Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Marija RAZMUKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius TOPÔNIMOS SU SUFIXO DERIVADOS DE ANTROPÔNIMOS E DE DESIGNAÇÕES APELATIVAS DE PESSOAS Este artigo apresenta e discute todos os topônimos com sufixo da Lituânia pertencentes a um tipo de formação: derivados de antropônimos e de designações apelativas de pessoas. As tendências gerais da formação desses topônimos já foram abordadas1. Também foram discutidos com relativa profundidade os topônimos com sufixo de outros tipos de formação: derivados de apelativos, derivados de nomes de cursos de água, ou hidrônimos, e derivados de outros topônimos2. O estudo de todos os topônimos formados por esse processo, isto é, com sufixo, foi realizado e sintetizado na tese de doutorado da autora deste artigo3. O vasto conjunto de dados de topônimos analisados neste artigo (cerca de 4.800 unidades) está associado a dois processos internos: transonimização (isto é, a passagem de um onímio, neste caso, um antropônimo, para a classe dos topônimos) e toponimização (isto é, a passagem de um apelativo, neste caso, uma designação de pessoa, para a classe dos topônimos). Esses processos não determinaram a formação nem a estrutura dos topônimos em lituano. Com efeito, tanto os antropônimos quanto as designações de pessoas — que têm potencial para se tornarem antropônimos — podem ser agrupados em uma mesma categoria, pois os mesmos sufixos são usados para formar topônimos a partir deles. Na formação dos topônimos discutidos foram utilizados 38 sufixos. Essa quantidade relativamente pequena de sufixos indica que alguns deles são muito produtivos. As palavras-base dos topônimos com sufixo — antropônimos e designações apelativas de pessoas — são variadas e estratificadas. Por isso, no estudo dos topônimos, procurou-se também destacar os principais tipos de antropônimos neles subjacentes, avaliando-os quanto à origem e à estrutura. É justamente por essa razão que os topônimos são apresentados em grupos definidos de acordo com suas palavras-base. São eles: 1 Razmukaitė M. Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 2(83), 1983, 146–153; Razmukaitė M. Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. – Baltistica 32(1), 1997, 111–116. 2 Razmukaitė M. Nomes de localidades da RSS da Lituânia formados por sufixação a partir de hidrónimos. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 1981, 199–205; Razmukaitė M. Oicónimos da RSS da Lituânia formados por sufixação a partir de nomes comuns. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 3(104), 1988, 88–104; Razmukaitė M. Oicónimos lituanos derivados de outros oicónimos. – Lituanistica 2(6), 1991, 53–60. 3 Razmukaitė M. Lietuvos priesaginiai oikonimai, Vilnius, 1998 (rankraštis saugomas LKI). 159 1) derivados de antigos antropónimos lituanos bitemáticos; 2) derivados de antropónimos apelativos (alcunhas) (entre eles, também formas abreviadas de antigos antropónimos bitemáticos)4 e de designações apelativas de pessoas; 3) derivados de antropónimos cristãos5; 4) derivados de antropónimos não cristãos de outras línguas. O artigo não trata dos oicónimos sufixados com os formantes -aičiai, -ėnai, -oniai, -onys, -ūnai, formas de plurala tantum derivadas de antropónimos com os sufixos -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, por exemplo, Adomaičiai aldeia < Adomaitis; Bitėnai aldeia < Bitėnas, Kuliõnys aldeia < Kuliõnis; Norkūnai aldeia < Norkūnas, e assim por diante.6 No artigo, os oicónimos são apresentados por grupos enumerados e, dentro deles, por ordem alfabética dos sufixos. Assim, ficam mais claramente evidenciados os lexemas antroponímicos (de origem lituana, não lituana, etc.), a sua distribuição na Lituânia e quais os sufixos mais frequentemente usados na formação de oicónimos a partir de lexemas de cada grupo. Alguns oicónimos podem ter sido incluídos num grupo de derivados inadequado, devido à origem pouco clara do antropónimo de base. Nesses casos, a interpretação alternativa é apresentada em notas de rodapé. Para determinar os lexemas dos oicónimos sufixados, recorreu-se sobretudo ao «Dicionário de sobrenomes lituanos» e às fontes de K. Būga, K. Kuzavinis e B. Savukynas, A. Salys, A. Vanagas, Z. Zinkevičius, A. Butkus, entre outros7. 1. Derivados de antigos antropónimos lituanos bitemáticos Este capítulo aborda os oicónimos sufixados cuja raiz antroponímica provém de antigos nomes bitemáticos lituanos, usados na Lituânia até à introdução do cristianismo e à afluência de nomes de batismo. No repertório de nomes lituanos, tal como em toda a Europa, existiriam, ao que parece, muitos e variados; uma parte considerável deles chegou até aos nossos dias8. 4 Sobre estes antropónimos, cf. Jonikas P. Asmenvardžiai ir vietovardžiai. – Lietuvių enciklopedija 15, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968, 557; Maciejauskienė V. Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje. – Darbai ir dienos 4(13), 1997, 112–133. 5 Sobre o termo krikščioniškas vardas, cf. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, 35; Šmatavičiūtė D. Krikščioniškas vardas ir krikšto vardas. – Lietuvių kalba: Tyrėjai ir tyrimai. Jurgiui Geruliui skirtos konferencijos 1993 m. spalio 20–22 d. pranešimų tezės, 1993, 29. 6 Esses oicónimos foram analisados em pormenor num artigo anterior — ver Razmukaitė M. Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 1993, 133–165. 7 Cf. Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985 (doravante LPŽ I); 2, Vilnius: Mokslas, 1989 (doravante LPŽ II); Būga K. Apie lietuvių asmens vardus. – Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958, 201–268; Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987 (doravante LVKŽ); Salys A. Raštai 2, Tikriniai vardai, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983; Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, Vilnius: Mokslas, 1982; Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, Vilnius: Mokslas, 1977; Butkus A. Lietuvių pravardės, Kaunas: Aesti, 1995. 8 Cf. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 18 e seguintes; 64–66. 160 Isso também é confirmado pelo fato de que, entre os sobrenomes lituanos, há muitos que derivam desses nomes pessoais. Segundo alguns estudiosos, nas línguas bálticas teriam existido cerca de 2009 radicais de antigos nomes bicompostos, a partir dos quais se formavam os nomes; naturalmente, não chegaram tantos até os dias de hoje, embora não haja registros exatos da contagem dos elementos nem de sua frequência de uso. -ava. Algird-avà, aldeia de Pn: Álğirdas¹⁰; Beinor-avà, aldeia de Rd: Beinoras, Beinoris; Daugin-avà, aldeia de Kš: Dauğinas, Dauğinas; Daunor-avà, aldeia de Jnš: Daunoras, Daunōras; Jagel-avà, aldeia de Jon: Jagēla; Libert-avà, aldeia de Mlt: *Libertas (< Lȳbartas); Mantvyd-avà, aldeia: Mañtvydas; Vaišvyd-avà, aldeia de Kn: Vaišvydas. -avas. Algird-āvas vs., Švnč: Álğirdas. -čižna. Lemantau-čižà vs., Šr (< *Leimantau-čižna): Leimantas. -ina. Jogal-inà, aldeia de Prn (< *Jogel-ina): Jōgela. -inas. Jugal-inas, aldeia de Kš (< *Jugail-inas): Jugāila. -inė. Skirgail-inė, aldeia de Kdn: Skirgāila, Skirgailis; Vytaut-inė, aldeia de Kdn: Vȳtautas. -ynė. Vaišvil-ynė, aldeia de Ps: Vaišvilas, Vaišvilà. -iškė. Aminén-iškė, aldeia de Ign (?< *Eiminén-iškė): *Eiminėnas, cf. Eimanas, Eīdminas; Argird-iškė, aldeia de Švnč (< *Algird-iškė): Algirdas; Arvyd-iškė, aldeia de Mžk, Šl: Arvydas; Bavain-iškė vs., Švnč (< *Byvain-iškė): Byvainis; Beinor-iškė, aldeia de Šl: Beinoras, Beinoris; Bui̇vyd-iškė, aldeia de Šll: Bui̇vydas, Bui̇vydis; Būvil-iškė, aldeia e vs., Ign: Būvilas; Bukaṅt-iškė, aldeia de Klm: Būkantas, Bukaṅtis; Būtrim-iškė, aldeia de Pn: Būtrimas; Daūbar-iškė, aldeia de Ign, vs., Švnč: Daūbaras, Daubar̄is; Daugėl-iškė, aldeia e vs., Klm: Daugēla, Daugēla; Daujót-iškė, aldeia de Mlt, Švnč: Daujōtas; Daukiṅt-iškė, aldeia de Klm: Daukiṅtis; Daunōr-iškė, aldeia de Jnš: Daunōras; Galvyd-iškė, aldeia de Klm: Galvȳdis; Gataūt-iškė, aldeia de Šll: Gataūtis; Gēdgaud-iškė, aldeia de Trg, Gedgaud-iškė, aldeia de Rs: Gēdgaudas; Gedmīn-iškė, aldeia de Šll: Gedmīnas; Gēṁbut-iškė, aldeia de Klm: Gēṁbutas; Getaut-iškė, aldeia de Klm: Gētautas; Gimbēt-iškė, aldeia de Akm: *Gimbetis, cf. Giṁbutas, Gimbūtis; Giṙkant-iškė, aldeia de Tl: Giṙkantas; Giṙmant-iškė, aldeia de Tl: Giṙmantas; Giṙvyd-iškė, aldeia de Zr: Giṙvydas; Jāgmin-iškė, aldeia de Klm: Jāgminas; Jógel-iškė, aldeia de Klm: Jóge-la; Jogmin-iškė, aldeia de Šll: Jogminas; Jōrūd-iškė, aldeia de Rs: Jōrūdas; Jōsūd-iškė, aldeia de Šll: Jōsūdas; Kybart-iškė, aldeia de Klm, Šl: Kȳbartas; Kimbār-iškė, aldeia de Ign: Kimbāras; Kimbart-iškė, aldeia de Zr: Kimbartas; Mažvil-iškė, 2 aldeias de Ign: Mažvilas; Naṙbut-iškė, aldeia de Pln: Naṙbutas; Neimant-iškė, aldeia de Šl: Neimantas; Órvyd-iškė, aldeia de Šll: Órvydas; Ringēl-iškė, aldeia de Lzd: *Ringēla, cf. Ringāila, Rimgāila; Skīrmant-iškė, aldeia de Rs, Skīrmant-iškė, aldeia de Tl: Skīrmantas; Skūrvyd-iškė, aldeia de Tl: Skūrvydas; Tìtvyd-iškė, aldeia de Klm (em fontes antigos, Tilvydiškė): *Tilvydas, cf. Tilvytis; Toliot-iškė, aldeia de Ign: Tóliotas; Vaikšnōr-iškė, aldeia de Lzd: Vaikšnōras; Vȳtart-iškė, aldeia de Klm: Vȳtartas; Vȳtaut-iškė, aldeia de Lzd: Vȳtautas. 9 Cf. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, 25, 26. No texto, nomes, sobrenomes e apelidos não são diferenciados, pois o estatuto de nome ou sobrenome talvez ainda não estivesse claramente definido no momento da formação do oicônimo.10 161 -iškės. Beinōr-iškės vs. V: Beinōras; Būivyd-iškės k. V: Būivydas; Butrim-iškės k. Al, Prn: Butrimas; Darbut-iškės k. Trak: Dárbutas, Darbutis; Daubar-iškės 2 k. Zr: Daubāras, Daubāris; Daugird-iškės k. Trak: Daugirdas; Daujót-iškės k. Al, Prn: Daujōtas; Daunōr-iškės vs. An: Daunōras; Davain-iškės k. Al: Davainis; Eitmin-iškės k. V: Eitminas; Gāstaut-iškės k. Trak: Gāstautas; Geistar-iškės k. Al: Geistaras; Gendvil-iškės k. Akm: Gendvilas; Gineit-iškės 2 k. Trak, k. V: Gineitis, Gineitas; Giriōt-iškės k. Prn: Giriota, Giriōtas, cf. Girjotas; Girvyd-iškės k. Zr: Girvydas; Jogėl-iškės k. Trak: Jogēla; Jovain-iškės k. Ut: Jōvainas; Jovaiš-iškės k. Trak: Jovaišis; Kālbūt-iškės k. Rk, Zr: *Kalbutas, cf. Kalminas; Kariōt-iškės k. Trak: Kāriotas, cf. Kārjotas; Lauksmin-iškės k. Rs: *Lauksminas, cf. Liau kšminas; Liūbart-iškės k. Al: Liūbartas; Māngel-iškės vs. Šlčn: Mangēla; Mantvil-iškės k. Šlčn: Mantvilas; Nārbut-iškės vs. V: Nārbutas; Norgel-iškės k. Al: Nōrgelas, Norgēlas; Norvyd-iškės k. Vrn: Nōrvydas; Nōrvil-iškės k. Šlčn: Nōrvilas, Nōrvila; Pervain-iškės k. V: Pervainis; Pervien-iškės k. Švnč: Pervienis; Ramavyd-iškės k. Ut: Rāmavydas; Rōkant-iškės k. V: *Rokantas (? < *Rakantas, < *Ram-kantas); Sangėl-iškės k. Šlčn: *Sangēlas, cf. Sāngalas; Sangin-iškės k. Šlčn: Sānginas; Sirvyd-iškės k. V: Sirvydas, Sirvydis; Skirmant-iškės k. Trak: Skirmantas; Strimyl-iškės k. Akm: *Strimyla (< Strimilā); Sūrgant-iškės k. Kš: Sūrgantas; Sutart-iškės k. Kš: *Sutartas, cf. Sāntaras; Vanžad-iškės k. Al: *Vanžadas, cf. Vōnžadas; Vytaūt-iškės k. Al: Vytautas. -iškis. Algird-iškis k. Pn: Algirdas; Barvain-iškis k. Rk: Barvainis; Beinor-iškis k. Rd, Beinōr-iškis k. An: Beinōras, Beinoris; Būgal-iškis k. Mlt: Būgalis (< Bugāila); Daubār-iškis k. e 2 vs. Šr: Daubāras; Daugėl-iškis k. Pn, Ukm: Daugēla; Davain-iškis k. Rk: Davainis; Dōvain-iškis k. Pkr, Dovain-iškis k. Mlt: Dōvainis; Ēgerd-iškis k. Brž (< *Eigerd-iškis, *Eigird-iškis): Ēgirdas; Eibut-iškis k. Zr: Eibutas, Eibūtis; Eimant-iškis k. Ukm: Eimantas; Gelbūt-iškis k. Ukm: Gelbutas; Gelgaud-iškis mstl. Šk: Gelgauda; Gintvil-iškis vs. An: Gintvilā; Kantrim-iškis k. Kp, Šl, Šr: Kantrimas; Kimber-iškis k. Zr: Kīmbaras; Lement-iškis k. Ut: *Lementas, *Lemantas (< Leimantas); Mantagāl-iškis k. Brž: *Mantagāilas, cf. Mantautas; Mantvyd-iškis k. Brž: Mantvydas; Mantvil-iškis k. Kdn: Mantvilas; Narbūt-iškis k. Zr: Nārbutas, Narbūtis; Narvyd-iškis k. Šr: Nārvydas, Narvydas; Radvil-iškis k. Ign, mst. Rd: Radvilā, Radvilas; Rimgaud-iškis k. Rk: Rimgaudas; Sirvyd-iškis vs. An: Sirvydis; Sūngāil-iškis k. Ut: *Sūngaila, cf. Sungāila, Sangāila; Survil-iškis mstl. e vs. Kdn, k. An, Pn: Survilā, Survilas; Suvain-iškis vs. Kp, Suvain-iškis mstl. Rk: Sūvainas; Vaisgel-iškis 2 vs. Ukm: *Vaisgēla, cf. Vaizgēla; Vyliaud-iškis k. An: Vyliaudas. -iškiai. Arvyd-iškiai k. Klp: Ārvydas; Ašmōn-iškiai k. Šk: Āšmōnas; Biriēt-iškiai k. Rd: Birietā (< Bir-jotas)11, Bugail-iškiai k. Kp: Bugaila, *Bugailis; Būi- 11 K. Būga explica assim este antropónimo — ver Būga K. Rinktiniai raštai 1, 239. Mas o antropónimo também pode ter outra origem, isto é, pode ter vindo do polaco ou do alemão (cf. LPŽ I 263). 162 vyd-iškiai k. Rk: Būivydas, Buivydis; Butrim-iškiai k. Al: Butrimas; Dárbut-iškiai k. Rs: Dárbutas; Daubār-iškiai k. Mlt, Ukм, vs. Mlt: Daūbaras, Daubāras; Daugél-iškiai vs. An, Daugél-iškiai k. Rs, Šk: Daugélas, Daugéla, Daugélà; Daugérd-iškiai k. Šk (< *Daugird-iškiai): Daūgirdas; Daukant-iškiai k. Šk: Daūkantas, Daukantās; Daumañt-iškiai k. Ukм: Daūmantas, *Daumàntas; Dómant-iškiai k. Ukм: Dómantas; Ei̇bār-iškiai k. Rd: Eibāras, *Eibāras; Eidint-iškiai k. Klm: Eidintas; Eidmin-iškiai k. Rk: Eidminas, *Eidminas; Eimin-iškiai k. Brž: Eiminas, *Eiminas; Geister-iškiai 2 k. Vlkv (< *Geistar-iškiai): Geistaras; Gelgūd-iškiai k. Rs: Gelgūdas (< Gėlgaudas); Jagmin-iškiai k. Kn: Jagminas; Jaugel-iškiai k. Jon: Jaugela; Jogėl-iškiai k. Šk: Jogėla, Jogéla, Jógélas; Kybārt-iškiai vs. Ukм: Kybārtas; Laukmīn-iškiai k. Kp: *Laukmīnas, cf. Lauksmīnas; Lauksvyd-iškiai k. Kn: Lauksvydas; Lemant-iškiai k. Jrb: *Lemantas (< Leimantas); Liogāl-iškiai k. Kdn: Liogāila; Mantagal-iškiai k. Šr: *Mantagalis (< *Matagailas), cf. Mantigāila; Mantait-iškiai k. Akm: Māntartas; Mantrōm-iškiai k. Jon (< *Mantrum-iškiai): Māntrumas (< Māntūrimas); Mantvil-iškiai k. Rd: Mañtvila, Mantvilas; Milvyd-iškiai k. Tl: Mīlvydas, Mīlvydas; Nārvyd-iškiai k. Brž: Nārvydas; Nórbut-iškiai k. Kdn: Nórbutas; Rindaug-iškiai k. Brž: Rīndaugas; Sandar-iškiai k. Brž: Sándaras; Sangail-iškiai k. Jon: Sangāila; Santar-iškiai k. Šr: Sāntaras; Sungail-iškiai k. Trg: Sungāila; Surgėl-iškiai vs. Šr: *Surgela, cf. Surgela; Suvaīd-iškiai k. Rk: *Suvaīdis, cf. Sūvaidas; Svirgėl-iškiai k. Brž: *Svirgela, *Svirgėlas (cf. Svirbutas); Taugin-iškiai k. Kdn: Tauginas; Uvain-iškiai k. Klm: *Uvainis, *Uvainas, cf. Uveinis; Vaistār-iškiai k. Kn: *Vaistaras, cf. Vaištaras; Vaišvil-iškiai k. An, 2 k. Klm: Vaišvilas, Vaišvilà; Vālmant-iškiai k. Kn: Válmantas; Vālmon-iškiai k. Pn: *Valmonas, *Valmanas, cf. Valmontas; Vigant-iškiai k. Tl: Vigantas, Vygantas; Vytaūt-iškiai k. Al: Vytautas; Žemant-iškiai k. Pn (< *Žeimant-iškiai): Žeimantas, cf. Žemantáuskas. -uva. Suvárt-uva k. Klm: *Suvartas, cf. Sūvainas, Gővartas; Em resumo, da análise dos derivados desta subseção pode-se dizer que, na formação de oicónimos sufixais a partir de antropónimos lituanos antigos de dois elementos, são usados 12 sufixos (contando as variantes de ambos os géneros e números: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas, -inė, -ynė, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -uva), dos quais 5 são de origem eslava (-ava, -avas, -čizna, -ina, -inas). Contudo, com estes últimos formaram-se apenas um ou outro derivado. A maioria dos antropónimos de dois elementos aqui apresentados está registada em várias das fontes anteriormente enumeradas (ver nota 7); os restantes podem ser formas corrompidas de antropónimos já conhecidos ou não estar registados nas fontes, como, por exemplo: *Lauks-mi-nas, *Mant-a-gailas, *Svir-gela, *Su-tartas, *Sūn-gaila, *U-vainis, *Vais-gela. 2. Derivados de antropónimos apelativos (alcunhas) (incluindo abreviaturas de antigos antropónimos bitemáticos) e de designações apelativas de pessoas Este é o maior grupo de derivados antroponímicos. Do ponto de vista da origem, as palavras-base destes derivados — os antropónimos — provêm, na maioria dos casos, de palavras comuns. Muitos deles 163 transformaram-se em apelidos, ou seja, enriqueceram a classe dos nossos apelidos atuais12. Contudo, é preciso reconhecer que muitos antropónimos deste tipo, ocultos nos oicónimos, são apenas nomes do passado, que não chegaram até aos nossos dias, ou desempenharam somente a função de alcunhas. Assim, a oiconímia fornece, entre outras coisas, abundante material valioso relacionado com antropónimos históricos desaparecidos. -(i)anka. Liauk-iánka aldeia Švnč: Liáukas, Liaũkus; Mažur-ánka aldeia Trak: Mažũras, Mažũra ou etn. *mažūras, cf. možiūras13; Sabal-iánka aldeia Mlt: Sabalas, Sabalỹs. -(i)auka.14 Bacen-áuka aldeia Jon: *Bacenas, Bacėnas (cf. eslavo baciònas «cegonha»); Karšin-áuka aldeia Pn: *Karšinis, cf. Karšinskas, Karšys; Kamisar-áuka aldeia Ut: *Kamisaras, cf. Komisāras; Kisiel-iáuka aldeia Mlt: Kisiẽlius; Kuk-áuka aldeia Kp: Kūkis, Kukỹs; Rag-áuka aldeia Zr: Rãgas; Rud-áuka aldeia Trak: Rùdis, Rudỹs; Sakal-áuka aldeia Zr: Sãkalas; Šap-áuka aldeia Zr: Šãpas, Šapỹs; Tarn-áuka aldeia Lzd: *Tarnas, cf. Tarnáuskas; Žyd-áuka aldeia Trak: etn. žydai, žýdas (mas cf. Žydáitis, Žydelis). -aunė. Rag-áunė aldeia Šr: Rãgas; Šauk-aunė aldeia Ukm: *Šãukas, *Šaukys, cf. Šaukūnas. -(i)ava. Adinc-avà aldeia Trak: *Adincius, cf. Adinčius; Baltuš-avà aldeia An: Baltušis; Baran-avà aldeia Kš, Rk: Baranas, Barõnas; Brazn-avà aldeia Šl: *Braznys, cf. Braznãuskas; Dil-iavà aldeia Brž: Dìlis, Dilỹs; Galin-avà aldeia Mlt: Galinis; Kamisar-avà aldeia An: *Kamisaras, cf. Komisāras; Karūn-ava aldeia Kdn: Karūnas; Kaunat-avà aldeia Tl: *Kaunatas, cf. Kaũnas, Kaunėckas, Kaunáitis; Ker-avà aldeia Pn: Kėras, Kerỹs; Kreken-avà15 pequena cidade Pn: Krėkenas; Labūn-ava aldeia Klm, Kn, Šr: Labūnas; Lavar-avà aldeia Trak: *Lavaras, cf. Levaráuskas, Leveris, Léveris; Led-avà aldeia Šl: Lėdas; Ling-avà aldeia Rk: Lĩngė, Lingỹs e semelhantes; Makšt-avà aldeia Jon: Makštis, Makštỹs; Marg-avà aldeia Kn, Mrj, Šk: Márgis; Pelut-avà aldeia Kdn: Pelùtis; Pérnar-ava pequena cidade Kdn: *Pernaras, cf. Pernaráuskas; Pin-iavà aldeia Pn: *Pinis, cf. Pìnas; Rag-avà aldeia Prn, Rk: Rãgas; Rang-avà aldeia Trak: Ranga, Rùnga; Ras-avà aldeia Kš: Rasỹs; Rašk-avà aldeia Brž: 12 Cf. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 68–72. 13 As palavras comuns lituanas e as explicações dos seus significados são, na sua maioria, extraídas dos volumes do académico «Dicionário da língua lituana»: Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996, 1997. Sufixo de origem eslava: não se deve perder de vista que alguns dos oicónimos aqui apresentados podem ser derivados com o sufixo -ka de antropónimos eslavos terminados nos segmentos de radical -ev, -ov (que, nos oicónimos lituanizados, passaram a -auka). Cf. o sufixo -ka e os seus derivados. Por outro lado, alguns destes oicónimos podem ser formações já prontas, tomadas diretamente das línguas eslavas (bielorrusso ou polaco) e apenas ligeiramente lituanizadas, conservando o sufixo completo. 15Quanto à origem, cf. a explicação de A. Vanagas — ver Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslas, 1996, 110–113. 164 Raškys, Raškus; Rašn-avà aldeia Kn: Rašnys; Ruž-iavà aldeia Trak: Ružys; Sirat-avà aldeia Zr: *Sirata, cf. Siratàvičius, Sirotà; Šapin-avà vs. Kš: *Šapinis, cf. Šapinskas; Tarn-avà aldeia Rk: *Tarnas, *Tarnys, cf. Tarnàuskas; Tylin-avà aldeia Brž: *Tylinas, cf. Tilinas, Tylà. -(i)avas. Cib-avas aldeia Mrj: Cìbas; Gadūn-āvas lugar de povoamento Tl: Gadūnas (cf. palavra dialetal gãdotis «cuidar, procurar; arranjar»); Galìn-āvas¹⁶ vs. Ign: Galìnis; Gulbin-āvas aldeia Mrj: Gulbìnas; Kamunt-āvas aldeia Ign: *Kamuntas, cf. Kamuntàvičius; Kazak-āvas aldeia Ign: Kazakas; Kazl-āvas aldeia Mrj: Kazlà; Kirkil-iāvas aldeia Mrj: Kìrkilas, Kìrkilas; Lek-āvas aldeia Rs: Lēkas, Lekỹs; Sabal-iāvas aldeia Mrj: Sabãlys, Sabãlius; Žebenk-āvas aldeia e vs. Tl: *Žebenka, cf. Žibenka. -čižna. Butkau-čižnà aldeia Mlt: Butkãuskas; Gaidalau-čižnà aldeia Mlt: *Gaidaláuskas, cf. Gaidẽlis; Grebliau-čižnà aldeia Šr: Grebliáuskas; Meškaũš-čižnà aldeia Švnč: Meškáuskas; Rinkau-čižnà aldeia Trak: Rinkáuskas; Rutov-čižnà aldeia Švnč: *Rutovskis, cf. Rutãvičius; Saplau-čižnà aldeia Zr: *Saplauskas, cf. Saplys. -enka. Gudz-énka aldeia Kš: *Gudžius, Gùdžius, cf. Gùdas, Gudzinskas. -iena. Gud-ienà aldeia Kš: Gùdas ou etnónimo gùdai, gùdas. -ija. Augūn-ija aldeia Šr: Augūnas; Maskōl-ija.aldeia Šll, Maskol-ijà aldeia Ps: Maskōlis, Maskōlius ou etnónimo maskōlis «russo»; Os-ijà aldeia Vlkv: Osis (< Úosis?); Skrip-ija aldeia Pn: *Skripas, cf. Skripùkas; Šilv-ija aldeia Ign: Šilva. -inė. Akmensk-inė aldeia Pln: Akmėnskis; Aušr-inė aldeia Rs, Vrn: Aušrà; Aviž-inė aldeia Mrj, Zr: Avižà; Bar-inė aldeia Pn: Barỹs; Baron-inė aldeia Rk: Barõnas; Berag-inė aldeia Vlkv: *Berãgis (cf. nome comum berãgis «aquele que não tem chifres»); Bimbil-inė aldeia Trg: *Bimbilas (cf. nome comum bimbilas «chicote; moscardo; pequeno proprietário rural, habitante de cabana»); Blus-inė aldeia V: Blùsis; Burb-inė aldeia Jrb: Bùrba; Cibul-inė aldeia Zr: Cìbulis; Čevenyk-inė aldeia Ign: *Čevenyka (cf. nome comum eslavo čeverykà «sapato»); Degūt-inė¹⁷ aldeia Mlt, Degut-inė aldeia Šk: Degùtis; Geguž-inė aldeia Jon, Kš, Pn, Rd, povoado Kn, Mlt, Pn, Ukm, V: Gegužas, Gegužis; Gelež-inė aldeia An: Geležė, Geležius; Gerv-inė aldeia Rs: Gérvė; Giedrait-inė aldeia Pn: Giedràitis; Gudautsk-inė aldeia Klm: Gudáuskas; Gud-inė aldeia Mrj: Gùdas ou etnónimo gùdai, gùdas «bielorrusso»; Gudul-inė aldeia Šr: *Gudùlis, cf. Gudulẽvičius; Gumb-inė povoado Klm, Rk: Gùmbis; Kašel-inė aldeia Mlt: Kašẽlis; Katin-inė aldeia Pn: Kãtinas; Kauk-inė aldeia Kš: Kaũkas; Kazok-inė aldeia Ign: Kazõkas; Kern-inė povoado V: Kernà, Kernỹs; Kervel-inė aldeia Zr: Kérvelis; Kėv-inė aldeia Mrj: Kievà; Kirz-inė povoado V: *Kirza, *Kirzas (cf. nome comum kirza «calçado grosseiro»); Klapat-inė aldeia Jrb: Klãpata, Klãpatas; Klevečk-inė aldeia Pn: Klevečkà; Kruōp-inė aldeia Šl, povoado Mlt, Mrj, Ps, Kruop-inė povoado Šr: Kruopà, Kruōpis; Kuks-inė aldeia Skd, Trg: Kuksà; Kukšt-inė aldeia Šll: Kukštà, Kùkštas; Kunigaikšt-inė aldeia Trak: Kunigáikštis; Kunig-inė aldeia Krkn: kùningas, *Kunigas, cf. Kunigáitis, Kunigėlis; Lapūk-inė aldeia Kš: Lapūkas; Liūl-inė povoado Švnč: Liùlys; Lukš-inė aldeia V: Lukšà; Luob-inė aldeia Kn: *Luoba, *Luobas, cf. Luobìkis; Medekš-inė 16 O oicónimo também pode estar relacionado com o nome feminino Galinà. 17 O oicónimo também pode estar relacionado com a palavra dialetal degùtas. 165 aldeia de Rs: Medekšà; Mešker-inė aldeia dos distritos Klm, Prn, Rk, Šlu: Meškeris; Pagramd-inė aldeia do distrito Prn: *Pagramdis, cf. Pagràndis; Pakus-inė aldeia do distrito Mrj: Pàkusas; Palš-inė aldeia do distrito Zr: Pálšis; Patàš-inė duas aldeias do distrito Mrj, Patàš-inė aldeia dos distritos Prn, Šk: Patàšius; Pavyd-inė aldeia do distrito Zr: Pavỹdis; Peléd-inė¹⁸ aldeia de Rs: Peléda; Pikel-inė povoado, V: Pìkelis; Popier-inė aldeias dos distritos Šlčn, V: Pòpiera; Prīsteg-inė aldeia do distrito Ign: *Prìsiega (cf. esl. prisiega «juramento, cônjuge»); Puid-inė aldeia do distrito Kn: Pùida; Pup-inė aldeia do distrito V: Pupà, Pùpis; Ražiot-inė aldeia do distrito Jon: *Ražiotis (cf. lituano padrão ražuotas, -a «coberto de restolho»); Rus-inė aldeia do distrito Kš: Rùsas; Sakal-inė aldeias dos distritos Šlčn, Trg: Sàkalas; Sarg-inė aldeias dos distritos Prn, V: *Sargas, cf. Sargūnas; Sidābr-inė povoado em Ign, Ut, aldeia de Rk, Sidabr-inė em Mlt: Sidabra, Sidābras; Skard-inė aldeia do distrito Jrb: Skà rdis, Skardžius; Skrand-inė aldeia do distrito Jon: Skrandis, Skrandžius; Skruzd-inė aldeia do distrito Šl: Skruzdỹs; Staig-inė aldeia do distrito Trg: Staigis; Stalion-inė aldeia do distrito Pn: Staliliónis; Strazd-inė aldeias dos distritos Al, Vlkv: Stràzdas; Svirpl-inė povoado em Ukm: Svirplỹs; Šárk-inė aldeias e povoado em Bžr, Šark-inė aldeia do distrito Klm: Šárka, Šárkis, Šarkỹs; Šerėl-inė povoado em An: Šerėlis; Šerm-inė aldeia do distrito Mrj: Šérna, Šérnas; Šešk-inė aldeia do distrito Brž: Šéškas; Šlikt-inė aldeia do distrito Skd: Šliktà; Špok-inė povoado em V: Špòkas; Totor-inė aldeia do distrito V: Totòrius, Totòris ou etnónimo totòriai, totòrius; Vanag-inė aldeias dos distritos Jrb, Mlt, Pn, Ps, Šl, V, Vlkv, povoado em Klm, Rd: Vànagas; Venger-inė aldeia do distrito Rk: Veñgeris; Vidut-inė aldeia do distrito Švnč: Vidutà; Vyt-inė aldeias dos distritos Šr, Ukm, povoado em Ukm: Výtas; Žvyg-inė aldeia do distrito Ukm: *Žvygas, cf. Žvìgaitis. -ynė. Bumbul-ynė aldeia do distrito Kdn: Bumbūlis; Daukš-ynė aldeia do distrito Pn: Daukšà; Dūdor-ynė aldeia do distrito Pn: Dūdōrius; Dzerkal-ynė povoado em Brž: Dzérkelis, Dzērkelis (cf. esl. dzérkolas «face, fisionomia»); Gaid-ynė aldeia do distrito Ps: Gaidỹs; Kuliuac-ynė povoado em Ps: Kulėvičius, cf. Kuliáuskas; Kumel-ynė¹⁹ aldeia do distrito Mlt, povoado em Švnč: Kumelỹs; Lukšt-ynė aldeias dos distritos Ps, V: Lùkštas; Márg-ynė aldeia do distrito Trg: Márgis; Prapuol-ynė aldeia do distrito Jon: *Prapuola, *Prapuolis, cf. Prapuolėnis; Raizg-ynė aldeia do distrito Rk: Raizgis, Raizgỹs; Šel-ynė aldeia do distrito Rk: etnónimo šélis, šéliai; Stirbait-ynė aldeia do distrito Trg: *Stirbaitis, cf. Stirbà, Stirbỹs; Suvalk-ynė aldeia do distrito Mlt: etnónimo suvalkai «suvalquianos»; Šaln-ynė povoado em Šk: Šalnà, Šalnius; Šaltak-ynė aldeia do distrito Rk: *Šaltakis (< *šaltaakis < šáltas, -à + akis); Šeštok-ynė aldeia do distrito Rs: Šeštokas; Švilp-ynė aldeia do distrito Pkr: Švilpa; Tutul-ynė povoado em Brž: *Tutulis (cf. lituano padrão tutūtis «certo pássaro da floresta...; tūtlýs, tututis»), cf. também Tutỹs; Vaivad-ynė povoado em Brž: Vaivada, Vaivadà. -inės. Degut-inės²⁰ k. Ut: Degūtis; Lak-inės k. An: Lakis, plg. Lakietis, Lakičkas, Lėkas; Sidābr-inės k. Mlt: Sidābras, Sidābras, Sidabra; Smulk-inės k. Rs: Smùlka, Smulkỹs; Tūb-inės k. Šll: Tūbà. -ynės. Gint-ynės aldeia do distrito Rk: Gìntas, Gintỹs; Kump-ynės²¹ povoado em An: Kùmpis, Kumpỹs. -inis. Geguž-inis aldeia do distrito Rk: Gegužas, Gegužis. -iniai. Būd-iniai aldeia do distrito Zr: Būdà; Būg-iniai aldeia do distrito Brž: Būgà; Dārg-iniai aldeia do distrito Jnš: Dārgis; Drag-iniai aldeia do distrito Akm: Drāgas; Kadar-iniai aldeia do distrito Šk: Kādaras; Klab-iniai aldeia do distrito Mlt: Klabỹs; Krikl-iniai povoado do distrito Ps: Kriklỹs; Kviet-iniai aldeia do distrito Klp: *Kvietys, cf. Kvieteláitis; Lýg-iniai 18 O oicónimo também pode derivar do nome da ave pelėda. 19 Também é possível relacionar o oicónimo com a forma do lituano padrão kumėlė. 20 Também seria possível relacionar o nome do lugar com a forma do lituano padrão degūtas. 21 É possível também outra interpretação, relacionando o nome do lugar com a forma do lituano padrão kùmpas, -à «curvado para baixo». 166 aldeia Mlt: Lygýs; Meñk-iniai aldeia Šk: Meñkis, Meñkas; Plausk-iniai aldeia Pln: Plauska, Pláuskis; Rùč-iniai aldeia Pkr: Rùčas, Ručýs; Strók-iniai aldeia Ut: Strokas; Suk-iniai aldeia Ukm: Sùkas; Šešk-iniai aldeia Vlk: Šeškas, Šeškus; Širm-iniai aldeia Šl: Širma; Širv-iniai aldeia Prn: Širvis, Širvys; Šišk-iniai aldeia Ign: Šiška, Šiškas; Šut-iniai aldeia V: Šutas; Trank-iniai aldeia Rs: *Tranka, *Trankys, cf. Trankáuskas; Tremp-iniai aldeia Mrj: Trem̃pas; Tūb-iniai aldeia Jnš: Tubà, Tùbas, Tubis; Vedar-iniai aldeia Ign: Vėdaras; Žvirbl-iniai aldeia Pkr, Ps: Žvirblis.-iškė. Agurk-iškė aldeia Mrj, Šk: Agùrkas; Atkoč-iškė aldeia Zr: Atkočius; Augùt-iškė aldeia Ign: Augūtis; Aukštūt-iškė aldeia Šll: *Aukštūtis, cf. Aukštūnas; Bač-iškė aldeia Šll: Bačys, Bačius; Bajor-iškė aldeia Lzd, cidade Švnc: Bajõras; Balañd-iškė aldeia Ign, Šlu: Balañdis; Balč-iškė aldeia Trg: Balčys, Balčius; Balčiulėn-iškė aldeia Ign: *Balčiulėnas, cf. Balčiulis; Baldōn-iškė cidade Švnc: *Baldonas, cf. Baldūnas; Baltak-iškė aldeia Tl: Baltakis; Baltaš-iškė aldeia Lzd: *Baltašius, cf. Baltaševičius; Baltėn-iškė aldeia Ign: Baltėnis; Baltūn-iškė aldeia Švnc: *Baltūnas, (cf. termo dialetal baltūnėlis «branco» ou eslavo baltūnas «ovo não fertilizado, velho e choco»); Bandar-iškė aldeia Švnc: *Bandarius, cf. Bandaravičius; Barč-iškė aldeia Klm: Barcis, Barčys, Barčius; Bartel-iškė22 aldeia Zr: *Bartelis, cf. Bartas (< termo etnográfico bārtas); Barōn-iškė aldeia Švnc: Barōnas; Bebrūl-iškė aldeia Mrj: *Bebrulis, cf. Bebrāvičius; Bekeln-iškė aldeia Zr: *Bekelnis, (cf. termo dialetal bekelnis «quem não tem calças,... homem pobre, miserável, arruinado»); Bėñdor-iškė aldeia Ign: Bėñdorius; Berūkšt-iškė aldeia Šk: Berūkštis; Beržin-iškė aldeias Klm, Mrj: Beržinis; Bikion-iškė aldeia Klm: *Bikionis, cf. Bikas; Bik-iškė aldeia V: Bikas; Bikn-iškė aldeia Klm: Biknà, Biknius; Býl-iškė cidade Ign: Býla, Býlis; Bimber-iškė aldeia Ign: *Bimberis, cf. Bimbiras, Bimbiras; Birbil-iškė aldeia Akm, Birbil-iškė aldeia Jrb: Birbilà, Birbilas; Biržin-iškė aldeia Ign: Biržinys; Bríed-iškė aldeia Šl: Bríedis; Brūkt-iškė cidade Švnc (< *Brukšt-iškė): Brūkštas, Brūkštus; Būbl-iškė 2 aldeias Šll, aldeia Šlu: Būblýs; Bùc-iškė aldeia Šll: Bùcis, Bucys; Bučėl-iškė aldeia Mlt: Bučėlis; Bùč-iškė aldeia Mžk: Bučýs, Bùčius; Bùdr-iškė aldeia Rs, Budr-iškė aldeia Ign: Budrà, Budrýs; Bujūt-iškė aldeia Ign: *Bujutis, cf. Bujà; Bulōt-iškė aldeia Lzd: Bulotà, Bulōtas; Bumbūl-iškė aldeia Šlu: Bumbūlis; Bùrb-iškė 2 aldeias Klm: Bùrba; Bùrbl-iškė aldeia Švnc: Burblys; Bùrč-iškė aldeia Klm: Burčys, Burčius; Bùrkol-iškė aldeia Ign: *Burkolis, cf. Burkelis; Bùrn-iškė aldeia Klm: Burnýs, Burnius; Bùt-iškė aldeia Šl: Butà, Bùtė, Butýs; Bùtk-iškė 2 aldeias Klm, aldeia Rs: Butkà; Cijūn-iškė aldeia Lzd: *Cijūnas, cf. Cijūnėlis, Cijunáitis; Ček-iškė cidade Kn: Čėkas; Česn-iškė aldeia Lzd: Česnà, Česnys; Čigōn-iškė aldeia Zr: Čigōnas ou termo etnográfico čigōnas; Čiuin-iškė aldeia Mrj: *Čiuinas (cf. termo dialetal čiuinis «porco» ou eslavo čiuinas, -à «bonito, limpo, arrumado»); Čižėl-iškė aldeia Zr: *Čiželis, cf. Čižas; Dailýd-iškė cidade Klm: Dailýdė; Dáin-iškė aldeia Šll, Dain-iškė aldeia Ign: Dainýs; Dāktar-iškė aldeia Tl: Dāktaras; Dangut-iškė aldeia Jrb: Dangūtis; Dāpk-iškė aldeia Šll: Dāpkus; Dārg-iškė aldeias Klm, Šl: Dārgis, Dargýs; Daukš-iškė aldeia Švnc: Daukšà, Daukšýs; Degūt-iškė 2 aldeias Ign, cidade Švnc: Degūtis; Kekāl-iškė aldeia Šlu: *Kekalas, cf. Kikalas, Kikolýs; Kerėl-iškė 2 aldeias Tl: Kerėlis; Kēr-iškė aldeias Ign, Švnc: Kēras; Keršēn-iškė aldeia Mlt: *Keršēnas, cf. Keršys; 22 Os oiconímios também podem estar relacionados com o sobrenome Bārtelis, derivado de um nome cristão (cf. LPŽ I 203). 167 Kerùt-iškė aldeia Šk: Kerùtis; Kìlp-iškė aldeia Tl: Kìlpÿs; Kìmin-iškė aldeia Mžk: Kìminas; Kirdeik-iškė aldeia Švnč: Kirdeikà, Kirdeikis; Kisnók-iškė aldeia Mrj: *Kirsnokas, cf. Kirsnÿs; Kisìel-iškė cidade Švnč: Kisìėlius; Kýv-iškė aldeia Rs: *Kyvis (cf. termo dialetal kyvis «avefria»); Klėkn-iškė aldeia Šll (< *Klikn-iškė): Kliknà; Kliok-iškė aldeia Prn: Kliokÿs; Klìšėn-iškė aldeia Zr: *Klišėnas, cf. Kližÿs; Kliš-iškė aldeia Švnč: Klišÿs; Kriauč-iškė aldeia Ign: *Kriaučius, cf. Kriaučiùkas, Kriaučiūnas ou termo dialetal eslavo kriaučius «alfaiate»; Kubìl-iškė aldeias Jrb, Rs, Skd, cidade Klm: Kubìlius ou termo dialetal kubìlius; Kūj-iškė aldeia Ign: *Kūjus, cf. Kūjelis, Kūjus; Kūkar-iškė aldeia Šll: Kūkaras (cf. eslavo kūkorìus «cozinheiro»); Kū[k]-iškė aldeia Švnč: Kū[k]is; Kūkor-iškė aldeia Ign: Kūkoris; Kukuil-iškė aldeia Šlu: *Kukuilis, cf. Kukulÿs; Kulbók-iškė aldeia Švnč: Kulbòkas; Kūlež-iškė aldeia Pln (< *Kuleš-iškė): Kulešà, Kulešas; Kuln-iškė aldeia Švnč: Kulnÿs, Kulnius; Kumbàr-iškė aldeia Šl (? < *Kumbur-iškė): Kumburÿs; Kūnig-iškė aldeia Šll, Kunig-iškė aldeias Klm, Švnč: *Kunigas, cf. Kunigėlis, Kunigáuskas ou termo dialetal kūnigas; Kuor-iškė aldeia Šk: Kuòras, Kuorÿs; Kūrm-iškė aldeias Rs, Vrn, cidade Ign: Kūrmìs, Kurmÿs; Kūrn-iškė aldeia Švnč, cidades Ign, Švnč: *Kurmÿs, cf. Kurmèvičius; Kūšel-iškė aldeia Šlv: Kūšelis; Kvietin-iškė aldeia Šll: *Kvietinis, cf. Kvietėnis, Kvietìnskas; Làim-iškė cidade Švnč: Làima, Làimus; Lapýn-iškė aldeia Klm: Làpynas; Làš-iškė aldeia Šll: Làšas²³; Latāk-iškė aldeia Ign: Latākas; Laukìn-iškė aldeia Šk: *Laukinis (cf. termo dialetal laukìnis, -ė «do campo, dos campos; trabalhador rural; habitante dos campos»); Lėk-iškė aldeias Ign, Šlu: Lėkas, Lėkÿs; Lėk-iškė aldeia Trg: Lėkis; Leliok-iškė aldeia Šl: Leliòkas; Lėl-iškė aldeia Trg: Lelÿs; Lenkėl-iškė aldeia Zr: *Lenkėlis ou etnônimo lenkėlis (< lénkas); Lepš-iškė aldeia Rs: Lėpšis, Lepšÿs; Liaudin-iškė 2 aldeias Klm: *Liaudinis, cf. Liaudináitis; Lingėn-iškė aldeia Prn: *Lingėnas, cf. Lingis, Lingÿs; Ling-iškė aldeia Šll: Lingis; Lipk-iškė 2 aldeias Rs: Lipkà, Lipkus; Lipn-iškė aldeias Zr, cidade Ign: Lipnÿs, Lipnius; Lipùt-iškė aldeia Šk: *Liputis, cf. Lipas; Liùbč-iškė aldeia Ign: *Liubčius, cf. Liubčìkas; Liūb-iškė aldeia Šk: Liūbÿs; Lod-iškė aldeia Mrj: Lodà; Lopēt-iškė cidade Klm: Lopetà; Màkn-iškė aldeia Ign: Maknÿs; Maliūn-iškė cidade Švnč: *Maliūnas, cf. Malÿs; Manik-iškė 2 aldeias Šll: Mankis, Mankus²⁴; Maskól-iškė aldeia Ign: Maskólis ou termo dialetal maskólius «soldado do exército czarista», etnônimo maskólis «russo»; Mažōn-iškė aldeia Klm: Mažōnas; Medeik-iškė cidade Ign: Medeikà, Medeikis; Mēdel-iškė aldeia Šll: Medēlis; Meist-iškė aldeia Vlkv: *Meistas, cf. Meistavičius; Melāg-iškė aldeia Trg: *Melāgis; Memėl-iškė aldeia Švnč: *Memelis, cf. Memÿs; Mešk-iškė aldeia Šl: Meškà; Mieleik-iškė cidade Ign: Mielaikà; Mìkn-iškė aldeia Šk: Miknÿs, Miknius; Milión-iškė aldeia Vrn: *Milionis, cf. Milius²⁵; Milkūn-iškė²⁶ aldeia Jrb: Milkūnas etc. (524 ao todo)²⁷. 23 O oiconímio também pode derivar do nome cristão Vlasÿ (cf. LPŽ II 27). 24 O oiconímio com mank- também pode ser de origem eslava (cf. polonês Manko, Manek e outros < do nome cristão Matyjas — cf. LPŽ II 154–155). 25 O oiconímio pode estar relacionado com o nome de batismo Emilijus (cf. LPŽ II 243). 26 O oiconímio pode estar relacionado com sobrenomes emprestados de línguas eslavas ou germânicas (cf. LPŽ II 245). 27 Por falta de espaço, os oiconímios dos grupos mais numerosos são apresentados aqui e no restante do artigo de forma incompleta. Nesses casos, após indicar parte dos derivados, informa-se o número total. As conclusões gerais do artigo foram formuladas com base em todos os dados disponíveis, apresentados na dissertação de doutorado (ver nota 3). 168 -iškės. Ańglin-iškės aldeia de Šlčn: Ańglinas; Arėl-iškės aldeia de Zr: Arėlis; Atkoč-iškės aldeia de Ut, Atkoč-iškės aldeia de An: Atkočius; Avel-iškės aldeia de Mlt: Avelis, Avelys; Aviž-iškės aldeia de Zr: Aviža; Babrūk-iškės aldeia de V: *Babrūkas, cf. Babrátitis, Babrãvičius; Bagot-iškės aldeia de Prn: *Bagotas, cf. Bagotaitis, Bagatas; Bajor-iškės aldeias de Kš, Rk, Trak, Ut: Bajoras; Bakan-iškės aldeia de Šr: Bãkanas; Balánd-iškės aldeia de Trak, Balánd-iškės aldeia de Šlčn, V, 2 aldeias Baland-iškės em Šlčn, aldeia de Trak: Balandis, Balánda; Balčiūn-iškės aldeias de V, Zr: Balčiūnas; Balš-iškės aldeia de V: Balsys; Balvōn-iškės aldeia de Prn: *Balvonas (cf. dial. balvōnas «estúpido, imprestável, espantalho»); Bana-iškės aldeia de Šlčn: Banys; Bareik-iškės aldeias de Kš, V: Bareika; Bark-iškės aldeias de Trak, 2 em V: Bárkus²⁸; Barōn-iškės aldeia de Kš: Barōnas; Barsūn-iškės aldeia de Trak: *Barsūnas, cf. Barsáuskas; Barvōn-iškės aldeia de V: *Barvonis, cf. Barvainis, Barvenas; Basiūl-iškės aldeia de Jnš: Basiūlis; Bendōr-iškės aldeia de Mrj: Bendo-rius; Berank-iškės aldeia de Zr: Berankis; Bild-iškės aldeia de V: Bildą, *Bildys; Byl-iškės aldeia de Prn: Bylą; Biliūn-iškės aldeia de Akm: Biliūnas; Bimbir-iškės aldeia de Mlt: Bimbiras; Birul-iškės aldeia de Kn: Birulis; Blėk-iškės aldeia de Zr: Blekys, Blėkis; Blȳn-iškės aldeia e lugar habitado de Zr: Blȳnas; Blūs-iškės aldeia de Ut: Blūsis, Blusys; Bōbil-iškės aldeia de Skd: Bōbilas; Bradat-iškės aldeia de Trak: *Bradatas, cf. Bradaitis, prussiano antigo Bradot; Bradėl-iškės aldeia de V: Bradėlis; Brad-iškės aldeia de V: *Bradas²⁹, cf. Bradaitis; Eiš-iškės³⁰ cidade de Šlčn: *Eišys, cf. Eisas, Eismantas; Erėl-iškės aldeia de V: Erėlis; Gaidėl-iškės 2 aldeias de Zr: Gaidėlis; Gaid-iškės aldeias de Mlt, Trak: Gaidys; Gaidžion-iškės aldeia de Šr: *Gaidžionis, cf. Gaidžiūnas; Gailūn-iškės aldeia de V: Gailūnas; Gaiž-iškės aldeia de Šl: Gaižius, Gaižys; Galin-iškės aldeia de Zr: Galinis; Garnėl-iškės aldeia de Mlt: Garnėlis; Garn-iškės aldeia de V: Garnys; Garšv-iškės aldeia de V: Garšva; Gečion-iškės aldeia de Trak: Gečionis; Geis-iškės aldeia de V: *Geisas, cf. Gaisas, Geišas; Gerk-iškės aldeia de Akm, Gėrk-iškės aldeia de Al: Gėrkė, Gėrkis; Gėrv-iškės aldeia de Šlčn: Gėrvė; Giedrãit-iškės aldeias de Trak, V: Giedrãitis; Gyl-iškės aldeia de Ut: Gylýs; Gin-iškės aldeia de Al: Gìnas, Gìnius; Ginteik-iškės aldeia de Kš: *Ginteika, cf. Gintáuskas; Girait-iškės aldeia de Prn: Girãitis; Gird-iškės lugar habitado de V: *Girda, *Girdys, cf. Girdvainis; Girm-iškės aldeia de V: Gìrnis, Girmys, Gìrnius; Gyv-iškės aldeia de Mrj: Gyvis; Gōd-iškės aldeia de Šr: Godà; Grabaič-iškės aldeia de Kš: Grabáuskas, Grabávičius; Grabūč-iškės aldeia de Kš: *Grabūtis, *Grabūčius (cf. dial. grabóti «apalpar, tocar, roubar, pilhar»; grabōšius «de unhas ásperas» e outros); Graž-iškės aldeia de Trak, lugar habitado de Rk: Gražys; Gražūl-iškės aldeia de V: Gražūlis; Grėbliauč-iškės aldeia de Kš: Grėbliauskas; Greičiūn-iškės aldeia de Klp: Greičiūnas; Grežien-iškės aldeia de Kš: *Grežienis < *Griezienis, cf. Griežė; Grūd-iškės aldeia de Šr: *Grūdė, cf. Gudė; Grúod-iškės lugar habitado de Zr: Grúodis, Gruodys; Gudén-iškės aldeia e lugar habitado de Ut: Gudėnas; Gudin-iškės aldeia de Al: Gūdinas, Gudýnas; Gudōn-iškės 2 aldeias e lugares habitados de V: Gudōnas, Gudōnius; Gūd-iškės aldeia de Zr, Gud-iškės aldeia de Šlčn: Gūdas sobrenome ou etnónimo. 