Lietuviškos oikonimų lytys nelietuviškuose XVI–XIX a. šaltiniuose

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Vidas GARLIAUSKAS Lietuvių kalbos institutas, Vilnius LIETUVIŠKOS OIKONIMŲ LYTYS NELIETUVIŠKUOSE XVI-XIX A. ŠALTINIUOSE Nelietuviškuose istorijos šaltiniuose užrašyta daugybė lietuvių oikonimų. Kai kurių istorinių oikonimų užrašytos ir lietuviškos lytys. Pastarųjų jau šiek tiek buvo paskelbta įvairiuose darbuose, bet išsamiau jos niekur nėra aptartos. Straipsnyje nagrinėjamos lietuviškos istorinių oikonimų lytys: jos apibrėžiamos, apžvelgiamas jų atsiradimas, paplitimas, vartojimas, rašyba. Pirmasis į lietuviškas kitų toponimų (ne oikonimų) lytis dar 1888 m. atkreipė dėmesį J. Spruogis. Jis, XVI a. senosios Žemaičių žemės žodyno įžangoje aiškindamas, kad žemaičių ir lietuvių kalba ta pati, pateikia keletą pavyzdžių: Zlybunwor («no pyccky, a no Aumoscky—Oxconiocs»)’ 1595, dvi dr., Gaizuva, Vilkijos vls.; Moykocs Cedevimacs («Ha3bieaema epouuwome no aumoscky») 1596, dr., Gaizuva, Vilkijos vls.; [lakayne («Ha3viéaema no aumoecky») 1595, pv., Romainiai, Vilkijos vls. (Spruogis 1888: VII-VIII) ir kt. Apie lietuviškas kitų toponimy lytis dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo užsiminęs ir istorikas K. Jablonskis. Jis pateikė keletą pavyzdžių iš Žemaičių teismų knygų: J/echt 3apowonbie ... epoubiujom Kazbieaembie Ilo Kenana kanny up Ilo Xeipdoc Kanny Aumnenxe Bexwcems Muuxai 1599 Pužai, Vidūklės vls.; Huea Ilo Tpobomuc 1601 Paštuva, Vilkijos vls.; Kepynm Anumac Ilaceduc 1607 Ganyprova, Kraziy vls. K. Jablonskis teigė, kad „Šitokių pavadinimų Lietuvos aktuose yra išlikę labai daug, tik nedidelė jų dalis tėra suregistruota“ (Jablonskis 1937: 142). Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) oikonimų lietuviškų lyčių iš senųjų bažnyčių įrašų knygų buvo paskelbęs W. Fenzlau studijoje, skirtoje Klaipėdos krašto vardyno lietuviškoms ir vokiškoms lytims (Fenzlau 1936). Ten jis palygino kai kurias tų pačių oikonimų XVII-XVIII a. ir XX a. lytis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo susidomėta ir senosiomis Didžiosios Lietuvos bažnyčių įrašų knygomis. Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus 1939 m. darbų plano, kurį svarstė J. Balčikonis, M. Biržiška, A. Salys, Pr. Skar- | Visa iš istorijos šaltinių išrašyta medžiaga (atskiri Žodžiai, frazės, teksteliai) pateikiama kursyvu, reikalingus pavyzdžius pabraukiant. 123 džius, protokole įrašyta: „Daryti žygių vyskupijų kurijose išgauti senąsias bažnyčių metrikas, kurios ypač svarbios mūsų vardynui““. Kadangi dėl karo ir okupacijų tos bažnyčių įrašų knygos ilgai nebuvo tyrinėtos, ten esančios oikonimų lietuviškos lytys ligi šiol nežinomos. Istorijos šaltiniuose užrašytų lietuvių oikonimų lyčių klasifikacija Istorijos šaltiniuose lietuvių oikonimai užrašomi labai nevienodai, tad reikia aiškiai apibrėžti, kokios užrašytos lietuvių oikonimų lytys laikytinos lietuviškomis. Aptartinos ir straipsnyje vartojamos sąvokos. Sąvoka lietuvių oikonimai — tai viso (buvusio ir esamo) lietuvių kalbos ploto oikonimų visuma". Jie ir nagrinėjami šiame straipsnyje, išskyrus prūsiškus, vieną kitą slavišką. Istorijos dokumentuose užrašyta įvairių tų oikonimų lyčių. Pagal tai, kaip tos lytys užrašytos, ir bandoma apibrėžti, kokios jos yra. Tiksliai užrašytos istorinių oikonimų lytys, kurios niekuo nesiskiria nuo lietuvių vartojamų, yra lietuviškos lytys, pavyzdžiui: Aumaiimpucs 1584 (Spruogis : 5) = *Antaitris Tvėrų vls.“; Antatamieftis 1744 (Lkm JĮ II : 6"yY = ? Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus protokolų knyga. Protokolas Nr. 1, 1939 m. kovo 18 ir 21 d. Šaltinis saugomas Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. * Plg. sąvoką lietuvių pavardės, kurios „turinys — lietuvių tautybės žmonių pavardžių visuma“ (Maciejauskienė 1997a: 101). * Istorijos šaltinių oikonimai pateikiami tokia tvarka: tamsesniu kursyvu pateikiama lietuviška oikonimo lytis, po jos — užrašymo metai, skliaustuose — šaltinis (kurio sutrumpinimus Zr. sutrumpinimų sąraše), romėnišku skaitmeniu tomas ir po dvitaškio puslapis. Už skliausty po lygybės ženklo pateikiama rekonstruota ar iš dabartinių šaltinių paimta lytis, rašoma kursyvu, atitinkanti istorinio šaltinio lytį, toliau — lokalizacija pagal LATSŽ II suskirstymą, visu žodžiu užraSant apylinkę, valsčių ar pan. ir sutrumpinimu — rajoną. Ne visada galima tiksliai nurodyti lokalizaciją, nes istorijos šaltiniuose pateikta lokalizacija dažnai nesutampa su dabartine. Tais atvejais stengtasi nurodyti abi lokalizacijas, kartais apytikslę lokalizaciją, ir dėl to straipsnyje gali pasitaikyti tam tikrų nevienodumų. Pavyzdžiui, 1854 m. Telšių ir Žemaičių vyskupystės sąrašo gyvenamųjų vietų lokalizacija nurodoma parapijos tikslumu pagal LKŽ sutrumpinimus. 1807 m. Naujųjų Rytprūsių (Užnemunės) žemėlapio gyvenamųjų vietų lokalizacija nurodoma žemėlapio kvadratais pagal stambiausią to kvadrato vietovę: Darsūniškis, Ingavangis, Liepalėtai, Meištai, Rokai, Šakiai, Ūdrija, Veiveriai, Zapyškis ir t.t. Jei žemėlapio vietovė yra ir LATSŽ II, pateikiama ir ten esanti lokalizacija. Žemėlapio puslapiai pateikiami taip, kaip nurodyta pačiame žemėlapyje (1, 2, 2a ir t. t.). Kai kurių kitų rankraštinių šaltinių (pvz., bažnyčių knygų, kai kurių inventorių ir t.t.) puslapiai nurodomi skaičiumi ir raide (pvz., 6*, 6°), o tai reiškia, kad tų šaltinių yra numeruoti tik lapai ir raidės nurodo skirtingas to paties lapo puses. Mažosios Lietuvos gyvenamųjų vietų lokalizacija taip pat pateikta nevienodai. W. Fenzlau studijos gyvenamųjų vietų, jei jos išnykusios, lokalizacija pateikiama Klaipėdos krašto parapijų tikslumu, o jei išlikusios iki šių dienų, — pagal LATSŽ II. Mažosios Lietuvos gyvenamųjų vietų, esančių dab. Kaliningrado srityje, lokalizacija nieko nekeičiant nurodoma tokia, kokia pateikta Pėteraičio studijoje. Tais atvejais, kai iš Pėteraičio studijos gyvenamoji vieta yra dab. Lietuvos teritorijoje ir jei ji išlikusi, lokalizacija pateikiama pagal LATSŽ II. “ Atkreiptinas dėmesys į kai kurių sutrumpinimy vartojimą straipsnyje. KI — krikšto įrašų knyga, JĮ — jungtuvių įrašų knyga, MĮ — mirusiųjų įrašų knyga. Raidė N prie kalbamųjų sutrum124 *Antalamėstis, dab. Antalamėstė Saldūtiškis Ut; Zaščianek Antarasztas | Wies Kiakszty | Wtošč Wydzka 1731 (Inw KZ : 15) = *Antaraštas Vidziai (dab. Baltarusija); de Awizieniu 1769 (Ut JĮ I : 50%) = *AviZieniy, AviZiéniai Lelitinai Ut; Budupis 1539 (Pėteraitis : 89) = *Biidupis Stalupénai, Katniava, Trakénai; Dubinikas 1898 (Anonim : 42) = tarm. *Dubinikas, dab. Dubininkas Merkinė (dab. Marcinkénys Al); Dumczus | P. WIEKOWISCENSIS 1744 (Syn : 107) = *Dumčus, dab. Dumčai Pilviškiai Vlkv; Ejgietonis 1898 (Anonim : 38) = Eigelonys Butrimonys (dab. Pivašiūnai ir Jurgelionys Al); de Eyguliu 1686 (Mlt KĮ I : 14") = *Eigulių Molėtai; Galinis / P. KUKUCISCENSIS 1744 (Syn : 83) = *Galinis, dab. Galiniškis Skudūtiškis Mlt; de Ginuciey 1741 (Lkm KI II : 8%) = tarm. *Ginu.cai., Ginūčiai Linkmenys Ign; Gumbronas | P. ANUSZYSCENSIS 1744 (Syn : 87) = *Gumbronas Onuškis Vrn; de loco Jodapurwey 1753 (Blnk KĮ II : 9*) = *Juodapurviai Balninkai Mlt; Kekkerfūfe 1670 (Fenzlau : 124) = *Kekersuose, Kekersai Katyčiai SI; de Kiemieszis 1741 (Lkm JĮ II : 3*) = Kemesys Saldūtiškis Ut; Woyta Sutaicia Š: Kiemsiu 1607 (Jnš KĮ : 95*) = *Kemsių, Kemsiai Skaistgirys Jnš; Laubenskas 1807 (NO : 2a) Veiveriai; Zašcianek Lynkadaržys 1820 (WDW) = *Linkadaržis Lavoriškės Viln; de uilla Linkawa 1618 (Jnš KI : 218°) = *Linkava, dab. Linkuva mst. Pkr; Miasto Merecz czyli - Mierkine 1898 (Anonim : 42) = Merkinė Vrn; de Mefkafiadzis 1617 (Mrk KI : 101°) = tarm. *M eskasédzis, dab. Méskasalis Alovė Al; Mefzymas | P. SVINCIANENSIS 1744 (Syn : 81) = tarm. *Me.š i.mas Švenčionys; Nardgas / P. DUBINCENSIS 1744 (Syn : 48) = tarm. *Na.ragas Dubingiai Mlt; Pagi Petuodsiu 1600 (Jns KI : 14°) = *Peluodziy, Peluédziai Pašvitinys Pkr; de Villa Pietkunas 1668 (Rgv KI I : 3") = *Petkiinas, dab. Petkūnai Juostininkai An; Plunge 1854 (ED : 9) Plunge mst.; Sarya / P. DRUIENSIS 1744 (Syn : 84) = *Sarija, Druja (Baltarusija); de Skaudale 1639 (Sint KI : 66") = tarm. *Skaudale, Skaudaliai Imbarė Krtn; Sodenay 1584 (Pėteraitis : 363) = *Sodénai Darkiemis, Žabynai; Zascianek soda Ganikta | Sioto Twirbuty | Woitostwo Zaniemienskie | Wotosc Wielonska 1615 (Inw VI : 24") = *Sodo (tarm. *Soda) ganykla Veliuona; de loco [zaltakieliszkiep 1757 (Bink KI II : 30°) = *Saltakeliškės, dab. Sdltakeliai Žėlva Ukm; de Villa [zlapiosios Berzies 1711 (Dt KI : 146%) = *Slapiosios berzés, dab. Slapaberzé Dotnuva Kdn; de Upeskumpas 1810 (MIt KI X : 32%) = tarm. *U.p e.s kumpas, bk. *Upés kampas Molėtai; de Utena 1741 (Ut JĮ 1: 16") = Utena mst.; de Wayto vlicies 1709 (Ant KĮ I : 104") = *Vaito ūlyčios (tarm. *w.li¢ a.s) Antalieptė Zr; Beaiona 1584 (Spruogis : 39) = Veliuona Jrb; Buaona 1575 (Spruogis : 54) = tarm. *Vilnia, dab. Vilnius mst.; pinimy reiškia atitinkamos knygos nuorašą. Pavyzdžiui, paraSymas KI N reiškia krikšto įrašų knygos nuorašą. Tokias nuorašų knygas pačioje XVIII a. pabaigoje Vilniaus vyskupystės valdžios iniciatyva iš originalų perrašė parapijų kunigai (klebonai arba vikarai). 125 Wingis | P. PODBRZEZENSIS 1744 (Syn : 43) = *Vingis Pabėržė Viln; Zascianek Zagaraitys pusty | WEOSC MASIAD ZKA 1662 (ZV Inv : 204) = *Zagaraitis Mésédis Skd ir kt. Tos lietuviškos lytys gali būti tarminės ir netarmings. Jos gali būti užrašytos įvairiais linksniais, net savotiškai susietos su nelietuvišku žodžių junginiu (tekstu). Tačiau iš užrašymo nelietuviškame istorijos šaltinyje turi būti aišku, jog oikonimo lytis tikrai lietuviška, sava lietuvių kalbos sistemos ir svetima bet kurios kitos kalbos sistemos atžvilgiu. Tokią lietuvišką lytį svetimkalbiame tekste būtų galima laikyti neadaptuotu skoliniu (lituanizmu). Be jokių abejonių visi lietuvių oikonimai turi (aryra turėję) lietuviškas lytis. Didžioji dalis tų lietuviškų lyčių yra pirminės, nes dauguma oikonimų yra kilę iš kitų tikrinių ir bendrinių lietuvių kalbos žodžių ir vartojami (ar buvo vartojami) lietuvių kalbos plote. Tik kai kurie nelietuviškos kilmės oikonimai atsiradimo metu galėjo turėti pirminę nelietuvišką lytį, jei atsikėlę nelietuviai konkrečiai vietai buvo davę nelietuvišką vardą, o aplinkui gyvenantys lietuviai netrukus iš jų perėmė tą vardą ir jį adaptavo pagal lietuvių kalbos dėsnius. Pavyzdžiui, vieta, kur stovėjo smuklė, įvardyta de Kapanauza 1792 (Mlt KĮ VII : 109*), de Kafenhauz 1793 (Mlt KĮ VII : 114%), de Kaffenauza 1796 (Mlt KI VII : 134"), dab. Kapanduza Suginčiai Mlt; oikonimas Kafenhauz, kilęs iš lenk. kafenhaus ,kafenhauzas“, adaptuojant lietuvių kalboje išvirto į Kapanauza, todėl pastaroji lietuviška lytis laikytina antrine. Panašiai yra ir atveju Jūrbarkas, kuris yra atsiradęs iš vok. Jurgenborg, o ši lytis iš Georgenburg (Vanagas 1996: 83). Šiais ir panašiais atvejais galima kalbėti apie svetimos kilmės oikonimų sulietuvinimą, įvykusį tada, kai lietuviai susipažino su konkrečiu oikonimu ir patys ėmė jį vartoti. Tad ir visi nelietuviškos kilmės lietuvių oikonimai lietuvių kalbos plote turi lietuviškas lytis, kurios irgi gali būti užrašytos nelietuviškuose istorijos šaltiniuose. Lietuviškos oikonimų (ir kitų onimų) lytys — pati vertingiausia ir patikimiausia istorinio vardyno medžiagos dalis. Tai dokumentuose užrašyti autentiški gyvosios kalbos faktai, gerai atspindintys praėjusių amžių konkrečių vietų žmonių kalbą. Tos lietuviškos lytys turi būti įtrauktos į vietų vardų etimologijas, nors tai iki šiol gana retai buvo daroma“. Jomis gali būti remiamasi aiškinant įvairius kalbos istorijos ir dialektologijos faktus. Istorijos šaltiniuose pasitaiko ir tokių lietuvių oikonimų lyčių, kurios užrašytos su akivaizdžiomis rašybos klaidomis. Jas nesunku pataisyti, nesunku atstatyti autentišką oikonimo lytį. Jei klaida aiški (pavyzdžiui, jei praleista raidė ar sukeistos raidės), tokia oikonimo lytis laikytina klaidingai užrašyta lietuviška lytimi. Su akivaizdžia klaida parašyti lietuvių oikonimai traktuotini kaip senųjų ® Viena kita lietuviška lytis miestų vardų etimologijų aiškinimuose yra pateikta A. Vanago (Vanagas 1996). 126 lietuviškų šaltinių klaidingai parašyti žodžiai. Pavyzdžiui, atveju de Antalie-tes 1694 (Dgl KĮ II : 79%), turėtų būti *Anralieptės praleista raidė p; atveju S: Nor- -ma-ciu 1611 (Jnš KI : 133"), turėtų būti *Normanciy, vard. *Normariai, praleista raidė n. Atveju de Normon-I-¢ 1636 (Sint KI : 31%) = tarm. *Normonte, bk. *Normandiai, raidė t parašyta be skersinio brūkšnelio. Atveju S: 3ui-n-liu 1611 (Jnš KI : 130"), turėtų būti *Žvilių, įrašyta nereikalinga raidė n. Kartais užrašytoje oikonimo lytyje vietomis sukeičiamos raidės, pavyzdžiui, de villa Vntat-sk-nies 1739 (Lkm KĮ I : 105%) — turbūt klaida iš tarm. *Untalks ne.s. Kitais atvejais, kai sukeistos raidės, gali būti metatezė, todėl užrašytos lytys laikytinos lietuviškomis: de g-ri-butkiu ~1711 (Lnkv KI : 2*) = *Gribudkių, dab. Girbutkiai Linkuva Pkr; S. St-ri-peikiu 1607 (Jnš KĮ : 93*) = *Stripeikių ir Sioto St-ir-peikiu 1614 (Jnš KĮ : 162*) = *Stirpeikiy, dab. Stripeikiai Gataūčiai Jnš. Esama istorijos šaltiniuose ir tokių lyčių, kurių vienos morfemos yra išlaikytos lietuviškos, o kitos pakeistos pagal svetimų kalbų dėsnius, ir tai neleidžia kalbamųjų lyčių laikyti lietuviškomis. Tos lytys yra iš dalies apslavintos ar apvokietintos, bet turi lietuviškas galūnes, kurių nėra kitose kalbose. Būtent tokios lytys laikytinos hibridinémis lietuvių oikonimų lytimis. Jos yra tarpinės, vienomis ypatybėmis (ypač išlaikyta lietuviška galūne) artimesnės lietuviškoms, kitomis (pakeistomis arba nelietuviškomis morfemomis) — suslavintoms, suvokietintoms lytims. Pačios sąvokos hibridinė lietuvių oikonimo lytis turinys yra kiek kitoks negu termino hibridas — „žodis turintis kitų kalbų kilmės morfemų“ (Gaivenis, Keinys 1990: 78). Hibridinė lietuvių oikonimo lytis yra tokia, kurios bent viena morfema, kartais dvi, kartais visos morfemos, išskyrus lietuvišką galūnę, pakeistos pagal kitų kalbų dėsnius arba nelietuviškos. Galimas ir toks atvejis, kai hibridinėje lytyje visos lietuviškos morfemos išlaikomos, tačiau dėl svetimų kalbų įtakos kiek pakeičiama fonetika. Bet ir tokiais atvejais turi būti išlaikyta nepakeista lietuviška tos lyties galūnė. Atvejai, kai hibridinėse oikonimų lytyse lietuviška morfema keičiama nelietuviška. Atveju de Grzyb-eniu’ 1683 (Mlt KĮ : 3") šaknies morfema grybpakeista nelietuviška grzyb-, plg. lenk. grzyb „grybas“, lenk. avd. Grzybowski, tačiau kitos morfemos (priesaga ir galūnė) lietuviškos — plg. lietuvišką lytį de Grybeniu 1683 (Mt KĮ I : 3") = *Grybény®. Lietuviškas priešdėlis pakeistas nelietuvišku atvejais Pod-auksztoji 1901 (Volter : 176) Marijampolė — lietuviška lytis būtų *Paaukstoji; iš vien Pod-kierocio parap. Labanoro 1907 (Int ZK : 44%) — lietu- " Analogiškų bendrinių lietuviškų žodžių lyčių esama ir lietuvių kalbos paminkluose, plg. t-rz-ifdiefzimtis (trys dešimtys) (Universitas 1991). * Dėl netobulos rašybos ne visada galima rekonstruoti tikslią lytį, ypač, jei oikonimas nepasiekė mūsų dienų. Šiuo atveju dar galima rekonstruoti * Grybenių. 127 viška lytis būtų *Pakeročio. Lietuviška priesaga pakeista apslavinta atveju isz sodz. Vaverany par. Gierw-iat-ų 1906 (Int ZK : 42°), plg. Gervėčių, Gervėčiai (Baltarusija); įterpta nelietuviška priesaga atveju isz Bebruset-k-as par. Maletų 1905 (Int ZK : 41*). Atvejai hibridinių lyčių, kurių vienintelė lietuviška morfema — galūnė: Pagi Kozak-u 1601 (Jnš KI : 19%), plg. sl. avd. Kozak — lietuviška lytis Pagi Kazoku 1600 (Jn KI : 12%) = *Kazoky, plg. liet. avd. Kazokas; iš Marazéwk-os 1903 (Int ZK : 36); Nowodol-is 1901 (Volter : 216) Kybartai; iš Nowosod-y 1910 (Int ZK : 49"); Podlubuwk-as 1901 (Volter : 128) Liubavas; isz vienasiedzia Sos- -néwk-os 1905 (Int ZK : 40°); Zasciank-as 1901 (Volter : 188) Freda Kn. Atvejai, kai oikonimų hibridinése lytyse kiek pakeičiama fonetika. Atveju na Zascianku PA-c-iesartis nad Rzeką Cesarką | Wies Kalize | Wlošč Malatska 1731 (Inw KZ : 119) neišvengta apslavintos lyties lenk. Cesarka (plg. liet. Siesartis up. Mlt ir kitur, LUEŽ: 145) fonetinės įtakos. Šis fonetinis pakitimas neleidžia kalbamosios lyties laikyti lietuviška. Lietuviška lytis būtų *Pasiesartis ar *Pasiesartys. Panašios yra lytys iš O-rnionių 1903 (Int ZK : 37%), plg. Arnionys Milt; iš Kolokoss-ų 1908 (Int ZK : 45%), iš Kollokoss-ų 1909 (Int ZK : 46") — šiuo atveju apslavinta fonetika, nebūdingos lietuvių rasybai geminatos, plg. lenk. z wiosk. Kotokossy 1903 (Int ZK : 36), dab. Kuolakasiai Inturkė Mit. Prūsijos šaltinių oikonimuose painiojami skardieji ir duslieji priebalsiai. Duslusis priebalsis [t] žymimas raidėmis -dtatveju Wan-dt-laukey 1584 (Pėteraitis : 432), plg. *Vantlaukiai, vėliau Vantiškiai dv., k. Darkiemis, Klišiai, Vykiškiai. Tad šiuo atveju yra vokietinama. Analogiškai lietuvių skardusis [d], žymimas raidėmis -tf- (o tai yra vokietinimas) atveju Wi-tt-gerey 1583 (Pėteraitis : 444), plg. Vidgiriai || Lėgiai, Pilkalnis, Malviškiai“, Draugupėnai. Pasitaiko atvejų, kai liet. priebalsis [s] žymimas raidėmis sch, sz, kurios skaitytinos [š]: Antrau-sch-wey 1584 (Pėteraitis : 53), plg. Antrausviai Stalupėnai; Krucki-sz 1584 (Pėteraitis : 201), atstatytina *Krukis, *Krukys, vėliau Krukiai Darkiemis, Klišiai; de Gatakiemi-[z 1743 (Lkm KI II : 13"), dab. Gatakiemis Saldutiskis Ut ir pan. Tokį [s] žymėjimą reikia laikyti vokietinimu (Prūsijoje) arba slavinimu (Lietuvoje). Dėl žodžio galo [s] žymėjimo dar žr. p. 192-193. Kartais žodžio pradžioje prieš balsį arba dvibalsį pridedamas nebūdingas lietuvių kalbai priebalsis [h]: H-eygirey 1785 (Pėteraitis : 114), atstatytina liet. *Figiriai, Eigarai Ragainė, Būdviečiai — lietuviškos lytys Eyggarey 1625, Eygerey 1625 (Pėteraitis : 114); de H-ellu 1735 (Ut JĮ I : 9%) — lietuviška lytis *Alių, Aliai Mockėnai Ut. Šiais atvejais taip pat yra hibridinės lietuvių oikonimų lytys. Priebalsio [h] pridėjimas žodžio pradžioje Prūsijos šaltiniuose yra vokietinimas, Lietuvos — slavinimas. ? V. Pėteraitis duoda šio wv. lytį Malviškas. Bet žr. (Razmukaitė, Vitkauskas 1994: 106). 