Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LITUANA LINGUÍSTICA QUESTÕES XLI (1299) Marija RAZMUKAITĖ Instituto da Língua Lituana, Vilnius OICÔNIMOS SUFIXAIS DERIVADOS DE ANTROPÓNIMOS E DE DESIGNAÇÕES APELativas DE PESSOAS Neste artigo são apresentados e analisados todos os oicônimos sufixais da Lituânia de um tipo de formação — derivados de antropónimos e de designações apelativas de pessoas. Sobre as tendências gerais de formação desses oicônimos já se escreveu“. Também foram analisados com bastante pormenor os oicônimos sufixais de outros tipos de formação — derivados de apelativos, derivados de hidrónimos, ou nomes de águas, e derivados de outros oicônimos“. A investigação de todos os oicônimos formados por este processo, isto é, dos sufixais, foi realizada e sintetizada pela autora deste artigo na sua tese de doutorado. dissertação”. O abundante material de oicônimos analisado no artigo (cerca de 4800 unidades) está ligado por dois processos internos: a transonimização (isto é, a passagem de um onímio, neste caso — um antropônimo, para a classe dos topônimos) e a toponimização (isto é, a passagem de um apelativo, neste caso — uma denominação de pessoa, para a classe dos topônimos). Esses processos não determinaram a formação nem a estrutura dos oicônimos na língua lituana. Com efeito, tanto os antropônimos como as denominações de pessoas que têm possibilidades potenciais de se tornarem antropônimos podem ser reunidos num único grupo com base no uso dos mesmos sufixos na formação de oicônimos a partir deles. Na formação dos oicônimos em questão foram utilizados 38 sufixos. Essa quantidade relativamente pequena de sufixos mostra que alguns deles são muito produtivos. As palavras de base dos oicônimos sufixais — antropônimos e denominações apelativas de pessoas — são variadas e estratificadas. Por isso, ao estudar os oicônimos, procurou-se destacar também os principais tipos de antropónimos neles ocultos, avaliando-os do ponto de vista da origem e da estrutura. Precisamente por isso, os oicônimos são apresentados em determinados grupos, distinguidos de acordo com as suas palavras de base. São eles: "Razmukaitė M. Oicônimos da RSS da Lituânia de formação sufixal derivados de antropónimos. —Trabalhos da Academia de Ciências da RSS da Lituânia. Série A 2(83), 1983, 146-153; Razmukaitė M. Oicônimos lituanos derivados de antropónimos por meio de sufixos. —Baltistica 32(1), 1997, 111-116. *Razmukaitė M. Nomes de lugares habitados da RSS da Lituânia, de formação sufixal, derivados de hidrónimos. —Questões de linguística lituana 21, 1981, 199-205; Razmukaitė M. Oicônimos apelativos da RSS da Lituânia de formação sufixal. —Trabalhos da Academia de Ciências da RSS da Lituânia. Série A 3(104), 1988, 88-104; Razmukaitė M. Oicônimos da Lituânia derivados de outros oicônimos. —Lituanística 2(6), 1991, 53-60. *Razmukaitė M. Oicônimos sufixais da Lituânia, Vilnius, 1998 (manuscrito conservado no ILL). 159 1) derivados de iš antropónimos lituanos antigos de dois radicais; 2) derivados de iš antropónimos apelativos (de alcunhas) (entre jų ir abreviações de antigos antropónimos de dois radicais)» e de denominações apelativas de pessoas; derivados de 3) antropónimos iš cristãos*; derivados de 4) antropónimos iš não cristãos de outras línguas. No artigo, foram excluídos os oicônimos sufixados pelos formantes su -aičiai, -ėnai, -oniai, -onys, -ūnai, pluralia tantum, de género, derivados de antropónimos com os sufixos -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, por exemplo: Adomaičiai, aldeia < Adomaitis; Bitėnai, aldeia < Bitėnas, Kulionys k. < Kulionis; Norkiinai k. < Norkiinas ir pan.’ Os oicônimos no artigo são apresentados em grupos enumerados; o dentro deles, — segundo a ordem alfabética dos sufixos. Assim, destacam-se melhor os lexemas antroponímicos (de origem lituana, não lituana etc.), a sua disseminação na Lituânia e quais sufixos são mais frequentemente utilizados na formação de oicônimos a partir dos lexemas de um ou outro grupo. Parte dos oicônimos, devido à origem não inteiramente clara do antropónimo- -base, pode ter sido incluída num grupo de derivados inadequado. Nestes casos, a sua interpretação alternativa é apresentada nas notas de rodapé. Para determinar os lexemas dos oicônimos sufixais, baseámo-nos sobretudo no „Dicionário dos apelidos lituanos“, nas fontes de K. Būga, K. Kuzavinis e B. Savukynas, A. Salys, Vanagas, Zinkevičius, Butkus, entre outros. A. Z. A. ir fontes". 1. Derivados de antropónimos lituanos antigos de dois radicais Neste capítulo são analisados os oicônimos sufixais cuja raiz antroponímica provém de antigos nomes lituanos de dois radicais, que funcionaram na Lituânia até à introdução do cristianismo e ao afluxo dos nomes de batismo. No seu repertório de nomes lituanos, como em toda a Europa, aparentemente havia muitos e variados; uma parte considerável deles chegou também aos nossos dias®. * Sobre estes nomes próprios, cf. Jonikas P. Nomes próprios e topônimos. —Enciclopédia Lituana 15, Boston: Editora da Enciclopédia Lituana, 1968, 557; Maciejauskienė V. Nomes monorradiculares de origem lituana no século XVI. —Trabalhos e dias 4(13), 1997, 112-133. S Sobre o termo nome cristão, cf. Kuzavinis K., Savukynas B. Dicionário da origem dos nomes lituanos, Vilnius: Mokslas, 1987, 35; Šmatavičiūtė D. Nome cristão e nome de batismo. —Língua lituana: Pesquisadores e pesquisas. Teses das comunicações da conferência dedicada a Jurgis Gerulis, 20—22 de outubro de 1993, 1993, 29. ® Tais oicônimos foram discutidos detalhadamente em artigo anterior —ver: Razmukaitė M. A disseminação na Lituânia de oicônimos derivados de nomes pessoais com sufixos patronímicos. —Questões da linguística lituana 32, 1993, 133-165. "Cf. Dicionário de sobrenomes lituanos 1, Vilnius: Mokslas, 1985 (doravante —LPŽ I); 2, Vilnius: Mokslas, 1989 (doravante —LPŽ II); Būga K. Sobre os nomes pessoais lituanos. —Escritos selecionados 1, Vilnius: Editora Estatal de Literatura Política e Científica, 1958, 201-268; Kuzavinis K., Savukynas B. Dicionário da origem dos nomes lituanos, Vilnius: Mokslas, 1987 (doravante —LVKZ); Salys A. Escritos 2, Nomes próprios, Roma: Academia Lituana de Ciências Católicas, 1983; Vanagas A. Os nossos nomes e apelidos, Vilnius: Mokslas, 1982; Zinkevičius Z. Antroponímia lituana, Vilnius: Mokslas, 1977; Butkus A. Alcunhas lituanas, Kaunas: Aesti, 1995. 5 Cf. Vanagas A. Os nossos nomes e apelidos, 18 e seguintes. ; 64—66. 160 Isto é confirmado ir pelo facto de que entre os apelidos lituanos há muitos que são derivados destes nomes pessoais. iš Segundo alguns investigadores, nas línguas bálticas terá havido cerca de [—] radicais iš de nomes antigos de dois elementos, a partir dos quais eram formados os nomes; até aos nossos 200; dias não chegaram tantos, embora não jų tenha sido registado um inventário nem uma circulação exatos dos elementos. -ava. Algird-ava k. Pn : Algirdas“; Beinor-ava k. Rd : Beinoras, Beinoris; Daugin-ava k. Kš : Daūginas, Dauginas; Daunor-ava k. Ins : Daūnoras, Daunoras; Jagél-ava k. Jon : Jagėla; Libert-ava k. Mt : *Libertas (< Lybartas); Mantvyd-ava k. : Manitvydas; Vaisvyd-ava k. Kn : Vaisvydas. -avas. Algird-avas vs. Svné : Algirdas. -izna. Lemantau-ciza vs. St (< *Leimantau-¢izna) : Leimantas. -ina. Jogal-ina k. Prn (< *Jogel-ina) : Jogela. -inas. Jugal-inas k. Kš (< *Jugail-inas) : Jugdila. -iné. Skirgail-iné k. Kdn: Skirgaila, Skirgailis; Vytaut-iné k. Kdn: Vytautas. -yné. Vaisvil-yné k. Ps : Vaisvilas, Vaišvila. -iské. Aminén-iské k. Ign (?< *Eiminén- -iske): *Eiminénas, cf. Eimanas, Eidminas; Argird-iske k. Svné (< *Algird-iské): Algirdas; Arvyd-iske k. Mžk, SI: Arvydas; Bavain-iské vs. Svné (< *Byvain-iske): Byvainis; Beinor-iské k. Sl: Beinoras, Beinoris; k. Buivyd-iské. Sl: Buivydas, Buivydis; k. e vs. Buivil-iské. Ign: Buivilas; k. Bukarit-iské. Klm: Būkantas, Bukantis; k. Būtrim-iškė. Pn: Butrimas; k. Daūbar-iškė. Ign, vs. Svné: Daūbaras, Daubaris; k. e vs. Daugél-iské. Klm: Daugėla, Daugėla; k. Daujot-iské. Mt, Svné: Daujétas; k. Daukirit-- iskeé. Klm: Daukiritis; Daunér-iské k. Ins: Daunoras; Galvyd-iske k. Klm: Galvydis; Gatait-iské k. Sl: Gataiitis; Gédgaud-- iské k. Trg, Gedgaud-- iskeé k. Rs: Gédgaudas; Gedmin-iské k. Sll: Gedminas; Gembut-iškė k. Klm: Gembutas; Getaut- -iškė k. Klm: Gétautas; Gimbeét-- iské k. Akm: *Gimbetis, plg. Gimbutas, Gimbutis: aldeia Girkant-iškė. Tl: Girkantas; aldeia Gifmant-- iské. Tl: Girmantas; aldeia Girvyd- -iske. Zr: Girvydas; aldeia Jagmin-iskeé. Klm: Jagminas; aldeia Jogel-iske. Klm: Jogela; aldeia Jogmin-iskeé. ŠI: Jogminas; aldeia Joriid-iské. Rs: Jorūdas; aldeia Josūd-iškė. Sli; Josūdas; Kybart-iske k. Klm, Sl: Kybartas; Kimbar-iske k. Ign: Kimbaras; Kimbart-- iškė k. Zr: Kimbartas; Mažvil-iškė 2 k. Ign: Mažvilas; Narbut-iškė k. Pln: Narbutas; Neimant-- iškė k. Sl: Neimantas: Orvyd-iškė k. SII: Orvydas; Ringėl-iškė k. Lzd: *Ringéla, plg. Ringdila, Rimgdila; Skirmant-iské k. Rs, Skifmant-iské k. Tl: Skirmantas; Skuivyd-iskeé k. Tl: Skurvydas; Titvyd-iske k. Kim (sen. šaltiniuose Tilvydiské): *Tilvydas, plg. Tilvytis; Toliot-iskeé k. Ign: Toliotas; Vaiksnor- -iske k. Lzd: Vaiksnoras; Vytart-iske k. Klm: Vytartas; Vytaut- -iske k. Lzd: Vytautas. ? * Cf. Kuzavinis K., Savukynas B. Dicionário da origem dos nomes lituanos, 25, 26. 10 No texto, nomes, sobrenomes e apelidos não são diferenciados, uma vez que o estatuto do nome e do sobrenome no momento da formação do oicônimo pode ainda não ter sido claramente definido. 161 -iškės. Beinor-iškės vs. V : Beinoras; Būivyd-iškės k. V : Būivydas; Butrim-iškės k. Al, Prn : Butrimas; Darbūt-iškės k. Trak : Darbutas, Darbutis; Daubar-iškės 2 k. Zr : Daubūras, Daubaris; Daugird-iškės k. Trak : Dangirdas; Daujot-iškės k. Al, Prn : Daujotas, Daunėr-iškės vs. An : Daunoras; Davain-iškės k. Al : Davainis; Eitmin-iskes k. V : Eitminas; Gaštaut-iškės k. Trak : Gastautas; Geistar-iškės k. Al : Geistaras; Gendvil-iškės k. Akm : Gendvilas; Gineit-iškės 2 k. Trak, k. V : Gineitis, Gineitas; Giriot-iskes k. Prn : Giriota, Giriotas, cf. Girjotas; Girvyd- -iškės k. Zr : Girvydas; Jogėl-iškės k. Trak : Jogėla; Jovain-iškės k. Ut : Jovainas; Jovaiš-iškės k. Trak : Jovaišis, Kalbut-iškės k. Rk, Zr : *Kalbutas, plg. Kalminas; Kariot-iškės k. Trak : Kariotas, cf. Karijotas; Lauksmin-iskés k. Rs : *Lauksminas, cf. Liauksminas; Liubart-iškės k. Al : Linbartas; Mangėl-iškės vs. Šlčn : Mangéla; Mantvil-iskés k. Šlčn : Mantvilas; Narbut-iškės vs. V : Narbutas; Norgel- -iškės k. Al : Norgelas, Norgélas; Norvyd-iškės k. Vin : Norvydas; Norvil-iskes k. Šlčn : Norvilas, Norvila; Pervain-iškės k. V : Pervainis; Pervien-iškės k. Švnč : Pervičnis; aldeia de Ramavyd- -iskes Ut: Ramavydas; aldeia de Rokant-iškės V: *Rokantas (?