Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Marija RAZMUKAITĖ Institut für Litauische Sprache, Vilnius SUFFIXOIKONYME AUS PERSONENNAMEN UND APPELLATIVISCHEN PERSONENBEZEICHNUNGEN In diesem Beitrag werden alle suffigierten litauischen Oikonyme eines Ableitungstyps – Derivate aus Personennamen und appellativischen Personenbezeichnungen – vorgestellt und erörtert. Über allgemeine Tendenzen bei der Bildung dieser Oikonyme wurde bereits geschrieben1. Auch suffigierte Oikonyme anderer Ableitungstypen – Derivate aus Appellativen, Derivate aus Gewässernamen oder Hydronymen sowie Derivate aus anderen Oikonymen – wurden vergleichsweise ausführlich behandelt2. Die Untersuchung aller Oikonyme dieses Bildungstyps, d. h. der suffigierten Oikonyme, wurde von der Autorin des vorliegenden Beitrags in ihrer Dissertation durchgeführt und zusammengefasst3. Das umfangreiche Material der in diesem Beitrag untersuchten Oikonyme (etwa 4.800 Einheiten) ist mit zwei internen Prozessen verbunden: der Transonymisierung (d. h. dem Übergang eines Eigennamens, in diesem Fall eines Personennamens, in die Klasse der Toponyme) und der Toponymisierung (d. h. dem Übergang eines Appellativs, in diesem Fall einer Personenbezeichnung, in die Klasse der Toponyme). Diese Prozesse haben die Bildung und Struktur von Oikonymen im Litauischen nicht bestimmt. Denn sowohl Personennamen als auch Personenbezeichnungen, die das Potenzial haben, zu Personennamen zu werden, können aufgrund der Verwendung derselben Suffixe bei ihrer Bildung zu einer Gruppe zusammengefasst werden. Bei der Bildung der besprochenen Oikonyme wurden 38 Suffixe verwendet. Die relativ geringe Zahl an Suffixen zeigt, dass einige davon sehr produktiv sind. Die Grundwörter der suffigierten Oikonyme – Personennamen und appellativische Personenbezeichnungen – sind vielfältig und vielschichtig. Daher sollte bei der Untersuchung der Oikonyme auch die wichtigsten Typen der ihnen zugrunde liegenden Personennamen herausgearbeitet und im Hinblick auf Herkunft und Struktur bewertet werden. Genau deshalb werden die Oikonyme in bestimmten, nach ihren Grundwörtern abgegrenzten Gruppen vorgestellt. Diese sind: 1 Razmukaitė M. Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 2(83), 1983, 146–153; Razmukaitė M. Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. – Baltistica 32(1), 1997, 111–116. 2 Razmukaitė M. Durch Suffixbildung gebildete Namen litauischer Siedlungen aus Hydronymen. – Fragen der litauischen Sprachwissenschaft 21, 1981, 199–205; Razmukaitė M. Durch Suffixbildung gebildete appellativische Oikonyme der Litauischen SSR. – Arbeiten der Akademie der Wissenschaften der Litauischen SSR. Reihe A 3(104), 1988, 88–104; Razmukaitė M. Litauische Oikonyme, die aus anderen Oikonymen abgeleitet sind. – Lituanistica 2(6), 1991, 53–60. 3 Razmukaitė M. Lietuvos priesaginiai oikonimai, Vilnius, 1998 (rankraštis saugomas LKI). 159 1) Ableitungen aus alten litauischen zweistämmigen Anthroponymen; 2) Ableitungen aus appellativischen (spitznamenartigen) Anthroponymen (darunter auch Kurzformen alter zweistämmiger Anthroponyme)4 sowie aus appellativischen Personenbezeichnungen; 3) Ableitungen aus christlichen Anthroponymen5; 4) Ableitungen aus nichtchristlichen Anthroponymen anderer Sprachen. Der Beitrag behandelt keine suffigierten Oikonyme mit den Formantien -aičiai, -ėnai, -oniai, -onys, -ūnai im Plural tantum, die aus Anthroponymen mit den Suffixen -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas hervorgegangen sind, z. B. Adomaičiai Dorf < Adomaitis; Bitėnai Dorf < Bitėnas, Kuliõnys Dorf < Kuliõnis; Norkūnai Dorf < Norkūnas usw.6 Die Oikonyme werden im Beitrag nach den aufgeführten Gruppen geordnet und innerhalb dieser alphabetisch nach den Suffixen. Dadurch treten die anthroponymischen Lexeme (litauischer, nichtlitauischer Herkunft usw.), ihre Verbreitung in Litauen und die Frage, welche Suffixe am häufigsten zur Bildung von Oikonymen aus Lexemen der jeweiligen Gruppe verwendet werden, deutlicher hervor. Ein Teil der Oikonyme könnte aufgrund der nicht ganz eindeutigen Herkunft des zugrunde liegenden Anthroponyms auch in eine falsche Ableitungsgruppe eingeordnet worden sein. In solchen Fällen wird eine alternative Interpretation in den Fußnoten angeführt. Zur Bestimmung der Lexeme suffigierter Oikonyme wurden hier vor allem das „Wörterbuch litauischer Familiennamen“ sowie die Arbeiten von K. Būga, K. Kuzavinis und B. Savukynas, A. Salys, A. Vanagas, Z. Zinkevičius, A. Butkus u. a. herangezogen7. 1. Ableitungen aus alten litauischen zweistämmigen Anthroponymen In diesem Kapitel werden jene suffigierten Oikonyme behandelt, deren anthroponymische Wurzel auf alte litauische zweistämmige Namen zurückgeht, die in Litauen bis zur Einführung des Christentums und dem Zustrom von Taufnamen in Gebrauch waren. Im litauischen Namenschatz gab es davon, wie wohl in ganz Europa, offenbar viele und verschiedene; ein beträchtlicher Teil von ihnen hat bis in unsere Zeit überdauert8. 4 Zu diesen Anthroponymen vgl. Jonikas P. Personennamen und Ortsnamen. – Lietuvių enciklopedija 15, Boston: Verlag der Lietuvių enciklopedija, 1968, 557; Maciejauskienė V. Einsilbige Namen litauischer Herkunft im 16. Jahrhundert. – Darbai ir dienos 4(13), 1997, 112–133. 5 Zum Begriff christlicher Name vgl. Kuzavinis K., Savukynas B. Wörterbuch zur Herkunft litauischer Vornamen, Vilnius: Mokslas, 1987, 35; Šmatavičiūtė D. Christlicher Name und Taufname. – Litauische Sprache: Forscher und Forschungen. Thesen der Vorträge zur Konferenz zu Ehren von Jurgis Gerulis, 20.–22. Oktober 1993, 1993, 29. 6 Solche Oikonyme wurden ausführlich in einem früheren Beitrag behandelt – siehe Razmukaitė M. Verbreitung in Litauen von Oikonymen, die aus Anthroponymen mit patronymischen Suffixen entstanden sind. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 1993, 133–165. 7 Vgl. Wörterbuch litauischer Familiennamen 1, Vilnius: Mokslas, 1985 (im Folgenden LPŽ I); 2, Vilnius: Mokslas, 1989 (im Folgenden LPŽ II); Būga K. Über die litauischen Personennamen. – Gesammelte Schriften 1, Vilnius: Verlag für staatliche politische und wissenschaftliche Literatur, 1958, 201–268; Kuzavinis K., Savukynas B. Wörterbuch zur Herkunft litauischer Vornamen, Vilnius: Mokslas, 1987 (im Folgenden LVKŽ); Salys A. Schriften 2, Eigennamen, Rom: Litauische Katholische Akademie der Wissenschaften, 1983; Vanagas A. Unsere Vor- und Familiennamen, Vilnius: Mokslas, 1982; Zinkevičius Z. Litauische Anthroponymik, Vilnius: Mokslas, 1977; Butkus A. Litauische Spitznamen, Kaunas: Aesti, 1995. 8 Vgl. Vanagas A. Unsere Vor- und Familiennamen, 18 u. a.; 64–66. 160 Dies bestätigt auch die Tatsache, dass es unter den litauischen Familiennamen zahlreiche gibt, die aus diesen Personennamen hervorgegangen sind. Nach Ansicht einiger Wissenschaftler gab es in den baltischen Sprachen etwa 2009 Stämme alter zweistämmiger Namen, aus denen Namen gebildet wurden; natürlich haben sich bis heute nicht so viele erhalten, obwohl eine genaue Erfassung der Bestandteile und ihrer Verwendung nicht dokumentiert ist. -ava. Algird-avà, Dorf Pn: Álğirdas¹⁰; Beinor-avà, Dorf Rd: Beinoras, Beinoris; Daugin-avà, Dorf Kš: Dauğinas, Dauğinas; Daunor-avà, Dorf Jnš: Daunoras, Daunōras; Jagel-avà, Dorf Jon: Jagēla; Libert-avà, Dorf Mlt: *Libertas (< Lȳbartas); Mantvyd-avà, Dorf: Mañtvydas; Vaišvyd-avà, Dorf Kn: Vaišvydas. -avas. Algird-āvas, vgl. Švnč: Álğirdas. -čižna. Lemantau-čižà, vgl. Šr (< *Leimantau-čižna): Leimantas. -ina. Jogal-inà, Dorf Prn (< *Jogel-ina): Jōgela. -inas. Jugal-inas, Dorf Kš (< *Jugail-inas): Jugāila. -inė. Skirgail-inė, Dorf Kdn: Skirgāila, Skirgailis; Vytaut-inė, Dorf Kdn: Vȳtautas. -ynė. Vaišvil-ynė, Dorf Ps: Vaišvilas, Vaišvilà. -iškė. Aminén-iškė, Dorf Ign (?< *Eiminén-iškė): *Eiminėnas, vgl. Eimanas, Eīdminas; Argird-iškė, Dorf Švnč (< *Algird-iškė): Algirdas; Arvyd-iškė, Dorf Mžk, Šl: Arvydas; Bavain-iškė, vgl. Švnč (< *Byvain-iškė): Byvainis; Beinor-iškė, Dorf Šl: Beinoras, Beinoris; Bui̇vyd-iškė, Dorf Šll: Bui̇vydas, Bui̇vydis; Būvil-iškė, Dorf und vgl. Ign: Būvilas; Bukaṅt-iškė, Dorf Klm: Būkantas, Bukaṅtis; Būtrim-iškė, Dorf Pn: Būtrimas; Daūbar-iškė, Dorf Ign, vgl. Švnč: Daūbaras, Daubar̄is; Daugėl-iškė, Dorf und vgl. Klm: Daugēla, Daugēla; Daujót-iškė, Dorf Mlt, Švnč: Daujōtas; Daukiṅt-iškė, Dorf Klm: Daukiṅtis; Daunōr-iškė, Dorf Jnš: Daunōras; Galvyd-iškė, Dorf Klm: Galvȳdis; Gataūt-iškė, Dorf Šll: Gataūtis; Gēdgaud-iškė, Dorf Trg, Gedgaud-iškė, Dorf Rs: Gēdgaudas; Gedmīn-iškė, Dorf Šll: Gedmīnas; Gēṁbut-iškė, Dorf Klm: Gēṁbutas; Getaut-iškė, Dorf Klm: Gētautas; Gimbēt-iškė, Dorf Akm: *Gimbetis, vgl. Giṁbutas, Gimbūtis; Giṙkant-iškė, Dorf Tl: Giṙkantas; Giṙmant-iškė, Dorf Tl: Giṙmantas; Giṙvyd-iškė, Dorf Zr: Giṙvydas; Jāgmin-iškė, Dorf Klm: Jāgminas; Jógel-iškė, Dorf Klm: Jóge-la; Jogmin-iškė, Dorf Šll: Jogminas; Jōrūd-iškė, Dorf Rs: Jōrūdas; Jōsūd-iškė, Dorf Šll: Jōsūdas; Kybart-iškė, Dorf Klm, Šl: Kȳbartas; Kimbār-iškė, Dorf Ign: Kimbāras; Kimbart-iškė, Dorf Zr: Kimbartas; Mažvil-iškė 2, Dorf Ign: Mažvilas; Naṙbut-iškė, Dorf Pln: Naṙbutas; Neimant-iškė, Dorf Šl: Neimantas; Órvyd-iškė, Dorf Šll: Órvydas; Ringēl-iškė, Dorf Lzd: *Ringēla, vgl. Ringāila, Rimgāila; Skīrmant-iškė, Dorf Rs, Skīrmant-iškė, Dorf Tl: Skīrmantas; Skūrvyd-iškė, Dorf Tl: Skūrvydas; Tìtvyd-iškė, Dorf Klm (in alten Quellen Tilvydiškė): *Tilvydas, vgl. Tilvytis; Toliot-iškė, Dorf Ign: Tóliotas; Vaikšnōr-iškė, Dorf Lzd: Vaikšnōras; Vȳtart-iškė, Dorf Klm: Vȳtartas; Vȳtaut-iškė, Dorf Lzd: Vȳtautas. 