Dėl tarmybių reikšmių pateikimo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Vilija LAZAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius DĖL TARMYBIŲ PATEIKIMO „DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE“ Gvildenant bendrinės leksikos norminimo problemas, kartais užsimenama ir apie tarminių žodžių reikšmių aiškinimo trūkumus „Dabartinės lietuvių kal- bos žodyne“. Visuose trijuose žodyno leidimuose įvairuoja tarmybių atrankos ir pateikimo principai (Morkūnas 1997: 43), nemažai tarminių reikšmių ben- drinėje kalboje laikytinos knyginėmis (Klimavičius 1997: 22). Norint išsamiau aptarti tarmybių reikšmių aiškinimo būdus ir problemas, remtasi visu jų DZ; sąrašu". Tarminių žodžių reikšmės DZ; pateikiamos pagal „Dabartinės lietuvių kal- bos žodyno“ trečiojo leidimo Įvade (p. XII-XIII) išdėstytus žodžių reikšmių aiškinimo būdus: nuorodinį, apibrėžiamąjį — aprašomąjį ir sinoniminį. Aiškinant tarmybių reikšmes nuorodiniu būdu, vartojama tik nuoroda žr. Ja nukreipiami „siauriau vartojami, tarminiai, pasenę, skolinti bei kitokie panašūs žodžiai ar darybos variantai į bendrinėje kalboje plačiau vartojamus žodžius“ (DZ; XII). Iš tikrųjų ši nuostata be išimčių galioja aiškinant veiksmažodžių reikšmes — paprastai tarminis žodis nurodomas į bendrinės kalbos žodį, pvz., kvaštelėti, ~ja, ~jo vak. žr.kvaištelė ti, stelgtis, ~iasi ~ési žem. žr. s t e n g- tis, 2 sukifpti, ~sta, ~o tarm. žr.sugižtiir kt. Daiktavardžių ir būdvardžių reikšmių pateikimo analizė rodo, kad vienais atvejais vartojama nuoroda žr., o kitais ne, pvz., sparas (4) 2. ryt., Zem. Zr. s py ry s ir plg. spanda (4), spdnda (1) ryt., dz. “ramstis, spyrys’; senagalys (3*, 3") tarm. žr. d e 1 & i a, sliditkas (2) vak. Zr. k az 1¢é k a s ir plg. gydudleé (2) dz. ‘vaistazol¢’, spurgas (3) 3. ryt. ‘ku- tas’ ir kt. Kartais nuoroda Zr. nevartojama, nors žodžių reikšmės nesutampa, pvz., kūltuvas (3%) ryt. ‘spragilas’. Plg. akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“ ir trečiajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime pateiktas žodžių reikš- mes: "Į bendrinės kalbos žodyną pagal siūlomus tarmybių atrankos kriterijus patektų tik mažiau nei pusė DZ; pateiktų tarminių žodžių (plačiau žr. Lazauskaitė 1997: 14; 1998: 21). 233 kūltuvas (3%) sprūgilas (3°) 1. “senoviškas įrankis javams kulti 1. etnogr. įrankis javams kulti — prie (prie lazdos pririšta buožė) ; spra- koto pririšta buožė' gilas' 2.*medinis prietaisas javų galvoms 2. ryt. “to įrankio buožė' nukulti' 3. ‘spragilo buožė' 3. ‘kuliamosios būgno isilginis strypas’ LKZ VI 859 DZ; 725 Palyginus žodynuose fiksuojamas reikšmes, aiškėja, kad aptariamy žodžių semantinis laukas skiriasi dviem reikšmėm. Bendrinės kalbos žodyne nuro- dytinos tik įsigalėjusios žodžių reikšmės, todėl pirmiausia reikėtų atsižvelgti į reikšmių paplitimą bendrinėje kalboje ir tarmėse. Tokiu atveju galimi du žo- džio kūltuvas pateikimo būdai. Jei žodis kūltuvas į bendrinės kalbos žodyną dėtinas tik sutampančiomis su žodžio spragilas reikšmėmis: kūltuvas (3%) 1. žr. spragilas 1,2.ryt. žr. spragilas 2. Atsižvelgiant į DZ; pateik- tas prie aptariamų