28 No LPŽ, este sobrenome é associado a antropónimos poloneses (ver LPŽ I 198); quanto à origem báltica deste antropónimo, derivado de Bar-kintas, cf. Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, 229. 29 O antropónimo também pode ter outra origem, isto é, pode estar associado aos antropónimos polacos Brada, Broda e semelhantes (cf. LPŽ II 296). 30 Ver também Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 69–70. 169 gùdas; Gùg-iškės aldeia de Zr: Gugà, Gùgas; Gumb-iškės aldeias de Šlčn, Vrn: Gùmbis; Išor-iškės aldeia de V: Išora, Išoras; Jauneik-iškės aldeia de Šl: Jauneikà; Jezavit-iškės lugar habitado de Šlčn: Jezavitas; Jovaraūč-iškės aldeia de Ign: Jovaraūskas; Jōvar-iškės aldeia de Trak: Jōvaras; Jūndel-iškės 2 aldeias de Prn: *Jundelis, cf. Jūndalas; Jūndil-iškės aldeia e lugar habitado de Šlčn: Jūndila; Jund-iškės aldeia de Šlčn: Jundà; Juoc-iškės aldeia de Al: Juõčas, Juõčys; Jūod-iškės aldeias de Kš, Mlt, Ut, V, lugares habitados de Mlt, Ut, Zr: Jūodis, Jūoda; Juodak-iškės aldeia de Zr: Juodakỹs; Kačėrg-iškės aldeia de V: Kačėrgà; Kàdar-iškės aldeia de Mlt, lugar habitado de V: Kàdaras; Kair-iškės aldeia de Kš: Kairỹs; Kaklin-iškės aldeia de Trak: Kãklinas, cf. Kakỹs; Kálbut-iškės aldeias de Rk, Zr: *Kalbutis (cf. dial. kalbūtis «estorninho»; e, se < *Kulbut-iškės, cf. Kùlbis, Kulbỹs); Kalend-iškės aldeia de Zr: Kalénda, Kalendà; Kalùč-iškės aldeia de Rk: *Kalutis, cf. Kuõlis, Kuolỹs; Kalvėl-iškės aldeia de Prn: Kalvėlis; Kálv-iškės aldeia de V: Kálvis ou dial. kálvis; Kamiñt-iškės aldeia de Vrn: *Kamintas (< *Kamentas), cf. Kamentãvičius, Kamantãvičius; Kamùnt-iškės 2 aldeias de Zr: *Kamuntas < *Kamantas, cf. Kamantãvičius; Kanavõl-iškės aldeia de Akm: Kanavõlas; Kaniùk-iškės aldeia de V: *Kaniùkas, cf. Kaniùchas; Kaniùt-iškės aldeia de Kš: *Kaniutis, cf. Kãnas, Kanys; Kãpč-iškės aldeia de Kš, Kapč-iškės aldeia de Trak: Kãpčius; Kapitōn-iškės aldeia de Kš: *Kapitōnas, cf. Kapitãnskis; Karč-iškės aldeia de Ut: Kartỹs; Karėiv-iškės aldeia de Trak, lugar habitado de V: Karėiva, Kareivà; Kãrk-iškės aldeia de Kn: Kãrka; Karklin-iškės aldeias de Al, Prn: Kãrklinis; Karmōn-iškės aldeia de Šlčn: Karmōnas; Kãrni-iškės aldeia de Akm: Karmỹs; Karp-iškės aldeia de Trak, Karp-iškės Vrn: Kárpis, Karpys; Karùž-iškės aldeia e lugar habitado de V: Karužà; Karvėl-iškės 2 aldeias de Kš, V, aldeia de Prn, 2 lugares habitados de V, Karvel-iškės aldeia de Zr: Karvėlis; Katil-iškės aldeia de Jnš, Šl, lugar habitado de V, Katil-iškės aldeia de Trak: Katilius ou dial. katilius «fabricante, reparador ou vendedor de caldeiras»; Katūt-iškės aldeia de V: Katūtis; Kauš-iškės lugar habitado de Brž: Kaušas; Kavōl-iškės aldeia de V, Kavol-iškės 2 aldeias de Zr: Kavõlis ou dial. eslavo kavõlis «ferreiro»; Kazōk-iškės aldeia e lugar habitado de Trak: Kazōkas; Kėder-iškės aldeia de Al: Kederys; Kėk-iškės aldeia de Šil: Kėkys; Kel̃pš-iškės aldeia de Zr: Kelpšà, Kelpšius; Keragalv-iškės aldeia de Rk: Keragalvis; Kerbed-iškės aldeia de Šl: Kerbedỹs; Kęst-iškės aldeia de V: Kęstỹs; Kęstūt-iškės aldeia de Trak: Kęstūtis; Ketūrak-iškės aldeia de Prn: Ketūrakis; Keval-iškės lugar habitado de Zr: Kėvala, Kevalas; Kiaũl-iškės aldeia de Trak: Kiaulỹs; Kiél-iškės aldeia de Kš: Kiélė; Kietãv-iškės aldeia de Trak: *Kietava, cf. Kietãvičius; Kiet-iškės aldeia de V: Kietis; Kikir-iškės aldeia de Prn: *Kikiras (cf. dial. kikiras, insulto inofensivo); Kik-iškės aldeia de Zr: Kìkas; Kirkil-iškės aldeia de Ign: Kirkilà, Kirkìlis; Kirmėl-iškės aldeia de Al, Kirmel-iškės aldeia de Trak: Kirmėlė, Kìrmela; Kisiėl-iškės aldeia de Prn, lugar habitado de V: Kisiėlius; Kiškėl-iškės aldeia de Prn: Kiškėlis; Kiž-iškės aldeia de Mrj: Kìžas, Kìžys; Klėr-iškės aldeia de Kš: *Klėrys, cf. Klerỹs; Knìp-iškės aldeia de Zr: Knìpas; Koval-iškės aldeia de Ign: Kòvalis; Kozėlk-iškės aldeia de Trak: *Kozelka, cf. Kozėlė; Krák-iškės aldeia de V, Krak-iškės aldeia de Mlt: Krãkė, Krãkis; Kralik-iškės aldeia de V: Krãlikas; Kriauč-iškės 2 aldeias de Kš: *Kriaučius, cf. Kriaučiūnas ou dial. eslavo kriaučius «alfaiate»; Krūmėn-iškės aldeia de Šr: *Krūmėnas, cf. Krūminas; Krùn-iškės aldeia de Šlčn: Krūnas; Kruopėl-iškės aldeia de Zr: *Kruopelis, cf. Kruõpas; Kùdar-iškės aldeia de Al: Kùdaris; Kukil-iškės aldeia de Šr: *Kukilius, cf. Kukỹs, Kùkis; Kūk-iškės aldeia de Zr, Kuk-iškės lugar habitado de Šlčn: Kùkis, Kukỹs; Kùkt-iškės cidade de Ut: Kuktà; Kukūt-iškės aldeia de V: Kukūtis; Kulėl-iškės aldeia de V: *Kulelis, cf. Kùlis, Kulėvičius; Kulōk-iškės aldeia de Trak: Kulōkas; Kùnav-iškės aldeia de Trak: *Kūnavas, cf. Kūnãvičius; Kūos-iškės aldeia de Ut: Kūosa; Kureiš-iškės aldeia de Ut: Kureišà; Kùrkl-iškės aldeia de Trak, 170 Kurkl-iškės, aldeia de Zr: Kurkšys; Kurkmon-iškės, aldeia de Prn: *Kurmonas, cf. Kurmonāvičius; Kūrn-iškės, aldeia de Kš: *Kūr­nys, cf. Kurnėvičius; Kurtin-iškės, aldeia de Al: Kurtinys; Kū̄t-iškės, povoado de Al: Kūtas, Kutys; Kužėl-iškės, aldeia de V: Kužėlis; Lāban-iškės, aldeia de V: Lābanas; Lāt v-iškės, 2 aldeias de Ut, 2 aldeias de Zr: Lātvis, Latvys ou etnónimo lātvis, latvys; Lavar-iškės, aldeia de Trak: *Lavaris, cf. Levaris; Lavōr-iškės, aldeia de V: *Lavoris, cf. Leveris, Léveris; Leit-iškės, aldeias de Kš, Trak: Léita, Leitis; Lengvén-iškės, aldeia de Prn, Lengven-iškės, aldeia de Zr: Lengvėnis; Liāuk-iškės, aldeia de Trak: Liāukas; Liepin-iškės, aldeia de Ut: Liepinis; Lik-iškės, aldeia de Al: Likā, Likus; Lil-iškės, aldeia de Jnš: Lilis, Lilius; Lindin-iškės, aldeia de V: *Lindinis, cf. Lindėnis; Lingen-iškės, aldeia de Prn: *Lingenas, cf. Lingis, Linge; Link-iškės, aldeia de Švnc: Linka, Linkis; Lipk-iškės, aldeia de Kp: Lipkā, Lipkus; Litvin-iškės, aldeia de Kš: Litvinas ou etnónimo eslavo litvinas «lituano»; Liump-iškės, aldeia de Ut: *Liumpis, cf. Liumpičkas; Liž-iškės, aldeia de V: Ližas; Lūt-iškės, povoado de V: Lūtas; Magut-iškės, aldeia de Zr: *Magutis, cf. Magūnas, Magys; Mandūt-iškės, aldeia de V: *Mandūtis, cf. Mandeikā, Mandeikis; Man-iškės, aldeia de Mlt: Mānas, Mōnius; Maniūl-iškės, aldeia de Zr: *Maniūlis, cf. Maneikis, Mānas; Mankūn-iškės³¹, aldeia de Šlčn: Mankūnas; Mānkuv-iškės³², aldeia de Kš: Mānkus; Margėl-iškės, povoado de V: Margėlis; Margūt-iškės, povoado de V: *Margūtis, cf. Márgis; Maskōl-iškės, aldeia de Trak, 2 aldeias de V: Maskōlis ou palavra popular maskōlis, maskōlius «russo»; Mazūr-iškės, aldeia de V: Mazūras, Mazūrā ou termo dialetal étnico mazūras «mazuriano, habitante da Mazúria»; Mažėik-iškės, aldeia de Ut: Mažėika, Mažėikis; Mažiulén-iškės, aldeia de V: *Mažiulėnas, cf. Mažiūlis; Medōl-iškės, aldeia de Zr: *Medolis (cf. palavra popular medōlis «medalha»); Medžiūn-iškės, aldeia de V: Medžiūnas; Meič-iškės, aldeia de Trak: Meitis (dial. Meicys), cf. Meičūtis, Meitūnas; Méir-iškės, aldeia de Trak, Meir-iškės, aldeia de Zr: Meira, Meirys; Meldeik-iškės, aldeia de Ut: Meldeikis; Mentūr-iškės, povoado de V: *Menturis, cf. Menturėvičius; Merg-iškės, aldeia de Trak: *Mergius, cf. Mergiūnas; Miēldaž-iškės, aldeia de Prn: Miēldažis, Mieldažys; Miēl-iškės, povoado de Ut: Mielys, Miēlis; Miež-iškės, aldeia e povoado de Šlčn: Miežis, Miežys; Miglin-iškės, aldeia de Trak: Miglinas; Mikn-iškės, aldeias de Šlčn, Trak: Miknā; Mileik-iškės, aldeia de V: Mileikis, Mileikā; Milėt-iškės, aldeia de Šlčn: *Miletas (<? *Miliotas), cf. Milius (se < *Melet-iškės, cf. Meletā); Milión-iškės, aldeia de Vrn: *Milionis, cf. Milius³³; Mil-iškės, aldeia de Šl: Milius³⁴; Miliūn-iškės, aldeia de Vrn: Miliūnas; Minč-iškės, aldeia de V: *Minčius, cf. Mincevičius; Miškin-iškės, aldeia de Zr: Miškinis; Mōg-iškės, aldeia de Prn: Mogā; Mōst-iškės, aldeia de V: Mostys; Mozūr-iškės, aldeias de Prn, V, Mozūr-iškės, aldeia de Zr: Mozūras ou etnónimo mozūras «habitante da Mazúria»; Mumėl-iškės, aldeia de Zr: *Mumelis (cf. palavra popular mūmas, mumėlis «fantasma»); Murmūl-iškės, aldeia de Mrj, Murmul-iškės, aldeia de Zr: Murmūlis; Nark-iškės, aldeia de Zr: Narkus, Narkys etc. (670 ao todo). 31 Na raiz de Vv. pode haver também um antropónimo de origem eslava – cf. polaco Manko, Mańko e semelhantes (ver LPŽ II 154–155). 32 Ver nota 31. 33 Ver nota 25. 34 Ver nota 25. 171 -iškis. Agėn-iškis, aldeia de Brž: *Agenis (<*Eigenis), cf. Eigỹs, Eigminas; Agurk-iškis, aldeia de Rk: Agùrkis, Agùrkas; Aldōn-iškis, aldeia de Rd: Aldōnas, Aldōnis; Audėn-iškis, povoado de An: Audėnis, Aukštāk-iškis, aldeia de Pn: Aukštākis; Aūl-iškis, aldeia de Kp: Aūlas35, Avin-iškis, aldeia de Ut: Āvinas; Avižien-iškis, aldeia de Ut: Avižienis; Babr-iškis, aldeia de Šr: *Babras, cf. Babrātis, Babrāuskas; Bacion-iškis, povoado de Zr: Baciōnis, Baciōnas; Bajōr-iškis, aldeia de Šr: Bajōras ou palavra popular, designação de condição social bajōras; Bajoriūn-iškis, povoado de Pn: Bajoriūnas; Bakas-iškis, aldeia de Zr: *Bakās (<*Bekasas), cf. Bekasēnas; Baland-iškis, aldeia de Rd: Balandis; Balčiūn-iškis, aldeia de Ps, Balčiūn-iškis, povoado de Ps: Balčiūnas; Baldōn-iškis, povoado de Ps: *Baldonas, cf. Baldis, Baldus; Baranaūt-iškis, aldeia de Rk: Baranaūskas; Barč-iškis, aldeia de Ukm: Barčius, Barčys; Barık-iškis, aldeia de Rk: Bārkus36, Barkūn-iškis, povoado e aldeia de Al, K. Kdn *Barkūnas, cf. Bārkus37; Baruoł-iškis, aldeia de Pn: Baruōlis; Bāur-iškis, aldeia e povoado de Pn: Bāura, Bāuras; Benōs-iškis, aldeia de Brž: *Benosis (cf. palavra popular benōsis «quem não tem nariz»); Bijūt-iškis, aldeia de Mlt: *Bijutis, cf. Bijeīkis; Biržin-iškis, aldeia de Zr: Biržinys; Blūs-iškis, povoado de Šr: Blūsis, Blusys; Bōbr-iškis, aldeia de Rk: *Bobras, cf. Bobrāuskas, Bobravičius; Būdr-iškis, aldeia de Rk: Būdris, Budarys; Bugēn-iškis, aldeia de An: Bugēnis; Būk-iškis, aldeia de Tl: Būkas; Bulvēn-iškis, aldeia de Rk, Bulvēn-iškis, povoado de Brž: *Bulvenas, cf. Būlvonas, Bulvanas; Būož-iškis, aldeia de Brž: Būožis; Būrb-iškis, aldeia de An, Rd: Būrba; Butēn-iškis, povoado de Rk: Butēnas; Būtk-iškis, aldeias de An, Ukm: Būtkus; Ciplint-iškis, aldeia de Brž: Ciplinskas; Cirkli-iškis, aldeia de Švnč: *Cirklys, cf. Cirklys; Ček-iškis, aldeia de Ps: Čēkas; Čiob-iškis, aldeia de Šr: *Čioba (cf. palavra popular čiōbyti «descascar, bater», čiōba «cara»); Čip-iškis, aldeia de An: Čipas; Čýp-iškis, aldeia de Brž: Čýpas; Čirp-iškis, aldeia de Kp: Čirpys, Čirpus; Čiž-iškis, aldeias de Brž, Rk: Čižas; Dagil-iškis, aldeia de Ps: Dagilis; Dag-iškis, aldeia de Brž: Dāgis, Dagys; Dáin-iškis, povoado de Ukm: Dainys, Dainius; Darsiūn-iškis38 aldeia de Kš: *Darsūnas; Degėl-iškis, povoado de An: *Degelis, cf. Dēgis; Degūt-iškis, aldeia de Zr: Degūtis; Didel-iškis, aldeia de Rk: Didelis; Dil iāuk-iškis, aldeia de Rk: *Diliauka, cf. sobrenomes Dilys, Dilis; Dōbil-iškis, aldeia de An: Dōbilas; Drag-iškis, aldeia de Rk: Drāgas; Dūbr-iškis, aldeias de An, Brž: Dubrā, Dūbras; Dundūl-iškis, aldeia de Zr: Dundūlis; Dvarn-iškis, aldeia de Mlt: Dvarnis; Dvaron-iškis, aldeia de Brž: Dvarōnas; Dvyl-iškis, aldeia de V: Dvylỹs; Dzivōn-iškis, aldeia de Kp: *Dzivonas (cf. palavra popular dzivonas «dedaleira»); Eimūl-iškis, aldeia de Pn: Eimūlis; Gaidėl-iškis, aldeia de Rd: Gaidēlis; Gaid-iškis, aldeia de An: Gaidys; Gailiūt-iškis, povoado de An: *Gailiutis, cf. Gāilius; Galin-iškis, aldeia de Pn, Galin-iškis, aldeia de Mlt: Galīnis; Galv-iškis, povoado de An: Galva; Garbūnel-iškis, aldeia de Zr: *Garbūnēlis, cf. Garbus, Garbunas; Garmul-iškis, aldeia de Zr: *Garmulis, cf. Gārmlus; Gataūk-iškis, aldeia de Šr: Gataūkis; Gavēn-iškis, aldeia de Brž: Gavēnas; Gegūn-iškis, povoado de Ut: *Gegūnas, cf. Gegỹs, Gēgys; Geguž-iškis, aldeias de Rk, Zr: Gegūžis, Gegužas; Gen-iškis, aldeia de Rk: Genys; Kreivak-iškis, aldeia de Pkr: *Kreivakis (< *kreiva-akis «olhos tortos») ou 35O antropónimo também pode derivar do nome cristão de origem eslava Vasij (cf. LPŽ I 139). 36Sobre a interpretação da origem deste antropónimo, ver nota 28. 37Ver nota 28. 38Na opinião de A. Vanagas, a forma mais antiga do topónimo poderia ter sido *Dirsūniškis, derivada do antropónimo *Dirsūnas, – cf. V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 44–47. 172 *Kreivokas (< adjetivo comum kreivókas, -a “um pouco torto”); Kriauč-iškis aldeia Brž: *Kriaučius, cf. Kriaučėlis, Kriaučiūnas ou eslavo kriaučius “alfaiate”; Krūg-iškis aldeia Rk: *Krūgas (cf. adjetivo comum krūgas “pessoa asmática”); Kriveik-iškis aldeia Šr: *Kriveikis, cf. Krīvas; Krūnk-iškis aldeia Ut: *Krunkas (cf. adjetivo comum krūnkas “corvo”), cf. Krunkāuskas, Krunkāitis; Kruòp-iškis povoado Ut: Kruòpā, Kruòpis; Kubìl-iškis povoado Rk: Kubìlius, Kubìlis; Kudòr-iškis povoado An: *Kudoras, cf. Kūdarìs; Kukar-iškis aldeia Zr: Kùkaras, Kùkors; Kùk-iškis aldeia An: Kùkas, Kùkis, Kùkys; Kùkt-iškis povoado Mlt: Kùktà; Kum-pin-iškis povoado An, aldeia Kp: Kumpìnis; Kunig-iškis aldeia Kp, Mlt: *Kunigas, cf. Kunigėlis, Kunigáitis, adjetivo comum kùnigas; Kuòd-iškis povoado Brž: Kuòdis, Kuodÿs; Kuòk-iškis aldeia Kp: *Kuokas (cf. adjetivo comum kuòkas “estouvado, tolo,...”); Kuòl-iškis aldeia Mlt: Kuòlis, Kuolÿs; Kuprėl-iškis cidadezinha Brž: Kuprėlis; Kùpr-iškis aldeia Ps: Kùpris, Kuprÿs; Kurkliēt-iškis aldeia Rk: Kurkliētis; Kušleik-iškis aldeia Kdn: Kušleikà; Kvietin-iškis aldeia Rk: *Kvietinis, cf. Kvietìnskas; Kviet-iškis aldeia Mrj, Prn: *Kvietys, cf. Kvietìnskas; Kvir-iškis aldeia Brž: Kvirà; Lab-iškis povoado Rk: Labÿs; Latvèl-iškis aldeia Brž: Latvėlis ou etnônimo latvėlis (< lātvìs); Laužad-iškis 2 aldeias Brž, Laužad-iškis aldeia Rk: Laužadìs; Le-gen-iškis aldeia An: Legėnis; Leg-iškis aldeia Rk: Lėgas; Lėk-iškis aldeia Pn: Lėka, Lėkis; Lement-iškis aldeia Ut: *Lementas, cf. Lementáuskas; Libar-iškis aldeia Pkr: *Libaras, cf. Liberas, Liberis; Liber-iškis aldeia Pn: Liberas, Liberis; Ligin-iškis aldeia Ut: *Liginis, cf. Ligiónis, Ligeikà etc.; Lik-iškis aldeia Mlt: Lìkas; Lingāv-iškis 2 aldeias Klm, cf. Lingáuskis, Lingÿs; Lipn-iškis aldeia Ps: Lipnÿs, Lìpnius; Liùl-iškis aldeia Mrj: Liùlÿs; Lumbēn-iškis povoado Šl: *Lumbėnis, cf. Lùmbė, Lumbis; Maldin-iškis povoado Kp: *Maldinis (cf. adjetivo comum maldínis “destinado à oração”; “de junco, dos juncos”), cf. Máldis; Malėt-iškis povoado Pn: *Maleta cf. Maletà, Meletà; Malon-iškis povoado An: Malónis, Malónė; Margel-iškis povoado Brž: Márgelis, Margėlis; Maskòl-iškis aldeia An: Maskōlius, Maskōlis ou etnônimo maskolis “russo”; Maurìn-iškis aldeia Kp: *Maurinis (cf. rio Máuras, Kp); Mazgėl-iškis povoado Kp: Mazgėlis; Mažeik-iškis aldeia Rk, Mažeik-iškis aldeia An, Rk: Mažeikis, Mažeikà; Mažiùl-iškis aldeia Rk: Mažiùlis; Mažūt-iškis aldeia Šr: Mažūtis; Mekšēn-iškis aldeia Rk: Mekšēnas; Medeik-iškis aldeia Zr: Medeikà, Medeikis; Medin-iškis povoado Ut: Medinis; Meldeik-iškis aldeia Rk: Meldeika, Meldeikis; Meldūt-iškis aldeia Ut: Meldūtis; Miciulēn-iškis aldeia Ps: *Miciulėnas, cf. Miciùlis; Mieleik-iškis aldeia Kp: Mieleikà; Migdòl-iškis aldeia An: *Migdolas (?) (cf. adjetivo comum migdòlas); Miliūk-iškis povoado Rd: Miliùkas; Milūn-iškis aldeia An: Milūnas; Molin-iškis povoado Ut: Molìnis; Món-iškis aldeia Ut: Monis, Mónius; Móty-iškis aldeia Mlt: *Motys, cf. Motvila; Murž-iškis povoado Ps: Mùrza, Muržà; Nabāg-iškis aldeia Rk: Nabāgas; Nārk-iškis aldeia An: Nārkus; Narūš-iškis aldeia Mlt: Narūšis; Narūt-iškis aldeia Pn, Narut-iškis povoado Ut: Narūtis; Našlòn-iškis aldeia Ut: *Našlonas, cf. Našlėnas; Nečion-iškis aldeia Ut: Nečiónis; Ožkin-iškis aldeia Brž: Ožkinis; Pabald-iškis aldeia Mlt: *Pabalda (cf. substantivo comum pabálda, pabaldà “pessoa que fica acordada à noite”); Pamēn-iškis aldeia Rk: *Pamēnas (cf. substantivo comum pamēnas “espectro”); Pasauš-iškis aldeia Rk: Pasaušis; Pavar-iškis povoado Brž: Pāvaras, Pavaris; Pelēd-iškis aldeia Pn: Pelēda; Pelek-iškis aldeia An: Pelēkas; Pēmp-iškis povoado Rk: Pēmpė; Perkūn-iškis aldeia Brž: Perkūnas; Pinčiūk-iškis aldeia Rd: *Pinčiūkas, cf. Pìnčius; Plik-iškis povoado Ps: Plikÿs, Plìkis; Pùk-iškis povoado Pn: Pùkas, Pùkis; Pùkn-iškis aldeia Brž: Puknÿs, Pùknius; 173 Pumput-iškis povoado Šr: Pumputis; Puodžiul-iškis povoado Kp: Puodžiulis; Purón-iškis povoado An: Purónas; Pùrp-iškis aldeia Rk: *Purpas (cf. substantivo comum purpas “trapo, farrapo”); Purvin-iškis 2 aldeias Ut: Purvinis; Pùsl-iškis aldeia Rk: Puslis; Pũt-iškis aldeia Brž: Pùta, Pùtys; Putr-iškis aldeia Pš: Putrà, Pùtris; Rād-iškis aldeia Kp, Rad-iškis aldeia An, povoado, aldeia Ukm: Rādis, Radỹs; Raūgal-iškis aldeia Kp: Raūgala, Raūgalas; Raūp-iškis aldeia Mlt: Raupas, Raupỹs; Repēn-iškis aldeia Zr: *Repenis (cf. verbo comum repénti “arrastar-se”); Ribōk-iškis aldeia An: Ribōkas; Rỹm-iškis povoado Pkr, aldeia Rd: Rỹmas; Rimš-iškis povoado Brž: Rimša, Rimšas; Rugen-iškis aldeia Ut: Rugenis; Rūgštel-iškis aldeia e povoado Ut: *Rūgštelė ou *Rūgštelis, cf. Rūkštelė, Rūkštelės etc.; Rūk-iškis aldeia An, Kn: Rūkas; Rukš-iškis povoado Kp: Rukšà, Rukšỹs; Ruop-iškis aldeia Rk: Ruopas; Rūpl-iškis povoado Rd: Ruplis, Rupỹs; Sakāl-iškis povoado Brž: Sākalas, Sakālis; Saldot-iškis povoado Ut: *Saldotas (cf. eslavo saldōtas “soldado”); Saldūt-iškis (< antigo Salgudiskis⁳⁹) povoado Ut: *Salgudais (< substantivo comum b. ž. salā “aldeia” e etnônimo gūdas); Salin-iškis aldeia Mlt: Salinis; Sartēn-iškis aldeia An: *Sartenis, cf. Sartys; Sedūn-iškis aldeia Mlt: *Sedūnas (cf. substantivo comum b. ž. sedūnas, sedūnas “quem fica muito sentado”); Senōn-iškis aldeia An: *Senonis (cf. substantivo comum b. ž. senonis “ancião”) etc. (340 ao todo). -iškiai. Aitvar-iškiai aldeia Al: *Aitvaras, cf. Aitvarelis; Alkūn-iškiai aldeia Mlt: Alkūnas; Alavīn-iškiai aldeia Rs: *Alavinis (cf. adjetivo comum b. ž. alavinis, -ė “feito de estanho”); Apeik-iškiai aldeia Jon: Apeikis; Atkōč-iškiai aldeia Kp: Atkōčius; Aukštuol-iškiai aldeia Brž: Aukštuōlis; Aviž-iškiai aldeia Rd: Avižà, Avižius; Bačk-iškiai aldeia Vlkv: Bačkỹs, Bāčkիս; Bagot-iškiai aldeia Kdn: *Bagotas (cf. eslavo bagótas, -a “rico”), cf. Bagotaitis; Bajōr-iškiai aldeias Brž, Kdn, Kp, Lzd, Pn, Rk, Ut, 2 aldeias Jon: Bajōras; Bakaler-iškiai aldeia Zr: *Bakaleris (cf. eslavo bakaliórius “professor”; bakalėrija “escola primária”); Bakš-iškiai aldeia Vlkv: Bakšà, Bakšỹs⁴⁰; Balañd-iškiai aldeia Trg, Baland-iškiai aldeia Brž: Balañdis; Balč-iškiai aldeia Ps: Balčỹs, Balčius; Balčiūn-iškiai aldeia An, Balčiūn-iškiai aldeia Vlkv: Balčiūnas; Balnēl-iškiai aldeia Jrb: *Balnelis, cf. Bālnis, Bālnįus; Balsēl-iškiai aldeia Šk: *Balselis, cf. Balsỹs; Bals-iškiai aldeia Krtn: Bālsas, Bālsis, Balsỹs; Baltēn-iškiai aldeia An: Baltēnis; Barēiv-iškiai aldeia Jrb: *Bareiva, *Bareivis, cf. Bareikà; Barkel-iškiai aldeia Mlt: *Barkelis, cf. Barkus⁴¹; Barōn-iškiai aldeia Pn, Rd, povoado Rd: Barōnas; Barsūn-iškiai aldeia Kn: *Barsūnas (cf. substantivo comum b. ž. barsūnas “cordão para remendar sandálias de casca”, cf. também barsas “texugo”); Barūt-iškiai aldeia Mlt: Barūtis; Baūbl-iškiai aldeia Ukm: Baūblis, Baublỹs; Baubōn-iškiai aldeia Mrj: Baubōnis; Bērn-iškiai aldeia Brž: Bernỹs, Bērnius; Berniūn-iškiai aldeia Kp: Berniūnas; Bevard-iškiai aldeia Mrj: *Bevardis (cf. adjetivo comum b. ž. bevardis, -ė “sem nome”); Bìl-iškiai aldeia Klm: Bilà, Bilius; Biršton-iškiai aldeia Šlu: Birštonà, Birštonas; Bliūdž-iškiai aldeia Mrj: Bliūdžius; Bliūk-iškiai aldeia Šk: *Bliūkas (cf. adjetivo comum b. ž. bliūkas “gorducho, corpulento”), cf. Bliūkis; Bliuv-iškiai aldeia Šk: Bliūvas; Brazdon-iškiai povoado Mlt: *Brazdonas, cf. Brazdỹs; Bried- 39 Žr. Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925, 435. 40 Esses antropônimos podem também não ter origem em apelidos, mas provir de línguas eslavas — cf. LPŽ I 163. 41 Para a interpretação da origem deste antropônimo, ver a nota 28. 174 -iškiai aldeia Mrj: Brėdis; Buv-iškiai aldeia Ps: Buvys, Būvė; Buld-iškiai aldeia Jon: *Buldė, *Buldis (cf. b. ž. buldė “bola”); Butėn-iškiai aldeia Rd: Butėnis; Būt-iškiai aldeia Ukm, But-iškiai aldeia Ut: Butà, Būtė, Butys; Cigōn-iškiai aldeia Al, Jnš: *Cigonas ou etn. cigonai, cigōnas “cigano”; Cipk-iškiai aldeia Šll: Cipkà, Cipkus; Ciūn-iškiai aldeia Mlt: Ciūnis (? < Ciūnis < *Tjūnis), cf. Tjūnas; Čebator-iškiai aldeia Ukm: Čebatorius; Čėč-iškiai aldeia Brž: Čėčys; Čyp-iškiai aldeia Kp: Čypas; Čiūr-iškiai aldeia Šk: Čiūra; Čivyl-iškiai povoado Šr: Čivylis; Čiv-iškiai aldeia Ut: Čivas; Čiž-iškiai aldeia Ign, Ps, povoado Mlt, Čiž-iškiai 2 aldeias Vlkv: Čižas; Dailid-iškiai aldeia Mlt: Dailidė; Darguž-iškiai aldeia Akm: Dargužis, Dargužys; Daubak-iškiai aldeia Šl: *Daubaka (?), cf. Dubaka; Daug-iškiai aldeia Kp: Daugis; Dauk-n-iškiai 2 aldeias Pn, Dauk-n-iškiai aldeia Brž: Dauk­nys; Daun-iškiai aldeia Mlt: Daunys; Daus-iškiai aldeia Pkr: Dausa; Daūs-iškiai aldeia Šl, Daus-iškiai povoado Pkr (? < *Daus-iškiai): Dausa; Deivōn-iškiai aldeia Vlkv, Deivon-iškiai aldeia Mrj: *Deivonis, cf. Devonis (< *Dievonis, cf. b. ž. dievonis “filho de Deus”); Deveik-iškiai aldeia Kdn: Deveikis; Didžiul-iškiai aldeia e povoado An: Didžiulis; Dijok-iškiai aldeia Jon: Dijōkas; Dil-iškiai aldeia Rk: Dilis, Dilys; Dird-iškiai 2 aldeias Rs: Dirda; Diržel-iškiai aldeia Rd: *Dirželis, cf. Diržys, Diržis; Dyvil-iškiai aldeia Lzd: *Dyvilis (cf. esl. dývyti “admirar-se”); Drabuž-iškiai aldeia Jon: Drabužis; Drazd-iškiai povoado Šr: Drazdas; Druc-iškiai aldeia Ps: *Drūcas, cf. Druceikà; Dūbl-iškiai aldeia Kp: *Dūblys (b. ž. dūblýs, dūblis “alguém de grande barriga”), cf. Dublýs; Dūd-iškiai aldeia Brž, Ps, Rk, Dūd-iškiai aldeia Šr: Dūdà; Dūdōr-iškiai povoado Brž: Dūdōrius; Dùlk-iškiai aldeia Klm, Pkr: Dùlka, Dùlkė; Dumš-iškiai aldeia Rs: Dùmša, Dumšas; Dund-iškiai aldeia Rk: Dùnda; Duob-iškiai aldeia Šk: Duoba; Duon-iškiai aldeia Vlkv: Duonis; Džiug-iškiai aldeia Brž: Džiugà, Džiūgas; Eglin-iškiai 3 aldeias Vlkv: Eglinis, Eglinas; Eižel-iškiai aldeia Ut: *Eiželis, cf. Eižinas; Éln-iškiai aldeia Kp: *Elnìas, cf. Elniónis; Gabš-iškiai aldeia Jrb: Gabšys; Gaidėl-iškiai aldeia Kn, Gaidel-iškiai aldeia Jnš: Gaidėlis; Gailion-iškiai aldeia Ps: *Gailionis, cf. Gailius, Gailiūnas; Gail-iškiai aldeia Skd, Tl, povoado Šl, Gail-iškiai aldeia Mlt: Gailis, Gailius; Gaiž-iškiai aldeia Kp: Gaižius, Gaižys; Garn-iškiai aldeia Jon: Garnys, Garnius; Gavén-iškiai aldeia Rd: Gavėnas; Gėd-iškiai aldeia Rk: Gedys; Gedžiūn-iškiai aldeia Ps: Gedžiūnas; Gen-iškiai aldeia Brž: Genys, Gėnis; Giedrait-iškiai povoado Ukm: Giedraitis; Gyl-iškiai 2 aldeias Šk: Gylis; Girsteik-iškiai aldeia Rk: *Girsteikis, *Girsteika, cf. Girstautas; Gyv-iškiai aldeia Mrj: Gyvis; Gob-iškiai aldeia Vlkv: Gobas, Gobė, Gobys; Godūn-iškiai aldeia Mrj: *Godūnas (cf. b. ž. godūnas “certo cogumelo”), cf. Godà; Gōštel-iškiai aldeia Šl: *Gōštelis (< *Gōštalas < Gōštau­tas); Gram-iškiai aldeia Mlt: Grāmas⁴² (cf. esl. grāmas “trambolho, boca aberta; massa”); Graž-iškiai aldeia Brž, Kp, Mrj, Rd, 2 aldeias Šk, cidadezinha Vlkv: Gražys; Greition-iškiai aldeia Akm: *Greitonis (< b. ž. greitas e avd. Jōnas), cf. Greiturigis; Kaun-iškiai⁴³ aldeia Mrj, Vlkv: Kaūnas; Kaūpin-iškiai povoado An: Kaupinis; Kaūp-iškiai aldeia Šk, Vlkv: Kaupas; Kavol-iškiai povoado Švnč: Kavōlis, Kavōlius; Kazl-iškiai aldeia Kn, 42 Avd. pode também ter outra origem — < alemão Grams, Gramms, polonês Gram (ver LPŽ I 700). 43 O nome da aldeia também pode derivar de b. ž. kauniškis “habitante de Kaunas e arredores”. 175 Mlt, Šr, Ukm, 3 aldeias Mrj: Kazlà, Kãzlas; Kazók-iškiai aldeia Mlt: Kazòkas; Keb-iškiai aldeia Jrb: Kėbas; Kėbl-iškiai aldeia Prn: Kėblis, Keblỹs; Keliuot-iškiai aldeia Pkr, Ps: Keliuotis; Kelpš-iškiai povoado Šr: Kelpšys, Kelpšius; Kernãg-iškiai povoado An: Kernãgis; Kerš-iškiai aldeia Šk: Kéršis, Keršỹs; Keršul-iškiai aldeia Kp: Keršùlis; Kiãul-iškiai aldeia Brž: Kiaulỹs; Kidòl-iškiai aldeia Mrj: Kidòlius; Kiel-iškiai povoado Brž: Kiélė; Kíer-iškiai povoado Mlt: Kíeras; Kild-iškiai aldeia Ukm: Kìlda, Kildà; Kỹl-iškiai aldeia Brž: Kýlas; Kìlp-iškiai aldeia Rk: Kilpỹs; Kindzel-iškiai aldeia Ukm: *Kindzelis, cf. Kindziùlis (cf. b. ž. kindzas “linguiça de sangue”); Kirkil-iškiai aldeia An: Kirkilà, Kirkìlis; Kirkl-iškiai povoado Zr: Kìrklis, Kirklỹs; Kirvėl-iškiai aldeia Ukm: Kirvėlė, Kirvėlis; Kisiel-iškiai aldeia Jon: Kisiėlis, Kisiėlius; Kiūk-iškiai aldeia Trg: Kiūkis, Kiukỹs; Klaiš-iškiai aldeia Tl: Klaišà, Klaišỹs; Klebòn-iškiai aldeia Rd: Klebònas ou b. ž. klebònas; Kléiv-iškiai aldeia Rd: Kléiva; Klov-iškiai aldeia Zr: Klóva; Knybur-iškiai povoado Zr: Knỹburas, Knỹburis; Knit-iškiai aldeia An, Ukm: Knìtas; Kojėl-iškiai aldeia Brž, Mlt: Kojėlis, Kojėlė; Kopūst-iškiai aldeia Mlt: Kopūstas; Koval-iškiai aldeia Kn: Kòvalis; Kraken-iškiai aldeia Šlu: *Krakenis, cf. Krãkė, Krakỹs; Krapil-iškiai aldeia Šr: *Krapilius (cf. esl. krãpyti “salpicar”); Kreiven-iškiai 2 aldeias Kp: *Kreivenis, cf. Kreivenis, Kreivỹs; Kriaunait-iškiai povoado Šr: Kriaunáitis; Kriauš-iškiai aldeia Ps: Kriaušas, Kriaušius; Krivit-iškiai aldeia Mlt: Krìvičius; Krūpel-iškiai aldeia Ukm: Krūpelis; Kubil-iškiai aldeia An: Kubìlis, Kubìlius; Kūkar-iškiai povoado Pkr, Kūkor-iškiai aldeia, povoado Kdn, Kukor-iškiai aldeia Krtn: Kūkaras, Kūkoris; Kukt-iškiai aldeia Mrj: Kuktà, Kuktỹs; Kukul-iškiai aldeia Klp, povoado Zr: Kukùlis; Kūl-iškiai aldeia Klp, Šll: Kulỹs, Kūlis; Kūln-iškiai aldeia Ukm: Kulnỹs, Kūlnius; Kūlš-iškiai aldeia Jon: Kūlšė, Kūlšis, Kūlšys; Kulvert-iškiai aldeia Jrb: *Kulvertas (cf. b. ž. kūlvertas, kūlvertiukas “lebre”); Kunig-iškiai aldeia An, Jon, Klm, Pn, Prn, Rd, Rk, Rs, Šll, Šr, Trg, Ukm, Vlkv: *Kunigas, cf. Kunigáitis, Kunigėlis ou b. ž. kūnigas; Kuõd-iškiai aldeia Kn, povoado Rk: Kuõdis; Kūos-iškiai aldeia Pkr: Kūosa; Kūpč-iškiai aldeia Vlkv: Kūpčius; Kuprėl-iškiai aldeia Vlkv: Kuprėlis; Kūpr-iškiai aldeia Klm, Mlt, povoado Šr: Kuprỹs; Kurklin-it-iškiai aldeia Ukm, cf. Kurklinskas; Kūrm-iškiai aldeia Rk, Vlkv: Kūrmìs; Kurš-iškiai aldeia Mlt: Kuršis, Kuršỹs; Kūt-iškiai aldeia Pn, Kut-iškiai aldeia Rd: Kūtas, Kutỹs; Kviēt-iškiai aldeia Šk: *Kvietys (cf. b. ž. kvietỹs), cf. Kvietinskas; Labaiš-iškiai povoado Mlt: Labá iša; Labot-iškiai aldeia Mlt: *Labotas (cf. b. ž. labótas “sem chifres, sem pontas”), cf. Labóta-kis; Labuš-iškiai aldeia Vlkv: *Labùšis, cf. Labušaitis; Laib-iškiai aldeia Ukm, Láib-iškiai⁴⁴ povoado Kp: *Laibys, cf. Laibakójis e outros (no total 728). -ka. Aškin-ka aldeia Zr: Aškinis; Baldin-ka aldeia Kdn: *Baldinis, cf. Baldis, Baldžius; Bernadin-ka povoado An: bernadinas “bernardino”; Bernardin-ka aldeia Kš: bernardinas “monge da ordem de São Francisco”; Kisieł-ka aldeia Ign: Kisiełius; Raščin-ka aldeia Zr: *Raščina (cf. esl. raštyna “massa fermentada de pão”), cf. também Raščinskas, Rastinis, Rastina; Rusin-ka aldeia Mrj: Rūsinas; Tatár-ka aldeia Kš: Tatara; Ukrain-ka povoado Mlt: etn. ukrainas “ucraniano”; Vėjėl-ka aldeia Šr: Vėjėlis, Vėjėlis. -uvka. Bugeluv-kà povoado Trak: Bugėlis; 44 O nome da aldeia também pode estar relacionado com o nome pessoal de origem hebraica Láiba. 176 -uškė. Baŕk-uškė aldeia de Ign: Baŕkus⁴⁵, Leĩp-uškė aldeia de Ign: Leĩpus; Siŕg-uškė aldeia de Lzd: Siŕgas, cf. Sirgūnas; Suŕg-uškė aldeia de Mlt: Suŕga, cf. Suŕgela; Šėšk-uškė aldeia de Švnč: Šėškas, Šėškus. -(i)uškės. Baŕk-uškės aldeia de Šlčn: Baŕkus⁴⁶; Gil-ùškės aldeia de Zr: Gìlius, Giļys; Kãtk-uškės aldeia de Šlčn, Zr: Kãtkus; Meil-uškės aldeia de Trak: Meĩlus; Mieleik-uškės aldeia de Rk: *Mieleikis, cf. Mielaitkà; Naŕk-uškės aldeia de Šlčn: Naŕkus; Pìk-uškės aldeia de Al: Pìkas, Pìkis⁴⁷, cf. Pikūnas; Purn-uškės aldeia de V: *Purnys (cf. b. ž. purnùs, -ì « inchado »); Rag-uškės aldeia de Ut: Rãgas; Vaidž-uškės aldeia de Ign: *Vaidžius, cf. Vaidžiūnas, Vaidas; Velìk-uškės aldeia de Zr: Velìką, Velỹkis. -uškis. Baŕk-uškis aldeia de Ukm: Baŕkus⁴⁸; Bìk-uškis aldeia de Ut: Bìkas. -(i)uškiai. Baŕk-uškiai aldeia de An, Baŕk-uškiai aldeia de Mlt: Baŕkus⁴⁹; Bil-uškiai aldeia de Jon: Bìlius, Bìlys; Daŕk-uškiai aldeia de Šr: *Darkus, *Darkys, cf. Darkìntis; Kapč-uškiai aldeia de An: Kãpčius; Laip-uškiai aldeia de Pkr: *Laipus, cf. Leĩpus; Meil-uškiai aldeia de An: Meĩlus; Naŕk-uškiai aldeia de Mlt: Naŕkus; Riñk-uškiai aldeia de Brž: Riñkus; Suŕg-uškiai aldeia de Mlt: Suŕga. -uškos. Aug-uškos aldeia de An: Áugis, Áugus; Liaùm-uškos aldeia de Ut: *Liaùma, cf. Liaumickas, Laumė; Mìlk-uškos aldeia de Švnč: Mìlkus, cf. Mìlkintas. -utas. Vain-ùtas povoado de Šlu: Vainỹs, Vainius. -uva. Rėk-uva aldeia de Šl: Rėkus; Šed-uvà povoado e aldeia de Rd: Šėdys, Šedis⁵⁰; Verėd-uva aldeia de Rs: *Verėdis, *Veredis, cf. também Vereda. Entre os oicónimos sufixais apresentados, derivados de nomes pessoais e denominações de pessoas, a maioria é formada a partir de antropónimos apelativos (alcunhas). Na formação dos oicónimos foram utilizados 26 sufixos (-(i)anka, -auka, -aunė, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -iena, -ija, -inė, -ynė, -inės, -ynės, -inis, -iniai, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -(i)uškės, -uškis, -(i)uškiai, -uškos, -utas, -uva), dos quais 7 são de origem eslava (-(i)anka, -auka, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -ka). Contudo, entre os sufixos eslavos, talvez apenas -ava e -avas sejam mais produtivos (cerca de 40 derivados); foram formados relativamente poucos oicónimos sufixais com os outros sufixos de origem eslava aqui mencionados. 3. Derivados de antropónimos cristãos Neste grupo de derivados incluem-se os oicónimos sufixais cujos lexemas são constituídos por antropónimos cristãos de várias origens (hebraica, grega, latina e eslava)— 45 Sobre a interpretação da origem deste antropónimo, ver a nota 28. 46 Ver a nota 28. 47 O antropónimo Pìkas, Pìkis também pode ser de origem germânica — ver LPŽ II 451. 48 Ver a nota 28. 49 Ver a nota 28. 50 Ver Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 227–229. 177 nomes pessoais. São nomes cristãos adaptados na língua lituana, suas formas abreviadas e outras variantes, bem como sobrenomes com e sem sufixo formados a partir de todos eles. Ao apresentar os oicônimos, não se especifica se foram formados a partir de um nome próprio ou de um sobrenome, pois, na maioria dos casos, isso é praticamente impossível de determinar. Com efeito, é possível que um nome cristão funcione atualmente também como sobrenome, embora, quando o oicônimo surgiu, o estatuto do nome pessoal talvez fosse diferente. -anka. Oliš-ánka vs. Ukm, cf. Olišáuskas, Òlis. -(i)auka51. Adom-áuka vs. Žr.: Adõmas; Aleksiej-áuka k. Zr.: Aleksiejus; Andriej-áuka k. Ign: Andrijùs; Alin-áuka vs. Ut: Alinà; Ausiej-áuka vs. Žr.: Ausiejus; Barbar-áuka vs. Ut: Barbara dial. (< Barbarõ); Čepel-áuka vs. Žr.: Čepėlė, Čepėlis; Danil-áuka k. Rk: Danilà; Jakim-áuka vs. Jon: Jakìmas; Jan-áuka k. Al, Mlt, Prn, Vlk, Vrn: Jãnas, Janỹs; Jasen-iáuka 2 k. Lzd: Jasenas, cf. Jasėnas; Karl-áuka k. Kš: Kãrlas; Kiril-áuka vs. Žr.: Kirìlas; Makar-áuka k. Zr: Mãkaras; Marin-áuka k. Jon: Marìnas, Marinà; Mikal-áuka k. Mrj: Mìkalas; Mitr-áuka k. Zr: Mìtras; Nazar-áuka vs. Zr: Nazãras; Paul-áuka vs. Zr: Paũlius; Sam-áuka k. Trak, Zr: Sãmas; Sofijan-áuka vs. Brž: *Sofijana (< Sòfija); Taros-áuka k. Ign: Tarosà, Tarõsas; Zofij-áuka k. Jon: Zòfija. -(i)ava. Adom-avà k. Pn, Zr: Adõmas; Albert-avà k. Jon: Álbertas; Aleksandr-avà k. Al, An, Brž, Pn, Rs, Šk, Šr, Trak, Ukm, Vrn, vs. Mlt, Šr: Aleksándras; Alin-avà k. Pn: Alinà; Aliz-avà localidade Kp: *Alizas, cf. Alýzas; Andriej-avà vs. Pn, Andrij-avà k. Šl (< *Andriej-ava): Andrijùs; Andrijan-avà vs. Trak: *Andrijanas, cf. Andrijõnas; Andrik-avà k. Rk: Ándrikis; Antan-avà k. An, Jrb, Kdn, Klm, Kn, Mlt, Mžk, Pn, Rd, Rs, vs. An, Kdn, Mlt, Rd, Rk, Švnč, Zr: Antãnas; Antaš-avà localidade Kp: *Antãšas, cf. Antošáuskas, forma cristã eslava Antóš; Antuš-avà k. Kdn, Ukm: Antùšas; Antanin-avà k. Mlt, Šr: Antaninà; Anupr-avà k. Kš: Anùpras; August-avà k. Pn: Augùstas; Augustin-avà k. Rk: Augustìnas; Benedikt-avà vs. An, Ukm: Benedìktas; Bogdal-avà k. Rk: *Bogdelis; Boleslov-avà k., Bolesl-avà k. Kš, Šr (< *Boleslav-ava): Bolèslovas; Braniš-avà vs. Mlt: *Branišas, cf. Brõnišas; Bronisl-avà k. An (< *Bronislav-ava): Bronìslovas; Čeplin-avà vs. Kdn: *Čep-linas, cf. Čėplinskas; Damaz-avà k. Trak: Damãzas; Danil-avà k. Kdn, V: Danilà; Darat-avà vs. Kdn: Daratà; Domeik-avà k. Kn: Domeikà; Elen-avà k. Klm: Elenà; Emelin-avà k. Mlt: *Emelinas, cf. Amilinãvičius; Emil-iavà k. Šk: Emìlius; Eliz-avà k. Šk: Elizà; Felicin-avà k. Šl: *Felìcinas (< Felicijõnas); Ferdant-avà k. Mlt (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Ferdinant-avà k. An (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Gabriel-avà vs. Kp: Gabriẽlius; Gabril-iavà k. Kš: *Gabrilius, cf. Gabriẽlius; Gust-avà k. Šk: Gùstas; Ignac-avà vs. Prn: Ignãcas; Ivan-avà k. ir vs. Šr: Ivãnas; Jadvyg-avà k. Jon, Klm, vs. Zr: Jadvyga; Jak-avà k. Kš: Jãkas, Jakỹs; Jan-avà k. Rk: Jãnas, Janỹs; Janc-avà vs. Zr: Jancỹs, Jančiùs; Januš-avà k. An, Kdn: Jãnušas, Janušìs, Janušỹs; Jokūb-avà 2 k. An: Jokūbas; Jon-avà mst. Jon, k. 51 Ver nota 14. 178 Brž, Rk, Švnč, Zr: Jōnas, Jōnis; Julijan-avà k. Prn, Trak, Zr: *Julijanas, cf. Julijōnas; Juljan-avà k. Brž, Jon: *Juljanas, cf. Julijōnas; Juozap-avà k. Al, An, Kn, Kp, Mlt, Rk, Šl, Šr, Zr, vs. An, Kp, Prn, Šr, Ukm, Ut: Juōzapas; Jurgen-avà k. Zr: Jurgenas; Justin-avà k. Kdn, Pn, Rs, vs. An: Justinas, Jùstinas; Kamil-iavà k. Prn: Kamilis; Kastantin-avà vs. Zr: Kastantinas; Kazimier-avà 3 k. Mlt, 2 k. Prn, vs. Kn, Ukm: Kazimieras; Konstantin-avà k. Jon: Konstantinas; Ksever-avà k. Rk, vs. Zr: Kseveras; Leck-avà localidade Mžk: Leckus; Leon-avà k. Rs: Leōnas; Leopold-avà vs. Rk: Leopōldas; Lesk-avà k. Prn: Leskas; Licin-avà k. Klm (< *Liucin-ava): Liucinà; Liudvin-avà k. Jrb, Pn, Rk, vs. Zr: Liudvinà; Madlin-avà k. Jon: *Madlina, cf. Madlýna, Madlena (< Magdalena); Malgažat-avà k. An: Malgažata (forma eslava); Malvin-avà k. Kp: Malvinà; Marijan-avà⁵² vs. An: *Marijanas; Marijon-ava vs. Pn: Marijōnas; Marin-avà k. An: Marīnas, Marinà; Martin-avà k. Kn, Vrn, vs. Rk: Már tinas; Mikal-avà k. Brž, Prn, Rs, Trak: Mikalas; Mikalin-avà vs. Rk: Mikalinà; Mock-avà k. Mrj: Mockà, Mōckus; Morkūn-avà k. Trak: Morkūnas; Paulin-avà k. An, Jon, Prn: Páulinas, Paulinas; Ramald-avà vs. Brž (< *Romuald-ava); Romuld-avà k. An (< *Romuald-ava): Romuáldas; Raman-avà k. An, Rs, Trak: Ramanas; Samal-iavà k. Kš: Samālis, Samālius; Selver-avà k. Kn: Silvèras; Silvan-avà k. Al: Silvanas; Stan-iavà k. Al, Trak: Stanỹs; Stanisl-avà k. An, Kn (< *Stanislav-ava): Stanìslavas; Stepon-avà k. An, Brž, Jrb, Kdn, vs. Kp, Ut: Stēponas; Stepan-avà k. Jon, Rk, Šr: Stēpanas; Ston-iavà k. Kš: Stonỹs; Šimel-iavà vs. Kn: Šimēlis; Tadar-avà 2 k. Kš: Tãdaras; Tadauš-avà k. Jrb: Tadaušas; Tamaš-avà k. Al, Trak, Tamaš-iavà k. Trak: *Tamašius, Tamašas; Valeik-avà k. Ign: Valeikà; Valentin-avà vs. Mlt: Valentinas; Viktor-avà k. Šk: Viktoras; Vincent-avà k. Kdn, Prn: Vincentà, Vincentas; Vladisl-avà k. Trak, Zr (< *Vladislav-avà): Vladislavas; Zigmant-avà k. An: Zigmantas. -avas. Adak-āvas 2 k. Trg: *Adakas, cf. Adakáuskas; Adam-āvas k. ir vs. Švnč: Adamas; Adom-āvas k. Šll: Adōmas; Aleksandr-āvas k. Mrj, Pln, V, VIkv, vs. Švnč, V: Aleksándras; Andriej-āvas vs. Švnč: Andriējus; Andrik-āvas k. Ign: Āndrikis; Antan-āvas k. Ign, Mrj, Tl, V, vs. Šlčn: Antānas; August-āvas k. Pkr, vs. Švnč: Augūstas; Barbor-āvas k. Šll, Tl: Barborà; Benedikt-āvas k. Ign: Benedìktas; Braz-āvas k. Mrj: Brazỹs, Brāzius; Bronislav-āvas vs. Švnč: Bronislavas; Dominink-āvas vs. Švnč: Dominìnikas; Edvard-āvas k. Ign: Édvardas; Endriej-āvas localidade Klp: Endriējus; Endrik-āvas k. Šll: Ēndrikas; Felicijan-āvas vs. Švnč, Felicijan-āvas k. Lzd: *Felicijanas, *Filicijanas (< Felicijōnas); Feliks-āvas k. Tl: Fēliksas; Grick-āvas k. Lzd: *Gricka, cf. Grickevīčius; Gubert-āvas k. Šlčn: Gūbertas; Jacent-āvas k. Mrj: *Jacentas (< Jacintas); Jan-āvas k. Ign, Lzd: Jānas, Janỹs; Juozap-āvas k. Lzd, Prn, Tl, VIkv, vs. Ign, Švnč: Juōzapas; Kastantin-āvas vs. Švnč: Kastantinas; Konstantin-āvas vs. Ign, Švnč: Konstantinas; Kazimier-āvas k. 52 os oicônimos com a raiz marijon- (marijan-) podem estar associados à palavra comum marijōnas, marijōnai “irmandade com o nome de Maria, irmãos dessa irmandade”. 