 m. (Pocitité 1995: 169). Po jos pateikta santrumpa vert. sako, kad giesmé yra versta, nors originalas nenurodomas, o santrumpa Vert.? reigkia, kad vertéjas nezinomas. Autoré Sia giesme itrauké j anoniminiy giesmiy rodykle ir priskyré prie XVI-XVII a. anoniminés kilmés ir nenustatyty autoriy giesmiy (: 178). Taciau, kaip minéta (6.3), su gaidomis ji iSspausdinta jau 1589 m. Bretkiino Giesmése Duchaunose, ty. 23 m. anksCiau, nei pakartota Sengstako giesmyne kartu su visu Paraphrasiu. Ir dél vertimo autorystés netureétu kilti abejoniy, nes Paraphrasis yra autoriaus pasiraSytas darbas: ,,per Martina Molwida ifchguldita*. Juo labiau kad kol kas néra suabejota ir tuo, kad pirmosios lietuviskos knygos 4osios dalies skyriaus ,,Ape Swetalfti alba Sa=||cramenta altariaus...“ (kuriame pirma karta iSspausdintas Sis tekstas) vertéjas yra ne Mazvydas. Panagus tekstas, tik be gaidy ir kiek daugiau priartintas prie vokisko varianto, yra ir Mazvydo Gesmiy Chriksczonisky II dalyje (Zr. 3.1), iSleistoje 1570 m. Vilento, ir Vilento Enchiridione. Salyginai pirmuoju Sios giesmés (tik iSspausdintos be gaidy) Saltiniu galbit galétume laikyti Mazvydo Katekizmq. Tuomet jos i8spausdinimo metai biitu 1547, o ne 1612 ir XVI, o ne XVII amZius. 7 teksty bei Mazvydo Gesmiy Chriksczonisky II dalies skyrelio — ju suskaiciuota apie 62, ty. apie 2,5 karty daugiau nei tarp Sios Postilés perikopés ir jai artimiausio Enchiridiono teksto. Tie skirtumai panaSiis kaip tarp ,,Kosanies“ ir M&K: be ty paéiy teksto nesutapimy, Paraphrasis skiriasi nuo BP perikopés iSlaikytomis Zemaiti8komis veiksmaZodziy liepiamosios nuosakos daugiskaitos 2a. formomis (visi 5 veiksmazodziai Gia turi formanta -ke-), prielinksnio uz raSymu su rasmenimis v ir f, galiine -o gen. sg. atleidimo. Taciau jame, skirtingai nei MZK ir BP, randame acc. sg. diina, ifchdiitas ne su raSmeniu 9, bet su u“, taip pat ir SChiti gi, o ne Schitoiu kaip BP. Dél didelio kiekio skirtumu, ypa¢ paties teksto nesutapimyu, liudijanciy buvus skirtingus siy teksty originalus, Paraphrasis, kaip ir Mazvydo Katekizmas, negaléjo biti pagrindiniu ,,Kosanies* Saltiniu. 7. ,Kosanies* santykis su BNT Lk 22,19 7.1. Prie Evangelijos pagal Luka 22 skyriaus 19 verseto veda vienas ,,Kosanies“ sakinys, kuris veiksmazodzZio iSduoti sudétine neveikiamosios rusies forma bei laiku skiriasi ir nuo jai artimiausio Enchiridiono skyriaus ,,Sacramentas Altoriaus...“ teksto, ir nuo MK, ir nuo visy kity Gia minimy lietuvisky Saltiniu: BP I 62,8-9 kurfai vfch || ius ira ifchdodams BNT Lk 22,19 kurfai uff ius ira || dodamas E 33,8 kurfai vfch yus bis ifchditas MZK 26,9-10 kurffai v§ jus bus ifiidotas MzG 589,17-18 kurfai vich ius bus || i{chdtitas MZP 8,1-2 kurffai vf || ius bus ifchditas BP ir BNT Lk 22,19 pavartota ta pati sudétiné neveikiamosios riSies veiksmazodzio esamojo laiko forma su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu, tik BP dalyvis yra su prieSdéliu ifch- (gal dél E jtakos, nes Cia dalyvis taip