žodžių nuorodas, galimas ir toks aiškinimo būdas: kūltuvas (3*) ryt. ‘spragilo buožė'. Pastaruoju atveju laikomasi sistemišku- mo principo, plg. kermušė (3") tarm. “spragilo buožė', spragiliné (2) 2. ryt. ‘spragilo buoze’. Pateikiant tarminius Žodžius, nuorodos Zr. nereikėtų vartoti, jei viena tar- mybė nurodoma į kitą, pvz., škūlas, ~a (4) žem. žr.baužas, škūlis, —ė dkt. (2) žem. Zr. ba u zis ir plg. baūžas, ~a (4) ryt. 1. ‘beragis’, 2. ‘plikis’. Toks pateikimas rodo, kad DZ; šių žodžių reikšmės yra vienodos. Taip pat plg. akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžio škūlas, ~a nurodytas reikšmes: 1. ‘bauzas, beragis’, 2. ‘glotnus’, 3. “labai trumpai, beveik plikai kirptas’, 4. ‘lygiais kraštais, be atsikisimy’ (LKZ XIV 991). AiSkinant Zemaitybe šmūlas, ~a (4), nurodoma tik pirmoji žodžio baūžas , ~a reikšmė. Taigi reikėtų va- dovautis sistemiškumo principu — atrinkti dažniausiai vartojamas žodžių reikšmes ir aiškinti jas analogiškai. Abejotina, ar aptartasis reikšmių aiškini- mo būdas teiktinas bendrinės kalbos žodynui ir tais atvejais, kai nurodoma į bendrašaknį tarminį žodį, pvz., ndudas (1) ryt. žr.2 nauda ir plg. 2 nauda b. (1) vak., dz. iron. “geras, pagirtinas žmogus'. Svarstytina, ar apskritai | bendrinės kalbos žodyną dėtina pirmoji tarmybė — substantivum commune formos, turinčios galūnę —as, vartojamos rečiau. Pastarųjų, t. y. vardažodi- nės kilmės tarmybių su galūne ~as, DZ; pateikta tik pora, o formų, turin- čių galūnę ~a, daugiau nei dešimt. Nuorodos žr. reikėtų atsisakyti tada, kai žodis, į kurį tarmybė nurodoma, plačiai vartojamas bendrinėje kalboje, pvz., draba (4), drabna (4) tarm. žr. šlapdrib a, kūlis (2) žem. žr. a k- mu o, lytūs (3) tarm. žr. lie t us, siaustuvė (3°) 2.žem. žr. vystyklas ir kt. Iš tiesų DZ; neretai panašiais atvejais nuoroda žr. nevartojama, pvz., atara (3") žem. “skerslysvė', birulys (3") dz. “trupinys', dvarysta (2) tarm. 234 ‘baudziava’, 1 skarinis (2) dz., ryt. “rankšluostis*, stdibis (1) žem. ‘blauzda’ ir kt. Be jokių abejonių žodyne neturėtų būti vadinamųjų dvigubų nuorodų, pvz., pėrlaidas (1) žem. 2.žr. įšautys, įšautys (3*) žr. pertraukas ir kt. DZ; tarmybiy reikšmių analizė rodo, kad tam tikrais atvejais nuoroda žr. būtina. Pirmiausia sutrumpinimas žr. vartotinas, kai, aiškinant tarminio žo- džio reikšmę, nurodoma į bendrašaknį bendrinės kalbos žodį (šiuo atveju kalbama apie darybos variantus), pvz., krūvinė (2) dz. Zr. kruvino ji, nėšliava (1) žem. žr.ne š ulys, pažinė (3") žem. žrrpažintis, pleiškas (2) vak. žr.pleištas,ponybė (1) 2. tarm. žr.ponij a, sparūs, —i (4) tarm. žr. spartus, šeimyniėtis, ~é dkt. (2) ryt. žr.Ššeimynykštisir kt. Nuoroda žr. būtina, kai bendrinės kalbos žodis, į kurį nurodoma, vartojamas retai ir reikalauja išsamesnio aiškinimo (dažniausiai augalų, gyvūnų, įrankių, ligų ir kt. pavadinimai), pvz., bamblys (4) vak. žr. tr a n as, blusinės dgs. (2) žem. žr. tymai, bruišė (2) tarm. žr. kuoja, kertėklė (2), kertėklis (2) žem. žr. v e- dega,šarkakėjis (2) tarm. 1.žr. pentinius, 2.