9 Vgl. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, 25, 26. Im Text werden Vornamen, Familiennamen und Spitznamen nicht unterschieden, da der Status als Vor- oder Familienname zum Zeitpunkt der Bildung des Oikonyms möglicherweise noch nicht eindeutig festgelegt war.10 161 -iškės. Beinōr-iškės vs. V: Beinōras; Būivyd-iškės Dorf V: Būivydas; Butrim-iškės Dorf Al, Prn: Butrimas; Darbut-iškės Dorf Trak: Dárbutas, Darbutis; Daubar-iškės 2 Dörfer Zr: Daubāras, Daubāris; Daugird-iškės Dorf Trak: Daugirdas; Daujót-iškės Dorf Al, Prn: Daujōtas; Daunōr-iškės vs. An: Daunōras; Davain-iškės Dorf Al: Davainis; Eitmin-iškės Dorf V: Eitminas; Gāstaut-iškės Dorf Trak: Gāstautas; Geistar-iškės Dorf Al: Geistaras; Gendvil-iškės Dorf Akm: Gendvilas; Gineit-iškės 2 Dörfer Trak, Dorf V: Gineitis, Gineitas; Giriōt-iškės Dorf Prn: Giriota, Giriōtas, vgl. Girjotas; Girvyd-iškės Dorf Zr: Girvydas; Jogėl-iškės Dorf Trak: Jogēla; Jovain-iškės Dorf Ut: Jōvainas; Jovaiš-iškės Dorf Trak: Jovaišis; Kālbūt-iškės Dorf Rk, Zr: *Kalbutas, vgl. Kalminas; Kariōt-iškės Dorf Trak: Kāriotas, vgl. Kārjotas; Lauksmin-iškės Dorf Rs: *Lauksminas, vgl. Liau kšminas; Liūbart-iškės Dorf Al: Liūbartas; Māngel-iškės vs. Šlčn: Mangēla; Mantvil-iškės Dorf Šlčn: Mantvilas; Nārbut-iškės vs. V: Nārbutas; Norgel-iškės Dorf Al: Nōrgelas, Norgēlas; Norvyd-iškės Dorf Vrn: Nōrvydas; Nōrvil-iškės Dorf Šlčn: Nōrvilas, Nōrvila; Pervain-iškės Dorf V: Pervainis; Pervien-iškės Dorf Švnč: Pervienis; Ramavyd-iškės Dorf Ut: Rāmavydas; Rōkant-iškės Dorf V: *Rokantas (? < *Rakantas, < *Ram-kantas); Sangėl-iškės Dorf Šlčn: *Sangēlas, vgl. Sāngalas; Sangin-iškės Dorf Šlčn: Sānginas; Sirvyd-iškės Dorf V: Sirvydas, Sirvydis; Skirmant-iškės Dorf Trak: Skirmantas; Strimyl-iškės Dorf Akm: *Strimyla (< Strimilā); Sūrgant-iškės Dorf Kš: Sūrgantas; Sutart-iškės Dorf Kš: *Sutartas, vgl. Sāntaras; Vanžad-iškės Dorf Al: *Vanžadas, vgl. Vōnžadas; Vytaūt-iškės Dorf Al: Vytautas. -iškis. Algird-iškis Dorf Pn: Algirdas; Barvain-iškis Dorf Rk: Barvainis; Beinor-iškis Dorf Rd, Beinōr-iškis Dorf An: Beinōras, Beinoris; Būgal-iškis Dorf Mlt: Būgalis (< Bugāila); Daubār-iškis Dorf und 2 vs. Šr: Daubāras; Daugėl-iškis Dorf Pn, Ukm: Daugēla; Davain-iškis Dorf Rk: Davainis; Dōvain-iškis Dorf Pkr, Dovain-iškis Dorf Mlt: Dōvainis; Ēgerd-iškis Dorf Brž (< *Eigerd-iškis, *Eigird-iškis): Ēgirdas; Eibut-iškis Dorf Zr: Eibutas, Eibūtis; Eimant-iškis Dorf Ukm: Eimantas; Gelbūt-iškis Dorf Ukm: Gelbutas; Gelgaud-iškis Städtchen Šk: Gelgauda; Gintvil-iškis vs. An: Gintvilā; Kantrim-iškis Dorf Kp, Šl, Šr: Kantrimas; Kimber-iškis Dorf Zr: Kīmbaras; Lement-iškis Dorf Ut: *Lementas, *Lemantas (< Leimantas); Mantagāl-iškis Dorf Brž: *Mantagāilas, vgl. Mantautas; Mantvyd-iškis Dorf Brž: Mantvydas; Mantvil-iškis Dorf Kdn: Mantvilas; Narbūt-iškis Dorf Zr: Nārbutas, Narbūtis; Narvyd-iškis Dorf Šr: Nārvydas, Narvydas; Radvil-iškis Dorf Ign, Stadt Rd: Radvilā, Radvilas; Rimgaud-iškis Dorf Rk: Rimgaudas; Sirvyd-iškis vs. An: Sirvydis; Sūngāil-iškis Dorf Ut: *Sūngaila, vgl. Sungāila, Sangāila; Survil-iškis Städtchen und vs. Kdn, Dorf An, Pn: Survilā, Survilas; Suvain-iškis vs. Kp, Suvain-iškis Städtchen Rk: Sūvainas; Vaisgel-iškis 2 vs. Ukm: *Vaisgēla, vgl. Vaizgēla; Vyliaud-iškis Dorf An: Vyliaudas. -iškiai. Arvyd-iškiai Dorf Klp: Ārvydas; Ašmōn-iškiai Dorf Šk: Āšmōnas; Biriēt-iškiai Dorf Rd: Birietā (< Bir-jotas)11, Bugail-iškiai Dorf Kp: Bugaila, *Bugailis; Būi- 11So erklärt K. Būga diesen Familiennamen – siehe Būga K. Rinktiniai raštai 1, 239. Der Familienname kann jedoch auch anderer Herkunft sein, d. h. aus dem Polnischen oder Deutschen stammen (vgl. LPŽ I 263). 162 vyd-iškiai Dorf Rk: Būivydas, Buivydis; Butrim-iškiai Dorf Al: Butrimas; Dárbut-iškiai Dorf Rs: Dárbutas; Daubār-iškiai Dorf Mlt, Ukм, vs. Mlt: Daūbaras, Daubāras; Daugél-iškiai vs. An, Daugél-iškiai Dorf Rs, Šk: Daugélas, Daugéla, Daugélà; Daugérd-iškiai Dorf Šk (< *Daugird-iškiai): Daūgirdas; Daukant-iškiai Dorf Šk: Daūkantas, Daukantās; Daumañt-iškiai Dorf Ukм: Daūmantas, *Daumàntas; Dómant-iškiai Dorf Ukм: Dómantas; Ei̇bār-iškiai Dorf Rd: Eibāras, *Eibāras; Eidint-iškiai Dorf Klm: Eidintas; Eidmin-iškiai Dorf Rk: Eidminas, *Eidminas; Eimin-iškiai Dorf Brž: Eiminas, *Eiminas; Geister-iškiai 2 Dörfer Vlkv (< *Geistar-iškiai): Geistaras; Gelgūd-iškiai Dorf Rs: Gelgūdas (< Gėlgaudas); Jagmin-iškiai Dorf Kn: Jagminas; Jaugel-iškiai Dorf Jon: Jaugela; Jogėl-iškiai Dorf Šk: Jogėla, Jogéla, Jógélas; Kybārt-iškiai vs. Ukм: Kybārtas; Laukmīn-iškiai Dorf Kp: *Laukmīnas, vgl. Lauksmīnas; Lauksvyd-iškiai Dorf Kn: Lauksvydas; Lemant-iškiai Dorf Jrb: *Lemantas (< Leimantas); Liogāl-iškiai Dorf Kdn: Liogāila; Mantagal-iškiai Dorf Šr: *Mantagalis (< *Matagailas), vgl. Mantigāila; Mantait-iškiai Dorf Akm: Māntartas; Mantrōm-iškiai Dorf Jon (< *Mantrum-iškiai): Māntrumas (< Māntūrimas); Mantvil-iškiai Dorf Rd: Mañtvila, Mantvilas; Milvyd-iškiai Dorf Tl: Mīlvydas, Mīlvydas; Nārvyd-iškiai Dorf Brž: Nārvydas; Nórbut-iškiai Dorf Kdn: Nórbutas; Rindaug-iškiai Dorf Brž: Rīndaugas; Sandar-iškiai Dorf Brž: Sándaras; Sangail-iškiai Dorf Jon: Sangāila; Santar-iškiai Dorf Šr: Sāntaras; Sungail-iškiai Dorf Trg: Sungāila; Surgėl-iškiai vs. Šr: *Surgela, vgl. Surgela; Suvaīd-iškiai Dorf Rk: *Suvaīdis, vgl. Sūvaidas; Svirgėl-iškiai Dorf Brž: *Svirgela, *Svirgėlas (vgl. Svirbutas); Taugin-iškiai Dorf Kdn: Tauginas; Uvain-iškiai Dorf Klm: *Uvainis, *Uvainas, vgl. Uveinis; Vaistār-iškiai Dorf Kn: *Vaistaras, vgl. Vaištaras; Vaišvil-iškiai Dorf An, 2 Dörfer Klm: Vaišvilas, Vaišvilà; Vālmant-iškiai Dorf Kn: Válmantas; Vālmon-iškiai Dorf Pn: *Valmonas, *Valmanas, vgl. Valmontas; Vigant-iškiai Dorf Tl: Vigantas, Vygantas; Vytaūt-iškiai Dorf Al: Vytautas; Žemant-iškiai Dorf Pn (< *Žeimant-iškiai): Žeimantas, vgl. Žemantáuskas. -uva. Suvárt-uva Dorf Klm: *Suvartas, vgl. Sūvainas, Gővartas; Zusammenfassend lässt sich zur Übersicht der Ableitungen in diesem Unterkapitel sagen, dass bei der Bildung suffigierter Oikonyme aus alten zweistämmigen litauischen Anthroponymen 12 Suffixe verwendet werden (unter Berücksichtigung der Varianten beider Genera und Numeri: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas, -inė, -ynė, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -uva), von denen 5 slawischen Ursprungs sind (-ava, -avas, -čizna, -ina, -inas). Mit den letzteren wurden jedoch nur jeweils ein oder zwei Ableitungen gebildet. Die meisten der hier angeführten zweistämmigen Anthroponyme sind in verschiedenen zuvor aufgeführten Quellen belegt (siehe Fußnote 7); andere sind möglicherweise entweder aus bereits bekannten Anthroponymen entstellt oder in den Quellen nicht belegt, zum Beispiel: *Lauks-mi-nas, *Mant-a-gailas, *Svir-gela, *Su-tartas, *Sūn-gaila, *U-vainis, *Vais-gela. 2. Ableitungen aus appellativischen (spitznamenartigen) Anthroponymen (darunter auch Kurzformen alter zweistämmiger Anthroponyme) sowie aus appellativischen Personenbezeichnungen Dies ist die größte Gruppe anthroponymischer Derivate. Hinsichtlich ihrer Herkunft sind ihre Basiswörter – Anthroponyme – meist aus Appellativa entstanden. Viele von ihnen 163 sind zu Familiennamen geworden und haben damit die Klasse unserer heutigen Familiennamen erweitert12. Es muss jedoch eingeräumt werden, dass zahlreiche in Oikonymen verborgene Anthroponyme dieses Typs lediglich Namen aus der Vergangenheit sind, die bis in unsere Zeit nicht überdauert haben, oder nur als Spitznamen dienten. Somit bietet die Oikonymie unter anderem viel wertvolles Material zu untergegangenen historischen Anthroponymen. -(i)anka. Liauk-iánka Dorf Švnč: Liáukas, Liaũkus; Mažur-ánka Dorf Trak: Mažũras, Mažũra oder Ethnonym *mažūras, vgl. možiūras13; Sabal-iánka Dorf Mlt: Sabalas, Sabalỹs. -(i)auka.14 Bacen-áuka Dorf Jon: *Bacenas, Bacėnas (vgl. slaw. baciònas „Storch“); Karšin-áuka Dorf Pn: *Karšinis, vgl. Karšinskas, Karšys; Kamisar-áuka Dorf Ut: *Kamisaras, vgl. Komisāras; Kisiel-iáuka Dorf Mlt: Kisiẽlius; Kuk-áuka Dorf Kp: Kūkis, Kukỹs; Rag-áuka Dorf Zr: Rãgas; Rud-áuka Dorf Trak: Rùdis, Rudỹs; Sakal-áuka Dorf Zr: Sãkalas; Šap-áuka Dorf Zr: Šãpas, Šapỹs; Tarn-áuka Dorf Lzd: *Tarnas, vgl. Tarnáuskas; Žyd-áuka Dorf Trak: Ethnonym žydai, žýdas (aber vgl. Žydáitis, Žydelis). -aunė. Rag-áunė Dorf Šr: Rãgas; Šauk-aunė Dorf Ukm: *Šãukas, *Šaukys, vgl. Šaukūnas. -(i)ava. Adinc-avà Dorf Trak: *Adincius, vgl. Adinčius; Baltuš-avà Dorf An: Baltušis; Baran-avà Dorf Kš, Rk: Baranas, Barõnas; Brazn-avà Dorf Šl: *Braznys, vgl. Braznãuskas; Dil-iavà Dorf Brž: Dìlis, Dilỹs; Galin-avà Dorf Mlt: Galinis; Kamisar-avà Dorf An: *Kamisaras, vgl. Komisāras; Karūn-ava Dorf Kdn: Karūnas; Kaunat-avà Dorf Tl: *Kaunatas, vgl. Kaũnas, Kaunėckas, Kaunáitis; Ker-avà Dorf Pn: Kėras, Kerỹs; Kreken-avà15 Kleinstadt Pn: Krėkenas; Labūn-ava Dorf Klm, Kn, Šr: Labūnas; Lavar-avà Dorf Trak: *Lavaras, vgl. Levaráuskas, Leveris, Léveris; Led-avà Dorf Šl: Lėdas; Ling-avà Dorf Rk: Lĩngė, Lingỹs u. Ä.; Makšt-avà Dorf Jon: Makštis, Makštỹs; Marg-avà Dorf Kn, Mrj, Šk: Márgis; Pelut-avà Dorf Kdn: Pelùtis; Pérnar-ava Kleinstadt Kdn: *Pernaras, vgl. Pernaráuskas; Pin-iavà Dorf Pn: *Pinis, vgl. Pìnas; Rag-avà Dorf Prn, Rk: Rãgas; Rang-avà Dorf Trak: Ranga, Rùnga; Ras-avà Dorf Kš: Rasỹs; Rašk-avà Dorf Brž: 12 Vgl. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 68–72. 13 Appellativa des Litauischen und Erläuterungen ihrer Bedeutungen werden überwiegend den Bänden des akademischen „Lietuvių kalbos žodynas“ entnommen: Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996, 1997. Slawischen Ursprungs ist das Suffix: Nicht außer Acht zu lassen ist auch, dass einige der hier angeführten Oikonyme Ableitungen mit dem Suffix -ka aus slawischen Anthroponymen sein könnten, die auf die Stämme -ev, -ov enden (in litauisierten Oikonymen zu -auka geworden). Vgl. das Suffix -ka und seine Ableitungen. Andererseits könnten einige dieser Oikonyme direkt aus den slawischen Sprachen (Belarussisch oder Polnisch) übernommene, lediglich etwas litauisierte fertige Bildungen mit dem gesamten Suffix sein. 15Zur Herkunft vgl. die Deutung von A. Vanagas – siehe Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslas, 1996, 110–113. 164 Raškys, Raškus; Rašn-avà Dorf Kn: Rašnys; Ruž-iavà Dorf Trak: Ružys; Sirat-avà Dorf Zr: *Sirata, vgl. Siratàvičius, Sirotà; Šapin-avà gegenüber Kš: *Šapinis, vgl. Šapinskas; Tarn-avà Dorf Rk: *Tarnas, *Tarnys, vgl. Tarnàuskas; Tylin-avà Dorf Brž: *Tylinas, vgl. Tilinas, Tylà. -(i)avas. Cib-avas Dorf Mrj: Cìbas; Gadūn-āvas Städtchen Tl: Gadūnas (vgl. das appellativische Wort gãdotis „sich kümmern, suchen; finden“); Galìn-āvas¹⁶ gegenüber Ign: Galìnis; Gulbin-āvas Dorf Mrj: Gulbìnas; Kamunt-āvas Dorf Ign: *Kamuntas, vgl. Kamuntàvičius; Kazak-āvas Dorf Ign: Kazakas; Kazl-āvas Dorf Mrj: Kazlà; Kirkil-iāvas Dorf Mrj: Kìrkilas, Kìrkilas; Lek-āvas Dorf Rs: Lēkas, Lekỹs; Sabal-iāvas Dorf Mrj: Sabãlys, Sabãlius; Žebenk-āvas Dorf und gegenüber Tl: *Žebenka, vgl. Žibenka. -čižna. Butkau-čižnà Dorf Mlt: Butkãuskas; Gaidalau-čižnà Dorf Mlt: *Gaidaláuskas, vgl. Gaidẽlis; Grebliau-čižnà Dorf Šr: Grebliáuskas; Meškaũš-čižnà Dorf Švnč: Meškáuskas; Rinkau-čižnà Dorf Trak: Rinkáuskas; Rutov-čižnà Dorf Švnč: *Rutovskis, vgl. Rutãvičius; Saplau-čižnà Dorf Zr: *Saplauskas, vgl. Saplys. -enka. Gudz-énka Dorf Kš: *Gudžius, Gùdžius, vgl. Gùdas, Gudzinskas. -iena. Gud-ienà Dorf Kš: Gùdas oder Ethnonym gùdai, gùdas. -ija. Augūn-ija Dorf Šr: Augūnas; Maskōl-ija.Dorf Šll, Maskol-ijà Dorf Ps: Maskōlis, Maskōlius oder Ethnonym maskōlis „Russe“; Os-ijà Dorf Vlkv: Osis (< Úosis?); Skrip-ija Dorf Pn: *Skripas, vgl. Skripùkas; Šilv-ija Dorf Ign: Šilva. -inė Akmensk-inė Dorf Pln: Akmėnskis; Aušr-inė Dorf Rs, Vrn: Aušrà; Aviž-inė Dorf Mrj, Zr: Avižà; Bar-inė Dorf Pn: Barỹs; Baron-inė Dorf Rk: Barõnas; Berag-inė Dorf Vlkv: *Berãgis (vgl. das appellativische Wort berãgis „einer, der keine Hörner hat“); Bimbil-inė Dorf Trg: *Bimbilas (vgl. das appellativische Wort bimbilas „Peitsche; Bremse; Kleinbauer, Häusler“); Blus-inė Dorf V: Blùsis; Burb-inė Dorf Jrb: Bùrba; Cibul-inė Dorf Zr: Cìbulis; Čevenyk-inė Dorf Ign: *Čevenyka (vgl. appellativisches slawisches čeverykà „Schuh“); Degūt-inė¹⁷ Dorf Mlt, Degut-inė Dorf Šk: Degùtis; Geguž-inė Dorf Jon, Kš, Pn, Rd, Gutshof Kn, Mlt, Pn, Ukm, V: Gegužas, Gegužis; Gelež-inė Dorf An: Geležė, Geležius; Gerv-inė Dorf Rs: Gérvė; Giedrait-inė Dorf Pn: Giedràitis; Gudautsk-inė Dorf Klm: Gudáuskas; Gud-inė Dorf Mrj: Gùdas oder Ethnonym gùdai, gùdas „Weißrusse“; Gudul-inė Dorf Šr: *Gudùlis, vgl. Gudulẽvičius; Gumb-inė Gutshof Klm, Rk: Gùmbis; Kašel-inė Dorf Mlt: Kašẽlis; Katin-inė Dorf Pn: Kãtinas; Kauk-inė Dorf Kš: Kaũkas; Kazok-inė Dorf Ign: Kazõkas; Kern-inė Gutshof V: Kernà, Kernỹs; Kervel-inė Dorf Zr: Kérvelis; Kėv-inė Dorf Mrj: Kievà; Kirz-inė Gutshof V: *Kirza, *Kirzas (vgl. appellativisches kirza „Stiefel“); Klapat-inė Dorf Jrb: Klãpata, Klãpatas; Klevečk-inė Dorf Pn: Klevečkà; Kruōp-inė Dorf Šl, Gutshof Mlt, Mrj, Ps, Kruop-inė Gutshof Šr: Kruopà, Kruōpis; Kuks-inė Dorf Skd, Trg: Kuksà; Kukšt-inė Dorf Šll: Kukštà, Kùkštas; Kunigaikšt-inė Dorf Trak: Kunigáikštis; Kunig-inė Dorf Krkn: kùningas, *Kunigas, vgl. Kunigáitis, Kunigėlis; Lapūk-inė Dorf Kš: Lapūkas; Liūl-inė Gutshof Švnč: Liùlys; Lukš-inė Dorf V: Lukšà; Luob-inė Dorf Kn: *Luoba, *Luobas, vgl. Luobìkis; Medekš-inė 16Der Oikonym kann auch mit dem weiblichen Personennamen Galinà in Verbindung gebracht werden. 17Der Oikonym kann auch mit dem appellativischen Wort degùtas in Verbindung gebracht werden. 165 Dorf Rs: Medekšà; Mešker-inė Dorf Klm, Prn, Rk, Šlu: Meškeris; Pagramd-inė Dorf Prn: *Pagramdis, vgl. Pagràndis; Pakus-inė Dorf Mrj: Pàkusas; Palš-inė Dorf Zr: Pálšis; Patàš-inė 2 Dörfer Mrj, Patàš-inė Dorf Prn, Šk: Patàšius; Pavyd-inė Dorf Zr: Pavỹdis; Peléd-inė¹⁸ Dorf Rs: Peléda; Pikel-inė Weiler V: Pìkelis; Popier-inė Dorf Šlčn, V: Pòpiera; Prīsteg-inė Dorf Ign: *Prìsiega (vgl. sl. prisiega „Eid, Ehepartner“); Puid-inė Dorf Kn: Pùida; Pup-inė Dorf V: Pupà, Pùpis; Ražiot-inė Dorf Jon: *Ražiotis (vgl. b. ž. ražuotas, -a „mit Stoppeln bedeckt“); Rus-inė Dorf Kš: Rùsas; Sakal-inė Dorf Šlčn, Trg: Sàkalas; Sarg-inė Dorf Prn, V: *Sargas, vgl. Sargūnas; Sidābr-inė Weiler Ign, Ut, Dorf Rk, Sidabr-inė Weiler Mlt: Sidabra, Sidābras; Skard-inė Dorf Jrb: Skà rdis, Skardžius; Skrand-inė Dorf Jon: Skrandis, Skrandžius; Skruzd-inė Dorf Šl: Skruzdỹs; Staig-inė Dorf Trg: Staigis; Stalion-inė Dorf Pn: Staliliónis; Strazd-inė Dorf Al, Vlkv: Stràzdas; Svirpl-inė Weiler Ukm: Svirplỹs; Šárk-inė Dorf und Weiler Bžr, Šark-inė Dorf Klm: Šárka, Šárkis, Šarkỹs; Šerėl-inė Weiler An: Šerėlis; Šerm-inė Dorf Mrj: Šérna, Šérnas; Šešk-inė Dorf Brž: Šéškas; Šlikt-inė Dorf Skd: Šliktà; Špok-inė Weiler V: Špòkas; Totor-inė Dorf V: Totòrius, Totòris oder ethn. totòriai, totòrius; Vanag-inė Dorf Jrb, Mlt, Pn, Ps, Šl, V, Vlkv, Weiler Klm, Rd: Vànagas; Venger-inė Dorf Rk: Veñgeris; Vidut-inė Dorf Švnč: Vidutà; Vyt-inė Dorf Šr, Ukm, Weiler Ukm: Výtas; Žvyg-inė Dorf Ukm: *Žvygas, vgl. Žvìgaitis. -ynė. Bumbul-ynė Dorf Kdn: Bumbūlis; Daukš-ynė Dorf Pn: Daukšà; Dūdor-ynė Dorf Pn: Dūdōrius; Dzerkal-ynė Weiler Brž: Dzérkelis, Dzērkelis (vgl. sl. dzérkolas „Spiegel“); Gaid-ynė Dorf Ps: Gaidỹs; Kuliuac-ynė Weiler Ps: Kulėvičius, vgl. Kuliáuskas; Kumel-ynė¹⁹ Dorf Mlt, Weiler Švnč: Kumelỹs; Lukšt-ynė Dorf Ps, V: Lùkštas; Márg-ynė Dorf Trg: Márgis; Prapuol-ynė Dorf Jon: *Prapuola, *Prapuolis, vgl. Prapuolėnis; Raizg-ynė Dorf Rk: Raizgis, Raizgỹs; Šel-ynė Dorf Rk: ethn. šélis, šéliai; Stirbait-ynė Dorf Trg: *Stirbaitis, vgl. Stirbà, Stirbỹs; Suvalk-ynė Dorf Mlt: ethn. suvalkai „Suvalkier“; Šaln-ynė Weiler Šk: Šalnà, Šalnius; Šaltak-ynė Dorf Rk: *Šaltakis (< *šaltaakis < šáltas, -à + akis); Šeštok-ynė Dorf Rs: Šeštokas; Švilp-ynė Dorf Pkr: Švilpa; Tutul-ynė Weiler Brž: *Tutulis (vgl. b. ž. tutūtis „ein bestimmter Waldvogel...; tūtlýs, tututis“), vgl. auch Tutỹs; Vaivad-ynė Weiler Brž: Vaivada, Vaivadà. -inės. Degut-inės²⁰ Dorf Ut: Degūtis; Lak-inės Dorf An: Lakis, vgl. Lakietis, Lakičkas, Lėkas; Sidābr-inės Dorf Mlt: Sidābras, Sidābras, Sidabra; Smulk-inės Dorf Rs: Smùlka, Smulkỹs; Tūb-inės Dorf Šll: Tūbà. -ynės. Gint-ynės Dorf Rk: Gìntas, Gintỹs; Kump-ynės²¹ Weiler An: Kùmpis, Kumpỹs. -inis. Geguž-inis Dorf Rk: Gegužas, Gegužis. -iniai. Būd-iniai Dorf Zr: Būdà; Būg-iniai Dorf Brž: Būgà; Dārg-iniai Dorf Jnš: Dārgis; Drag-iniai Dorf Akm: Drāgas; Kadar-iniai Dorf Šk: Kādaras; Klab-iniai Dorf Mlt: Klabỹs; Krikl-iniai Flecken Ps: Kriklỹs; Kviet-iniai Dorf Klp: *Kvietys, vgl. Kvieteláitis; Lýg-iniai 18 Ein Oikonym kann auch von der Bezeichnung des Vogels pelėda. abgeleitet sein. 19 Ein Zusammenhang des Oikonyms mit b. ž. kumėlė. ist ebenfalls möglich. 20 Vv. ließe sich auch mit b. ž. degūtas. in Verbindung bringen. 21 Möglich ist auch eine andere Erklärung, die vv. mit b. ž. kùmpas, -à „nach unten gebogen“ verbindet. 