128 Tam tikras vokietinimas ir slavinimas yra ir tais atvejais, kai kurioje nors oikonimo morfemoje (šaknyje, priesagoje) yra monoftongizuojamas dvibalsis, kuris lietuvių kalboje paprastai nemonoftongizuojamas: Abst-e-nischkej 1540 (Pėteraitis : 55), liet. būtų *Absteiniškiai, plg. vėlesnį Abstainiai Stalupėnai, Eitkūnai; Na Zascianku ... Ant-e-siatynis | Wieš Paszekszcie Wtošč Malatska 1731 (Inw KZ : 127) — užrašyto oikonimo lietuviška lytis būtų *Ant(a)-ei-setinis (ant(a)- +Eisetas +-inis), plg. Aisetas ež. (LEUV : 2); siota Giedw-a-niu 1615 (Jnš KĮ : 165"), Pagi Giedw-i-niu 1599 (Jns KĮ : 5%), Pagi Gedw-i-niu 1599 (Jnš KĮ : 5*), plg. dab. Gedvainiai Stupurai Ins; de villa J-o-n-i-kaiciu 1599 (Jnš KI : 3°) — lietuviška lytis *Jauneikaiciy, plg. dab. Jauneikiai Pociūnai Jnš; Ville Jurd-a-čiu Aduocati Zutaičia 1599 (Ins KĮ : 1°), plg. Aduo Zutaicia Pagi Jurdayciu 1605 (Ins KI : 62*) = *Jurdaičių, Jurdaičiai Buivydžiai Jnš; de Kird-y-key 1742 (Lkm KĮ II : 62"), plg. dab. Kirdeikiai Saldūtiškis Ut; de T-e-guilu 1673 (Lnkv KI : 40%), de [t-e-guilu 1679 (Lnkv JI : 12%), plg. dab. Steigviliai Laūksodis Pkr; de [tryg-a-liszkis 1741 (Lkm KI II : 62°), plg. dab. Strigailiskis Palūšė Ign; de Jot-e-niu 1682 (Rgv JĮ I : 126"), būtų tarm. *Jot ein u, bk. *Jotainiy, Jotainiai Ramygala Pn ir kt. Pabrauktos lytys laikytinos hibridinémis. Istorijos šaltiniuose užrašyta tokių lyčių, kurios gyvojoje kalboje niekada nebuvo vartotos. Tai dėl klaidos ar dėl kitų priežasčių atsiradusios dirbtinės lytys, iškreipiant tikrąsias (autentiškas): de Padwadu 1685 (MIt KI I : 11"), de Padauru 1691 (Mlt KĮ I : 41*), plg. lietuviškas lytis de Padwaru 1682 (Mlt KĮ I : 1*), de Paduaru 1686 (Mlt KI I : 16“) = *Padvar(i)y, dab. Padvariai, Giedraiciai arba Padvarys, Žalvariai Mlt ir pan. Kartais turint iškreiptą oikonimo lyti neįmanoma nustatyti autentiškos: de Brabradefiu 1683 (Mit KI I : 5"); de mieluntu 1689 (MIt KI I : 29"); de Kowasiszku 1689 (Mlt KI I : 29°); de Muginciu 1689 (Mlt KI I : 29°) ir pan. | Tad lietuviškomis oikonimų lytimis laikomos tik tos, kurios nesiskiria nuo pačių lietuvių vartojamų lyčių arba kuriose padaryta akivaizdi klaida (jos traktuotinos kaip senųjų lietuviškų raštų klaidingai parašyti žodžiai). Kitos oikonimų lytys, hibridinés'’ ar neautentiškos, lietuviškomis nelaikytinos, nors ir turėtų lietuvišką galūnę. 19 Reikia nepamiršti, kad ir kai kurios hibridinės arba net visai nelietuviškos oikonimų lytys dabar yra oficialiai įteisintos: Abruciovka Šimėnys Kp; Aleksėjevka Laūksodis Pkr; Babiagiira Būda Prn; Budeviskas Jūrgežeriai Mrj; Chlopovka Degūčiai Zr; Čižovka Noriūnai Kp; Dambrauka Igliauka Mrį ir kt; Dlužniava Petriškiai Pn; Dukuvka Bukoénys Jon; Granica Zalvariai Mlt; Jasnogūrka Kunionys Kdn ir kt; Komisaruvka Simnas Al; Kalinuvka Kurkliai An; Lamantaučižna Gėlvonai Sr; Michdilovka Padubysys Sl; Novogrudka Tarūškos Pn; Petrovka Daujėnai Ps; Podhaliampolis Ubiškės Trak; Ramygolka Truskava Kdn; Ribickis Čedasai Rk; Slabudka Baisėgala Rd; Slučajus Kaniava Vrn; Tomiluvka Paažuoliai Mt; Veseluvka Uzusaliai Jon, Giedraičiai Mlt; Vilénka Smalvos Zr; Vlėkiai Vandžiogala Kn; Zaūlcai Semeliškės Trak ir kt. 129 Didžioji dalis kitomis kalbomis rašytuose Lietuvos ir Prūsijos istorijos dokumentuose užrašytų lietuvių oikonimų lyčių yra apslavintos, apvokietintos, aplotynintos. Apslavintos lytys: Sioto Czywilowo 1554 (LA : 102), plg. dab. Čivyliai, Sugifi¢iai Mlt; Sioto Koseykowiczy 1554 (LA : 101), e cene Kawetkaxs 1614 (OD IX : 130), plg. dab. Kašeikiai Suginčiai Mlt; de Mazele 1599 (Jnš KI : 17), plg. dab. Mazéliai, Juodeikiai Jnš; de Pafzkani 1683 (Mlt KI I : 3%), de Pafzkancy 1683 (Mlt KĮ I : 5%), plg. dab. Paškonys, Luokesa MIt; de Pokryza 1774 (Dgl KI III : 50), de villa Potkrzyze 1774 (Dgl KI III : 51°), plg. dab. Pakryžė, Daigailiai Ut; siota ... Sakowiczow 1554 (LA : 101), plg. dab. Šakiai Skudutiskis Mlt ir kt.; aplotynintos lytys: de fodaliszkis 1679 (Lnkv KI : 14%), plg. dab. Sodéliskiai, Pašvitinys Pkr; de Degiafis 1678 (Lnkv JĮ : 21%), plg. dab. Degėsiai, Guostagalis Pkr; de Girpetrif 1702 (Jnsk KI : 32%), plg. dab. Girpetriai, Pusalotas Ps; de Kautaakis 1690 (Mt KĮ I : 37°), plg. dab. Kaulakiai, Luokesa Mit; de Nebuvelif 1702 (Jnsk KI : 32°), liet. būtų *Nebuvéliai; de Moletos 1689 (Mit KI I : 29"), plg. dab. Molėtai ir kt.; apvokietintos (Mažojoje Lietuvoje) lytys: Agminischken 1542, Agminiscken 1554 (Pėteraitis : 108), plg. liet. Akmeniškiai Įsrutis; Drowenincken 1554 (Pėteraitis : 108), plg. liet. Dravininkai Stalupénai, Katniava; Trussken, Drussken 1584 (Pėteraitis : 109), plg. liet. Druskiai Stalupénai; Lenkaitschen 1785 (Pėteraitis : 223), plg. liet. Lenkaiciai Įsrutis, Nemersdorff 1554, Nemerskiemen 1785 (Pėteraitis : 264), plg. liet. Némerkiemis bzk. Gumbinė; Skerstupénen 1584 (Pėteraitis : 355), plg. liet. Skersupénai Stalupénai; Thomaten (Pėteraitis : 108), plg. liet. Tumaiciai k Pakalnė, Gastos; Szurlig Michel (Pėteraitis : 108), plg. liet. Ziurlikai k. Klaipėda, Kretingalė, Némirseta ir kt. Lietuviy oikonimy adaptacijos laipsnis jvairiuose Saltiniuose nevienodas: vienos lytys minimaliai adaptuotos (pakeista tik žodžio galūnė — paZeidziamiausia morfema), kitos — daugiau, dar kitos — visai pakeistos ar perdirbtos (morfologiškai ir fonetiškai). Svarbiausios yra minimaliai adaptuotos lytys. Kai nėra jokių duomenų, senųjų dokumentų oikonimų nelietuviškos lytys — vienintelis mūsų laikus pasiekęs vietų vardų paliudijimas. Tad vienais atvejais šios lytys svarbios, kitais, jei jos kartojasi ir nesuteikia papildomos informacijos, jų vertė gana menka. Oikonimų lietuviškų lyčių radimasis: priežastys, vieta, laikas XIII-XV a., gal net ir XVI a. pradžioje, Lietuvos toponimai dažniausiai buvo užrašomi kitataučių, todėl beveik visos jų lytys nelietuviškos (apslavintos, (LATSŽ II). Tokie ar panašūs oikonimai yra visai svetimi lietuvių vardynui, nes atsiradę ne lietuvių kalbos pagrindu. 130 apvokietintos ir pan.), dažnai iškreiptos, nors esama vienos kitos išimties". Tačiau lietuviai gyvojoje kalboje, be abejo, vartojo tik įprastas savų toponimų ir antroponimų lytis (plg. Maciejauskienė 1994: 27). Iš peržiūrėtų istorijos šaltinių aiškėja, kad toponimų lietuviškos lytys (LDK ir Prūsijos) istorijos šaltiniuose gausiau pradėtos rašyti XVI a. Tad XVI a. — tam tikra riba lietuvių istorinių toponimų (ypač oikonimų) rašyboje. Toponimų lietuviškų lyčių atsiradimas ir vartojimas XVI a. istorijos šaltiniuose chronologiškai maždaug sutampa su antroponimų lietuviškų lyčių gausesniu vartojimu? (plg. Maciejauskienė 1994: 26; 1997: 111-126). Todėl aptariant oikonimų lietuviškų lyčių atsiradimą, reikia atsižvelgti ir į antroponimų lietuviškų lyčių atsiradimą istorijos dokumentuose, nes esama tam tikrų bendrų rašybos dėsningumų. Gausesnį oikonimų lietuviškų lyčių vartojimą nelietuviškuose šaltiniuose derėtų sieti su didelėmis gyvenimo permainomis XVI a. Lietuvoje ir Prūsijoje ir su pačių lietuvių aktyvesniu įsitraukimu į įvairių valstybės, mokslo ir bažnyčios institucijų veiklą, reikalavusią išsilavinimo, kompetencijos, Vakarų Europos kultūros supratimo. Pasikeitus valstybinei santvarkai, Prūsijos dokumentuose nuo XVI a. pirmosios pusės pradedamos rašyti lietuviškos oikonimų lytys ir iš dalies nebesilaikoma pustrečio šimto metų siekiančios lietuvių vietovardžių vokietinimo tradicijos, susiformavusios ir įsitvirtinusios Ordino laikais. Lietuviškos oikonimų lytys, atsiradusios XVI a. pirmoje pusėje Prūsijos šaltiniuose, — visiška priešingybė XIII-XV a. pradžios kryžiuočių kronikų ir kitų šaltinių suvokietintoms ir iškraipytoms lietuvių oikonimų lytims. Dabar turimais duomenimis skirtingų oikonimų, kurių užrašytos ir lietuviškos lytys, XVI a. Prūsijoje (Mažosios Lietuvos teritorijoje) rasta daugiau negu šimtas“. Atrodo, kad tie pavyzdžiai yra iš administracinio pobūdžio šaltinių. Penkiolikos oikonimų iš Isrutiés, Gumbinės, Pilkalnio, Stalupėnų apylinkių lietuviškos lytys užrašytos jau 1539-1542 m., t.y. anksčiau, negu į Prūsiją atsiIr to laikotarpio šaltiniuose pasitaiko toponimų lyčių, kurias būtų galima laikyti lietuviškomis, plg. oikonimus: flappeberze 1371 (SRP II: 99) = *Slapiaberzé, dab. Slapaberzé Dotnuva Kdn, von Werszaka bis in des koniges hoff czii Cannewa 1384 (SRP II: 699), von Canewa 1384 (SRP II: 699) = dab. Kaniava Kaniava Vrn; hidronimus: eyn flies vnd heist Pellesa 1385 (SRP II: 703) = Pelesa Katros ds. (dab. Baltarusijoje), die Katra 1371 (SRP II: 703) = Katrė Némuno arba Ūlės int., die Wake 1371 (SRP II: 704), juxta aquam vulgariter Woke 1377 (SRP II: 589) = dab. Vokė Neriés dš., Mara 1462 (KD: 66), upė, Lebeda 1463-1467 (KD: 58), Némuno dS., Dzisna 1498 (KD: 26) = tarm. dz'isna, bk. Dysna Dauguvos kr., Dzitwa 1463-1479 (KD: 26) = tarm. dz'itva, bk. Ditva Némuno dS. ir pan. 12 Turimi galvoje tik tie LDK ir Prūsijos šaltiniai, kuriuose esama duomenų iš lietuvių gyvenamos teritorijos. Šie duomenys surinkti iš V. Pėteraičio studijos. 131 čių įrašų knygų irgi galėtų būti tokių lietuviškų lyčių. Tačiau esama knygų, kur nepastebėta nė vienos lietuviškos lyties, pavyzdžiui, Alantos KĮ, JĮ (1656-1665 m.), Dievėniškų (1696-1717 m.), Pabėržės Vilniaus r. (išlikę dviejų KĮ likučiai 1610-1612 m., 1709-1712 m.), Rokiskio KĮ (1684-1706 m.), Vilniaus Bernardinų bažnyčios JĮ (1688-1757) ir kitose. Peržiūrėtų pietų Lietuvos bažnyčių XVII-XVIII a. knygų (Aukštadvario, Dievėniškių, Merkinės, Seirijų) oikonimai (ir antroponimai) labiau suslavinti negu tų bažnyčių, kurios yra į šiaurę nuo Neriés ir Nemuno. Bet ir pietų Lietuvos bažnyčių knygose, nors ir negausiai, esama oikonimų lietuviškų lyčių. Daūgailių, Dotnuvos, Linkmenų, Linkuvos, Plunges, Salantų, Vidéniskiy ir kitų bažnyčių knygose lietuviškos oikonimų lytys rašytos tik tam tikruose puslapiuose, staiga pasikeitus raštininkui kunigui ar vienuoliui. Tokiais atvejais visoje knygoje vartojamos nelietuviškos oikonimų lytys, o viename, keliuose ar keliolikoje puslapių gausu ir lietuviškų oikonimų lyčių. Pastebėta, kad tokių atvejų kiek daugiau apie 1709 m., kai dėl maro galėjo pasikeisti daugelis bažnyčių knygas rašiusių raštininkų. Matyt, taip apie 1710 m. lietuviškų oikonimų lyčių yra atsiradę Dotnuvos ir Linkuvos įrašų knygose. Antalieptės, Alantos, Inturkės, Klėvainių, Kūpiškio, Utenos, iš dalies Linkmenų, Plūngės ir kitų bažnyčių knygose pavienės oikonimų lietuviškos lytys išsimėčiusios po visą knygą, ir ne taip paprasta jas pastebėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurių bažnyčių knygose yra užrašyta lietuviškų bendrinių žodžių: Baptisatus est Georgius Mathice Terebitda et Catharince de Tyteyki Patrini Petrus Plitnikonis de Nowosady et Elizabeth iszduktera (=iSdukteré) Jarostawa de Tyteyki 1674 (Rgv KI I : 35"); Augustus Berzdzias (=bergZdzias) Jatowy 1684 (Rgv KI I: 129%), t.y. tuščias mėnuo, neužrašyta nė vieno krikšto; Contraxit S. Matrimoniu’ d. 9 Adamus Gilis de feyry cu’ Mariana Keriunkieui... de Agariny Preesente testes Thomasz Gilis de Teyzow et Adamus Darbielucis [unus (=sūnus) 1685 (Srj JĮ : 12a); nec non Gertrudis uel littuis3kai (lietuviškai) Gendruta Jokuba s kuze uxor omnes de Janiszki 1599 (Jnš KI : 1%). Aplietuvinta bendrinio žodžio (skolinio) lytis, *parapija yra atveju De Villa dicta Petničies Paraphia Jzaukianensi 1670 (Krž KI : 200%). Joniškio KI (1599-1621 m.), kuri toliau aptariama atskirai, pastebėta keletas lietuviškų frazių. Knygos pradžioje, kur ištisai vartojamos oikonimų lietuviškos lytys, įrašytos frazės: Nuo [enos Konarzewskienes 1599 (Jnš KĮ : 3") = *nuo senos Konarževskienės; De Onuszayciu if walsciaus vpites 1599 (Inš KI : 3") = *Onušaičių iš valsčiaus Upytės; Kuisayciu Kuniga Klebona 1599 (Jnš KI : 4*) = *Kuisaičių kunigo klebono (tarm. *kuniga klebona). Lietuviškas žodžių junginys yra atveju cu' Elisabeth Bieliczu isz Toukielu 1688 (Ant JĮ : 145") = [su] *Bielycia (tarm. *B e.lič u) iš Taukelių. 138 Taip pat atkreiptinas dėmesys į asmenvardį *Žemėpatuitis, kuris galėtų būti sietinas su lietuvių dievybės Žemėpačio vardu: Infans Magdalena Stanislai 3emepatuitis de Jucie S. Girdsjuny 1615 (Jnš KI : 173“). Molėtų KI VII (1776-1797 m.) 48“ puslapio vidiniame pakraštyje buvo pastebėtos lietuviško teksto liekanos.“ Bažnyčių knygas (Joniškio KĮ, Molėtų KĮ I, JĮ IT), kuriose ypač gausu oikonimų lietuviškų lyčių, reikia aptarti atskirai, nes jos labai išsiskiria iš analogiškų šaltinių. Seniausia Lietuvoje straipsnio autoriui žinoma bažnyčios įrašų knyga Joniškio KI (1599-1621 m.). Šis šaltinis 1-80 (1599-1606 m.) ir 195-222 (1617-1618 m.) lapuose rašytas lotynų, 80-195 ir 222-271 — lenkų kalba. Visoje knygoje lotyniškai rašyti metų ir mėnesių pavadinimai, taip pat lotyniški 236, 269, 271 lapuose esantys įrašai apie komuniją priėmusius ir sutvirtinimo sakramentą gavusius asmenis; antrame lape (1599 m.) yra lenkiškas įrašas apie išsigimėlį naujagimį. Pagal braižą aišku, kad tą knygą rašė keturi-penki asmenys. Nė vienas iš jų niekur neįrašė savo pavardės. Patys krikšto įrašai labai nevienodi, jų rašymo tvarka ne kartą buvo keista. Keliolikoje knygos lapų nerašomi oikonimai, dalyje knygos rašomi tik asmenų vardai (nerašomi antrieji įvardijimo nariai). Joniškio KĮ (1599-1621 m.) pastebėta apie 200 skirtingų oikonimų, kurių užrašytos ir lietuviškos lytys. Beveik visos tos lytys pateikiamos daugiskaitos kilmininko linksniu. Šaltinio pradžioje 1599 m. (puslapiai 1*—6*) yra 75“ lietuviškos oikonimų lytys (7096), 32 nelietuviškos (3096), iš jų 27 apslavintos, 5 aplotynintos. Lietuviškos lytys 71 atveju parašytos daugiskaitos kilmininko linksniu (Pagi Bujwidziu, de Ville Norunu ir t.t.), dviem atvejais vienaskaitos vardininko linksniu De Skirkawa, de Norkawa““, dviem atvejais vienaskaitos kilmininko linksniu (ville Jwoszkia, Witucia Mikucia Villce). Kai kurių oikonimų lytys slavinamos: de Magsele, de ayla Juskayci, Pagi Lepari, Pagi Ezeki, Pagi 2 Matyt, norint sutvirtinti knygą, ten priklijuota 1 cm pločio mėlyno popieriaus juosta, einanti nuo lapo viršaus iki apačios. Statmenai pasukus knygą, toje juostoje galima įskaityti tokius žodžius: yr darbus musu; myslis, zadzius. Lygiai tokia pati mėlyna juosta įklijuota 49“ puslapyje. Juostoje būta teksto, kurio, deja, negalima patikimai perskaityti, bet tai galėjo būti lietuviško teksto dalis. Abi juostos įklijuotos toje knygos vietoje, kur rašyti 1784 m. krikštai. Mėlynas popierius, panašus į juostelių popierių, bažnyčių įrašų knygoms Molėtuose vartotas apie 1790— 1820 m. Tada galėjo atsirasti tekstas, kurio menkos nuotrupos išliko kalbamajame šaltinyje. Galimas dalykas, kad tas lietuviškas tekstas rašytas maždaug XVIII a. pabaigoje-XIX a. pradžioje turbūt pačiuose Molėtuose. Tai liudytų tarminė lytis zadzius. Išlikę fragmentai galėtų rodyti, jog čia būta pamokslo. 1832-1833 m. tvarkant bažnyčių įrašų knygas, kalbamasis tekstas buvo sukarpytas, jo juostelės įklijuotos norint sutvirtinti knygą ir taip pasiekė mūsų dienas. *“ Įskaitant tuos pačius pasikartojančius oikonimus ir pasikartojančias jų lytis. ** Dar plg. kitus taip pat šiaurės Lietuvos oikonimus: Kerava (2) k. Velžys Pn, de uilla Linkawa 1618 (Jnš KI : 218), dab. Linkuva (3") mst. Pkr. 139 Mateykow, Paga Trapaiciow, Pagi Jauneikiow, Pagi Taukunow ir kt. Joniškio miesto vardas apslavintai rašomas 12 kartų (de Janiszki, de Janis3kie, de oppido Janis3ki ir pan.). Penkiais atvejais Joniškis įvardijamas aplotyninta būdvardine lytimi (omnes Janisc 'eses““, de Janissce'ef, pauperum Janiscensi, ciuis Janisce'sis, ex opide Janiscensi). Šaltinyje nė karto neužrašyta Joniškio lietuviška lytis. Be Joniškio vardo apslavintų ir aplotynintų lyčių liktų 75 lietuviškos (83,396) ir 15 apslavintų (16,796) oikonimų lyčių. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad tais pačiais 1599 m. kai kurių oikonimų vartotos ir lietuviškos, ir apslavintos lytys. Taigi galima teigti, jog 1599 m. Joniškio KĮ ištisai vartojamos lietuviškos lytys. Tačiau 1607 m. (puslapiai 88*—98*) lyčių santykis pasikeitęs lietuviškųjų nenaudai: jų rasta tik 19 (12,7596), apslavintų — net 126 (84,5696), ne visai aiškių — 4 (2,6896) (Siota Jauneikia, Wojta Dwituicia S Dweluicsia, W. Balciuna Šiota Gimineną, Woyta Kirny Siota Narbuta). Likusiais 36 atvejais nenurodytas konkrečios gyvenamosios vietos vardas, bet parašoma, kad atvykusieji yra iš miesto (Z£ miasta), iš pavieto (Zupickiego Powiatu), kokio pono pavaldiniai (poddany X Biskupa, Poddany Pana Woiny, Poddany Pana Jarac3kiego ir t.t.), kokiam vaitui pavaldūs (Wojita Kirnaicia, Wojta Balcjuna ir pan.) arba nurodoma ju luominė priklausomybė (Boiarow, 3boiarow ir pan.). 1612 m. (puslapiai 135-145") vėl gausiau rašomos oikonimų lietuviškos lytys: pastarųjų esama net 78 (30,95%), apslavintų — 92 (36,5096), neaiškių, rašomų su galūne -ią, (-ia), — net 82 (32,5396). Likusiais 42 atvejais, kaip jau anksčiau buvo aptarta, nenurodoma gyvenamoji vieta. Panašiai, gausiau ar rečiau, oikonimų lietuviškos lytys kalbamojoje knygoje vartojamos iki 1617 m. (195 lapas). 1617-1620 m. (195-231 lapas) dar pasitaiko vienas kitas oikonimas, kurio užrašoma ir lietuviška lytis. Knygos pabaigoje, maždaug trisdešimtyje paskutinių lapų (1620-1621 m.) nepastebėta nė vienos lietuviškos lyties — visi oikonimai jau suslavinti. Molėtų KI, JI (1682-1692 m.) rašė Molėtų klebonas Jonas Kazimieras Bržeževskis, kalbamajame šaltinyje daug kartų lotyniškai pasirašęs Joannes Casimirus Brzezewski Parochus Malatensis. Kai kuriuose šaltinio puslapiuose yra kito žmogaus ranka darytų įrašų, bet jų nedaug. Šioje knygoje jau aiškiai nusistovėjusi įrašų tvarka, visi rašyti lotynų kalba, vienodai, pagal atitinkamas krikšto ar jungtuvių įrašų formules. Molėtų KI I, JĮ II (1682-1692 m.) pastebėta apie 250 skirtingų oikonimų, maždaug 150 oikonimų užrašytos ir lietuviškos lytys. Kalbamajame šaltinyje beveik visos lietuviškos lytys, kaip ir Joniškio KĮ, pateikiamos daugiskaitos kilmininko linksniu. Lietuviškų oikonimų lyčių gausu kiekvienų metų užrašymuose, nors atskirais metais ir neišvengiama kai kurių svyravimų. 