< *Rakantas, < *Ram-kantas); aldeia de Sangėl-iškės Šlčn: *Sangėlas, cf. Sangalas; aldeia de Sangin-iškės, Šlčn: Sanginas; aldeia de Sirvyd-iškės, V: Sirvydas, Sirvydis; aldeia de Skirmant-iškės, Trak: Skirmantas; aldeia de Strimyl-iškės, Akm: *Strimyla (< Strimila); aldeia de Sūrgant-- iškės, Kš: Sūrgantas; aldeia de Sutart-iškės, KS: *Sutartas, cf. Santaras, aldeia de Vanžad-iškės, Al: *Vanžadas, cf. Vonžadas; Aldeia de Vytaūt-iškės. Al: Vytautas. -iškis. Aldeia de Algird-iškis. Pn: Algirdas; Aldeia de Barvain-iskis. Rk: Barvainis; Beinor-iskis k. Rd, Beinor-iskis k. An: Beinoras, Beinoris; Aldeia de Būgal-iškis. Mlt: Bugalis (< Bugaila); Aldeia de Daubar-iškis e 2 vs. Sr: Daubaras; Aldeia de Daugél-iskis. Pn, Ukm: Daugėla; Davain-iskis k. Rk: Davainis, Dévain-iskis k. Pkr, Dovain-iskis k. Mlt: Dévainis; Egerd-iskis k. Brz (< *Eigerd-iskis, *Eigird-iskis): Eigirdas; Eibut-iskis k. Zr: Eibutas, Eibutis; Eimant-iskis k. Ukm: Eimantas; Gelbut-iskis k. Ukm: Gelbutas; Gelgaud-iskis mstl. Sk: Gelgauda; Gintvil-iskis vs. An: Gintvila; Kantrim- -iskis k. Kp, SI, Sr: Kantrimas; Kimber-iskis k. Zr: Kimbaras; Lement-iskis k. Ut: *Lementas, *Lemantas (< Leimantas); Mantagdil-iskis k. Brz: *Mantagailas, plg. Mantautas; Mantvyd- -iskis k. Brz: Mantvydas; Mantvil-iskis k. Kdn: Mantvilas: Narbit-iskis k. Zr: Narbutas, Narbutis; Narvyd-iskis k. St: Narvydas, Narvydas; Radvil-iskis, aldeia de Ign, cidade. Rd: Radvila, Radvilas, Rimgaud-- iskis, aldeia de Rk: Rimgaudas; Sirvyd-iskis, aldeia de An. Cf.: Sirvydis; Sūngail-iškis, aldeia de Ut: *Sūngaila, cf. Sungaila, Sangdila; Survil-iskis, cidadezinha e aldeia de Kdn, aldeia de An, Pn: Survila, Survilas; Suvain-iskis, aldeia de Kp, Suvain-iskis, cidadezinha. Rk: Sūvainas; Vaisgel-iskis 2 vs. Ukm: *Vaisgėla, plg. Vaizgéla; Vyliaud-iskis k. An: Vyliaudas. -iskiai. Arvyd-iskiai k. Klp: Arvydas; Asmon-iskiai k. Sk: Ašmonas; Biriét- -iškiai k. Rd: Birieta (< Bir-jotas)'"; Bugail-iskiai k. Kp: Bugaila, *Bugailis; Bui- "1 Assim šį explica avd. explica K. Būga zr. — Būga K. Escritos selecionados 1, 239. Mas avd. pode ser de outra ir origem, isto é, — provenieiš nte dos polacos ou dos k. (cf. LPZ I 263). 162 alemães vyd-iškiai k. Rk : Buivydas, Buivydis; Butrim-iskiai k. Al : Butrimas; Darbut-iškiai k. Rs : Ddrbutas: Daubar-iskiai k. Mlt, Ukm, vs. Mlt : Daūbaras, Daubaras; Daugėl- -iškiai vs. An, Daugėl-iškiai k. Rs, Šk : Daugėlas, Daugėla, Daugėla; Daūgerd- -iškiai k. Sk (< *Daugird-iskiai) : Daūgirdas, Daukant-iškiai k. Šk : Daūkantas, Daukanitas; Daumanit-iškiai k. Ukm : Daūmantas, *Daumantas; Domant-iskiai k. Ukm : Domantas; Eibar-iskiai k. Rd : Eibaras, *Eibūras; Eidint-iškiai k. Klm : Eidintas: Eidmin-iskiai k. Rk : Eidminas, *Eidminas; Eimin-iškiai k. Brž : Eiminas, *Eiminas; Geister-iskiai 2 k. Vlkv (< *Geistar-iškiai) : Geistaras; Gelgud- -iškiai k. Rs : Gelgudas (< Gelgaudas); Jagmin-iskiai k. Kn : Jagminas; Jaugel- -iškiai k. Jon: Jaugela; Jogél-iskiai k. Sk: Jogéla, Jogéla, Jogeélas; Kybart-iskiai vs. Ukm : Kybartas; Laukmin-iskiai k. Kp : *Laukminas, plg. Laūksminas; Lauksvyd- -iskiai, aldeia. Em Kn: Laūksvydas; Lemant-iskiai, aldeia. Em Jrb: *Lemantas (< Leimantas); Liogdil- -iskiai, aldeia. Em Kdn: Liogdila; Mantagal-iskiai, aldeia. Em Sr: *Mantagalis (< *Matagailas), cf. Mantigdila; Mantart-iskiai, aldeia. Em Akm: Mantartas; Mantrom-iskiai, aldeia. Em Jon (< *Mantrum-iskiai): Maritrumas (< Mantrimas); Mantvil-iskiai, aldeia. Em Rd: Mantvila, Mantvilas; aldeia Milvyd-iškiai. Tl: Milvydas, Milvydas; aldeia Narvyd-iškiai. Brž: Narvydas; aldeia Norbut- -iškiai. Kdn: Norbutas; aldeia Rindaug-iskiai. Brž: Rindaugas; aldeia Sandar-iskiai. Brž: Sandaras; aldeia Sangail-iskiai. Jon: Sangaila; aldeia Santar-iškiai. Sr: Sdntaras:; aldeia Sungail-iskiai. Trg: Sungaila; Surgėl-iškiai vs. Sr: *Surgėla, cf. Surgela; Suvaid-iskiai k. RK: *Suvaidis, cf. Suvaidas; Svirgėl-iškiai k. Brž: *Svirgela, *Svirgėlas (cf. Svirbutas); Taūgin-iškiai k. Kdn: Taūginas; Uvain-iskiai k. Klm: *Uvainis, *Uvainas, cf. Uveinis; A aldeia de Vaistar-iskiai. Kn: *Vaistaras, cf. Vaistaras; A aldeia de Vaišvil- -iškiai. An, 2 aldeias. Klm: Vaišvilas, Vaišvila; A aldeia de Valmant-iskiai. Kn: Valmantas; A aldeia de Valmon-iskiai. Pn: *Valmonas, *Valmanas, cf. Valmontas; A aldeia de Vigant-iškiai. TI: Vigantas, Vygantas; A aldeia de Vytaūit-iškiai. Al: Vytautas; Zemantiškiai k. Pn (< *Žeimant-iskiai): Zeimantas, cf. Žemantauskas. -uva. Suvdrt-uva k. Klm: *Suvartas, cf. Sūvainas, Govartas; Resumindo a análise dos derivados deste subcapítulo, pode-se dizer que, para a formação de oicónimos sufixais a partir de antropónimos lituanos antigos de dois temas, são utilizados 12 sufixos (contando as variantes de ambos os géneros e do número: -ava, -avas, -Ččizna, -ina, -inas, -inė, -ynė, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -uva), dos quais 5 são de origem eslava (-ava, -avas, -Cizna, -ina, -inas). Contudo, com estes últimos foi formado apenas mais um derivado. A maior parte dos antropónimos de dois temas aqui apresentados está registada em várias das fontes anteriormente enumeradas (ver nota 7); outros podem ser derivados de antropônimos já conhecidos ou não estar registrados nas fontes, como: *Lauks-minas, *Mant-a-gailas, *Svir-gėla, *Su-tartas, *Sūn-gaila, *U-vainis, *Vais-gėla. 2. Derivados de antropônimos apelativos (alcunhais) (entre eles, também abreviações de antigos antropônimos bimembres) e de denominações apelativas de pessoas. Este é o maior grupo de derivados antroponímicos. Do ponto de vista da origem, suas palavras-- base — os antropônimos — surgiram, na maioria das vezes, de palavras comuns. Muitos deles 163 transformaram-se em sobrenomes, isto é, complementaram a classe de nossos sobrenomes atuais". Contudo, é preciso reconhecer que muitos antropônimos desse tipo, ocultos nos oicônimos, são apenas nomes do passado, que não chegaram aos nossos dias, ou desempenharam somente funções de alcunhas. Assim, a oiconímia, entre outras coisas, fornece uma quantidade considerável de material valioso relacionado a antropônimos históricos desaparecidos. -(i)anka. Liauk-ianka vs. Švnč: Lidukas, Liaūkus; Mazūr-anka k. Trak: Maziiras, Mazūra arba su etn. *mazūras, plg. mozūras“,; Sabal-ianka vs. Mlt: Sabalas, Sabalys. -(i)auka. " * Bacen-auka k. Jon: *Bacenas, Bacėnas (plg. sl. bacionas „gandras“); KarSin-duka k. Pn: *Karšinis, plg. Karšinskas, Karsys; Kamisar-auka vs. Ut: *Kamisaras, cf. Komisaras; Kisiel-iduka k. Mlt: Kisiélius; Kuk-auka vs. Kp: Kūkis, Kukys; Rag-auka k. Zr: Ragas; Rud-auka k. Trak: Rūdis, Rudys; Sakal-duka k. Zr: Sakalas; Sap-duka k. Zr: Sapas, Sapys; Tarn-auka, aldeia de Lzd: *Tarnas, cf. Tarnauskas; Žyd-auka, aldeia de Trak: etn. žydai, žydas (mas cf. Žydaitis, Žydėlis). -aunė. Rag-aunė, Kk. Sr: Ragas; Šauk-aūnė, aldeia de Ukm: *Saukas, *Saukys, cf. Šaukūnas. -(i)ava. Aldeia de Adinc-ava, Trak: *Adincius, cf. Adinčius; Aldeia de Baltuš-ava, An: Baltūšis, Baran-ava vs. KS, Rk: Baranas, Baronas; Aldeia de Brazn-ava, SI: *Braznys, cf. Braznduskas; Aldeia de Dil-iava, Brz: Dilis, Dilys; Galin-ava vs. Mt: Galinis; Kamisar-ava k. An: *Kamisaras, plg. Komisaras; Karitn-ava k. Kdn: Kariinas; Kaunat-ava k. Tl: *Kaunatas, plg. Katinas, Kaunéckas, Kaunditis; Ker-ava k. Pn: Kéras, Kerys; Krekenava" mstl. Pn: Krékenas; Labiin-ava k. Kim, Kn, Sr: Labiinas; Lavar-ava k. Trak: *Lavaras, plg. Levaraiiskas, Leveris, Léveris; Led-ava k. Sl: Lédas: Ling- -ava vs. Rk: Linge, Lingys ir pan. ; Makst-ava k. Jon: Makštis, Makštys; Marg-ava k. Kn, Mrj, Sk: Margis; Pelut-ava k. Kdn: Pelutis; Pérnar-ava mstl. Kdn: *Pernaras, plg. Pernarduskas; Pin-iava k. Pn: *Pinis, plg. Pinas; Rag-ava k. Prn, Rk: Ragas; Rang-ava k. Trak: Ranga, Runga; Ras-ava k. KS: Rasys; Rask-ava k. Brz: 12 Plg, Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 68-72. 13 As palavras comuns da língua lituana e as explicações de seus significados são apresentadas principalmente a partir dos volumes do acadêmico „Lietuvių kalbos žodynas“: Lietuvių kalbos žodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969; 3-6: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7-9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10-15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996, 1997. 14 Sufixo de origem eslava; não se deve perder de vista também que alguns dos oicônimos aqui apresentados poderiam ser derivados de antropônimos eslavos terminados nos finais de radical -ev, -ov, formados com o sufixo -ka (nos oicônimos lituanizados, transformados em -auka). Cf. o sufixo -ka e seus derivados. Por outro lado, alguns desses oicônimos podem ser formas ligeiramente lituanizadas, simplesmente com todo o sufixo, de formações prontas tomadas das línguas eslavas (bielorrussa ou polonesa). 15 Quanto à origem, cf. A explicação de A. Vanagas —ver Vanagas A. Nomes das cidades da Lituânia, Vilnius: Mokslas, 1996, 110-113. 164 Raškys, Raskus; Rasn-ava k. Kn : Rašnys; Ruž-iava k. Trak : Ruzys; Sirat-ava k. Zr : *Sirata, cf. Siratavicius, Sirota, Šapin-ava vs. Kš : *Šapinis, cf. Šapinskas; Tarn-ava k. Rk : *Tarnas, *Tarnys, cf. Tarnduskas; Tylin-ava k. Brž : *Tylinas, cf. Tilinas, Tyla. -(i)avas. Cib-avas k. Mrj: Cibas; Gadūn-avas mstl. Tl: Gaūdūnas (cf. b. ž. gadotis „cuidar, procurar; encontrar“); Galin-avas'® vs. Ign: Galinis; Gulbin-avas, aldeia de Mrj: Gulbinas; Kamunt-avas, aldeia de Ign: *Kamuntas, cf. Kamuntavicius; Kazak- -avas, aldeia de Ign: Kazakas; Kazl-avas, aldeia de Mrj: Kazla; Kirkil-iavas, aldeia de Mrj: Kirkilas, Kirkilas; Lek-avas, aldeia de Rs: Lékas, Lekys; Sabal-iavas, aldeia de Mrj: Sabalys, Sabalius; Zebenk-avas k. ir vs. Tl : *Zebenka, cf. Zibenka. -¢izna. Butkau-c- ¢izna al. Mlt: Butkduskas; Gaidalau-- cizna al. Mt: *Gaidalduskas, cf. Gaidélis; Grebliau-- cizna k. Sr: Grebliduskas; Meskaus- -cizna k. Svné: Meškauskas: Rinkau-cizna k. Trak: Rinkduskas; Rutov-¢izna k. Svné: *Rutovskis, cf. Rutavicius; Saplau-¢izna k. Zr: *Saplauskas, cf. Saplys. -enka. Gudz-énka k. Kš: *Gudzius, GudZius, cf. Gudas, Gudzinskas. -iena. Gud-iena k. KS: Gudas ou etn. gudai, gudas. -ija. Augiin-ija k. Sr: Augiinas; Maskol-ija.k. Sil, Maskol-ija k. Ps: Maskolis, Maskolius ou etn. máscara “russo”; Os-ija, aldeia de Vlkv: Osis (< Uosis?); Skrip-ija, aldeia de Pn: *Skripas, cf. Skripūkas; Šilv-ija, aldeia de Ign: Šilva. -inė. Akmensk- -iné, aldeia de Pln: Akmėnskis; Ausr-iné, aldeia de Rs, Vrn: Aušra; Aviž-inė k. Mrj, Zr: Aviža; Bar-iné k. Pn: Barys; Baron-iné k. Rk: Baronas; Berag-inė k. Vikv: *Beragis (cf. b. ž. berūgis „quem não tem chifres“- ); Bimbil-inė k. Trg: *Bimbilas (cf. b. ž. bimbilas „chicote; mosca-dos-cavalos; pequeno agricultor, habitante de choupana®); Blus- -inė k. V: Blūsis; Burb-inė k. Jrb: Būrba; Cibul-iné k. Zr: Cibūlis; Ceveryk-- iné k. Ign: *Čeveryka (cf. b. ž. sl. čeveryka „sapato- “); Degut-iné'’ k. Mlt, Degut-inė k. Sk: Degūtis; Geguz-iné k. Jon, Kš, Pn, Rd, vs. Kn, Mlt, Pn, Ukm, V: Gegužas, Gegūžis; Gelež-inė k. An: Gelėžė, Gelėžius; Gerv-iné k. Rs: Gėrvė; Giedrait-- inė k. Pn: Giedraitis; Gudausk-- inė k. Klm: Gudauskas; Gud-iné k. Mrj: Gūdas ou etn. gudai, gudas „baltarusis“; Gudul-iné k. Sr: *Gudūlis, plg. Gudulévicius; Gumb-iné vs. k. Klm, Rk: Gumbis; Kašėl-inė k. Mlt: Kasélis; Katin-iné k. Pn: Katinas; Kauk-iné k. Kš: Kaitkas; Kazok-inė k. Ign: Kazokas; Kern-inė vs. V: Kerna, Kernys; Kervel-inė k. Zr: Kérvelis; Kiev-inė k. Mrj: Kieva; Kirz-inė vs. V: *Kirza, *Kirzas (plg. b. ž. kirza „keverza“); Klapat-inė k. Jrb: Klapata, Klapatas; Kleveck-inė k. Pn: Klevecka; Kruop-inė k. Sl, vs. Mlt, Mj, Ps, Kruop-inė vs. Sr: Kruopa, Kruopis; Kuks-iné k. Skd, Trg: Kuksa; Kukst-iné k. SII: Kuksta, Kūkštas; Kunigaikst-iné k. Trak: Kunigaikštis; Kunig-iné k. Krkn: kunigas, *Kunigas, plg. Kunigditis, Kunigėlis; Lapūk-inė k. Kš: Lapiikas; Liūl-inė vs. Švnč: Liūlys; Lukš- -inė k. V: Lukša; Luob-iné, aldeia. Compare: *Luoba, *Luobas, Luobikis; Medekš-inė 19 O topônimo também pode estar relacionado com o substantivo feminino v. Galina. 17 O topônimo também pode estar relacionado com o adjetivo degūtas. Medeksa; Mešker-inė 165 k. Rs : Klm, Prn, Rk, Šlu. — Povoado de Medekša, aldeia de Mešker-inė. Comparar: *Luoba, *Luobas, Luobikis; Medeksa; Mešker-inė. Klm, Prn, Rk, Šlu. — O topônimo pode estar relacionado também com o substantivo feminino v. Galina. O topônimo pode estar relacionado também com o adjetivo degūtas. O texto contém referências a Oikonimai e formas possivelmente dialetais. Compare as formas citadas. Povoado Medekš-inė, Mešker-inė, Klm, Prn, Rk, Šlu. Luob-iné, k. Kn: *Luoba, *Luobas, plg. Luobikis; Medekš-inė 19 Oikonimas gali būti sietinas ir su mot. v. Galina. 17 Oikonimas gali būti siejamas ir su b. ž. degūtas. Medeksa; Mešker-inė Klm, Prn, Rk, Šlu. — Luob-iné, aldeia. Compare: *Luoba, *Luobas, Luobikis; Medekš-inė 19 O topônimo também pode ser associado com o substantivo feminino v. Galina. 