pat su priesdéliu ifchE 33,8). Evangelija pagal Luka Bretkinas verté i8 lotyni8kosios Vulgatos. Veiksmazodzio iSduoti sudétiné forma BP ir BNT atitinka Vulgatoje Lk 22,19 esan¢cia praesens indicativi passivi forma quod pro vobis datur. Tokj pati varianta kaip Vulgatoje randame ir pirmuosiuose lotyni8kuose 1529 m. bei velesniuose Georgo Majoro ir Justo Jono j lotyny kalba verstuose Liuterio Mazuosiuose katekizmuose: quod pro vobis datur. Si vieta i§ esmés nesiskiria ir vokiSkuose Liuterio Mazuosiuose katekizmuose: der fur euch gegeben wird, taCiau ji gali biti 73 verciama dvejopai: proceso pasyvo esamuoju ir bisenos (rezultato) pasyvo biisimuoju laiku. Kokiu Saltiniu remiasi Postilés sudarytojas — savo verstu BNT, Vulgata ar kuriuo nors lotyniSkuoju Liuterio katekizmu, tiksliai pasakyti sunku, nes jie Siuo poZitiriu sutampa. Nuo BP ir BNT varianto aiSkiai skiriasi tik lenkiskieji Maleckio ir Seklucjano katekizmai: SK 13,7-8: ktore jawas || bed3¢_wijdano; MK 9,8-9: kto=\lre za was wydano bodzie. 7.2. | BNT Evangelija pagal Luka orientuoja ir tame paciame Sios evangelijos sakinyje vietoj dvibalsés uo raSoma balsé o: acc. sg. dona, dodamas. Kaip minéta 2 Sio straipsnio skyriuje (2.2), ,,Kosanyje“ taip pat vietoj wo rasoma o: acc. sg. Dona BP I 62,6, ifchdotas BP I 62,5, ifchdodams BP I 62,9, nors visoje Postiléje Sie zodziai daug dazniau (3,8 karto) raSomi su z. Tuo jis sutampa dar ir su Mazvydo Katekizmu. Pastarajame randame atitinkamai acc. sg. dona MZK 26,5, ifchdotas MzK 26,4 ir if\dotas MZK 26,9-10. Kadangi ir BP, ir BNT Siame sakinyje pavartota sudétiné neveikiamosios ruSies veiksmazodzio esamojo laiko forma su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu, tik BP dalyvis yra su prieSdéliu ifch-, o MZK yra sudétiné neveikiamosios riiSies bisimojo laiko forma su bitojo laiko neveikiamuoju dalyviu, galime manyti, kad Bretkinas §j sakinj lygino su savo versto BNT Lk 22,19. 7.3.1] BNT Bretkinas galéjo biti pasizitiréjes ir keisdamas zodziy tvarka dar viename Sio verseto fragmente. Nors zodziy tvarka BP sutampa dar ir su MZK, taciau dél to, kad Siame pavartotas skirtingas prieSdélis (i/chle=||tas MZK 27,3-3, atitinka wilana SK 14,1), Sis pavyzdys taip pat labiau orientuoja i BNT Lk 22,19: BP I 62,15 kurfai uf ius bus prelietas E 33,14-15 kurfai vfch || nus pralietas bis MZK 27,3-3 kurffai vf ius bus ifchle=l|tas BNT Lk 22,19 kurs || uf} ius bus pralietas 8. [Svados 1. IS Jono Bretkiino Postiléje (BP) esanciy 67 evangeliniy ir 2 epistoliniu perikopiy 65 evangelinés ir 2 epistolinés yra tos pacios kaip Baltramiejaus Vilento knygoje Euangelias bei Epistolas (EE), ta¢iau 2 pridétos Bretkino. J viena i§ ju, pavadinta ,KOSANIS APE VVA2CZ4-|re Pono mufu Iefaus Chriftaus, Dienoie || kaledu ant Mifchparo fakama“ (BP I 62), panagus tekstas rastas keturiuose iki 1591 mety iSéjusiuose leidiniuose: 1) Mazvydo Katekizme (1547; MZK); 2) Vilento paskelbty Mazvydo Gesmiy Chriksczonisky II dalyje (1570; MzG); 3) Vilento Enchiridione (1579; E), kuriame jis yra dviejuose 74 skyriuose: a) ,Sacramentas Altoriaus / kaip || t6 Hukinikas {cheimina fawa || prafchc3iaufei tur || mokinti* (E 33,3-17); b) ,,.Trumpas klaufi=||mas ir prieprowimas tu kurie || nor prijmti [chventaghi Sacra=||menta Altoraus. M.M.