1683 m. krikšto = T.y. Janiscenses. 140 įrašuose (puslapiai 2*—7*) oikonimų lietuviškų lyčių rasta 117“ (53,4296), apslavintų — 98 (44,7596), iš jų Molėtų vardas, rašytas de Malaty 28 kartus (12,7896), dvi hibridinės lytys (0,9196), dėl jų žr. p. 5—7, (de Sumunciu, de Mandunu), dvi neaiškios (0,91%) (de Jodeni... nutrupėjusi žodžio pabaiga, de Brabradesiu — neaiški autentiška lytis), šešiais atvejais nenurodoma konkreti gyvenamoji vieta (de districtu Uilcomirienfi, de Palatinatu Vilnensi ir pan.). 1686 m. krikšto įrašuose (puslapiai 13*—-18*) oikonimų lietuviškų lyčių rasta 50 (41,3296), apslavintų — 70 (57,8596), iš jų Molėtų vardas, rašytas de Malaty 27 kartus (23,31% iš visų užrašytų tais metais lyčių), vienas neaiškus atvejis — neįskaitomai išblukęs oikonimas (0,8696), trimis atvejais nurodoma ne konkreti gyvenamoji vieta, o pavietas arba vaivadija. 1689 m. krikšto įrašuose (puslapiai 28"-35") oikonimų lietuviškų lyčių rasta 77 (38,896), apslavintų — 96 (48,8%), iš jų Molėtų vardas, rašytas de Malaty 27 kartus (13,696), aplotynintų — 3 (1,596) (de Moletos), neaiškių — 22 (11,196) (lapų pakraščiai apgraužti pelių, kai kur apipuvę, dėl to negalima perskaityti visų oikonimų; neįmanoma nustatyti autentišką lytį atvejais de mieluntu, de Kowasiszku, de Muginciu), 14 atvejų nurodoma ne konkreti gyvenamoji vieta, o pavietas arba vaivadija. 1690 m. krikšto įrašuose (puslapiai 35*—38") oikonimų lietuviškų lyčių rasta 84 (51,85%), apslavintų — 75 (46,2996), iš jų Molėtų vardas, rašytas de Malaty 30 kartų (18,5196), aplotynintų — 1 (0,6196) (de Kautaakis), neaiškių — 2 (1,23%) (vienas oikonimas išblukęs; neįmanoma nustatyti autentišką lytį atveju de Larzadyszku), dviem atvejais nurodoma ne konkreti gyvenamoji vieta, o pavietas arba vaivadija, vieną kartą užrašyta, kad asmuo yra iš Rusijos (de Ruthenia). Apslavintos oikonimų lytys ketverių metų įrašuose turi minimalią persvarą: jų yra 329 (49,7796), lietuviškų — 328 (49,6296), aplotynintų — 4 (0,6096). Jei atmesime visus atvejus de Malaty, kurių per aptariamus metus susidaro 102 (15,4396), lietuviškų ir nelietuviškų lyčių santykis labai pasikeičia: 328 (59,09%) lietuviškos lytys, 223 (40,1896) apslavintos, 4 (0,72%) aplotynintos. Pastebima tendencija, kaip rodo Joniškio KĮ ir Molėtų KĮ I, rašyti nelietuviškas parapijų centrų vardų lytis. Pavyzdžiui, Molėtų KĮ I, JĮ II (1682-1692 m.) Molėtų vardo slaviškos lytys de Malaty rašomos apie 250 kartų, aplotynintos de Moletos — tris kartus, lietuviškos — de Malatu 1691 (Mlt KĮ I : 39°), de Maletu 1691 (Mlt KĮ I : 41%) = tarm. *Ma.l étu. — tik du kartus. Joniškio KI, kaip jau buvo pastebėta, nė karto neužrašyta Joniškio vardo lietuviška lytis. Akivaizdu, kad parapijos centras turėjo kitokį statusą nei kitos vietovės, ir jo vardo vartojimo tradicijos buvo kitokios. Taip pat Molėtų KĮ I, JĮ II (ir kituose šaltiniuose) pastebima ryški tendencija rašyti tik apslavintas (išimtys labai retos) miestų ir miestelių, didesnių dva- ** Įskaitant tas pačias pasikartojančias lytis. 141 rų lytis: de Vciany — Utena, De Kurkli — Kurkliai mstl., de Jnketry — Inkeétriai dv., de Lobonary — Labanoras mstl., de Antopunci — *Antapuntdv., de Eowmiany — Laumėnai dv., de Lelifzki — Liliškiai dv., de Vntanifzki — *Untaniškplv., de Ouanty — dab. Alanta mstl., dv. ir kt. Kaimų, ypač atokesnių, mažiau žinomų ar naujai atsiradusių, esančių gretimose parapijose, dažniausiai rašomos lietuviškos lytys. Joniškio KĮ, Molėtų KI I, JĮ II rodo, kad kai kurių provincijos bažnyčių knygose buvo užrašyta daug oikonimų lietuviškų lyčių. Galima manyti, jog XVI a. pab.-XVII a. pradžioje buvo ir daugiau taip ar panašiai rašytų įrašų knygų. Deja, daugelis to meto bažnyčių metrikų nepasiekė mūsų dienų. Dvarų ir valdy inventoriai Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad oikonimų lietuviškų lyčių šiek tiek esama ir Lietuvos dvarų dokumentuose, dažniausiai inventoriuose. Tačiau ten jų, lyginant su bažnyčių įrašų knygomis, mažiau. Dvarų dokumentai labai gausūs, tačiau kiekviename atskirame dokumente užrašyti tik konkrečiam dvarui priklausančių vietovių vardai. Kalbant apie dvarų ribas, užrašyta ir šalia esančių kitų dvarų vietovių vardų. Pastebėta, kad tos pačios teritorijos bažnyčių knygų ir dvarų inventorių oikonimai ne visai sutampa. Vienkiemių vardai, kurių lietuviškos lytys užrašytos dvarų inventoriuose, dažnai nepatenka į to paties laikotarpio bažnyčių knygas (pavyzdžiui, Molėtų, Kūktiškių parapijose ir kt.). Pavyko rasti Lietuvos dvarų inventorių, kurie taip pat išsiskiria užrašytų oikonimų lietuviškų lyčių gausa. Vilniaus vyskupo Užnerio dvarų inventoriuje (1731 m.) rasta per 100 lietuviškų lyčių. Visi tie oikonimai — vienkiemių vardai“". Kaimų vardai kalbamajame šaltinyje suslavinti, net ir tie, kurių lietuviškų lyčių rasta įvairiose Aukštaitijos bažnyčių knygose. Panašiai oikonimai rašyti ir Žemaičių vyskupo dvarų inventoriuje (1662 m.). Jame pastebėti 25 oikonimai, vienkiemių vardai, kurių užrašytos lietuviškos lytys. Kaimų vardai šiame šaltinyje suslavinti, nors Žemaitijos bažnyčių knygose galima rasti tų pačių kaimų vardų lietuviškų lyčių. Esama oikonimų lietuviškų lyčių ir XVII a. karališkųjų dvarų inventoriuose. Visi oikonimai, kaip ir bažnytinių valdų inventoriuose, — vienkiemių vardai. Maždaug 20 vienkiemių vardų lietuviškų lyčių rasta Vilniaus tijūnystės inventoriuje (1636 m.), kuris apima Linkmenų, Nemenčinės ir Švenčionių dvarų valdas. Apie 10 vienkiemių vardų lietuviškų lyčių pastebėta Veliuonos ir Baisėgalos inventoriuje (1615 m.). *7 Kalbamajame šaltinyje yra daug ir kitų toponimų lietuviškų lyčių: hidronimų (ypač ežerų vardų), kelios dešimtys žemėvardžių. 142 Įdomus lietuviškomis toponimų (galimų oikonimų) lytimis, kurių čia užrašyta apie 80, Daūgų seniūnijos inventorius (1719 m.). Tačiau tik keturiais atvejais prie vietos vardo aiškiai parašyta, jog tai vienkiemis (Zafcianek), kitais atvejais prie atskiro kaimo yra surašyti tušti sklypai (Wfoki Puste)“ girioje (w puscie). Beveik visi tuščių sklypų vardai antroponiminės kilmės. Bent dalis jų galėjo būti vienkiemiai, kurių gyventojai išmirė 1709 m. Kalbamieji toponimai niekuo nesiskiria nuo analogiškų to paties ar kitų šaltinių oikonimų — vienkiemių vardų. Iš to, kad dvarų inventoriuose dalies vienkiemių vardų užrašytos tik lietuviškos lytys, galima padaryti išvadą, jog tie vienkiemiai yra ne tokie seni, kaip kaimai, kurių vardai suslavinti. Senieji kaimų vardai XVII a. jau galėjo turėti nelietuvišką vartojimo tradiciją. Pavietų teismų knygos Daug vardyno medžiagos (aišku, ir oikonimų) yra pavietų teismų knygose, kurių apimtis labai didelė, o medžiaga nesurinkta. Straipsnyje pateikiama pavyzdžių iš Spruogio (Spruogis 1888), Jablonskio (Jablonskis 1937) jau aptartų pozicijų, taip pat iš vienintelės peržiūrėtos Ukmergės pilies teismo knygos (1597 m.). Šiuose šaltiniuose rasta kelios dešimtys oikonimų lietuviškų lyčių. Lietuvos Metrika XV-XVI a. pirmosios pusės Lietuvos Metrika išsiskiria labai suslavintu lietuvių vardynu. Šio šaltinio knygose ištisai rašomos lietuvių oikonimų (iš dalies ir antroponimų) suslavintos (slaviškos) lytys. Nuo XVI a. ir vėliau, ypač XVII8 Plg. Juszkaliszkif, Vrbanifzkif, Paczkali(sz)kis (19°, visi Wies Arciuny); Arminiszkif, dziewonifzkif, Makaliszkif, Weyciuliszkif, Pikluszkif (23°, visi Wies Konczany); Budryniszkis, Bafiuliszkif, Vrbaniszkif, Szabliszkis, Kowaliszkis, Kurmeliszkif, Stelmaciszkis, Jekuniszkif, Szukieliszkis (24%, visi Wies 3wirzdany); Za Marguliszkis, f.awryniszkif, Matuliszkif, Szarniszkis, Grykiszkis, Staniszkif (26°, visi Wies Woykontany); Jurgiszkif, Zemaytiszkif, Podziukiszkis, Czokiszkis, Marcinkiszkif, Juryfzkis, Stegiszkis, Rukiniszkis (27°, visi Wies Skobeyki); Lawryniszkif, Weiciszkif, Matuliszkis, Mielunifkiey, Rymuliszkis, Vrbaniszkis, Pietryszkif (31°, visi Wies Mieluny, keli dėl iSpuvusio puslapio neperskaityti); Balkifzkis, Stulgiszkif, Tomackiszkif, Suniszkif, gudziszkis (32°, visi Wies Cizuny); Rymikiszkis, Struciszkif, Poiawiszkis, Marciniszkis, Kier[zuliszkis, Biebieliszkis, Marciuliszkis (35°, visi Wies Podawgi); Trunkiszkis, Szyrwekszys, Dukiszkis, Czapukiszkis, Czafuszyszkis (35°, visi Wies Andrunce); Maszniszkif, Rawoniszkis, Gudziszkis, Petryszkif, Staniekiszkis, Janiszkif, Grykiszkif. fiedoriszkis, Tuniszkis (36°, visi Wies Wieciuny); Karniszkis, Kienuciszkis, Platukiszkis, Glinfkiszkis (37°, visi Wies Wieciuny); Playkiszkis, Jurgaliszkis, Jakubiszkis (38°, visi Wies Meszkucie), Marciniszkis, Kreykiszkis, Bredziszkis, Czapiszkif, Rumaciszki), Jgnaliszkif, Wilkiszkif, Szuciszkis, Mifiszkif, [wirkiszkif, Pakiszkis, Abramasiszkif (38°, visi Wies Meszkucie). Kai kurie sklypų vardai kartojasi, gali buti, kad ivardijamas tas pats objektas. 143 XVIII a., lietuvių oikonimų ir antroponimų užrašymas Lietuvos Metrikoje keitėsi. Bet tai atskirai aptartinas dalykas. Ar Lietuvos Metrikoje būta oikonimų lietuviškų lyčių, šiuo metu negalima pasakyti. Kai kuriose peržiūrėtose XVXVI a. Lietuvos Metrikos knygose straipsnio autorius tokių lyčių nepastebėjo. Sąrašai Šiek tiek oikonimų lietuviškų lyčių esama ir įvairiuose sąrašuose. Nuo XVI a. Lietuvoje yra sudaromi oikonimų sąrašai. Vilniaus vyskupystės sinodo nutarimuose (1744 m.) pateikti daugelio Vilniaus vyskupystės parapijų gyvenamųjų vietų sąrašai. Kalbamajame šaltinyje tie sąrašai nepilni, juose dalis gyvenamųjų vietų praleidžiamos. Kai kurių parapijų nusakomos tik ribos, neišvardijant gyvenamųjų vietų arba išvardijant tik kelias. Šaltinyje rasta apie 30 oikonimų, kurių užrašytos lietuviškos lytys. Keletas jų yra iš rytų ir pietų Lietuvos, dvi — iš Drujos parapijos (dab. Baltarusija). Atrodo, kad didžioji dalis oikonimų, kurių šiame šaltinyje paliudytos lietuviškos lytys, — vienkiemių vardai. Panašūs, kiek išsamesni, Vilniaus vyskupystės gyvenamųjų vietų sąrašai buvo sudaromi ir vėliau vyskupo I. Masalskio inciatyva, tačiau jie nebuvo paskelbti. Medžiaga iš šių sąrašų straipsniui nerinkta. Nuo XIX a. pradžios parapijų gyvenamųjų vietų sąrašai, surašyti parapijų vizitacijų aktuose, labai išsamūs. Tai svarbus oikonimų šaltinis, nes XVIII a. pabaigoje — XIX a. pradžioje atsirado nemažai naujų gyvenamųjų vietų, kurios tuose sąrašuose jau užrašytos. Ir XIX a. pradžios šaltiniuose galima rasti kai kurių nedidelių kaimų, vienkiemių vardų lietuviškų lyčių. Vienas didžiausių ir įdomiausių XIX a. vidurio sąrašų — Telšių ir Zemaičių vyskupystės vietovardžių rankraštinis sąrašas (1854 m. ir vėliau). Jis aptariamas prie lietuviškų šaltinių, žr. p. 146-147. Žemėlapiai Esama oikonimų lietuviškų lyčių ir žemėlapiuose“. Vokiškame 1807 m. Naujųjų Rytprūsių žemėlapyje“, apimančiame ir lietuviškąją Užnemunės dalį, yra užrašyta šimtai kaimų ir vienkiemių vardų lietuviškų lyčių. Kol nerasta kitų panašaus pobūdžio šaltinių, galima teigti, jog tai pirmasis žemėlapis, kuriame paskelbta tiek daug oikonimų lietuviškų lyčių. Šiek tiek jų esama ir caro laikais leistuose rusiškuose žemėlapiuose, apimančiuose Lietuvos teritoriją, tačiau pastarųjų šaltinių vardynas iki šiol netyrinėtas. * Išsamiai apie senuosius Lietuvos žemėlapius žr. Vaitiekūnas 1994: 32-42. * Užnemunė po Lietuvos-Lenkijos valstybės žlugimo keliolika metų (1795-1807) priklausė Prūsijai. 144 Žinynaiir enciklopedijos Oikonimų lietuviškų lyčių pateikta ir XIX a. lenkiškuose bei rusiškuose“! žinynuose. Peržiūrėtame lenkų enciklopediniame žinyne „Slownik geograficzny“* (1880-1902 m.) pastebėta oikonimų lietuviškų lyčių iš įvairių Lietuvos vietų (Žemaitijos, Aukštaitijos, Užnemunės, išskyrus Dzūkiją). Įvairiuose SG tomuose svarbesnių Lietuvos miestų ir kai kurių miestelių šalia lenkiškos (aplenkintos) lyties pateikiama ir lietuviška. Tačiau taip pateikiami vardai tik tų vietovių, kurios yra į šiaurę nuo Neriés ir Némuno. Pietų Lietuvos miestų, net ir didesnių, svarbesnių, pavyzdžiui, Alytaūs, Daūgų, Trakų ir kt., vardų lietuviškos lytys nepateikiamos. Tiesa, įvairiuose SG tomuose, ypač papildymų, esama nemažai atvejų, kai vienkiemių ar naujai atsiradusių dvarų pateikiamos tik lietuviškos lytys. Be to, papildymų tomuose iš kai kurių Lietuvos vietų esama gausesnio pluošto oikonimų, kurių pateikiamos tik lietuviškos lytys. Išsamiau SG lietuviškas oikonimų lytis taip pat derėtų aptarti atskirai. Tyrinėjimai Kai kuriuose lenkų istoriniuose ir etnografiniuose tyrinėjimuose taip pat galima rasti lietuvių oikonimų lietuviškų lyčių.** Krokuvos mokslų akademijos leidinyje, parašytame anonimo, paskelbtame 1898 m., pateikiama šių valsčių oikonimų lietuviškų lyčių: Butrimonių, Daugėliškio, Dubingių Giedraičių, Jiezno, Krūonio, Kūktiškių, Linkmenų, Mielagėnų, Merkinės, Švenčionių, Onuškio, Tverėčiaus, Valkininkų, Varėnės, Žiežmarių. Tačiau šiame šaltinyje pateikiamos ne visų oikonimų lietuviškos lytys; kai kur pramaišiui pateikiamos ir lietuviškos, ir lenkiškos. Kai kurių lietuviškai kalbančių valsčių (Molėtų, Vievio) pateiktos vos kelios oikonimų lietuviškos lytys. Kitų lietuviškai kalbančių valsčių (Adūtiškio, Aukštadvario, Dievėniškių, Mūsninkų, Semeliškių Širvintūų) visi oikonimai suslavinti. Pateikiama ir netikslių, iškraipytų lyčių. Mažosios Lietuvos oikonimų lietuviškos lytys šiam straipsniui išrinktos iš V. Pėteraičio studijos „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai" (Vilnius, 1997). Ten pateikta nelietuviškų šaltinių medžiaga apima Mažosios Lietuvos regioną ir gana gerai jį reprezentuoja. Daugelis V. Pėteraičio pavyzdžių yra ne iš bažnyčių įrašų knygų, bet iš administracinio juridinio pobūdžio dokumenai Rusiškų, caro laikais leistų, žinynų medžiaga straipsnyje nepasinaudota. 32 Toliau — SG. 3 Plg. Wilja po litewsku zowie się sama Neris (ztąd Po-neris, Ponary) (Wilno 1841: 339). 145 tų.“* Pastebėta, kad autorius supaprastina kai kurių istorinių vietovardžių rasybą. Todėl dalis Klaipėdos krašto istorinių oikonimų šiam straipsniui yra paimti iš W. Fenzlau studijos (Fenzlau 1936), kur medžiaga užrašyta patikimiau. W. Fenzlau pateikia oikonimų iš Katyčių, Klaipėdos, Vėrdainės bažnyčių įrašų knygų, vieną kitą atvejį iš kitur. Visos nelietuviškų šaltinių grupės yra vertingos, ir jose gali būti kitur nepasitaikančių svarbių lietuvių vardyno duomenų. Pagal peržiūrėtą medžiagą atrodo, jog didžioji XV-XVI a. lietuvių vardyno dalis yra Lietuvos Metrikoje, XVI a. pab.-XVIII a. — bažnyčių metrikų ir pavietų teismų knygose, iš dalies dvarų dokumentuose“. Patikimiausiais iš visų šaltinių laikytinos bažnyčių įrašų knygosTM, nes jose vardyno medžiaga (oikonimai ir antroponimai — antrieji įvardijimo nariai, iš kurių susiformavo pavardės), bent LDK teritorijoje, užrašyta geriausiai. Nelietuviškų šaltinių, kuriuose galima rasti oikonimų lietuviškų lyčių, esama gerokai daugiau. Visų aprėpti neįmanoma. Šioje apžvalgoje, kuri, be abejo, nėra išsami, stengtasi parodyti, kokiose šaltinių grupėse galima ieškoti tų lietuviškų lyčių. Lietuviški oikonimų šaltiniai Esama istorijos šaltinių, kur oikonimai užrašyti lietuvių kalba. Šiame straipsnyje apsiribojama nelietuviškų istorijos šaltinių oikonimų lietuviškomis lytimis, tačiau šiek tiek pavyzdžių pateikiama ir iš lietuviškų šaltinių, kad būtų galima palyginti lietuviškų ir nelietuviškų šaltinių lytis. Kadangi tie lietuviški šaltiniai yra nežinomi, atrodė tikslinga su jais supažindinti šiame straipsnyje. Lietuvoje rasta tik XIX-XX a. pradžios lietuviškų istorijos šaltinių. Lietuviškais juos galima vadinti tik iš dalies, nes ne visi oikonimai čia pateikti lietuvių kalba. Vienas svarbiausių tokių šaltinių — I. Hotowinskio 1854 m. sudarytas ir vėliau (XIX a. pabaigoje) papildytas Telšių ir Žemaičių vyskupystės vietovardžių rankraštinis sąrašas. Jame dalies parapijų oikonimai rašyti lietuviškai, kitos dalies — lenkiškai, tad šis šaltinis iš dalies gali būti laikomas lietuvišku. Sąraše lie34 Apie Mažosios Lietuvos vardyno šaltinius, tame tarpe ir apie tuos, iš kurių medžiaga yra patekusi į V. Pėteraičio studiją, yra rašęs V. Drotvinas (Drotvinas 1997: 81-87). 3 Daugelis dvarų dokumentų yra ir pavietų teismų knygose, jei jos išlikę. Tad pavietų teismų knygose esantys ir atskirų dvarų archyvų dokumentai iš dalies sutampa. Tačiau ten yra toli gražu ne visi ir ne visų dvarų dokumentai, pavyzdžiui, visai nėra bažnytinių dvarų dokumentų. 3 Čia turima galvoje bažnyčių knygų visuma. Atskirose knygose lietuvių vardynas (oikonimai ir antroponimai) gali būti užrašyti labai prastai, daug prasčiau negu, pavyzdžiui, dvarų dokumentuose. 146 tuviškai rašyti šių parapijų gyvenamųjų vietų vardai: Ariogalos, Baisogalos, Biržų (sąrašas sudarytas po 1888 m.), Čėkiškės, Dotnuvos, Efžvilko, Gaūrės, Gitkalnio, Grinkiškio, Gruzdžių, Joniškėlio, Jėsvainių, Jūrbarko, Kamajū, Kelmės, Krūkių, Krekenavos, Krinčino, Labūnavos, Lyduvėnų, Lygumų, Linkuvos, Liolių, Mosėdžio, Pakrūojo (sąrašas sudarytas po 1888 m.), Pasvalio, Pašušvio, Pavandenės, Radviliškio, Rozalimo (sąrašas sudarytas po 1888 m.), Salėčių, Skirsnemunės, Skuodo, Smilgių (prie Panevėžio), Surviliškio, Svėdasū, Šeduvės, Šiaulėnų, Šiluvos, Tauragės, Užpalių, Vaškų, Viekšnių, Viešintų, Vilkijos ir dar vienos kitos. Esama parapijų, kurių oikonimai pateikti dviem kalbomis (lenkų ir lietuvių) arba taisyti iš lenkų kalbos į lietuvių. Tai Akmėnės, Anykščių, Betygalos, Debeikių, Joniškio, Kavarsko, Kūpiškio, Kurklią, Pūšaloto, Raguvos, Subačiaus, Traūpio, Troškūnų parapijų oikonimai. Pabiržės, Rasčinių parapijų lietuviškai surašyti ne tik oikonimai, bet įdėti 10— 20 kitų toponimų saraseliai. Lietuviškuose sąrašuose prie gyvenamųjų vietų vardų esama trumpų lietuviškai rašytų pastabų apie tas vietas. Nors kitų parapijų sąrašai rašyti nelietuviškai, bet ir ten pasitaiko oikonimų lietuviškų lyčių. Kitas panašus šaltinis, kurio viena dalis rašyta lenkiškai, kita dalis — lietuviškai, yra Inturkės bažnyčios juodraštinė sutuoktinių užrašymo knyga (Zapowiedna ksiązka Inturskiego koščiolu, 1891-1910 m. — ZK). Joje rastas vienas lietuviškas 1895 m. įrašas, lietuviškai rašyta knygos dalis apima 1900— 1910 m. Nelietuviškoje knygos dalyje lietuviškų oikonimų lyčių nepastebėta. Lietuviškoje esama ir lenkiškų įrašų. Ši knygos dalis peržengia straipsnio pavadinime nusistatytą XIX a. ribą, kuri yra orientacinė.