17 O topônimo também pode ser associado com o adjetivo degūtas. Medeksa; Mešker-inė; Klm, Prn, Rk, Šlu. Oikônimo pode ser relacionado tanto a formas femininas quanto a termos adjetivais. Adicionam-se as variantes e referências indicadas. Luob-iné k. Kn: *Luoba, *Luobas, plg. k. Luobikis; Medekš-inė 19 Oikonimas gali būti sietinas ir su mot. v. Galina. 17 Oikonimas gali būti siejamas ir su b. ž. degūtas. Medeksa; Mešker-inė Klm, Prn, Rk, Šlu : Mėškeris; Pagramd-iné k. Prn : *Pagramdis, plg. Pagrandis; Pakus-inė k. Mrj : Pakusas; Palš-inė k. Zr : Palšis; Patūš-inė 2 k. Mrj, Pataš-inė k. Prn, Sk : Patasius; Pavyd-iné k. Zr : Pavydis; Peléd-iné' k. Rs : Coruja; Pikel-iné vs. V : Pikelis; Popier-iné k. Slén, V : Papel; Prisieg-iné k. Ign : *Jura (cf. lit. jura «juramento, cônjuge»); Puid- -iné k. Kn : Puida; Pup-iné k. V : Pupa, Pupis; Ražūot-inė k. Jon : *Razuotis (cf. b. Z. raziiotas, -a „coberto de razai“); Rus- -ina k. K§ : Rūsas; Sakal-iné k. Šlčn, Trg : Sakalas; Sarg-iné k. Prn, V : *Sargas, cf. Sargiinas; Sidabr-iné vs. Ign, Ut, Rk, k. Sidabr-iné vs. Mlt: Sidabra, Sidabras; Skard-iné k. Jrb: Skardis, Skardžius; Skrand- -iné k. Jon: Skrandis, Skrandzius; Skruzd-iné k. S|: Skruzdys; Staig-iné k. Trg: Staigis; Stalilion-- iné k. Pn: Stalilionis; Strazd-iné k. Al, VIkv: Strazdas; Svirpl-iné vs. Ukm: Svirplys; Sdrk-iné k. ir vs. Bzr, Sark-iné k. Kim: Šarka, Sdrkis, Sarkys; Serél-iné vs. An: Serélis; Sern-iné k. Mrj: Séma, Sérnas; Sésk-iné k. Brz: Séskas; Slikt-iné k. Skd: Slikta; Spok-iné vs. V: Špokas; Totor-iné k. V: Totorius, Totoris arba etn. tártaros, tártaro; Vanag-iné k. Jrb, Mit, Pn, Ps, SI, V, Vikv, vs. Kim, Rd: Vanagas; Venger-iné k. Rk: Verigeris; Vidut-iné k. Svné: Viduta; Vyt-iné k. Sr, Ukm, vs. Ukm : Vitas; Zvyg-iné k. Ukm : *Zvygas, cf. Zvigditis. -yné. Bumbul-yné aldeia. Kdn: Bumbulis; Dauks-yné aldeia. Pn: Daukša; Dūdor-ynė aldeia. Pn: Ditdorius; Dzerkal-- yné vs. Brz: Dzérkelis, Dzérkelis (cf. sl. dzérkolas „espelho- “); Gaid-yné aldeia. Ps: Gaidys; Kuliauc-yné vs. Ps: Kulévicius, cf. Kulidauskas; Kumel-ynė“ k. Mit, vs. Svné: Kumelys; Lukst-yné k. Ps, V: LukStas; Mdrg-yné k. Trg: Margis; Prapuol-- yné k. Jon: *Prapuola, *Prapuolis, cf. Prapuolénis; Raizg- -ynė k. Rk: Raizgis, Raizgys; Sel-yné k. Rk: etn. sélis, sėliai; Stirbait-- yné k. Trg: *Stirbaitis, plg. Stirba, Stirbys; Suvalk-yné k. Mlt: etn. suvalkai „suvalkiečiai“; Saln-yné vs. Sk: Šalna, Salnius; Saltak-yné k. Rk: *Saltakis (< *Saltaakis < šaltas, -a+akis); Sestok-yné k. Rs: Šeštokas; Svilp-yné k. Pkr: Svilpa; Tutul-yné vs. Brz: *Tutulis, (cf. b. Z. tututis „uma ave da floresta desse tipo...; tūtlys, tututis®- ), cf. também Tutlys; Vaivad-yné vs. Brz: Vaivada, Vaivada. -inés. Degut-inés® k. Ut: Deguitis; Lak-inés k. An: Lakis, cf. Lakietis, Lakickas, Lékas: Sidabr-inés k. Mlt: Sidabras, Sidabras, Sidabra; Smulk-inés k. Rs: Smulka, Smulkys; Tūb-inės k. Sl : Tuba. -ynés. Gint-ynés k. Rk: Gintas, Gintys; Kump-ynés*' vs. An: Kumpis, Kumpys. -inis. Geguz-inis k. Rk: Geguzas, Gegūžis. -iniai. Biid-iniai k. Zr: Būda; Biig-iniai k. Brz: Būga; Ddrg-iniai k. Jnš: Dargis; Drag-iniai k. Akm: Dragas; Kadar-iniai k. Sk: Kadaras; Klab-iniai k. Mlt: Klabys; mstl. Krikliai. Ps: Kriklys; k. Kvietiniai Klp: *Kvietys, cf. Kvietelditis; Lyginiai 18 O topônimo também pode ser derivado do nome da ave pelėda. 19 É possível relacionar o oicônimo também com b. ž. kumėlė. *0 Os vv. também poderiam ser relacionados com b. ž. degūtas. 2! Também é possível uma interpretação diferente, relacionando os vv. com b. ž. kurnpas, -a «curvado para baixo». 166 k. Mlt : Lygys; Menk-iniai k. Sk : Menikis, Menikas; Plausk-iniai k. Pln : Plauska, Plauskis; Rūč-iniai k. Pkr : Rūčas, Rucys; Strok-iniai k. Ut : Strokas; Suk-iniai k. Ukm : Sikas: Sesk-iniai k. Vlkv : Šėškas, Séskus; Sirm-iniai k. Sl : Širma; Širv- -iniai k. Prn : Širvis, Širvys; Sisk-iniai k. Ign Šiška, : Šiškas; Šut-iniai k. V : Sutas; Trank-iniai k. Rs : *Tranka, *Trankys, cf. Trankduskas; Tremp-iniai k. Mrį : Trempas; Tūb-iniai k. Jnš : Tuba, Tubas, Tubis; Védar-iniai k. Ign : Vėdaras; Žvirbl- -iniai k. Pkr, Ps : Pardal. -iškė. Pepino-iškė k. Mrj, Sk : Pepino; Atkoč-iškė k. Zr : Atkocius; Augūt-iškė k. Ign: Augūtis; Aukštūt-- iškė aldeia. SI: *Aukštūtis, cf. Aukstiinas; Būč-iškė aldeia. Sll: Bačys, Bacius; Bajor-iškė aldeia. Lzd, cf. Švnč: Bajoras; Baland-iškė aldeia. Ign, Šlu: Balandis; Balč-iškė aldeia. Trg: Balčys, Balčius; Balčiulėn- -iškė, aldeia de Ign: *Balčiūlėnas, cf. Balčiūlis; Baldon-iské, aldeia de Švnč: *Baldonas, cf. Baldiinas; Baltak-iškė, aldeia de Tl: Baltakis; Baltas- -iškė, aldeia de Lzd: *Baltašius, cf. Baltasévicius; Baltėn-iškė, aldeia de Ign: Baltėnis; Baltiin-iské, aldeia de Svné: *Baltūnas, cf. b. ž. baltūnėlis “branco” ou esl. baltūnas “ovo não virada, ovo velho, paperas- ”; Bandar-iškė, aldeia de Svné: *Bandarius, cf. Bandaravicius; Barc- -iské, aldeia de Klm: Barcis, Barcys, Barcius; Bartėl-iškė”, aldeia de Zr: *Bartelis, cf. Bartas (< etn. bartas); Baron-iškė, aldeia de Švnč: Baronas; Bebrūl-iškė, aldeia de Mrj: *Bebrulis, cf. Bebravičius; Bekeln-iškė k. Ver: *Bekelnis, (cf. b. ž. bekelnis „quem está sem calças,... pessoa pobre, empobrecida, arruinada“); Beridor-iské k. Ign: Bendorius; Beriikšt-- iškė k. Sk: Beriikstis; Beržin-iškė k. Klm, Mrj: Beržinis; Bikion-iškė k. Klm: *Bikionis, cf. Bikas; Bik-iské k. V: Bikas; Bikn-iské k. Klm: Bikna, Biknius; Byl-iškė vs. Ign: Byla, Bylis; Bimber-iškė k. Ign: *Bimberis, plg. Bimbiras, Bimbiras; Birbil-iškė k. Akm, Birbil-iškė k. Jrb: Birbila, Birbilas; Biržin-iškė k. Ign: Biržinys; Bried-iškė k. SI: Briedis; Brūkt-iškė vs. Švnč (< *Brukšt-- iškė): Brūkštas, Britkstus; Būbl-iškė 2 k. SII, k. Šlu: Būblys; Būc-iškė k. ŠIl: Būcis, Bucys; Bučėl-iškė k. Mlt: Bučėlis; Būč- -iškė k. Mžk: Bučys, Būčius; Būdr-iškė k. Rs, Budr-iškė k. Ign: Budra, Budrys; Bujūt-iškė k. Ign: *Bujutis, cf. Buja; Bulot-iškė, aldeia de Lzd: Bulota, Bulotas; Bumbul- -iškė, aldeia de Šlu: Bumbūlis; Būrb-iškė 2, aldeia de Klm: Burba; Būrbl-iškė, aldeia de Švnč: Burblys; Būrč-iškė, aldeia de Klm: Burčys, Burcius; Būrkol-iškė, aldeia de Ign: *Burkolis, cf. Burkelis; Burn-iškė, aldeia de Klm: Burnys, Burnius; Būt-iškė k. Šl: Buta, Būtė, Butys; Būtk-iškė 2 k. Klm, k. Rs: Butka; Cijin-iské k. Lzd: *Cijūnas, plg. Cijūnėlis, Cijunditis; Čėk-iškė mstl. Kn: Čėkas; Čėsn-iškė k. Lzd: Čėsna, Česnys; Čigoniškė k. Zr: Cigonas arba etn. cigano; Čiūin-iškė k. Mrj: *Ciuinas (cf. b. ž. čiuinis „leitão“ ou esl. čiuinas, -a „bonito, limpo, asseado- “); Čižėl-iškė k. Zr: *Čiželis, cf. Čižas; Dailyd-iškė vs. Klm: Dailydé; Dūin-iškė k. SI, Dain-iškė k. Ign: Dainys; Daktar-iské k. Tl: Daktaras; Dangut-iškė k. Jrb: Dangūtis; Dapk-iské k. ŠIl: Dapkus; Dūarg-iškė k. Klm, SI: Dargis, Dargys; Dauks-iské k. Švnč: Daukša, Daukšys; Degūt-iškė 2 k. Ign, vs. Švnč: Degūtis; Kekal-iškė k. Šlu: *Kekalas, plg. Kikalas, Kikolys; Kerėl-iškė 2 k. TI: Kerélis; Kėr-iškė k. Ign, Švnč: Kėras; Keršėn-iškė k. Mlt: *Keršėnas, cf. Keršys; 22 Vv. também pode estar relacionado ao sobrenome Bdrtelis, derivado de um nome cristão (cf. LPZ I 203). 167 Pumpūt-iškis vs. St : Pumpūtis; Puodžiūl-iškis vs. Kp : Puodžiūlis, Puron-iškis vs. An : Puronas; Purp-iskis k. Rk : *Purpas (cf. b. ž. purpas ,,trapo, farrapo“); Purvin-iskis 2 k. Ut : Purvinis; Pusl-iskis k. Rk : Puslis; Pat-iskis k. Brz : Pitta, Pūtys; Putr-iskis k. Pš : Putra, Pūtris, Rad-iskis k. Kp, Rad-iskis k. An, vs., Ukm k. : Radis, Radys; Raugal-iskis k. Kp : Raūgala, Ratigalas; Raup-iskis k. MIt : Raupas, Raupys; Repén-iskis k. Zr : *Repenis (cf. b. Z. repénti „rėplioti“); Ribok- -iskis k. An : Ribokas; Rym-iskis vs. Pkr, k. Rd : Rymas; Rimš-iškis vs. Brz : Rimsa, Rimšas; Rugen-iskis k. Ut : Rugenis; Rigstel-iskis k. ir vs. Ut : *Rūgštelė ar *Riigstelis, cf. Rūkštėlė, Rūkštėlis ir etc. ; Ruk-iSkis k. An, Kn : Rūkas; Ruks-iskis vs. Kp : Rukša, Ruksys; Rudp-iskis k. Rk : Ruopas; Rupl-iskis vs. Rd : Ruplis, Ruplys; Sakal-iskis vs. Brz : Sakalas, Sakalis; Saldot-iskis vs. Ut : *Saldotas (cf. cf. saldotas „soldado- “); Saldut-iskis (< antigo Salgudiskis®®) cidadezinha Ut: *Salgudis (< b. ž. sala „aldeia“ e etn. giidas); Salin-iskis aldeia Mt: Salinis; Sartén-iskis aldeia An: *Sartenis, cf. Sartys; Sediin-iskis k. Mlt: *Sediinas (cf. b. z. sédiinas, seditnas „aquele que fica muito sentado- “); Senon-iskis k. An: *Senonis (cf. b. Z. senonis „ancião“) e outros (ao todo 340). -iskiai. Aitvar-iskiai k. Al: *Aitvaras, cf. Aitvarélis; Alkiin-iskiai k. Mlt: Alkiinas; Alavin-iskiai k. Rs: *Alavinis (cf. b. ž. alavinis, -ė „feito de estanho- “); Apeik-iskiai k. Jon: Apeikis; Atkoc-iskiai k. Kp: Atkocius; Aukstuol- -iskiai k. Brz: Aukstuolis: Aviz-iskiai k. Rd: Aviža, Avizius; Back-iskiai k. Vlkv: Backys, Backis; Bagot-iskiai k. Kdn: *Bagotas (cf. Slavic bagotas, -a „rico“), cf. Bagotditis; Bajor-iskiai k. Brz, Kdn, Kp, Lzd, Pn, Rk, Ut, 2k. Jon: Bajoras; Bakaler- -iskiai k. Zr: *Bakaleris (cf. Slavic bakaliorius „professor“; bakaleérija „escola primária- “); Baks-iskiai k. Vlkv: Baksa, Bakšys“; Balarid-iskiai k. Trg, Baland- -i5kiai k. Brz: Balandis; Balč-iškiai k. Ps: Balcys, Balčius; Balciiin-iskiai k. An, Balciiin-iskiai k. Vlkv: Balčiūnas; Balnél-iskiai k. Jrb: *Balnelis, cf. Balnis, Balnius: Balsėl-iškiai k. Sk: *Balselis, cf. Balsys; Bals-iškiai k. Krtn: Balsas, Balsis, Balsys; Baltén-iskiai k. An: Balténis; Baréiv-iskiai k. Jrb: *Bareiva, *Bareivis, cf. Bareika; Barkel-iškiai k. Mlt: *Barkelis, cf. Barkus“'; Baron-iškiai k. Pn, Rd, vs. Rd: Baronas; Barsiin-iskiai k. Kn: *Barsūnas (cf. b. ž. barsūnas „cordão para remendar as sandálias de casca“, cf. ainda barsas „texugo- “); Barūt-iškiai k. Mlt: Barūtis, Baūbl- -iškiai k. Ukm: Baublis, Baublys, Baubon-iskiai k. Mrj: Baubonis; Bern-iškiai aldeia. Brž: Bernys, Beinius; Berniūn-iškiai aldeia. Kp: Berniiinas; Bevard-iškiai aldeia. Mj: *Bevardis (cf. b. ž. bevardis, -ė „quem não tem nome“); Bil-iškiai aldeia. Klm: Bila, Bilius: Biršton-iškiai aldeia. Šlu: Birštona, Birštonas; Bliūdž-iškiai aldeia. Mrj: Bliūdžius; Bliūk-iškiai aldeia. Sk: *Bliūkas (cf. b. ž. bliūkas „obeso, corpulento“), cf. Bliūkis; Bliuv-iskiai aldeia. Sk: Bliūvas; Brazdon-- iskiai vs. Mt: *Brazdonas, plg. Brazdys; BriedŽr. 3 Lugares habitados da Lituânia, Kaunas, 1925, 435. 40 Estes avd. podem ser ir ne de origem apelidativa, o provenientiš es de línguas eslavas, cf. línguas, — cf. LPZ I 163. #1 Sobre a interpretação da origem desta abreviatura, ver a nota 28. 174 aldeia de -iškiai, Mj: Briedis; aldeia de Buiv-iškiai, Ps: Buivys, Būtivė; aldeia de Buld-iskiai, Jon: *Buldė, *Buldis (cf. b. ž. buldė «bola»); aldeia de Butėn-iškiai, Rd: Butėnis; aldeia de Būt-iškiai, Ukm, aldeia de But-iskiai, Ut: Buta, Bit, Butys; aldeias de Cigon-iškiai, Al, Jnš: *Cigonas ou etn. cigonai, cigonas „čigonas- “; Cipk-iškiai k. SII: Cipka, Cipkus; Ciūn-iškiai k. Mlt: Ciūnis (? < Cijūnis < *Tijūnis), plg. Tijūnas; Cebator-- iskiai k. Ukm: Cebatorius; Céc-iskiai k. Brz: Čečys; Cyp-iskiai k. Kp: Cypas; Ciiir-iskiai k. Sk: Ciiira; Civyl-iskiai vs. St: Civylis; Civ-iskiai k. Ut: Čivas; Ciz-iskiai k. Ign, Ps, vs. Mit, Ciz-iskiai 2 k. Vlkv: Čižas; Dailid-iskiai k. Mlt: Dailidė; Darguz-iskiai k. Akm: Dargūžis, Dargužys; Daūbak-iškiai k. S|: *Daubaka (?), cf. Dubaka; Déug- -iškiai k. Kp: Ddugis; Daitkn-iskiai 2 k. Pn, Daukn-iskiai k. Brž: Dauknys; Daiin- -iškiai k. Mlt: Daunys; Daus-iškiai k. Pkr: Dausa; Dauš-iškiai k. SI, Daus-iskiai vs. Pkr (?