179 Al, Ign, Ut, V, Vrn, Zr, vs. Šlčn: Kazimieras; Leonard-āvas aldeia de Lzd, Pn: Leonárdas; Leon-āvas aldeia de Jrb, Kn: Leōnas, Lēonas; Liucin-āvas aldeia de Mrj: Liucinà; Liudvik-āvas aldeia de Tl: Liùdvīkas; Liudvin-āvas⁵³ cidade e aldeia de Mrj, vs. Ign, Šlčn: Liudvinà; Makar-āvas aldeia de Ign: Makāras; Malvin-āvas aldeia de Ign: Malvinà; Marijan-āvas aldeia de Ign, Vlkv: *Marijanas, cf. Marijōnas; Marijon-āvas aldeia e vs. Ign: Marijōnas; Mikal-āvas aldeia de Al, Ign, Zr, 2 vs. Švnč: Mìkalas; Mikalaj-āvas aldeia de Mrj: *Mikalajus em dialeto (< Mikalòjus), cf. Mikalajūnas; Nastaz-āvas aldeia de Ign: Nastāzas; Norvert-āvas aldeia de Mrj (< *Norbert-āvas): Nōrbertas; Paulin-āvas vs. Ign, Švnč: Paulìnas, Paulìnā; Petr-āvas aldeia de V: Pėtras; Raman-āvas aldeia de Lzd, vs. Švnč: Ramanas; Ren-āvas aldeia de Mžk: Renys; Romald-āvas vs. Šlčn (< *Romuald-avas): Romuáldas; Sabin-āvas aldeia de Lzd: Sābinas, Sabinà; Samsan-āvas aldeia de Zr (< *Samson-āvas): Samsōnas; Siman-āvas vs. Švnč: Sìmanas; Stanislav-āvas 2 vs. Švnč: Stanislavas; Timak-āvas aldeia de Vrn: *Timakas, cf. Cimakàuskas; Vasil-āvas aldeia de Vlkv: Vasìlius; Vincent-āvas aldeia de Kp, Pln, Švnč: Vincentas; Stanislov-āvas aldeia de Ign: Stanislovas; Zigmant-āvas aldeia de Mrj: Zigmantas. -čizna. Abramau-čiznā aldeia e vs. Mlt: Abramàuskas; Adamau-čiznā aldeia de Ukm: Adamàuskas; Bartkelevi-čiznā aldeia de Ukm: Bartkelevìčius; Dama-čiznā aldeia de Mlt (< *Damaz-čiznā ou *Damaš-čiznā): Damàzas, Dāmāšas; Maselš-čiznā vs. Švnč: Masélskas; Matau-čiznā aldeia de Rk (< *Matauš-čiznā): Mataušas; Miliau-čiznā aldeia de Ukm: Miliàuskas⁵⁴; Petrau-čiznā aldeia de Zr: Petràuskas; Petkau-čiznā aldeia de Kš: Petkàuskas; Stakau-čiznā vs. Šr: Stakàuskas; Tumen-čiznā aldeia de Mlt: Tùmenas. -enka. Paul-énka aldeia de Lzd, Vrn: Paùlius. -yčia. Karal-yčia aldeia de Ign: Karãlius⁵⁵. -ija. Aleksandr-ijà aldeia de Kp, Skd, Šl: Aleksándras; Zobiel-ijà aldeia de Šll: Zobielà, Zobièlis. -ina. Elzbiet-inà vs. Lzd: Elzbietà; Ignal-inà cidade Ign, vs. Kš, aldeia de Trak, Zr: *Ignalis, cf. Ignaliùkas; Jan-inà vs. Zr: Jānas, Janỹs; Jūz-ina aldeia de Švnč: Jùzas, Jùzė; Karal-inà aldeia de Šlčn: Karãlius⁵⁶; Karol-inà vs. Rd: Kārolis; Kastul-inà aldeia de Ut: *Kastùlis (< Kòstas); Marcel-inà aldeia de Mlt: Marcèlius, Marcèlė; Mikal-inà aldeia de Lzd: Mìkalas; Petrav-inà aldeia de Al: *Petravas, cf. Petròvas; Savar-inà aldeia de Akm (?< *Sever-ina): Sevėras; Tadar-inà 2 aldeias de Švnč: Tãdaras; Tùmel-inà 2 aldeias de Ign: Tumėlis; Vital-inà aldeia de Švnč: Vitális. -inas. Oliės-inas aldeia de Šr: Oliėsius; Viktar-inas aldeia de Lzd: Vìktaras. -ynas. Anul-ýnas aldeia de Rs, Tl, vs. An: Anùlis; Uršul-ýnas aldeia de Šll: Uršùlis, Uršùlė. -ynai. Petroš-ýnai aldeia de Ps: Petròšius. 53 Veja também V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 139–140. 54 Neste caso, a raiz do sobrenome mil- também poderia provir de uma forma abreviada de um antigo antropónimo de dois temas, cf. Mìl-butas, Mìl-gaudas, Mìl-gedas (LVKŽ 271–272). 55 Em alguns casos, o antropónimo pode derivar não do nome cristão Kārolis, mas do apelativo karãlius (ver LPŽ I 919–920; Z i n k e v i č i u s Z. Lietuvių antroponimika, 150). 56 Ver nota 55. 180 -inė. Aleksandr-inė aldeia de Jon: Aleksándras; Elžbiet-inė aldeia de V, povoado de Šlčn: Elžbieta; Izabel-inė aldeia de Ign, V: Izabėlė; Juozap-inė 2 aldeias de V, povoados de Ign, Švnč, V: Juózapas; Jus-inė povoado de V: Jùsius, Jusys; Kalikst-inė povoado de V: Kalikstas; Karal-inė aldeia de Rd: Karalius57; Maižies-inė povoado de V: Maižiėšius; Mikal-inė aldeias de Ign, Prn, V, povoados de Klm, Mrj: Mìkalas; Mikalausk-inė povoado de Kp: Mikaláuskas; Mykol-inė aldeia e povoado de V: Mýkolas; Milaš-inė aldeia de V: Milašius; Pečiul-inė povoado de V: Pečiulis; Petrov-inė aldeia de Krtn: *Petravas, cf. Petròvas; Ramon-inė aldeia de Ps: Ramónas; Sab-inė aldeia de Šk: Sābas; Savar-inė aldeia de Kš (<? *Sever-inė): Sevėras; Sav-inė povoado de Šk: Sāvas; Stas-inė aldeia de Kdn: Stasys; Stašk-inė aldeia de Švnč: Staškus, Staškà; Tekl-inė aldeia de Rk: Tėklė; Timinsk-inė aldeia de Šl: Timinskas; Val-inė aldeia de Rd: Valys, Valius; Viktar-inė aldeias de Ign, Šlčn: Viktaras; Viktor-inė aldeias de Rd, Vlkv, povoado de Pn: Vìktoras; Zigmant-inė povoado de Šl: Zigmantas; Zabel-inė aldeia de Kp: Zabela, Zabėlė. -ynė. Ablož-ynė aldeia de Rd: *Abložys, cf. Abloževičius; Adom-ynė aldeia de Kp: Adòmas; Andriukait-ynė aldeia de Kn: Andriukáitis; Antan-ynė aldeia de An: Antānas, Austak-ynė aldeia de Prn: *Austakas (<Eustāchijus); Gustait-ynė aldeia de Prn: Gustāitis; Jonel-ynė povoado de Pn: Jonėlis; Jask-ynė povoado de Rd: Jaska, Jaskys; Klim-ynė aldeia de Jon: Klimas; Lauč-ynė aldeia de Kdn: Laučius; Liūd-ynė aldeia de Pn: *Liūdas, cf. Liūdas; Marus-ynė aldeia de Pn: *Marusia, *Marusis, cf. Maruševičius; Petr-ynė aldeia de Jon: Pētras; Petrausk-ynė aldeia de Pn: Petráuskas; Samuol-ynė aldeia de Šk: Samuólis; Silvestr-ynė povoado de Kn: Silvēstras; Venclov-ynė aldeia de Tl: Vēnclovas; Vosyl-ynė aldeia de Mrj: Vosýlius; Zabel-ynė aldeia de An: Zabela, Zabielà. -inés. Jōn-inės povoados de V, Jon-inės aldeia de V: Jōnas; Stak-inės aldeia de V: Stākas, Stakys. -inis. Marčiuk-inis aldeia de Mrj: *Marčiukas, cf. Marčius, Marčiukáitis. -iškė. Adomait-iškė aldeia de Jrb: Adomáitis; Adōm-iškė aldeia de Švnč: Adōmas; Adōš-iškė aldeia e povoado de Klm: *Adōšius, cf. Adosiūnas; Aleks-iškė aldeia de Trak: Āleksas, Alēksis; Aleksiej-iškė aldeia de Lzd: Aleksiejus; Alijōš-iškė 2 aldeias de Klm: Alijōšius; Alin-iškė aldeia de Trak: Alinà; Andriej-iškė povoado de Švnč: Andrējus; Āndr-iškė aldeia de Ign: Āndrius; Andrīun-iškė povoado de Šk: Andriūnas; Antān-iškė aldeia de Švnč, Antan-iškė aldeia de Ign: Antānas; Astik-iškė povoado de Švnč: Āstikas; Audiej-iškė aldeia de Mrj: Audējus; Bagdōn-iškė aldeia de Šl, povoado de Rs: Bagdōnas; Baltr-iškė aldeia de Kn: Baltras, Baltrus; Baltráit-iškė aldeia de Jrb: Baltráitis; Baltrōm-iškė aldeia de Jon: *Baltromas, cf. Baltromáitis; Bartaš-iškė aldeia de Šll: Bartašius; Bartk-iškė aldeias de Rs, Šll, Zr: Bartkus; Bernōt-iškė aldeia de Trg: Bernōtas, Bernōtas; Blažiēj-iškė aldeia de Ign: Blažiējus; Bogdōn-iškė aldeia de Zr: *Bogdonas, cf. Bagdōnas; Cipar-iškė aldeia de Šll: Ciparis; Čepėl-iškė aldeias de Ign, Rk: Čepėlis; Čepuk-iškė aldeia de Zr: Čepūkas; Čepūl-iškė aldeia de Ign: Čepūlis; Dik-iškė aldeia de Ign: Dikas; Dzid-iškė aldeia de Šl: Dzīdas; Dovyd-iškė aldeia de Šk: Dōvydas; Elžbiet-iškė aldeia de Klm: Elžbieta; Flerijōn-iškė aldeia de Klm: Flerijōnas; Gāšpar-iškė aldeia de Ign: Gāšparas; Grigal-iškė aldeia de Ign: Grigālius; Jākšt-iškė aldeia de Ign: Jākštas; Jakūt-iškė aldeia de Šl: Jakūtis; Janciāuš-iškė povoado de Klm: Janciāuskas; Janīk-iškė aldeias de Ign, Klm, Rs: Janīkus; Jankūn-iškė aldeia de Švnč: Jankūnas; Januš-iškė aldeia de Ukm, Januš-iškė aldeia de Ign: Janušis; Januīt-iškė povoado de Švnč: Januītis; Jās-iškė aldeia de Klm: Jāsis; Jōkūb- 57 Consulte a nota 55. 181 -iškė aldeia de Šlu: Jokūbas; Jonėl-iškė aldeia de Ign, povoado de Švnč: Jonėlis; Jonk-iškė aldeia de Lzd: Jonka, Jonīkus; Juozūn-iškė aldeia de Vlk: Juozūnas; Jurgėl-iškė aldeia de Ign, Jurgel-iškė aldeia de Švnč: Jurgėlis; Juráit-iškė aldeia de Kn: Juráitis; Jurėl-iškė aldeia de Ign: Jurėlis, Jurėlė; Jūrk-iškė aldeia de Ign: Jūrka; Justin-iškė povoado de Švnč: Justīnas; Juc-iškė aldeia de Tl: Jucys, Jūcas; Kandrot-iškė aldeia de Ign: Kaņdrotas, Kandrotas; Karāl-iškė povoado de Švnč, Karal-iškė aldeia de Mrj: Karāliūs58; Kāspar-iškė aldeias de Klm, Pln: Kāsparas; Kāzal-iškė povoado de Klm: Kazala, Kazela; Kazimier-iškė aldeias de Ign, Švnč: Kazimieras; Kāz-iškė aldeia de Trg: Kazys; Klement-iškė aldeia de Zr: Klėmen-tas; Klēm-iškė aldeia de Klp: Klēmas; Krikštān-iškė aldeia de Rs: Krikštānas; Kūzm-iškė aldeia de Ign, Kuzm-iškė aldeias de Ign, Trak: Kuzmà; Kuzmit-iškė aldeia de Ign: Kuzmickas; cf. Kuzmà; Kvēdar-iškė aldeia de Klm: Kvēdaras; Lābrenc-iškė povoado de Klp: Lābrencas; Las-iškė aldeia de Švnč: Lasys; Lauč-iškė aldeias de Rs, Šil, Tl: Laučius; Laurinčiūk-iškė aldeia de Ign: Laurinčiūkas; Laur-iškė aldeia de Klm: Lauras; Leōn-iškė aldeia de Trg, povoado de Ign: Leōnas; Lūk-iškė povoado de Švnč: Lūkas; Lukōš-iškė aldeia de Ign: Lukōšius; Mačiūt-iškė povoado de Ign: Mačiutà, Mačiūtis; Makār-iškė aldeia de Lzd: Makāras; Marijōn-iškė povoado de Zr: Marijōnas ou nome comum marijōnas, marijōnai «monges da ordem do nome de Maria»; Mārkin-iškė aldeia de Ign: *Markinis, cf. Markonis, Markus; Markūn-iškė aldeia de Klm: Markūnas; Martyn-iškė povoado de Švnč: Martynas; Māt-iškė aldeia de Trak: Mātas; Matjōš-iškė aldeia de Šk: *Matjōšius (< Matijōšius); Miciūn-iškė povoado de Švnč: Miciūnas; Mikail-iškė aldeia de Lzd: Mikāila, Mikāilas; Mikāl-iškė aldeia de Lzd: Mikālas; Mykōl-iškė aldeia de Ign: Mykōlas; Miliauč-iškė aldeia de Ign: Miliauskas59; Motiej-iškė aldeia de Ign: Motiejus; Ōpen-iškė 2 aldeias de Jrb: *Ōpenas, cf. Opanāvičius; Paltin-iškė aldeia de Trg: *Paltinas, cf. Paltīnas; Paš-iškė aldeia de Ign: Pašys; Pečiul-iškė aldeia de Pln: Pečiūlis; Petkūn-iškė aldeias de Rs, Šk: Petkūnas; Petral-iškė aldeia de Klm: Petralis; Petron-iškė aldeia de Ign: Petrōnis; Petroš-iškė aldeia de Švnč: Petrošius; Piliuk-iškė aldeia de Šk: Piliūkas; Pōc-iškė aldeias de Šl, Švnč: Pocys, Pōcius; Pošiūn-iškė aldeia de Švnč: Pošiūnas; Pōšk-iškė aldeia de Rs: Pōškus; Povil-iškė aldeia de Ign: Pōvilas; Ramōn-iškė aldeias de Akm, Ukm, povoado de Klm: Ramōnas; Rōk-iškė aldeia de Krtn: Rōkas; Sabutōn-iškė aldeia de Zr: *Sabutonis, cf. Sabūtis; Samāl-iškė aldeia de Klp: Samālis, Samāliūs; Sarapin-iškė aldeia e povoado de Klm: Sarapīnas; Savit-iškė aldeia de Klm: Sāvitīs; Serapin-iškė aldeia de Ign: Serapinas; Silvestr-iškė 2 povoados de Ign: Silvēstras; Siman-iškė aldeias de Ign, Lzd, Švnč: Simanas; Sim-iškė aldeia de Ign: Simas; Simon-iškė aldeia de Šl: Simonas; Simūt-iškė aldeia de Tl: Simūtis; Stan-iškė aldeia de Tl: Stanýs; Stakn-iškė aldeia de Šk: Staknys; Staņk-iškė aldeia de Klm: Staņkus; Stepūrk-iškė aldeia de Švnč: *Stepurka, cf. Stepura; Stōn-iškė aldeia de Trak: Stonys; Stepōn-iškė aldeia de Šl, povoado de Švnč: Stepōnas; Stēpk-iškė aldeia de Mrj: *Stepka, cf. Stepkovičius; Svirk-iškė aldeia de Švnč: Svirka; Šimkāuč-iškė aldeia de Kš: Šimkāuskas; Tamūl-iškė aldeia de Šk: Tamūlis; Taras-iškė aldeia de Ign: Tarāsas; Teodōr-iškė povoado de Švnč: Teodōras; Timīnč-iškė 2 aldeias de Mrj: *Timīnčius, cf. Timīnskis; Tumēn-iškė aldeia de Ign: Tumēnas; Tūm-iškė aldeia de Zr: Tūmas; Urbōn-iškė aldeia de Skd: Urbōnas; Vaickūn-iškė aldeia de Lzd: Vaickūnas; Vaič-iškė povoado de Vrn: Vaičius, Vaičys; Vaičiūk-iškė 2 aldeias de Šlnč: Vaičiūkas; Valēnt-iškė aldeia de Zr: Valēntas; Valait-iškė aldeia de 58 Consulte a nota 55. 59 Consulte a nota 54. 182 Mrj: Valaitis; povoado Valik-iškė, Klm: *Valikas, cf. Valikōnis; povoado Valiuk-iškė, Šl: Valiūkas; aldeia Valiul-iškė, Šl: Valiūlis; povoado Vasiul-iškė, Ign: Vasiulis; povoado Venčk-iškė, Pln: Venčkus, Venckys; povoado Venclov-iškė, Ign: Venclovas; povoado Viktor-iškė, Ign: Viktoras; povoado Vilim-iškė, Krtn: Vilimas; povoado Vinc-iškė, Ign: Vincas, Vinčius, Vinca; povoado Vitk-iškė, Mrj, Rs: Vitkus; povoado Vosyl-iškė, Ign, Lzd, aldeia Ign: Vosylius; povoado Vōs-iškė, Šk: Vosys; povoado Zakark-iškė, Trg: Zakārka; povoado Žygmant-iškė, Šk: Žygmantas. -iškes. Abrōm-iškes aldeia de Trak: Abrōmas; Adōm-iškes aldeias de Akm, Mrj, Šlčn, Trak: Adōmas; Aleksāndar-iškes aldeia de Trak: Aleksāndaras; Alekstejān-iškes aldeia de Kš: Alekstejūnas; Alen-iškes aldeia de Mlt: Alenà; Alēs-iškes aldeia de Trak: Alēsà; Alijōš-iškes aldeia de Trg: Alijōšius; Alīn-iškes aldeia de V: Alinà; Álpon-iškes aldeia de V: *Alponis, *Alponas, cf. Álpas, Álpas (< Ál̄fonsas); Añdr-iškes aldeia de Šlčn: Añdrius; Andrēl-iškes aldeia de V: *Andrelis (< Añdrius); Andriōn-iškes aldeia de V: *Andrionis, cf. Andrijōnas, Andriūnas; Antān-iškes aldeia de Trak, aldeia de V, Antan-iškes aldeia de Šlčn, Zr, aldeia de Zr: Antānas; Antuž-iškes aldeia de Zr: Antužis; Anupr-iškes duas aldeias de Trak: Anūpras; Apōn-iškes aldeia de Kš: Áponas; Ascčiuk-iškes aldeia de Šlčn: *Ascčiukas, cf. Aštikas; Ausen-iškes aldeia de Zr: *Ausēnas, cf. Ausēnas; Ausiēn-iškes aldeia de Trak: *Ausienas, cf. Ausēnas; Ausiūt-iškes aldeia de Trak: *Ausiūtis, cf. Ausiējus, Ausiūkas; Bagdōn-iškes aldeias de Prn, V, aldeia de V, Bagdon-iškes aldeia de Zr: Bagdōnas; Bálcer-iškes duas aldeias de Kš, aldeia de Trak: Bálceris; Baltr-iškes aldeia de Zr: Báltrus; Baltrēl-iškes aldeia de Mrj: Baltrēlis; Banión-iškes aldeia de Prn: Baniónis; Ban-iškes aldeia de Kš: Banys; Bankauč-iškes aldeia de Kš: Bankáuskas; Barbōr-iškes aldeia de Trak: Barborà; Bartaš-iškes aldeia de Zr: Bartāšius; Bartēš-iškes aldeia de Kp: Bartēšius; Baumil-iškes aldeia de Šlčn: Baūmilas, Baumilà; Benedikt-iškes aldeia de V: Benedīktas; Bernōt-iškes aldeias de Al, Ut, Bernot-iškes aldeia de Zr: Bernōtas; Boguš-iškes aldeia de Al: Bogušis; Cicil-iškes aldeia e aldeia de Zr: Cicíla; Čepel-iškes aldeia de Zr: Čepēlis; Čēpk-iškes aldeia de V: *Čepka, cf. Čepkēvičius, Čepkáuskas; Damoš-iškes aldeia de Mlt: Damošius; Danil-iškes duas aldeias de Trak, aldeia de V: Danilà; Daučiul-iškes aldeia de Trak: *Daučiulis, cf. Daučys, Daučiūnas; Daučiūn-iškes aldeia de Švñč: Daučiūnas; Dimitrēl-iškes aldeia de Rk: *Dimitrelis, cf. Dimitras; Dimitr-iškes aldeia de Zr: Dimitras; Domāž-iškes aldeia de Pn: *Domažas, cf. Domažas, Domažečkas; Emil-iškes aldeia de Šlčn: Emīlius, Emīle; Fabijōn-iškes duas aldeias de V: Fabijōnas; Gaspar-iškes aldeia de Zr: Gāsparas; Gauril-iškes aldeia de V: Gaurilà; Grigaliūn-iškes aldeia de Mrj: Grigaliūnas; Grig-iškes pequena cidade de Trak: Grìgas; Grišōn-iškes aldeia de Vrn: Grišōnas; Isok-iškes aldeia de Zr: Isōkas; Ivōn-iškes aldeias de Prn, Trak, V, Zr: Ivōnas; Jac-iškes aldeia de Zr: Jācas, Jacys; Jacčiūn-iškes aldeia de Ut: Jacčiūnas; Jad wyg-iškes aldeia, aldeia de V: Jadvy gà; Jakštēl-iškes aldeia de Tl: *Jakštelis, cf. Jākštas; Jakšt-iškes aldeia de Zr: Jākštas; Jańk-iškes aldeia de V: Jánka, Jańkus; Jankūn-iškes aldeia de V: Jankūnas; Janùl-iškes aldeia de V: Janùlis; Januš-iškes aldeias de Kp, Mlt: Janušis, Janušys; Jarmāl-iškes aldeias de Prn, V, duas aldeias de Trak: Jarmalà; Jaroslav-iškes aldeia de Trak: *Jaroslav as, cf. Jāras; Jas-iškes aldeia de Ut: Jasys, Jāsius; Jaskon-iškes aldeia de Zr: Jaskōnis; Jatkūn-iškes aldeia de Zr: Jatkūnas; Jokūb-iškes aldeias de Šlčn, Trak, V: Jokūbas; Joneik-iškes aldeias de Mlt, Zr, aldeia de V: Jonēika, Joneikis; Jonēl-iškes aldeias de Rk, Ut: Jonēlis; Jonil-iškes aldeia de Kš: *Jonila, cf. Jony lą; Jōn-iškes aldeias de Šlčn, V: Jōnas; Jūkn-iškes aldeia de Trak: Jūknà; Jūn-iškes aldeia de Mrj: Jūnas; Juōzap-iškes aldeia de Trak: Juōzapas; Jūrg-iškes aldeias de Kš, Vrn, aldeia de Zr: Jūrgis; Juras-iškes aldeia de Zr: *Jur asis, cf. Jūrāsas; Jurk-iškes aldeia de 183 Zr, aldeia Jūrk-iškės, V: Jūrka, Jūrkus; povoado Jūrš-iškės, Šlčn, povoado Jurš-iškės, Kš, Mlt: Juršė, Juršys; povoado Jusėn-iškės, Švnč: *Jusėnas, cf. Jūsis, Jusys; aldeia Jūstin-iškės, V, aldeia Justin-iškės, V: Jūstinas, Justinas; povoado Kajetōn-iškės, V: Kajetōnas; aldeia Kalīkst-iškės, V: Kalīkstas; povoado Karāl-iškės, Mlt, Trak: Karālius⁶⁰; povoado Karl-iškės, Al: Kārlas; povoado Kārol-iškės, V: Kārolis; povoado Kasčiūk-iškės, Kš, Trak: Kasčiūkas; povoado Kāsm-iškės, V: *Kasma, cf. Kasmāuskas; 2 povoados Kāspār-iškės, Kš, povoado Kaspar-iškės, Al: Kāspāras; povoado Kaziūl-iškės, Šlčn: Kaziūlis; povoado Klauš-iškės, Al: Klauša, Klausà, Klausas; povoado Klimant-iškės, Zr: Klimantas; povoado Klimōn-iškės, V: Klimōnis; povoado Krikščōn-iškės, V: *Krikščionis, cf. Krikščionātis; povoado Krišč-iškės, V: Kristis, Kriščius; povoado Krištāp-iškės, Prn: Krištāpas; povoado Kuprijōn-iškės, V (< *Kuprijon-iškės): Kuprijōnas; povoado Kūzm-iškės, V: Kuzmà; povoado Kvėdar-iškės, Prn: Kvėdaras; povoado Lasūn-iškės, V: *Lasūnas, cf. Lasys, Lasis; povoado Lauryn-iškės, Šr, V: Laurynas; povoado Lavōn-iškės, Zr (< *Levon-iškės): Levōnas; povoado Leōn-iškės, V, 2 aldeias V, povoado Leōn-iškės, Al: Leōnas, Leōnas; povoado Levān-iškės, Šr: Lėvanas; povoado Liaur-iškės, Kš: Liaura; povoado Lieš-iškės, Mlt: *Liešis, cf. Liešinskas, Liešis; aldeia Liūdvīn-iškės, Šlčn: Liudvinà, *Liudvinas; aldeia Lōzor-iškės, V: Lōzorius; povoado Maciūn-iškės, Mlt: Maciūnas; 2 povoados Mack-iškės, Šlčn: Māckus; povoado Mackūn-iškės, Trak: Mackūnas; povoado Mačiūl-iškės, Mrj, Trak, V: Mačiūlis; povoado Marcink-iškės, Šlčn, aldeia V: Marcinkus; povoado Marciūn-iškės, Zr: Marciūnas, povoado Marijōn-iškės, V: Marijōnas (cf. b. ž. marijōnas, marijōnai «monges da ordem de Maria»); povoado Marin-iškės, V: Marīnas, Marinà; povoado Mark-iškės, V: Mārkus; povoado Markūt-iškės, Krtn, Trak: Markutis; povoado Martēn-iškės, Zr: Martēnas; povoado Martin-iškės, Kš: Mār tina; 2 povoados e aldeia Martyn-iškės, Zr: Martynas; povoado Masāl-iškės, Vrn: Masālis; povoado Masėl-iškės, V: Masėlis; aldeia Māt-iškės, Zr: Mātas; povoado Matūk-iškės, Zr: Matuika; povoado Matūk-iškės, Trak: Matūkas; povoado Matūl-iškės, Zr: Matūlis; povoado Mauš-iškės, Trak: *Mausa, cf. Mōzė, Mauzà; povoado Melen-iškės, Švnč: Melēnis; aldeia Mikāil-iškės, Kš, povoado Trak: Mikāila, Mikāilas etc. (263 ao todo). -iškis. Povoado Abrōm-iškis, An, Ut: Abrōmas; povoado Adōm-iškis, Mlt, Ukm, Ut, aldeia Ps: Adōmas; aldeia Adūk-iškis, Kp: Adūkas; cidadezinha Adūt-iškis, Švnč: Adūtis; povoado Afanās-iškis, Zr: Afanāsijus; povoado Alēkn-iškis, Jon, aldeia Šr: Aleknà; povoado Aleksandr-iškis, Kdn, aldeia Zr: Aleksāndras; povoado Andreik-iškis, Ukm: Andreikus; cidadezinha Andriōn-iškis, An, povoado Mlt, aldeia Andrion-iškis, Zr: *Andrionis, cf. Andriūnas, Andrījōnas, Andrijōnis; povoado Antan-iškis, An, Zr, aldeia Mlt, Ut: Antānas; povoado Anūpr-iškis, Zr: Anūpras; povoado Apūn-iškis, Rk: *Apūnas, cf. Āponas; aldeia Ārtur-iškis, V: Ārtūras; cidadezinha e povoado Bagaslav-iškis, Šr: *Bagaslāvas, cf. Bagaslāuskas; povoado Bagdōn-iškis, Rk, aldeia Bagdon-iškis, Brž: Bagdōnas; povoado Balzier-iškis, Brž: *Balzieris, cf. Bālzeris; povoado Barbōr-iškis, Ukm: Barborà; povoado Bartās-iškis, Brž: *Bartasius, cf. Bartasēvičius; povoado Bartasiūn-iškis, Šr: Bartasiūnas; povoado Bartaš-iškis, Kp: Bartāšius; povoado Bartūl-iškis, An: Bartūlis; povoado Bazil-iškis, Rk: Bazilius; povoado Bernōt-iškis, Kdn, Rk, Ukm, Ut: Bernōtas; aldeia Brenč-iškis, Rk: Brenčis, Brenčys; aldeia Bronislav-iškis, An: Bronislāvas; povoado Cezār-iškės 60 Cf. nota 55. 