166 Dorf Mlt: Lygýs; Meñk-iniai Dorf Šk: Meñkis, Meñkas; Plausk-iniai Dorf Pln: Plauska, Pláuskis; Rùč-iniai Dorf Pkr: Rùčas, Ručýs; Strók-iniai Dorf Ut: Strokas; Suk-iniai Dorf Ukm: Sùkas; Šešk-iniai Dorf Vlk: Šeškas, Šeškus; Širm-iniai Dorf Šl: Širma; Širv-iniai Dorf Prn: Širvis, Širvys; Šišk-iniai Dorf Ign: Šiška, Šiškas; Šut-iniai Dorf V: Šutas; Trank-iniai Dorf Rs: *Tranka, *Trankys, vgl. Trankáuskas; Tremp-iniai Dorf Mrj: Trem̃pas; Tūb-iniai Dorf Jnš: Tubà, Tùbas, Tubis; Vedar-iniai Dorf Ign: Vėdaras; Žvirbl-iniai Dorf Pkr, Ps: Žvirblis.-iškė. Agurk-iškė Dorf Mrj, Šk: Agùrkas; Atkoč-iškė Dorf Zr: Atkočius; Augùt-iškė Dorf Ign: Augūtis; Aukštūt-iškė Dorf Šll: *Aukštūtis, vgl. Aukštūnas; Bač-iškė Dorf Šll: Bačys, Bačius; Bajor-iškė Dorf Lzd, Einzelgehöft Švnc: Bajõras; Balañd-iškė Dorf Ign, Šlu: Balañdis; Balč-iškė Dorf Trg: Balčys, Balčius; Balčiulėn-iškė Dorf Ign: *Balčiulėnas, vgl. Balčiulis; Baldōn-iškė Einzelgehöft Švnc: *Baldonas, vgl. Baldūnas; Baltak-iškė Dorf Tl: Baltakis; Baltaš-iškė Dorf Lzd: *Baltašius, vgl. Baltaševičius; Baltėn-iškė Dorf Ign: Baltėnis; Baltūn-iškė Dorf Švnc: *Baltūnas, (vgl. mundartl. baltūnėlis „weiß“ oder slaw. baltūnas „unbefruchtetes, verdorbenes Ei, faules Ei“); Bandar-iškė Dorf Švnc: *Bandarius, vgl. Bandaravičius; Barč-iškė Dorf Klm: Barcis, Barčys, Barčius; Bartel-iškė22 Dorf Zr: *Bartelis, vgl. Bartas (< ethn. bārtas); Barōn-iškė Dorf Švnc: Barōnas; Bebrūl-iškė Dorf Mrj: *Bebrulis, vgl. Bebrāvičius; Bekeln-iškė Dorf Zr: *Bekelnis, (vgl. mundartl. bekelnis „jemand ohne Hosen, … ein armer, mittelloser, heruntergekommener Mensch“); Bėñdor-iškė Dorf Ign: Bėñdorius; Berūkšt-iškė Dorf Šk: Berūkštis; Beržin-iškė Dorf Klm, Mrj: Beržinis; Bikion-iškė Dorf Klm: *Bikionis, vgl. Bikas; Bik-iškė Dorf V: Bikas; Bikn-iškė Dorf Klm: Biknà, Biknius; Býl-iškė Einzelgehöft Ign: Býla, Býlis; Bimber-iškė Dorf Ign: *Bimberis, vgl. Bimbiras, Bimbiras; Birbil-iškė Dorf Akm, Birbil-iškė Dorf Jrb: Birbilà, Birbilas; Biržin-iškė Dorf Ign: Biržinys; Bríed-iškė Dorf Šl: Bríedis; Brūkt-iškė Einzelgehöft Švnc (< *Brukšt-iškė): Brūkštas, Brūkštus; Būbl-iškė 2 Dörfer Šll, Dorf Šlu: Būblýs; Bùc-iškė Dorf Šll: Bùcis, Bucys; Bučėl-iškė Dorf Mlt: Bučėlis; Bùč-iškė Dorf Mžk: Bučýs, Bùčius; Bùdr-iškė Dorf Rs, Budr-iškė Dorf Ign: Budrà, Budrýs; Bujūt-iškė Dorf Ign: *Bujutis, vgl. Bujà; Bulōt-iškė Dorf Lzd: Bulotà, Bulōtas; Bumbūl-iškė Dorf Šlu: Bumbūlis; Bùrb-iškė 2 Dörfer Klm: Bùrba; Bùrbl-iškė Dorf Švnc: Burblys; Bùrč-iškė Dorf Klm: Burčys, Burčius; Bùrkol-iškė Dorf Ign: *Burkolis, vgl. Burkelis; Bùrn-iškė Dorf Klm: Burnýs, Burnius; Bùt-iškė Dorf Šl: Butà, Bùtė, Butýs; Bùtk-iškė 2 Dörfer Klm, Dorf Rs: Butkà; Cijūn-iškė Dorf Lzd: *Cijūnas, vgl. Cijūnėlis, Cijunáitis; Ček-iškė Stadt Kn: Čėkas; Česn-iškė Dorf Lzd: Česnà, Česnys; Čigōn-iškė Dorf Zr: Čigōnas oder ethn. čigōnas; Čiuin-iškė Dorf Mrj: *Čiuinas (vgl. mundartl. čiuinis „Schwein“ oder slaw. čiuinas, -à „schön, sauber, ordentlich“); Čižėl-iškė Dorf Zr: *Čiželis, vgl. Čižas; Dailýd-iškė Einzelgehöft Klm: Dailýdė; Dáin-iškė Dorf Šll, Dain-iškė Dorf Ign: Dainýs; Dāktar-iškė Dorf Tl: Dāktaras; Dangut-iškė Dorf Jrb: Dangūtis; Dāpk-iškė Dorf Šll: Dāpkus; Dārg-iškė Dorf Klm, Šl: Dārgis, Dargýs; Daukš-iškė Dorf Švnc: Daukšà, Daukšýs; Degūt-iškė 2 Dörfer Ign, Einzelgehöft Švnc: Degūtis; Kekāl-iškė Dorf Šlu: *Kekalas, vgl. Kikalas, Kikolýs; Kerėl-iškė 2 Dörfer Tl: Kerėlis; Kēr-iškė Dorf Ign, Švnc: Kēras; Keršēn-iškė Dorf Mlt: *Keršēnas, vgl. Keršys; 22 Der Ortsname kann auch mit dem aus einem christlichen Vornamen hervorgegangenen Familiennamen Bārtelis in Verbindung gebracht werden (vgl. LPŽ I 203). 167 Kerùt-iškė Dorf Šk: Kerùtis; Kìlp-iškė Dorf Tl: Kìlpÿs; Kìmin-iškė Dorf Mžk: Kìminas; Kirdeik-iškė Dorf Švnč: Kirdeikà, Kirdeikis; Kisnók-iškė Dorf Mrj: *Kirsnokas, vgl. Kirsnÿs; Kisìel-iškė Einzelgehöft Švnč: Kisìėlius; Kýv-iškė Dorf Rs: *Kyvis (vgl. mundartl. kyvis „Kiebitz“); Klėkn-iškė Dorf Šll (< *Klikn-iškė): Kliknà; Kliok-iškė Dorf Prn: Kliokÿs; Klìšėn-iškė Dorf Zr: *Klišėnas, vgl. Kližÿs; Kliš-iškė Dorf Švnč: Klišÿs; Kriauč-iškė Dorf Ign: *Kriaučius, vgl. Kriaučiùkas, Kriaučiūnas oder mundartl. slaw. kriaučius „Schneider“; Kubìl-iškė Dorf Jrb, Rs, Skd, Einzelgehöft Klm: Kubìlius oder mundartl. kubìlius; Kūj-iškė Dorf Ign: *Kūjus, vgl. Kūjelis, Kūjus; Kūkar-iškė Dorf Šll: Kūkaras (vgl. slaw. kūkorìus „Koch“); Kū[k]-iškė Dorf Švnč: Kū[k]is; Kūkor-iškė Dorf Ign: Kūkoris; Kukuil-iškė Dorf Šlu: *Kukuilis, vgl. Kukulÿs; Kulbók-iškė Dorf Švnč: Kulbòkas; Kūlež-iškė Dorf Pln (< *Kuleš-iškė): Kulešà, Kulešas; Kuln-iškė Dorf Švnč: Kulnÿs, Kulnius; Kumbàr-iškė Dorf Šl (? < *Kumbur-iškė): Kumburÿs; Kūnig-iškė Dorf Šll, Kunig-iškė Dorf Klm, Švnč: *Kunigas, vgl. Kunigėlis, Kunigáuskas oder mundartl. kūnigas; Kuor-iškė Dorf Šk: Kuòras, Kuorÿs; Kūrm-iškė Dorf Rs, Vrn, Einzelgehöft Ign: Kūrmìs, Kurmÿs; Kūrn-iškė Dorf Švnč, Einzelgehöft Ign, Švnč: *Kurmÿs, vgl. Kurmèvičius; Kūšel-iškė Dorf Šlv: Kūšelis; Kvietin-iškė Dorf Šll: *Kvietinis, vgl. Kvietėnis, Kvietìnskas; Làim-iškė Einzelgehöft Švnč: Làima, Làimus; Lapýn-iškė Dorf Klm: Làpynas; Làš-iškė Dorf Šll: Làšas²³; Latāk-iškė Dorf Ign: Latākas; Laukìn-iškė Dorf Šk: *Laukinis (vgl. mundartl. laukìnis, -ė „zum Feld, zu den Feldern gehörig; Feldarbeiter; Feldbewohner“); Lėk-iškė Dorf Ign, Šlu: Lėkas, Lėkÿs; Lėk-iškė Dorf Trg: Lėkis; Leliok-iškė Dorf Šl: Leliòkas; Lėl-iškė Dorf Trg: Lelÿs; Lenkėl-iškė Dorf Zr: *Lenkėlis oder ethn. lenkėlis (< lénkas); Lepš-iškė Dorf Rs: Lėpšis, Lepšÿs; Liaudin-iškė 2 Dörfer Klm: *Liaudinis, vgl. Liaudináitis; Lingėn-iškė Dorf Prn: *Lingėnas, vgl. Lingis, Lingÿs; Ling-iškė Dorf Šll: Lingis; Lipk-iškė 2 Dörfer Rs: Lipkà, Lipkus; Lipn-iškė Dorf Zr, Einzelgehöft Ign: Lipnÿs, Lipnius; Lipùt-iškė Dorf Šk: *Liputis, vgl. Lipas; Liùbč-iškė Dorf Ign: *Liubčius, vgl. Liubčìkas; Liūb-iškė Dorf Šk: Liūbÿs; Lod-iškė Dorf Mrj: Lodà; Lopēt-iškė Einzelgehöft Klm: Lopetà; Màkn-iškė Dorf Ign: Maknÿs; Maliūn-iškė Einzelgehöft Švnč: *Maliūnas, vgl. Malÿs; Manik-iškė 2 Dörfer Šll: Mankis, Mankus²⁴; Maskól-iškė Dorf Ign: Maskólis oder mundartl. maskólius „Soldat der Zarenarmee“, ethn. maskólis „Russe“; Mažōn-iškė Dorf Klm: Mažōnas; Medeik-iškė Einzelgehöft Ign: Medeikà, Medeikis; Mēdel-iškė Dorf Šll: Medēlis; Meist-iškė Dorf Vlkv: *Meistas, vgl. Meistavičius; Melāg-iškė Dorf Trg: *Melāgis; Memėl-iškė Dorf Švnč: *Memelis, vgl. Memÿs; Mešk-iškė Dorf Šl: Meškà; Mieleik-iškė Einzelgehöft Ign: Mielaikà; Mìkn-iškė Dorf Šk: Miknÿs, Miknius; Milión-iškė Dorf Vrn: *Milionis, vgl. Milius²⁵; Milkūn-iškė²⁶ Dorf Jrb: Milkūnas u. a. (insgesamt 524)²⁷. 23 Der Ortsname kann auch vom christlichen Vornamen Vlasÿ herrühren (vgl. LPŽ II 27). 24 Der Ortsname mit mank- kann auch slawischen Ursprungs sein (vgl. poln. Manko, Manek und weitere vom < christlichen Namen Matyjas – vgl. LPŽ II 154–155). 25 Der Ortsname kann mit dem Taufnamen Emilijus in Verbindung gebracht werden (vgl. LPŽ II 243). 26 Der Ortsname kann mit aus dem Slawischen oder Deutschen entlehnten Familiennamen in Verbindung gebracht werden (vgl. LPŽ II 245). 27 Aus Platzgründen werden die Ortsnamen der umfangreichsten Gruppen hier und im weiteren Verlauf des Artikels nicht vollständig aufgeführt. In solchen Fällen wird nach Angabe eines Teils der Ableitungen anschließend die Gesamtzahl genannt. Die zusammenfassenden Schlussfolgerungen des Artikels beruhen auf allen verfügbaren Daten, die in der Dissertation vorgelegt sind (siehe Fußnote 3). 