< *Daus-iskiai): Dausa; Deivon-iskiai k. Vlkv, Deivon-iskiai k. Mrj: *Deivonis, cf. Devonis (< *Dievonis, cf. b. ž. dievonis „filho de Deus“); Deveik-iskiai k. Kdn: Deveikis; Didziul-iskiai k. ir vs. An: Didziulis; Dijok-iskiai k. Jon: Dijokas; Dil-iskiai k. Rk: Dilis, Dilys; Dird-iskiai 2 k. Rs: Dirda; Dirzél- -iskiai k. Rd: *DirZelis, plg. Diržys, DirZis; Dyvil-iskiai k. Lzd: *Dyvilis (plg. sl. dywyti „stebėtis“); Drabuz-iskiai k. Jon: Drabužis; Drazd-iskiai vs. Sr: Drazdas; Druc-iskiai aldeia. Ps: *Drucas, cf. Druceika; Dibl-iskiai aldeia. Kp: *Diblys (cf. ž. dūblys, dūblis „aquele que tem uma barriga grande“), cf. Dublys; Dud-iskiai aldeia. Brz, Ps, Rk, Diid-iskiai aldeia. Sr: Dūda; Didor-iskiai povoado. Brž: Dūdėorius; Dūlk-iškiai aldeia. Klm, Pkr: Dūlka, Dulke; Dumš-iškiai aldeia. Rs: Dūmša, Dumšas; Dund-iškiai aldeia. Rk: Dūnda:; Dūob-iškiai aldeia. Sk: Dūoba; Dūon-iškiai aldeia. Vlkv: Duėonis; Džiūg-iškiai aldeia. Brž: Džiuga, Džiūgas; Eglin-iškiai 3 aldeias. Vlkv: Eglinis, Eglinas; Eižel-iškiai aldeia. Ut: *Eiželis, cf. Eižinas; Ėln-iškiai, aldeia de Kp: *Elnias, cf. Elnionis; Gabs-iskiai, aldeia de Jrb: Gabšys; Gaidėl-iškiai, aldeia de Kn, Gaidel-iškiai, aldeia de Jnš: Gaidėlis; Gailion- -iškiai, aldeia de Ps: *Gailionis, cf. Gailius, Gailiūnas; Gail-iškiai, aldeia de Skd, TI, vs. SI, Gail-iškiai, aldeia de Mt: Gailis, Gailius; Gaiž-iškiai, aldeia de Kp: Gaižius, GaiZys; Gam-iskiai aldeia Jon: Garnys, Garnius; Gavén-iskiai aldeia Rd: Gavėnas; Gėd-iškiai aldeia Rk: Gedys; Gedžiūnč- -iškiai aldeia Ps: Gedžiūnas; Gen-iskiai aldeia Brz: Genys, Gėnis; Giedrait- -iškiai vs. Ukm: Giedraitis; Gyl-iškiai 2 aldeias Šk: Gylys; Girsteik-- iškiai aldeia Rk: *Girsteikis, *Girsteika, cf. Girstautas; Gyv-iškiai, aldeia de Mrj: Gyvis; Gob-iskiai, aldeia de Vlkv: Gobas, Gobé, Gobys; Godiin-iskiai, aldeia de Mrj: *Godūnas (cf. b. ž. godūnas „tal cogumelo“), cf. Goda; Géstel-iskiai, aldeia de Šl: *Goštelis (< *Goštalas < Goštautas); Gram-iskiai, aldeia de Mlt: Grūmas- ** (cf. esl. grūmas „trambolho, pessoa de boca aberta; bolo alimentar“); Graž-iškiai, aldeia de Brz, Kp, Mrj, Rd, 2 aldeias de Sk, cidadezinha Vlkv: Gražys; Greitjon- -iškiai k. Akm: *Greitjonis (<b. ž. greitas ir avd. Jonas), cf. Greitjurgis; Kaun- -iškiai“ k. Mrj, Vlkv: Kaūnas; Kaūpin-iškiai vs. An: Kaupinis; Kaūp-iškiai k. Sk, VIkv: Kaūpas; Kavol-iskiai vs. Švnč: Kavėlis, Kavélius; Kazl-iškiai k. Kn, 2 Avd. também pode ser de outra origem —< alem. Grams, Gramms, pol. Gram (ver LPŽ I 700). Vv. também pode derivar de b. ž. kauniškis „habitante de Kaunas e dos seus arredores“. 175 Mit, Šr, Ukm, 3 k. Mrįj: Kazla, Kazlas; Kazok-iskiai k. Mlt: Kazokas; Keb-iskiai k. Jrb: Kébas: Kebl-iskiai k. Prn: Keblis, Keblys; Keliuot-iskiai k. Pkr, Ps: Keliuotis; Kelps-iskiai vs. Šr: Kelpsys, Kelpsius; Kernag-iskiai vs. An: Kernagis; Kers-iskiai k. Sk: Kérsis, Keršys; Kersul-iskiai k. Kp: Kersulis; Kiail-iskiai k. Brz: Kiaulys; Kidol-iskiai k. Mrj: Kidolius; Kiel-iskiai vs. Brz: Kielė; Kier-iskiai vs. Mt: Kiéras; Kild-iskiai, aldeia no distrito de Ukm: Kilda, Kilda; Kyl-iskiai, aldeia no distrito de Brz: Kylas; Kilp-iskiai, aldeia no distrito de Rk: Kilpys; Kindzel-iskiai, aldeia no distrito de Ukm: *Kindzelis, cf. Kindziulis (cf. b. z. kindzas „Skilandis“); Kirkil-iskiai, aldeia no distrito de An: Kirkila, Kirkilis; Kirkl-iskiai, aldeia no distrito de Zr: Kirklis, Kirklys; Kirvél-iskiai, aldeia no distrito de Ukm: Kirvéle, Kirvelis; Kisiel-iskiai aldeia Jon: Kisiélis, Kisielius; Kiūk-iškiai aldeia Trg: Kiukis, Kiukys; Klais-iskiai aldeia Tl: Klaisa, Klaisys; Klebon-iskiai aldeia Rd: Klebonas ou, em abreviação, klebonas; Kleiv-iskiai aldeia Rd: Kléiva; Klov-iskiai aldeia Zr: Kléva; Knybur-iskiai povoado Zr: Knyburas, Knyburis; Knit-iskiai aldeia An, Ukm: Knitas; Kojél-iskiai k. Brz, Mlt: Kojélis, Kojélé; Kopiist-iskiai, aldeia. Mit: Kopiistas; Koval-iskiai, aldeia. Kn: Kovalis; Kraken-iskiai, aldeia. Slu: *Krakenis, cf. Krūkė, Krakys; Krapil-iskiai, aldeia. Sr: *Krapilius (cf. esl. krapyti, «Slakstyti»); Kreivén- -iskiai, 2 aldeias. Kp: *Kreivenis, cf. Kreivénis, Kreivys; Kriaunait-iskiai, aldeia. Sr: Kriaunditis: Kriaus-iskiai, aldeia. Ps: Kriausas, KriauSius; Krivit-iskiai aldeia Mlt: Krivicius; Krupel-iskiai aldeia Ukm: Kripelis; Kubil-iSkiai aldeia An: Kubilis, Kubilius; Kūkar-iškiai povoado Pkr, Kitkor-iskiai aldeia, povoado Kdn, Kukor-iskiai aldeia Krtn: Kūkaras, Kūkoris; Kukt- -iškiai aldeia Mrj: Kukta, Kuktys; Kukul-iskiai aldeia Klp, povoado Zr: Kukulis; Kūl-iškiai aldeia Klp, SII: Kulys, Kūlis; Kuln-iškiai aldeia Ukm: Kulnys, Kulnius; Kūlš-iškiai k. Jon: Kūlšė, Kūlšis, Kulsys; Kulvert-iškiai k. Jrb: *Kulvertas (cf. b. ž. kūlvertas, kūlvertūkas „hare“); Kunig-iškiai k. An, Jon, Klm, Pn, Prn, Rd, Rk, Rs, SII, Sr, Trg, Ukm, Vilkv: *Kunigas, cf. Kunigditis, Kunigėlis or b. ž. kūnigas; Kuod-iškiai k. Kn, vs. Rk: Kuodis; Kiios-iskiai k. Pkr: Kūosa; Kupc-iskiai k. Vlkv: Kupcius; Kuprėl-iškiai k. Vlkv: Kuprėlis; Kūpr-iškiai, aldeia de Klm, MIt, vs. Sr: Kuprys; Kurklinit- -iskiai, aldeia de Ukm, cf. Kurklinskas; Kurm-iskiai, aldeia de Rk, Vlkv: Kūrmis; Kurs-iskiai, aldeia de Mit: Kuršis, Kuršys; Kut-iskiai, aldeia de Pn, Kut-iskiai, aldeia de Rd: Kutas, Kutys; Kviét-iskiai, aldeia de Sk: *Kvietys (cf. b. ž. kvietys), cf. Kvietinskas; Labais-iskiai vs. Mlt: Labdisa; Labot-iskiai k. Mit: *Labotas (plg. b. z. labétas „beragis, bauzas®), plg. Labotakis; Labus-iskiai k. Vlkv: *Labusis, plg. Labusaitis; Laib-iskiai k. Ukm, Ldib- -iskiai** vs. Kp: *Laibys, plg. Laibakėjis ir kt. (iš viso 728). -ka. Askin-ka k. Zr: Askinis; Baldin-ka k. Kdn: *Baldinis, plg. Baldis, Baldžius; Bernadin- -ka vs. An: bernadinas „bernardinas“; Bernardin-ka k. KS: bernardinas „šv. Pranciškaus ordino vienuolis- “; Kisiel-ka k. Ign: Kisiélius; Raščin- -ka k. Zr: *Raščina (cf. Sl. rūštyna „massa de pão fermentada“), além disso cf. Raščinskas, Rastinis, Rastina; Rusin-ka k. Mrj: Rusinas; Tatar-ka k. KS: Tatara; Ukrain-ka vs. Mlt: etn. ukrainas „ucraniano“; Vėjėl-ka k. Sr: Vejélis, Vejélis. -uvka. Bugeluv-- ka vs. Trak: Bugelis; * Vv. pode estar relacionado também com avd. de origem hebraica. Ldiba. 176 -uškė. Bark-uškė k. Ign : Barkus“; Leip-uškė k. Ign : Leipus; Sirg-uškė k. Lzd : Sirgas, cf. Sirgūnas; Surg-uškė k. Mlt: Surga, cf. Surgela; Šėšk-uškė k. Švnč: Šėškas, Šėškus. „(i)uškės. Bark-ūškės k. Šlčn: Barkus**; Gil-iūškės vs. Zr: Gilius, Gilys; Katk- -uškės k. Šlčn, Zr: Katkus; Meil-ūškės k. Trak: Meilus; Mieleik-uškės k. RK: *Mieleikis, plg. Mielaika; Nark-ūškės vs. Šlčn: Narkus; Pik-uškės k. Al: Pikas, Pikis“, cf. Pikiinas; Purn-ūškės k. V: *Purnys (cf. b. ž. purnūs, -i „desgrenhado“); Rag-ūškės k. Ut: Ragas; Vaidž-iūškės k. Ign: *Vaidžius, cf. Vaidžiūnas, Vaidas; Velik-uskes k. Zr : Velika, Velykis. -uškis. Bark-uškis k. Ukm: Barkus*; Bik-uškis k. Ut: Bikas. -(i)uškiai. Bark-uškiai k. An, Bark-uskiai k. Mlt: Barkus*’; Bil-iūškiai k. Jon: Bilius, Bilys; Dark-uškiai k. St: *Darkus, *Darkys, plg. Darkintis, Kapč-iūškiai k. An: Kapcius; Laip-ūškiai k. Pkr: *Laipus, plg. Leipus; Meil-uskiai k. An: Meilus; Nark-uškiai k. Mlt: Narkus; Rink-uškiai k. Brž: Rinkus; Sūrg-uškiai k. Mlt: Surga. -uškos. Aldeia de Aug-ūška. An: Augis, Angus; Aldeia de Liatim-ūška. Ut: *Liauma, cf. Liaumickas, Laumé; Aldeia de Milk-ūška, distrito de Švnč: Milkus, cf. Milkintas. -utas. Vila de Vain-ūtas. Šlu: Vainys, Vainius. -uva. Rėk-uva aldeia Šl: Rékus; Sed-uva cidade e aldeia Rd: Sedys, SedisTM; Veréd-uva aldeia Rs: *Verėdis, *Veredis, cf. também. Vereda. Entre os oicônimos sufixais apresentados, derivados de antropônimos e de denominações de pessoas, a maioria é formada a partir de antroponímicos apelativos (de alcunha). Na formação dos oicônimos foram utilizados 26 sufixos (-(i)anka, -auka, -aunė, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -iena, -ija, -inė, -ynė, -inės, -ynės, -inis, -iniai, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -(i)uskes, -uškis, -(i)uškiai, -uskos, -utas, -uva), dos quais 7 são de origem eslava (-(i)anka, -auka, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -ka). Contudo, entre os sufixos eslavos, talvez apenas -ava, -avas sejam mais produtivos (~40 derivados); com os outros sufixos de origem eslava aqui mencionados, foram formados relativamente poucos oicônimos sufixais. 3. Derivados de nomes pessoais cristãos Neste grupo de derivados foram incluídos os oicônimos sufixais cujos lexemas são constituídos por nomes pessoais cristãos de várias origens (hebraica, grega, latina e eslava) as4 Sobre a interpretação da origem deste avd., ver a nota 28. 46 Ver a nota 28. 47 Avd. Pikas, Pikis também podem ser de origem germânica —ver LPŽ II 451. 48 Ver a nota 28. 49 Ver a nota 28. 30 Ver Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 227-229. 177 nomes pessoais. São nomes cristãos adaptados na língua lituana, suas abreviações e outras variantes, bem como os sobrenomes com sufixos e sem sufixos formados a partir de todos eles. Ao apresentar os oicônimos, não se especifica se são formados a partir de um nome ou de um sobrenome, pois, na maioria dos casos, isso é praticamente impossível de determinar. Com efeito, pode acontecer que um nome cristão funcione atualmente também como sobrenome, embora, no momento do surgimento do oicônimo, o estatuto do nome pessoal talvez fosse outro. -anka. Oliš-anka vs. Ukm, cf. Olišauskas, Olis. -(i)auka’'. Adom-duka vs. Zr: Adomas; Aleksiėj-- auka k. Zr: Aleksiéjus; Andriėj-- auka k. Ign: Andriėjus; Alin-auka vs. Ut: Alina; Ausiėj-auka vs. Zr: Ausiėjus, Barbar-auka vs. Ut: Barbara dial. (< Barbora); Čepel-auka vs. Zr: Čepėlė, Cepélis; Danil-auka k. Rk: Danila; Jakim-auka vs. Jon: Jakimas; Jan-auka k. Al, Mit, Prn, Vlkv, Vrn: Janas, Janys; Jasen-iauka 2 k. Lzd: Jasenas, plg. Joss] Karl-duka k. Kš: Karlas: Kiril-auka vs. Zr: Kirilas; Makar-duka k. Zr: Makaras; Marin-duka k. Jon: Marinas, Marina; Mikal-duka k. Mrj: Mikalas; Mitr-duka k. Zr: Mitras; Nazar-duka vs. Zr: Nazaras; Paul-duka vs. Zr: Paiilius; Sam-duka k. Trak, Zr: Samas; Sofijan-- duka vs. Brz: *Sofijana (< Sofija); Taros-duka k. Ign: Tarosa, Tarosas; Zofij-auka, freguesia de Jon: Zofija. -(i)ava. Adom-ava, freguesia de Pn, Zr: Adomas; Albert-ava, freguesia de Jon: Albertas; Aleksandr- -ava, freguesia de Al, An, Brž, Pn, Rs, Sk, Sr, Trak, Ukm, Vrn, vs. Mlt, Sr: Aleksandras: Alin-ava, freguesia de Pn: Alina; Aliz-ava, localidade de tipo urbano. Kp: *Alizas, cf. Alyzas; Andriej-- ava vs. Pn, Andrij-ava k. Sl (< *Andriej- -ava): Andriéjus; Andrijan- -ava vs. Trak: *Andrijanas, cf. Andrijonas; Andrik-ava k. Rk: Andrikis; Antan-ava k. An, Jrb, Kdn, Klm, Kn, Mlt, Mžk, Pn, Rd, Rs, vs. An, Kdn, Mlt, Rd, Rk, Švnč, Zr: Antanas; Antaš- -ava mstl. Kp: *Antašas, cf. Antošauskas, sl. abreviatura de «kr. v.» Antoš; aldeia de Antuš-ava, Kdn, Ukm: Antūšas; aldeia de Antanin-- ava, Mlt, Sr: Antanina; aldeia de Anupr-ava, Kš: Anūpras; aldeia de August-ava, Pn: Augūstas; aldeia de Augustin- -ava, Rk: Augustinas; aldeia de Benedikt- -ava An, Ukm: Benediktas; Bogdal-ava k. Rk: *Bogdelis; Boleslov-- ava k., Bolesl-ava k. Kš, Sr (< *Boleslav-ava): Boléslovas; Branis-ava vs. Mt: *Branisas, cf. BroniSas; Bronisl-ava k. An (< *Bronislav-ava): Bronislovas; Ceplin-ava vs. Kdn: *Ceplinas, cf. Ceplinskas; Damaz-ava k. Trak: Damazas; Danil-ava k. Kdn, V: Danila; Darat-ava vs. Kdn: Darata; Domeik-ava k. Kn: Domeika; Elen-ava k. Kim: Elena; Emelin-ava k. Mlt: *Emelinas, plg. Amilinavicius; Emil-iava k. Sk: Emilius: Eliz-ava k. Sk: Eliza; Felicin-ava k. S|: *Felicinas (< Felicijonas); Ferdant-- ava k. Mit (< *Ferdinand-ava): Ferdinandas; Ferdinant-ava k. An (< *Ferdinand-ava): Ferdinandas; Gabriel-ava vs. Kp: Gabriélius; Gabril-iava k. KS: *Gabrilius, plg. Gabriélius; Gust-ava k. Sk: Guistas; Ignac-ava vs. Prn: Ignacas; Ivan-ava k. ir vs. Sr: Ivanas; Jadvyg-ava k. Jon, Klm, vs. Zr: Jadvyga; Jak-ava k. KS: Jakas, Jakys; Jan-ava k. Rk: Janas, Janys; Janc-ava vs. Zr: Jancys, Jancius; Janus-ava k. An, Kdn: Janušas, Janusis, Janusys; Jokūb-ava 2 k. An: Jokūbas; Jon-ava mst. Jon, k. 5! Zr. Nota 14. 