“" Tačiau kalbamasis šaltinis yra svarbus, nes jo lietuviškoje dalyje tęsiama XVII a. pab.-XVIII a. Molėtų, XVIII-XIX a. pr. Inturkės bažnyčių knygų oikonimų ir antroponimų rašybos tradicija. Remiantis XX a. pradžios lietuviškais įrašais, galima paaiškinti ne vieną ankstesnių amžių oikonimų rašybos atvejį. Lietuviškai rašyta Inturkės bažnyčios knygos dalis parodo, kaip nuo tos rašybos, kurios tradicija ateina iš XVII a. ir akivaizdi XX a. pradžios Inturkės oikonimų ir antroponimų užrašymuose, palaipsniui pereinama prie maždaug dabartinės rašybos. Be to, svarbios šiame šaltinyje užrašytos XX a. pradžios Vilniaus apylinkių (Lavėriškių, Pabradės, Sužioniū) kai kurių oikonimų lietuviškos lytys. Panašių rankraštinių šaltinių, kaip Inturkės knyga, turėtų būti ir daugiau. Dar vienas didelis lietuvių oikonimų šaltinis, kurį iš dalies galima laikyti lietuvišku, — E. Volterio sudarytas Suvalkų gubernijos gyvenamųjų vietų sąrašas, 37 Kalbamoji Inturkės knyga rodo, jog prie „Varpo“ rašybos, t.y. prie dabartinės rašybos pereita maždaug 1905 m. po spaudos draudimo panaikinimo. Iki 1905 m., kol Lietuvoje nebuvo lietuviškos spaudos, nebuvo ir vienodos rašybos. Tai atsispindi ir oikonimų užrašymuose, (Volter 1901). 147 Jtem Bapt' e. Anoftofia figifmu'di de Pago Ziokiej et Agnetee. Prin Criftophorof Grobajtjs ex Pag. Klepsciu cu’ Anna de Narwajfe Waluzajte 1635 (Pln KĮ: | 12") Jtem Bapt: e' Susanna Chriftofori Dewutis et Giertrudis Prin’ Stanislau/ Wienekajtjs ex Sm[i]lgiey cu’ Criftina Lajgie de Pamiedey 1635 (Pln KI : 102") Jtem Bapt’ es’ Criftoforu’ Stephani Buciuf de Seleniey et Annee legit Coniug Priini Zachariaf de Leplawkalu cu’ Dorothea Pietrikayte de Sieleniey 1635 (Pln KI : 103%) Januarij 24 Bap ta Caterina Joannif Czaponajtjs de Skroblu et Polonice Coniug. Legit. Prini Michael Szytajtjs de Pago Szjtofodof cu’ Marina Montkayte de P. Sitosodof 1636 (PIn KI : 103") Eode’ die Anafiafia Bapt: Mathie Gienbutaytis de Gienbutey. Cathanif [ierweteyti de Wytkaytey legit: Cong. lauantes Albert[us]| Wectowaytis de Duowenej cu’ Anna Gienbutajti de Gienbutej 1643 (PIn KI : 161°). 28 huius“* Baptiz. est Georgifus] filius Stanislai Zebytaitis et Zophice ei[us] coniugis ex pago Zeymiej dicto. Leuantes Vencelaus Zebytaitis et Barbara Zutaite 1639 (SInt KI : 60°). item“ ead’ die B. est. Ana filia Gregory Vrbonaytis et Euce eius Coniugis. ex uilla Seleney dicta Leu: Stanisla[us] Balcius. et Catharina Lulajte 1639 (Sint KI : 60"). 24 Contraxit matrm’ Adam[us] Vmbrasonis de Limeykie cu’ Marina Kozakaycie de JackasodZia Test: Valentin[us] PuodZiunas de Limeykie et Martinus Kazokonis de Jackasodzia 1672 (Rgv JI 1: 111°). Eod“" Bapt[us]’ e' Stanislaus] Andree Krysztaponis et Euce [ieSietayéia de TumasodZio Patr: Nicola[us] Rudžionis et Dorothea Rudyéia de eade’ villa vterg’ 1673 (Rgv KI I: 29“). | .y. Aprilis. “ T.y. prima die Maij. ** T y. Januarius Die 22. 154 4 Bapt'[us] e' Joannes Josephi Terbonas et Anne Martinayčia de Kuglasodzio leg’ Patr. Joannes Siaduykis de Nowosady et Heduigis SzcZesneliene de Kuglasodzio 1673 (Rgv KI I: 46"). Bapt. Dorothea Thomce Bakiuno et Catharine Wertakaycie LC. Patrini Georgius Philippaytis et Anna Deluna o'nes de Atanta 1682 (Rgv KĮ I : 87°). 3tia Januarii A 1683 Ego Joannes Casimirus Brzezewski Paroch[us] Malacenfis Baptizaui Christophorum Patris Geczelis de Gieciu Matris Anne Patrini Petrus Getezenas de [uginciu et Agnef funktadynie de funktadu. 1683 (Mlt KĮ I : 2%). 21 Martii Ego Idem q sup Bap Zophia’ Patris Georgii Puciata Matris Zophice de Eydeciu Patrini Christophor[us] Zetenas de Czuteniu et Catharina Arelenia de Geciu 1683 (MIt KI I : 3"). 24 Julii Bap Dauidem Patris Thomce Tumelis [zatrelis Matris Agnetis de Bebrufu Patrini [tephanus Mifsunas de Vndre[zunu et Catharina Douacicie de Douiociu. 1683 (MIt KI I : 4°). Eode’ die Bap Michaele’ Patris Casimiri [zaykis Matris Christine de [zayku Patrini Kardy|zus de [zayku et Margarita Krysiuwenia de Hmadu 1683 (MIt KĮ I : 6°). Sta 10bris Bap Andream Patris Thomce Jufzkielenas Matris Margaritce de Eatuyciu Patrini Antonius Getezecis de [uginciu et Magdalena Kielewifzenia de Letuyciu 1683 (MIt KI I: 7%). 2 Bap Jozephu’ Patris Jacobi Kiemieykis Matris Agnetis de Kiewialu Patrini Michael [iemieneuicz de Zamoku et Eua Pufzynienia de Pufynu 1684 (Mlt KI I : 8"). 19 Augus. Ego Idem Georgium Medeykis de Gudelu Cum Anna [zawk|zczieliciu de [zawk(zczelu coniunxi et benedixi p’sente Cristophoro Kozak et aliis 1683 (MIt J11: 35). Die 21 9bris contraxit Matrimonium Georgius StrzelcZunas de Dougale cu’ Elisabeth Bielicziu isz Toukielu Testes Martinus Tabalkis de Dougale et Casimirus Gierwis de Tateykie 1688 (Ant J] I : 145%). 155 Eodem Die et Baptizatus eft Filius Mathceus Patris Joannis fzykinow[kas Matris Vero Euce Biguzaycia Leuantes Jacobus Mazgialis de Villa Bikunay cu’ Anna Miegu[tiene?] De Villa Bikuny 1706 (Ant KĮ I : 170%). Eodem Die Baptizata eft Filia Nomine Lucia Patris Jacobi Junkitas de Villa Totaykiey Matris Vero Anne Junkiena Leu’ Staniflaus Zapszys de Villa Tolaykiey Cum Anna Czeputeneycia Alter Stephanus Szymanfki De ofzmianefi 1706 (Ant KI I: 171%). Eodem Die Baptizata eft Filia Nomine Sophia Patris Stephani Grygalunas de Villa Naruidzie Matris Vero Lucife] 172°/173" ...kaycia de Villa Plupay Leua’ Stephanus Slepetys De Villa Naruidzie. Cum Lucia Grygalucia De Villa Plupay 1707 (Ant KĮ I: 172°-173%). Eodem Die Baptizatus eft Filius Nomine Casimirus Jacobi Ramelis de Villa Rukle Matris Vero Sophie Dapszycia de Villa Zabicunay, Lau’ Andreas Jonufzka De Villa Rukle Cum Maryanna Plekiowa De Villa Nuodegule 1707 (Ant KI I: 173%). Die Ima eiusdem®’ Baptisata eft Judith, Filia Patris Joannis Bartkus, Matris uero Anne Dowmaytaycia L. Th: de Loco Motienay. Leu: Elisabeth Rakauskienie de Loco Motieny cum Joanne Matuzaytis de loco Dowmanty 1709 (Dt KI : 141"). Die 22 eiusdem Baptisatus est Andreus, Filius Patris Joannis Warpaius, Matris uero Zophice Macanawiczaicie L. Th: de Loco Rominiey Lev: Ioannis Rafzczauskas cu’ Eua Raczauicienie de loco Reminiey 1709 (Dt KI : 141%). Eode’ die Baptisatus est infans Mathias Casimiri [roba et Matris Cristince Legitimoru’ Parentu’ Levantes Nicolaus Ziamaytaytys cum Elisabeth Balciunaycia Ompnes de Villa [zlapiosios Berzies 1711 (Dt KI : 146%). Die 11 10bris Copulaui pre’ mifsis 3bus Bannis Petrum Rukianas de Mackiany cu’ Anna Wilunicza iz Radziunu Testes Christophorus Rukianas de mackiany 2dus Czapulis Daniufis iz Radziunu 1702 (Dgl JĮ II : 88)". *7 Nouember. “8 Šiame šaltinyje krikšto įrašai netvarkingai susimaišę su jungtuviy įrašais. 156 Copulaui Laurentiu' Plekis iz fiaziniu cu' Krzystyna Dawbarycia yz Wadeyniu Testes Casimirus fiazin cu' Chrystophoro Dawbaras de Jakszty 1703 (Dgl JĮ II : 88“) Eodem anno et mense“ die vero 8. baptizatus e’ infans nomine Andreas PP: Mathiace Kuzelis et Marianne Lazinskicia de Rukfzany: LL: Joannes Powkstie de fziskiniey, et Marianna Rukfzicia de Rukfzany 1739 (Lkm KĮ I : 106%) Eodem anno et mense die v'o 21. Baptizatus e' n'ne Cristina PP: Joannis Kiszkis et Matris Magdalence Traszikicia de villa Patisziey: LL: Christophorus Romanowskas de Akriemiey, et Regina Bilinska de villa [tagulany 1739 (Lkm KI I : 106") Eodem anno et menseTM d 24. Baptizatus e’ infans n'ne Mathias PP: Andrece Balunas Matris Marianne Naslicia de Weysniuney: LL: Ladislaus Batawecki de Wituniey, et Marianna Batawecka de Wituney 1740 (Lkm KI I: 107%) Eodem anno et mense”' die 29 Baptizatus e’ infans n'ne Franciscus PP: Josephi Alekna Matris Catharinnce Pipiricia de Ripayciey: LL. Georgius Wasilewicz de Ripaiciey. et Catharina Powkstienie de Kirdeykiey 1740 (Lkm KI I : 109") Eodem An’o et mense die 30. Baptizatus e’ infanf n'ne Magdalena PP. Andrece Jowniszkis Matris Magdalenc¢ Obielicia de Patusziey: LL. Thomas Kardelis de Lyngmiany. et Catharina Kindurienie de Kinduriey 1740 (Lkm KI I : 109%) Die 3 aprilisTM Baptizatus e’ infans n'ne Georgius PP: Alexandri Lechowicz Matris [ophia [akatowskicia de Lamiestagalis: LL. Georgius Danieykis de Plowciszkiey. et Marianna Janielicia de Kukutiszkies. 1740 (Lkm KĮ I : 110%) Die 26 9bris benedixi marimonium expletis tribus bannis inter Georgium Kurpe de Garbunay cum Anna Kinduricia de Gieytoni[zkiesz. Testes. Mathias Waszkielis de Garbunay et Thomas Kinduris de Pabirziey 1740 (Lkm JI II : 2%) Eodem d Benedixi matrimonium expletis trib bannis inter Georgium [tapulenas de Kolwiey cum Anna Jociucia de Peteniey Testes Andreas fzatna de Patuszie et Georgius Zitenas de Weyszniuney 1740 (Lkm JI II : 2%) “ T y. MENSIS. Xber Annus 1739. “0 T.y. MENSIS JANUARIUS ANNUS 1740. 3! Ty. MENSIS MARTIUS. 32 T.y. Mensis Aprilis Annus 1740. 157 d 10' eiusdemTM Baptizatus e' infans n'ne Christina de Piedroniszkiey PP. Georgij Marufzka et Anne [zukicia LL: fiman Cieykowszkas de Makszieniszki cum Cristina Gotienie de feliszkiey 1741 (Lkm KĮ II : 4*) Eadem die et mense“* Baptizatus e’ infans n'ne Marianna de Apidwariszkiesz PP. Martini Rukas et Cristine Muknicia LL: Nicolaus Muknisz de Untotksznie et Sophia Kirkienie de Kirdeykiey (Lkm KI II : 5*) d 24.“ Baptizatus e' infans n'ne Marta de Ripayciey PP: Georgij Urbanas et Catharine Alaknicia LL. Jacobus Alekna et Cathrina Aleknienie de Ripayciey 1741 (Lkm KI II : 5%) d 21. Maj Baptizatus e’ infans n'ne Regina de Peleniey PP: Petri Petenis et Christine Walukicia LL: Cafimirus Mazieyka de Lowciszkiey et Anna Obelienie de Kowaley 1741 (Lkm KI II : 7%) d 22. eiusdemTM Baptizatus e’ infans n'ne Marianna de £amiestagalis PP: Thome Winctawienas et Catharine Pawksticia LL: Michael Winctowas de [zikuntifzkies et Catharina Umbrasienie de Gieniszkiey 1741 (Lkm KI II : 7%) Iš šių pavyzdžių akivaizdu, kad ten, kur vartojamos gyvenamųjų vietų vardų lietuviškos lytys, labai dažnai rašomi ir asmenų įvardijimų antrųjų narių lietuviškos lytys. Tais atvejais oikonimai ir antroponimai yra neadaptuoti lietuviški skoliniai svetimame tekste, į kurį jie įsipynę tik pagal lietuvių kalbos dėsnius. Palyginus Inturkės bažnyčios jaunųjų registracijos (neoficialios) knygos lietuviškus tekstus su anksčiau pateiktais, t.y. lotyniškais, krinta į akis tam tikras oikonimų ir antroponimų užrašymo panašumas. Tad toliau pateikiama keletas lietuviškų įrašų pavyzdžių: Naszlis Antanas Laukif isz ulicz. Simunciu parf. Inturkiu Su Pannu Antalu“' Imbraszicziu isz uliczios Jodenu parf. Maletu — 1895 (Int ZK : 18*). “* T.y. JANUARIUS 1741. ** T.y. d. 5. Martij. 5 APRILIS. “* MAIUS. “" Ne visai aiški lytis, bet taip parašyta. 158 Bolestawas Werikas jaunikis isz uliczios Miszkiszkiu Maletu parapios su Mariannu Noviuniutie merg. isz Bambioniu parap. [zitos. 1900 (Int ZK : 32%). Jona Sirewiczius nasz. Dubinku par. isz Meszkalidimio su Agnieszku £amanauckicze merg. isz wien. Sztawinagalo parap. szitos 1900 (Int ZK : 32%). Ignasius Sklaustis naszlisz ulicz. Rutienu su Razaliu Tumieniuti mergaitiu isz wien. [tanuliszkio abu parap. szitos 1900 (Int ZK : 32%). Adolfas Kilczauskas jaunikis isz Wilkorejsczio parap. Joniszkio su Mariannu Kierulicziu isz Geiziunu mergajtie parap. szitof. 1900 (Int ZK : 32°). Antanas Szurwelis naszlis isz Szniuru su Mariannu Gobieniu naszle isz Dudanosiu abu parapios szitos 1900 (Int ZK : 32°). Ignasius Zajeczkowskis naszl. isz Ūtos pap.’ szios su Teofilu Budkiawiczicziu pannu isz Szauksztialiszkias pa’p. Maletu. 1900 (Int ZK : 32%). XX a. pradžios lietuvių oikonimų ir pavardžių rašybos principai šiame Saltinyje, galima sakyti, nelabai tesiskiria nuo atitinkamų XVII-XVIII a. šaltinių. Tik XX a. pradžios rašyba gal daugiau standartizuota, nėra tiek daug įvairių rašmenų. Ateityje derėtų išsamiai palyginti tokius lietuviškus ir nelietuviškus šaltinius, tada paaiškėtų ne vienas XVII-XVIII a. vietovardžių bei asmenvardžių rašybos dėsningumas, būtų galima geriau suvokti kai kuriuos tarmių reiškinius, taip pat kai kuriuos slavinimo atvejus. Lietuviškų oikonimų lyčių linksniai Lietuviškos oikonimų lytys kalbamuosiuose šaltiniuose yra pateiktos vienaskaitos vardininko, kilmininko, vietininko ir daugiskaitos vardininko, kilmininko, vietininko linksniais. Oikonimų lytys pateikiamos pagal tokius formalius kriterijusTM: atskirame skyrelyje pateikiamos kiekvieno linksnio įvairių galūnių lytys; atskiroje pastraipoje pateikiamos lytys, kurių vienodai užrašyta ta pati galūnė; atskirose pastraipose pateikiamos lytys, kurių vienodai užrašytos skirtingos galūnės; atskirose pastraipose pateikiamos lytys, kurių ta pati galūnė užrašyta skirtingai. 5 . . . . ‘a . sa = wow *8 Vienas svarbiausių kriterijų — lietuviškos galūnės užrašymas. 159 Vienaskaitos vardininkas Vienaskaitos vardininko lyčių dažnai pasitaiko dvarų inventoriuose, gana retai bažnyčių knygose. Oikonimai, rašomi šiuo linksniu, yra vienkiemių ar nedidelių kaimų vardai. Atsiradęs naujas vardas, turintis vienaskaitinę lytį, dažnai buvo tiksliai įrašomas su lietuviška galūne net ir XIX a. pirmoje pusėje. Lietuviškų lyčių, užrašytų vienaskaitos vardininko linksniu, pastebėta Veliuonės ir Baisogalos dvarų inventoriuje (1615), Vilniaus tijūnystės inventoriuje (1636 m.), Žemaičių vyskupo stalo dvarų inventoriuje (1662 m.), Vilniaus vyskupo Užnerio dvarų inventoriuje (1731 m.), Vilniaus vyskupystės sinodo nutarimuose (1744 m.) ir kt. Kiek daugėliau jų Kūktiškių, Linkmenų, Raguvos, viena kita Balninkų, Inturkės bažnyčių įrašų knygose ir kt. Vienaskaitos vardininko lytys de Ablinga 1638 (Pln KI : 131°) = Ablinga Antkoptis Klp; Ackmena 1576 (Pėteraitis : 47) = Akmena Pakalnė; Akmena 1900 (SG XV/1 : 13) = *Akmena dv. Kvetkai Brz; de Atanta 1682 (Rgv KI I : 87“) = Alanta Velykiai Pn; Sioto Armena 1615 (Inw VI : 15") Veliuona, Armena 1807 (NO : 1) = *4rmena Serédzius, plg. Armena up. Veliuona (LUEZ : 8); Armia / P. DRUIENSIS 1744 (Syn : 84) = *A4rmija Druja (Baltarusija); Beisogala mestelis 1854 (ED : 52), Beisogata 1880 (SG I: 125) = tarm. *Beisogala, dab. Baisogala Rs; BerZija 1898 (Anonim : 60) = *Berzija Linkmenys Ign; Brazdygata 1900 (SG XV/I : 229) = Brazdigala Pumpénai (dab. Pasvalys Ps); ex Gondjinga 1626 (Pln KI : 36), de Gondinga 1631 (Sint KI : 3%) = tarm. *Gon d inga, Gandinga Nausodis Pin; Gielzyngata | Wies Rymucie | Wtošč Malatska 1731 (Inw KZ : 120) = *Gelzingala Molėtai; Gubesa 1898 (Anonim : 22) = Gubesa Giedraičiai Mlt; de Izita 1687 (Ant KĮ I : 7°) = *Izita Antalieptė Zr; Klajpeda 1900 (SG XV/II : 88) = Klaipėda mst.; Kupra 1900 (SG XV/II : 197) = *Kupra Skémai Rd; de Kretynga 1633 (Pln KI : 86“) = Kretinga mst.; de Kunciagata 1675 (Rgv JI I: 40°) = *Kun c agala, dab. Kuciagalys Miežiškiai Pn; Melnicza czyli Zakowale 1898 (Anonim : 42) = *Melnycia Merkinė Vrn; Luszna 1807 (NO : 2) = *Lisna Meistai (dab. Biibleliai Sk); de Nendrya 1687 (Ant KĮ 1: 9°) = *Nendrija Antaliepté Zr; Pagi Norkawa 1606 (Jnš KĮ : 74°) = *Norkava Joniškis; Zascianek Pagrunda za dworng paszniq | Miafteczko £.yngmiany 1636 (Inw WC : 17) = tarm. *Pagrunda, plg. Pagranda vs. Saldutiskis Ut; Punia 1595 (CB : 4%) = Punia Punia Al; Miasteczko Ratnicza 1898 (Anonim : 42) = Rūtnyčia Merkinė Vrn; de Rudesa 1779 (Int JI I : 15%) = Rudesa Inturkė MIt; Sarya / P. DRUIENSIS 1744 (Syn : 84) = *Sarija Druja (Baltarusija); Szetekfzna / P. KOMAYSCENSIS 1744 (Syn : 79) = *Seteksna, dab. Séteksnos Pūožas Kp, 160 Séteksnos Panemunėlis Rk; Udrya 1807 (NO : 2a) = Ūdrija Al; de loco Uta 1778 (Int JI I : 14°) = Uta Joniškis Mlt; de Utena 1741 (Ut JĮ I: 16"), de Utena 1760 (Ktk KI N : 48%) = Utena mst.; Waiguva 1854 (ED : 37) = Vaiguva Kim; de Welona 1699 (Dt KI : 35") = Veliuona Jrb; Aabaksna 1807 (NO : 2a) = *Zlabaksna Darsūniškis ir kt. Untanawas czyli Antonowo 1898 (Anonim : 60) = tarm. *Untanavas Kaltanénai Svné; Zaséianek Antarasztas | Wies Kiakszty | Wtošč Wydzka 1731 (Inw KZ : 15) = *Antarastas Vidžiai (Baltarusija); na Zasc: Anteysiatas | Wies Gadakiemie | Woytowstwo t.abonarskie 1731 (Inw KZ : 103) = *Anteisiatas Labanoras Svné; Apuszotas 1900 (SG XV/I : 46) = *Apusotas k. Ramygala Pn; Apuszrotas 1900 (SG XV/I : 46) = *Apusrotas dv. Krakės Kdn; Augustawas 1898 (Anonim : 69) = Augustavas Švenčionėliai Svné; Dragunas 1807 (NO : 1) = *Dragiinas Serédzius; Dubinikas 1898 (Anonim : 42) = *Dubinykas, dab. Dubinirikas Merkinė (dab. Marcinkonys Al); Endrikawas 1898 (Anonim : 62) = *Endrikavas Daugėliškis Ign; Erzwetas | Orweta® / 1898 (Anonim : 68) = Erzvétas Tverėčius Ign; Geibonas 1898 (Anonim : 50) = *Geibonas Viévis, plg. Geibonys Ausiéniskés Trak; Gumbronas | P. ANUSZYSCENSIS 1744 (Syn : 87) = *Gumbronas, Onuškis Vrn; Gudas 1807 (NO : 2a) = *Gudas Veiveriai; Kalwinas 1807 (NO : 2a) = *Kalvinas Darsūniškis; Zascianek Kapurnenas nad Jeziorem otkszniem | Sioto Ofttuksznie (?) / Woytowftwo £.ygmianskie 1636 (Inw WC : 26") = *Kapurnénas Linkmenys Ign; Kazimierawas 1898 (Anonim : 43) = Kazimieravas Varėna (dab. Nedingé Vrn); de Kuczkas 1681 (Rgv KĮ 1: 77%)" = *Kuckas, dab. Kuckai Raguva Pn; Zascianek Kulnikas ... pokoniec rez nad jeziorem Birzuliq | Wies KVIAKIE | WEOSC WORNIENSKA 1662 (ZV Inv : 120) = *Kulnikas Varniai Tl; Laubenskas 1807 (NO : 2a) = *Liaubenskas Veiveriai; Ledas 1902 (SG XVIII : 215) = *Ledas J6svainiai Kdn; Lukas 1807 (NO : 2a) = *Lukas Veiveriai; Melekas 1807 (NO : 2a) = *Melekas Veiveriai; Mefzymas / P. SVINCIANENSIS 1744 (Syn : 81) = tarm. *M e.§ i.mas Švenčionys; Ndrdgas / P. DUBINCENSIS 1744 (Syn : 48) = tarm. *Na.ragas Dubingiai Mlt; de Villa Pietkunas 1668 (Rgv KI I : 3*) = *Petkiinas, dab. Petkūnai Juostininkai An; Polimas 1898 (Anonim : 60) = *Polimas Linkmenys Ign; Rokas 1807 (NO : 2a) = *Rokas Veiveriai; Rugenas 1807 (NO : 2) = *Rugénas Liepal6tai (dab. Lukšiai Sk); Ckpobaunacs 1597 (Spruogis : 293) = *Skroblynas k. Medingėnai Pln; Spirgas 1807 (NO : 2a) = *Spirgas Darsūniškis; de Pago Stalgas 1639 (Pln KI : 136%) = Stalgas Stalgėnai Pln; Szakimas 1898 (Anonim : 24) = Sakimas Dubingiai Mlt; Tartakas 1898 (Anonim : 71) = tarm. *Tartakas, dab. Tartokas Sariai Švnč; Urbanas / P. SVINCIANENSIS 1744 (Syn : 81) = tarm. *Urbanas Švenčionys; Wilkas 1807 (NO : 2a) = *Vilkas Veiveriai ir kt. “ Tokia suslavinta lytis pateikiama greta lietuviškos. 