* (E 68,10-21) ir 4) Mazvydo Paraphrasyje (1589; MzP). 2. Pagrindiniu Sios perikopés Saltiniu laikytinas Vilento Enchiridiono skyriuje ,Sacramentas Altoriaus...* esantis tekstas. Nuo jo ,,Kosanis“ skiriasi palyginti nedaug: rasti 23 skirtumai (daugiausia raSybos ir morfologijos), nera ryskiy teksto nesutapimy, nei pridéta, nei praleista zodziy, nesiskiria didziujy raidziy vartojimas. Kad Bretkiinas naudojosi bitent Enchiridiono skyriuje ,Sacramentas Altoriaus...“ esanciu tekstu, rodo Sie faktai: a) Postilés perikopéje islikusi moteriSkosios giminés vienaskaitos vietininko trumpoji forma [chito; b) lygiai toks pat santykis tarp veiksmazodziy imti, daryti, gerti, valgyti liepiamosios nuosakos daugiskaitos 2-ojo asmens formy su aukStaitiSku ir zemaitisku formantu (abiejuose tekstuose yra 5 tos pacios formos su -Aiir 1 su -ke-), nors visoje Postiléje Siuose ZodZiuose jprastesnis Zemaitiskas formantas -ke- (tai rodo 1 lentelé); c) tie Sios perikopeés fragmentai, kurie i esmes sutampa su Sio skyriaus atitinkamais fragmentais, nors Vilentas juos versdamas yra kiek nutoles nuo Liuterio Mazojo katekizmo (1543). »Kosanyje“ yra islikusiy ne tik Enchiridiono skyriaus ,,Sacramentas Altoriaus...“, bet ir kito Enchiridiono skyriaus ,,Trumpas klaufimas ir prieprowimas...“ tekstui bei Vilento paskelbtu Mazvydo Gesmiy Chriksczonisky II dalies skyreliui ,,S3odzei ape S. Wec3ere...“ biidingy rasybos ir leksikos faktu: a) v ir fch paragymas prielinksnyje uz: v/ch BP I 62,8, nors visoje Postiléje paprastai raSoma uf, 0 v/ch tepavartotas tik ,.Kosanyje“ (tai atspindi 4 lentelé); b) laiko prieveiksmis daznai, taip pat terandamas tik ,,Kosanyje“, nors visoje Postiléje veiksmo daznumas ir kartojimasis nusakomas laiko prieveiksmiu tankiai. 3. Skirtumai tarp ,,Kosanies“ ir Enchiridiono skyriaus ,,Sacramentas Altoriaus...“ teksto rodo, kad raSyba ir morfologija Bretktinas nuosekliai artino prie bidingos Postilei: ra8é acc. sg. ius BP I 62,9; 62,15, o ne nus kaip E 33,8; 33,15; bus BP I 62,15, 0 ne bis kaip E 33,15; uf BP 162,15, 0 ne wch kaip E 33,14; naktije BP I 62,5, o ne naktie kaip E 33,4; kurioie BP I 62,5, o ne kurio kaip E 33,4. 4. Kiti minéti lietuviski tekstai negali biti laikomi pagrindiniu ,,Kosanies* Saltiniu del Siu priezasciu: a) tarp Sios perikopeés ir Mazvydo Katekizmo atitinkamo teksto yra daug ivairiu rasybos, skyrybos, fonetikos ir morfologijos skirtumy (iS viso apie 80), taip pat rySkiu teksto nesutapimu, susijusiy su skirtingais vertimo originalais. Taciau jis Bretkuanui galéjo biti padares tam tikros itakos. Tai rodyty raSmens o raSymas vietoj uo (<ide *6) Zodziuose acc. sg. dona, ifchdotas, ifchdodams, taip pat gal ir tatai pavar75 tojimas vietoj Vilento Enchiridiono skyriuje ,,Sacramentas Altoriaus...