žr. pataisas, I trilapis (2) ryt. žr. pupalaiškis ir kt. Ji pateisinama taip pat tais atvejais, kai aiškinamasis žodis laikytinas etnografizmu, pvz., plūktuvė (3°) tarm. žr. b r u k- tuvė, sparas (4) 1.vak., žem. Zr. ge gnė, žiūbčius (2) ryt. žr.-Žibikas ir kt. Pažyma žr. teiktina ypač tada, kai bendrinės kalbos žodis, į kurį nurodo- ma, turi keletą reikšmių, o tarminis žodis vartojamas arba į žodyną dėtinas tik viena kuria nors jo reikšme, pvz., kasnirikas (2) tarm. Zr. kaspinas 1, mėdė (2) žem. Zr. miSkas 1, nešėnė (2) tarm. 1.žr.apdaras1, padis (2) žem. žr. padėlys4,raugiėnė (2) ryt. Zrr rau galas 4,slanktas (2) ryt. žr. sloga lirkt. Atskirai aptartinas sinoniminio reikšmių aiškinimo santykis, kuris, kaip ro- do DZ; tarmybių analizė, ne visada aiškus, pvz., duonkepė (3*) 2. ryt. žr. duonkubilis, minkytuvis (1) žem. ‘duonkubilis’ ir plg. diionkubilis (1) “ku- bilas duonai maišyti, minkytuvis’ ir pan. Aiškinant žodžio reikšmę, kartais svarstytina, kuris iš minėtų būdų teiktinas labiau. Neturėtų kilti abejonių, kad nuorodinis reikšmių aiškinimas vartotinas tada, kai tarmybė nurodoma į įpras- tesnį, labiau įsigalėjusį bendrinės kalbos žodį, sinoniminis, — kai tarmybė api- brėžiama kitais tos pat ar artimos reikšmės bendrinės kalbos žodžiais, pvz., ištekuolė (2) ryt. 2.žr.nuotaka1l1lir plg. mdcia (1) ryt. fam. ‘motina’, mote (1) 2. tarm. ‘motina’; kaciulti, ~a, ~ozem. 1. Zr. ku te nti ir plg. glamzioti, ~tio- ja, ~avo 2. zem. ‘myluoti, apkabinti’ ir kt. Dažniausiai DZ; tarmybiy reikšmės aiškinamos apibréziamuoju — apraso- muoju arba sinoniminiu būdu. Pasitaiko nemažai atvejų, kai reikšmė apibre- žiama bendrašakniais žodžiais, pateikiamos žodžių darybos reikšmės ir dar papildomai aiškinama tos pačios arba artimos reikšmės bendrinės kalbos ir tarmių žodžiais. Todėl abu minėti reikšmių aiškinimo būdai aptartini kartu, nes, pateikiant tarmybes, paprastai sinoniminis būdas papildo apibrėžiamąjį 235 — aprašomąjį, pvz., beržytė (1) tarm. “jaunų berželių miškas, beržynėlis', éska (4) žem. “noras valgyti, apetitas’, kirtimas (2) 4. tarm. “glėbys, plekas' ir kt. Tačiau ir šiuo atveju tarmybių reikšmių aiškinime šalia bendrinės kalbos žo- džių vartojami ir tarminiai, pvz., avitkas (2) 2. tarm. ‘sprogstanciy karklų pū- puolė, avilė' ir plg. avilé (3") žem. “gluosnio, karklo ar blindės spurgana', piipuolė (1) ryt. “didesnio augalo pumpuras' (tarmybės avilé ir pūpuolė keisti- nos bendrinei kalbai įprastais žodžiais purūpuras ir spūrgana). Pasitaiko atve- jų, kai tarmybių reikšmės aiškinamos retai bendrinėje kalboje vartojamais žodžiais, kuriuos pateikiant daugeliu atvejų būtina nuoroda šnek., pvz., gvizdė (2) žem. “nerimta moteris, pliuske’, pliovoti, ~ja, ~jo tarm. ‘tauzyti, blevyzgoti' ir kt. Atlikus DZ; tarmybių, pavadinančių įvairius valgius, reikšmių analizę (plačiau žr. 1 lentelę), paaiškėjo skirtingas apibrėžiamojo — aprašomojo ir sinoniminio aiškinimo santykis, pvz., burgė (2) vak. “prasta sriuba, buza; tiršta nevykusi kos¢’, kliurkė (2) vak. “prasta sriuba, kliurkalas’, skinkis (2) vak. 2. “prasta sriuba", veršputrė (1) žem. “prastas viralas, buiza' ir kt. IS pa- teiktos medžiagos matyti, kad sinoniminio aiškinimo žodžiai reiškia tai, kas pasakyta apibrėžiamuoju — aprašomuoju