161 de Antalepte 1687 (Ant KĮ I : 9") = Antalieptė Zr; de Untalamiestie 1742 (Lkm JI II : 4°) = *Untalameste., dab. Antalamésté Saldūtiškis Ut; de Berze 1693 (Dt KI : 2), de Berže 1711 (Dt KI : 147") = *Berzé Dotnuva Kdn; Miasto Merecz czyli Mierkine 1898 (Anonim : 42) = Merkinė Vrn; Patufze | P. EYNGMIANENSIS 1744 (Syn : 82) = Palūšė Ign; de Pokryze 1770 (Dgl KI III : 41%) = Pakryžė Daugailiai Ut; Plunge 1854 (ED : 9) = Plunge mst.; Rauswe 1539 (Pėteraitis : 329) = Rausvė || Degėsiai Stalupénai, Bildvieciai; de fatele 1741 (Ktk JĮ I : 59%) = *Salėlė Kuktiskes Ut; de Sienowe 1682 (Vdn KI III : 3") = *Senovė Vidėniškiai Mlt; de loco fenobe 1760 (Blnk KI II : 49") = *Senobė Vidéniskiai Mlt; ex Szlapiaberze 1715 (Dt KI : 166%) = *Šlapiaberžė, de Sztapabierze 1740 (Dt KĮ : 390°), de fztapaberže 1761 (Dt KĮ : 369") = Slapaberzé Dotnuva Kdn; Schunede 1564-1565 (Pėteraitis : 396) = Šunėdė || Šunidė, Darkiemis, Balėtai, Lenkimai; Tarpupe 1542 (Pėteraitis : 401) = *Tarpupė, Tarpupenai, Įsrutis, Kumečiai; de Villa Vlic3ete 1684 (Vdn KI III : 10%), de Vliczete 1688 (Vdn KĮ III : 35*) = Ūlyčėlė Žalvariai Mlt; Warrupe 1590 (Pėteraitis : 456) = *Varupė, vėliau Vorupėnai Gumbinė, Nybudziai, Springiai ir kt. de Untatksnie 1740 (Lkm KĮ I : 106°) = tarm. *Untalksne., Antalksnė Linkmenys Ut; Pakrižie 1898 (Anonim : 64) = tarm. *Pakri.žie., bk. *Pakryžė Daugėliškis Ign; Papasztie 1898 (Anonim : 67) = *Papaštė Kūktiškės (dab. Mindūnai Mit); isz wien. Rudinie 1903 (Int ZK : 37") = *Rūdynė Inturkė MIt; de ftapeberzie 1695 (Dt KĮ : 12%), de flapieberzie 1695 (Dt KI : 12%) = Slapaberzé Dotnuva Kdn; w Folwarku Wactawinie 1829 (Ktk KI VIII : 32%), w Folwarkie Waclawinie 1827 (Ktk KI VIII : 4°) = tarm. *Va.cla.vine., bk. *Vaclovyné Kuktiskés Ut; de Wanaginie 1780 (Aln KI XVIII : 16") = *Vanagine ar *Vanagynė Alanta MIt, Witkamergie, Witkmergie 1893 (SG XIII : 535) = *Vilkamerge, *Vilkmerge, dab. Ukmergė mst. ir kt. Azubala 1898 (Anonim : 60) = tarm. *4Zu.bala., AZubalé Kaltanėnai Švnč; de Uliciela Par’ Malatensis 1788 (Int JĮ 1 : 16), de Uliczeta 1797 (Int JĮ I : 39*) = tarm. *U.li.čėla., Ūlyčėlė Žalvariai Mt; Pogajgala 1898 (Anonim : 60) = tarm. *Pogaigala., Pagaigalé Labanoras Švnč; Poszyta 1898 (Anonim : 22) = tarm. *Pas ila., Pašilė Giedraičiai Mlt ir kt. Alsodia 1898 (Anonim : 60) = tarm. *Alsod e., bk. *Alsodė Kaltanėnai Švnč; de Villa Untatamiestia 1745 (Lkm KĮ II : 22") = tarm. *Untalame.ste., dab. Antūlamėstė Saldūtiškis Ut; Blusinia 1798 (Int JĮ I : 29°) = tarm. *Blu.sine., bk. *Blusynė Inturkė Mlt; Daubariszkia 1898 (Anonim : 62) = tarm. *Daubariške., bk. Daubariské Daugėliškis Ign; Wasiuliszkia 1898 (Anonim : 60) = tarm. *Vasuliške., bk. Vasiuliske Linkmenys Ign; Pušnia / P. GIEDROYCENSIS 1744 (Syn : 48) = tarm. *Pu.s n e., bk. Pūsnė Giedraičiai Mlt; Warlinia 1791 (Int JI I: 29) = tarm. *Varline., bk. *Varlyne Inturkė MIt ir kt. 162 In Loco Abugalifzkis 1784 (Ktk MI N: 183") = *Abugaliskis, dab. Bugaliskis Suginčiai Mlt; Aumatimpucs 1584 (Spruogis : 5) = *Antaitris dv. Tvérai Pln; de Untotamiestis 1740 (Lkm KI II : 2") = tarm. *Untolame.stis, de Villa Antatamiestis 1744 (Lkm KI 11 : 19%) = *Antalamestis, dab. Antalamesté Saldutiskis Ut; Zascianek apidemis | Sioto Woyszniuny | Wojtow[two Eyngmianskie 1636 (Inw WC : 25%) = *Apydemis Palūšė Ign, plg. Apydemis Saldutiškis Ut; Auksztadwarys 1784 IVK = Aukstadvaris Aviziéniai Viln; Auksztakalnis 1898 (Anonim : 54) = Aukstakalnis Valkininkai (dab. Jakénai Vrn); Awilajtis 1900 (SG XV/1 : 54) = *Avilaitis Antazavė Zr; de loco AZufienis 1754 (Blnk KI II : 14%), de loco Azusienifp 1757 (Blnk KI II : 34") = tarm. *Ažu.s e.n is Balninkai MIt; Ažubalis 1900 (SG XV/1 : 56) = *Azubalis vs. TveréCius Ign; w zascianku AZustrupis 1831 (Ktk KI VIII : 82%) = *AZustriupis Kuktiskes Ut; w Zascianku Azuwizyntis 1829 (Ktk KĮ VIII : 30") = *Azuvyzintis Kuktiskés Ut; Baltuwis 1807 (NO: 2a) = *Baltuvis Veiveriai; Batnupis 1900 (SG XV/1 : 77) = *Balnupis dv. Raséiniai; Beynafzylis 1802 (Int KI : 16") = Beinasilis Inturkė Mlt; Zascianek Blakiszkis | Miasteczko Swienciany 1636 (Inw WC : 34") = *Blakiskis Švenčionys; Budwietys 1880 (SG I : 442) = Būdvietis Zypliai (dab. Jankai Sk); Diczpalis 1807 (NO : 2a) = *Didzpalis Ingavangis Prn; Ay6ynucs 1594 (Spruogis : 105) = *Dubupis plv. GintiliSke; Dydwalis | P. WIEKOWISCENCIS 1744 (Syn : 107) = *Didvalis Vilkaviškis; Dumsis 1898 (Anonim : 47) = *Dumsis Žasliai KS; Gieguzynis 1898 (Anonim : 50) = GeguZinis Krūonis (dab. Vilunai KS); de Genakalnis 1760 (Lkm KI II : 73%) = Géniakalnis Saldutiskis Ut; Gerwis 1807 (NO : 2a) = *Gervis Rokai Kn; Zascianek Jurgiszkis / Sioto Girminie 1636 (Inw WC : 38%) = *Jurgiskis Vidiškės Ign; de Gudakiemis 1606 (Mrk KI : 13") = Gūdakiemis Merkinė Vn; Zascianek ... Gulbinis | Wtošč Wydzka 1731 (Inw KZ : 13) = *Gulbinis Vidziai (Baltarusija); Jodupis lub Czarny Ruczaj 1898 (Anonim : 69) = *Juodupis TveréCius Ign; isz wien. Jodapurwis f.abanoro parap. 1901 (Int ZK : 35") = Juiodapurvis Labanoras Švnč; Jakubcezonis 1807 (NO : 2a) = *Jakubcionis Darsūniškis; Kalnialis 1902 (SG XVI/II : 44) = *Kalnelis dv. Pumpénai Ps; Katnelis 1902 (SG XV/II : 45) = *Kalnelis dv. Aknysta (Latvija); Kentrakalnis 1854 (ED : 5) = Kentrakalnis Tvérai (dab. Medingėnai Pln); Kieturkalnis 1902 (SG XVIII : 75) = *Keturkalnis Skaudvilė Trg; Zascianek Kimienianiszkis | Sioto moyzyiny | Woytowfiwo Ozwinskie 1636 (Inw WC : 27") = *Kiméneniskis Kazitiškis Ign; de Kriwafalis 1743 (Lkm KI II : 14) = Krivasalis Linkmenys Ign; de £amiestagalis 1760 (Lkm KI II : 75%) = *Lameéstagalis; de villa Lapiekalnis 1757 (Lkm KI II : 56") = Lapiakalnis Linkmenys Ign; Zascianek Laudupis | Sioto Skiemie | Woitostwo Zasieckie | Wolosc Boisagolska 1615 (Inv VI : 38") = *Liaudupis Skémai Rd; Zascianek Eynkadaržys 1820 (WDW : 82") = *Linkadarzis Lavoriskés Viln; Lukiszkis 1898 (Anonim : 49) = Lukiskis Kruonis KS; Maknialaukis 1898 (Anonim : 62) = *Maknialaukis 163 Kadangi įvairuoja žodžio galo užrašymas, ne visai aišku, kaip reikia skaityti žodžio galą tais atvejais, kai paskutinė raidė -ą arba -ą. Jei tos raidės atspindi liet. tarminį [a(.)], tada galimos liet. vienaskaitos kilmininko lytys. Aiškinantis oikonimų įvairių linksnių lietuviškas lytis reikia atsižvelgti ir į antroponimų analogiškas lietuviškas lytis, į jų rašybą tame pačiame šaltinyje. Joniškio KĮ yra trys neabejotinai aiškūs atvejai, kai oikonimo lytis, parašyta su -a, laikytina lietuviška, kadangi tame pačiame įraše sutampa antroponimo ir oikonimo vienaskaitos kilmininkų lytys“*: Aduocat: Balciuna Filius. Balcius Battuszkaitis Pat: Matulis Wiluns cum Eluta Bariuna Pagi bariuna 1600 (Jnš KĮ : 13"). Eadem die ville Jwoszkia Aduocat: Stafiula Benuraicia Marta Gryciaus viwalinaicia et Gendrutę filia leuata est de fonte per Compatres Mikaloium 3°/4* Rymkunum et Kafziutam Mikatoiaus Jwoszkia filiam ambos de eadem vt puer. 1599 (Jnš KĮ : 3°/4%). Šiuose įrašuose oikonimų ir antroponimy lytys identiškos: cum Eluta Bariuna Pagi bariuna — t.y. „su Eliule Bariūno (tarm. *El'ula Bar'wna) (iš) kaimo Bariūno (tarm. *Bar'una)“, ville Jwoszkia ... Kafziutam Mikatoiaus Jwoszkia ... — „t.y. kaimo Ivoskio (tarm. */voš'k'a) ... Mikalojaus Ivoskio (tarm. */Ivoš'k'a)“. Kad čia galėtų būti liet. vienaskaitos kilmininkas rodo tokios antroponimų lytys: Aduocat: Balciuna, Aduocat: Stafiula Benuraicia, Marta Gryciaus viwalinaicia. Dar vienu atveju taip pat turime neabejotiną vienaskaitos kilmininko lytį: Eadem Wituicia Mikucia ville Aduocat: Dwituycia Jurgia leuauerunt de fonte Auguftinum Jonela Bartoszaycia et Agnieszkas filium Grycus Buczkaytis Balcius Norwidaitis nec non Zaputa filia Jonela Za[fsajcia omnes de eadem vt puer. 1599 (Jnš KI : 4%). Atveju Wituicia Mikucia ville *Viluicio mikucio (tarm. *V'iluic¢'a M'tkuc'a) yra asmenvardzio (dvinario jvardijimo) kilmininkas. Cia veikiau ne tikras oikonimas, o asmenvardis, dar nevirtes oikonimu. Sis atvejis rodo pačią įvardijimo (onimizacijos) pradžią. Antra vertus, gali būti, kad tas kaimas turėjo vardą (panašų ar kitokį), tačiau įraše buvo įvardytas asmens vardu. Pagi bariuna, vilS: Titaicią 1609 (Jnš KI : 111°); Woyta Jurgiela Š: Trumpaicią 1609 (Jnš KI : 115*); Woita Biwoinia S: Tubiuną 1609 (Jnš KI : 112°); Aduo. Balciuna ... pagi uGtupią 1600 (Jnš KI : 14°); Aduo: Budrayc. ... Pagi Waydminią 1600 (Jnš KI : 17*); Woysta Dwila S: Waidminig 1609 (Jnš KI : 111%); Pagi Vaguna 1604 (Jnš KI : 54°); Wojita Balciuna S Waifinora 1610 (Jnš KI : 121°); Woita Kirny Siota Wanaga 1609 (Jn KĮ : 113%); Ad Jurdas ... Pagi Wiknora 1600 (Jnš KĮ : 8%); W: Benoraicia S: Wetnora 1612 (Jnš KI : 140°); Woita Jurgiela S werbuszaicig 1612 (Jn§ KI : 143°); Woita Ambrofa S: 3adwainią 1609 (Jnš KI : 111%); Wojitata (klaida, turi biti Wojta) Biwoinia S: 3elcig 1611 (Jn KI : 126%); Wojita Sebestiana S: 3mirklg 1609 (Jnš KĮ: 111°) ir daugelis kitų. % Pavyzdziuose pabrauktos lietuviškos antroponimy vienaskaitos kilmininko lytys. 170 le Jwoszkia, asmenvardinės kilmės oikonimai, taip pat rodo, kad šių konkrečių vietų vardai neseni, nes vienaskaitiniai. Bet šiais atvejais kilmininko lytimi užrašytą vardą jau galima laikyti tikru oikonimu, plg. daugiau vyriškosios giminės vienaskaitinių oikonimų (žr. p. 161, 163-164, 166). Atrodo, kad oikonimų lietuviškos vienaskaitos kilmininko lytys tikrai galėtų būti tais atvejais, kai dėl lietuvių kalbos sukeičiama žodžių tvarka toje frazėje (kaip jau aptartame Wituicia Mikucia ville atveju), kur yra oikonimas, pvz.: de Gitena Villa 1679 (Rgv KĮ I : 46") = tarm. *G'it'ėna (vns. kilm.), plg. Gitėnai Miežiškiai, Pn; ex kuteno pago 1613 (Mrk KĮ : 79%) = *Kutėno (vns. kilm.), dab. Kūtiškės Alovė Al ir pan. Toks lietuviškas vienaskaitos kilmininkas galimas dėl lietuviškos žodžių tvarkos. Dar plg. atvejį Walunu ville 1599 (Jnš KĮ : 4%) = *Valiūnų kaimo, Valiūnai Buivydžiai, Pociūnai Jnš. Kad Joniškio KĮ ne vienu atveju galimas lietuviškas oikonimo vienaskaitos kilmininkas, rodo šiuo linksniu užrašytos antroponimų analogiškos lytys. Tad tokios oikonimų lytys, kaip Pagi Kipsčią 1600 (Jnš KĮ : 8"), Pagi Sargą 1601 (Jnš KI : 21"), Pagi Sztapakią 1601 (Jn KI : 24), Pagi Skribakig. 1601 (Jns KI : 24") ir daugelis kitų, ypač tos, kurios yra lotyniškuose įrašuose, gal ir galėtų būti laikytinos lietuviškomis, nes jų lietuviškumą tarsi paremtų kiti kalbamojo šaltinio duomenys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vienaskaitos kilmininko lytimis užrašytų antroponimų galūnėse beveik visais atvejais (išimtys retos) raSoma raidė -a (Jurgaicia, Jwoszkia, Sietona, Staniula Kuisaicia, Jonula Petros3aicia, Jona Barthuszaycia ir t.t.) ir retos kitos raidės (-ą, -ę, -ą). Iš Joniškio KĮ straipsnio autorius nėra išsirašęs visų antroponimų, todėl sunku pasakyti, kiek iš viso yra antroponimų atvejų, kai vienaskaitos kilmininko lytyse rašoma -ą, ¢, 4 ar pan. Pastebėtais atvejais rašoma Gediig, Matetę (= tarm. *G'edž'a, *Mat'el'a): Aduo: Stafiula Pagi Gafciunu Fil. Anna Stephani Mixaytis Pat: Thomas Mikatoiuns cum Baniuta Gedsig 1601 (Jnš KI : 20°). Aduo: Beynoraitis. Pagi Eiktaycia. Fil: Magdalena Matetę Kuxaitis Pat: Laurentius Stanaytis cum Jedwiga Jonufzaytis 1601 (Jnš KI : 20%). Tai rodo, kad nosinés raidės ir raidės su brūkšneliu galėjo žymėti ilguosius balsius. Tačiau vienaskaitos kilmininko linksnyje antroponimai beveik visais atvejais žymimi raide su -a, o oikonimai, kurių linksnis galėtų būti tas pats, — dažniausiai su -ą, daug rečiau su -ą arba -a (Zr. 63 išnašoje pateiktus pavyzdžius). Tad ne visai aišku, ar galima manyti, jog tos nevienodai rašomos raidės žodžio gale atspindi tą patį garsą (ar garsus), plg. ar atvejais Pagi Kipsčią 1600 (Jnš KI : 8), Pagi Sargą 1601 (Jnš KĮ : 21°), Pagi Sztapakig 1601 (Jnš KĮ : 24") -ą, -ą skaitytina taip pat, kaip -a atvejais Jurgaicia, Jwoszkia, S3etona ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Plunges KI, JĮ (1615-1660 m.) pasitaiko su raide -ą4 parašytų oikonimų, pavyzdžiui, ex Kapstatą 1628 (Pln KI : 51%), bet ne visai aiš171 ku, kaip interpretuoti -ą. Kai kurie pavyzdžiai rodo, kad panašiais atvejais raidės -ą, -ą galėjo žymėti liet. [-a], pavyzdžiui, de Witkgfodos 1639 (Pln KI : 135%) = tarm. *V'ilka sodos. Atrodo, kad formaliai ir oikonimai, ir antroponimai Joniskio KI, žodžio gale užrašomi su -g, -¢, -ą, ¢, galėtų būti vienaskaitos kilmininko linksnio, bet ne visais atvejais. Kai panašios lytys vartojamos su lenkiskais nomenklatiiriniais žodžiais, pavyzdžiui, su žodžiu siofo, vargu, ar jas galima laikyti lietuviškomis: S: Mietaicią 1609 (Jnš KI : 114"), S: staniulg 1610 (Jnš KĮ : 115%), Siofa Jakiskig 1612 (Jnš KĮ : 135%) ir kt. Tad oikonimų lytys Joniškio KI, žodžio gale užrašomos su -q, -¢, -4, ¢ nėra visai aiškios ir ateityje tyrinetinos. Formaliai niekuo nesiskiriancios nuo tokių lyčių, kaip Pagi Batkaicia, daugelio kitų bažnyčių įrašų knygų lytys, besibaigiančios -(i)a (išskyrus aptartus atvejus, kai lotyniškoje frazėje lietuviška žodžių tvarka), nelaikytinos lietuviškomis, nes tų šaltinių medžiaga neparemia lietuviškumo. Atvejais de Katnaberza 1724 (Dt KĮ : 199"), de Maciana 1724 (Dt KĮ : 200%), de Daržinia 1770 (Dgl KĮ III : 37"), de Gornia 1771 (Dgl KĮ III : 43*), de villa Narwidzia 1775 (Dgl KĮ III : 53%), de villa Szyrwidzia 1775 (Dgl KĮ III : 54"), de Pumpucia 1770 (Vdn KĮ II : 16%), de Sauginia 1771 (Vdn KĮ II : 17"), de Villa Kaironia 1771 (Vdn KĮ II : 18%) Szlawanta 1807 (NO : 2a) Ingavangis, Obszruta 1807 (NO : 2a) Ingavangis ir kt. įvairios lietuviškos oikonimų galūnės yra slavinamos. de Miliaus 1684 (Mlt KĮ I : 9*) = *Miliaus, dab. Miliai Mindūnai Mlt. Vienaskaitos vietininkas Lietuvos nelietuviškuose šaltiniuose vienaskaitos vietininkas pastebėtas tik vieną kartą: Wilniuja 1893 (SG XIII : 492) = *Vilniuje, Vilnius. Kaip jau aptarta, ši lytis atsirado dėl to, jog nelietuviai leidinio rengėjai nežinojo, kokia šio oikonimo vardininko lytis. Katyčių bažnyčios knygoje esama ir vienaskaitos vietininko linksniu rašytų oikonimų. XX a. pr. kalbamieji oikonimai buvo daugiskaitiniai. Galima spėti, kad, matyt, buvo tarm. dgs. vard. *M'eišlauk'e „Meišlaukiai“, kuris kitos tarmes atstovo arba nelietuvio raštininko (kunigo) galėjo būti suvoktas kaip mot. g. vienaskaitos vardininkas *Meišlaukė. Todėl, matyt, galėjo atsirasti tokios dirbtinės lytys, kaip *Meišlaukėje *Uostiškėje, *Šilgalėje (vns. viet.): Meifzlaukeje 1669 (Fenzlau : 122), plg. dab. Meišlaukiai, Usėnai Šlu, Ūstifskeje 1669 (Fenzlau : 122), plg. Uostiškiai, Katyčiai Shu, Szilgalleje 1669 (Fenzlau : 122), plg. dab. Šilgaliai, Pagėgiai, Rukai, Stoniškiai ir kt. Sunku patikėti, kad XVII a. tie oikonimai būtų buvę tik vienaskaitiniai, o XX a. jau tik daugiskaitiniai. 172 Daugiskaitos vardininkas Daugiskaitos vardininko lyčių daug esama Mažojoje Lietuvoje (tai lemia šaltinių pobūdis — ne bažnyčių knygos), žemėlapiuose, sąrašuose bei žinynuose; kiek gausiau jų esama Balninkų, Klovainių, Linkmenų, Linkuvos, Salantų, Utenos, Vidėniškių bažnyčių knygose. Daugiskaitos vardininko lytys de Akriemiey 1739 (Lkm KĮ I : 106") = Akriėmiai Kazitiškis Ign; Alsintiszkey 1807 (NO : 1) = *Alsintiskiai Serédzius; Andruschey 1590 (Pėteraitis : 51) = Andrušiai | Endrušai Darkiemis, Žabynai; de Antamakey 1691 (Vdn KĮ III : 50") = Antūmakiai Balninkai Mlt; Asmuczey 1807 (NO : 2) = *Asmučiai Šakiai; de loco Ažufiley 1754 (Blnk KĮ II : 17%), de loco azuszyley 1754 (Blnk KĮ II : 15*) = Ažūšiliai Vidėniškiai Mlt; de Azutrakiey 1743 (Lkm KI II : 14°) = *AZutrakiai Linkmenys Ign; de Bernatifzkiey 1743 (Lkm KI II : 16%) = tarm. *B'erna.t'iš'- k'ai, dab. Bernotiškis Tauragnai Ut; Bredzey 1807 (NO : 2) = Briedžiai Šakiai; Buley 1807 (NO : 2) = *Buliai Liepalėtai (Lukšiai Šk); Buszkepeley 1807 (NO : 2) = *Buškelpeliai Šakiai; de Dayniey 1743 (Lkm KI II : 14%) = Dainiai Zūikos Ign; de Dienawagiay 1777 (Vdn KĮ II : 67") = Dienavagiai Giedraičiai, Žalvariai Mlt; Daney 1807 (NO : 1) = *Daniai Serėdžius; Zulkyney 1584 (Pėteraitis : 95) = Čiulkiniai Gumbinė, Nybudžiai, Gerviškėnai; de Vila Daubarifzkiey 1691 (Vdn KĮ III : 50%), de Vila Dawbarifzkiey 1691 (Vdn KI III : 50%) = *Daubariskiai Vidėniškiai Mlt; de Daugieliszkiey 1740 (Lkm JĮ II : 1°) = *Daugėliškiai, dab. Daugėliškis Ign; Degelgirey 1584 (Pėteraitis : 100) = *Degelgiriai, vėliau Deglagiriai | Raubai Darkiemis, Balétai; Dirsey 1807 (NO : 2) = Dirsiai Liepalėtai (dab. Lukšiai Sk); de Gayweniey 1742 (Lkm KĮ II : 12*) = Gaivėniai Saldūtiškis Ut; Graszgirey 1584 (Pėteraitis : 142) = *Gražgiriai (?), vėliau Grisgiriai Darkiemis, Žabynai; de Vila Grodziey 1691 (Vdn KĮ III : 50°) = Grūodžiai Paąžuoliai Mlt; Kalwey 1807 (NO : 1) = Kalviai Veliuona Jrb; Kalwey 1807 (NO : 2a) = Kalviai Veiveriai (dab. Ašminta Prn); Klewiney 1807 (NO : 2) = Kleviniai Liepal6tai (dab. Lukšiai Sk); Kreiwey 1807 (NO : 1) = Kreiviai Liepal6tai (dab. Kriūkai Sk); Kruckey 1584 (Pėteraitis : 201) = Krukiai Darkiemis, Klišiai; Kubiley 1584 (Pėteraitis : 201) = Kubiléliai || Juodeliai Galdapė; Kujey 1807 (NO : 2) = Kūjai Meistai (dab. Kazlų Rūda Mrj); ex uilla Kuley 1639 (Sint KĮ : 60%), de kuley 1639 (Sint KI : 64") = Kuliai Kuliai Pln; Kumpupey 1807 (NO : 2) = Kumpupiai Šakiai; Pagi Mickey 1597 (Pėteraitis : 246) = Mikiai || Mekai Stalupénai, Bildvieciai; de loco Miley 1733 (Aln KĮ IV : 1%) = Miliai Mindūnai Mit; de Nameykszcey 1765 (Ut JI I : 44%) = *Nameiksciai, dab. Nemeiksciai Mockėnai Ut; de Naszteikiey 1784 (Dgl KI III : 86") = tarm. *Naslaik'ai, dab. 173 Nasloniskis Spitrėnai Ut; Ratkemey 1584 (Pėteraitis : 322) = *Radkiemiai, Radokiemiai Darkiemis, Žabynai, Balupėnai; Ratadeilej 1539 (Pėteraitis : 321) = *Ratadailiai