“ esancio ivardzio tas. b) tarp ,,Kosanies“ ir Vilento iSleisty Mazvydo Gesmiy Chriksczonisky II dalyje esan¢io skyrelio ,,S3od3ei ape S. Wec3ere...“ yra ne maziau kaip 56 skirtumai. Sie tekstai labiausiai skiriasi dél to, kad pastarasis sudarytas i8 sakiniu, kuriu pagrinda sudaro vertimai i§ lenkisko Seklucjano bei vokisky Liuterio katekizmy ir dar vieno nenustatyto Saltinio. c) tarp ,,Kosanies“ ir Vilento Enchiridiono skyriuje ,,Trumpas klaufimas ir prieprowimas...“ iSspausdinto teksto pastebéti 55 skirtumai. Kadangi pastarasis labai artimas minétam Mazvydo giesmyno skyreliui, tai teksto nesutapimai tarp ,,.Kosanies“ ir antrojo Enchiridiono teksto yra tokie patys kaip tarp ,,Kosanies“ ir minéto giesmyno skyrelio. d) Mazvydo Paraphrasio (MP) tekstas artimas Mazvydo Katekizmo tekstui, bet gerokai skiriasi nuo ,,Kosanies“ — tarp jy rasti 62 skirtumai, kai kurie jy (zemaitiskas veiksmazodziy liepiamosios nuosakos daugiskaitos 2a. formantas -ke-, prielinksnis vf, gen. sg. atminima) panasis kaip tarp Sios Postilés perikopés ir Mazvydo Katekizmo teksto. 5. Bretkiinas, ra’ydamas ,,Kosani“ galéjo biti pasizitiréjes ir | savo versto Naujojo Testamento (BNT) Lk 22,19, nes ir ,,Kosanyje“, ir BNT pavartota ta pati sudétiné veiksmazodzZio (i§)duoti esamojo laiko neveikiamosios rusies forma su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu ira ifchdodams, 0 Enchiridione ir Mazvydo Katekizme — vokiskq ir lenkiska originalg atitinkanti sudétine busimojo laiko neveikiamosios riiSies forma su bitojo laiko neveikiamuoju dalyviu biis ifchditas, bus ifdotas. Bretkino Naujajasis Testamentas, kaip ir Mazvydo Katekizmas, galéjo turéti jtakos ir vartojant rasmenj o vietoj uo”, taip pat keiGiant vieno fragmento Zodziy tvarka.” Gauta 1998 06 16 SALTINIAI BPI - Bretkiinas J. 1591: POSTILLA Tatai efti Trumpas ir Praftas Ifchguldimas Euangeliu / fakamuiu Bafjnicjoie Krik{chczionif{chkoie / nig Aduento ik > Pastaba. Straipsni jau parengus spaudai, buvo atkreiptas démesys j tai, kad ir kitose Postilés perikopése dvigarsis [uo] raSomas raide 0, o ne rasmeniu &. Visos BP perikopés iSspausdintos aukStesniu Sriftu (~18 punkty) nei pamokslai ir gali biti, kad spaustuvé neturéjo Sio Srifto zenklo i. * Nuosirdziai dékoju prof. habil. dr. Zigmui Zinkeviciui ir habil. dr. Sauliui Ambrazui uz vertingas redakcines pastabas, Vilijai Gerulaitienei uz santraukos vertima i vokie¢iu kalba, Audronei Stanislovaitienei ir Vytautui Zinkevi¢iui uz nuolatine pagalba, man teikiama dirbant kompiuteriu filolologinius darbus. 76 BP Il BNT EE LB LK MK MzK Weeliku. Per Iana Bretkuna Lietuvos Plebona Karaliauc3iuie Prufufu. Iffpaude Karaliauc3iuie Iurgis Ofterbergeras. Mzeta Pono 1591. Bretkinas J. 1591: POSTILLA tatai efti Trumpas ir Praftas Ifchguldimas Euangeliu / fakamuiu Bafjnicjoie Krikfchc3ionifchkoie / nig Weeliku ik Aduento. Per Iana Bretkuna Lietuvos Plebona Karaliaucgiuie Prufufu. [{fpaufta Karaliauc3iuie / Iurgio Ofterbergero. Mzta Pono 1591. Bretkiinas J. 1580: NAVIAS TESTAMENTAS. Ing Lietuwifchka Liefjuwi perrafchitas. per lana Bretkuna Labguwos Plebona. 