būdu, pvz., miešimas, troškė arba aiškina plačiau, pvz., kliurkalas, ragaisis. Toks aiškinimas sinonimais, kaip yra nurodęs A. Gudavičius (1997: 34), niveliuoja artimų sememų reikšmių skirtumus, pabrėžia tik jų bendrumą. Tai rodo, kad ne visada atsižvelgiama į sisteminius tarminių žodžių ir jų reikšmių santykius, leksinės sistemos struktūrą (Lazauskaitė 1998: 22). Be to, pastebėtina, kad žodžiai, priklau- santys sinoniminiam reikšmės aiškinimui, paprastai reikalauja išsamesnio detalizavimo. Kartais tokie žodžiai priskirtini šnekamajai kalbai, pvz., kliurkalas, troškė ir kt. (žr. 1 lentelę). Vadinasi, tarmybės turi būti apibrė- žiamos kuo paprasčiau, t. y. semantiškai ir stilistiškai neutraliais žodžiais. Jei tarminis Žodis visuotinai žinomas ir vartojamas bendrinėje kalboje, rei- kėtų pateikti ir jo sinonimų, aiškiai parodant, kad jie tarmybės neapibrė- žia. J. Paulauskas (1974: 47) yra siūlęs tam tikromis trafaretinėmis formulė- mis aiškinti atskiras grupes sudarančių žodžių reikšmes, pvz., gyvulių jaunik- lių pavadinimus. Iš DZ; tarmybių sąrašo analizei parinkti tarminiai veiksma- žodžiai, nusakantys kalbėjimą, ir jų galūnės —a vediniai, žymintys pamatiniu žodžiu pasakyto veiksmo atlikėją. Tiksliau sakant, šio darybos tipo vediniai eina menkinamosios reikšmės veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadini- mais ir yra bendrosios giminės (substantivum commune) daiktavardžiai (žr. 2 lentelę). 236 1 lentelė DŽ3 tarmybių, pavadinančių valgius, reikšmės Zodžio reikšmės aiškinimo būdai Tarmybė Pažyma Apibrėžiamasis-aprašomasis Sinoniminis Bendrinės kal- | Žodžiais, Bendrinės | Žodžiais, bos žodžiais reikalaujančiais | kalbos reikalaujančiais išsamesnio žodžiais išsamesnio aiškinimo aiškinimo 1 2 3 4 S 6 darytinis (1) | etnogr. | “varškė, sumai- dz. Syta su saldžiu ar rugusiu pienu arba su grietine’ burokiéne (2) | ryt. ‘burokeliy mis- rainė' sausiéne (2) vak. “sausai virtos, troškė' (='troš- troškintos bul- kintos bulvės') Ves, slope (2) žem. *troškintos bul- vės (ppr. su mė- sa)’ grudiéne (2) | žem. ‘virty grūdų val- gis’ krustiéne (2) | tarm. 1. ‘mieziy kruo- pos’, 2. ‘ju sriuba’ šaūtas (2) žem. “lapų sriuba, lapienė' plikbarščiai tarm. “prasti, nedaryti | daryti (1) barščiai' (='gerinti valgį uždaru") burgė (2) vak. “prasta sriuba, | buza (=3. žr. buza; tiršta, ne- | pliurza 2) vykusi kose’ kliurkė (2) vak. “prasta sriuba, kliurkalas' (=šnek. "prasta sriuba, prastas geralas’) verSpute (1) žem. “prastas viralas, buiza' (=žr. buza) jūodikis (1) ryt. ‘kraujo sriuba, | rūgštymas virta rūgštyme' | (= “rūgštus skystimas, rugstis’) skinkis (2) vak. 1. “silpnas alus, gira’, 2. ‘prasta sriu- ba’ 237 sklindis' 1 2 3 4 5 6 misa (4) ryt. *duoninė ar rūgštymas'(= šiaip kokia gira, "rūgštus skys- timas, rugstis’) salymas (37) ryt. 1.'salintų rugių | putra (=1. miešimas' (=2. miltų putra', ‘sriuba iš miltų ‘saldintas van- 2. ‘saldintas ar kruopy’) duo’) vanduo, pamentalas ryt. 1.'ruginių miltų | putra (=1. (34) putra, mentalas | “sriuba iš miltų batviniams, gi- | ar kruopų') rai rauginti', mentalas (=1. 