Pilkalnis, Kusai; de feliszkiey 1741 (Lkm KI II : 4*) = *Seliškiai, Sėliškės Saldūtiškis Ut; ex uilla feleney dicta 1639 (Slnt KĮ : 60") = Sėlėniai Šateikiai Pln; ex friebaléy®® 1643 (Pln KI : 161°) = *Srėbaliai Plūngė; Schepetzei 1584 (Pėteraitis : 384) = Šepečiai Įsrutis, Didlaukiai, Žvirbliai; Szaulei XIX a. II pus. (ED : 40) = Šiauliai mst. Šl; de villa frytaykey 1776 (Dgl KĮ III : 61") = tarm. *Ši'ilaik'ai, dab. Šileikiškės Magūčiai Zr; Szylgaley 1807 (NO : 2) = Šilgaliai Šakiai; de villa Šiožiniey 1782 (Dgl KĮ III : 84") = Šidžiniai Daūgailiai Ut; Schuppinej 1557, Schuppeney, metai nenurodyti, (Pėteraitis : 397) = Šupiniai || Šiupiniai Ragainė, Kraūpiškas, Girėnai; de Villa Tareyley 1737 (Aln KĮ IV : 11*) = Tarailiai Suginčiai Mlt; Teipeney 1807 (NO : 2a) = *Taipėnai, *Teipėnai (?) Ūdrija Al; Telszei 1854 (ED : 2) = Telšiai mst. Tl; de villa uziemiszkiey 1741 (Dgl KĮ III : 88"), de villa Uziemifzkiey 1785 (Dgl KĮ III : 88?) = *ūžėmiškiai (?), dab. Ūžėniškės Baibiai Zr; Ussescherey 1590 (Pėteraitis : 423) = Užežeriai Galdapė, Dūbininkai, Ežergaliai; de Warkaley 1689 (Vdn KI III : 39%) = *Varkaliai Vidėniškai Mlt; Warneteckey 1591 (Pėteraitis : 218) = *Varnatekiai, vėliau Laukiai || Vainotai Stalupénai, Bildviečiai; de Wieteykiey 1689 (Ant KI : 16") = Veleikiai Antalieptė Zr; de Wijeykiey 1760 (Ut JĮ I : 36") = Vijeikiai Mockėnai Ut; de Wyf/kintay 1643 (Pln KĮ : 161") = *Viskintai Plūngė ir kt. ex uilla Bajdotaj 1639 (Slnt KĮ : 60") = Baidotai Notėnai Skd; de Garbunay 1740 (Lkm JĮ II : 2*) = Garbiinai Zūikos Ign; Goczukay 1807 (NO : 2) = *Goč(i)ukai Šakiai; Jessai 1590 (Pėteraitis : 154) = Jasai Įsrutis; Krikschtenay 1577 (Pėteraitis : 199) = Krikštėnai Darkiemis, Žabynai; Kurszenai 1854 (ED : 32) = Kuršėnai mst.; de Mielnikay 1761 (Ktk KĮ N : 49*) = žmonių kalboje Melnikai, of. Melninkai Suginčiai Mlt; de villa ... mamenay 1769 (Ut JI : 50%) = tarm. *Ma.m'ėnai, dab. Momėnai Kūktiškės Ut; de Loco Motenay 1709 (Dt KĮ : 141") = *Motėnai Dotnuva Kdn; de Pikczunay 1691 (Vdn KĮ III : 50°) = Pikčiūnai Vidėniškiai Mlt; de Pikcunay 1776 (Dgl KĮ III : 61") = Pikčiūnai Daūgailiai Ut; de villa Radziunay 1782 (Dgl KĮ III : 84") = Radžiūnai Spitrėnai Ut; Rokay 1807 (NO : 2a) = Rokai Kn; Sodenay 1584 (Pėteraitis : 363) = *Sodėnai, vėliau Sodariai Darkiemis, Žabynai; de Villa Spitrenaji 1707 (Dgl JĮ II : 216*) = Spitrénai Spitrėnai Ut; /traupay 1642 (Pln JĮ : 222%) = *Straupai Plūngė; Twerai porokvije 1854 (ED : 5) = Tvėrai Pln; de Wyfkintay 1638 (Pln KĮ : 161") = *Viskintai Plūngė; de villa Wytkienay 1769 (Ut JI : 50%) = *Vitkėnai, plg. dab. Vitkūnai Pakalniai Ut; de Vila Zwinenay 1691 (Vdn KĮ III : 50") = Žvynėnai Zélva Ukm; de Zlybinay 1642 (Pln JĮ : 221°) = Žlibinai Žlibinai Pln ir kt. % Taškas ant raidės ė gali būti atsitiktinė rašalo dėmelė. 174 Atvejai, kai daugiskaitos vardininko galūnė [-ai] žymima raidėmis -(i)ei: Ackmeninei 1564 (Pėteraitis : 47) = Akmenynai || Akmenynė Stalupėnai, Pilupėnai; Meystey 1807 (NO : 2) = Meištai Meištai (dab. Būblėliai Šk); Mielkintey 1584 (Pėteraitis : 53, 250) = Mielkintai || Antrudupėnai Stalupėnai, Enciūnai; Starkey 1807 (NO : 2) = Starkai Šakiai (dab. Sintautai Šk); de Villa Wanagiey 1734 (Aln KĮ IV :3*) = *Vanagai Kurkliai An; Witkey 1584 (Pėteraitis : 444) = *Vitkai (?), Vidkampiai Stalupėnai, Katniava, Jenkutkampiai, Tučiai ir kt. Žemaitijos šaltiniuose — bažnyčių ir pavietų teismų knygose — esama nemažai atvejų, kai užrašytos daugiskaitos vardininko žemaitiškos lytys: de Brukale 1658 (Krž KI : 28*) = tarm. *Brukal'e, Brukaliai Kražiai Klm; de Dylpfze 1616 (Pln KI : 2%), ex Dilpfe 1629 (Pln KI : 56") = tarm. *Diilp'š'e, Dilbsiai Paukstakiai Pln; de Giedminale 1671 (Krz KĮ : 214%) = tarm. *G'ed'm'inal'e, dab. Gedminiai Kražiai Kim; Kancyoe 1585 (Spruogis : 127) = tarm. *Kapsud'e, Kapsūdžiai Gandingos vls. (dab. Žlibinai Pn); de Kaupale 1657 (Krz KI : 6“) = tarm. *Kaupal'e, dab. Kaupai Kražiai Klm; de Kumzayte 1636 (Pln KI : 104%), ex Kom3aite 1629 (Pln KI : 56°) = tarm. *KomZait'e, Kumžaičiai Kuliai Pln; de kule 1632 (Pln KĮ: 75%) = tarm. *Kul'e, Kuliai Kuliai Pln; ex Lipgire 1629 (Pln KĮ: 55%) = tarm. *L'ipg'ir'e, de liepgiere 1633 (Pln KI : 87") = tarm. *L'ep'ger'e, Liepgiriai Šateikiai Pln; de liplaukale 1636 (Pln KI : 105%) = tarm. *L ‘iplaukal’e, bk. *Lieplaukaliai Plunge; de moncze 1618 (Pln KI : 5) = tarm. *Mon'č'e, Mančiai Grūšlaukė Krtn; de MaZunale 1659 (Krz KI : 48") = tarm. *Mazunal'e, dab. Maziinai Kelmė Kim; de Narwayfze 1616 (Pln KI : 1°), ex Norwaifie 1628 (Pln KĮ : 44"), de Norwaysze 1636 (Pln KI : 104") = tarm. *Narvai§'e, *Norvai§'e, Narvaisiai Šateikiai Pln; IMeavdaiime 1590 (Spruogis : 226) = tarm. *P'eldait'e Gandingos vls., plg. Peldžiai Kiaunoriai Klm; de Pago Rapsajte 1633 (Pln KI : 84") = tarm. *Rapšait'e, Rapšdičiai Stalgėnai Pln; de Rezgale 1658 (Krž KĮ : 23") = tarm. *Riiezgal'e, Rėzgaliai Kražiai Klm; Cupaiime 1589 (Spruogis : 290) = tarm. *S'irait'e, Siraičiai Kiaunoriai Klm arba Gadūnavas TI; de frebale 1616 (Pln KĮ : 2"), de pago Srebale 1632 (Pln KI : 78") = tarm. *S r'iebal'e Plungé; ex Stanele 1629 (Pln KI : 57°) = tarm. *Stan'el'e, Stanėliai Pln; Cmup6aiūme 1598 (Spruogis : 300) = tarm. * s't'irbait'e, de Stirbate 1636 (Pln KI : 105%) = tarm. *S't'irbat'e, Stirbdiciai Plateliai Pln; de Tabale 1660 (Krz KI : 71°) = tarm. *Tabal'e, Tabaliai Pakražantis Klm; Bapnaiūme 1590 (Spruogis : 36) = tarm. *Varnait'e, Varndiciai Žarėnų vls. (dab. Médingénai Pln); XKadeiixaiime 1595 (Spruogis : 112) = tarm. *Žad'eikait'e, dab. Žadeikiai Padievytis Šll; de Zebre 1664 (Krz KI : 117%) = tarm. *Z'éb'r'e, Zébriai Kelmė Klm ir kt. de Kumzaycia 1636 (Pln KI : 104") = tarm. *Kumzai¢'a, KumZdiciai Kuliai Pln; de Rapszaycia 1636 (Pln KI : 105%) = tarm. *Rapšaič'a, Rapsdiciai Stalgėnai Pln ir kt. 175 Diedey 1584 (Pėteraitis : 99) = tarm. *D'ėd ei, Dėdžiai, Galdapė, Tolminkiemis; Kaasnuue xarnbnaco Epuixemeū XVI a. pab. (Spruogis : 126) = tarm. *Kal'n'ič'e kalnas Er'š'k'ėt'ei, bk. *Kalnyčio kalnas Erškėčiai vs. Treigių kaime Šiaūduvos vls. (dab. Laūkuva SII); de Kaczeytey 1638 (Pln KI : 161") = tarm. *Kači'ait'ei, Kačaičiai Žalgiris Ktrn; de Kapfudey 1638 (Pln KĮ : 163") = tarm. *Kapsud'ei, Kapsudžiai Žlibinai Pln; de Klepsztey 1638 (Pln KĮ : 162") = tarm. *K'l'ep's't'ei, Klipščiai Sėndvaris Klp; de Moftaytej 1638 (Pln KI : 162") = tarm. *Mostait'ei, Mostaičiai Lapiai Klp; de Pamiedey 1634 (Pln KI : 102") = tarm. *Pam'ed ei, bk. * PamedZziai Pliinge ir kt. Atvejai su daugiskaitos vardininko galūne -ys: Ejgiefonis 1898 (Anonim : 38) = Eigelonys Butrimonys (dab. Pivašiūnai ir Jurgelionys Al); Wiezonis 1898 (Anonim : 35) = Vėžionys Alovė (dab. Datigai Al) ir kt. Moteriskosios giminės daugiskaitos vardininko lyčių šaltiniuose pasitaiko vos viena kita: de Kukutiszkies 1740 (Lkm KĮ I : 110%) = tarm. *Kukut'iš'k'e.s, Kūktiškės Ut; Užkarklinies 1854 (ED : 36) = *Užkarklynės Uzventis Klm; de Wesalkiszke 1678 (Lnkv KI : 18%) = tarm. *V'esalk'iš'k'es, dab. Vesélkiskiai Linkuva Pkr ir kt. Norgieliszkias 1898 (Anonim : 38) = Norgeliskés Butrimonys (dab. Punia Al); de Villa Vefelkiskas ~1711 (Lnkv KI : 4°) = tarm. *V'esel'k'iSkas, dab. Vesélkiskiai Linkuva Pkr ir kt. Nelietuviskuose istorijos šaltiniuose sunku atskirti daugiskaitos vardininko ir vienaskaitos kilmininko lytis, žr. p. 167-168. Daugiskaitos kilmininkas Daugiskaitos kilmininko lytys ištisai rašomos Joniškio, Molėtų knygose (apie 350 skirtingų oikonimų). Jų esama Alantos, Daūgailių, Klovainių, Linkmenų, Linkuvos, Raguvos, Utenos, Vidėniškių ir kt. bažnyčių įrašų knygose. Keletas tokių lyčių rasta ir Naujųjų Rytprūsių žemėlapyje (1808 m.). Daugiskaitos kilmininko lytys de Antapunciu 1692 (Mlt KĮ I : 45*) = *Antapunčių Molėtai; de Eydeciu 1682 (Mlt KI I : 1*) = *Eidieciy, dab. Aidiėčiai Čiulėnai Mlt; de Eygiatu 1683 (Mlt JI II : 3*), de Eygietu 1687 (Mlt JĮ II : 7*) = *Eig'e.lu-, dab. Aigėlai Ciulénai Milt; de Eysietu 1689 (Milt JĮ II : 5°) = *Eisetų Molėtai; de Akmeniu 1683 (Mlt KI I : 7*) = *Akmenių, Akméniai Čiulėnai Mlt; de Vndreykieniu 1683 (Mlt KĮ 1 : 5") = tarm. *Un'd r'eik'ėnu., Andreykienu 1827 (Ktk KĮ VIII : 5*) = *Andreikėnų, Andreikėnai Kūktiškės Ut; de auxtkatniu 1715 (Dt KĮ : 166) = *Aukštkalnių Dotnuva Kdn; de Eyuitciu 1683 (Mlt KĮ I : 3°) = *Eivilčių, dab. Avilčiai Alanta MIt; 176 de Awizieniu 1769 (Ut JĮ I : 50“) = *Avižienių, Avižieniai Tauragnai Ut; de Azaru 1683 (Mlt KĮ I: 4“) = tarm. *4Zaru-, bk. *EZery, Ežerai Molėtai; de Azubelu 1684 (MIt KĮ I : 9*) = *Ažubalių, Ažūbaliai Molėtai; de Balizzkiu 1672 (Klov KĮ III : 61") = *Baliskiy, Bališkiai Rozalimas Pkr; de Bolszyszkiu 1672 (Klov KĮ III : 88") = *Balsiškių, de Balfu 1677 (Lnkv JĮ : 21%) = *Balsių, dab. Balsiai Klėvainiai Pkr; ex Bernataiciu 1618 (Pln JI : 178") = *Bernataičių Plunge; Pagi Berzenu 1600 (Jn$ KI : 10%), Pagi Berzeniu 1604 (Jnš KI : 55%) = *Berzeny, Bérzénai Rudiskiai Jnš; de Villa Berzensku 1711 (Dt KI : 145%) = *Berzinsky Dotnuva Kdn; Czerpoku 1807 (NO : 2) = *Cerpoky Liepalėtai (dab. Lukšiai Sk); de Dauciunu 1685 (Mlt KĮ I : 13"), Dowciunu 1684 (Mlt KĮ I : 7°), Dowczunu 1689 (MIt JI II : 10*) = *Daučiūnų Molėtai; Pagi Daugataiciu 1600 (Jnš KI : 16") = *Daugalaiciy, Daiigalaiciai Stupurai Jn; Pagi Daugielu 1603 (Jns KI : 45°), $: Daugieliu 1610 (Jnš KI : 119°), Sioto Daugielu 1613 (Jnš KI : 155%) = *Daugéliy, Daugėliai Kužiai S| arba Daugėlaičiai Meškūičiai SI; iff Degiesiu 1676 (Lnkv KI : 69") = *Degésiy, Degėsiai Guostagalis Pkr; Pagi Donilu 1600 (Jnš KI : 14%), S. Donilu 1616 (Jnš KI : 192%) = *Donyliy, Donyliai Skaistgirys Ins: de uilla Dauidu ~1711 (Lnkv KI : 4°) = *Davydy, dab. Dovydai Grūžiai Ps; Pagi Drabayciu 1600 (Jnš KI : 17°) = *Drabaiciy Joniškis; Pagi Drqsutaiéiu 1600 (Jnš KI : 12%), Siota Drasutaicziu 1613 (Jnš KI : 146") = *Drąsutaičių, Drąsutdiciai Satkūnai Jnš; S. Drasuciu 1615 (Jnš KI : 172") = *Drgsuciy, plg. Drąsūčiai Kuršėnai Sl; Siofo Draseikiu 1613 (Jnš KI : 153%) = *Drgseikiy, Drąseikiai Buivydžiai Jnš; Pagi Gafciunu 1599 (Jn$ KĮ : 6%) = *Gasčiūnų, Gasčiūnai Stupurai Jnš; Gribu 1807 (NO : 1) = *Gryby Kaunas; z grudziu 1683 (Vdn KI III : 5"), de Grodziu 1692 (Mlt KI I : 44), de Grodziu 1777 (Vdn KĮ II : 69°) = *Gruodziy, Gruodžiai Paazuoliai MIt; Janiszkeliy arba Janiszkiy porakvije 1854 (arba vėliau, XIX a. II pus.) (ED : 105) = tarm. *Jan'iS'k'él'u, *Jan'iš'k'u, dab. Joniškėlis Ps; de villa Juszkayciu 1599 (Jnš KĮ : 3%) = *uskaiciy, Juškaičiai Juodeikiai JnS; De kom3zayciu 1631 (Pln KI : 73) = tarm. *Komzaic'u, Kumzdiciai Kuliai Pln; de kulu 1637 (Sint KI : 40%) = *Kuliy, Kuliai Kuliai Pln; de Leplawkalu 1635 (Pln KĮ : 103%) = *Lieplaukaliy Plunge; de Lukostawkiu 1643 (Pln KI : 156°) = *Lukoslaukiy Plunge; de ... Mazielu 1599 (Jnš KI : 1%) = *MaZeliy, Mazéliai Juodeikiai Jnš; de Mazrimu 1636 (Pln KĮ : 105%) = *Mazrimy Plunge; Mitzkowietzu 1584 (Pėteraitis : 249) = *Mickovieciy, plg. Mickavieciai | Zaibai, Puodžiūnai; de nefzukuéiu 1643 (Pln KI : 159%) = tarm. *N'eSukuc¢'u, Nesukuociai Paukstakiai Pln; De petrafayéiu 1631 (Pln KI : 73%) = *Petrasaiciy Plūngė; ex pago puskarayciy 1631 (Pln KĮ : 73%) = *Puskaraiciy Plunge; De purwajciu 1631 (Pln KI : 74%) = *Purvaiciy, Purvaičiai Žlibinai Pln; ex pago Rapfayciu 1631 (Pln KI : 68") = *Rapsaiciy, Rapsdiciai Stalgėnai Pln; de ferayciu 1631 (Pln KĮ: 71%) = *Seraiciy Plungé; de Radziunu 1682 (Milt JĮ II : 2°), ij Radziunu 1702 (Dgl JĮ II : 88%), iz Radziunu 1702 (Dgl JĮ II : 88%) = *Radžiūnų, 177 Radziiinai Spitrėnai Ut; Siota Raibiu 1614 (Jnš KI : 161%) = *Raibiy Joniškis; de Rakieciu 1690 (Ant KĮ : 25") = tarm. *Rak'eč'u. Antalieptė Zr; Pagi Ramoszkiu 1601 (Jnš KI : 22*) = *Ramoškių, Ramėoškiai Skaistgirys Jnš; de pago Repfiajciu 1633 (Pln KI : 83"), de repfaycių 1631 (Pln KI : 71°), de repfaycių 1631 (Pln KĮ : 72*) = *Repšaičių, dab. Rapsdiciai Stalgėnai Pln; de Rekietajčiu 1640 (Slnt KĮ : 70") = *Reketaičių, plg. Rekėtė Imbarė Krtn; Sabaczschu 1540 (Pėteraitis : 341) = tarm. *Saba(i)čių, Sabaičiai Stalupénai, Miélkiemis; Siofa Salgieikiu 1609 (Jnš KI : 114“) = *Salgeikių Joniškis; de fakotu 1675 (Lnkv JI : 100%) = *Sakalų, Sakalai Stačiūnai Pkr; de fangawifkiu 1679 (Lnkv JĮ : 12") = *Sangaviškių Linkuva Pkr; iz fialenu 1711 (Dt KĮ : 297%) = *Seleniy Dotnuva Kdn; de Skroblu 1634 (Pln KI : 102") = *Skrobliy, dab. Skréblis Bubénai Pln; de Skruzdienu 1638 (PIn KI : 128%) = *Skruzdény Plungé; de Gukftyfkiu 1619 (Pln JĮ: 179") = *Siukstiskiy, de Sandwaro Szukxtixkiu 1619 (Pln JĮ : 179") = *sendvario (tarm. *sandvaro) Siukstiskiy Plungé; de Wiezelu 1689 (Vdn KĮ III : 39") = *Vėželių, Vėžėliai Luokesa MIt; de Pafzkaniu 1682 (MIt JI I : 1°) = tarm. *Paska.n'u., de Pafzkoniu 1691 (MIt KI I : 42") = *Paskoniy, Paškonys Luokesa Mit; Telsziu parakvije 1854 (ED : 2) = *Telsiy, Telšiai; de Vliczeliu 1689 (Mlt JI II : 10°), de Viicieliu 1691 (Mlt KI I : 41%), de Vliczelu 1685 (Mlt KI I : 12%) = *Ulyceéliy, Ūlyčėlė Žalvariai Mt; Usu 1807 (NO : 2) = *Usy, Ūsai Šakiai (dab. Lukšiai Sk); de Vadoktu 1678 (Rgv KI 1 : 119%) = *Vadokliy, Vadokliai Vadokliai Pn; Ville Waydminiu 1599 (Jn KĮ : 4*), S: Waidminiu 1613 (Jnš KĮ : 148") = *Vaidminiy, Vaidminiai Skaistgirys Jnš; Willuszu 1807 (NO : 2) = *Viliasiy Meistai (dab. Viliūšiai Jankai Sk); Wirbaszu 1807 (NO : 2a) = *Virbas(i)y Katinas ir kt. Daugiskaitos vietininkas Katyčių bažnyčios knygoje (buv. Klaipėdos kraštas) oikonimai rašomi daugiskaitos vietininko linksniu: Kubs Krauleidys ... Krauleidžūfe 1670 (Fenzlau : 124) = *Krauleidžiuose, Krauleidžiai Katyčiai Šlu; Agutte Ulloszaite ... Ulloziise 1669 Fenzlau : 124) = *Ulozuose, Ulozai Katy¢iai Šlu; Tumosas Waidientaitis . Waidjenéufe 1672 (Fenzlau : 124) = *Vaidženčiuose, dab. Vaiženčiai Katyčiai Šlu ir kt. Lietuvos šaltiniuose daugiskaitos vietininkas pastebėtas tik vieną kartą: de Rakieciosie 1694 (Ant KĮ : 41°) = tarm. *Rak'e-č'a(.)s'e Antalieptė Zr. Sudėtiniai oikonimai Atvejai, kai oikonimas rašomas dviem žodžiais: Ant Escherelle 1539 (Pėteraitis : 92) = *Ant Ežerėlia, *Ant Ežerėlio | Bumbulai, Gumbinė, Nybudžiai; Eūmpacs Buneucs 1591 (Spruogis : 110) = *Eitros (tarm. *Eitras) Vingis dv. 178 prie Eitros upės Tvėrų vls. Pln; Parph: Surwilifcensis de Villa Kalnu berze®® 1713 (Dt KI : 156") = *Kalny Beržė, dab. Kalnaberžė; de Kula soda 1634 (Sint KĮ : 13%), de Kule soda 1631 (Sint KĮ : 5°), de Kule foda 1634 (Sint KI : 15°) = *Kulio (tarm. *Kul'e) soda, de Kulef [oda 1640 (Sint KI : 80%) = *Kulės (tarm. *Kul'es) soda Salantai Krtn; Zascianek Soda Ganikia | Sioto Twirbuty | Woytostwo Zaniemienskie | Wotosc Wielonska 1615 (Inw VI : 24°) = *Sodo Ganykla Veliuona; de Stalga sodos 1638 (Pln KI : 128%) = *Stalgo (tarm. *Stalga) sodos, dab. Stalgas Stalgėnai Pin; de fito sodu® 1616 (Pln KI : 2*) = *Silo sodų Plunge; ex sito fodos 1625 (Pln KI : 35°), ex sjto sodos 1628 (Pln KĮ : 45%), ex fzjito sodos 1628 (Pln KĮ : 45%), ex silo sodos 1628 (Pln KI : 47°) = *Silo sodos Plungé; de Szilo fodos 1639 (Pln KĮ : 135%), de Sztapia bierzie 1758 (Dt KI : 339") = *Slapia Beržė, de Villa [zlapiosios Berzies 1711 (Dt KI : 146°) = *Slapiosios Beržės, dab. Slapaberzé Dotnuva Kdn; de Witkgfodos 1639 (Pln KI : 135") = *Vilko (tarm. *Vilka) sodos Plunge; de Wayto vlicies 1709 (Ant KĮ II : 104%) = *Vaito ūlyčios (tarm. *u.l'ič'a.s) Antalieptė Zr. Neretai sudėtinio oikonimo dėmenys rašomi kartu: de Kulasoda 1631 (Slnt KĮ : 4?) = *Kulio (tarm. *Kul'e) soda Salantai Krtn; Liepukatnas 1854 (ED : 3) = *Liepų Kalnas Telšiai; de Preyfąfodof 1635 (Pln KĮ : 103*), de Prejfofodos 1635 (Pln KI : 103%) = *Preišo (tarm. *P'r'eiša) sodos Plunge; Michael [zytaytys de Pago Szjtofodof 1636 (PIn KĮ : 103"), de Pago Sitosodos 1636 (Pln KI : 103") = *Silo sodos (vns. kilm.) Plunge; De Upeskumpas 1810 (Mlt KI X : 32%) = tarm. *U.p'e.s Kumpas, bk. *Upés Kampas Molėtai ir kt. Atrodo, kad visais atvejais antrąjį sudėtinio oikonimo démenj soda galime laikyti nomenklatūriniu žodžiu, plg. variantus: de Stalga sodos 1638 (Pln KI : 128“) = tarm. *Stalga sodos, bk. *Stalgo sodos ir de Pago Stalgas 1639 (Pln KĮ : 136*) = Stalgas (vns. vard.) Pln; ex Stalga 1639 (Pln KĮ : 136") = tarm. *Stalga (vns. kilm.), dab. Stalgas Stalgėnai Pln. Vienais atvejais nomenklatūrinis žodis, įvardijantis gyvenamąją vietą, rašomas lietuviškai (sodos), kitais atvejais — lotyniškai (Pago). Esama ir daugiau panašių pavyzdžių, plg. de fukftifkiu 1619 (Pln JĮ : 179") = *Šiukštiškių ir de Sandwaro Szukxtixkiu 1619 (Pln JĮ : 179°) = *sendvario (tarm. *sandvaro) Šiukštiškių Plungė. Panašus atvejis, matyt, ir de Wayto vlicies 1709 (Ant KĮ II : 104*) = *Vaito ūlyčios (tarm. *u.l'ič'a.s) Antalieptė Zr. Tad tokie sudėtiniai vietovardžiai, matyt, nebūtų tikri. 46 Plg. de katnaberze 1694 (Dt KĮ : 9°). 87 Gali būti ir soda. 179 ka 1615 (Inw VI : 38") = *L(i)audupis Skėmai Rd; de £-au-ksteniey 1742 (Lkm JĮ II : 4°) = Laukstėniai Kazitiškis Ign; Zaščianek Lepat-au-kis | Wies Andrzeiuny | Wtošč Ježioroska 1731 (Inw KZ : 47) = *Liepalaukis Zarasai; de Mil-iau-s 1684 (Mt KI I : 9%) = *Miliaus (vns. kilm.), Miliai Mindūnai Mlt; Gregorij [kawdaijtis ... de Sk-au-dale ... Catharina [k-au-dayte 1639 (Sint KĮ : 66) = tarm. *Skaudal'e, Skaudaliai Imbaré Krtn ir kt. Gana daznai dvibalsis [au] Zymimas raidémis (i)aw: de Antak-iaw-nia 1757 (Lkm JĮ II : 17%) = tarm. *A4ntak'aun‘a., bk. Antakiaunis , plg. Kiauneliškis Linkmenys Ign; Linkmenys Ign; de Vila D-aw-barifzkiey 1691 (Vdn KI III : 50%) = *Daubariskiai Vidéniskiai Mit; D-aw-ksze 1639 (Sint KI : 59°), de D-aw-ks3ze 1637 (Sint KĮ : 35), de D-aw-kfe 1640 (Sint KĮ : 79°) = tarm. *Daukšš'e,, Dauksiai Skd; Zascianek Jodat-aw-kis | Wieš Andrzeiuny | Wtošč JezZioroska 1731 (Inw KZ : 47) = *Juodalaukis, plg. Juodalaikiai Kavoliskés Zr; de Jad-aw-glu 1696 (Ant KI I : 52%) = tarm. */a(.)daug'l'ai, bk. būtų *Juodaugliai, dab. Jodaiigiai Žūkliškės Zr; de Kr-aw-ieliu 1686 (Milt KI I : 17%) = *Kraujeliy, Kraujéliai Mindūnai Mlt; de Sk-aw-dale 1634 (Sint KĮ : 14°), de sk-aw-dale 1637 (Sint KĮ : 34") = tarm. *Skaudal'e, Skaudaliai Imbarė Krtn; de f-aw-kle 1636 (Sint KI : 32°) = tarm. *Saukl'e:, Saukliai Mésédis Skd ir kt. Dvibalsis [au] po palatalizuoto priebalsio kartais (bet ne visada) žymimas eu, (i)ew, pavyzdžiui: de K-ew-fzyniu 1684 (Mlt KI I : 8%) = *K{(i)ausiniy, dab. Kausiniai Inturkė Mt; de Kr-eu-ielu 1684 (Mlt KI I : 8%) = *Kraujeliy, Kraujéliai Mindūnai Mit; de Pak-iew-nis 1740 (Lkm KĮ II : 3*) = Pakiaunys Linkmenys Ign ir kt. Tokia dvibalsio liet. [au] rašyba raidėmis aw, ew ir pan., jei išlaikytos oikonimo lyties lietuviškos morfemos, laikytina tik rašybos dalyku ir, matyt, daugeliu atvejų netraktuotina kaip slavinimas. Taip lietuvių dvibalsis [au] yra žymimas ne viename rašytiniame ir spausdintame XVII-XIX a. lietuviškame šaltinyje. Seniausiame Sedos šnektos lietuviško teksto (1771 m.)