184 Mlt: Cezāras; Čepel-iškis aldeia Rk: Čepėlis; Čepėn-iškis aldeia. Ukm: Čepėnas; Danil-iškis aldeia, povoado Pn: Danilą; Domāž-iškis povoado Pn: *Domāžas, cf. Domažečkas, Domažas; Domin-iškis aldeia Brž: Dōminas; Elzbiet-iškis aldeia Prn: Elzbieta; Dovyd-iškis aldeia Pkr, povoado Mlt: Dōvydas; Fabijōn-iškis aldeia Pn: Fabijōnas; Franc-iškis aldeia Brž: Frā(n)cas; Gabriel-iškis povoado Mlt: Gabriēlius; Gabr-iškis aldeia Rk: Gabrys; Gaspar-iškis povoado Ut: Gā(s)paras; Grig-iškis aldeia Rk: Grīgas; Grin-iškis povoado Ut: Grinā, Grinius; Grink-iškis aldeiazinha Rd: Grinkas; Grišk-iškis aldeia Rk: Griškā; Gūst-iškis povoado Pn: Gūstas; Indrūl-iškis aldeia Kp: Indrūlis; Ignōt-iškis aldeia An, Rk, Ut, povoado Ut: Ignōtas; Ivan-iškis povoado Brž: Ivānas; Ivōn-iškis aldeia Kp, Rk: Ivōnas; Jacin-iškis povoado Pn: Jacinas; Jakim-iškis povoado Ps: Jakimas; Jaks-iškis aldeia An: Jaksys; Jakut-iškis aldeia Ign, Rk: Jakutis; Jankav-iškis povoado An, cf. Jankāuskas, Jankāvičius; Janūl-iškis aldeia Švnč: Janūlis; Janūš-iškis aldeia Ukm: Janūša, Janūšis; Jarul-iškis aldeia Mlt: Jarūlis; Jas-iškis povoado Kp: Jāsius; Jasiūl-iškis aldeia Ukm: Jasiūlis; Jaš-iškis aldeia An: Jašas, Jošys; Jokūbėl-iškis aldeia An: Jokūbėlis; Jokūb-iškis aldeia An, Jokūb-iškis aldeia Brž: Jokūbas; Jōn-iškis cidadezinha Jnš, aldeiazinha Mlt, aldeia Ign, Pn, Rd, Rk, Zr, povoado Rk, Šr, Zr: Jōnas, Jōnis; Jūd-iškis aldeia Brž: Jūdas; Jūl-iškis povoado Ut: Jūlius; Jurel-iškis aldeia Zr: Jūrėlis, Jūrėlė; Jurgin-iškis povoado Brž: Jurginis, Jurginas; Jūrg-iškis aldeia Kp, povoado Mlt, Jurg-iškis 2 aldeias An: Jūrgis; Jurkāš-iškis aldeia Ps: *Jurkašius, cf. Jūrkus; Jūrk-iškis povoado Mlt, Jūrk-iškis 2 aldeias Rk: Jūrka, Jūrkus; Jūs-iškis aldeia An, Šr, Ukm: Jūsius, Jusys; Jūtk-iškis aldeia Pn: Jutkā; Karāl-iškis povoado Mlt, Karal-iškis aldeia Ut: Karālius61; Kazimier-iškis aldeia Šlčn, Trak, V, Kazimier-iškis aldeia Zr: Kazimieras; Kazit-iškis aldeia Ign: *Kazitis (< Kazytis), cf. Kazité̇nas; Klim-iškis aldeia An: Klimas; Klimōt-iškis aldeia Mlt: *Klimota, *Klimotas, cf. Klimeta, Klimātovas; Kùzm-iškis aldeia Pn, Kuzm-iškis aldeia Zr, povoado Ut: Kuzmā; Kùžm-iškis aldeia Ps: Kužmā; Lazar-iškis aldeia Rk: Lāzaras; Levān-iškis aldeias Pn, Ps, Šr: *Levānas, Lēvanas; Lūk-iškis aldeias Brž, Kš: Lūkas; Lukōš-iškis aldeia Švnč: Lukōšius; Mačión-iškis aldeia Rk: Mačiónis; Maksim-iškis povoado An: Maksimas; Marcel-iškis aldeia Zr: Marcelius, Marcelė; Markel-iškis povoado Šr: Markēlis, Márkelis; Martyn-iškis aldeias Mlt, Zr, povoado Ut: Martynas; Masilión-iškis aldeia Kp: Masiliónis; Meliauš-iškis aldeia An: *Meliaušis, cf. Meliāuskas; Mikáil-iškis aldeia Šr: Mikāila, Mikáilas; Mikāl-iškis aldeia Pn, Mikal-iškis aldeias Ign, Ps, Zr, povoado Brž: Mikālas; Mikōl-iškis aldeias An, Pkr, Ps: Mikōlas; Mikūt-iškis aldeia Ukm: Mikūtis; Mirōn-iškis aldeia Zr: Mirōnas; Misiūk-iškis aldeia Kp: Misiūkas; Misiūn-iškis aldeia Rk: Misiūnas; Mōck-iškis aldeia Rd: Mōckus; Mōrk-iškis povoado Ukm: Mōrkus; Morkūn-iškis aldeia Kp: Morkūnas; Opan-iškis aldeia Ukm: *Opanas, cf. Opanāvičius; Paliūn-iškis aldeia Pn: Paliūnas; Pečiūl-iškis aldeia Mlt, Pečiul-iškis aldeia An: Pečiulis; Petkūn-iškis povoado Ut: Petkūnas; Petrōn-iškis povoado Ut: Petrōnis; Petrūk-iškis aldeia Kp: Petrūkas; Petrūn-iškis aldeia e povoado Zr: Petrūnas; Pocėl-iškis aldeia Ps: *Pocėlis, cf. Pōcius; Pociūn-iškis aldeia Šr: Pociūnas; Povil-iškis povoado Mlt: Pōvilas; Rakal-iškis povoado Rk: *Rokalis, cf. Rakalškis; Ramōn-iškis aldeias Kp, Rk, Zr, povoado Rk: Ramōnas; Razal-iškis povoado Brž: Razaliā funcionário (< Rozālija); Remeš-iškis aldeia Al: *Remešius, cf. 61 Ver nota 55. 185 Remeška, Ramaša; Rõk-iškis cidadezinha Rk, Rok-iškis aldeia Kn: Rõkas; Sarapin-iškis aldeia Uk m: Sarapiņas; Saveik-iškis aldeia Šr: Saveika, Saveikis; Savit-iškis aldeia e povoado Pn: Sãvitis; Semen-iškis aldeia Mlt: Semenis; Serapin-iškis aldeia Rk: Serapinas; Sever-iškis aldeia Brž: Severas; Siman-iškis aldeias Brž, Rk: Simanas; Simon-iškis aldeia Ign: Šimonas; Simul-iškis povoado Pn: *Simulis, cf. Simulėvičius; Sink-iškis aldeia Rk: Sinka; Sipáil-iškis aldeia Rk: *Sipaila, cf. Sipas, Sipaitis; Sõk-iškis aldeia Rs: Sõkas; Staniul-iškis povoado Kp: Staniulis; Staškūn-iškis 2 aldeias An, aldeia Šr, Ut: Staškūnas; Stepon-iškis aldeias Ps, povoado Pn, Stepon-iškis aldeia Brž: Stėponas; Ston-iškis aldeia Rk: Stonys; Šimon-iškis aldeia Ps: Šimonis; Tamul-iškis povoado Zr: Tamulis; Tõpel-iškis aldeia Šr: *Tõpelis (< Topilis); Urbōn-iškis povoado Rk: Urbōnas; Vaitiek-iškis aldeia Uk m: Vaitiekus; Valait-iškis aldeia Rk: Valāitis; Valant-iškis aldeia Brž (< *Valēnt-iškis): Valēntas; Valāt-k-iškis aldeia Pn: Valatka; Valeik-iškis povoado Kp: Valeikā, Valeikis; Valiūn-iškis aldeia Rk: Valiūnas; Vasyl-iškis aldeia An: Vasylius; Venclov-iškis povoado Ut: Vėnclovas; Viktor-iškis povoado Mlt: Viktoras; Vincent-iškis aldeia An: Vincentas; Vosyl-iškis aldeias Rs, Zr: Vosylius; Vosil-iškis aldeia Rs: Vosilius; Zabiel-iškis aldeia Kdn: Zabielā. -iškiai. Adomait-iškiai k. ir vs. Mlt: Adomaitis; Adōm-iškiai k. Šk, Šl, Šlu: Adōmas; Adōmk-iškiai k. Kn: Adōmkus; Alēkn-iškiai k. Lzd: Alekna; Aleksandar-iškiai k. Mlt: Aleksāndaras; Ambraz-iškiai k. Mlt: Ambrāzas; Anč-iškiai k. Brž: Ančius, Ančys; Andr-iškiai k. Vlkv: Andrius; Antan-iškiai k. Klm, Prn, Rs, Šk: Antānas; Antōn-iškiai k. Kn: Antōnas; Apank-iškiai k. Mlt: *Apankus, plg. Aponkus; Aspar-iškiai k. Brž (< *Gaspar-iškiai): Gāsparas; Auril-iškiai k. Pn, Ps (< *Auryl-iškiai): Aurylā; Bagdōn-iškiai k. Kp, Pkr: Bagdōnas; Bagūž-iškiai k. Uk m: Bāgužas; Bāl-iškiai k. Kdn, Pkr, Bal-iškiai⁶² k. Ign, Šk: Balys; Baltrūš-iškiai k. Klm: Baltrūšis; Baltramiej-iškiai k. Trg: Baltramiejus; Barš-iškiai k. Klm: Baršys; Bartkūn-iškiai k. Kdn: Bartkūnas; Bazil-iškiai k. Vlkv: Bazilius; Bernōt-iškiai 2 k. Uk m: Bernōtas; Boguš-iškiai k. Kdn, Rs: Bōgušas, Bogušis; Bōn-iškiai k. Kn: Bonys, Banys; Brāz-iškiai k. Trg: Brazys, Brāzius; Brāž-iškiai k. Akm, Braz-iškiai k. Kp: Bražys; Čepel-iškiai k. Prn: Čepelė, Čepėlis; Čepōn-iškiai vs. Kdn, k. Rk: Čepōnis; Čepul-iškiai vs. Zr: Čepulis; Daniēl-iškiai k. Mrj: Daniēlius; Danil-iškiai k. Ps: Danilā; Dan-iškiai k. Mlt: Dānas, Danỹs; Dauč-iškiai k. Šk: *Dau-cys, plg. Daucỹs; Domin-iškiai vs. Mrj: Dōminas; Dovyd-iškiai k. Kdn, Uk m: Dōvydas; Endriēt-iškiai k. Tl: *Endrietis, plg. Endriēkus; Ēndr-iškiai k. Jnš, Šlu: Ēndrius, Endrys; Fedar-iškiai k. Švnč: Fēdaras; Gabriēl-iškiai k. Mrj: Gabriēlius; Gāspar-iškiai k. Ut, Gaspar-iškiai k. Švnč: Gāsparas; Grig-iškiai k. Šr: Grigas; Gūstain-iškiai k. Šk: Gūstainis; Ievōn-iškiai k. Šl: *Ievonis (< *Jievonis), plg. Jievītis; Iren-iškiai k. Kn: Irēnius; Ivan-iškiai 2 k. Kdn: Ivānas; Ivōn-iškiai k. Jrb, Ivon-iškiai vs. Mlt: Ivōnas; Jāck-iškiai k. Kn: Jāckus; Jāk-iškiai k. Rk, Jak-iškiai k. Jnš, Vlkv, Zr: Jākas, Jakỹs; Jakav-iškiai k. Ign: *Jakavas, plg. Jokavičkas, Jakavėckis; Jakūben-iškiai k. Mlt: Jakūbēnas; Jakūb-iškiai k. Vrn: Jakūbas; Jakūt- 62 Estes nomes de lugar também podem ser de origem apelativa — da palavra bielorrussa balā. 186 -iškiai aldeia de Ukм: Jakūtis; Janal-iškiai aldeia de Pn (< *Janel-iškiai): Janėlis; Jan-iškiai aldeia de Mlt: Jānas, Janys; Janūk-iškiai aldeia de Šk: Jānukas; Jas-iškiai aldeia de Brž, Šr: Jāsius; Jasiūl-iškiai aldeia de Brž, Mlt: Jasiūlis; Jasiūn-iškiai aldeia de Mlt: Jasiūnas; Jokym-iškiai aldeia de Jrb: Jókymas; Jókėl-iškiai aldeia de Šk: *Jokelis, cf. Jākas, Jakys; Jogin-iškiai aldeia Šk: *Joginas, cf. Jogys, Jogūtis; Jokš-iškiai aldeia de Kp: Jokšys; Jokūb-iškiai aldeia de Mrj, Rd, Jokūb-iškiai aldeia de Brž: Jokūbas; Jonāit-iškiai aldeia de Rd: Jonāitis; Jonėl-iškiai aldeia de Rk: Jonėlis; Jōn-iškiai aldeia de Šk, também Kdn: Jōnas; Jun-iškiai aldeia de Šk: Jūnas; Juozel-iškiai aldeia de Brž: Juozėlis; Jurēn-iškiai aldeia de Kp: Jurēnas; Jurgel-iškiai aldeia de Kp, Šl, Jurgel-iškiai Jrb: Jurgėlis; Jurgen-iškiai aldeia de Ps: Jurgenas; Jūgin-iškiai aldeia de Kn: Jurgīnas, Jūrgīnis; Jūrg-iškiai aldeia de Al, Jrb, Rk, Jurg-iškiai aldeia de Mrj: Jūrgis; Jurgōn-iškiai aldeia de Klm: *Jurgo-nas, cf. Jūrgionis; Jurš-iškiai aldeia de Rk: Juršė, Juršys; Karāl-iškiai aldeia de An, Brž, Klp, Šk, Šr, Ukm, também Šr, Karal-iškiai também Mrj: Karāliūs⁶³; Kāspar-iškiai aldeia de An, Klp, também Ukm, Kaspar-iškiai aldeia de Rd: Kāsparas; Klim-iškiai aldeia de An: Klīmas; Kuzm-iškiai aldeia de An: Kuzmā; Kvėder-iškiai aldeia de Pn: Kvėderas, Kvėderis; Lauč-iškiai aldeia de Šk: Laučius; Lauryn-iškiai também Mlt: Laurynas; Lėč-iškiai aldeia de Pln: Lėčas; Leōn-iškiai aldeia de Šk: Leōnas; Levān-iškiai aldeia de An, Mlt, Ps: Levānas; Lēv-iškiai aldeia de Šll: Lēvas; Liūd-iškiai aldeia de An: Liūdas; Liūdvik-iškiai aldeia de An: Liūdvikas; Liūtk-iškiai aldeia de Rd: Liūtkus; Lūk-iškiai aldeia de Rk: Lūkas; Lukōš-iškiai aldeia de An, Lukōš-iškiai aldeia de Jon: Lukōšius; Mackėl-iškiai aldeia de An: Mackėlis; Mačiul-iškiai aldeia de Mrj: Mačiulis; Madard-iškiai aldeia de Ukm: *Madardas, cf. Medárdas; Marcin-iškiai aldeia de Mrj: Marcinas; Marin-iškiai aldeia de An: Marīnas; Markel-iškiai também Mlt: Márkelis; Markūt-iškiai aldeia de Jon: Markutis; Martỹn-iškiai aldeia de Jnš, Pn, Martyn-iškiai aldeia de Jon, Ukm, também Pkr: Martỹnas; Mas-iškiai aldeia de Jon: Masỹs; Masiūl-iškiai aldeia de Mlt, Pn, Šl: Masiūlis; Mateik-iškiai aldeia de Ukm: Mateikā; Matūl-iškiai aldeia de VIkv: Matūlis; Matūt-iškiai aldeia de Akm: Matūtis; Merōnt-iškiai aldeia de Jrb: *Merontas, cf. Merončikas; Mikáil-iškiai aldeia de Rd, Ukm: Mikáila, Mikáilas; Mikalait-iškiai aldeia de Brž: Mikaláitis; Mikāl-iškiai aldeia de Krtn, Rk, Mikal-iškiai aldeia de Mrj: Mīkalas; Mikalōj-iškiai aldeia de Rk: Mikalōjus; Mīkel-iškiai aldeia de Brž, Mikel-iškiai aldeia de Jon: Mīkelis; Mik-iškiai aldeia de Kp: Mīkas; Mykol-iškiai aldeia de Jon: Mýkolas; Mikōl-iškiai aldeia de Krtn, Rk: Mikōlas; Mikūt-iškiai aldeia de Al: Mikūtis; Milaš-iškiai aldeia de Jon: Milāšius; Miliēš-iškiai aldeia de Ukm: *Miliēšius, cf. Milešius, Meliēšius; Mitk-iškiai também Šr: Mitkā, Mitkus; Moŕk-iškiai aldeia de Tl: Mōrkus; Morkūn-iškiai aldeia de An: Morkūnas; Mōc-iškiai aldeia de Šlu: Mocỹs, Mōcis; Motiej-iškiai aldeia de An: Motiejus; Mōt-iškiai aldeia de Jrb: Motỹs; Nacėl-iškiai aldeia de Ukm: *Nacelis, cf. Nācas; Nāk-iškiai aldeia de Ps: Nākas; Nāt-iškiai aldeia de Pn, Nat-iškiai aldeia de Brž: Nātas; Nātik-iškiai aldeia de Šlu: Nātikus; Nazar-iškiai aldeia de Ukm: Nazāras; Paliōn-iškiai aldeia de Klp, Pln: Paliōnis; Pal-iškiai aldeia de Kdn: Palỹs, Pāliūs; Paliūt-iškiai aldeia de Zr: Paliūtis; Palūk-iškiai aldeia de VIkv: *Palūkas, cf. Palukáitis; Paūl-iškiai aldeia de Trg: Paūlius; Pauliūk-iškiai aldeia de Ut: Pauliūkas; Pečiul-iškiai aldeia de VIkv: Pečiūlis; Pel-iškiai também Šr: Pelỹs; Petel-iškiai aldeia de Ps: Petelis; Pėtk-iškiai 2 aldeia de Klm: Pėtkus; Petkūn-iškiai aldeia de Rs: Petkūnas; Petrait-iškiai aldeia de Prn: Petráitis; Petrik-iškiai aldeia de Mlt: Petrīkas; 63 Ver nota 55 187 Petron-iškiai aldeia de Pkr: Petrōnis; Pieč-iškiai aldeia de Šk: Piečius; Pon(k)-iškiai aldeia de Al: *Ponkus, cf. Ponkēvičius; Povil-iškiai aldeia de Šl: Pōvilas; Pranč-iškiai aldeia de An: *Prančius (< Pranciškus), cf. Fráncas e outros (271 ao todo). -ka. Alin-ka aldeia de Trak: Alinà, cf. Alińskas; Lōzar-ka aldeia de Lzd: Lōzaris, Lōzorius; Makaron-kà aldeia de Jon: *Makaronis, cf. Makarāvičius; Marijān-ka aldeia de Kdn: *Marijanas, cf. Marijōnas; Marīn-ka aldeia de Al, Lzd: Marīnas, Marinà; Rožut-kà também Šr: *Rožutis, *Rožutė, cf. Rōžė, Rāžė. Aos derivados com este sufixo devem juntar-se também os derivados de antropónimos eslavos (na maioria russos). A formação destes oicónimos pode ser interpretada de duas maneiras: a) a partir da raiz de um antropónimo com os sufixos -evka, -ovka, que, tal como o sufixo -auka (ver), podem ter-se formado nas línguas eslavas como sufixos toponímicos autónomos64, b) a partir de antropónimos com os elementos finais -ev, -ov, acrescidos do sufixo -ka: Agurjan-ov-ka vs. Švnč: *Agurjanovas, cf. Agòrija, Agòrijas; Aleksandr-ov-kà na aldeia de Rs, cf. Aleksandròvas ir Aleksándras; Apolon-ov-kà na aldeia de Jrb, cf. *Apolonovas (< Apolònijus); Ivan-ov-kà na aldeia de Vlkv, cf. Ivanòvas ir Ivānas; Jagòr-ov-ka na aldeia de Kš, cf. *Jagor-ovas e o nome próprio russo ocidental Jagòras; Jakub-ov-kà vs. Zr, cf. Jakubòvas ir Jākubas; Januš-ev-kà na aldeia de An, cf. *Januševas, Januševskis ir Jānūšas; Lazar-ov-kà vs. Zr, cf. *Lazarovas ir Lāzaras (< Lōzorius); Micháil-ov-ka na aldeia de Šl: Micháilovas; Nikolaj-ev-ka na aldeia de Pn, cf. Nikolajèvas ir Nikolājus; Petr-ov-kà na aldeia de Ps, cf. Petròvas ir Pētras; Raman-ov-kà na aldeia de Zr, cf. Ramanovas ir Romānas; Sergiej-ev-ka na aldeia de Jon, cf. *Sergiejevas, Sergejevas ir Sergiejus; Sidar-ov-ka na aldeia de Kp, cf. *Sidarovas ir Sìdaras; Zachár-ov-ka na aldeia de Rs, cf. Zachárovas ir Zācharas. O grupo de derivados deste sufixo é ampliado por derivados com o sufixo secundário -ka, já difundidos noutra área da Lituânia (na região de Molėtai, Širvintos, Trakai e Ukmergė). Trata-se de derivados com o sufixo -uv-ka, de origem eslava «dupla»: Aleksandr-uv-kà aldeia de Kš, Uk m: Aleksándras; Antan-uv-kà aldeia de Mlt, também An: Antānas; Jan-uv-kà aldeia de V, também Šr: Jānas; Juozap-uv-kà aldeia de Mlt: Juōzapas; Kondrat-uv-kà aldeia de An: Kòndrat as; Konstantin-uv-kà também An: Konstantinas; Leon-uv-kà aldeia de Švnč: Lēonas, Leōnas; Petr-uv-kà aldeia de An, Mlt, também Šr: Pētras; Semen-uv-kà aldeia de Mlt: Semēnas, Semenis; Stanislav-uv-kà aldeia de Uk m, também Šr: Stanislāvas; Tomil-uv-kà aldeia de Mlt (< *Tomel-uv-ka): Tomelis. -otas. Aleks-ótas aldeia de VIkv: Āleksas, Aleksà. -uolis. Gaspar-uōlis aldeia de Uk m: Gā sparas. -uškė. Statk-uškė também Švnč: Stātkus; Vaitk-uškė aldeia de Ign, Šr: Vāitkus. -uškes. Pėtk-uškės aldeia de Zr: Petkà, Pėtkus; Vītk-uškės aldeia de Zr: Vītkus65. 64 Žr. Бірылла Э. К. Тапонімы Гомельшчыны з суфіксамі -оўка / -аўка / -еўка / -ёўка. – Пытанні беларускай тапанімікі, Мінск: Вышэйшая школа, 1970, 106–107. 65 A origem deste antropónimo pode ser dupla — por vezes pode ter-se desenvolvido a partir do antropónimo composto lituano Kūtautas, mas em alguns casos pode estar relacionado com o nome de lugar Vitas (cf. LPŽ II 1239). 188 -uškis. Baṙtk-uškis, aldeia de Šr: Baṙṫkus; Pėtk-uškis, propriedade de Rk: Petkà, Peṫkus; Vaĩtk-uškis aldeia de Ukm, Vaitk-uškis aldeia de Ign: Vaitkus; Vĩtk-uškis aldeia de An: Vĩtkus. -uškiai. Baṙtk-uškiai aldeia de Ukm: Baṙtkus; Jank-uškiai aldeia de V: Jánka, Jańkus; Mitk-uškiai, aldeia de V: Mitkus; Nãtk-uškiai, aldeia de Rk: Natkà, Nãtkus; -(i)uškos. Anc-uškos aldeia de Šlen: Áncas, Ánčius, *Ancia dialetal (< Antanas); Baṙtk-uškos, aldeia de Kš: Baṙtkus. -uva. Lenárt-uva, aldeia de Rd: *Lenáṙtas dialetal (< Leonárdas), cf. Lenartavičius; Sōb-uva, aldeia de Trak, Sob-uvà, aldeia de Prn: Sobas, Sãbas. A análise dos oikónimos sufixais derivados de antropónimos cristãos mostra que foram usados 27 sufixos nos derivados deste grupo: -anka, -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -yčia, -ija, -ina, -inas, -ynas, -ynai, -inė, -inės, -inis, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -otas, -uškė, -uškės, -uškis, -uškiai, -uškos, -uva. Nove deles são de origem eslava. Entre estes últimos, são relativamente produtivos -ava, -avas. 4. Derivados de antropónimos não cristãos de outras línguas Este grupo relativamente pequeno inclui derivados de antropónimos de origem não lituana (letã, polaca, alemã, russa, bielorrussa, entre outras). -(i)auka. Alad-auka aldeia de Vrn: *Aladis, cf. Aladáitis, Aladãvičius; Damb-áuka, aldeia de Mrj, VIkv: Dambė, Dãmbis; Dambr-áuka, aldeia de Mrj: *Dambrys, cf. Dambravà; Demb-áuka, aldeia de Ign: Demba; Garad-áuka, aldeia de Zr: *Garadys, cf. Garadáuskas; Kmel-iáuka, aldeia de Mlt: *Kmelis, cf. Kmeliáuskas, Kmelečkis; Kozel-áuka, aldeia de Mlt: Kozelà; Marož-auka, aldeia de Mlt: Marož̀as. -(i)ava. Anik-avà, aldeia de Pn: *Anikas, cf. Anikevičius; Arist-avà, aldeia e propriedade de Kdn: Arisṫas; Arman-avà, aldeia de Prn: Ármanas; Bank-avà, aldeia de Mrj: Bánkas; Bariš-iavà, aldeia de Trak: *Barišas, cf. Barišáuskas; Brun-avà, propriedade de Pn: Brūnas, Brūnis; Bugumil-avà, propriedade de Kdn: *Bugumilas, cf. Bogumilas; Dink-avà, propriedade de Mlt, Šr: *Dinka, cf. Dinkēvičius; Elvyr-avà, aldeia de Klm: Elvyrà; Garl-iavà, cidade de Kn: Garl̃ys, Gar̃lius⁶⁶; Kalin-avà, aldeia de Kn: Kalinà; Kanc-avà, aldeia de Mrj: Káncė, Kánčius; Karmėl-ava, cidade de Kn: *Karmela, cf. Karmelávičius; Krasn-avà, aldeia de Kp: *Krasnas, cf. Krasnavičius; Krugl-avà, aldeia de Šl: *Krugla, cf. Kruglinsk̇as; Lančiūn-avà, aldeia de Kdn: *Lanciūnas, cf. Lanciūnskas; Mur-avà, aldeia de Kn: *Muras, cf. Murauskas; Narad-avà, aldeia de Brž: *Narada, cf. Naradauskas; Prendzel-iavà, aldeia de Kn: Prendzelis; Prialg-avà, aldeia de Skd: *Prialga, cf. Prialgáuskas; Puzin-avà, aldeia de Trak: Puzinas; Racin-avà, propriedade de Brž: *Racinis, cf. lat. Raciņš⁶⁷; Radiš-avà, propriedade de Ut: *Radišas, cf. Radišáuskas; Ramin-avà, propriedade de Zr: Raminas; Svetl-avà, aldeia de Mlt, cf. Svetláuskas; Šambar-avà, aldeia de Jrb: Šãmbaras; Šiler-avà, 2 aldeias de Šk: Šileris; Šulc-avà, aldeia de Kdn: Šulcas; Trusk-avà, aldeia de Kdn: Truskà; Tūr-avà, aldeia de Klm: Tūr̀a; Turbin-avà, aldeia de Rs: *Turbinas, cf. Tūrba; Varan- 66 Cf. a explicação da origem dos nomes de localidades por A. Vanagas — ver Vanagas A. Nomes das cidades da Lituânia, 72–73. 