1580. Cituojama is: NAVIAS TESTAMENTAS Ing Lietuwifchka Liefjuwi perrafchitas. per lana Bretkuna Labguwos Plebona. 1580. DAS NEUE TESTAMENT in die litauische Sprache iibersetzt von Johann Bretke, Pastor zu Labiau 1580: Faksimile der Handschrift, Band 7 und 8, Labiau i. Pr. 1580. Hrsg. von J. D. Range und Fr. Scholz. 1991. Paderborn—Miinchen-Wien-—Ziirich. Vilentas B. 1579: ENCHIRIDION Catechifmas mafyas / dzl pafpalitu Plebonu ir Kojnadiju / Wokifchku liefjuwiu parafchits per Daktara Martina Luthera. O ifch Wokifchka lieffuwia ant Lietuwifchka pilnai ir wiernai pergulditas / per Baltramieju Willentha Plebona Karaliaucjuie ant Schteindama. If{chfpauftas Karalauc3ui per Iurgi Ofterbergera / Metu Diewa M. D. LXXIX. Vilentas B. 1579: Euangelias bei Epiftolas / Nedeliu ir f[chwentuju dienofu {kaitomofias / Bafjniczofu Chrikfczonifchkolu / pilnai ir wiernai pergulditas ant Lietuwifchka S3od3ia / per Baltramieju Willenta / Plebona Karalauc3ui ant Schteindama. Priegtam / ant gala priedeta jra Hiftoria apie muka ir [merti Wielchpaties mufu Iefaus Chriftaus pagal kieturiu Euangeliftu. Ifchf{pauftas Karalauc3ui per Iurgi Ofterbergera / Metu M. D. LXXIX. Luther M. Das Newe Teftament Deut3f{ch. Vuittemberg. 1546. Cituojama is: Luther M. Werke. Kritische Gesamtausgabe. Die Deutsche Bibel. Bd. 6. Weimar, 1929. Skaitmenys rodo Sio tomo puslapius. Luther M. 1543: ENCHIRIDION Der Kleine Catechifmus. Cituojama is: Luther M. Werke. Kritische Gesamtausgabe. Bd. 30'. Weimar, 1910. Skaitmenys rodo Sio tomo puslapius. Malecki J. 1546: Catechismvs to iest. Nauka Krzescianska od Apostolow dla prostich ludzi we trzech czqastkach zamkniona, y z drugiemi czqstkami ku teyze nauce krzescianskie przilezqgcemi, z Lacinskiego ig¢zika pilnie przetozona. Przez Jana Maleczkiego S. [...] WV Krolewvezv. M. D. XLVI. Cituojama is: Neumann F.W. 1941: Studien zum polnischen friihreformatorischen Schrifttum. T. 1: Die Katechismen von 1545 und 1546 und die Polemik zwischen Seklucyan und Maletius. Leipzig. Mazvydas M. 1547: CATECHISMVSA PRAIty S3adei, Makflas [kaitima rafchta yr giefmes del krikfc3ianiftes bei del berneliu iaunu nauiey fugulditas KARALIAVCZVI VIII. dena Menefes Saufia, Metu vhgimima Diewa. M. D. XLVII. Sis ir visi kiti Mazvydo darbai cituojami i8: Martynas Mazvydas 1993: Katekizmas ir kiti raStai. Vilnius. Mazvydas M. 1570: GESMES Chrikfczonifkas gedomas bafjnic3ofu per Welikas ir Sekminias ik Aduenta. Ifchf{pauftas Karalauc3jui / nig Iona Daubmana. Metu Diewa / M. D. LXX. Mazvydas M. 1589: PARAPHRASIS. Permanitina poteraus malda / per Martina Molfwida ifchguldita. [Karaliaucius, 1589]. 77 KO - PreuBische Kirchenordnung 1558: Cituojama iS: Hubatsch W. Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens. Bd. 3: Dokumente. 