178 Brž, Rk, Švnč, Zr: Jonas, Jonis; aldeia de Julijan-ava, Prn, Trak, Zr: *Julijanas, cf. Julijonas; aldeia de Juljan-ava, Brž, Jon: *Juljanas, cf. Julijonas; aldeia de Juozap-ava, Al, An, Kn, Kp, Mlt, RK, Ši, Sr, Zr, cf. An, Kp, Prn, Sr, Ukm, Ut: Juozapas; Jurgen-ava k. Zr: Jurgenas; Justin-ava k. Kdn, Pn, Rs, vs. An: Justinas, Justinas; Kamil-iava k. Prn: Kamilis; Kastantin-ava vs. Zr: Kastantinas; Kazimier- -ava 3 k. Mlt, 2 k. Prn, vs. Kn, Ukm: Kazimieras; Konstantin-ava k. Jon: Konstantinas; Ksever-ava k. Rk. vs. Zr: Kseveras; cidade de Leck-ava. Mžk: Leckus; aldeia de Leon-ava. Rs: Léonas; aldeia de Leopold-- ava. Rk: Leopoldas; aldeia de Lesk-ava. Prn: Leskas; aldeia de Licin-ava. Kim (< *Liucin-ava): Liucina; aldeia de Liudvin-ava. Jrb, Pn, Rk, vs. Zr: Liudvina; aldeia de Madlin-ava. Jon: *Madlina, cf. Madlyna, Madlena (< Magdalena); MalgaZat-ava k. An: Malgazata (sl.); Malvin-ava k. Kp: Malvina; Marijan-- ava>* vs. An: *Marijanas; Marijon-- ava vs. Pn: Marijonas; Marin-ava k. An: Marinas, Marina; Martin-ava k. Kn, Vrn, vs. Rk: Mdrtinas; Mikal-ava k. Brz, Prn, Rs, Trak: Mikalas; Mikalin- -ava vs. Rk: Mikalina; Mock-ava k. Mrj: Mocka, Mockus; Morkiin-- ava k. Trak: Morkiinas: Paulin-ava k. An, Jon, Prn: Pdulinas, Paulinas; Ramald-ava vs. Brz (< *Romuald-ava); Romuld-ava k. An (< *Romuald-ava): Romualdas, Raman- -ava k. An, Rs, Trak: Ramanas; Samal-iava k. KS: Samalis, Samalius; Selver-ava k. Kn: Silvéeras; Silvan-ava k. Al: Silvanas; Stan-iava, masc. Al, Trak: Stanys; Stanisl- -ava, masc. An, Kn (< *Stanislav-ava): Stanislavas; Stepon-ava, masc. An, Brz, Jrb, Kdn, aldeia de Kp, Ut: Stéponas; Stepan-ava, masc. Jon, Rk, Sr: Stépanas; Ston-iava, masc. K3: Stonys; Simel-iava, aldeia de Kn: Simeélis; Tadar-ava, 2, masc. Kš: Tadaras; Tadaus-ava k. Jib: Tadaūšas; Tamas-ava k. Al, Trak, Tamas-iava k. Trak: *Tamasius, Tamasas; Valeik-ava k. Ign: Valeika; Valentin-- ava vs. Mlt: Valentinas; Viktor-ava k. Sk: Viktoras; Vincent-- ava k. Kdn, Prn: Vincenta, Vincentas; Vladisl-ava k. Trak, Zr (< *Vladislav-ava): Vladislavas; Zigmant-- ava k. An: Zigmantas. -avas. Adak-avas, 2.º caso. Trg: *Adakas, cf. Adakduskas; Adam-avas, caso Kk. e versus Švnč: Adamas; Adom-avas, caso ŠIl: Adomas: Aleksandr-avas, caso Mrj, Pln, V, Vikv, versus Švnč, V: Aleksandras; Andriej-- avas, versus Švnč: Andriéjus; Andrik-avas, caso Ign: Aūidrikis; Antan-avas k. Ign, Mrj, TI, V, vs. Šlčn: Antanas; August-avas k. Pkr, vs. Švnč: Augūstas; Barbor-avas k. SII, T1: Barbora; Benedikt- -avas k. Ign: Benediktas; Braz-avas k. Mrj: Brazys, Brazius; Bronislav-avas vs. Svné: Bronislavas; Dominink- -avas vs. Svné: Domininkas; Edvard-avas k. Ign: Edvardas: Endriej-- avas mstl. Klp: Endriéjus; Endrik-avas k. SII: Efidrikas; Felicijan- -avas vs. Svné, Filicijan-- avas k. Lzd: *Felicijanas, *Filicijanas (< Felicijonas); Feliks-avas k. Tl: Feliksas; Grick-avas k. Lzd: *Gricka, plg. Grickévicius; Gubert-avas k. Slén: Gūbertas; Jacent-avas k. Mrj: *Jacentas (<Jacintas); Jan-avas k. Ign, Lzd: Janas, Janys; Juozap-avas k. Lzd, Prn, TI, Vlkv, vs. Ign, Svné: Juozapas; Kastantin-avas vs. Svné: Kastantinas; Konstantin-avas vs. Ign, Svné: Konstantinas; Kazimier- -avas k. = os oicônimos da raiz marijon-- (marijan- -) podem estar relacionados com b. Z. marijonas, marijonai,,a irmandade do nome de Maria, os irmãos desta irmandade“. 179 Al, Ign, Ut, Vrn, Zr, vs. V, Šlčn : Kazimieras; Leonard-avas k. Lzd, Pn : Leondrdas; Leon-avas k. Jrb, Kn: Leonas, Léonas; Liucin-avas k. Mrj: Liucina; Liudvik-avas k. Tl: Lindvikas; Liudvin-avas> mstl. ir k. Mrj, vs. Ign, Šlčn: Liudvina; Makar-avas k. Ign: Makaras; Malvin-avas k. Ign: Malvina; Marijan-- avas k. Ign, Vlkv: *Marijanas, plg. Marijonas; Marijon-- avas k. ir vs. Ign: Marijonas; Mikal-avas k. Al, Ign, Zr, 2 vs. Svné: Mikalas; Mikalaj-- avas k. Mrj: *Mikalajus tarm. (< Mikalėjus), plg. Mikalajūnas; Nastaz-avas k. Ign: Nastazas; Norvert-- avas k. Mrj (< *Norbert-avas): Norbertas; Paulin-avas vs. Ign, Svné: Paulinas, Paulina; Petr-avas k. V: Petras; Raman-avas k. Lzd, vs. Svné: Ramanas; Ren-avas k. Mžk: Renys; Romald-avas vs. Šlčn (< *Romuald-avas): Romudldas; Sabin-avas k. Lzd: Sabinas, Sabina; Samsan-- avas k. Zr (< *Samson- -avas): Samsonas; Siman-avas vs. Švnč: Simanas; Stanislav-avas 2 vs. Svné: Stanislavas; Timak-avas k. Vrn: *Timakas, plg. Cimakduskas; Vasil-iavas k. VIkv: Vasilius; Vincent-- avas k. Kp, Pln, Švnč: Vincentas; Stanislov-avas k. Ign: Stanislovas; Zigmant-- avas k. Mrj: Zigmantas. „čizna. Abramauč-čizna k. ir vs. Mlt: Abramauskas; Adamau-- čizna k. Ukm: Adamaūskas:; Bartkelevi-čizna k. Ukm: Bartkelėvičius; Dama-čizna k. Mlt (< *Damaz-- Cizna arba *Damaš-- čizna): Damazas, Damasas; Maselš-čizna vs. Švnč: Masélskas; Matau-čizna k. Rk (< *Matauš- -čizna): Matausas; Miliau-čizna k. Ukm: Miliauskas“*; Petrau-čizna k. Zr: Petrduskas; Petkau-čizna k. KS: Petkauskas; Stakau-čizna vs. Sr: Stakauskas; Tumen-čizna k. Mlt: Tumenas. -enka. Paul-ėnka k. Lzd, Vrn: Paūlius. -yčia. Karal-yčia k. Ign : Karalius“. -ija. Aleksandr-ija k. Kp, Skd, SI: Aleksandras; Zobiel-ija k. Sl: Zobiela, Zobiélis. -ina. Elzbiet-ina vs. Lzd: Elzbieta; Ignal-ina cidade. Ign, aldeia, cf. K§, aldeia. Trak, Zr: *Ignalis, cf. Ignaliukas; Jan-ina aldeia Zr: Janas, Janys; Juz-ina aldeia Svné: Jūzas, Juzé: Karal-ina aldeia Slén: KaraliusTM; Karol-ina aldeia Rd: Karolis; Kastul-ina aldeia Ut: *Kastulis (< Kostas); Marcel-ina aldeia Mlt: Marcélius, Marceéle; Mikal-ina k. Lzd: Mikalas; Petrav-ina k. Al: *Petravas, cf. Petrovas; Savar-ina k. Akm (?< *Sever- -ina): Severas; Tadar-ina 2 k. Švnč: Tadaras: Tumel-ina 2 k. Ign: Tumelis; Vital- -ina k. Svné: Vitalis. -inas. Oliés-inas k. Sr: Oliésius; Viktar-inas k. Lzd: Viktaras. -ynas. Anul-ynas k. Rs, Tl, vs. An: Anadis; Ursul-ynas k. Sl: Uršūlis, Uršūlė. -ynai. Petros-ynai k. Ps: Petrošius. 33 Ver também. Vana gas A. Nomes das cidades da Lituânia, 139-140. 34 Neste caso, a raiz do sobrenome milgalėtų também poderia provir de uma abreviação de um antigo nome pessoal de dois troncos, cf. Mil-butas, Mil-gaudas, Mil-gedas (LVKZ 271-272). 33 Em alguns casos, o nome pessoal pode não derivar do nome cristão Karolis, mas da palavra lituana b. Z. karalius (ver LPŽ I 919-920; Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, 150). 36 Ver a nota 55. 180 -inė. Aleksandr-inė aldeia Jon: Aleksandras; Elžbiet-inė aldeia V, vs. Šlčn: Elžbieta; Izabel-inė aldeia Ign, V: Izabėlė; Juozap-inė 2 k. V, vs. Ign, Švnč, V: Juozapas; Jus-inė vs. V: Jūsius, Jusys; Kalikst-iné vs. V: Kalikstas; Karal-inė k. Rd: Karalius- "; Mikalausk-inė vs. Kp: Mikalauskas; Mykol-inė k. ir vs. V: Mykolas; Milas-iné k. V: Milašius; Pečiul-inė vs. V: Peciulis; Petrav-inė k. Krtn: *Petravas, cf. Petrovas; Ramon-iné k. Ps: Ramonas; Sab-inė k. Sk: Sabas; Savar-inė k. Kš (?< *Sever-iné): Sevėras; Sav-inė vs. Šk: Savas; Stas-inė k. Kdn: Stasys; Stašk-inė k. Švnč: Staskus, Staska; Tekl-inė k. Rk: Tėklė; Timinsk-inė k. S|: Timinskas: Val-inė k. Rd: Valys, Valius; Viktar-inė k. Ign, Šlčn: Viktaras; Viktor-inė k. Rd, Vikv, vs. Pn: Viktoras; Zigmant-- iné vs. Šl: Zigmantas; Zabel-iné k. Kp: Zabela, Zabeéle. -yné. Abloz-yné k. Rd: *Abložys, plg. Ablozévicius; Adom-ynė aldeia. Kp: Adomas; Andriukait-ynė aldeia. Kn: Andriukaitis, Antan-yné aldeia. An: Antanas’, Austak-ynė aldeia. Prn: *Austakas (< Eustachijus); Gustait-- ynė aldeia. Prn: Gustaitis; Jonel-yné povoado. Pn: Jonélis; Jask-ynė povoado. Rd: Jaska, Jaskys; Klim-ynė aldeia. Jon: Klimas; Lauč-ynė aldeia. Kdn: Laūčius; Liūd-ynė k. Pn: *Liūdas, cf. Liūdas; Marus-ynė k. Pn: *Marusia, *Marusis, cf. Marusévicius; Petr-ynė k. Jon: Petras; Petrausk-ynė k. Pn: Petrauskas; Samuol-ynė k. Sk: Samuėlis; Silvestr-- ynė vs. Kn: Silvėstras; aldeia de Venclovynė. Tl: Vericlovas; aldeia de Vosylynė. Mrj: Vosylius; aldeia de Zabelynė. An: Zabela, Zabiela. -inės. Joninės, cidade. V, aldeia de Joninės. V: Jonas; aldeia de Stakinės. V: Stakas, Stakys. -inis. aldeia de Marčiukinis. Mrj: *Marčiukas, cf. Mafčius, Marčiukaitis. -iškė. Aldeia Adomait-- iškė, Jrb: Adomaitis; Aldeia Adom-iskeé, Švnč: Adomas; Aldeia e povoado Adėš-iškė, Klm: *Adošius, cf. Adosiūnas; Aldeia Aleks-iškė, Trak: Aleksas, Aléksis; Trak: Alina; Andriėj-iškė vs. Svné: Andriéjus; Anidr-iškė k. Ign: Anidrius; Andriiin-iské vs. Sk: Andriūnas; Antan-iškė k. Švnč, Antan-iškė k. Ign: Antanas; Astik-iškė vs. Švnč: Astikas; Audiėj-iškė k. Mrj: Audiėjus; Bagdon-iškė k. Sl, vs. Rs: Bagdonas; Baltr-iškė k. Kn: Baltras, Baltrus: Baltrait-- iškė k. Jrb: Baltrditis: Baltrom-- iškė k. Jon: *Baltromas, plg. Baltromaditis; Bartaš-iškė k. SII: Bartasius; Baitk-iské k. Rs, Sll, Zr: Bartkus; Bernot-iškė k. Trg: Bernotas, Bernotas; Blažiėj- -iškė k. Ign: BlaZiéjus; Bogdon-iškė k. Zr: *Bogdonas, plg. Bagdonas; Cipar-iškė k. ŠIl: Ciparis; Čepėl-iškė k. Ign, Rk: Čepėlis; Čepuk-iškė k. Zr: Čepūkas; Čepūl- -iškė k. Ign: Čepūlis; Dik-iškė k. Ign: Dikas; Dzid-iškė k. S|: Dzidas; Dovyd-iškė k. Sk: Dovydas; Elzbičt-iškė k. Kim: Elzbieta; Flerijon-- iškė k. Klm: Flerijonas; Gaspar-iškė, aldeia, Ign: Gasparas; Grigal-iškė, aldeia, Ign: Grigalius; Jakst-iškė, aldeia, Ign: Jūkštas:; Jakūt-iškė, aldeia, S|: Jakūtis; Jančiauš- -iškė, aldeia, Klm: Jančiauskas: Jark-iskeé, aldeia, Ign, Klm, Rs: Jarikus; Jankiin-iske, aldeia, Švnč: Jankūnas; Janūš-iškė, aldeia, Ukm, Januš- -iškė, aldeia, Ign: Janūšis; Janūt-iškė, aldeia, Švnč: Janūtis; Jas-iske k. Klm: Jasius: Jokiib57 Ver a nota 55. 181 -iškė k. Šlu: Jokūbas; Jonėl-iškė k. Ign, vs. Švnč: Jonėlis; Jonk-iškė k. Lzd: Jonka, Jonikus; Juoziin-iské k. Vlkv: Juozūnas; Jurgėl-iškė k. Ign, Jurgel-iškė k. Švnč: Jurgėlis; Jurait-iškė k. Kn: Jurditis; Jurėl-iškė aldeia de Ign: Jurėlis, Jurėlė; Jūrk-iškė aldeia de Ign: Jūrka; Justin-iškė cidade de Švnč: Justinas; Jūc-iškė aldeia de Tl: Jucys, Jūcas; Kandrėot-iškė aldeia de Ign: Kandrotas, Kandrotas; Karal-iškė cidade de Švnč, Karal-iškė aldeia de Mrj: Karalius- “*; Kaspar-iske aldeias de Klm, Pln: Kasparas; Kazal-iškė cidade de Klm: Kazala, Kazela; Kazimier- -iškė aldeia de Ign, Švnč: Kazimieras; Kūz-iškė aldeia de Trg: Kazys; Klement-- iškė aldeia de Zr: Klėmentas; Klem-iske aldeia de Klp: Klemas; Krikštan- -iškė aldeia de Rs: KrikStanas; Kuzm-iske aldeia de Ign, Kuzm-iské aldeia de Ign, Trak: Kuzma; Kuzmit-iškė aldeia de Ign: Kuzmickas, cf. Kuzma; Aldeia de Kvėdar-iškė. Klm: Kvėdaras; Aldeia de Labrenc-- iškė. Klp: Labrencas; Aldeia de Las-iškė. Svné: Lasys; Aldeia de Laūc-iškė. Rs, Sl, Tl: Laiicius; Aldeia de Laurinčiūk-iškė. Ign: Laurinčiūkas; Aldeia de Laūr-iškė. Klm: Laūras; Aldeia de Leon-iškė. Trg, aldeia de Ign: Leonas; Aldeia de Lūk-iškė. Švnč: Lūkas; Lukėoš-iškė k. Ign: Lukošius, Mačiūt-iškė vs. Ign: Mačiuta, Mačiūtis; Makar-iske k. Lzd: Makaras; Marijon-- iškė vs. Zr: Marijonas ou b. ž. marijonas, marijonai „monges do nome de Maria“; Markin-iškė k. Ign: *Markinis, cf. Markosas, Markus; Markiin-- Bee k. Kim: Markūnas; Martyniškė vs. Švnč: Miciiiniškė VS. Svne Micitinas; Mikai iškė k. Lždi Mikaila, Mikailas; Aldeia de Mikūtiškė, Lzd: Mikalas; Aldeia de Mykėliškė, Ign: Mykolas; Aldeia de Miliaūčiškė, Ign: Miliaūskas“*; Aldeia de Motiejiškė, Ign: Motiejus; Openiškė, 2 aldeias, Jrb: *Openas, cf. Opanavicius; Paltiniškė, aldeia, Trg: *Paltinas, cf. Paltynas; Aldeia Pas-iské, Ign: Pasys; Aldeia Pečiūl-iškė, Pln: Pečiūlis: aldeia Petkiin-iské, Rs, Sk: Petkūnas: aldeia Petral-iškė, Klm: Petralis; Aldeia Petron-iškė, Ign: Petronis; Aldeia Petroš-iškė, Švnč: Petrošius; Aldeia Piliūk-iškė, Sk: Piliūkas; Aldeia Poc-iske, Sl, Svné: Pocys, Pocius; Aldeia Pošiūn-iškė, Švnč: Pošiūnas; Aldeia Pošk- -iškė, Rs: Poškus; Povil-iškė aldeia Ign: Povilas; Ramon-iškė aldeia Akm, Ukm, vs. Klm: Ramonas; Rok-iské aldeia Krtn: Rokas; Sabuton-- iškė aldeia Zr: *Sabutonis, cf. Sabutis; Samal-iškė aldeia Klp: Samalis, Samalius; Sarapin-iškė aldeia e vs. Klm: Sarapinas; Savit-iškė aldeia Klm: Savitis; Serapin-iškė k. Ign: Serapinas; Silvestr-- iškė 2 vs. Ign: Silvėstras; Siman-iškė k. Ign, Lzd, Švnč: Simanas; Sim-iské k. Ign: Simas; Simon-iské k. Sl: Simonas; Simūt-iškė k. Tl: Simūtis; Stan-iškė k. Tl: Stanys; Stakn-iškė k. Sk: Staknys; aldeia de Stanik-iske. Klm: Starikus; aldeia de Stepūrk-- iškė. Svné: *Stepurka, cf. Stepura; aldeia de Ston-iské. Trak: Stonys; aldeia de Stepon-iské. SI, cf. Svné: Steponas; aldeia de Stépk-iské. Mrj: *Stepka, cf. Stepkovicius; aldeia de Svirk-iské. Svné: Svirka: aldeia de Šimkauč-- iškė. Kš: Simkauskas; Tamul-iské k. Sk: Tamulis: Taras-iškė k. Ign: Tarasas; Teodor-iské vs. Svné: Teodoras; Timinč-iškė 2 k. Mrj: * Timindius, cf. Timinskis; Tumén-iské k. Ign: Tumėnas; Tam-iské k. Zr: Tamas; Urbon-iske k. Skd: Urbonas; Vaickiin-iské k. Lzd: Vaickiinas; Vaic-iské vs. Vrn: Vaičius, Vaicys; Vaičiūk-iškė 2 k. SIné: Vaičiūkas; Valent-iškė k. Zr: Valentas: Valait-iské k. 38 Žr. 55 išnašą. 