* rankraštyje dvibalsis [au] nuosekliai rašytas raidėmis aw, bet spausdintame variante — visur raidėmis au: Kuniga Jona Domafzewicz-iau-s Pifzor-iau-s, JEZ-AU Chrift-au Swenc-iau-fiami Sakramenti, Tą Szwec-iau: Sakramenta, noredams T-au wisu ger-iau-s tarn-au-t ir kt. Tad akivaizdu, jog čia dvibalsio [au] rašymas raidėmis aw ar au tėra rašybos tradicijos dalykas. Ir kai kuriuose kituose rankraščiuose, pavyzdžiui, K. Jablonskio paskelbtuose XVII a. lietuviškai rašytų priesaikų % Plg. Kuniga Jona Dėmaszewič-iaw-s ... Piszor-iaw-s, Jez-aw Christ-aw Swenciausiami Sakramenti, Tą Szwec-iaw-si Sakramenta, ku ger-iaw-sey T-aw stužity, Sp-iaw-dimus (spjaudymus), Kunas Brgng-iaw-sis, Jžganitoj-aw, par Szwencz-iaw-si Kuna ir Kr-aw-ij, prasz-aw, o Jez-aw mil-aw- -sis, ant To Altor-iaw-s Szwenc-iaw-siami Sakramenti, patr-aw-k sirdis musu, ing Karaliste Dang- -aw-s (Subačius 1997). 186 tekstuose iš Ukmergės ir Upytės pavietų teismų knygų dvibalsis [au] lietuviškuose žodžiuose (bendriniuose ir tikriniuose) dažniausiai žymimas raidėmis aw, kartais — au: d-aw-g (daug) 1624 Upytės žemės teismas; miestali Puszotota un turg-aw-s, prie s-aw wirwe suryst liepies, teyp d-au-gal 1653 Upytės žemės teismas; Asz Iozephas Kazt-aw-skas, ia milistas pana Kasak-aw-ska panas P-aw- -sza, mana Tamasz-aw-s kumety 1669 Ukmergės kaptūro teismas; su didzia dr- -aw-gia zmoniu, io milista ponas t-aw-czus 1675 Ukmergės kaptūro teismas (Jablonskis 1937: 146-148). Kituose spausdintuose lietuviškuose šaltiniuose — anoniminėje lietuvių kalbos gramatikoje „Universitas Lingvarum Litvania“ (1737)", atspindinčioje vidurio Lietuvos tarmes, seniausiame žemaičių tarmės paminkle „Ziwate“ (1753)“, A. Strazdo poezijos knygelėje (1818) "* kuri reprezentuoja rytų aukštaičių Kriaunų šnektą — dvibalsis [au] taip pat žymimas raidėmis au ir aw. Anoniminė gramatika „Universitas“ LDK turėjo nemažą poveikį (Subačius 1998: 40) ir galėjo prisidėti prie lietuvių dvibalsio [au] rašybos raidėmis aw tradicijos įtvirtinimo, ypač XVIII-XIX a. pirmoje pusėje. Dvibalsis [au] taip pat žymimas raidėmis ow: de D-ow-ciunu 1684 (Mlt KI I : 7°) = *Daučiūnai Molėtai; de D-ow-iociu 1689 (Mlt KĮ I : 10%) = *Daujočių, Daujočiai Giedraičiai Mlt; de Pt-ow-ciszkiey 1740 (Lkm KI II : 2%) = *Plaučiškiai, dab. Plaūčiškės Saldūtiškis Ut; isz T-ou-kielu 1688 (Ant I : 145") = *iš Taukelių, Taukėliai Daūgailiai Ut ir pan. "" Raidėmis (i)au rašoma atvejais P-au-kfztis, Križ-iau-s, Sk-au-dus, didz-iau-fias, brang-iau- -sias, Au-kfzcz-iau-fias, D-au-g, d-au-gumas, [p-au-dziu, kt-au-fiu, du-ginu, kt-au-piu, r-au-ginu, t- -au-ziu, pt-au-dziu, pt-au-kiu, b-au-biu, d-au-ziu, au-gu kial-au-dawaw, kial-au-k, kial-au-jas (keliaujas), /k-au-da, [k-audejo ir kt.; raidėmis (i)aw — K-iaw-[zinis, J-aw-tis, Kriz-iaw, ger-iaw-[ias, Katba ... brang-iaw-fia, Saldz-iaw-fias, Taw, Saw, d-aw-gio, ki-aw-fineju, Gir-iaw (gyriau), Gir- -daw-aw, di-iaw-gios, t-aw-kiu, tr-aw-kiu, j-aw-cziu, [n-aw-dziu, ki-aw-fiu, Medziodaw-aw, Kial- -iaw-ju, kialaudaw-aw, kel-aw-k, kel-aw-janti, r-aw-nu, dz-iaw-nu, mok-aw, mok-iaw, mokidaw- -aw, regiej-aw-s ir kt. (Universitas 1991). "1 Ziwate* liet. [au] nuosekliai žymimas raidėmis (i)aw: atfyg-aw-ty, Aw-kscé-iaw-fis, b-iaw-ribe, d-aw-g, d-aw-gibe, d-aw-gumas, g-aw-ty, g-aw-na, k-aw-tas, k-aw-lelus, kt-aw-pies, kr-aw-jes, kraw-ies (vns. vard.), kr-aw-je (vns. kilm.), kr-aw-jeys (dgs. in.), puyk-iaw-[is, r-aw-donas, r-aw-doty, r-aw-doj-aw, [-aw-le, Zyn-aw ir kt. (Girdenis, Girdenien¢ 1997). 2 Raidémis (i)au rašoma atvejais pl-au-kitie (plaukyti), nieuzj-au-czie (neužjaučia), Sz-au- -ksiu, au-kszcz-iau-sis, Prigl-au-sk, nupi-au-tas, tab-iau, au-ksa (aukso), au-kszcz-iau-sia, pranasz- -au-iu, s-au-tete, p-au-ksztielis, maz-iau-sia (mažiausio), Kl-au-sik mietas Artai-au (klausyk, mielas artojau), Jez-au-s, Jez-au, cziszcz-iau-s, J-au-tielis, J-au-czias, Au-szra, b-au-bdamas; ir Kt.; raidémis aw — par Kunigg UNTANA DRAZD-AW-SKA, j-aw, g-aw-ni (gauni), s-aw (sau), mat-aw (matau), t-aw (tau), ugin-aw (auginau), brundin-aw (brandinau), sirpin-aw (sirpinau), n-aw-iu (tarm. nauju., t.y. naują, vns. gal.), Niekam szkadas nie dar-aw | Miszkan j-aw-cziu nie war-aw (Niekam škados nedarau / Miškan jaučių nevarau), suktai-aw (suklojau), s-aw-feta, cud-aw-nam, Prasz-aw (prašau), f-aw-kan, i-aw (jau). 187 Tokią liet. [au] rašybą oikonimuose (ir antroponimuose) galima paaiškinti ne vien slavinimu. Liet. [au] žymimas raidėmis (i)ou, ow šiuose šaltiniuose: gana retai K. Sirvydo „Punktų sakymų“ antrojoje dalyje (1644)“, gana dažnai, bet ne visais atvejais M. Smolskio (Smalsčio) „Uwogose“ (1823)“. Dvibalsio [au] žymėjimo raidėmis (i)ou atvejų pasitaiko ir „Universite“ (1737)". Be to, tokių atvejų pasitaiko ir kai kuriuose rankraštiniuose tekstuose (Jablonskis 1937: 148, žr. toliau. Kai kurie aukštaičių tarmėmis rašę autoriai dvibalsio [au] pirmąjį sandą, esant tvirtagalei priegaidei, kirčiuotoje pozicijoje suvokė kaip [0] ir rašė raide o": Neizpajin-ou (neišpažinaū), nepadar-iou (nepadariau), buw-ou (buvaū), tol-ou-s (toliaūs), med-ou-s (medaūs) ir kt. (Širwids 1929); sak-ou (sakaū), Dung-ou-s (dangaūs), atskt-ou-pus (atsiklaūpus), žmog-ou (žmogaū), d-ou-gumas (datgumas), par s-iou-ru bromu (siaura), o keyp s-iow-ras ir unksztus ir kelas (siaūras); atn-ou-jinou (atnaūjinau) ir kt. (Uwogos 1823). Plg. de Pt-ow-ciszkiey 1740 (Lkm KĮ II : 2°) = *Plaučiškiai, dab. Plaūčiškės Saldūtiškis Ut. Lygiai taip pat kai kurie aukštaičių tarmėmis rašę autoriai nekirčiuotoje pozicijoje suvokė dvibalsio [au] pirmąjį sandą [a], todėl rašė raidę o, tarsi čia būtų tvirtagalė priegaidė"": sweyks karal-ou, Izrael-ou-s, Jazaus Chryft-ou-s ir kt. (Širwids 1929); daw-iow kapu asztonaliku, mana Mikatoi-ow-s arkli, daw-iow kapu dvidesimt 1669 Ukmergės kaptūro teismas ir kt. (Jablonskis 1937: 148); Viln-ou-s, atnoujin-ou ir kt. (Uwogos 1823). Plg. de D-ow-iociu 1689 (Mlt KĮ I : 10%) =*Daujočių, Daujočiai Giedraičiai Mlt. Tad manyti, jog tokiais atvejais slavinama, yra netikslinga. Gausūs pavyzdžiai rodo, jog Lietuvoje bent XVII-XIX a. pradžioje dvibalsis [au] skirtinguose lietuviškuose šaltiniuose buvo žymimas nevienodai. Įvai3 Nei agn-ou, nepadar-iou, turei-ou, sweyks karal-ou, daug-iou-s, buw-ou, tol-ou-s, Izrael- -ou-s, Jazaus Chryft-ou-s, ir kori med-ou-s ir kt. (Sirwids 1929). 1 Plg. Viln-ou-s, sak-ou, Dung-ou-s, atskt-ou-pus, žmog-ou, d-ou-gumas, par s-iou-ru bromu, o keyp s-iow-ras ir unksztus ir kelas, lab-iou-s, be skeycz-iou-s ira mana griekay, j-ou, diel Dung-ou-s kr-ou-ju sawa prateja, unt kriz-iou-s, bi-ou-ribes, greicz-iou-s, kas j-ou-czias unt grieku smertelnu, tunk-iou-s, Karal-ou-s, Nutrotij-ou wisa ir sau pati prapuldz-iou unt amžiu, rona j-ou-czias, dz-iou- -gias, niesij-ou-cziu, teyp d-ou-gal, musz-iou, dar-iou, atn-ou-jin-ou, g-ou-tumem ir kt. Tačiau esama daug atvejy, kai [au] raSomas raidémis (i)au: r-au-da, apr-au-dot, Gier-iau-s, s-au, nesis-au- -gam, sunk-iau-sioj, didz-iau-sias, d-au-gina, miel-au-sia, razumn-iau-sias, Ape Szwincz-iau-siu Kamuniju, t-au-kia, ale tu nie j-au-czias ir nie arklis, s-aule, visu tawa kr-au-ju, maton-iau-sias ir kt. (Uwogos 1823). Plg. kiecz-iow (kenciau), kigfdaw-ow (kesdavau) (Universitas 1991). 761 tai straipsnio autoriaus dėmesį atkreipė V. Mažiulis. "" Plg. A. Laigonaitės teiginį, „kad nekirčiuoti ilgieji skiemenys bendrinėje lietuvių kalboje tariami iš esmės pagal vieną modelį. Ir nors jie suvokiami kaip tvirtagaliai ..., sakyti, kad jie turi priegaidę, nebūtų tikslu ...“ (Laigonaitė 1978: 17). 188 riai jis Zymimas ir toponimuose, ir antroponimuose. Jei istorijos šaltinyje išlaikyta oikonimo lietuviška morfologija, dvibalsio [au] žymėjimas raidėmis aw, ew, ou, ow ir pan., matyt, nelaikytinas slavinimu. Tai tam tikra rašybos tradicija, atsiradusi dėl slavų, ypač lenkų, rašybos įtakos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiškai įvairuoja ir prūsų [au] rašyba bendriniuose žodžiuose ir toponimuose. Ten kalbamasis dvibalsis taip pat žymimas ne tik raidėmis au, bet ir ou, ew ar pan.: cr-au-yo E 160, kr-aw-ia III 7314, kr-cew-iey II 1313, kr-aw-ian III 75;, (Mažiulis 1981: 281), D-au-ben 1346 ir D-ou-ben 1340, D-aw-gayn 1405; Blendel-au-k 1423, Bolel-au-cs 1342, Gunel- -au-ken 1331 ir Bogel-aw-ken 1419, G-aw-sisl-aw-ks 1339, Gunl-aw-ke 1349; K- -au-caliskis 1331 ir K-aw-kowangen 1314; K-au-then 1404, K-iau-te ir K-ew-te, K-eu-the, K-yaw-te 1258, Gertep-eaw-ne 1406; Cr-au-neynen 1426 ir Cr-aw-ne- -ynen 1411/1419, Cr-aw-nen 1419 ir pan. (Gerullis 1922). Dvibalsis [ei] Dėl dvibalsių [ei] ir [ai] Zr. p. 173-175. Dvibalsis [uo] Dvibalsis [uo] žymimas raidėmis uo atvejais de Az-uo-zeru 1688 (MIt KI I : 23%), plg. Ažuožeriai Inturkė Mit; S: D-uo-bedziu 1612 (Jn§ KI : 137") , plg. Duobédziai Saugélaukis Ins; Pagi J-uo-dziu 1601 (Jnš KĮ : 18"), plg. Juodžiai Gataūčiai Jnš; de Villa Kr-uo-peley 1706 (Dgl KĮ II : 218%) = Kruopéliai Baibiai Zr; ex L-uo-ma 1673 (Rgv KI I : 29°) = *Luoma Raguva; de Pabat-uo-sze 1757 (Lkm KI II : 57°) = *Pabaluosé Svné; Pagi Pel-uo-dziu 1600 (Jn KĮ : 14"), Pagi Pel-uo-dziu 1605 (Jns KĮ : 62°) = Peluodžiai Pašvitinys Pkr; Pagi Szd-uo-stikiu 1604 (Jnš KI : 52%), plg. Shiostikiai Buivydžiai Jnš ir kt. Joniškio KI, Datigailiy KI, JĮ esama nemažai atvejų, kai dvibalsis [uo] žymimas ir apslavintose oikonimu lytyse: Pagi D-uo-bedsiow 1606 (Jn$ KI : 74%), Sioto D-uo-bedsie 1614 (Jnš KI : 162%), plg. Duobédziai Saugėlaukis Ins; de D-uo-bie 1707 (Dgl KI II : 179%), plg. Duobiai Datigailiai Ut; S. j-uo-deikiow 1615 (Jns KI : 170%), plg. Juodeikiai Juodeikiai Jnš; S. J-uo-dzig 1611 (Jns KĮ : 130%), S. j-uo-dziow 1616 (Jnš KI : 191%), plg. Juodžiai Gataūčiai Jnš; de Kr-uo-pele 1712 (J) (Dgl KI II : 205%), plg. Kruopéliai Baibiai Zr; de N-uo-degule 1707 (Dgl KI II : 180%), plg. Nuodéguliai Sudeikiai Ut; Pagi P-uo-dziunow 1605 (Jn KI : 73%); S. P-uo- -dzjunj 1615 (Jn KI : 173%), plg. Puodžiūnai Bučiūnai Jnš; S. sl-uo-stikig 1612 (Jnš KI : 144%), plg. Shiostikiai Buivydžiai Jnš ir kt. Tuose pačiuose šaltiniuose esama nemažai analogiškų antroponimų pavyzdžių. Monoftongizuotas (nekirčiuotoje pozicijoje) dvibalsis [uo>a] uteniškių šnektos ploto šaltiniuose žymimas raide a: de J-a-dawglu 1696 (Ant KĮ I : 52*) = tarm. *Ja(.)daug'l'u., bk. būtų *Juodauglių, dab. Jodaūgiai Žūkliškės Zr; de Villa I-a-defzkielu 1733 (Aln KĮ IV : 1°) = tarm. *Ja(.)d'iš'k'ėl'u., bk. *Juodiškėlių, dab. Jūodiškiai Alanta Mit. 189 Analogiški antroponimų atvejai: Nicolaus Gr-a-dis de Dusiaty 1704 (Ant JĮ I : 160%) = tarm. *Gra(.)d'is, bk. *Gruodys; Michaél K-a-litis"“ ... de Villa Podkrzyze Parochie Dusiat. 1780 (Dgl KI III : 76°) = tarm. *Ka(.)l'it'is, bk. *Kuolytis. Dvibalsis [uo], kuris nekirčiuotoje pozicijoje uteniškių šnektos plote dabar monoftongizuotas, dažniausiai žymimas raide 0: iz D-o-biu 1702 (Dgl KĮ II : 57°) = tarm. *Dab'u, Duobiai Daūgailiai Ut; de Grab-o-stu 1689 (Mlt KĮ I : 34") = tarm. *Grabastu“, plg. Gabudstas (2) ež. (LUEZ : 51); de J-o-ciu 1683 (Mit KI I: 6*) = *Jač'u, Juočiai; de J-o-daku 1682 (MIt JĮ II : 44°) = *Jadak'u, Juodakiai Zélva Ukm; de J-o-daniu 1683 (Mlt KI I : 3*) = tarm. *Ja(.)d'ėnu., Juodėnai Ciulénai MIt; Zascianek Vz-o-li-nis | Wies Butkuny | WEOSC SOLOCKA 1731 (Inw KZ : 36) = tarm. *U.Zal'ini.s Salakas Zr; de villa N-o-deguley 1782 (Dgl KI III : 85%) = tarm. *Nad 'égul'ai, Nuodéguliai Sudeikiai Ut; de Pagrab-o-sciu 1692 (Mlt KĮ I : 44°) = tarm. *Pagrabas'¢'u., Pagrabuosciai Vidéniskiai Mlt; de Pauai-o-nis 1743 (Ktk KI I : 37%) = tarm. *Pavajan'is, Pavajuonis Suginčiai Mlt ir kt.; SirvintiSkiu šnektos plote: Zascianek J-o-dela / Wtošč Szeszolska 1731 (Inw KZ : 156) = tarm. *Ja.d'ela Šešuėliai Ukm; šiauliškių šnektos plote: P-0-d3žiunu Aduocationis Papera Laurentium filium Padziuna et Elenos 1599 (Jnš KĮ : 2?) = tarm. *Padž'unu, Puodžiūnai Bučiūnai Jnš; Pagi fi#-o-Jtikiu 1603 (Jnš KĮ : 44%) — arba raide e, t.y. [a] po kietojo [t]: ville Szt-e-stykiu 1599 (Jnš KĮ : 2°) = tarm. *Šlas't'ik'u, dab. Shiostikiai Buivydžiai Jnš. Dar plg. kauniškių šnektos plote: de Wel-0-na 1699 (Dt KĮ : 35") = Veliuona, Prabaszciu Wel-o-nos 1823 (Nezabitauskis 1996: 54) = Veliuonos Jrb. Dvibalsis [uo], nemonoftongizuotas kirčiuotoje pozicijoje, žymimas raide o, uteniškių tarmės plote: de Az-o-zeru 1683 (Mlt KĮ I : 7“) = Ažuožeriai Inturkė Mit; de P-o-dziu 1769 (Ut JĮ I : 50*) = *Puodžių, Puodžiai Mockėnai Ut; panevėžiškių šnektos plote de K-o-lingu 1669 (Klov KĮ III : 41%) = *Kuolingų, Kuėlingai Pūšalotas Ps; šiauliškių šnektos plote: de Pakr-o-fte 1700 (Dt JĮ : 68%) = Pakniosté Surviliškis Kdn ir t.t. Žemaičių tarmės plote dvibalsis [uo] monoftongizuotas į [u] žymimas raide u: de neszuk-u-čiu 1643 (Pln KĮ : 159%) = tarm. *N'ešukuč'u, Nešukuočiai Paukštakiai Pln; Tad ir dvibalsio [uo] žymėjimą raide o toli gražu ne visais atvejais galima laikyti tik slavinimu, ypač ten, kur tarminėse oikonimų lytyse atspindėtas mo78 Pavardė Kalytis siejama su, matyt, slaviškos kilmės pavarde Kalita LPŽ I 879. Tačiau kalbamieji antroponimai gali būti siejami su kuol-, plg. Agata Kuoloua de Czyzyki 1708 (?) (Dgl JĮ I : 202°), Stobodnik Jakub Kolunas ... Zaščianek Birzuny | WEOSC SOLOCKA 1731 (Inw KZ : 43). Antroponimas Kalita pastebėtas Drūkšių rakto inventoriuje: Stas Kalita, Krzystoph Kalita, Jan Kalita, Piotr Kalita — visi iš Didzi kalitowie kaimo 1682 (Inw KD : 45%). 190 noftongizuotas dvibalsis [uo]. Be to, esama ne vieno lietuviško šaltinio, kur lietuvių dvibalsis [uo] žymimas raide o net ir tose pozicijose, kur tarmėse tariama [uo]. Plg. kuk-o-i (kukūoji), , d-0-du (dūodu), P-o-tam (pūolam) ir kt. (Strazdas 1991); su sousu d-o-nu (dūona), uszp-o-ta (užpūola), n-o-g wisa nupteszia ir apn-o-gina (nudg, apnūogina), Kam-o-jas (kamūojas) ir kt. (Uwogos 1823). Priebalsių rašyba Afrikatos Lotyniško teksto oikonimų lietuviškose formose liet. afrikatos [č], [dž] dažnai žymimos raidėmis d3, c: Pagi Bujwi-d3-iu 1599 (Jnš KĮ : 5*) = *Buivydžių, Buivydžiai Buivydžiai Jn; Dow-c-iunu 1684 (Mlt KĮ I : 7°), de Dau-c-iunu 1685 (MIt KĮ I : 13%) *Daučiūnų Molėtai; Pagi Dwitay-c-iu 1604 (Jnš KĮ : 53°) = *Dvilaiciy, dab. Dvelaičiai Skaistgirys Jnš; de Jokubay-c-iey 1705 (Dt KĮ : 94%) = *Jokūbaičių, Jokūbaičiai Gudžiūnai Kdn; de maney-c-iu 1694 (1695 ?) (Dgl JĮ II : 63*) = *Maneičių, Maneičiai Sudeikiai Ut ir kt. Tačiau esama nemažai atvejų, kai liet. afrikatos [č], [dž] žymimos raidėmis dž, c3, cz, € ir pan.: Pagi Dwilay-č-iu 1601 (Jnš KĮ : 21°), Woyta Dwituicia S. Dwelai-c3-iu 1606 (Jnš KĮ : 87"), Woyta Dwilia ... Sioto Dwetai-c3-iu 1613 (Jnš KĮ : 148?) = *Dvelaičių, dab. Dvelaičiai Skaistgirys Jnš; Dow-cz-unu 1689 (Mlt JĮ II : 10*) = *Daučiūnų Molėtai; de Jackaso-dž-ia 1672 (Rgv JĮ I : 111?) = tarm. *Jackosodž'a. (vns. kilm.), dab. Jackagalys Juostininkai An; jascianek nazwany Kan-c3-upis | Sioto Skiemie | Woitostwo Zasiečkie | Wolosc Boisagolska 1615 (Inv VI : 38%) = *Kanciupis Skémai Rd; de Tumaso-dz-io 1673 (Rgv KI I : 29") *Tumasodzio (vns. kilm.), de Tumaso-dé-ia 1673 (Rgv KI I : 31*) = tarm. *Tumasodz a. (vns. kilm.), dab. Tumagalys Miežiškiai Pn ir kt. Manytina, kad lotyniškuose tekstuose neZymimos (ar nenuosekliai Zymimos) afrikatos, nes lotynų kalboje ju nėra. Lenkų kalba raSytuose tekstuose afrikata [¢] žymima gana nuosekliai, o [dž] — nenuosekliai. Gana nuosekliai afrikatos [¢], [dz] vartojamos Raguvos KI (1668-1688 m.). Lotyniskuose tekstuose liet. Zvarbieji priebalsiai [§], [Z] dažnai žymimi raidémis /, s, z, 3 ir pan.: de Joway-s-u 1671 (Lnkv KI : 26%) = *Jovais(i)y, Jovaisiai Laiksodis Pkr; S: s-fapiakiu 1607 (Jnš KI : 94°) = *Slap(i)akiy, dab. Slapakiai Kepaliai Jnš; de f-tapeberzie 1695 (Dt KI : 12°), de [-lapieberzie 1695 (Dt KI : 12*) = Slapiaberzé Dotnuva Kdn; ij [-iaziniu 1703 (Dgl JI II : 88") = tarm. *Š'ažiin'u., SiéZiniai Datgailiai Ut; fioto wikie-3-erif 1597 (Ukm PTA 13879 : 228") = *Vikezeris Dusetos Zr; Siota 3-mirklu 1616 (Jnš KI : 193°) = *Zmirkliy, Zmirkliai Rudiškiai Jnš, de Z-uru 1683 (Mt KI I : 3°) = *Žiūrų, Žiūrai Luokesa MIt; de villa 3-uilu 1599 (Jnš KI : 3%), Wojita Balciuna S: 3-uilu 1611 (Jns KI : 130?) = *Zviliy Joniškis; de Vila Z-winenay 1691 (Vdn KI III : 50°) = Žvynėnai 191 Žėlva Ukm ir kt. Toks žvarbiųjų priebalsių liet. [š], [ž] nežymėjimas diakritikais, [š] nerašymas dviraidžiu sz gali būti atsiradęs dėl lotynų rašybos poveikio, nes lotynų kalboje nėra žvarbiųjų priebalsių. Liet. žvarbieji priebalsiai [š], [ž] žymimi raidėmis f, sz, Z, ir pan.: A-Z-ubalis 1900 (SG XV/I : 56) = *Azubalis Tverėčius Ign; Pagi 5-tapakiu 1600 (Jnš KĮ : 6"), Pagi Sz-tapakiu 1603 (Jnš KĮ : 45%) = *Slapakiy, Slapakiai Kepaliai Jnš; ex Jz-lapiaberze 1715 (Dt KĮ : 166%) = Šlapiaberžė Dotnuva Kdn; U-Z-atksninis 1854 (ED : 36) = *Uzalksninis Uzventis; U-z-usamanis 1898 (Anonim : 65) = *Uzusamanis Ceikiniai Ign; ex pago Zeymej dicto 1639 (Sint KI : 60°) = Zeimiai Imbarė Krtn ir kt. Manytina, kad tos oikonimų lytys, kuriose neZymimos afrikatos ir Zvarbieji priebalsiai, laikytinos lietuviškomis, nes esama ir lietuviškų teksty, kuriuose jie taip pat nežymimi, plg. patrawk s-irdis musu, S-wen-c-iausiami (Subačius 1997) ir t.t. Liet. priebalsis [k], matyt, dėl lotynų rašybos tradicijos kartais žymimas raide c: ex uilla C-alauu ~1711-1712 (Lnkv KI : 7“) = *Kalevų, Kalevai Pakrūojis Pkr; C-olauckis 