168 -iškės. Ańglin-iškės Dorf Šlčn: Ańglinas; Arėl-iškės Dorf Zr: Arėlis; Atkoč-iškės Dorf Ut, Atkoč-iškės Einöde An: Atkočius; Avel-iškės Dorf Mlt: Avelis, Avelys; Aviž-iškės Dorf Zr: Aviža; Babrūk-iškės Dorf V: *Babrūkas, vgl. Babrátitis, Babrãvičius; Bagot-iškės Dorf Prn: *Bagotas, vgl. Bagotaitis, Bagatas; Bajor-iškės Dorf Kš, Rk, Trak, Ut: Bajoras; Bakan-iškės Einöde Šr: Bãkanas; Balánd-iškės Dorf Trak, Balánd-iškės Dorf Šlčn, V, Baland-iškės 2 Dörfer Šlčn, Einöde Trak: Balandis, Balánda; Balčiūn-iškės Dorf V, Zr: Balčiūnas; Balš-iškės Dorf V: Balsys; Balvōn-iškės Dorf Prn: *Balvonas (vgl. slaw. balvōnas „Dummkopf, Taugenichts, Vogelscheuche“); Bana-iškės Dorf Šlčn: Banys; Bareik-iškės Dorf Kš, V: Bareika; Bark-iškės Einöde Trak, 2 Dörfer V: Bárkus²⁸; Barōn-iškės Dorf Kš: Barōnas; Barsūn-iškės Dorf Trak: *Barsūnas, vgl. Barsáuskas; Barvōn-iškės Dorf V: *Barvonis, vgl. Barvainis, Barvenas; Basiūl-iškės Dorf Jnš: Basiūlis; Bendōr-iškės Dorf Mrj: Bendo-rius; Berank-iškės Dorf Zr: Berankis; Bild-iškės Einöde V: Bildą, *Bildys; Byl-iškės Dorf Prn: Bylą; Biliūn-iškės Dorf Akm: Biliūnas; Bimbir-iškės Dorf Mlt: Bimbiras; Birul-iškės Dorf Kn: Birulis; Blėk-iškės Dorf Zr: Blekys, Blėkis; Blȳn-iškės Dorf und Einöde Zr: Blȳnas; Blūs-iškės Dorf Ut: Blūsis, Blusys; Bōbil-iškės Dorf Skd: Bōbilas; Bradat-iškės Dorf Trak: *Bradatas, vgl. Bradaitis, vgl. Bradot; Bradėl-iškės Dorf V: Bradėlis; Brad-iškės Dorf V: *Bradas²⁹, vgl. Bradaitis; Eiš-iškės³⁰ Stadt Šlčn: *Eišys, vgl. Eisas, Eismantas; Erėl-iškės Dorf V: Erėlis; Gaidėl-iškės 2 Dörfer Zr: Gaidėlis; Gaid-iškės Dorf Mlt, Trak: Gaidys; Gaidžion-iškės Dorf Šr: *Gaidžionis, vgl. Gaidžiūnas; Gailūn-iškės Dorf V: Gailūnas; Gaiž-iškės Dorf Šl: Gaižius, Gaižys; Galin-iškės Dorf Zr: Galinis; Garnėl-iškės Dorf Mlt: Garnėlis; Garn-iškės Dorf V: Garnys; Garšv-iškės Dorf V: Garšva; Gečion-iškės Dorf Trak: Gečionis; Geis-iškės Dorf V: *Geisas, vgl. Gaisas, Geišas; Gerk-iškės Dorf Akm, Gėrk-iškės Dorf Al: Gėrkė, Gėrkis; Gėrv-iškės Dorf Šlčn: Gėrvė; Giedrãit-iškės Dorf Trak, V: Giedrãitis; Gyl-iškės Dorf Ut: Gylýs; Gin-iškės Dorf Al: Gìnas, Gìnius; Ginteik-iškės Dorf Kš: *Ginteika, vgl. Gintáuskas; Girait-iškės Dorf Prn: Girãitis; Gird-iškės Einöde V: *Girda, *Girdys, vgl. Girdvainis; Girm-iškės Dorf V: Gìrnis, Girmys, Gìrnius; Gyv-iškės Dorf Mrj: Gyvis; Gōd-iškės Dorf Šr: Godà; Grabaič-iškės Dorf Kš: Grabáuskas, Grabávičius; Grabūč-iškės Dorf Kš: *Grabūtis, *Grabūčius (vgl. dialektal grabóti „tasten, betasten, rauben, plündern“; grabōšius „Grobnagel“ u. a.); Graž-iškės Dorf Trak, Einöde Rk: Gražys; Gražūl-iškės Dorf V: Gražūlis; Grėbliauč-iškės Dorf Kš: Grėbliauskas; Greičiūn-iškės Dorf Klp: Greičiūnas; Grežien-iškės Dorf Kš: *Grežienis < *Griezienis, vgl. Griežė; Grūd-iškės Dorf Šr: *Grūdė, vgl. Gudė; Grúod-iškės Einöde Zr: Grúodis, Gruodys; Gudén-iškės Dorf und Einöde Ut: Gudėnas; Gudin-iškės Dorf Al: Gūdinas, Gudýnas; Gudōn-iškės 2 Dörfer und Einöden V: Gudōnas, Gudōnius; Gūd-iškės Dorf Zr, Gud-iškės Dorf Šlčn: Gūdas Familienname oder Ethnonym. 28 Im LPŽ wird dieser Familienname mit polnischen Personennamen in Verbindung gebracht (siehe LPŽ I 198); zur baltischen Herkunft dieses Personennamens aus Bar-kintas vgl. Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, 229. 29 Der Personenname kann auch anderer Herkunft sein, d. h. mit den polnischen Personennamen Brada, Broda u. Ä. zusammenhängen (vgl. LPŽ II 296). 30 Siehe auch Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 69–70. 169 gùdas; Gùg-iškės Dorf Zr: Gugà, Gùgas; Gumb-iškės Dorf Šlčn, Vrn: Gùmbis; Išor-iškės Dorf V: Išora, Išoras; Jauneik-iškės Dorf Šl: Jauneikà; Jezavit-iškės Einöde Šlčn: Jezavitas; Jovaraūč-iškės Dorf Ign: Jovaraūskas; Jōvar-iškės Dorf Trak: Jōvaras; Jūndel-iškės 2 Dörfer Prn: *Jundelis, vgl. Jūndalas; Jūndil-iškės Dorf und Einöde Šlčn: Jūndila; Jund-iškės Dorf Šlčn: Jundà; Juoc-iškės Dorf Al: Juõčas, Juõčys; Jūod-iškės Dorf Kš, Mlt, Ut, V, Einöde Mlt, Ut, Zr: Jūodis, Jūoda; Juodak-iškės Dorf Zr: Juodakỹs; Kačėrg-iškės Dorf V: Kačėrgà; Kàdar-iškės Dorf Mlt, Einöde V: Kàdaras; Kair-iškės Dorf Kš: Kairỹs; Kaklin-iškės Dorf Trak: Kãklinas, vgl. Kakỹs; Kálbut-iškės Dorf Rk, Zr: *Kalbutis (vgl. dialektal kalbūtis „Star“, und falls < *Kulbut-iškės, dann vgl. Kùlbis, Kulbỹs); Kalend-iškės Dorf Zr: Kalénda, Kalendà; Kalùč-iškės Dorf Rk: *Kalutis, vgl. Kuõlis, Kuolỹs; Kalvėl-iškės Dorf Prn: Kalvėlis; Kálv-iškės Dorf V: Kálvis oder dialektal kálvis; Kamiñt-iškės Dorf Vrn: *Kamintas (< *Kamentas), vgl. Kamentãvičius, Kamantãvičius; Kamùnt-iškės 2 Dörfer Zr: *Kamuntas < *Kamantas, vgl. Kamantãvičius; Kanavõl-iškės Dorf Akm: Kanavõlas; Kaniùk-iškės Dorf V: *Kaniùkas, vgl. Kaniùchas; Kaniùt-iškės Dorf Kš: *Kaniutis, vgl. Kãnas, Kanys; Kãpč-iškės Dorf Kš, Kapč-iškės Dorf Trak: Kãpčius; Kapitōn-iškės Dorf Kš: *Kapitōnas, vgl. Kapitãnskis; Karč-iškės Dorf Ut: Kartỹs; Karėiv-iškės Dorf Trak, Einöde V: Karėiva, Kareivà; Kãrk-iškės Dorf Kn: Kãrka; Karklin-iškės Dorf Al, Prn: Kãrklinis; Karmōn-iškės Dorf Šlčn: Karmōnas; Kãrni-iškės Dorf Akm: Karmỹs; Karp-iškės Dorf Trak, Karp-iškės Vrn: Kárpis, Karpys; Karùž-iškės Dorf und Einöde V: Karužà; Karvėl-iškės 2 Dörfer Kš, V, Dorf Prn, 2 Einöden V, Karvel-iškės Dorf Zr: Karvėlis; Katil-iškės Dorf Jnš, Šl, Einöde V, Katil-iškės Dorf Trak: Katilius oder dialektal katilius „Kesselbauer, -reparateur oder -händler“; Katūt-iškės Dorf V: Katūtis; Kauš-iškės Einöde Brž: Kaušas; Kavōl-iškės Dorf V, Kavol-iškės 2 Dörfer Zr: Kavõlis oder dialektal slawisch kavõlis „Schmied“; Kazōk-iškės Dorf und Einöde Trak: Kazōkas; Kėder-iškės Dorf Al: Kederys; Kėk-iškės Dorf Šil: Kėkys; Kel̃pš-iškės Dorf Zr: Kelpšà, Kelpšius; Keragalv-iškės Dorf Rk: Keragalvis; Kerbed-iškės Dorf Šl: Kerbedỹs; Kęst-iškės Dorf V: Kęstỹs; Kęstūt-iškės Dorf Trak: Kęstūtis; Ketūrak-iškės Dorf Prn: Ketūrakis; Keval-iškės Einöde Zr: Kėvala, Kevalas; Kiaũl-iškės Dorf Trak: Kiaulỹs; Kiél-iškės Dorf Kš: Kiélė; Kietãv-iškės Dorf Trak: *Kietava, vgl. Kietãvičius; Kiet-iškės Dorf V: Kietis; Kikir-iškės Dorf Prn: *Kikiras (vgl. dialektal kikiras (unschimpfliches Schimpfwort); Kik-iškės Dorf Zr: Kìkas; Kirkil-iškės Dorf Ign: Kirkilà, Kirkìlis; Kirmėl-iškės Dorf Al, Kirmel-iškės Dorf Trak: Kirmėlė, Kìrmela; Kisiėl-iškės Dorf Prn, Einöde V: Kisiėlius; Kiškėl-iškės Dorf Prn: Kiškėlis; Kiž-iškės Dorf Mrj: Kìžas, Kìžys; Klėr-iškės Dorf Kš: *Klėrys, vgl. Klerỹs; Knìp-iškės Dorf Zr: Knìpas; Koval-iškės Dorf Ign: Kòvalis; Kozėlk-iškės Dorf Trak: *Kozelka, vgl. Kozėlė; Krák-iškės Dorf V, Krak-iškės Dorf Mlt: Krãkė, Krãkis; Kralik-iškės Dorf V: Krãlikas; Kriauč-iškės 2 Dörfer Kš: *Kriaučius, vgl. Kriaučiūnas oder dialektal slawisch kriaučius „Schneider“; Krūmėn-iškės Dorf Šr: *Krūmėnas, vgl. Krūminas; Krùn-iškės Dorf Šlčn: Krūnas; Kruopėl-iškės Dorf Zr: *Kruopelis, vgl. Kruõpas; Kùdar-iškės Dorf Al: Kùdaris; Kukil-iškės Dorf Šr: *Kukilius, vgl. Kukỹs, Kùkis; Kūk-iškės Dorf Zr, Kuk-iškės Einöde Šlčn: Kùkis, Kukỹs; Kùkt-iškės Städtchen Ut: Kuktà; Kukūt-iškės Dorf V: Kukūtis; Kulėl-iškės Dorf V: *Kulelis, vgl. Kùlis, Kulėvičius; Kulōk-iškės Dorf Trak: Kulōkas; Kùnav-iškės Dorf Trak: *Kūnavas, vgl. Kūnãvičius; Kūos-iškės Dorf Ut: Kūosa; Kureiš-iškės Dorf Ut: Kureišà; Kùrkl-iškės Dorf Trak, 170 Kurkl-iškės, Dorf Zr: Kurkšys; Kurkmon-iškės, Dorf Prn: *Kurmonas, vgl. Kurmonāvičius; Kūrn-iškės, Dorf Kš: *Kūr­nys, vgl. Kurnėvičius; Kurtin-iškės, Dorf Al: Kurtinys; Kū̄t-iškės, Einzelhof Al: Kūtas, Kutys; Kužėl-iškės, Dorf V: Kužėlis; Lāban-iškės, Dorf V: Lābanas; Lāt v-iškės, 2 Dörfer Ut, 2 Dörfer Zr: Lātvis, Latvys oder Ethnonym lātvis, latvys; Lavar-iškės, Dorf Trak: *Lavaris, vgl. Levaris; Lavōr-iškės, Dorf V: *Lavoris, vgl. Leveris, Léveris; Leit-iškės, Dörfer Kš, Trak: Léita, Leitis; Lengvén-iškės, Dorf Prn, Lengven-iškės, Dorf Zr: Lengvėnis; Liāuk-iškės, Dorf Trak: Liāukas; Liepin-iškės, Dorf Ut: Liepinis; Lik-iškės, Dorf Al: Likā, Likus; Lil-iškės, Dorf Jnš: Lilis, Lilius; Lindin-iškės, Dorf V: *Lindinis, vgl. Lindėnis; Lingen-iškės, Dorf Prn: *Lingenas, vgl. Lingis, Linge; Link-iškės, Dorf Švnc: Linka, Linkis; Lipk-iškės, Dorf Kp: Lipkā, Lipkus; Litvin-iškės, Dorf Kš: Litvinas oder slawisches Ethnonym litvinas „Litauer“; Liump-iškės, Dorf Ut: *Liumpis, vgl. Liumpičkas; Liž-iškės, Dorf V: Ližas; Lūt-iškės, Einzelhof V: Lūtas; Magut-iškės, Dorf Zr: *Magutis, vgl. Magūnas, Magys; Mandūt-iškės, Dorf V: *Mandūtis, vgl. Mandeikā, Mandeikis; Man-iškės, Dorf Mlt: Mānas, Mōnius; Maniūl-iškės, Dorf Zr: *Maniūlis, vgl. Maneikis, Mānas; Mankūn-iškės³¹, Dorf Šlčn: Mankūnas; Mānkuv-iškės³², Dorf Kš: Mānkus; Margėl-iškės, Einzelhof V: Margėlis; Margūt-iškės, Einzelhof V: *Margūtis, vgl. Márgis; Maskōl-iškės, Dorf Trak, 2 Dörfer V: Maskōlis oder dialektal maskōlis, maskōlius „Russe“; Mazūr-iškės, Dorf V: Mazūras, Mazūrā oder dialektales Ethnonym mazūras „Masure, Bewohner Masurens“; Mažėik-iškės, Dorf Ut: Mažėika, Mažėikis; Mažiulén-iškės, Dorf V: *Mažiulėnas, vgl. Mažiūlis; Medōl-iškės, Dorf Zr: *Medolis (vgl. dialektal medōlis „Medaille“); Medžiūn-iškės, Dorf V: Medžiūnas; Meič-iškės, Dorf Trak: Meitis (dialektal Meicys), vgl. Meičūtis, Meitūnas; Méir-iškės, Dorf Trak, Meir-iškės, Dorf Zr: Meira, Meirys; Meldeik-iškės, Dorf Ut: Meldeikis; Mentūr-iškės, Einzelhof V: *Menturis, vgl. Menturėvičius; Merg-iškės, Dorf Trak: *Mergius, vgl. Mergiūnas; Miēldaž-iškės, Dorf Prn: Miēldažis, Mieldažys; Miēl-iškės, Einzelhof Ut: Mielys, Miēlis; Miež-iškės, Dorf und Einzelhof Šlčn: Miežis, Miežys; Miglin-iškės, Dorf Trak: Miglinas; Mikn-iškės, Dörfer Šlčn, Trak: Miknā; Mileik-iškės, Dorf V: Mileikis, Mileikā; Milėt-iškės, Dorf Šlčn: *Miletas (<? *Miliotas), vgl. Milius (wenn < *Melet-iškės, dann vgl. Meletā); Milión-iškės, Dorf Vrn: *Milionis, vgl. Milius³³; Mil-iškės, Dorf Šl: Milius³⁴; Miliūn-iškės, Dorf Vrn: Miliūnas; Minč-iškės, Dorf V: *Minčius, vgl. Mincevičius; Miškin-iškės, Dorf Zr: Miškinis; Mōg-iškės, Dorf Prn: Mogā; Mōst-iškės, Dorf V: Mostys; Mozūr-iškės, Dörfer Prn, V, Mozūr-iškės, Dorf Zr: Mozūras oder Ethnonym mozūras „Bewohner Masurens“; Mumėl-iškės, Dorf Zr: *Mumelis (vgl. dialektal mūmas, mumėlis „Dummkopf“); Murmūl-iškės, Dorf Mrj, Murmul-iškės, Dorf Zr: Murmūlis; Nark-iškės, Dorf Zr: Narkus, Narkys u. a. (insgesamt 670). 