39 Žr. 54 išnašą. 182 Mrj: Valditis,; Valik-iškė k. Klm: *Valikas, plg. Valikonis; Valiūk-iškė k. Sl: Valiūkas; Valiūl-iškė vs. SI: Valiūlis; Vasiūl-iškė k. Ign: Vasiulis; Venck-iske k. Pln: Verickus, Venckys; Veniclov-- iškė k. Ign: Venclovas; Viktor-iškė k. Ign: Viktoras; Vilim-iškė k. Krtn: Vilimas; Vinc-iškė k. Ign: Viricas, Viacius, Vinca; Vitk-iškė k. Mrj, Rs: Vitkus; Vosyl-iškė aldeia de Ign, Lzd, vs. Ign: Vosylius; Vos-iškė aldeia de Šk: Vosys; Zakdrk-iské aldeia de Trg: Zakdrka; Zygmanit-iškė aldeia de Sk: Zygmantas. -iskés. Abrom-iskes aldeia de Trak: Abromas; Adom-iskés aldeia de Akm, Mrj, Šlčn, Trak: Adomas; Aleksdandr-iskes aldeia de Trak: Aleksandras; k. Aleksiejiin-iskés. Kš: Aleksiejūnas; k. Alen-iškės. Mlt: Alena; k. Alėš-iškės. Trak: Aleša; k. Alijoš-iškės. Trg: Alijošius; k. Alin-iškės. V: Alina; vs. Alpon-iskés. V: *Alponis, *Alponas, cf. Alpas, Alpas (< Alfonsas- ); vs. Andr-iškės. Šlčn: Afidrius; Andrėl-iškės vs. V: *Andrelis (< Andrius); Andrion-iškės k. V: *Andrionis, cf. Andrijonas, Andriūnas; Antan-iskes k. Trak, vs. V, Antan-iškės k. Šlčn, Zr, vs. Zr: Antanas; Antuž-iškės k. Zr: Antužis; Anūpr-iškės 2 k. Trak: Anūpras; Apon-iškės k. Kš: Aponas; Asčiūk- -iškės k. Šlčn: *Asčiukas, cf. Astikas; aldeia de Ausėn-iškės, Zr: *Ausėnas, cf. Ausénas; aldeia de Ausién-iskes, Trak: *Ausienas, cf. Ausénas; aldeia de Ausiūt-iškės, vs. Trak: *Ausiutis, cf. Ausiėjus, Ausiūkas, aldeia de Bagdon-iškės, Prn, V, vs. V, aldeia de Bagdon-iškės, Zr: Bagdonas; Balcer-iškės, 2 aldeias de KS, aldeia de Trak: Balceris; Baltr-iškės k. Zr: Baltrus: Baltrėl- -iškės k. Mrį: Baltrélis; Banion-iškės k. Prn: Banionis; Ban-iskes k. Kš: Banys; Bankaūč-- iškės k. Kš: Bankduskas; Barbor-iskes k. Trak: Barbora: Bartaš-iškės vs. Zr: Bartasius; Bartėš-iškės k. Kp: BartéSius; Baumil-iškės vs. Šlčn: Baūmilas, Baumila; aldeia de Benedikt- -iškės. V: Benediktas; aldeia de Bernot-iškės. Al, Ut, aldeia de Bernot-iškės. Zr: Bernotas; aldeia de Bogūš-iškės. Al: Bogūšis; aldeia de Cicil-iškės e vs. Zr: Cicila; aldeia de Čepel- -iškės. Zr: Cepélis; aldeia de Cépk-iskés. V: *Cepka, cf. Čepkėvičius, Čepkauskas: aldeia de Damėoš-iškės. Mlt: Damésius; 2 aldeias de Danil-iškės. Trak, aldeia. V: Danila; Daučiūl- -iškės k. Trak: *Daučiulis, cf. Daučys, Daučiūnas; Daučiūn-iškės k. Švnč: Daučiūnas; Dimitrėl-- iškės vs. Rk: *Dimitrelis, cf. Dimitras; Dimitr-iškės k. Zr: Dimitras, Domūž-iškės vs. Pn: *Domažas, cf. Domazas, Domažėckas; Emil- -iškės vs. Šlčn: Emilius, Emilė; Fabijon-iškės 2 k. V: Fabijonas; Gaspar-iškės k. Zr: Gasparas; Gauril-iškės k. V: Gaurila; Grigaliiūn-iškės k. Mrj: Grigaliūnas; Grig-iškės mstl. Trak: Grigas; Grišon-iškės k. Vrn: Grišonas; Isok-iškės vs. Zr: Isokas; Ivon-iškės k. Prn, Trak, V, Zr: Ivonas; Jac-iškės k. Zr: Jacas, Jacys; Jačiūn-iškės k. Ut: Jačiūnas; Jadvyg-iškės k., vs. V: Jadvyga; Jakštėl-iškės k. Tl: *Jakštelis, plg. Jakštas; Jakšt-iškės k. Zr: Jūkštas; Janik-iškės vs. V: Janka, Jarikus; aldeia de Jankiin-iskés. V: Jankiinas; aldeia de Janūl-iškės. V: Janulis; aldeia de Janūš-iškės. Kp, Mlt: Janūšis, Janusys; aldeia de Jarmal-iškės. Prn, V, 2 aldeias de Trak: Jarmala; aldeia de Jaroslav- -iškės. Trak: *Jaroslavas, cf. Jūras; aldeia de Jas-iškės. Ut: Jasys, Jasius; aldeia de Jaskon-iškės. Zr: Jaskonis; aldeia de Jatkiin-iskes. Zr: Jatkūnas:; aldeia de Jokūb-iškės. Šlčn, Trak, V: Jokūbas; aldeia de Joneik-iskes. Mlt, Zr, vs. V: Jonéika, Joneikis; aldeia de Jonėl-iškės. Rk, Ut: Jonélis; aldeia de Jonil-iškės. Kš: *Jonila, cf. Jonyla; aldeia de Jon-iskés. Šlčn, V: Jonas; Jūkn-iškės k. Trak: Jukna; Jūn-iškės vs. Mrj: Jūnas; Juozap-iškės k. Trak: Juozapas; Jūrg-iškės k. Kš, Vrn, vs. Zr: Jūrgis; Juras-iškės vs. Zr: *Jurasis, plg. Jūrašas; Jūrk-iškės k. 183 -ava k. Sr : Varanius; Veličk-ava k. Trak : Velička; Vesel-ava k. An, Mrj, RK, Zr : *Veselas, plg. Vėselis. -avas. Burak-avas k. Lzd : Būrakas; Liub-avas k. Mrj, V : Liūbas,; Mardas-avas 2 k. Vrn: Mardasas; Pakaš-avas, d. Al: Pakasius; Petuch-avas, d. Šlčn: Petuchas; Rubin-avas, d. Sll: Rūbinas; Stakman-avas, d. Mrį: *Štakmanas, cf. Stakas; Tačil-ūvas k. V : *Tačila, cf. Tacilauskas; Zelenk-avas k. Ign : Zelénka. „čizna. Baba-čizna k. Mlt : Baba, Babys; Baikovš-čizna vs. Švnč : Baikovskas; Baranau-čizna k. Mlt : Baranauskas; Barau-čizna k. Ukm, Vlkv : Barauskas; Bielkau-čizna k. Zr: Bielkaiiskas; Bulau-čizna k. Mlt: Bulduskas; Gajau-čizna Kk. Kš: Gajauskas; Garliau-čizna k. Sr: Garliauskas; Gradau-čizna k. Rs: Gradduskas; Kamarau-čizna k. Mlt, Sr: Kamarauskas; Katau-čizna k. Vlkv: Katauskas; Kazlau-čizna k. Ukm: Kazlauskas; Malinau-čizna k. Mlt: Malinauskas; Mazaliav-čizna k. Kš: Mazaliduskas; Rakau-čizna k. Ukm: Rakauskas; Rapkau-čizna k. Zr: Rapkduskas; Raskau-cizna vs. Mlt: *Raskauskas, plg. Raskevicius; Turau- -čizna k. Zr : Turduskas; Žukau-čizna k. Švnč : Žukauskas. -ija. Zabar-ija k. Trak, Zabor-ija k. Ign : Zaboras, plg. Zabaravicius. -ina. Strim-ina k. Al : Strimas. -inas. Krinč-inas mstl. ir vs. Ps : *Krinčius, plg. Kriūicius, Krenicius. -inė. aldeia Abukausk-inė. Pn: Abukauskas; aldeia Arl-inė. V: Arla; aldeia Babal-inė. Mrj: *Babalis, cf. Babaliauskas; aldeia Barausk-- inė. Prn: Barauskas; aldeia Lemk-inė. Brž: Lemkė, Lėmkis; aldeia Liubok-inė. Kdn: *Liubokas, cf. Liubys; Pruš-inė k. V: *Prušinas, cf. Prušinskas; Rit-inė k. Mžk: Ritas; Zaviš-inė k. Kdn: Zaviša, ZaviSius; Zuk-iné vs. V : Žūkas, Zukis. -ynė. Černiausk-ynė vs. Pn: Černiauskas; Dabuž-ynė k. Šr: Dabūžis, cf. Dabuzinskas; Damb-ynė k. Ps: Dambis; Kur-ynė k. Šk: Kūras; Naid-ynė k. Šk: Naida; Žikoršinė Žikoris. -ynės. k. Rk : Zaval-ynės vs. An : Zavalis. -iniai. Ceik-iniai k. Ign: Ceika; Klov-iniai k. Ut: Klova, Klovas; Kūr-iniai Kk. Švnč: Kira, Kūras. -iškė. Alv-iškė k. Ign: *Alvys, plg. Elvys; Ar-iškė k. Tl: Arys; Aušel-iškė k. Pln: *Auselis, cf. Aušinskis; Babin-iškė 2 k. Klm: Babinas; Barduc-iské k. Lzd: Barduskas; Baūš-iškė k. Ign: Baušys; Berc-iškė k. Slu: *Bercys, cf. Bercys, Berčas; Berésn- -iske k. Trg: Beresna; Bét-iské k. Ign: *Beta, plg. Beteika, Béta; Bielk-iské k. Svné: Bielka, Biélkus; Byr-iske k. Ign: Byra; Bogūt-iškė k. Svné: Boguta; Bok-iskeé k. Skd: Bokas; Bonk-iske k. Sk: Bonka; Buicin-iské k. Lzd: *Bucias, plg. Bucinskas; Buik-iskeé k. Slu: Buika, Buikys; Bunok-iškė k. Šl: Biinokas; Ceik-iské k. Ign, Tig, vs. Ign: Ceika; Cicén-iské 2 k. Ign: Cicėnas; Cimbal-iské k. Ign: Cirnbalas; aldeia Cebél- -iškė. Kn: Cebélis; aldeia Cepréc-iske. SI: Cepreéckas; aldeia Cerb-iske. Sk: Cerba; aldeia Cernak-iské. Ign: *Cernakas, cf. Cernakduskas; aldeia Černiūk-iškė. Al: Černiūkas; aldeia Drūp-iškė. Klm: Drūpas; aldeia Gabét-iské. Klm: Gabeta; Gak-iské k. Ign: Gakas; Garanc-iske k. Kn : *Garandys, plg. Garancévicius; Gasiul-iské k. Svné, Zr : Gasiūlis; Gerlėt-iškė k. Klm (< *Gerleit-iske) : Gérleitas, cf. Girletas; Glumbot-iskeé 190 k. Klm, cf. Glumbokas; Goberg-iské k. Klp: *Gobergas, cf. Goberis; Gor-iškė vs. SI: Goris, Gorys; Gudmon-iskée k. Klm: Gudmonas; Gūrč-iškė 2 k. Lzd: Gurčius; Kačėn-iškė k. Švnč: Kačėnas; Kajack-iškė k. Mrj: Kajackas; Kakon-iske 2 k. Klm: *Kakonas, plg. Kakanis; Karaciiin- -iské k. Ign: *Karačiūnas, cf. Karacėvičius; Karkūž-iškė k. Švnč: *Karkažas, cf. Karkazas; Karnit-iškė k. Ign, cf. Karnėvičius, Karnickas: Kazarin-iškė k. Rs: Kazarinas; Kmit-iškė vs. Sk: Kmita; Krūgel-iškė 2 k. Tl: Krūgelis, Krugelys; Levick-iškė k. Šll: Levickas; Liper-iškė k. Trg: *Liperis, plg. Lipdrskas; Lis-iškė k. Ign: Lisys, Lisius; Maliėj-iškė k. Sk: Maliėjus; Malior-iškė k. Klm: Malioris, Maliorius; Masl-iškė k. Švnč: *Maslys, *Maslas, plg. Maslauskas; , Menc-iškė k. Lzd: Mericas; Mendel-iské vs. Zr: Mendelis: Mirsk-iškė k. Sl: Mirskas, Mirskis; Muron-iské k. Zr: *Muronas, plg. Muranas; Olbik-iškė k. Sl: Olbikas; Paniž-iškė k. Ign: *Paniža, plg. Panižaūskas; Plėter-iškė vs. Zr: *Pleteris, plg. Pletarūvičius, Pliateris; Rack-iské k. Švnč: Račkus*- *; Rūbin- -iškė k. Krtn: Rūbinas; Ruok-iske k. Ign: Rūokis; Salton-iškė k. Lzd: Saltonas; Sapiėg-iškė k. Ign: Sapiega, Sapiega; Serbiej-iškė k. Ign: *Serbiejus, plg. Serbskis; Strižauč- -iškė k. Mlt: Strizdauskas; Tarlok-iškė vs. Ign: *Tarlokas, cf. Tarlauskas, Tarlėckas; Tebėr-iškė village, Svné: *Tebera, cf. Tebéra; Tverijon- -iské village, Rs: Tverijonas; Zasciiin-iské village, Lzd: *Zasčiūnas, cf. ZasCiZinskas; Zavis-iské village, Zr: Zaviša, Zavisius; aldeia de Zdon-iské. Tl: Zdonys, Zdonius; aldeia de Zibol-iské. Svné: Zibolas, Zibolis; aldeia de Živūlč-iškė. Al: *Zivulcius, cf. Zivulis; aldeia de Zik-iské e. Klm, aldeia de Svné: Zikas; aldeia de Zurav-iské e. Ign: *Zuravas, cf. Zurduskas. -iskés. Aldeia de Abad-iskés, Vn: Abadas, cf. Abadduskas; Aldeia de Alabūrd-iškės, Trak, aldeia: Alaburda; Aldeia de Ancer-iskeés, V: Ancerys; Aldeia de Ard-iskés, Al: *Arda, cf. Ardavicius, Ardickas: 2 aldeias e aldeia de Afl-iskés, V, distrito de Švnč, aldeia de Arl-iskes, Sr, Zr: Arla: aldeia de Armal-iskés, Kn, Mrj, aldeia de Ut: Armala, Armalas; Aldeia de Armol-iskés, Akm: Armolas; Aldeia e aldeia de Babon-iskes, V: Babonas; Bakier-iskés k. Trak: *Bakieris, cf. Bakeris, Bakierskis; Baūš- -iskés k. Trak, V: Baušys; Belon-iskes k. KS: *Belonas, cf. Belénas, Belenavicius, Belanavicius; Bét-iskés k. Zr: *Beta, cf. Béta, Beteika; Bielazar-- iskés 3 k. V: Bielazaras; Bilin-iskés k. Slén: *Bilinis, cf. Bilinskas; Aldeia de Bilk-iskés. V: Bilkis; Aldeia de Breidak-iskés. Zr: *Breidakas, cf. Breidokas; Aldeia de Bryl-iskés. Mlt: Bryla, Brylis; Aldeia de Brusk-iskés. V: Bruskis, Bruskys; Aldeia de Bunok-iskes. SI: Būnokas; Aldeia de Ciul-iskeés. Zr: *Ciulis, cf. Ciulevicius, Ciulévicius; Aldeia de Cepuirniškės V: Čepūrna; Aldeia de Čern-iškės Sr: Černis, Černis; Aldeia de Černūl-iškės V: *Cernulis, cf. Čėrnas, Cernélis; Aldeia de Čimbar- -iškės vs. V: Cimbaras, Čimberas; Aldeia de Čir-iškės vs. V: Čiras; Aldeia de Čiūk-iškės vs. Kš: Čiūkas; aldeia de Čiūoder-iškės, Mrj: Čiūoderis; aldeia de Damb-iškės, V: Dambis,; aldeia de Dambr-iškės, V: *Dambras, cf. Dambrauskas; aldeia de Daulin-iškės, V: *Daulinis, cf. Daūlius, Dimšaldeia de -iškės, Prn: Dimša; aldeia de Dūk-iškės, Zr: Dukas; Galk-iškės, aldeia. V: Galkus**, Galka; Gaš-iškės, aldeia. Sl: Gašė, Gošas; Glatk-iškės, aldeia. V: *Glatkis, cf. Gladkis, Glatkėvi68 O antropónimo pode ter-se desenvolvido também a partir do nome cristão Rėkas (cf. LPZ II 551). 69 Este antropónimo também pode ser de dois radicais. Gdl-kantas (ver LVKZ 163), abreviatura. 