1556 (Pėteraitis : 195) = *K(u)olaukis || Koliškiai Įsrutis, Didlaukiai; de C-ubiliu 1679 (Rgv KĮ I : 63*) = *Kubiliy Raguva Pn; Šiota C-utayc3iu 1606 (Jnš KĮ : 87°) = *Kutaičių, Kutaičiai Stačiūnai Pkr; Taur-c-alnis 1539 (Pėteraitis : 403) = *Taurkalnis, vėliau Taurkalniai Stalupėnai, Pilupėnai, Puodžiūnai. LDK šaltiniuose, sekant lenkų rašyba, liet. priebalsis [I] žymimas raide 4, nors ir ne visada, [1] raide I: Woyta Dwi-l-ia ... Sioto Dwe-t-aic3iu 1613 (Jnš KĮ : 148") = *Dvelaičių, dab. Dvelaičiai Skaistgirys Jnš; Pagi Ę-t-apakiu 1600 (Jnš KĮ : 6°) = *Šlapakių, Šlapakiai Kepaliai Jnš; ex uilla Ca-l-auu ~1711-1712 (Lnkv KĮ : 7*) =*Kalevy, Kalevai Pakrūojis Pkr; de Cubi-l-iu 1679 (Rgv KĮ I : 63%) =*Kubiliy Raguva Pn; de Napra-l-ey 1696 (Ant KĮ I : 51°) = tarm. *Napral'ai, bk. Napréliai Zukliskés Zr ir kt. Esama atvejų, kai žodžio gale liet. priebalsis [s] žymimas raidėmis Jz, sz ar pan.: Antmeschkera-sz 1564 (Pėteraitis : 53) = *Antmeškeras, vėliau Anitmeškiai Darkiemis, Žabynai; de Apidwariszkie-sz 1741 (Lkm KĮ II : 5%) = *Apidvariskes (J) Linkmenys Ign; de Gieytonifzkie-sz 1740 (Lkm JĮ II : 2%) = *Geitoniškės Linkmenys Ign. Asmenvardžių, kuriuose liet. [s] taip pat žymimas žodžio gale, esama daug daugiau. Panašių atvejų galima rasti ir lietuviškuose tekstuose: Ganit karwies aszka-sz, kiawtes, ir pitkas awietes 1818 (Strazdas 1991); Ignasius Sklaustis naszli-sz ulicz. Rutienu 1900 (Int KZ : 32°). Manytina, kad atvejais, kai žodžio kamiene yra [§], liet. [s] žymėjimas raidėmis sz galėtų būti atsiradęs dėl tam tikros tolimosios asimiliacijos ir dėl to nelaikytinas slavinimu. Tačiau atvejais Krucki-sz 1584 (Pėteraitis : 53) = *Krukis, *Krukys ar vėliau Krukiai Darkiemis, Klišiai; de Gatakiemi-fz 1743 (Lkm KĮ II : 13") = Gatakiemis 192 Saldūtiškis Ut ir pan. tokį [s] žymėjimą reikia laikyti vokietinimu (Prūsijoje) arba slavinimu (Lietuvoje), žr. p. 128. Iš šios fragmentiškos oikonimų rašybos apžvalgos aiškėja, kad sugretinus senųjų lietuviškų raštų žodžių ir oikonimų lietuviškų lyčių rašybą, pastebėta bendrų dėsningumų. Tie dėsningumai leidžia teigti, jog ne vienu atveju tai, kas anksčiau aptariant oikonimus ir ypač antroponimus buvo aiškinama (ar bandoma paaiškinti) slavinimu"*, gali būti traktuojama kaip tam tikra rašybos tradicija, tarminiai dalykai ar dar kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nelietuviškuose šaltiniuose užrašytų istorinių oikonimų ir antroponimų negalima atsieti nuo senųjų lietuviškų rašto paminklų. Palyginus istorijos šaltinių vardyno ir senųjų raštų duomenis galima konstatuoti, jog istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti vardyno faktai — tam tikra mūsų senųjų kalbos paminklų dalis, turinti bendrų rašybos dėsningumų, būdingų ir kitiems seniesiems mūsų raštijos paminklams, tačiau išsiskirianti ir tam tikra specifika. Istorinių oikonimų lietuviškos lytys (beje, kaip ir gausios antroponimų lietuviškos lytys) dažniausiai užrašytos tokiuose istorijos dokumentuose, kurie buvo skirti tik praktiniams reikalams. Tie dokumentai nebuvo skirti spaudai. Tai viena iš priežasčių, kodėl taip įvairuoja ir oikonimų, ir antroponimų rašyba. Niekas nesirūpino tiksliai užrašyti vardyno faktus, anais laikais tai nebuvo aktualu.“" Nelabai rūpintasi vienodu tų pačių faktų užrašymu, nes nebuvo nusistovėjusių aiškesnių kriterijų. Jei palyginsime XVII-XVIII a. negausių lietuviškų rankraščių žodžių rašybą ir oikonimų bei antroponimų užrašymą nelietuviškuose istorijos dokumentuose LDK teritorijoje, pamatysime daugmaž vienodą vaizdą: įvairuoja dvibalsių [au] ir [uo], dvibalsio [ie] ir balsių [e], [ė], kai kada balsių [a] ir [0] ir kt. rašyba. Turėdami rankraštinį lietuvišką tekstą, kurio lietuviški žodžiai netobulai užrašyti, mes neabejojame, jog jie lietuviški (nesuslavinti), ir bandome nustatyti, kokia yra rašyba, kokie tos rašybos dėsningumai. Lygiai taip pat mes turėtume žiūrėti ir į oikonimų bei antroponimų lietuviškų lyčių įvairuojančią, dažnai netobulą, rašybą ne šių dienų žvilgsniu, o atsižvelgdami į ano meto (t.y. XVIXVIII a.) suvokimą. Ano meto raštininkai — kunigai, vienuoliai, net dvarų ir teismų pareigūnai — turbūt ne vienu atveju labai tiksliai užrašė ir oikonimų, ir antroponimų lietuviškas lytis, bet tai jie darė, remdamiesi kitų kalbų rašto traPlg, Zinkevičius 1977: 98-101; Maciejauskienė 1991: 172-173, 178; Maciejauskienė 1993: 82; Maciejauskienė 1994: 18-22. a Plg.: ,.... asmenvardžių formos gerokai įvairavo, net pavadinant tą patį žmogų“ (Zinkevičius 1991: 19). 193 dicijomis, nes dauguma, matyt, niekada nebuvo rašę lietuviškai. Be to, XVIXVIII, net XIX a. lietuvių rašto paminklų rašyba labai įvairi. Kiek mažesnė rašybos įvairovė senuosiuose spausdintuose lietuviškuose raštuose, kur pastebimos ryškesnės pastangos tvarkyti rašto kalbą. Rankraštiniuose šaltiniuose, ypač nelietuviškuose, kuriuose užrašyta daug vardyno medžiagos, sunku pastebėti vienodesnį lietuvių oikonimų ar antroponimų užrašymą. Daugelį raštininkų, užrašiusių lietuviškas oikonimų bei antroponimų lytis, galime palyginti su pradinukais mokiniais, kurie vos išmokę rašyti, daro daug klaidų ir vieną kartą tuos pačius žodžius užrašo geriau, kitą — blogiau. Todėl galime kalbėti apie tam tikras agrafijos apraiškas — stoką sugebėjimo tiksliai, adekvačiai užrašyti tam tikrus lietuvių kalbos faktus. Išvados Straipsnyje aptariama iki šiol nenagrinėta tema — istorinių oikonimų lietuviškos lytys. Tema svarbi keliais atžvilgiais: pirmą kartą paskelbiamos ir aptariamos seniausios užrašytos oikonimų lietuviškos lytys, tų užrašymų visumą suvokiant kaip sistemą; pirmą kartą pagal užrašymą bandoma apibrėžti, kurios nelietuviškų istorijos šaltinių lytys laikytinos lietuviškomis, parodoma, su kokiais sunkumais tenka susidurti, norint nustatyti kai kurių jų lietuviškumą; atskleidžiamos kai kurios oikonimų ir antroponimų vartojimo ir užrašymo paralelės; pirmą kartą atskleidžiamos istorijos dokumentų oikonimų lietuviškų lyčių ir senųjų lietuviškų žodžių rašybos paralelės ir aptariami pasikartojantys dėsningumai. | Oikonimų lietuviškų lyčių istoriniuose šaltiniuose esama nuo XVI a.: Prūsijoje (nuo 1539 m.), Lietuvoje (paskutiniame XVI a. ketvirtyje), nors, galima spėti, jog jos pradėtos rašyti kiek anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, jog šios lytys ir Lietuvos, ir Prūsijos istorijos šaltiniuose pasirodė prieš pirmųjų knygų išleidimą. Tai paremia argumentus, jog dar prieš pirmąsias lietuviškas knygas ir Prūsijoje, ir Lietuvoje būta lietuviškų raštų. Tad ankstyviausi oikonimų ir antroponimų lietuviškų lyčių užrašymo faktai vertintini kaip vieni pirmųjų bandymų kurti savą lietuvišką raštiją. Pažymėtina, kad nuo XVI a. pradžios Lietuvos istorijos dokumentuose pradedamos gausiau rašyti ir antroponimų lietuviškos lytys. Jų ypač daug atsiranda XVI a. antrosios pusės istorijos šaltiniuose, kai pradedamos rašyti ir oikonimų lietuviškos lytys. Antroponimų ir oikonimų lietuviškų lyčių rašyba ir vartojimas yra neatsiejami dėl daugelio priežasčių ir ypač dėl to, jog nemaža dalis oikonimų yra antroponiminės kilmės. Dėl turimos ribotos Mažosios Lietuvos vardyno medžiagos negalima pateikti išsamesnių išvadų apie to regiono oikonimų ir antroponimų vartojimo ir rašybos santykį. 194 Galima teigti, kad XVI a. ir Prūsijos, ir Lietuvos istoriniuose dokumentuose įvyko tikras oikonimų lyčių užrašymo perversmas: iš dalies nutrūko tvirtos, maždaug pustrečio šimtmečio turinčios, oikonimų užrašymo tradicijos, susiformavusios vokiečių (Prūsijoje), rytų slavų (Lietuvoje) kalbų pagrindu ir pradėtos rašyti lietuviškos oikonimų ir antroponimų lytys. Viena svarbiausių tokio pasikeitimo priežasčių, — lietuvių raštininkų atėjimas į raštines XVI a. Jie palaipsniui atsisakė iki XVI a. susiformavusių, iš esmės svetimų lietuvių kalbos dvasiai, lietuvių oikonimų ir antroponimų rašybos tradicijų pagal vokiečių (Prūsijoje), rytų slavų (Lietuvoje) pavyzdį. Lietuvoje oikonimų lietuviškų lyčių užrašymui turėjo įtakos nuo XVI a. antrosios pusės lotynų kalba pradėtos rašyti bažnyčių metrikų knygos. Didelėje jų dalyje (bet toli gažu ne visose) rašant lietuvių oikonimus atsisakyta rytų slavų tradicijos, o kitos tradicijos (lenkų kalbos pagrindu) dar tik formavosi. Lietuviškos lytys rodo, kad XVI-XVII a. Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje dar nebuvo nusistovėjusi lietuvių oikonimų vartojimo tradicija lenkų ir vokiečių kalbomis. Lietuviškų lyčių gausa liudija, kad raštininkams tam tikrais atvejais buvo žinomos tik pačių lietuvių vartojamos lytys. Taigi tose vietose, iš kurių jos buvo užrašytos, kalbėta tik lietuviškai. Vien XVI a. šaltiniuose užrašytos dviejų šimtų skirtingų oikonimų lietuviškos lytys. Nelietuviškuose XVII-XVIII a. Lietuvos ir Prūsijos šaltiniuose jų rasta apie tūkstantį. Daugiausia istorinių oikonimų lietuviškų lyčių rasta XVIXVIII a. Lietuvos katalikų bažnyčių metrikų knygose — ten užrašyta daug kaimų vardų lietuviškų lyčių (apie 800). Ypač gausiai jos rašomos Joniškio KĮ (1599-1621 m.), seniausiame išlikusiame Lietuvoje tokios rūšies šaltinyje, Molėtų KI, JĮ (1682-1692 m.). Lietuvos dvarų inventoriuose užrašyta daug vienkiemių vardų lietuviškų lyčių (apie 180). Nuo XVIII a. oikonimų lietuviškų lyčių atsiranda ir sąrašuose, nuo XIX a. — ir kituose šaltiniuose (žemėlapiuose, žinynuose, tyrinėjimuose ir pan.). Išsiskiriantis, ankstyviausias dabar žinomas žemėlapis, kuriame gausu lietuviškų lyčių yra Naujųjų Rytprūsių (Užnemunės) žemėlapis (1808 m.). Manytina, kad XVII-XIX a. neperžiūrėtuose nelietuviškuose šaltiniuose gali būti šimtai tokių lyčių. Oikonimų lietuviškų lyčių rasta lotyniškuose, vokiškuose, lenkiškuose, rusiškuose ir slavų kanceliarine kalba rašytuose tekstuose. Kiekvienos kalbos tekste laikytasi nevienodų rašybos tradicijų, ir ne vienu atveju susidarė keblumų dėl kai kurių oikonimų lyčių lietuviškumo. Pagal pastebėtus užrašymo dėsningumus bandyti nustatyti oikonimų lietuviškų lyčių skyrimo kriterijai. Manytina, kad oikonimų lietuviškos lytys — tai pačių lietuvių vartojamos lytys, tiksliai užrašytos istorijos šaltiniuose, neiškreipiant jų morfologijos, pakankamai gerai atspindint fonetiką. Vienas iš kriterijų — nelaikyti slavinimu, vokietinimu ir pan. tų dalykų, kuriuos galima paiškinti rašybos tradicija arba kurių galima ap195 IA — Istorijos archyvas. XVI a. Lietuvos inventoriai 1. Surinko K. Jablonskis. Kaunas, 1934. Jablonskis K. 1937: Kelios XVII amžiaus lietuviškos priesaikos ir kitos lietuvių kalbos liekanos Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės aktuose. — Archivum Philologicum 6, Kaunas, 142-148. JablonskisK. 1941: Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos rastiniy kalboje, Kaunas. JablonskisK. 1979: Istorija ir jos šaltiniai, Vilnius. Jovaišas A. 1996: Martynas Mažvydas, Kaunas. KD - Kodeks dyplomatyczny katedry y diecezii Wilenskiej (1387-1507). Indeksy, 1, Krakow, 1996. Laigonaitė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius. --- LATSŽ II — Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, Vilnius, 1976. Lebedys J. 1976: Lietuvių kalba viešajame gyvenime XVII-XVIII a, Vilnius. LI — Lietuvos inventoriai XVII a. Sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas, Vilnius, 1962. LM 224/4 — Lietuvos Metrika (1522-1530) 224/4, Vilnius, 1997. LUEŽ - Lietuvos upių ir ežerų vardynas, Vilnius, 1963. Maciejauskienė V. 1993: Kriaunų parapijos XVII-XVIII a. asmenvardžiai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 32, Vilnius, 34-99. MaciejauskienéV. 1994: Lietuvių pavardės: kilmė ir raida. Habilitacinis darbas, pateiktas humanitarinių mokslų kalbos krypties habilituoto daktaro laipsniui gauti, Vilnius. MaciejauskienéV. 1997: Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje. — Darbai ir dienos 4(13), Kaunas, 111-129. MaciejauskienéV.1997a: Dėl lietuvių pavardžių klasifikavimo. — Baltistica 38(1), Vilnius, 101-109. Mažiulis V. 1966: Prūsų kalbos paminklai, Vilnius. Mažiulis V. 1981: Prūsų kalbos paminklai 2,Vilnius. Mažiulis V. 1988: Prūsų kalbos etimologinis žodynas 1,Vilnius. Nezabitauskis K. 1996: Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikų Žemaičių ir Lietuvos, Vilnius. NO - Topografisch-Militūrische-Karte vom vormaligen Neu Oft Preuffen oder dem jet3igen Nordlichen Theil Herzogthums Warschau, nebst dem Russischen district... Berlin, Hrsg. vom D. F. Sotzman, 1807. MAB RS K-1203. OD - Onucs dokymenmos Bunenckaezo Ilenmpanbpazo Apxusa Ope6Huxs aKmMoBbIXd KHU2H 9, Bupha, 1912. Palionis J. 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius. Pėteraitis V. 1997: Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai, Vilnius. Pospiszylowa A. 1983: Nazwy pruskie na mapie komornictwa olsztynskiego z XVII wieku. — Acta Baltico-Slavica 15, Wroctaw etc., 243—269. RazmukaitėM., Vitkauskas V. 1994: Vietovardžių kirčiavimo žodynas, Vilnius. SG — Stownik geograficzny krolestwa Polskiego i innych krajow stowiariskich 1-15, Warszawa, 1880-1902. Syn — Synodus diocesana Vilnensis Ab Illuftri[fimo, Exellenti[fimo ac Revendiffimo Domino D. Michaele Joanne Zienkowicz Dei & Apostolice Sedis Gratia Episcopo Vilnensi In Ecclefia Cathedrali Sua, Vilnz, 1744. SPR II: — Scriptores rerum Prussicarum 2, Leipzig, 1863. Spruogis J. 1888: — leocpagpuueckiii cnoeapo Opeeneiū XKomoumckou semau XVI cmoatmis, cocTtaBjieHHBIN 10 40 aKTOBLIMb KHHraMb POCCieHCKaro 3eMcKaro cya ApxuBapiycoMb Bujiekckaro IleHTpanbHaro ApxuBa JIpDEBHHXb AKTOBbIXb KHHTbrybepuiit Bujiexckož, KoBenckož, I'pomHeHckoit-u Munckoit MHBaHoM5 SIKOBJIEBHYUEMb Crnporucoms, BuibHa. Strazdas A. 1991: Giesmės svietiskos ir šventos. Faksimilinis leidinys, Vilnius. 202 Subačius G. 1997: Sedos Švč. Sakramento brolijos XVIII a. lietuviškas Jono Domaševičiaus tekstas. — Seda. Žemaičių praeitis 5, Vilnius, 64—71. Subačius G. 1998: Žemaičių bendrinės kalbos idėjos Vilnius. Širwids 1929: Širwids. Punktay sakimu (Punkty kazan) ... von Dr. Franz Specht, Gėttingen. Universitas 1991: Universitas lingvarum Litvanie, Vilnius. Uwogos 1823: Uwogos ape ižganimu duszios katras unt garbes Pona Diewa ir pažitka dwasiszka iždawie Jo milsta® Kunigas Mikota Smolski Kanounikas Wilnious, Dziekonas, Klebonas Swedasu, Vilnius. VaitiekinassS. 1994: Lietuviškos kartografijos istorijos bruožai. — Lietuvos mokslas 2/1(2), Vilnius, 32-42. Vanagas A. 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius. Wilno 1841: — Wilno od początkow jego do roku 1750 3, Przez J. 1. Kraszewskiego, Wilno. Vizitacija 1998: — Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579), Vilnius. Volter E. 1901: — Cnucku nacenennbix> memes Cysaskckou eybepnuu Kak mMamepians Ona ucmopuko-amuozpagpuueckol eeoepaguu Kpaa, Caukrnerepoyprs, 1901. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika, Vilnius. Zinkevičius Z. 1987: Lietuvių kalbos istorija 2, Vilnius. Zinkevičius Z. 1988: Lietuvių kalbos istorija 3, Vilnius. Zinkevičius Z. 1990: Lietuvių kalbos istorija 4, Vilnius. LITAUISCHE FORMEN DER OIKONYME IN DEN NICHT LITAUISCHEN OUELLEN DES 16.-19. JAHRHUNDERTS Zusammenfassung Im vorliegenden Beitrag werden die Oikonymie in den nichtlitauischen Ouellen des 16.-19. Jh. untertsucht: ihre Entstehung, Verbreitung, Schreibung und ihr Gebrauch. In PreuBen sind derartige Formen bereits um 1540 belegt. In Litauen liegen sie in den Urkunden aus dem letzten Viertel des 16. Jh. vor. In den preuBischen bzw. litauischen Quellen des 16. Jh. sind. cca 200 unterschiedliche litauische Formen der Oikonyme belegt, warend in denen des 17.-18. Jh. an 1000 zu finden sind. Noch reicher an Belegen ist das 19. Jh. Vielzahlige litauische Formen sind in den Registerbinden der katholischen Kirchen (cca 800 unterschiedliche Oikonyme) belegt. Litauische Formen der Oikonyme sind in allen Gebieten verzeichent, in denen vormals die litauische Sprache gebriuchlich gewesen ist. Die litauischen Formen der Oikonyme sind aufs engste mit denen der Antroponyme verbunden, die bereits im 16. Jh. hiufig aufgezeichnet wurden. Man nimmt an, daB das Vorliegen von litauischen Formen in den nichtlitauischen Quellen des 16. Jh. mit der Tatigkeit von litauischen Schreibern in den Kanzleien zu erklaren ist. Das 16. Jh. bedeutet einen Umbruch in der Schreibung der Oikonyme, denn in jener Zeit wurde verzichtet — wenigstens teilweise — auf die 250-jahrigen Traditionen der Germanisierung (in PreuBen) bzw. Slawisierung (in Litauen nach ostslawischem Vorbild) der litauischen Oikonyme und begann die bei den Litauer gebriuchlichen Formen der Oikonyme aufzuzeichnen. Im Beitrag werden die Kriterien der litauischen Oikonymformen festgesetzt: wichtig ist, daB die Morphologie der aufgezeichneten Form beibehalten wird, da8 in der aufgezeichneten Form keine Buchstabenverbindungen vorliegen, die aus phonetischer Sicht dem litauischen Lautsystem nicht entsprechen und die Slawisierung oder Germanisierung der aufgezeichneten “ Turbūt korektūros klaida. Turėtų būti milysta ar milista. 203 Formen widerspiegeln. Litauische Formen der Oikonyme liegen in folgenden Fillen vor: Anmaiimpucs 1584 = *Antaitris; Zaséianek Antarasztas 1731 *Antarastas; de Awizieniu 1769 = *AviZieniy, AviZiéniai; Budupis 1539 = *Biadupis; Dubinikas 1898 = *Dub'in‘i-kas, Dubinifikas: Dumczus 1744 = *Dumcus, Dumcai u. a. Manche phonetische Eigenheiten des Litauischen spiegeln sich in der litauischen Formen der Oikonyme nicht wider wegen der unvollkommenen Schreibweise. Die litauischen Formen der Oikonyme, die in den historischen Urkunden vorliegen, werden verglichen mit Wortern aus manchen altlitauischen Schriften und gemeinsame GezetzmaBigkeiten der Schreibung festgestellt. Von diesen GestzmiBigkeiten ausgehend, werden gewisse Schreibungen der Oikonyme, die friiher als slawisiert galten, aus einer anderen Sicht betrachten. Die litausichen Formen der Oikonyme sind wichtig fiir die Geschichte der litauischen Sprache und die historische Dialektologie, weil sie mundartliche Eigenheiten der litauischen Gebiete, die keine alten Schriftdenkmaler besitzen, fixieren. 204