2.'rūgštis, da- | ‘milty roma iš ruginių | maišymas; milty’ sumesta putra; užmieštas salyklas’) kiukis (2) vak. 2. ‘suzmekusi duona’ saldabande¢ vak. “saldi, neraugin- | 2 banda (=1. ragaisis’ (="ru- (2) ta banda, ‘kepalas’) piu kvietinių ar miežinių miltų duona’) 1 mieZainis žem. *miežinis pyra- ragaisis’ („—“) (2) gas, 1 miežičėnis ryt. “miežinis pyra- ragaišis' („—*“) (2) gas, laistytinis (1) | tarm. ‘miezinis tau- kais apipiltas pyragaitis’ pyragditis (1) | tarm. 2. ‘virtinis, didzkukulis’ paliépsnis (2) | ryt. “prieš krosnies paplotis' liepsną kepta bandelė, parpelis (1) ryt. ‘kukulis iš miltų arba bulviy’ švilpikas (2) | ryt. “iš miltų ar bul- vių ant rėčio ar tarkos susuka- mas kukulis’ 1 verstinis (2) | tarm. “storas bulvinis 238 2 lentelė DZ, tarminiai veiksmažodžiai, apibūdinantys kalbėjimą, ir jų galūnės -a vediniai Veiksmažodis Veiksmažodinio vedinio reikšmės aiškinimas Vartojamas pamatinis žodis Kartojamas pamatinio žodžio reikšmės aiškinimas Vartojami sinonimai ir t. t. sniaukroti ~ja, ~jo ryt. *neaiškiai pro nosį kalbėti' sniaukra b. (4) ryt. “kas sniaukroja' švenauti, ~auja, ~avo tarm. ‘18 lėto kalbėti nie- kus, tauzyti' švena b. (1) tarm. ‘kas švėnuoja, niekus kalba' varėzgoti, ~ja, ~jo tarm. varėzga b. (2) tarm. “niekus kalbėti, plepėti' “kas varėzgoja, plepys' trailinti, ~a, ~o, trailūoti, traila b. (1) dz. -tioja, -avo dz. "niekus kal- ‘kas niekus kalba, | plepys’ béti, tauksti, tauzyti’ Svotrdti, ~ja, ~jo ryt. ‘nie- Svotra b. (1), Svotra kus tauzyti, plepeti’ b. (2) ryt. ‘nicky tauzytojas, plepys’ réntuoti, ~auja, ~avo ryt., 1 renta (1) ryt. 3. b. dz. ‘tusciakalbis 3. “niekus kalbėti, plepėti“ / žmogus' Iš pateiktos medžiagos matyti, kad bendrinės kalbos žodyne būtina, kiek įmanoma, formalizuoti reikšmes. Suprantama, aiškinant tarminių žodžių ir jų vedinių reikšmes, nereikėtų pereiti vien tik į formalųjį lygmenį. Kalbant apie vedinius, atkreiptinas dėmesys į dar vieną dalyką — pamatinio žodžio ir vedinio santykį. Pavyzdžiui, DZ, veiksmažodinių vedinių analizė rodo, kad, aiškinant jų reikšmes, nutolta nuo pamatinių žodžių: kvėkšti, —čia, ~té dz. “silpnu balsu verkti' kripkti, ~ia, ~é 5. Zem. ‘balsu verkti’ kvekslys, ~é dkt. (4) dz. ‘verksnys, rėksnys, zirzeklis’ DZ; 316 pugzlinti, ~a, ~o dz. ‘terSiant taskyti, laistyti" krioklys, ~é dkt. (4) žem. menk. ‘kas kriokia, rėksnys, verksnys’ DZ; 334 répeZioti, ~ja, ~jo žem. “eiti réplomis, repeckoti’ purzla b. (4) dz. ‘nesvarus, purvinas Zmogus’ DZ; 631 repéza b. (1) žem. ‘kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina’ DZ3654 239 Iš aptartos medžiagos matyti, kad nusakant semantiškai analogiškus daly- kus, reikėtų nustatyti definicijoje pateikiamos vedinio darybos reikšmės, api- brėžiamojo — aprašomojo ir sinoniminio aiškinimo santykį bei išdėstymo tvar- ką“. Su reikšmių atrankos problema dažnai susiduriama aiškinant daugiareikš- mius tarminius žodžius. Sprendžiant daugiau nei vieną reikšmę turinčių žodžių pateikimo klausimus, reikėtų vadovautis tais pačiais tarmybių atrankos kriteri- jais: išplitimu literatūroje ir žodynuose, sistemiškumu, ypač akcentuotinas reikšmės įsigalėjimas bendrinėje kalboje ir tarmėse. Dažniausiai DZ; tarmybių reikšmių