191 čius; Glitėn-iškės, aldeia, distrito de Trakai: *Glitėnas, cf. Glitas, Glytas; aldeia de Glit-iškės, V: Glitas; aldeia de Golub-iškės, Zr: Golubas; aldeia de Grat-iškės, Trak: *Gratas, cf. Grotus; aldeia de Greben- -iškės, Zr: *Grebenis, cf. Grebiniduskas; aldeia de Grum-iskes, Al: Grumas; Imbr- -iškės vs. Ut: ImbrasTM, Yn-iškės k. Sl: *Ynis, cf. Ynauskis, Inis; Jazdaič-iškės k. Zr: *Jazdaitis, cf. Jazdduskas; Kabėr-iškės k. Ut: *Kaboras, cf. Kaberas; Kamaraūč-iškės k. Vrn: Kamaraiiskas; Kamar-iskés k. Zr: *Kamaras, cf. Kamarduskas, Komaras; Aldeia de Kanc-iškės. V: Kancė, Karicé; Aldeia de Kapon-iškės. V.. "Kaponas, cf. Kaponaitis; Aldeia de Karav-iskés. Vrn: *Karavas, Karavūckas; Aldeia de Karaz-iskes. Trak: Karazas; Aldeia de Karkaz-iskes. KS: *Karkazas, cf. Karkazas; Kartan-iskés k. V: Kartanas; Kastr-iskeés k. Al: *Kastrys, cf. Kastrduskas; Kazer-iskés vs. Zr: *Kazeras, cf. Kazerduskas; Kijut-iskés k. Vrn: Kijutis; Kogel-iskés k. Kš: Kogelis; Komar-iskés vs. V: Komaras: Krasaūš-- iškės k. Prn: Krasauskas; Aldeia de Laburd-iskes. Al: *Laburda, cf. Alabūrda; Aldeia de Laib-iskés. V: Ldiba; Aldeia de Lazon-iskés. Zr: *Lazonas, cf. Laziuka, Lazditis; Aldeia de Liciiin-iskés. Trak: *Liciiinas, cf. Li¢ys; Aldeia de Lyder-iskés. Mrj: Lyderis; Linc-iskés vs. Zr: Lincys; Liupk-iskés 2 k. Šlčn: *Liupka, plg. Liupkévičius; Lopat-iskés k. V: Lopata, Lopatas; Maraz-iskeés k. Mrj: Marazas; Marson- -iskes k. Zr: Maršonas; Maslauč-- iškės k. Al: Maslduskas; Medvied-- iskés 2 k. V: *Medviedis, plg. Medzvéckas; aldeia de Nan-iškės, Šlčn: Nanys; aldeia de Navickiškės, Šlčn: Navickas; aldeia de Nekraš-iškės, Trak: Nekrašas; aldeia de Padriež-iškės, Prn: *Padriežas, cf. Padriézas; aldeia de Panik-iškės, Trak: Pdnka; Aldeia de Plis-iškės. Zr: Plisas; Aldeia de Preid-iškės. Zr: Preidis, Preidys; Aldeia de Prekel-iškės vs. Zr: Prekelis; Aldeia de Prozar-iškės. Kš: *Prozaris, cf. Prozorys; Aldeia de Puzir-iškės. Šlčn, V: *Puziris, cf. Puzirauskas; Aldeia de Radivon-iškės. V: *Radivonas, cf. Radzivanas; aldeia de Rapk-iškės, Zr: *Rapkus, cf. Rapkduskas, Rapkėvičius; aldeia de Samaraūk-iškės, Šlčn: Samarakas; aldeia de Sapiėg-iškės, V: Sapiega, Sapiega; aldeia de Sarak-iškės, Zr: Saraka; aldeia de Sapijon-iškės, KS: *Sapijonas, cf. Sapijanas; aldeia de Slavinč- -iškės, Al: Slavinskas; aldeia de Stav-iškės, Mrj: Stavys; aldeia de Straskiin-iskés, Mlt: *Straskiinas, cf. Strašauskas, Strašėvičius; aldeia de Šalk-iškės, St, V: Šalkus; aldeia de Samat- -iškės, vs. Zr: Samata; aldeia de Šėmet-iškės, vs. S|: Sémeta, Sémetas; aldeia de Šiūlg-iškės, Trak: Siulga; aldeia de Šniėr-iškės. Mit, Ut: *Snieras, cf. Šnėras; aldeia de Tril-iškės. KS: Trilius; aldeia de Trunč- -iškės. Rk: *Trunčė, cf. Trunčinskis, Truncė; aldeia de Valason-iškės. V: *Valasonas, *Valasonis, cf. Valasanavicius; aldeia de Verbic-iškės. Vrn: *Verbicas, cf. Verbickas, Verbičianskas; a aldeia de Verbyl-iškės, Prn: Verbyla; a aldeia de Veriūg-iškės, Zr: Veriūga; a aldeia e a povoação de Vibrant- -iškės, V: *Vibrantas, cf. Vibrėntis; a aldeia de Zablat-iškės, Kš, 2 aldeias de Zr, povoação de Zr: Zablackas; a aldeia de Zagūrt-iškės, Mlt: Zagurskas; a aldeia de Zajūš-iškės, Šlčn: *Zajašas, cf. Zajaščėnka; Zūk-iškės k. Trak: Zakas; Zark-iškės k. Zr: *Zarkas, plg. Zerka; Zilinc-iškės k. Trak: Ziliūkus; Zov-iškės vs. Šlčn: Zovišius; Žūk-iškės k. Trak: Žūkas. -iškis. Ard-iškis 2 k. St: *Arda, cf. Ardauskas, Ardūvičius, Armon-iškis k. Ut: Armonas, Armonas; Artman-iškis k. Ut: Aftmanas; Belazar-iškis vs. Pn, k. Rs: "0 Avd. pode ser abreviado de um antropônimo de origem cristã. Imbrasas. 192 Belazūras; Birent-iškis vs. Pn: *Birentas, cf. Bėrentas, Bérentas; Budzin-iškis, aldeia Pkr: *Budzinas, cf. Budzinavicius, Budzinskas; Būs-iškis, aldeia Rk: Būsas; Česnav- -iškis, aldeia Zr: *Česnava, cf. Česnauskas, Cesnavicius; Dabril-iškis, aldeia Sr: Dabrila; Dambrot- -iskis, aldeia Rk: *Dambrotas, cf. Dambrava, Dambrauskas; Drob-iškis k. Ut: Dréba; Dvaiz-iskis k. Brž: *Dvarža, *Dvaržis, cf. Dvaržėckis; Eikin-iškis k. Rk: Eikinas; Gajatic-iskis k. Al: Gajaūskas; , German-iskis k. Brž: Germanas; Gyd-iskis K. "Brž: Gydė; Gličb-iškis k. Kš: Glieba, Gliebus; Golub-iškis vs. Zr: Golubas; Gor-iskis k. Rd: Goris, Gorys; Grund-iskis k. Pn: Grūnda; Gūdberg- -iškis vs. Rk: *Gudbergas; Gunt-iskis k. Mlt: Gunta, Guntys; Gūrk-iškis k. Rk: Gurkis: Imul-iskis vs. Svné: *Imulis, cf. Imelis; Ingel-iskis k. Ut: Inigelis; Izdon- -iskis k. Brz: Izdonas; Kaker-iskis vs. Rk: *Kakeris, cf. Kakaras; Kalamon-- iskis k. Rk: *Kalamonas, cf. Kalaminskis; Kandr-iskis k. Kp: *Kandras, *Kandrys, cf. Kandréckis; Kafsak-iskis k. Pn: Kafsakas; Kažen-iškis k. Ukm: *KaZenas, cf. KaZendukas; Kliuokman-iskis k. Pn: *Kliuokmanas, plg. Klickmanas; Kran- -iskis k. Brz: *Kranas, *Kranys, plg. Kranauskas; Kupel-iSkis vs. Mlt: *Kupelis, plg. Kiiipelis; Nadiéj-iskis k. Rk: *Nadiejus, plg. Nadeika, Nadzeika; Neliiib-iskis k. Rk: *Neliiibas, plg. Neliubavicius, Nelitbsis; Néster-iskis vs. Sr: Nesteris; Nol- -iškis k. Mit, 2 k. Ut: Nolius; Norod-iskis vs. Ut: *Norodys, plg. Narackas, Naradauskas; Pinkut-iskis k. RK: *Pinkutis, plg. Pinkus, Pinka, Pinkis; aldeia de Puzin-iskis, Pn, aldeia de Puzin-iskis, Ign: Puzina, Puzinas; aldeia de Radvon-iskis, Mlt: *Radvonas, cf. Radvanskas; aldeia de Rop-iskis, Kp: Ropas; aldeia de Rūol-iškis, Brz: Rūola, Ruolia; aldeia de Rutin-iskis, Zr: *Rutinis, cf. Ruté, Rutis; Sliéps-iskis k. An: *Sliepsis, cf. Sliepskis; Sutk- -iskis k. Rd: Sutkys, Sutkus; Ščiūr-iškis k. Sr: *Ščiūrys, cf. Ščiurauskaitis; Šeduik-iškis 2 k. Rk: Seduikis, Seduika; Seibok-iskis k. Ut: Seibokas; Šlėger-iškis k. Brž: Šlėgeris; Šleider-iškis vs. Jnš: Šleideris: Trajon-iskis k. Ps: Trajonas; Tribut- -iškis k. Zr: *Tributis, plg. Tribockis; Trill-iskis k. Ps: *Trilis, plg. Trulis; Trumbat- -iskis k. ir vs. An, plg. Trumbéckas; Zablot-iskis k. Rk, plg. Zablotskas, Zablockas; Zamėt-iškis aldeia Ut: *Zamotas, cf. Zamatas; Zarank-iskis aldeia Ut: Zarankus, Zardnka; Zarumb-iskis aldeia An: *Zarumba, cf. Zaramba, Zarémba; Zavad-iskis 2 aldeias An: Zavadis; Zaviés-iskis aldeia An (?< *Zavis-iSkis): Zaviša. -iSkiai. Aldeia de Alton-iskiai, Kn: *Altonas, cf. Altanas; Aldeia de Ard-iskiai, An, Rs: *4rda, *Ardys, cf. Ardickas; Aldeia de Arl-iskiai, Mlt: Arla; Aldeia de Arman-iskiai, Kn: Armanas; Aldeia de Armon-iskiai, St, aldeia de Armon-iskiai, Mrj, aldeia de Armon-iskiai, An: Armonas, Aimonas; Arnot-iskiai k. Jon: *Arnotas, cf. Arnatavicius; At-iskiai k. Ps: Atas; Bač- -iškiai k. Brz: Bacys, Bacius; Barav-iskiai k. Sk: *Baravas, cf. Baravickis, Barduskas; Bard-iskiai k. Pkr, Rs, Bard-iskiai Ukm: *Barda, cf. Bardauskas, Bardinskas; Bat-iskiai k. Sk: Batis, Batys; Baiis-iskiai k. Rk: Bauša, Baušys; Beiger-iskiai k. Trg: Beigeras; Beker-iskiai k. Trg: Békeras, Békeris; Belazar-iskiai k. Ukm: Belazdras; Bend-iskiai k. Ukm: Beridé; Bieliiin-iskiai k. Mrj: Bieliūnas; Biélsk-iskiai k. Klm: Biélskus; Blinstrub-iskiai aldeia. Rs: Blinstrubas; Bébin-iskiai aldeia. Pn: Bobinas; Bok-iskiai aldeia. Brz: Bokas; Brig-iskiai aldeia. Brz: Brigas; Cap-iskiai aldeia. Sll: Capas; Cirik-iskiai aldeia. Kn: Cirikus; Cernel-iskiai aldeia. Švnč: Cernélis; Cimbar-iskiai aldeia. Mt: 193 Cimbaras; Čiūk-iškiai, aldeia de Kdn: Čiūkas; Čiurk-iškiai, aldeia de St: *Čiurka, *Čiurkus, cf. Čurkus; Dapk-iskiai, aldeia de Trg, Dapk-iskiai, aldeia de Vlkv: Dapkus; Dapkiin-iskiai, aldeia de Mlt: Dapkiinas; Deik-iskiai, aldeia de BrZ: Deikas, Deikus; Diktar-iskiai, aldeia de Rd: Diktaras; Dimš- -iskiai aldeia de Ukm: Dima; Dot-iskiai aldeia de Rd: Détas, Dotys; Drob-iskiai aldeia de Jon, Mlt: Dréba; Gacén-iskiai cidade de St: *Gacenis, cf. Gacévicius, Gacionis; Gack-iskiai aldeia de Mlt: *Gacka, cf. Gackas; Gaidam-iskiai aldeia de An: *Gaidamas, cf. Gaidamaiiskas, Gaidamavicius; Gals-iskiai k. Kp: *Galsas, plg. Galskis; Gastyn-iskiai k. S|: *Gastynas, plg. Gasciiinas; Gelumb-iskiai k. Mrj: *Gelumbe, plg. Gelumbduskas, Gelumbickas; Gemb-iskiai k. Jon: *Gemba, Gembickas, Gembeéckas; Gérk-iskiai k. e vs. An, k. Brz: Gérke, Gérkis; Gimz-iskiai k. Ut: *Gimza, cf. Gimžauskas; Gip-iskiai k. Ps: Gipas; Gég-iskiai k. S|: Gogas, Gogis; Gotlyb-iskiai k. Sk: Gotlybas; Grop-iskiai k. Klp: Gropas; Javen-iskiai k. Brz: *Javenas, cf. Javinskas; Jazdausk-iskiai k. Pln: Jazdduskas; Jut-iskiai k. Pn, Ps: Juta, Jutas; Kaciiin-iskiai k. Mlt: Kaciiinas: Kanč-iškiai k. An, Ukm: Kaicas: Karcev-iskiai k. Slu: *Karcevas, cf. Karcévicius, Karkaz-iskiai k. Mlt, Ut: *Kakažas, cf. Karkazas; Kataršk- -iškiai k. Klm: *Katarška, cf. Katarskis, Kažen-iškiai vs. Sr: *Kaženas, cf. Kaženiauskas; Kėler-iškiai k. Šlu, Keler-iskiai k. Kdn: Kėleris; Kisin-iškiai k. VIkv: *Kisinas, plg. rus. Kisin; Komar-iškiai k. Rd: Komaras; Koncevic- -iskiai vs. An: Konceévicius; Kun-iskiai k. An: Kūnas; Kiin-iskiai k. Jon: Kūnas; Mardos-iskiai k. Jon: *Mardošas, cf. Mardésas; Maslausk-iskiai k. Rs: Maslauskas; Meln-iskiai k. Prn: Mélnis; Menčiūn-iškiai vs. An: Menčiūnas; Merėš-iškiai k. An: *Merešius, cf. Mereškėvičius, Meréckas; Minder-iskiai k. Ukm: Minderis, Minderys; Nagūrk-iškiai, aldeia. An: Nagūrka; Nakros-iskiai, aldeia. Tl: Nakrošas; Navar-iskiai, aldeia. An: *Navaras, cf. Navarūckas, Navarduskas; Nerod-iskiai, aldeia. Švnč: *Neroda, cf. Naradauskas; Nodiėj-iškiai, aldeia. Kp: *Nodiejus, *Nadiejus, cf. Nadzeika; Nol- -iškiai, aldeia. Sl: Nolius; Paužel-iškiai, aldeia. Zr: *Pauželis, cf. Pauža; Paūž-iškiai, aldeia. Mrįj: Pauža; Pijor-iškiai, cidade. Ukm: Pijoras; Piler-iškiai, aldeia. Jnš: *Pileris, cf. Pilioras; Pilot-iskiai, aldeia. Vlkv: Pilota, Pilotas; Plat-iškiai vs. Mlt: Platas; Rėder-iškiai k. Mrįj: Rėderis; Ridvon-iskiai k. Mlt: *Ridvonas, plg. Ridvanskas; Rigmant-iškiai k. Brz: *Rigmantas, plg. lat. Rigmants"; Rum-iskiai k. Rk: Rūmė; Rūt-iškiai k. Ukm: Rūtis, Rūtė; Sand-iškiai k. Mlt: Sandas; Sapiėg-iškiai k. Lzd: Sapiega; Saral-iškiai vs. Mlt: *Sarala, cf. Sarelévicius; Sélmon-iskiai k. Trg: Selmonas; Sikar-iškiai 2 k. Mlt: *Sikara, cf. Sikora, Sikorskas; Skauron-iskiai k. Mlt: Skaūronas; Stein-iškiai aldeia. Mrj: *Steinys, cf. Šteinys; Stūr-iškiai povoado. Pkr, Rd, Stūr-iškiai aldeia. Mrįj: Stūris, Stirys; Sab-iskiai povoado. Rd: Sabas: Sabiin-iskiai aldeia. Jon: Sabiinas; Šidl- -iškiai povoado. Brž: Šidla; Šulik-iškiai povoado. Švnč: *Šulikas, cf. Sulikduskas; Tūt-iškiai aldeia. Pn: Tutas; Vagar-iškiai, aldeia de Jnš: Vagaras; Varan-iskiai, aldeia de Kp: Varanius; Verbyl- -iskiai, aldeia de Mt: Verbyla, Verbilis; Verbil-iskiai, aldeia de Sr: Verbilis; Vesélk-iskiai, aldeia de Pkr: Vesélka; Zab-iskiai, aldeia de Brz: *Zabas *Zabys, cf. Zabéckas; Zablat-iskiai, aldeia de Ut: WZr. CrantTMmaHne B.D. Jamvuuckas anmpononumus, 211. 194 Zablackas; Zajanic-iškiai k. Pn : *Zajancas, plg. Zajanskas, Zajenčauskas, Zaliėt- -iškiai vs. Kp : Zaliėckas; Zarink-iškiai k. RK : *Zarinka, cf. Zarenkavicius, Zarinskas: Zas-iskiai k. Brž : Zasas; Zdon-iskiai k. Mlt, vs. Sr : Zdonys, Zdėnius; Zimbeiškiai k. Pkr : Zimba; Zérk-iskiai k. An : Zerka. -yškis. Zap-yskis mstl. Kn (< *Sapieg-iškis) : SapiegaTM. -ka. Kasdr-ka vs. Klm : *Kašara, cf. Kašaraūskas; Kazan-ka k. Klm : *Kazanas, cf. Kazanauskas. Aos derivados desta sufixação devem ser ir associados iš derivados de antropónimos eslavos (mais frequentemente russos). A formação destes oicónimos pode ser avaliada de duas maneiras: a) a partir da raiz do su antropónimo, com os sufixos -evka, -ovka, que, tal ir como o sufixo -auka (v.), nas línguas eslavas podem ter-se formado como sufixos toponímicos autónomos distintos”, de antropónimos b) iš que possuem um elemento final de radical -ev, -ov, -uv, sufixo su -ka: Abruč-iov-ka k. Kp : *Abručiovas, cf. Obručas; Ankudin-ov-ka vs. Zr : *Ankudinovas, cf. Ankudavičius; Astr-ov-ka, aldeia Rk: *Astrovas, cf. Astravas, Astrauskas; Bur-ov-ka, aldeia Švnč: Būrovas; Čern-ov-ka, aldeia Kdn: Černovas; Čiž-ov-ka, aldeia Kp: *Čižovas, cf. Čižas, Čižauskas; Galij-ev-ka, aldeia Jon: *Galijevas, Galijaūskas; Galub-ov-ka, aldeia Mlt: *Galubovas, cf. Galubiovas; "Kartaš-ov- -ka vs. Zr: *Kartašovas, cf. Kartošius; Kochan-ov-- ka k. Švnč: *Kochanovas, cf. Kochanavicius; Obūch-ov-ka k. KS: *Obuchovas, cf. Obuchas; Pakr-ov-ka k. Rd: *Pakrovas, cf. Pokrovski; Pop-ov-ka, aldeia Ign: Popovas; Rag-ov-ka, aldeia Švnč: *Ragovas, cf. Ragauskas; Zūj-ev-ka, aldeia Mlt: *Zujevas, cf. Zujévicius; Komisar-uv- -ka, aldeia Al: Komisaras. -uškės. aldeia de Trėb-uškės. Slén: *Trėba, cf. Treba, Trebas. -(i)uškiai. aldeia de Bun-iūškiai. Rk: Būnius; aldeia de Des-iūškiai. An: *Desys, cf. Dėsas. -uškos. Vesel-uskos k. Zr : *Vesela, cf. Veselaūskas. -uva. Gavalt-uva, aldeia de Mrj: *Gavaltas, cf. Gauvaltas; Kuldut-uvaTM, cidadezinha. Kn: *Kulautas, cf. ? Kūlatas. Concluindo a revisão dos oicônimos com sufixos -ieniai, -(i)ninkai, -uoliai, que também são de origem antroponímica, e dos sufixos com os quais são formados, deve-se prestar atenção a: -ieniai. Ašak-iėniai, aldeia, Kš: Ašaka. -ininkai. Baūkšt-ininkai, aldeia, Rs: Baukstys; Ben-iniūkai, aldeia, Šlu: Benys; Virkšt- -ininkai, aldeia, Krtn: Virkštys; -ninkai. Alei-ninkai k. An, Zr: *Aleja, *Alejas, cf. Alejūnas, Alejevicius; Berėz- -ninkai k. Mrj: Berezna; Drabuž-ninkai k. Trak: Drabužis, Drobuzas; Dvar-ninkai 2 Para tal explicação, veja Vanagas A. Jotyškiai, Rikyškiai, Vilkyškiai, Zapyškis. —Cultura da língua 12, 1967, 51-52. Veja também. Totoraitis J. História de Sūduva e Suvalkija, Kaunas: publicação da Faculdade de Teologia e Filosofia da Universidade Vytautas Magnus, 1938, 612. 