1968, Gdttingen. Skaitmenys rodo sio tomo puslapius. SK - Seklucjan J. 1545: Katechifmv text profti dla proftego Ivdv wkrolewc3v. 1.5.4.5. Vv - Vulgata. Cituojama is: Nestle-Aland 1994: Novum Testamentum Graece et Latine. Stuttgart. G - Graikiskas Naujasis Testamentas. Cituojama i8: Nestle-Aland 1994: Novum Testamentum Graece et Latine. Stuttgart. LITERATURA Aleknaviéiené O. 1998: Jono Bretkiino Postilés perikopiy autorysté: Mt 3,13-17 Saltiniai. In: Baltistica, V priedas. Ambrazas S.Aleknaviéiené O.Zinkevicius V. 1998: Istorinis lietuviy kalbos zodynas ir senyjy rasty kompiuterizavimas. In: LKK XXXIX. Ambrazas V. 1962: Absoliutinis naudininkas XVI-XVII a. lietuviy kalbos paminkluose. In: LKK V, 3-106. Baniuliené D. Nepaprastas Mazvydo mety atradimas. In: ,, Lietuvos aidas“ Nr. 162, 1997 08 20. Bechtel E 1882: Bartholomdus Willent’s litauische Uebersetzung des Luther’schen Enchiridions und der Episteln und Evangelien, nebst den Varianten der von Lazarus Sengstock besorgten Ausgabe dieser Schriften. Gottingen. Bezzenberger A. 1893: Zur litauischen Litteraturgeschichte. In: Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft. Bd. 3. Hf. 13-18. Heidelberg. Birziska V. 1953: Senuyjy lietuvisky knygy istorija. D. 1. Chicago. Birziska V. 1957: Senyjy lietuvisky knygy istorija. D. 2. Chicago. Birziska V. 1960: Aleksandrynas: Senyjy lietuviy rasytojy, rasiusiy pries 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos. T. 1: XVI-XVII amiiai. Cikaga. Bretkinas J. 1983: Rinktiniai rastai. Parengé J. Palionis ir J. Zukauskaité. Vilnius. Dini P 1994: L’Inno di S. Ambrogio di Martynas Mazvydas: Studio filologico-linguistico del testo antico lituano (1549) e delle sue fonti latine e polacche. Roma. Dini P. 1996: Apie J.Gerullj - Mazvydo (GA, MPr) leideja. In: LKK XXXVI. Vilnius. Falkenhahn V. 1941: Der Ubersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer: Beitrége zur Kulturund Kirchengeschichte Altpreussens. Konigsberg (Pr) und Berlin. Ford G. 1969: The Old Lithuanian Catechism of Baltramiejus Vilentas (1579): A Pfonological Morphological and Syntactical Investigation. The Hague—Paris. GerullisJ. 1922: Maivydas Seniausieji lietuviy kalbos paminklai iki 1570 metams. Kaunas. Gerullis J. 1927: Senieji lietuviy skaitymai. 1 dalis: Tekstai su jvadais. Kaunas. Grinaveckis V. 1973: Zemaiciy tarmiy istorija. Vilnius. Hermann E. 1923: Bemerkungen zum altlitauischen Schrifttum in Preussen. In: Die Nachrichten der K. Gesellschaft der Wissenschaften zu Géttingen. Philologischhistorische Klasse. Gottingen. Hermann E. 1926: Litauische Studien: Eine historische Untersuchung schwachbetonter Worter im Litauischen. Berlin. Heussi K. 1991: Kompendium der Kirchengeschichte. 18 Aufl. Tubingen. Hubatsch W. 1968: Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens. Bd. 3: Dokumente. Gottingen. KBI 1997: Lenzenweger J. ir kt. Kataliky baznyCios istorija. T. 2. Vilnius. Kleinas D. 1653: Grammatica Litvanica ... Regiomonti. Cituojama i8: Pirmoji lietuviy kalbos gramatika 1957. Parengé T. Buchiené ir J. Palionis. Vilnius. Kozeniauskiené R. 1990: XVII-XVIII amiiaus prakalbos ir dedikacijos. Vilnius. 