67 Žr. Сталтмане В. Латышская антропонимия, Москва: Наука, 1981, 219. 189 -avà aldeia Šr: Varãnius; Veličk-avà aldeia Trak: Veličkà; Vesel-avà aldeia An, Mrj, Rk, Zr: *Veselas, cf. Vesėlis. -avas. Burak-ãvas aldeia Lzd: Bùrakas; Liub-ãvas aldeia Mrj, V: Liùbas; Mardas-ãvas 2 aldeia Vrn: Mardasas; Pakaš-ãvas aldeia Al: Pakašius; Petuch-ãvas aldeia Šlčn: Petuchas; Rubin-ãvas aldeia Šll: Rùbinas; Štakman-ãvas aldeia Mrj: *Štakmanas, cf. Štakas; Tačil-ãvas aldeia V: *Tačila, cf. Tačilãuskas; Zelenk-ãvas aldeia Ign: Zelénka. -čižna. Babà-čižnà aldeia Mlt: Babà, Babỹs; Baikovš-čižnà povoado Švnč: Baikovškas; Baranau-čižnà aldeia Mlt: Baranãuskas; Barau-čižnà aldeia Ukm, VlkV: Barãuskas; Bielkau-čižnà aldeia Zr: Bielkãuskas; Bulau-čižnà aldeia Mlt: Bulãuskas; Gajau-čižnà aldeia Kš: Gajãuskas; Garliau-čižnà aldeia Šr: Garliaũskas; Gradau-čižnà aldeia Rs: Gradãuskas; Kamarau-čižnà aldeia Mlt, Šr: Kamarãuskas; Katau-čižnà aldeia VlkV: Katãuskas; Kazlau-čižnà aldeia Ukm: Kazlãuskas; Malinau-čižnà aldeia Mlt: Malinãuskas; Mazaliav-čižnà aldeia Kš: Mazaliãuskas; Rakau-čižnà aldeia Ukm: Rakãuskas; Rapkau-čižnà aldeia Zr: Rapkãuskas; Raskau-čižnà povoado Mlt: *Raskauskas, cf. Raškevičius; Tirau-čižnà aldeia Zr: Turãuskas; Žukau-čižnà aldeia Švnč: Žukãuskas. -ija. Zabār-ija aldeia Trak, Zabòr-ija aldeia Ign: Zabòras, cf. Zabarãvičius. -ina. Strim-inà aldeia Al: Strìmas. -inas. Krinč-inàs cidade pequena e povoado Ps: *Krinčius, cf. Krinčius, Kreñčius. -inė. Abukausk-inė aldeia Pn: Abukãuskas; Arl-inė povoado V: Arlà; Babal-inė aldeia Mrj: *Babalis, cf. Babaliãuskas; Barausk-inė aldeia Prn: Barãuskas; Lemk-inė povoado Brž: Lemkė, Lėmkis; Liubok-inė aldeia Kdn: *Liùbokas, cf. Liùbys; Pruš-inė aldeia V: *Prušinas, cf. Prušinskas; Rit-inė aldeia Mžk: Ritas; Zaviš-inė aldeia Kdn: Zavišà, Zavišius; Žuk-inė povoado V: Žùkas, Žùkis. -ynė. Černiausk-ynė povoado Pn: Černiaũskas; Dabuž-ynė aldeia Šr: Dabužis, cf. Dabužinskas; Damb-ynė aldeia Ps: Dãmbis; Kur-ynė aldeia Šk: Kūras; Naid-ynė aldeia Šk: Naida; Žikor-ynė aldeia Rk: Žikoris. -ynės. Zaval-ynės povoado An: Zãvalis. -iniai. Ceik-iniai aldeia Ign: Ceikà; Klov-iniai aldeia Ut: Klóva, Klóvas; Kūr-iniai aldeia Švnč: Kūrā, Kūras. -iškė. Alv-iškė aldeia Ign: *Alvys, cf. Elvys; Ar-iškė aldeia Tl: Arỹs; Aušel-iškė aldeia Pln: *Aušėlis, cf. Aušinskis; Babin-iškė 2 aldeia Klm: Bãbinas; Barãuč-iškė aldeia Lzd: Barãuskas; Bauš-iškė aldeia Ign: Baušỹs; Berč-iškė aldeia Šlu: *Bercys, cf. Berčỹs, Berčas; Berešn-iškė aldeia Trg: Beresnà; Bėt-iškė aldeia Ign: *Beta, cf. Beteikà, Bėta; Bielk-iškė aldeia Švnč: Bielkà, Biẽlkus; Býr-iškė aldeia Ign: Byrà; Bogùt-iškė aldeia Švnč: Bòguta; Bōk-iškė aldeia Skd: Bōkas; Bōnk-iškė aldeia Šk: Bonkà; Bùcin-iškė aldeia Lzd: *Bucias, cf. Bucinskas; Buik-iškė aldeia Šlu: Buikà, Buikỹs; Bunók-iškė aldeia Šl: Bùnokas; Ceik-iškė aldeia Ign, Trg, povoado Ign: Ceikà; Cicén-iškė 2 aldeia Ign: Cicénas; Cimbal-iškė aldeia Ign: Cim̃balas; Čebėl-iškė aldeia Kn: Čebėlis; Čepreč-iškė aldeia Šl: Čeprečkas; Čerb-iškė aldeia Šk: Čerbà; Černak-iškė aldeia Ign: *Černakas, cf. Černakãuskas; Černiuk-iškė aldeia Al: Černiùkas; Drùp-iškė aldeia Klm: Drùpas; Gabėt-iškė aldeia Klm: Gabėtà; Gak-iškė aldeia Ign: Gãkas; Garanč-iškė aldeia Kn: *Garančỹs, cf. Garančevičius; Gasiùl-iškė aldeia Švnč, Zr: Gasiùlis; Gerlėt-iškė aldeia Klm (< *Gerleit-iškė): Gėrleitas, cf. Gìrletas; Glumbòt-iškė 190 aldeia Klm, cf. Glumbokas; Göberg-iškė aldeia Klp: *Gobergas, cf. Gōberis; Gōr-iškė povoado Šl: Gōris, Gorýs; Gùdmon-iškė aldeia Klm: Gùdmonas; Gùrč-iškė 2 aldeia Lzd: Gùrčius; Kačėn-iškė aldeia Švnč: Kačėnas; Kajack-iškė aldeia Mrj: Kajãckas; Kãkon-iškė 2 aldeia Klm: *Kakonas, cf. Kakãnis; Karačiūn-iškė aldeia Ign: *Karačiūnas, cf. Karacevičius; Karkãž-iškė aldeia Švnč: *Karkãžas, cf. Karkãzas; Karmit-iškė aldeia Ign, cf. Karnėvičius, Karnickas; Kazarin-iškė aldeia Rs: Kazarinas; Kmit-iškė povoado Šk: Kmità; Krūgel-iškė 2 aldeia Tl: Krūgelis, Krugelýs; Levick-iškė aldeia Šl: Levickas; Liper-iškė aldeia Trg: *Liperis, cf. Lipárskas; Lis-iškė aldeia Ign: Lisýs, Lìsius; Maliėj-iškė aldeia Šk: Maliėjus; Mālior-iškė aldeia Klm: Mālioris, Māliorius; Masl-iškė aldeia Švnč: *Maslys, *Maslas, cf. Masláuskas; Menc-iškė aldeia Lzd: Mẽncas; Mėndel-iškė povoado Zr: Mẽndelis; Mirsk-iškė aldeia Šl: Mirškas, Mirškis; Murōn-iškė aldeia Zr: *Murōnas, cf. Muranas; Òlbik-iškė aldeia Šl: Òlbikas; Paniž-iškė aldeia Ign: *Paniža, cf. Panižáuskas; Plēter-iškė povoado Zr: *Pleteris, cf. Pletarãvičius, Pliateris; Rãčk-iškė aldeia Švnč: Rãčkus⁶⁸, Rūbin-iškė aldeia Krtn: Rūbinas; Rūok-iškė aldeia Ign: Rūokis; Saltōn-iškė aldeia Lzd: Saltōnas; Sapiėg-iškė aldeia Ign: Sapiega, Sapiega; Serbiej-iškė aldeia Ign: *Serbiejus, cf. Serbskis; Strižauč-iškė aldeia Mlt: Strižáuskas; Tarlōk-iškė povoado Ign: *Tarlokas, cf. Tarláuskas, Tarlėckas; Tebēr-iškė aldeia Švnč: *Tebera, cf. Tebéra; Tverijōn-iškė aldeia Rs: Tverijōnas; Zasčiūn-iškė aldeia Lzd: *Zasčiūnas, cf. Zasčižinskas; Zavis-iškė aldeia Zr: Zavisà, Zavišius; Zdōn-iškė aldeia Tl: Zdōnys, Zdōnius; Zibol-iškė aldeia Švnč: Zibolas, Zibōlis; Živulč-iškė aldeia Al: *Živulčius, cf. Živulis; Žūk-iškė povoado Klm, aldeia Švnč: Žūkas; Žurāv-iškė povoado Ign: *Žuravas, cf. Žuráuskas. -iškės. Ábad-iškės aldeia Vrn: Ábadas, cf. Abadáuskas; Alabūrd-iškės aldeia Trak, povoado V: Alabūrda; Ančer-iškės aldeia V: Ančerýs; Ard-iškės aldeia Al: *Arda, cf. Ardavičius, Ardickas; Arl-iškės 2 aldeia e povoado V, aldeia Švnč, Arl-iškės aldeia Šr, Zr: Arlà; Armāl-iškės aldeia Kn, Mrj, povoado Ut: Armaldà, Armālas; Armōl-iškės aldeia Akm: Armolas; Babōn-iškės aldeia e povoado V: Babōnas; Bakier-iškės aldeia Trak: *Bakieris, cf. Bākėris, Bakierskis; Bauš-iškės aldeia Trak, V: Baušys; Belōn-iškės aldeia Kš: *Belonas, cf. Belēnas, Belenãvičius, Belanãvičius; Bēt-iškės aldeia Zr: *Beta, cf. Bēta, Beteikà; Bielazār-iškės 3 aldeia V: Bielazāras; Bilin-iškės aldeia Šlčn: *Bilinis, cf. Bilinskas; Bilk-iškės aldeia V: Bilkis; Breidak-iškės aldeia Zr: *Breidakas, cf. Breidokas; Brỹl-iškės aldeia Mlt: Brylà, Brỹlis; Brušk-iškės aldeia V: Bruškis, Bruškỹs; Bunōk-iškės aldeia Šl: Būnოკas; Ciul-iškės aldeia Zr: *Ciulis, cf. Ciulevičius, Čiulevičius; Čepūrn-iškės aldeia V: Čepūrna; Čern-iškės aldeia Šr: Černis, Černỹs; Černul-iškės aldeia V: *Černulis, cf. Černas, Černēlis; Čimbar-iškės povoado V: Čimbaras, Čimberas; Čir-iškės povoado V: Čiras; Čiuk-iškės povoado Kš: Čiukas; Čiuoder-iškės aldeia Mrj: Čiuoderis; Damb-iškės povoado V: Dambis; Dambr-iškės aldeia V: *Dambras, cf. Dambráuskas; Daulin-iškės aldeia V: *Daulinis, cf. Daūlius; Dimš-iškės aldeia Prn: Dimšà; Dūk-iškės aldeia Zr: Dūkas; Galk-iškės aldeia V: Galkus⁶⁹, Gálka; Gāš-iškės aldeia Šl: Gašė, Gōšas; Glātik-iškės aldeia V: *Glatkis, cf. Glādkis, Glatkévi- 68 O sobrenome pode também ter-se desenvolvido a partir do nome cristão Rōkas (cf. LPŽ II 551). 69 Este sobrenome pode também ser uma forma abreviada do sobrenome de dois elementos Gál-kantas (ver LVKŽ 163). 191 čius; Glitėn-iškės povoado Trak: *Glitėnas, cf. Glìtas, Glỹtas; Glit-iškės aldeia V: Glitas; Golub-iškės aldeia Zr: Gòlubas; Grāt-iškės aldeia Trak: *Gratas, cf. Grõtus; Greben-iškės aldeia Zr: *Grebenis, cf. Grebiniàuskas; Grūm-iškės aldeia Al: Grūmas; Įmbr-iškės povoado Ut: Įmbras⁷⁰, Yn-iškės aldeia Šl: *Ynis, cf. Ynauskis, Inis; Jazdāič-iškės aldeia Zr: *Jazdaitis, cf. Jazdáuskas; Kabòr-iškės aldeia Ut: *Kaboras, cf. Kāberas; Kamaraùč-iškės aldeia Vrn: Kamaraùskas; Kamar-iškės aldeia Zr: *Kamaras, cf. Kamaráuskas, Kòmaras; Kāṅc-iškės aldeia V: Kānce, Kānče; Kapón-iškės aldeia V: *Kaponas, cf. Kaponaitis; Karāv-iškės aldeia Vrn: *Karavas, Karavàckas; Karaž-iškės aldeia Trak: Karāžas; Karkāž-iškės aldeia Kš: *Karkāžas, cf. Karkāzas; Kartān-iškės aldeia V: Kartānas; Kastr-iškės aldeia Al: *Kastrȳs, cf. Kastráuskas; Kazer-iškės povoado Zr: *Kazeras, cf. Kazeráuskas; Kijut-iškės aldeia Vrn: Kijutis; Kōgel-iškės aldeia Kš: Kògelis; Komar-iškės povoado V: Kòmaras; Krasaūš-iškės aldeia Prn: Krasáuskas; Labùrd-iškės aldeia Al: *Laburda, cf. Alabùrda; Laib-iškės aldeia V: Láiba; Lazon-iškės aldeia Zr: *Lazonas, cf. Laziuka, Lazáitis; Liciūn-iškės aldeia Trak: *Liciūnas, cf. Licys; Lýder-iškės aldeia Mrj: Lýderis; Linc-iškės povoado Zr: Lincys; Liùpk-iškės 2 aldeia Šlčn: *Liupka, cf. Liupkėvičius; Lopāt-iškės aldeia V: Lopatà, Lopātas; Marāž-iškės aldeia Mrj: Marāžas; Maršon-iškės aldeia Zr: Máršonas; Maslāuč-iškės aldeia Al: Masláuskas; Medvied-iškės 2 aldeia V: *Medviedis, cf. Medzvėckas; Nān-iškės aldeia Šlčn: Nanys; Navick-iškės aldeia Šlčn: Navickas; Nekrāš-iškės aldeia Trak: Nekrāšas; Padrėž-iškės aldeia Prn: *Padriežas, cf. Padrėzas; Pānk-iškės aldeia Trak: Pánka; Plìs-iškės aldeia Zr: Plìsas; Preid-iškės aldeia Zr: Preidis, Preidýs; Prekel-iškės povoado Zr: Prekelis; Prozār-iškės aldeia Kš: *Prozaris, cf. Prozorys; Puzir-iškės aldeia Šlčn, V: *Puziris, cf. Puzirauskas; Radivón-iškės aldeia V: *Radivonas, cf. Radzivānas; Rāpk-iškės aldeia Zr: *Rapkus, cf. Rapkāuskas, Rapkėvičius; Samarāk-iškės aldeia Šlčn: Samarākas; Sapiēg-iškės aldeia V: Sapiēga, Sapiègà; Sarak-iškės aldeia Zr: Sarakà; Sapijōn-iškės aldeia Kš: *Sapijonas, cf. Sapijānas; Slavinč-iškės aldeia Al: Slavinskas; Stav-iškės aldeia Mrj: Stavys; Straškūn-iškės aldeia Mlt: *Straškūnas, cf. Strašáuskas, Strašēvičius; Šālk-iškės aldeia Šr, V: Šālkus; Šamat-iškės povoado Zr: Šamatà; Šēmet-iškės povoado Šl: Šēmeta, Šēmetas; Šiulg-iškės aldeia Trak: Šiulga; Šniēr-iškės aldeia Mlt, Ut: *Šnieras, cf. Šnēras; Tril-iškės aldeia Kš: Trilius; Trunč-iškės aldeia Rk: *Trunčė, cf. Trunčinskis, Trunčė; Valasón-iškės povoado V: *Valasonas, *Valasonis, cf. Valasanavičius; Verbic-iškės povoado Vrn: *Verbicas, cf. Verbickas, Verbiciānskas; Verbyl-iškės aldeia Prn: Verbylā; Veriūg-iškės aldeia Zr: Veriūga; Vibrant-iškės aldeia e povoado V: *Vibrantas, cf. Vibréntis; Zablat-iškės aldeia Kš, 2 aldeia Zr, povoado Zr: Zablāckas; Zagūrt-iškės aldeia Mlt: Zagūrṡkas; Zajūš-iškės aldeia Šlčn: *Zajūšas, cf. Zajaščėnka; Žāk-iškės aldeia Trak: Žākas; Žārk-iškės aldeia Zr: *Žarkas, cf. Zerka; Žilinc-iškės aldeia Trak: Žilūnkus; Zov-iškės povoado Šlčn: Zovišius; Žūk-iškės aldeia Trak: Žūkas. -iškis. Arā-iškis 2 aldeia Šr: *Arda, cf. Ardáuskas, Ardāvičius; Armōn-iškis aldeia Ut: Ármonas, Ārmonas; Ārtman-iškis aldeia Ut: Ārtmanas; Belazār-iškis povoado Pn, aldeia Rs: 70 O sobrenome pode ser uma forma abreviada do sobrenome de origem cristã Įmbrasas. 192 Belazãras; Bìrent-iškis vs. Pn: *Birentas, cf. Bėrentas, Bėréntas; Budžin-iškis k. Pkr: *Budžinas, cf. Budzinãvičius, Budzìnskas; Bùs-iškis k. Rk: Bùsas; Česnav-iškis k. Zr: *Česnava, cf. Česnãuskas, Česnãvičius; Dabril-iškis k. Šr: Dabrilã; Dambrōt-iškis k. Rk: *Dambrotas, cf. Dambravã, Dambrãuskas; Drób-iškis k. Ut: Dróba; Dvarž-iškis k. Brž: *Dvarža, *Dvaržis, cf. Dvaržéckis; Eikin-iškis k. Rk: Eikinas; Gajauč-iškis k. Al: Gajauškas; German-iškis k. Brž: Germãnas; Gyd-iškis k. Brž: Gydė; Glieb-iškis k. Kš: Gliebà, Gliebùs; Golub-iškis vs. Zr: Gòlubas; Gór-iškis k. Rd: Góris, Gorys; Grùnd-iškis k. Pn: Grùnda; Gùdberg-iškis vs. Rk: *Gudbergas; Gùnt-iškis k. Mlt: Guntà, Guntỹs; Gùrk-iškis k. Rk: Gùrkis; Imul-iškis vs. Švnč: *Imulis, cf. Imelis; Ingel-iškis k. Ut: Įngelis; Izdōn-iškis k. Brž: Izdōnas; Kaker-iškis vs. Rk: *Kakeris, cf. Kãkaras; Kalamon-iškis k. Rk: *Kalamonas, cf. Kalamìnskis; Kand r-iškis k. Kp: *Kandras, *Kandrys, cf. Kandrãckis; Karšak-iškis k. Pn: Karšakas; Kažen-iškis k. U km: *Kaženas, cf. Kaženãukas; Kliuōkman-iškis k. Pn: *Kliuokmanas, cf. Kliōkmanas; Krān-iškis k. Brž: *Kranas, *Kranys, cf. Kranãuskas; Kùpel-iškis vs. Mlt: *Kupelis, cf. Kiùpelis; Nadiej-iškis k. Rk: *Nadiejus, cf. Nadeika, Nadzeikà; Neliùb-iškis k. Rk: *Neliùbas, cf. Neliubãvičius, Neliùbšis; Nėster-iškis vs. Šr: Nesteris; Nól-iškis k. Mlt, 2 k. Ut: Nólius; Norōd-iškis vs. Ut: *Norodys, cf. Narãckas, Nara-dauskas; Pinkut-iškis k. Rk: *Pinkutis, cf. Pìnkųs, Pìnką, Pinkis; Pùzin-iškis k. Pn, Puzin-iškis k. Ign: Pùzina, Pùzinas; Radvōn-iškis k. Mlt: *Radvonas, cf. Radvánskas; Rop-iškis k. Kp: Ropas; Rùol-iškis k. Brž: Rùola, Ruolia; Rutin-iškis k. Zr: *Rutinis, cf. Rùtė, Rùtis; Sliepš-iškis k. An: *Sliepšis, cf. Sliepskis; Sùtk-iškis k. Rd: Sutkỹs, Sùtkus; Ščiūr-iškis k. Šr: *Ščiūrys, cf. Ščiùrauskaitis; Še-duik-iškis 2 k. Rk: Šeduikis, Šeduikà; Šeibok-iškis k. Ut: Šeibokas; Šlēger-iškis k. Brž: Šlēgeris; Šleider-iškis vs. Jnš: Šleideris; Trajōn-iškis k. Ps: Trajōnas, Tribut-iškis k. Zr: *Tributis, cf. Tribòckis; Trūl-iškis k. Ps: *Trūlis, cf. Trùlis; Trumbāt-iškis k. ir vs. An, cf. Trumbėckas; Zablōt-iškis k. Rk, cf. Zablōtkas, Zablōckas; Zamōt-iškis k. Ut: *Zamotas, cf. Zãmatas; Zarank-iškis k. Ut: Zarankus, Zarankà; Zarumb-iškis k. An: *Zarum b a, cf. Zarambà, Zarémba; Zavād-iškis 2 vs. An: Zavãdis; Zaviēs-iškis k. An (?< *Zavis-iškis): Zavišà. -iškiai. Alton-iškiai k. Kn: *Altonas, cf. Áltanas; Arð-iškiai k. An, Rs: *Arda, *Ardys, cf. Arãckas; Arl-iškiai k. Mlt: Arlà; Á rman-iškiai k. Kn: Ármanas; Armon-iškiai vs. Šr, Ármon-iškiai k. Mrj, Ármon-iškiai k. An: Ármonas, Ármonas; Árnot-iškiai k. Jon: *Arnotas, cf. Arnatavičius; At-iškiai k. Ps: Átas; Bac-iškiai k. Brž: Bacỹs, Bãčius; Barav-iškiai k. Šk: *Baravas, cf. Baravickis, Barãuskas; Bard-iškiai k. Pkr, Rs, Bard-iškiai U km: *Barda, cf. Bardãuskas, Bardinskas; Bat-iškiai k. Šk: Batis, Batỹs; Baiš-iškiai k. Rk: Báušą, Baušỹs; Beiger-iškiai k. Trg: Beigeras; Bėker-iškiai k. Trg: Bėkeras, Bėkeris; Belazār-iškiai k. U km: Belazãras; Bend-iškiai k. U km: Bendė; Bieliūn-iškiai k. Mrj: Bieliūnas; Biēlsk-iškiai k. Klm: Biēlskus; Blīnstrub-iškiai k. Rs: Blīnstrubas; Bōbin-iškiai k. Pn: Bòbinas; Bōk-iškiai k. Brž: Bōkas; Brig-iškiai k. Brž: Brigas; Cāp-iškiai k. Šll: Cãpas; Cink-iškiai k. Kn: Cinkus; Černel-iškiai vs. Švnč: Černėlis; Čimbār-iškiai k. Mlt: 193 Čimbãras; Čìuk-ìškiai k. Kdn: Čìukas; Čìurk-ìškiai k. Šr: *Čiùrka, *Čiùrkus, cf. Čùrkus; Dãpk-ìškiai k. Trg, Dapk-ìškiai k. Vlkv: Dãpkus; Dapkūn-ìškiai k. Mlt: Dapkūnas; Deik-ìškiai k. Brž: Deĩkas, Deĩkus; Dìktar-ìškiai k. Rd: Dìktaras; Dìmš-ìškiai k. Ukm: Dìmša; Dot-ìškiai k. Rd: Dótas, Dotỹs; Drób-ìškiai k. Jon, Mlt: Dróba; Gacẽn-ìškiai vs. Šr: *Gacenìs, cf. Gacevičius, Gaciónis; Gačk-ìškiai k. Mlt: *Gačka, cf. Gãckas; Gaidam-ìškiai k. An: *Gaidamas, cf. Gaidamãuskas, Gaidamãvičius; Gãls-ìškiai k. Kp: *Galsas, cf. Gãlskis; Gastỹn-ìškiai k. Šl: *Gastynas, cf. Gaščīūnas; Gelumb-ìškiai k. Mrj: *Gelumbė, cf. Gelumbáuskas, Gelumbickas; Gemb-ìškiai k. Jon: *Gemba, Gembickas, Gembėckas; Gérk-ìškiai k. ir vs. An, k. Brž: Gérkė, Gérkis; Gimž-ìškiai k. Ut: *Gimža, cf. Gimžãuskas; Gip-ìškiai k. Ps: Gìpas; Góg-ìškiai k. Šl: Gògas, Gògis; Gótyb-ìškiai k. Šk: Gótybas; Gròp-ìškiai k. Klp: Gròpas; Javen-ìškiai k. Brž: *Javenas, cf. Javiñskas; Jazdausk-ìškiai k. Pln: Jazdáuskas; Jūt-ìškiai k. Pn, Ps: Jutà, Jūtas; Kačiūn-ìškiai k. Mlt: Kačiūnas; Kanč-ìškiai k. An, Ukm: Kančas; Karčev-ìškiai k. Šlu: *Karcevas, cf. Karčevičius; Karkaz-ìškiai k. Mlt, Ut: *Kakažas, cf. Karkãžas; Katáršk-ìškiai k. Klm: *Katárška, cf. Katárskis; Kažen-ìškiai vs. Šr: *Kaženas, cf. Kaženiáuskas; Kėler-ìškiai k. Šlu, Keler-ìškiai k. Kdn: Kėleris; Kisin-ìškiai k. Vlkv: *Kisinas, cf. rus. Kisin; Kòmar-ìškiai k. Rd: Kòmaras; Končevič-ìškiai vs. An: Končevičius; Kun-ìškiai k. An: Kūnas; Kùn-ìškiai k. Jon: Kūnas; Mardoš-ìškiai k. Jon: *Mardošas, cf. Mardošas; Maslausk-ìškiai k. Rs: Masláuskas; Meln-ìškiai k. Prn: Mėlnis; Menčiūn-ìškiai vs. An: Menčiūnas; Mereš-ìškiai k. An: *Merešius, cf. Mereškevičius, Merečkas; Mìnder-ìškiai k. Ukm: Mìnderis, Mìnderỹs; Nagurk-ìškiai k. An: Nagùrka; Nãkroš-ìškiai k. Tl: Nãkrošas; Navar-ìškiai k. An: *Navaras, cf. Navaráckas, Navaráuskas; Nerod-ìškiai vs. Švnč: *Neroda, cf. Naradauskas; Nodiej-ìškiai k. Kp: *Nodiejus, *Nadiejus, cf. Nadzeikà; Nól-ìškiai k. Šl: Nòlius; Paužel-ìškiai k. Zr: *Pauželis, cf. Páuża; Paũž-ìškiai k. Mrj: Paužà; Pijòr-ìškiai vs. Ukm: Pijoras; Pìler-ìškiai k. Jnš: *Pìleris, cf. Pìlio-ras; Pìlot-ìškiai k. Vlkv: Pìlota, Pìlotas; Plat-ìškiai vs. Mlt: Plãtas; Rėder-ìškiai k. Mrj: Rėderis; Ridvòn-ìškiai k. Mlt: *Ridvonas, cf. Ridvãnskas; Rigmant-ìškiai k. Brž: *Rigmantas, cf. lat. Rigmaṅts⁷¹; Rūm-ìškiai k. Rk: Rūmė; Rūt-ìškiai k. Ukm: Rūtis, Rūtė; Sand-ìškiai k. Mlt: Sandas; Sapiēg-ìškiai k. Lzd: Sapiēgà; Sarāl-ìškiai vs. Mlt: *Sarala, cf. Sarelevičius; Sélmon-ìškiai k. Trg: Selmonas; Sikar-ìškiai 2 k. Mlt: *Sikara, cf. Sikora, Sikòrskas; Skauron-ìškiai k. Mlt: Skai̇ro-nas; Steìn-ìškiai k. Mrj: *Steinys, cf. Šteĩnyš; Stūr-ìškiai vs. Pkr, Rd, Stūr-ìškiai k. Mrj: Stūris, Stūrỹs; Šāb-ìškiai vs. Rd: Šābas; Šabūn-ìškiai k. Jon: Šabūnas; Šidl-ìškiai vs. Brž: Šìdlà; Šulik-ìškiai vs. Švnč: *Šulikas, cf. Šulikáuskas; Tūt-ìškiai k. Pn: Tutas; Vagar-ìškiai k. Jnš: Vagaras; Varān-ìškiai k. Kp: Varānius; Verbyl-ìškiai vs. Mlt: Verbylà, Verbìlis; Verbìl-ìškiai k. Šr: Verbìlis; Vesėlk-ìškiai k. Pkr: Vesėlka; Žab-ìškiai k. Brž: *Žabas *Žabys, cf. Zabėckas; Zablat-ìškiai k. Ut: 71 Ver, Сталтмане В. Э. Латышская антропонимия, 211. 