3 Ver a nota de rodapé 64. "* Ver também. Vanagas A. Nomes das cidades da Lituânia, 1996, 122-126. 195 k. Rd (< *Dvam-ninkai): Dvarnis (< esl. dvainas „pertencente à propriedade“); Laury- -ninikai k. V (< *Lauryn-- ninkai): Laurynas; Sale-ninkai k. Jon (< *Salen-ninikai): Salenis; Srėd-ninkai k. Trak (< ? *Sered-ninkai) : Sėreda, cf. Srednickas; -uoliai. Rim-uoliai vs. Kdn: Rimas. É possível questionar estes casos: é possível que os oicónimos com estes sufixos não sejam derivados, mas formas plurais de antropónimos sufixados (com o sufixo completo), que passaram a ser oicónimos. Todavia, por outro lado, a localização de alguns derivados com estes sufixos (especialmente com -(i)ninkai), numa área que coincide parcialmente com a área relicta dos jotvingues e que prolonga a área dos derivados deste tipo da Lituânia Menor (especialmente da Prússia Oriental), permite supor que aqui se encontram afixos de formação de oicónimos a partir de antropónimos. Observações de síntese Ao concluir a análise dos derivados antroponímicos, pode-se constatar que a abundância dos derivados é determinada pelo lexema-base. Assim, a partir de antropónimos, muitos dos quais estão disseminados por toda a Lituânia, podem existir derivados com iš os mesmos ou com diferentes sufixos em várias regiões da Lituânia e em número bastante elevado. No total, atualmente funcionam na Lituânia cerca de 4800 derivados antroponímicos. Os derivados com sufixos -išk são os mais difundidos (cerca de 3800 derivados); por isso, -išk pode ser legitimamente considerado o sufixo mais característico dos oicónimos formados a partir de antropónimos. Os oicónimos com as variantes do sufixo -išk — -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai — estão difundidos em determinadas áreas: os derivados com -iškė predominam no leste da Dzūkija, na Lituânia meridional até ao Nemunas a leste, e na Samogícia; os derivados com -iškės, como também observou J. Safareviius’, estão mais difundidos na Lituânia Oriental e Meridional; uma pequena ilha de derivados deste sufixo forma-se também na parte setentrional dos aukštaičiai ocidentais e dos samogícios (nas proximidades de Tėlšius, Akmėnę e Žagarę); Os derivados com -iškis encontram-se no Leste e no Centro da Lituânia (até ao Neris); os derivados com -iškiai estão disseminados por quase toda a Lituânia, exceto na parte meridional do território da Lituânia Oriental, à qual este sufixo não é característico. Entre os outros sufixos derivacionais antroponímicos mais produtivos do lituano estaria -inė (cerca de 190 derivados). É um sufixo que exprime características do lugar, possessividade e pertença. Os oicónimos — derivados com este sufixo — estão disseminados por uma parte considerável da Lituânia "5 Cf. Vidugiris A. Reflexões sobre as fronteiras orientais dos jotvíngios. Relíquias das línguas e culturas bálticas ocidentais. Teses da comunicação apresentada na conferência da Universidade de Klaipėda, 1994, Klaipėda, 14; Razmukaitė M. Sobre os formantes de formação dos oicónimos da Lituânia Prussiana e a sua disseminação. Relíquias das línguas e culturas bálticas ocidentais. Teses da comunicação da conferência da Universidade de Klaipėda, 13-14; Razmukaitė M. A oiconímia da região de Klaipėda. —Lietuvių kalbotyros klausimai 31, 1994, 156-157, Razmukaitė M. Algumas observações sobre a formação sufixal e a oiconímia sufixal da Lituânia Prussiana. —Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 1996, 79-80. "6 Cf. Safarewicz J. Topônimos lituanos terminados em -iszki. —Onomastica II 1, Wroclaw— Warszawa etc., 1956, 55. 196 na área, são menos característicos dos dzūkai ocidentais e das regiões meridionais do distrito de Trakai. Falando sobre -uškvedinius, é preciso destacar que são casos de formação específica, difundidos numa área pequena, sobretudo — na Lituânia Oriental. Embora, de modo geral, na língua lituana os sufixos -ušksejam considerados provenientes de empréstimos eslavos, nos nomes de lugares esses sufixos também poderiam ter outra origem — a combinação da terminação do radical da palavra-base -ubei com o sufixo -šk; com eles, os derivados são geralmente formados pelo formante flexional de antropónimos iš su -us". Parte dos derivados discutidos possui estes sufixos de origem eslava: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas ir -ka (com variantes -anka, -auka, -enka). Os sufixos mais difundidos são -ava (~270 derivados), -avas (~120 derivados). Eles também foram abordados por A. Vanagas- “. Nas línguas eslavas, esses sufixos — o bielorrusso -ay -ova, o polonês -ow, -owa — e seus derivados foram amplamente estudados nos trabalhos e artigos dos onomastas eslavos (M. Kondratiuk, V. Lemciugova, I. Halicka, U. Kensikova, V. Tašyckis e outros). Nas fontes escritas da Bielorrússia, os oicônimos com os sufixos -ava e -ova são registrados nos séculos 15–17; são topônimos substantivais, difundidos no território setentrional e noroeste da Bielorrússia“. Na Lituânia, os derivados desses sufixos a partir de antropônimos começaram a difundir-- se segundo o modelo eslavo de formação de oicônimos por volta do final do século 16. Os locais de sua difusão situam-- se — sobretudo na Lituânia Central e Oriental. O legado das propriedades senhoriais ou o resultado de uma eslavização posterior são os sufixos -čizna e -ina, -inas. Os derivados desses sufixos difundem-se apenas numa área limitada do território lituano: com -čizna — nas proximidades de Molėtai, Ukmergė e Kaišiadorys, com -ina, -inas — na periferia meridional e oriental. O sufixo -čizna — é uma variante adaptada na língua lituana dos sufixos de oicônimos populares nas línguas eslavas, pol. -szczyzna (-izna), biel. -ščyna, -ščyzna, amplamente discutidos pela linguista polonesa H. Safarewicz*”. Os oicônimos com o sufixo -ka e suas variantes -auka, -anka, -enka encontram-se em áreas eslavizadas — principalmente nos arredores de Kaišiadėrys, Trakai, Ignalina, Molėtai, Zarasai etc. Os lexemas antroponímicos dessas formações — principalmente sobrenomes e nomes de origem eslava (russa, bielorrussa) — indicam também alguns lugares habitados há muito tempo por velhos crentes russos na Lituânia e o fato de que esse modo de formação entrou em nossa oiconímia não apenas pelas regiões fronteiriças (polonesas, bielorrussas), mas também por povos eslavos que vivem bem mais ao sul®. "" Cf. Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, 162. "S Banarac A. OiikoHuMmsl JIHTBbI C CyYOOHKCAMH CJIABSHCKOTO TIpOHCXOXJIEHHS -ava, -avas. —Batto-stowiariskie zwiqzki językowe, Wroctaw...- etc. : Zakład Narodowy imienia Ossolińskich, Editora da Academia Polonesa de Ciências, 1990, 381-388. "Cf. Nemuiorosa B. II. Beiapyckas aiikanimin, Minck: Hasyka i Toxnika, 1970, 111-114. S0Safarewiczowa H. Topônimos do tipo Mroczkowizna, Klimontowszczyzna, Wrocław: Zakład imienia Ossolińskich, Editora da Academia Polonesa de Ciências, 1956. 81plg. Bipsina D. K. Tanonimbl FoMensurdsinbt 3 cydikcami -oyka /-ayka /-évka /-eyra, 98-107; HukonoB B. A. CirasssHCKMII TOMMOHUMUYECKHIT Turi. —[eoepaghuueckue nazeanus, Mocksa: T'ocyapcTBeHHOE M3AaTEIBCTBO TeorpaduuecKoi turepatypsl, 1962, 24. 197 Nos grupos separados de derivados de nomes pessoais também se consolidou uma certa ordem de uso dos sufixos: para formar derivados dos nomes pessoais do primeiro grupo (isto é, dos antigos nomes pessoais lituanos de dois radicais) foram utilizados sufixos lituanos, e apenas algumas dezenas de derivados possuem sufixos eslavos -avas, -ava, -čizna (ver a tabela); entre os derivados dos nomes pessoais do segundo grupo (monorradiculares, provenientes de apelativos etc.), que são os mais numerosos (cerca de 2600), também predominam os sufixos de formação lituanos; com os sufixos eslavos -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -ka foram formados pouquíssimos derivados, constituindo uma porcentagem muito pequena (~4%) e uma quantidade reduzida; uma parte considerável dos derivados de antropônimos do terceiro grupo (originados de nomes cristãos), que são cerca de 1400, apresenta sufixos eslavos -ava, -avas, -Čizna, -auka, -ka, -anka, -enka (~25%); dos derivados de antropônimos do quarto grupo (empréstimos, de origem estrangeira), que são cerca de 600, também uma parte considerável (~20%) é constituída por oicônimos com os sufixos eslavos -auka, -ava, -avas, -Cizna, -ka. A produtividade dos sufixos de derivados de antropônimos nos quatro grupos de oicônimos distinguidos é apresentada na tabela de sufixos fornecida abaixo. Tabela 1 Produtividade dos derivados sufixais de antropônimos Sufixos Número de derivados nos grupos individuais Total de derivados De apelativos De antropônimos lituanos (de alcunhas) |De antropônimos cristãos De antropônimos antigos de outras línguas | não cristãos de duas bases | e denominações de pessoas de origem 1 2 3 4 5 6 -anka 3 1 4 -auka 12 29 9 50 -aunė 2 2 -ava 8 36 175 49 268 -avas 1 14 92 10 117 -čizna 1 6 10 23 40 -enka 1 2 -yčia || 1 -iena 1 1 -ieniai 1 1 -ija 6 4 2 12 -ina 1 19 1 21 -inas 1 2 2 5 -ynai 1 1 -ynas 2 1 3 198 1 apelativaantroponímica | continuação da tabela 1 2 3 4 5 i -iné 2 135 40 13 190 -yné 1 24 19 5 49 -inés 5 3 8 -ynės 2 1 -ininkai (-ninkai) 11 -inis 1 1 2 -iniai 1 25 1 3 30 -iškė 52 524 162 100 838 -iškės 50 670 263 125 1108 -iškis 44 340 209 76 669 -iškiai 58 728 271 145 1202 -yškis 1 1 -ka 12 39 19 70 -otas 1 1 -uoliai 1 1 -uolis 1 1 -uškė 5 3 8 -uškės 12 2 1 15 -uškis 2 5 7 -uskiai 10 3 2 15 -uskos 3 2 1 6 -utas 1 1 -uva 1 3 3 2 9 Total: 221 2584 1366 591 4773 No artigo são discutidos os casos mais claros de formação a partir de nomes pessoais (excluindo algumas dezenas de casos problemáticos, nos quais a lexema-base também pode não ser um nome pessoal), que representam esta classe de derivados. Como se pode ver pelo material analisado, a natureza do nome pessoal (ou do nome apelativo de pessoa) não determina a escolha dos sufixos — para a formação dos oicônimos de todos os subgrupos apresentados são utilizados os mesmos sufixos. No entanto, não se pode deixar de observar (cf. «Tabela da produtividade dos derivados sufixais a partir de nomes pessoais- ») que, nos derivados de antigos nomes pessoais lituanos bicompostos e, em parte, também de nomes pessoais apelativos (alcunhas), os sufixos de origem eslava são utilizados com muito menos frequência do que na formação de oicônimos a partir de nomes pessoais cristãos e de nomes pessoais não cristãos de origem estrangeira. Isso, aparentemente, é determinado pelo fato de que parte dos derivados de antigos nomes lituanos de dois radicais, de suas abreviações ou de outros nomes pessoais de um só radical é mais antiga, isto é, formou-se quando os sufixos eslavos ainda não eram conhecidos na língua lituana. 199