78 JIuxaues J]. 1983: Texcmonoeua: Ha mamepuane pycckou aumepamypo X-XVII eexoe. LKA II 1982: Lietuviy kalbos atlasas. T. 2: Fonetika. Vilnius. LKA III 1991: Lietuviy kalbos atlasas. T. 3: Morfologija. Vilnius. LKZ VI 1962: Lietuviy kalbos Zodynas. T. 6. Vilnius. LLICh: Lietuviy literatiiros istoriografijos chrestomatija (iki 1940 m.). Parengé L. Gineitis. Vilnius, 1988. Luther M. 1910: Werke. Kritische Gesamtausgabe. Bd. 30'. Weimar. Luther M. 1929: Werke. Kritische Gesamtausgabe. Die Deutsche Bibel. Bd. 6. Weimar. Michelini G. 1995: Uber die Stellung des Objektes in der Postille von Bretkiinas. In: Analecta Indoevropaea Cracoviensia Ioannis Safarewicz memoriae dicata. Krakow. S. 249-256. NBL 1997: Neues Bibel-Lexikon. Lieferung II. Obadja - Qudschu. Hrsg. von Manfred Garg, Bernhard Lang. Ziirich und Diisseldorf. Nestle-Aland 1994: Novum Testamentum Graece et Latine. 3. neubearb. Aufl. Stuttgart. Neumann EF W. 1941: Studien zum polnischen friihreformatorischen Schrifttum. T. 1: Die Katechismen von 1545 und 1546 und die Polemik zwischen Seklucyan und Maletius. Leipzig. Palionis J. 1967: Lietuviy literatiriné kalba XVI-XVII a. Vilnius. PLKG: Pirmoji lietuviy kalbos gramatika. Parengé T. Buchiené ir J. Palionis. Vilnius, 1957. Pociaiteé D. 1995: XVI-XVII a. protestanty baznytinés giesmés: Lietuvos Didzioji Kunigaikstysté ir Priisy Lietuva. Vilnius. Range J. 1992: Bausteine zur Bretke-Forschung: Kommentarband zur Bretke-Edition (NT). Paderborn—Miinchen—Wien-Ziirich. Rhesa L. 1816: Geschichte der litthauischen Bibel. Kénigsberg. Rosinas A. 1995: Balty kalby jvardziai: morfologijos raida. Vilnius. RZ 1992: Religijotyros Zodynas. Vilnius. Salopiata P1929: Das Verhdltnis der Evangelien-Texte in den dltesten katholisch-litauischen Drucken. Gottingen. Seklucjan J. 1979: Wybér pism. Dokonat, opracowat i wstepem poprzedzit S.Rospond. Pojezierze—Olsztyn. Skvireckas J. 1991: Bendrasis jvadas j Sventaji Rasta. In: Sventasis Rastas. Senasis Testamentas. T. 3. P. 439-505. Stang Chr. 1929: Die Sprache des litauischen Katechismus von Mazvydas. Oslo. Trautmann R. 1909: Die Quellen der drei altpreussischen Katechismen und des Enchiridions von Bartholomaeus Willent. In: Altpreussiche Monatsschrift. Bd. 46. K6nigsberg. Urbas D. 1996: Martyno Mazvydo rasty Zodynas. Vilnius. WP: Wolfenbiittelio postilé. Parenge J. Karaciejus. Vilnius, 1995. ZiegerA. 1967: Forschungen und Quellen zur Kirchenund Kulturgeschichte Ostdeutschlands. Bd. 5: Das religiése und kirchliche Leben in Preussen und Kurland im Spiegel der evangelischen Kirchenordnungen des 16. Jahrhunderts. Hrsg. von Bernhard Stasiewski. Koln Graz. Zinkevicius Z. 1987: Lietuviy kalbos istorija. T. 2: Iki pirmyjy rasty. Vilnius. Zinkevicius Z. 1966: Lietuviy dialektologija: Lyginamoji tarmiy fonetika ir morfologija. Vilnius. 79