atranka šiuos kriterijus atitinka, pvz., réti, ~ja, ~jo dz. “spėti kartu ką daryti, suskubti", taip pat plg. „Lietuvių kalbos žodyne“ pateiktas reikšmes: 1. “spėti kartu ką daryti, suskubti' LKŽ XI 841 (Drsk, Švn, Lš, Lp, Srj, Smn, Mrk; J. Jabl, V. Krėv), 2. “mėgti, labai norėti' LKŽ XI 841 (Gmž, Sv) ir kt. Tačiau kartais kyla abejonių, kodėl tarmybė apskritai pateikta DZ, tik viena reikšme, nors akademinio žodyno medžiaga rodo jų esant daugiau, pvz., ūžmainas (1) tarm. ‘uzvadas’ ir plg. akademiniame žodyne užfiksuotas reikšmes: 1. ‘sumainy- mas, mainas' LKŽ XVII 656 (Sut; MP 203), 2. “pakaitas, pakaitalas' LKZ XVII 656 (NdZ), 3.2.1 uzvadas 1 LKŽ XVII 656 (DZ; Prng)’ ir kt. Tai pasakytina ir apie tarmybes, kurių reikšmės vienodai paplitusios tarmėse, pvz., tuntūoti, ~tioja, ~avo ryt. “vaikščioti be tikslo, tupinėti, trepinėti vietoje" ir plg. akademiniame žodyne nurodytas reikšmes: 1. “vaikštinėti be tikslo, dykinėti, tupinėti, trepinėti' LKŽ XVII 25 (Ds, Lkm, Dbk, Krd, Švd, Sug, Ant, Sk, Lb, Rk, Kzt, Klt, Dglš, NdZ), 2. ‘pamazu dirbinéti, triisinéti’ LKZ XVII 25 (Dkst, Sid, Zr, Vzns, Dgl, Sdk, Ktk, An, Tr, Mlt, Antr, Milk, Vj, Ktk, Lb, SIk, Lel, Dglš), 3. “prižiūrėti, liuobti’ LKZ XVII 25 (Ktz, Trgn, SIk)* ir kt. Kartais neais- kus tarmybés reikšmės aiškinimo principas, pvz., tūmpis, ~é dkt. (1) tarm. ‘sto- ras, mažas, nevikrus žmogus ar gyvulys’ ir plg. akademiniame „Lietuvių kal- bos žodyne“ pateiktas reikšmes: 1. ‘rambus arklys’ LKZ XVII 18 (Uzv, LK, DZ"), 2. “nevykėlis, liurbis’ LKZ XVII 18 (Plt, Zr, DZ')’ ir kt. Iš tikrųjų reikšmių skyrimas ir atranka — vienas sudėtingiausių uždavinių, nes žodyje galima skirti daugiau labiau specializuotų reikšmių arba mažiau, bet bendresnių, abstraktesnių (Gudavičius 1997: 35). Aiškinant tarminius žo- * Kartais DZ; žodžio reikšmė nusakoma derinant kelis apibrėžiamojo — aprašomojo būdo varian- tus, pvz., vyvėklis, ~¢é dkt. (2) žem. ‘kas nuolat verkšlena, verksnys, zyzlys, prašinėtojas' ir kt. * Remiantis akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ duomenimis, tarmybė ūžmainas dėl var- tojimo retumo apskritai neteiktina bendrinės kalbos žodynui. * Dėl vartojimo siaurumo bendrinės kalbos žodynui neteiktina trečioji veiksmažodžio tuntūoti, ~ioja, ~avo reikšmė. i Antrajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime pateiktos žodžio tūmpis, —ė reiks- mės sutampa su akademiniame “Lietuvių kalbos žodyne" nurodytomis reikšmėmis. 240 džius, atrenkant jų reikšmes, svarbiausia atsižvelgti į žodyno sistemą ir reikš- mių pateikimo būdus. Gauta 1998 12.01 LITERATŪRA Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DZ; — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Gudavičius A. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas leksikos sistemiškumo požiūriu. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 33-39. Klimavičius J. 1997: Kas yra bendrinės kalbos leksika? Sampratos, nuomonės ir prietarai. Žodyno praktika ir teorija. Vartojimo reikmės ir problemos. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 20-32. Lazauskaite V. Dėl dzikybiy pateikimo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. — Jaunųjų kalbininkų konferencija. Konferencijos tezės. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 13-15. Lazauskaitė V. 1998: Dėl tarmybių ir jų reikšmių pateikimo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. — Mokslinis seminaras, skirtas kalbininkės dialektologės A. Jonaitytės 70- mečiui. Pranešimų tezės. Šiauliai: Šiaulių universitetas, 21-24. Lyberis A. 1983: Žodžių atrankos problema „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. — Lietuvių kalbotyros klausimai 22, 147-154. LKŽ Il — Lietuvių kalbos žodynas 2, Vilnius: Mintis, 1969. LKŽ VI — Lietuvių kalbos žodynas 6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidyk- la, 1962. LKŽ VIII — Lietuvių kalbos žodynas 8, Vilnius: Mintis, 1970. LKŽ XI — Lietuvių kalbos žodynas 11, Vilnius: Mokslas, 1978. LKŽ XIV - Lietuvių kalbos žodynas 14, Vilnius: Mokslas, 1986. LKŽ XVII — Lietuvių kalbos žodynas 17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. Morkūnas K. 1997: Norminamasis žodynas ir lingvistinė geografija. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 40-45. Paulauskas J. 1974: Aktualios leksikos norminimo problemos ir žodynas. — Kalbos kultūra 27, 40-49. Paulauskas J. 1985: Žodyno redagavimas žodžių grupėmis. — Kalbos kultūra 49, 6. „ZUR BEDEUTUNGSANGABE DER DIALEKTISMEN IM „WORTERBUCH DER LITAUISCHEN GEGENWARTSSPRACHE“ (,DABARTINES LIETUVIŲ KALBOS ZODYNAS*) Zusammenfassung Die Untersuchung der Bedeutungsangaben des in der dritten Auflage des „Worterbuches der litauischen Gegenwartssprache“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“. — Vilnius, 1993) enthaltenen dialektalen Wortschatzes hat erwiesen, dap bei der semantischen Charakterisie- rung solcher Worter nicht immer die in der „Einfūhrung“ dieses Worterbuches festgelegten Grundsitze eingehalten werden. Hervorzuheben sind folgende Unzulianglichkeiten: 1. Analoge lexikalische Einheiten werden unterschiedlich erklart; 241 2. Bei den zu derselben semantischen Gruppe gehorenden Dialektismen differiert das Verhiltnis der umschreibenden und der synonymischen Deutung: Zum einen haben die sin- nverwandten Worter dieselbe Bedeutung, die die Definition angibt, zum anderen wirkt sie in Richtung der Einengung bzw. Erweiterung der Bedeutung des zu erklarenden Wortes. Solch ein Vorgehen verwischt die semantischen Unterschiede der nahverwandten lexikalis- chen Einheiten. Dadurch wird lediglich das Gemeinsame unterstrichen. Das zeugt wiederum davon, daP nicht immer auf die systembedingten Verhiltnisse der Dialektismen und ihrer Be- deutungen sowie auf die semantische Struktur der dialektalen Lexeme entsprechenderweise Riicksicht genommen wird. Bei der Bedeutungsangabe der Dialektismen ist es deshalb unumganglich, 1. ihre Bedeutungen mit semantisch und stilistisch neutraler Lexik zu definieren, 2. die Bedeutungen zu formalisieren und die analogen lexikalischen Einheiten auf dieselbe Art und Weise zu charakterisieren, 3. die Bedeutungsunterschiede der sinnverwandten Lexeme nicht zu nivellieren, 4. das Hauptprinzip des Aufbaus des Worterbuches nach semantischen Gruppen konsequ- ent durchzufiihren. 242