31 Im Stamm kann auch ein Personenname slawischer Herkunft liegen – vgl. poln. Manko, Mańko u. Ä. (siehe LPŽ II 154–155). 32 Siehe Fußnote 31. 33 Siehe Fußnote 25. 34 Siehe Fußnote 25. 171 -iškis. Agėn-iškis, Dorf Brž: *Agenis (<*Eigenis), vgl. Eigỹs, Eigminas; Agurk-iškis, Dorf Rk: Agùrkis, Agùrkas; Aldōn-iškis, Dorf Rd: Aldōnas, Aldōnis; Audėn-iškis, Einzelhof An: Audėnis, Aukštāk-iškis, Dorf Pn: Aukštākis; Aūl-iškis, Dorf Kp: Aūlas35, Avin-iškis, Dorf Ut: Āvinas; Avižien-iškis, Dorf Ut: Avižienis; Babr-iškis, Dorf Šr: *Babras, vgl. Babrātis, Babrāuskas; Bacion-iškis, Einzelhof Zr: Baciōnis, Baciōnas; Bajōr-iškis, Dorf Šr: Bajōras oder dialektal, Berufsstandsbezeichnung bajōras; Bajoriūn-iškis, Einzelhof Pn: Bajoriūnas; Bakas-iškis, Dorf Zr: *Bakās (<*Bekasas), vgl. Bekasēnas; Baland-iškis, Dorf Rd: Balandis; Balčiūn-iškis, Dorf Ps, Balčiūn-iškis, Einzelhof Ps: Balčiūnas; Baldōn-iškis, Einzelhof Ps: *Baldonas, vgl. Baldis, Baldus; Baranaūt-iškis, Dorf Rk: Baranaūskas; Barč-iškis, Dorf Ukm: Barčius, Barčys; Barık-iškis, Dorf Rk: Bārkus36, Barkūn-iškis, Einzelhof und Dorf Al, K. Kdn *Barkūnas, vgl. Bārkus37; Baruoł-iškis, Dorf Pn: Baruōlis; Bāur-iškis, Dorf und Einzelhof Pn: Bāura, Bāuras; Benōs-iškis, Dorf Brž: *Benosis (vgl. dialektal benōsis „einer ohne Nase“); Bijūt-iškis, Dorf Mlt: *Bijutis, vgl. Bijeīkis; Biržin-iškis, Dorf Zr: Biržinys; Blūs-iškis, Einzelhof Šr: Blūsis, Blusys; Bōbr-iškis, Dorf Rk: *Bobras, vgl. Bobrāuskas, Bobravičius; Būdr-iškis, Dorf Rk: Būdris, Budarys; Bugēn-iškis, Dorf An: Bugēnis; Būk-iškis, Dorf Tl: Būkas; Bulvēn-iškis, Dorf Rk, Bulvēn-iškis, Einzelhof Brž: *Bulvenas, vgl. Būlvonas, Bulvanas; Būož-iškis, Dorf Brž: Būožis; Būrb-iškis, Dörfer An, Rd: Būrba; Butēn-iškis, Einzelhof Rk: Butēnas; Būtk-iškis, Dörfer An, Ukm: Būtkus; Ciplint-iškis, Dorf Brž: Ciplinskas; Cirkli-iškis, Dorf Švnč: *Cirklys, vgl. Cirklys; Ček-iškis, Dorf Ps: Čēkas; Čiob-iškis, Dorf Šr: *Čioba (vgl. dialektal čiōbyti „schälen, schlagen“, čiōba „Schnauze“); Čip-iškis, Dorf An: Čipas; Čýp-iškis, Dorf Brž: Čýpas; Čirp-iškis, Dorf Kp: Čirpys, Čirpus; Čiž-iškis, Dörfer Brž, Rk: Čižas; Dagil-iškis, Dorf Ps: Dagilis; Dag-iškis, Dorf Brž: Dāgis, Dagys; Dáin-iškis, Einzelhof Ukm: Dainys, Dainius; Darsiūn-iškis38, Dorf Kš: *Darsūnas; Degėl-iškis, Einzelhof An: *Degelis, vgl. Dēgis; Degūt-iškis, Dorf Zr: Degūtis; Didel-iškis, Dorf Rk: Didelis; Dil iāuk-iškis, Dorf Rk: *Diliauka, vgl. Familiennamen Dilys, Dilis; Dōbil-iškis, Dorf An: Dōbilas; Drag-iškis, Dorf Rk: Drāgas; Dūbr-iškis, Dörfer An, Brž: Dubrā, Dūbras; Dundūl-iškis, Dorf Zr: Dundūlis; Dvarn-iškis, Dorf Mlt: Dvarnis; Dvaron-iškis, Dorf Brž: Dvarōnas; Dvyl-iškis, Dorf V: Dvylỹs; Dzivōn-iškis, Dorf Kp: *Dzivonas (vgl. dialektal dzivonas „Gottesgabe, Königskerze“); Eimūl-iškis, Dorf Pn: Eimūlis; Gaidėl-iškis, Dorf Rd: Gaidēlis; Gaid-iškis, Dorf An: Gaidys; Gailiūt-iškis, Einzelhof An: *Gailiutis, vgl. Gāilius; Galin-iškis, Dorf Pn, Galin-iškis, Dorf Mlt: Galīnis; Galv-iškis, Einzelhof An: Galva; Garbūnel-iškis, Dorf Zr: *Garbūnēlis, vgl. Garbus, Garbunas; Garmul-iškis, Dorf Zr: *Garmulis, vgl. Gārmlus; Gataūk-iškis, Dorf Šr: Gataūkis; Gavēn-iškis, Dorf Brž: Gavēnas; Gegūn-iškis, Einzelhof Ut: *Gegūnas, vgl. Gegỹs, Gēgys; Geguž-iškis, Dörfer Rk, Zr: Gegūžis, Gegužas; Gen-iškis, Dorf Rk: Genys; Kreivak-iškis, Dorf Pkr: *Kreivakis (< *kreiva-akis „schieläugig“), oder 35Der Personenname kann auch auf den Namen Vasij christlich-slawischer Herkunft zurückgehen (vgl. LPŽ I 139). 36Zur Deutung der Herkunft dieses Personennamens siehe Fußnote 28. 37Siehe Fußnote 28. 38Nach Ansicht von A. Vanagas könnte die ältere Form des Ortsnamens gelautet haben *Dirsūniškis, abgeleitet vom Personennamen *Dirsūnas, – vgl. V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 44–47. 172 *Kreivokas (< balt. ž. kreivókas, -a „etwa schief“); Kriauč-iškis D. Brž: *Kriaučius, vgl. Kriaučėlis, Kriaučiūnas oder sl. kriaučius „Schneider“; Krūg-iškis D. Rk: *Krūgas (vgl. balt. ž. krūgas „kurzatmiger Mensch“); Kriveik-iškis D. Šr: *Kriveikis, vgl. Krīvas; Krūnk-iškis D. Ut: *Krunkas (vgl. balt. ž. krūnkas „Krähe“), vgl. Krunkāuskas, Krunkāitis; Kruòp-iškis Gs. Ut: Kruòpā, Kruòpis; Kubìl-iškis Gs. Rk: Kubìlius, Kubìlis; Kudòr-iškis Gs. An: *Kudoras, vgl. Kūdarìs; Kukar-iškis D. Zr: Kùkaras, Kùkors; Kùk-iškis D. An: Kùkas, Kùkis, Kùkys; Kùkt-iškis Gs. Mlt: Kùktà; Kum-pin-iškis Gs. An, D. Kp: Kumpìnis; Kunig-iškis D. Kp, Mlt: *Kunigas, vgl. Kunigėlis, Kunigáitis, balt. ž. kùnigas; Kuòd-iškis Gs. Brž: Kuòdis, Kuodÿs; Kuòk-iškis D. Kp: *Kuokas (vgl. balt. ž. kuòkas „Dummkopf, Tölpel,...“); Kuòl-iškis D. Mlt: Kuòlis, Kuolÿs; Kuprėl-iškis Städtchen Brž: Kuprėlis; Kùpr-iškis D. Ps: Kùpris, Kuprÿs; Kurkliēt-iškis D. Rk: Kurkliētis; Kušleik-iškis D. Kdn: Kušleikà; Kvietin-iškis D. Rk: *Kvietinis, vgl. Kvietìnskas; Kviet-iškis D. Mrj, Prn: *Kvietys, vgl. Kvietìnskas; Kvir-iškis D. Brž: Kvirà; Lab-iškis Gs. Rk: Labÿs; Latvèl-iškis D. Brž: Latvėlis oder Ethn. latvėlis (< lātvìs); Laužad-iškis 2 D. Brž, Laužad-iškis D. Rk: Laužadìs; Le-gen-iškis D. An: Legėnis; Leg-iškis D. Rk: Lėgas; Lėk-iškis D. Pn: Lėka, Lėkis; Lement-iškis D. Ut: *Lementas, vgl. Lementáuskas; Libar-iškis D. Pkr: *Libaras, vgl. Liberas, Liberis; Liber-iškis D. Pn: Liberas, Liberis; Ligin-iškis D. Ut: *Liginis, vgl. Ligiónis, Ligeikà u. a.; Lik-iškis D. Mlt: Lìkas; Lingāv-iškis 2 D. Klm, vgl. Lingáuskis, Lingÿs; Lipn-iškis D. Ps: Lipnÿs, Lìpnius; Liùl-iškis D. Mrj: Liùlÿs; Lumbēn-iškis Gs. Šl: *Lumbėnis, vgl. Lùmbė, Lumbis; Maldin-iškis Gs. Kp: *Maldinis (vgl. balt. ž. maldínis „zum Beten bestimmt“; „Schilf-, aus Schilf“), vgl. Máldis; Malėt-iškis Gs. Pn: *Maleta, vgl. Maletà, Meletà; Malon-iškis Gs. An: Malónis, Malónė; Margel-iškis Gs. Brž: Márgelis, Margėlis; Maskòl-iškis D. An: Maskōlius, Maskōlis oder Ethn. maskolis „Russe“; Maurìn-iškis D. Kp: *Maurinis (vgl. Máuras Fl. Kp); Mazgėl-iškis Gs. Kp: Mazgėlis; Mažeik-iškis D. Rk, Mažeik-iškis D. An, Rk: Mažeikis, Mažeikà; Mažiùl-iškis D. Rk: Mažiùlis; Mažūt-iškis D. Šr: Mažūtis; Mekšēn-iškis D. Rk: Mekšēnas; Medeik-iškis D. Zr: Medeikà, Medeikis; Medin-iškis Gs. Ut: Medinis; Meldeik-iškis D. Rk: Meldeika, Meldeikis; Meldūt-iškis D. Ut: Meldūtis; Miciulēn-iškis D. Ps: *Miciulėnas, vgl. Miciùlis; Mieleik-iškis D. Kp: Mieleikà; Migdòl-iškis D. An: *Migdolas (?) (vgl. balt. ž. migdòlas); Miliūk-iškis Gs. Rd: Miliùkas; Milūn-iškis D. An: Milūnas; Molin-iškis Gs. Ut: Molìnis; Món-iškis D. Ut: Monis, Mónius; Móty-iškis D. Mlt: *Motys, vgl. Motvila; Murž-iškis Gs. Ps: Mùrza, Muržà; Nabāg-iškis D. Rk: Nabāgas; Nārk-iškis D. An: Nārkus; Narūš-iškis D. Mlt: Narūšis; Narūt-iškis D. Pn, Narut-iškis Gs. Ut: Narūtis; Našlòn-iškis D. Ut: *Našlonas, vgl. Našlėnas; Nečion-iškis D. Ut: Nečiónis; Ožkin-iškis D. Brž: Ožkinis; Pabald-iškis D. Mlt: *Pabalda (vgl. balt. ž. pabálda, pabaldà „Nachtmensch“); Pamēn-iškis D. Rk: *Pamēnas (vgl. balt. ž. pamēnas „Gespenst“); Pasauš-iškis D. Rk: Pasaušis; Pavar-iškis Gs. Brž: Pāvaras, Pavaris; Pelēd-iškis D. Pn: Pelēda; Pelek-iškis D. An: Pelēkas; Pēmp-iškis Gs. Rk: Pēmpė; Perkūn-iškis D. Brž: Perkūnas; Pinčiūk-iškis D. Rd: *Pinčiūkas, vgl. Pìnčius; Plik-iškis Gs. Ps: Plikÿs, Plìkis; Pùk-iškis Gs. Pn: Pùkas, Pùkis; Pùkn-iškis D. Brž: Puknÿs, Pùknius; 173 Pumput-iškis Gs. Šr: Pumputis; Puodžiul-iškis Gs. Kp: Puodžiulis; Purón-iškis Gs. An: Purónas; Pùrp-iškis D. Rk: *Purpas (vgl. balt. ž. purpas „Lumpen, Fetzen“); Purvin-iškis 2 D. Ut: Purvinis; Pùsl-iškis D. Rk: Puslis; Pũt-iškis D. Brž: Pùta, Pùtys; Putr-iškis D. Pš: Putrà, Pùtris; Rād-iškis D. Kp, Rad-iškis D. An, Gs., D. Ukm: Rādis, Radỹs; Raūgal-iškis D. Kp: Raūgala, Raūgalas; Raūp-iškis D. Mlt: Raupas, Raupỹs; Repēn-iškis D. Zr: *Repenis (vgl. balt. ž. repénti „kriechen“); Ribōk-iškis D. An: Ribōkas; Rỹm-iškis Gs. Pkr, D. Rd: Rỹmas; Rimš-iškis Gs. Brž: Rimša, Rimšas; Rugen-iškis D. Ut: Rugenis; Rūgštel-iškis D. und Gs. Ut: *Rūgštelė oder *Rūgštelis, vgl. Rūkštelė, Rūkštelės u. a.; Rūk-iškis D. An, Kn: Rūkas; Rukš-iškis Gs. Kp: Rukšà, Rukšỹs; Ruop-iškis D. Rk: Ruopas; Rūpl-iškis Gs. Rd: Ruplis, Rupỹs; Sakāl-iškis Gs. Brž: Sākalas, Sakālis; Saldot-iškis Gs. Ut: *Saldotas (vgl. sl. saldōtas „Soldat“); Saldūt-iškis (< alt. Salgudiskis⁳⁹) m. Ut: *Salgudais (< balt. ž. salā „Dorf“ und Ethn. gūdas); Salin-iškis D. Mlt: Salinis; Sartēn-iškis D. An: *Sartenis, vgl. Sartys; Sedūn-iškis D. Mlt: *Sedūnas (vgl. balt. ž. sedūnas, sedūnas „einer, der viel sitzt“); Senōn-iškis D. An: *Senonis (vgl. balt. ž. senonis „Greis“) u. a. (insgesamt 340). -iškiai. Aitvar-iškiai D. Al: *Aitvaras, vgl. Aitvarelis; Alkūn-iškiai D. Mlt: Alkūnas; Alavīn-iškiai D. Rs: *Alavinis (vgl. balt. ž. alavinis, -ė „aus Zinn hergestellt“); Apeik-iškiai D. Jon: Apeikis; Atkōč-iškiai D. Kp: Atkōčius; Aukštuol-iškiai D. Brž: Aukštuōlis; Aviž-iškiai D. Rd: Avižà, Avižius; Bačk-iškiai D. Vlkv: Bačkỹs, Bāčkիս; Bagot-iškiai D. Kdn: *Bagotas (vgl. sl. bagótas, -a „reich“), vgl. Bagotaitis; Bajōr-iškiai D. Brž, Kdn, Kp, Lzd, Pn, Rk, Ut, 2 D. Jon: Bajōras; Bakaler-iškiai D. Zr: *Bakaleris (vgl. sl. bakaliórius „Lehrer“; bakalėrija „Grundschule“); Bakš-iškiai D. Vlkv: Bakšà, Bakšỹs⁴⁰; Balañd-iškiai D. Trg, Baland-iškiai D. Brž: Balañdis; Balč-iškiai D. Ps: Balčỹs, Balčius; Balčiūn-iškiai D. An, Balčiūn-iškiai D. Vlkv: Balčiūnas; Balnēl-iškiai D. Jrb: *Balnelis, vgl. Bālnis, Bālnįus; Balsēl-iškiai D. Šk: *Balselis, vgl. Balsỹs; Bals-iškiai D. Krtn: Bālsas, Bālsis, Balsỹs; Baltēn-iškiai D. An: Baltēnis; Barēiv-iškiai D. Jrb: *Bareiva, *Bareivis, vgl. Bareikà; Barkel-iškiai D. Mlt: *Barkelis, vgl. Barkus⁴¹; Barōn-iškiai D. Pn, Rd, Gs. Rd: Barōnas; Barsūn-iškiai D. Kn: *Barsūnas (vgl. balt. ž. barsūnas „Schnur zum Flicken von Bastschuhen“, ferner vgl. barsas „Dachs“); Barūt-iškiai D. Mlt: Barūtis; Baūbl-iškiai D. Ukm: Baūblis, Baublỹs; Baubōn-iškiai D. Mrj: Baubōnis; Bērn-iškiai D. Brž: Bernỹs, Bērnius; Berniūn-iškiai D. Kp: Berniūnas; Bevard-iškiai D. Mrj: *Bevardis (vgl. balt. ž. bevardis, -ė „ohne Namen“); Bìl-iškiai D. Klm: Bilà, Bilius; Biršton-iškiai D. Šlu: Birštonà, Birštonas; Bliūdž-iškiai D. Mrj: Bliūdžius; Bliūk-iškiai D. Šk: *Bliūkas (vgl. balt. ž. bliūkas „Dicker, Beleibter“), vgl. Bliūkis; Bliuv-iškiai D. Šk: Bliūvas; Brazdon-iškiai Gs. Mlt: *Brazdonas, vgl. Brazdỹs; Bried- 39 Žr. Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925, 435. 40 Diese Personennamen können auch nicht als Spitznamen entstanden sein, sondern aus slawischen Sprachen stammen – vgl. LPŽ I 163. 41 Zur Auffassung über die Herkunft dieses Personennamens siehe Fußnote 28. 174 -iškiai D. Mrj: Brėdis; Buv-iškiai D. Ps: Buvys, Būvė; Buld-iškiai D. Jon: *Buldė, *Buldis (vgl. b. ž. buldė „Kugel“); Butėn-iškiai D. Rd: Butėnis; Būt-iškiai D. Ukm, But-iškiai D. Ut: Butà, Būtė, Butys; Cigōn-iškiai D. Al, Jnš: *Cigonas oder ethn. cigonai, cigōnas „Zigeuner“; Cipk-iškiai D. Šll: Cipkà, Cipkus; Ciūn-iškiai D. Mlt: Ciūnis (? < Ciūnis < *Tjūnis), vgl. Tjūnas; Čebator-iškiai D. Ukm: Čebatorius; Čėč-iškiai D. Brž: Čėčys; Čyp-iškiai D. Kp: Čypas; Čiūr-iškiai D. Šk: Čiūra; Čivyl-iškiai E. Šr: Čivylis; Čiv-iškiai D. Ut: Čivas; Čiž-iškiai D. Ign, Ps, E. Mlt, Čiž-iškiai 2 D. Vlkv: Čižas; Dailid-iškiai D. Mlt: Dailidė; Darguž-iškiai D. Akm: Dargužis, Dargužys; Daubak-iškiai D. Šl: *Daubaka (?), vgl. Dubaka; Daug-iškiai D. Kp: Daugis; Dauk-n-iškiai 2 D. Pn, Dauk-n-iškiai D. Brž: Dauk­nys; Daun-iškiai D. Mlt: Daunys; Daus-iškiai D. Pkr: Dausa; Daūs-iškiai D. Šl, Daus-iškiai E. Pkr (? < *Daus-iškiai): Dausa; Deivōn-iškiai D. Vlkv, Deivon-iškiai D. Mrj: *Deivonis, vgl. Devonis (< *Dievonis, vgl. b. ž. dievonis „Gottes Sohn“); Deveik-iškiai D. Kdn: Deveikis; Didžiul-iškiai D. und E. An: Didžiulis; Dijok-iškiai D. Jon: Dijōkas; Dil-iškiai D. Rk: Dilis, Dilys; Dird-iškiai 2 D. Rs: Dirda; Diržel-iškiai D. Rd: *Dirželis, vgl. Diržys, Diržis; Dyvil-iškiai D. Lzd: *Dyvilis (vgl. sl. dývyti „sich wundern“); Drabuž-iškiai D. Jon: Drabužis; Drazd-iškiai E. Šr: Drazdas; Druc-iškiai D. Ps: *Drūcas, vgl. Druceikà; Dūbl-iškiai D. Kp: *Dūblys (b. ž. dūblýs, dūblis „jemand mit großem Bauch“), vgl. Dublýs; Dūd-iškiai D. Brž, Ps, Rk, Dūd-iškiai D. Šr: Dūdà; Dūdōr-iškiai E. Brž: Dūdōrius; Dùlk-iškiai D. Klm, Pkr: Dùlka, Dùlkė; Dumš-iškiai D. Rs: Dùmša, Dumšas; Dund-iškiai D. Rk: Dùnda; Duob-iškiai D. Šk: Duoba; Duon-iškiai D. Vlkv: Duonis; Džiug-iškiai D. Brž: Džiugà, Džiūgas; Eglin-iškiai 3 D. Vlkv: Eglinis, Eglinas; Eižel-iškiai D. Ut: *Eiželis, vgl. Eižinas; Éln-iškiai D. Kp: *Elnìas, vgl. Elniónis; Gabš-iškiai D. Jrb: Gabšys; Gaidėl-iškiai D. Kn, Gaidel-iškiai D. Jnš: Gaidėlis; Gailion-iškiai D. Ps: *Gailionis, vgl. Gailius, Gailiūnas; Gail-iškiai D. Skd, Tl, E. Šl, Gail-iškiai D. Mlt: Gailis, Gailius; Gaiž-iškiai D. Kp: Gaižius, Gaižys; Garn-iškiai D. Jon: Garnys, Garnius; Gavén-iškiai D. Rd: Gavėnas; Gėd-iškiai D. Rk: Gedys; Gedžiūn-iškiai D. Ps: Gedžiūnas; Gen-iškiai D. Brž: Genys, Gėnis; Giedrait-iškiai E. Ukm: Giedraitis; Gyl-iškiai 2 D. Šk: Gylis; Girsteik-iškiai D. Rk: *Girsteikis, *Girsteika, vgl. Girstautas; Gyv-iškiai D. Mrj: Gyvis; Gob-iškiai D. Vlkv: Gobas, Gobė, Gobys; Godūn-iškiai D. Mrj: *Godūnas (vgl. b. ž. godūnas „eine bestimmte Pilzart“), vgl. Godà; Gōštel-iškiai D. Šl: *Gōštelis (< *Gōštalas < Gōštau­tas); Gram-iškiai D. Mlt: Grāmas⁴² (vgl. sl. grāmas „Ungetüm, Maulaufreißer; Klumpen“); Graž-iškiai D. Brž, Kp, Mrj, Rd, 2 D. Šk, Städtchen Vlkv: Gražys; Greition-iškiai D. Akm: *Greitonis (< b. ž. greitas und Avd. Jōnas), vgl. Greiturigis; Kaun-iškiai⁴³ D. Mrj, Vlkv: Kaūnas; Kaūpin-iškiai E. An: Kaupinis; Kaūp-iškiai D. Šk, Vlkv: Kaupas; Kavol-iškiai E. Švnč: Kavōlis, Kavōlius; Kazl-iškiai D. Kn, 42Die Avd. können auch anderer Herkunft sein — < dt. Grams, Gramms, poln. Gram (siehe LPŽ I 700). 43 Der Ortsname kann auch auf b. ž. kauniškis „Einwohner von Kaunas und seiner Umgebung“ zurückgehen. 175 Mlt, Šr, Ukm, 3 D. Mrj: Kazlà, Kãzlas; Kazók-iškiai D. Mlt: Kazòkas; Keb-iškiai D. Jrb: Kėbas; Kėbl-iškiai D. Prn: Kėblis, Keblỹs; Keliuot-iškiai D. Pkr, Ps: Keliuotis; Kelpš-iškiai E. Šr: Kelpšys, Kelpšius; Kernãg-iškiai E. An: Kernãgis; Kerš-iškiai D. Šk: Kéršis, Keršỹs; Keršul-iškiai D. Kp: Keršùlis; Kiãul-iškiai D. Brž: Kiaulỹs; Kidòl-iškiai D. Mrj: Kidòlius; Kiel-iškiai E. Brž: Kiélė; Kíer-iškiai E. Mlt: Kíeras; Kild-iškiai D. Ukm: Kìlda, Kildà; Kỹl-iškiai D. Brž: Kýlas; Kìlp-iškiai D. Rk: Kilpỹs; Kindzel-iškiai D. Ukm: *Kindzelis, vgl. Kindziùlis (vgl. b. ž. kindzas „Skilandis“); Kirkil-iškiai D. An: Kirkilà, Kirkìlis; Kirkl-iškiai E. Zr: Kìrklis, Kirklỹs; Kirvėl-iškiai D. Ukm: Kirvėlė, Kirvėlis; Kisiel-iškiai D. Jon: Kisiėlis, Kisiėlius; Kiūk-iškiai D. Trg: Kiūkis, Kiukỹs; Klaiš-iškiai D. Tl: Klaišà, Klaišỹs; Klebòn-iškiai D. Rd: Klebònas oder b. ž. klebònas; Kléiv-iškiai D. Rd: Kléiva; Klov-iškiai D. Zr: Klóva; Knybur-iškiai E. Zr: Knỹburas, Knỹburis; Knit-iškiai D. An, Ukm: Knìtas; Kojėl-iškiai D. Brž, Mlt: Kojėlis, Kojėlė; Kopūst-iškiai D. Mlt: Kopūstas; Koval-iškiai D. Kn: Kòvalis; Kraken-iškiai D. Šlu: *Krakenis, vgl. Krãkė, Krakỹs; Krapil-iškiai D. Šr: *Krapilius (vgl. sl. krãpyti „besprenkeln“); Kreiven-iškiai 2 D. Kp: *Kreivenis, vgl. Kreivenis, Kreivỹs; Kriaunait-iškiai E. Šr: Kriaunáitis; Kriauš-iškiai D. Ps: Kriaušas, Kriaušius; Krivit-iškiai D. Mlt: Krìvičius; Krūpel-iškiai D. Ukm: Krūpelis; Kubil-iškiai D. An: Kubìlis, Kubìlius; Kūkar-iškiai E. Pkr, Kūkor-iškiai D., E. Kdn, Kukor-iškiai D. Krtn: Kūkaras, Kūkoris; Kukt-iškiai D. Mrj: Kuktà, Kuktỹs; Kukul-iškiai D. Klp, E. Zr: Kukùlis; Kūl-iškiai D. Klp, Šll: Kulỹs, Kūlis; Kūln-iškiai D. Ukm: Kulnỹs, Kūlnius; Kūlš-iškiai D. Jon: Kūlšė, Kūlšis, Kūlšys; Kulvert-iškiai D. Jrb: *Kulvertas (vgl. b. ž. kūlvertas, kūlvertiukas „Hase“); Kunig-iškiai D. An, Jon, Klm, Pn, Prn, Rd, Rk, Rs, Šll, Šr, Trg, Ukm, Vlkv: *Kunigas, vgl. Kunigáitis, Kunigėlis oder b. ž. kūnigas; Kuõd-iškiai D. Kn, E. Rk: Kuõdis; Kūos-iškiai D. Pkr: Kūosa; Kūpč-iškiai D. Vlkv: Kūpčius; Kuprėl-iškiai D. Vlkv: Kuprėlis; Kūpr-iškiai D. Klm, Mlt, E. Šr: Kuprỹs; Kurklin-it-iškiai D. Ukm, vgl. Kurklinskas; Kūrm-iškiai D. Rk, Vlkv: Kūrmìs; Kurš-iškiai D. Mlt: Kuršis, Kuršỹs; Kūt-iškiai D. Pn, Kut-iškiai D. Rd: Kūtas, Kutỹs; Kviēt-iškiai D. Šk: *Kvietys (vgl. b. ž. kvietỹs), vgl. Kvietinskas; Labaiš-iškiai E. Mlt: Labá iša; Labot-iškiai D. Mlt: *Labotas (vgl. b. ž. labótas „hornlos, ohne Hörner“), vgl. Labóta-kis; Labuš-iškiai D. Vlkv: *Labùšis, vgl. Labušaitis; Laib-iškiai D. Ukm, Láib-iškiai⁴⁴ E. Kp: *Laibys, vgl. Laibakójis u. a. (insgesamt 728). -ka. Aškin-ka D. Zr: Aškinis; Baldin-ka D. Kdn: *Baldinis, vgl. Baldis, Baldžius; Bernadin-ka E. An: bernadinas „Bernhardiner“; Bernardin-ka D. Kš: bernardinas „Mönch des Franziskanerordens“; Kisieł-ka D. Ign: Kisiełius; Raščin-ka D. Zr: *Raščina (vgl. sl. raštyna „vergorener Brotteig“), ferner vgl. Raščinskas, Rastinis, Rastina; Rusin-ka D. Mrj: Rūsinas; Tatár-ka D. Kš: Tatara; Ukrain-ka E. Mlt: ethn. ukrainas „Ukrainer“; Vėjėl-ka D. Šr: Vėjėlis, Vėjėlis. -uvka. Bugeluv-kà E. Trak: Bugėlis; 44 Der Ortsname kann auch mit dem hebräischstämmigen Avd. Láiba. in Verbindung gebracht werden. 