194 Zabłackas; Zajanč-iškiai aldeia Pn: *Zajancas, cf. Zajánskas, Zajencáuskas; Zaliet-iškiai vs. Kp: Zalieckas; Zarink-iškiai aldeia Rk: *Zarinka, cf. Zarenkavičius, Zarinskas; Žas-iškiai aldeia Brž: Žasas; Ždón-iškiai aldeia Mlt, vs. Šr: Ždonys, Ždonius; Zimb-iškiai aldeia Pkr: Zimbà; Žėrk-iškiai aldeia An: Žėrka. -yškis. Zap-yškis cidadezinha Kn (< *Sapieg-iškis): Sapiéga72. -ka. Kašar-ka vs. Klm: *Kašara, cf. Kašaraũskas; Kazán-ka aldeia Klm: *Kazanas, cf. Kazanãuskas. Também devem ser incluídos entre os derivados com este sufixo os derivados de antropónimos eslavos (na maioria russos). A formação destes oikónimos pode ser interpretada de duas maneiras: a) a partir do radical de um antropónimo com os sufixos -evka, -ovka, que, tal como o sufixo -auka (ver), podem ter-se desenvolvido nas línguas eslavas como sufixos toponímicos independentes, b) a partir de antropónimos com as terminações de radical -ev, -ov, -uv, com o sufixo -ka:73 Abruč-iov-kà aldeia Kp: *Abručiovas, cf. Obručas; Ankudin-ov-ka vs. Zr: *Ankudinovas, cf. Ankudavičius; Astr-ov-kà aldeia Rk: *Astrovas, cf. Āstravas, Astraũskas; Bur-ov-kà vs. Švnč: Būrovas; Čern-ov-kà aldeia Kdn: Černòvas; Čiž-ov-kà aldeia Kp: *Čižovas, cf. Čižas, Čižáuskas; Galij-ev-kà aldeia Jon: *Galijevas, Galijaũskas; Galub-ov-kà aldeia Mlt: *Galubovas, cf. Galubiòvas; Kartaš-ov-kà vs. Zr: *Kartašovas, cf. Kartōšius; Kochan-ov-kà aldeia Švnč: *Kochanovas, cf. Kochanavičius; Obuch-ov-ka aldeia Kš: *Obuchovas, cf. Obuchas; Pakr-ov-kà aldeia Rd: *Pakrovas, cf. Pokrovskis; Pop-ov-kà aldeia Ign: Popòvas; Rag-ov-kà aldeia Švnč: *Ragovas, cf. Ragáuskas; Žuj-ev-ka aldeia Mlt: *Zujevas, cf. Zujévičius; Komisar-uv-kà aldeia Al: Komisãras. -uškės. Tréb-uškės aldeia Šlčn: *Treba, cf. Treba, Trebas. -(i)uškiai. Bun-iuškiai aldeia Rk: Bùnius; Des-iuškiai aldeia An: *Desys, cf. Dėsas. -uškos. Vesel-uškos aldeia Zr: *Vesela, cf. Veselaũskas. -uva. Gavált-uva aldeia Mrj: *Gavaltas, cf. Gauvaltas; Kuláut-uva74 cidadezinha Kn: *Kulautas, cf.? Kūlatas. Concluindo a análise dos derivados de antropónimos e dos sufixos com que são formados, cabe chamar a atenção para os oikónimos com os sufixos -ieniai, -(i)ninkai, -uoliai, que também têm origem antroponímica: -ieniai. Ašak-ieniai aldeia Kš: Āšaka. -ininkai. Baukšt-ininkai aldeia Rs: Baukštys; Ben-ininkai aldeia Šlu: Benys; Virkšt-ininkai aldeia Krtn: Virkštys; -ninkai. Alej-ninkai aldeia An, Zr: *Aleja, *Alejas, cf. Alejūnas, Alejevičius; Berėž-ninkai aldeia Mrj: Berežna; Drabuž-ninkai aldeia Trak: Drabužis, Drōbužas; Dvār-ninkai 72 Para esta interpretação, ver V a n a g a s A. Jotyškiai, Rikyškiai, Vilkyškiai, Zapyškis. – Kalbos kultūra 12, 1967, 51–52. Ver também T o t o r a i t i s J. Sūduvos Suvalkijos istorija, Kaunas: edição da Faculdade de Teologia e Filosofia da Universidade Vytautas Magnus, 1938, 612. 73 Ver a nota 64. 74 Ver também V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 1996, 122–126. 195 aldeia Rd (< *Dvarn-ninkai): Dvarnis (< letão dvārmas «pertencente ao solar»); Launy-ninkai aldeia V (< *Launy-ninkai): Laurynas; Sale-ninkai aldeia Jon (< *Salen-ninkai): Salenis; Srėd-ninkai aldeia Trak (<?*Sered-ninkai): Sėreda, cf. Sredničkas; -uoliai. Rim-uōliai vs. Kdn: Rìmas. É possível questionar estes casos: talvez os oikônimos com estes sufixos não sejam derivados, mas formas plurais de variantes antroponímicas sufixadas (com o sufixo completo), que passaram a oikônimos. Por outro lado, porém, a localização de alguns derivados com estes sufixos (sobretudo com -(i)ninkai) numa área que coincide parcialmente com a área relicta dos jotvíngios75 e prolonga a área deste tipo de derivados na Lituânia Menor (especialmente na Prússia Oriental) permite supor que, neste caso, se trata de afixos de formação de oikônimos a partir de antropónimos. Observações finais Ao concluir a discussão dos derivados antroponímicos, pode-se constatar que a abundância de derivados é determinada pelo lexema-base. Assim, de antropónimos, muitos dos quais estão difundidos por toda a Lituânia, podem formar-se derivados com sufixos iguais ou diferentes em diversas localidades da Lituânia, e em grande número. Atualmente, funcionam na Lituânia cerca de 4800 derivados antroponímicos. Os derivados com o sufixo -išk- são os mais difundidos (cerca de 3800 derivados), pelo que -išk- pode, justificadamente, ser considerado o sufixo mais característico dos oikônimos formados a partir de antropónimos. Os oikônimos com as variantes do sufixo -išk- -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai distribuem-se por áreas específicas: os derivados com -iškė predominam no leste de Dzūkija, no sul da Lituânia até ao Nemunas a leste e na Samogícia; os derivados com -iškės, como também observou J. Safarevičius76, estão mais difundidos no leste e no sul da Lituânia; forma-se também uma pequena ilha de derivados deste sufixo na parte setentrional dos aukštaitianos ocidentais e dos samogícios (na região de Telšiai, Akmenė e Žagarė); veem-se derivados com -iškis no leste e no centro da Lituânia (até ao Neris); os derivados com -iškiai estão difundidos em quase toda a Lituânia, com exceção da parte sul do território da Lituânia Oriental, onde este sufixo não é característico. Entre os outros sufixos lituanos produtivos de derivados antroponímicos encontra-se -inė (cerca de 190 derivados). É um sufixo que exprime características de lugar, posse e pertença. Os oikônimos — derivados com este sufixo — estão difundidos numa parte considerável da Lituânia 75 Cf. Vidugiris A. Reflexões sobre os limites orientais dos jotvíngios. Relíquias das línguas e culturas bálticas ocidentais. Teses da comunicação apresentada na conferência da Universidade de Klaipėda, 1994, Klaipėda, 14; Razmukaitė M. Sobre os formantes de formação dos oikônimos da Lituânia Prussiana e a sua distribuição. Relíquias das línguas e culturas bálticas ocidentais. Teses da comunicação apresentada na conferência da Universidade de Klaipėda, 13–14; Razmukaitė M. Oikonímia da região de Klaipėda. – Questões de linguística lituana 31, 1994, 156–157; Razmukaitė M. Algumas observações sobre a formação sufixal na Lituânia Prussiana e a oikonímia sufixal. – Questões de linguística lituana 35, 1996, 79–80. 76 Cf. Safarewicz J. Topónimos lituanos em -iszki. – Onomastica II 1, Wrocław–Warszawa etc., 1956, 55. 196 em extensão, são menos característicos dos dzūkai ocidentais e das localidades do sul do distrito de Trakai. Ao tratar dos derivados em -ušk-, deve-se salientar que se trata de casos de formação específicos, difundidos numa área reduzida — sobretudo na Lituânia Oriental. Embora, de modo geral, os sufixos -ušk- sejam considerados, na língua lituana, provenientes de empréstimos eslavos, nos nomes de lugares esses sufixos poderiam ter outra origem: a combinação da terminação do radical da palavra de base -u- com o sufixo -šk-; com eles, os derivados são geralmente formados a partir de antropónimos com o formante final -us77. Parte dos derivados analisados apresenta os seguintes sufixos de origem eslava: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas e -ka (com as variantes -anka, -auka, -enka). Os sufixos mais difundidos são -ava (cerca de 270 derivados) e -avas (cerca de 120 derivados). Foram também analisados por A. Vanagas78. Nas línguas eslavas, esses sufixos — bielorrussos -av, -ova e polacos -ow, -owa — e seus derivados foram amplamente estudados nos trabalhos e artigos de onomastas eslavos (M. Kondratiuk, V. Lemciugova, I. Halicka, U. Kensikova, V. Taščykis, entre outros). Em fontes escritas da Bielorrússia, oiconímias com os sufixos -ava e -ova estão registadas dos séculos XV a XVII; são topónimos substantivais difundidos no norte e noroeste da Bielorrússia79. Na Lituânia, derivados desses sufixos formados a partir de antropónimos começaram a difundir-se segundo o modelo de formação dos oiconímias eslavos por volta do final do século XVI. Encontram-se sobretudo na Lituânia Central e Oriental. Os sufixos -čizna e -ina, -inas são vestígios da propriedade senhorial ou resultado de uma eslavização posterior. Os derivados desses sufixos estão difundidos apenas numa área limitada do território lituano: os formados com -čizna encontram-se na região de Molėtai, Ukmergė e Kaišiadorys; os formados com -ina, -inas, na periferia sul e oriental. O sufixo -čizna é uma variante adaptada à língua lituana dos populares sufixos de oiconímias nas línguas eslavas: polaco -szczyzna (-izna) e bielorrusso -ščyna, -ščyzna, analisados mais amplamente pela linguista polaca H. Safarewiczowa80. Os sufixos -ka e suas variantes -auka, -anka, -enka ocorrem em oiconímias eslavizadas, sobretudo nas regiões de Kaišiadorys, Trakai, Ignalina, Molėtai, Zarasai e arredores. Os lexemas antroponímicos desses derivados — sobretudo apelidos e nomes próprios de origem eslava (russa e bielorrussa) — indicam também alguns lugares da Lituânia habitados desde há muito por Velhos Crentes russos e mostram que esse processo de formação entrou na oiconímia lituana não apenas a partir dos povos eslavos das regiões fronteiriças (polacos e bielorrussos), mas também de povos eslavos que vivem muito mais a sul81. 77 Plg. S. Kardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, 162. 78 Ванагас А. Topônimos da Lituânia com os sufixos de origem eslava -ava, -avas. – Relações linguísticas báltico-eslavas, Wrocław...etc.: Zakład narodowy imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1990, 381–388. 79 Plg. Лемцюгова В. П. Беларуская айканімія, Мінск: Навука і тэхніка, 1970, 111–114. 80 Safarewiczowa H. Nazwy miejscowe typu Mroczkowizna, Klimontowszczyzna, Wrocław: Zakład imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1956. 81 Cf. Бірыла Э. К. Тапонімы Гомельшчыны з суфіксамі -оўка / -оўка / -ёўка / -ейка, 98–107; Никонов В. А. Славянский топонимический тип. – Географические названия, Москва: Государственное издательство географической литературы, 1962, 24. 197 Nas diferentes classes de derivados de nomes pessoais também se consolidou uma determinada distribuição no uso dos sufixos: para formar derivados de nomes pessoais do primeiro grupo (isto é, de antigos nomes pessoais lituanos de dois temas), foram usados sufixos lituanos, e apenas cerca de uma dezena de derivados apresenta os sufixos eslavos -avas, -ava, -čizna (ver tabela); entre os derivados de nomes pessoais do segundo grupo (monotemáticos, provenientes de apelativos etc.), que são os mais numerosos (cerca de 2600), também predominam os sufixos derivacionais lituanos; os derivados com os sufixos eslavos -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -ka representam uma percentagem e um número muito pequenos (∼4%); entre os derivados de nomes pessoais do terceiro grupo (provenientes de nomes cristãos), que são cerca de 1400, uma parte considerável apresenta os sufixos eslavos -ava, -avas, -čizna, -auka, -ka, -anka, -enka (∼25%); entre os derivados de nomes pessoais do quarto grupo (empréstimos, de origem estrangeira), que são cerca de 600, também uma parte considerável (∼20%) consiste em oicónimos com os sufixos eslavos -auka, -ava, -avas, -čizna, -ka. A produtividade dos sufixos nos derivados de nomes pessoais nas quatro classes de oicónimos distinguidas é apresentada na tabela de sufixos abaixo. Tabela 1 Produtividade dos sufixos nos derivados de nomes pessoais Sufixos | Número de derivados nas diferentes classes | Total de derivados Sufixos | De antigos nomes pessoais lituanos de dois temas | De nomes pessoais apelativos (alcunhas) e designações apelativas de pessoas | De nomes pessoais cristãos | De nomes pessoais não cristãos de outras línguas | Total de derivados 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 -anka | | 3 | 1 | | 4 -auka | | 12 | 29 | 9 | 50 -aunė | | 2 | | | 2 -ava | 8 | 36 | 175 | 49 | 268 -avas | 1 | 14 | 92 | 10 | 117 -čizna | 1 | 6 | 10 | 23 | 40 -enka | | 1 | 1 | | 2 -yčia | | | 1 | | 1 -iena | | 1 | | | 1 -ieniai | | 1 | | | 1 -ija | | 6 | 4 | 2 | 12 -ina | 1 | | 19 | 1 | 21 -inas | 1 | | 2 | 2 | 5 -ynai | | | 1 | | 1 -ymas | | | 2 | 1 | 3 198 Continuação da Tabela 1 1 2 3 4 5 6 -inė 2 135 40 13 190 -ynė 1 24 19 5 49 -inės 5 3 8 -ynės 2 1 3 -ininkai (-ninkai) 11 -inis 1 1 2 -iniai 1 25 1 3 30 -iškė 52 524 162 100 838 -iškės 50 670 263 125 1108 -iškis 44 340 209 76 669 -iškiai 58 728 271 145 1202 -yškis 1 1 -ka 12 39 19 70 -otas 1 1 -uoliai 1 1 -uolis 1 1 -uškė 5 3 8 -uškės 12 2 1 15 -uškis 2 5 7 -uškiai 10 3 2 15 -uškos 3 2 1 6 -utas 1 1 -uva 1 3 3 2 9 Total: 221 2584 1366 591 4773 O artigo aborda casos mais claros de formação a partir de nomes pessoais (excluindo várias dezenas de casos problemáticos, nos quais a lexema-base também pode não ser um nome pessoal), que representam esta classe de derivados. Como se pode ver pelo material examinado, a natureza do nome pessoal (ou da designação apelativa de pessoa) não determina a escolha dos sufixos — na formação de oicónimos em todos os subgrupos apresentados são usados os mesmos sufixos. No entanto, não se pode deixar de notar (cf. «Tabela de produtividade dos sufixos nos derivados de nomes pessoais») que os sufixos de origem eslava são usados muito menos frequentemente nos derivados de antigos nomes pessoais lituanos de dois temas e, em parte, também nos derivados de nomes pessoais apelativos (alcunhas) do que na formação de oicónimos a partir de nomes pessoais cristãos e de nomes pessoais não cristãos de origem estrangeira. Isso deve-se, aparentemente, ao facto de alguns derivados de antigos nomes lituanos de dois temas, das suas formas abreviadas ou de outros nomes pessoais monotemáticos serem mais antigos, isto é, terem-se formado numa época em que os sufixos eslavos ainda eram desconhecidos na língua lituana. 199 Elas chegaram e se difundiram muito mais tarde, por meio das línguas eslavas e sob a influência dos modelos de formação eslavos. Isso também está relacionado à consolidação do cristianismo e ao afluxo de nomes cristãos e de outros tipos para a Lituânia. Recebido em 1999 03 01 ABREVIATURAS avd. – antropônimo brus. – bielorrusso būdv. – adjetivo b. ž. – palavra comum etn. – etnônimo gelež. st. – estação ferroviária germ. – germanismo jotv. – jotvingiano k. – aldeia kr. v. – nome cristão lat. – letão lenk. – polonês mot. v. – nome feminino mst. – cidade mstl. – vila plg. – compare pr. – prussiano prk. – sentido figurado pvd. – sobrenome rus. – russo sen. – forma mais antiga sl. – eslavo, de origem eslava tarm. – forma dialetal v. – nome ved. – derivado vs. – assentamento de uma só propriedade vv. – topônimo žr. – veja OICÔNIMOS SUFIXAIS DERIVADOS DE ANTROPÔNIMOS E DE DESIGNAÇÕES APELATIVAS DE PESSOAS Resumo O artigo trata de derivados sufixais formados a partir de antropônimos: os sufixos com que os oicônimos são formados e os lexemas dos quais eles derivam. Para derivar oicônimos de antropônimos, foram usados 38 sufixos (9 deles são de origem eslava). 200 Os antropónimos dos quais os oicónimos são derivados podem ser divididos em alguns tipos ou grupos: 1. nomes pessoais lituanos antigos de dois temas. 2. Vários nomes pessoais lituanos de um só tema, alcunhas, apelidos, designações apelativas de pessoas. 3. Nomes cristãos. 4. Antropónimos de origem estrangeira (emprestados ou traduzidos). A maioria dos derivados provém de antropónimos do segundo grupo, isto é, de origem apelativa, etc. Entre os derivados sufixais antroponímicos, são comuns os derivados com o sufixo possessivo -išk- (-iškė, -iškės, -iškis, -iškiai). Os derivados com o sufixo -išk- ocupam também a área mais extensa. As variantes com terminações diferentes -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai têm, porém, áreas de distribuição mais ou menos limitadas: 1) a maioria dos oicónimos com o sufixo -iškė (os derivados formados com este sufixo representam 22% de todos os derivados em -išk-) ocorre mais frequentemente em duas regiões da Lituânia: a) entre os žemaitas; na parte ocidental da Lituânia, observa-se uma concentração maior entre os rios Jūra e Dubysa. Estendem-se para sul até ao território dos aukštaitas ocidentais (em torno de Veliuona) e até ao canto sudoeste dos dzūkai ocidentais; b) na região dos dzūkai orientais (até ao rio Neris), abrangendo uma pequena franja meridional dos aukštaitas orientais (puntininkai); 2) os oicónimos com o sufixo -iškės (representam 29% de todos os derivados em -išk-) são mais comuns no leste e no sul da Lituânia; forma-se um pequeno enclave de distribuição destes derivados na parte setentrional dos aukštaitas ocidentais e dos žemaitas setentrionais (em torno de Telšiai, Akmenė, Žagarė); 3) os derivados com o sufixo -iškis representam 17% de todos os derivados em -išk-. Ocorrem entre os aukštaitas orientais e na orla nordeste dos dzūkai orientais. Aparecem também esporadicamente na parte meridional dos aukštaitas ocidentais (junto ao rio Nemunas, na Vordžūkija); 4) um número particularmente elevado de oicónimos é formado com o sufixo -iškiai (representam 32% de todos os derivados em -išk-). Estão disseminados por quase toda a Lituânia, com exceção da parte meridional dos dzūkai orientais (arredores de Vilnius) e de todo o canto sudeste do território (entre os rios Neris e Nemunas); surgem esporadicamente apenas nas regiões fronteiriças mais meridionais. O segundo sufixo universal é -inė, que exprime características locativas, posse e pertença. Os oicónimos com este sufixo estão disseminados por grande parte da Lituânia. São menos frequentes entre os dzūkai ocidentais e na periferia meridional do distrito de Trakai. Os oicónimos com este sufixo também são pouco populares entre os žemaitas, com exceção do canto sudeste dos dūnininkai, bem como no oeste da Lituânia, entre os rios Venta e Mūša. Entre os sufixos de origem eslava, destacam-se pela produtividade os sufixos -ava, -avas. Os derivados com estes sufixos possessivos são mais comuns na Lituânia central e oriental e formam áreas bastante nítidas. Estes derivados disseminaram-se na Lituânia segundo o modelo eslavo de formação de oicónimos, no final do século XVI. Nessa época foram fundadas propriedades, grandes explorações agrícolas e quintas, e o local de residência recebia o nome do proprietário da terra. 201