176 -uškė. Baŕk-uškė Dorf Ign: Baŕkus⁴⁵, Leĩp-uškė Dorf Ign: Leĩpus; Siŕg-uškė Dorf Lzd: Siŕgas, vgl. Sirgūnas; Suŕg-uškė Dorf Mlt: Suŕga, vgl. Suŕgela; Šėšk-uškė Dorf Švnč: Šėškas, Šėškus. -(i)uškės. Baŕk-uškės Dorf Šlčn: Baŕkus⁴⁶; Gil-ùškės Ort Zr: Gìlius, Giļys; Kãtk-uškės Dorf Šlčn, Zr: Kãtkus; Meil-uškės Dorf Trak: Meĩlus; Mieleik-uškės Dorf Rk: *Mieleikis, vgl. Mielaitkà; Naŕk-uškės Ort Šlčn: Naŕkus; Pìk-uškės Dorf Al: Pìkas, Pìkis⁴⁷, vgl. Pikūnas; Purn-uškės Dorf V: *Purnys (vgl. lit. Adj. purnùs, -ì „aufgedunsen“); Rag-uškės Dorf Ut: Rãgas; Vaidž-uškės Dorf Ign: *Vaidžius, vgl. Vaidžiūnas, Vaidas; Velìk-uškės Dorf Zr: Velìką, Velỹkis. -uškis. Baŕk-uškis Dorf Ukm: Baŕkus⁴⁸; Bìk-uškis Dorf Ut: Bìkas. -(i)uškiai. Baŕk-uškiai Dorf An, Baŕk-uškiai Dorf Mlt: Baŕkus⁴⁹; Bil-uškiai Dorf Jon: Bìlius, Bìlys; Daŕk-uškiai Dorf Šr: *Darkus, *Darkys, vgl. Darkìntis; Kapč-uškiai Dorf An: Kãpčius; Laip-uškiai Dorf Pkr: *Laipus, vgl. Leĩpus; Meil-uškiai Dorf An: Meĩlus; Naŕk-uškiai Dorf Mlt: Naŕkus; Riñk-uškiai Dorf Brž: Riñkus; Suŕg-uškiai Dorf Mlt: Suŕga. -uškos. Aug-uškos Dorf An: Áugis, Áugus; Liaùm-uškos Dorf Ut: *Liaùma, vgl. Liaumickas, Laumė; Mìlk-uškos Ort Švnč: Mìlkus, vgl. Mìlkintas. -utas. Vain-ùtas Weiler Šlu: Vainỹs, Vainius. -uva. Rėk-uva Dorf Šl: Rėkus; Šed-uvà Stadt und Ort Rd: Šėdys, Šedis⁵⁰; Verėd-uva Dorf Rs: *Verėdis, *Veredis, ferner vgl. Vereda. Unter den angeführten suffigierten Oikonymen, Ableitungen aus Personennamen und Personenbezeichnungen, überwiegen die aus appellativischen (Spitznamen-)Anthroponymen gebildeten. Für Oikonyme wurden 26 Suffixe verwendet (-(i)anka, -auka, -aunė, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -iena, -ija, -inė, -ynė, -inės, -ynės, -inis, -iniai, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -(i)uškės, -uškis, -(i)uškiai, -uškos, -utas, -uva), von denen 7 slawischen Ursprungs sind (-(i)anka, -auka, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -ka). Von den slawischen Suffixen sind jedoch wohl nur -ava, -avas produktiver (etwa 40 Ableitungen); mit den anderen hier genannten Suffixen slawischen Ursprungs wurden vergleichsweise wenige suffigierte Oikonyme gebildet. 3. Ableitungen von christlichen Personennamen Zu dieser Gruppe von Ableitungen zählen suffixale Oikonyme, deren Lexeme aus christlichen Personennamen unterschiedlicher Herkunft (hebräischer, griechischer, lateinischer und slawischer) gebildet sind – 45 Zur Auffassung über die Herkunft dieses Personennamens siehe Fußnote 28. 46 Siehe Fußnote 28. 47 Der Personenname Pìkas, Pìkis kann auch germanischen Ursprungs sein – siehe LPŽ II 451. 48 Siehe Fußnote 28. 49 Siehe Fußnote 28. 50 Siehe Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 227–229. 177 …mennamen. Dies sind in der litauischen Sprache adaptierte christliche Vornamen, ihre Kurzformen und andere Varianten sowie daraus gebildete suffigierte und nicht suffigierte Familiennamen. Bei der Angabe der Oikonyme wird nicht bestimmt, ob sie aus einem Vornamen oder einem Familiennamen gebildet sind, da dies in vielen Fällen praktisch unmöglich ist. Denn es kann sein, dass ein christlicher Vorname gegenwärtig auch als Familienname fungiert, obwohl der Personenname zum Zeitpunkt der Entstehung des Oikonyms möglicherweise einen anderen Status hatte. -anka. Oliš-ánka bei Ukm, vgl. Olišáuskas, Òlis. -(i)auka51. Adom-áuka bei Žr.: Adõmas; Aleksiej-áuka im Dorf Zr.: Aleksiejus; Andriej-áuka im Dorf Ign: Andrijùs; Alin-áuka bei Ut: Alinà; Ausiej-áuka bei Žr.: Ausiejus; Barbar-áuka bei Ut: Barbara dial. (< Barbarõ); Čepel-áuka bei Žr.: Čepėlė, Čepėlis; Danil-áuka im Dorf Rk: Danilà; Jakim-áuka bei Jon: Jakìmas; Jan-áuka im Dorf Al, Mlt, Prn, Vlk, Vrn: Jãnas, Janỹs; Jasen-iáuka 2 im Dorf Lzd: Jasenas, vgl. Jasėnas; Karl-áuka im Dorf Kš: Kãrlas; Kiril-áuka bei Žr.: Kirìlas; Makar-áuka im Dorf Zr: Mãkaras; Marin-áuka im Dorf Jon: Marìnas, Marinà; Mikal-áuka im Dorf Mrj: Mìkalas; Mitr-áuka im Dorf Zr: Mìtras; Nazar-áuka bei Zr: Nazãras; Paul-áuka bei Zr: Paũlius; Sam-áuka im Dorf Trak, Zr: Sãmas; Sofijan-áuka bei Brž: *Sofijana (< Sòfija); Taros-áuka im Dorf Ign: Tarosà, Tarõsas; Zofij-áuka im Dorf Jon: Zòfija. -(i)ava. Adom-avà im Dorf Pn, Zr: Adõmas; Albert-avà im Dorf Jon: Álbertas; Aleksandr-avà im Dorf Al, An, Brž, Pn, Rs, Šk, Šr, Trak, Ukm, Vrn, bei Mlt, Šr: Aleksándras; Alin-avà im Dorf Pn: Alinà; Aliz-avà im Vorort Kp: *Alizas, vgl. Alýzas; Andriej-avà bei Pn, Andrij-avà im Dorf Šl (< *Andriej-ava): Andrijùs; Andrijan-avà bei Trak: *Andrijanas, vgl. Andrijõnas; Andrik-avà im Dorf Rk: Ándrikis; Antan-avà im Dorf An, Jrb, Kdn, Klm, Kn, Mlt, Mžk, Pn, Rd, Rs, bei An, Kdn, Mlt, Rd, Rk, Švnč, Zr: Antãnas; Antaš-avà im Vorort Kp: *Antãšas, vgl. Antošáuskas, slaw. Kurzform Antóš; Antuš-avà im Dorf Kdn, Ukm: Antùšas; Antanin-avà im Dorf Mlt, Šr: Antaninà; Anupr-avà im Dorf Kš: Anùpras; August-avà im Dorf Pn: Augùstas; Augustin-avà im Dorf Rk: Augustìnas; Benedikt-avà bei An, Ukm: Benedìktas; Bogdal-avà im Dorf Rk: *Bogdelis; Boleslov-avà im Dorf, Bolesl-avà im Dorf Kš, Šr (< *Boleslav-ava): Bolèslovas; Braniš-avà bei Mlt: *Branišas, vgl. Brõnišas; Bronisl-avà im Dorf An (< *Bronislav-ava): Bronìslovas; Čeplin-avà bei Kdn: *Čep-linas, vgl. Čėplinskas; Damaz-avà im Dorf Trak: Damãzas; Danil-avà im Dorf Kdn, V: Danilà; Darat-avà bei Kdn: Daratà; Domeik-avà im Dorf Kn: Domeikà; Elen-avà im Dorf Klm: Elenà; Emelin-avà im Dorf Mlt: *Emelinas, vgl. Amilinãvičius; Emil-iavà im Dorf Šk: Emìlius; Eliz-avà im Dorf Šk: Elizà; Felicin-avà im Dorf Šl: *Felìcinas (< Felicijõnas); Ferdant-avà im Dorf Mlt (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Ferdinant-avà im Dorf An (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Gabriel-avà bei Kp: Gabriẽlius; Gabril-iavà im Dorf Kš: *Gabrilius, vgl. Gabriẽlius; Gust-avà im Dorf Šk: Gùstas; Ignac-avà bei Prn: Ignãcas; Ivan-avà im Dorf und bei Šr: Ivãnas; Jadvyg-avà im Dorf Jon, Klm, bei Zr: Jadvyga; Jak-avà im Dorf Kš: Jãkas, Jakỹs; Jan-avà im Dorf Rk: Jãnas, Janỹs; Janc-avà bei Zr: Jancỹs, Jančiùs; Januš-avà im Dorf An, Kdn: Jãnušas, Janušìs, Janušỹs; Jokūb-avà 2 im Dorf An: Jokūbas; Jon-avà im Ort Jon, im Dorf 51 Siehe Fußnote 14. 178 Brž, Rk, Švnč, Zr: Jōnas, Jōnis; Julijan-avà im Dorf Prn, Trak, Zr: *Julijanas, vgl. Julijōnas; Juljan-avà im Dorf Brž, Jon: *Juljanas, vgl. Julijōnas; Juozap-avà im Dorf Al, An, Kn, Kp, Mlt, Rk, Šl, Šr, Zr, bei An, Kp, Prn, Šr, Ukm, Ut: Juōzapas; Jurgen-avà im Dorf Zr: Jurgenas; Justin-avà im Dorf Kdn, Pn, Rs, bei An: Justinas, Jùstinas; Kamil-iavà im Dorf Prn: Kamilis; Kastantin-avà bei Zr: Kastantinas; Kazimier-avà 3 im Dorf Mlt, 2 im Dorf Prn, bei Kn, Ukm: Kazimieras; Konstantin-avà im Dorf Jon: Konstantinas; Ksever-avà im Dorf Rk, bei Zr: Kseveras; Leck-avà im Vorort Mžk: Leckus; Leon-avà im Dorf Rs: Leōnas; Leopold-avà bei Rk: Leopōldas; Lesk-avà im Dorf Prn: Leskas; Licin-avà im Dorf Klm (< *Liucin-ava): Liucinà; Liudvin-avà im Dorf Jrb, Pn, Rk, bei Zr: Liudvinà; Madlin-avà im Dorf Jon: *Madlina, vgl. Madlýna, Madlena (< Magdalena); Malgažat-avà im Dorf An: Malgažata (slaw.); Malvin-avà im Dorf Kp: Malvinà; Marijan-avà⁵² bei An: *Marijanas; Marijon-ava bei Pn: Marijōnas; Marin-avà im Dorf An: Marīnas, Marinà; Martin-avà im Dorf Kn, Vrn, bei Rk: Már tinas; Mikal-avà im Dorf Brž, Prn, Rs, Trak: Mikalas; Mikalin-avà bei Rk: Mikalinà; Mock-avà im Dorf Mrj: Mockà, Mōckus; Morkūn-avà im Dorf Trak: Morkūnas; Paulin-avà im Dorf An, Jon, Prn: Páulinas, Paulinas; Ramald-avà bei Brž (< *Romuald-ava); Romuld-avà im Dorf An (< *Romuald-ava): Romuáldas; Raman-avà im Dorf An, Rs, Trak: Ramanas; Samal-iavà im Dorf Kš: Samālis, Samālius; Selver-avà im Dorf Kn: Silvèras; Silvan-avà im Dorf Al: Silvanas; Stan-iavà im Dorf Al, Trak: Stanỹs; Stanisl-avà im Dorf An, Kn (< *Stanislav-ava): Stanìslavas; Stepon-avà im Dorf An, Brž, Jrb, Kdn, bei Kp, Ut: Stēponas; Stepan-avà im Dorf Jon, Rk, Šr: Stēpanas; Ston-iavà im Dorf Kš: Stonỹs; Šimel-iavà bei Kn: Šimēlis; Tadar-avà 2 im Dorf Kš: Tãdaras; Tadauš-avà im Dorf Jrb: Tadaušas; Tamaš-avà im Dorf Al, Trak, Tamaš-iavà im Dorf Trak: *Tamašius, Tamašas; Valeik-avà im Dorf Ign: Valeikà; Valentin-avà bei Mlt: Valentinas; Viktor-avà im Dorf Šk: Viktoras; Vincent-avà im Dorf Kdn, Prn: Vincentà, Vincentas; Vladisl-avà im Dorf Trak, Zr (< *Vladislav-avà): Vladislavas; Zigmant-avà im Dorf An: Zigmantas. -avas. Adak-āvas 2 im Dorf Trg: *Adakas, vgl. Adakáuskas; Adam-āvas im Dorf und bei Švnč: Adamas; Adom-āvas im Dorf Šll: Adōmas; Aleksandr-āvas im Dorf Mrj, Pln, V, VIkv, bei Švnč, V: Aleksándras; Andriej-āvas bei Švnč: Andriējus; Andrik-āvas im Dorf Ign: Āndrikis; Antan-āvas im Dorf Ign, Mrj, Tl, V, bei Šlčn: Antānas; August-āvas im Dorf Pkr, bei Švnč: Augūstas; Barbor-āvas im Dorf Šll, Tl: Barborà; Benedikt-āvas im Dorf Ign: Benedìktas; Braz-āvas im Dorf Mrj: Brazỹs, Brāzius; Bronislav-āvas bei Švnč: Bronislavas; Dominink-āvas bei Švnč: Dominìnikas; Edvard-āvas im Dorf Ign: Édvardas; Endriej-āvas im Ort Klp: Endriējus; Endrik-āvas im Dorf Šll: Ēndrikas; Felicijan-āvas bei Švnč, Felicijan-āvas im Dorf Lzd: *Felicijanas, *Filicijanas (< Felicijōnas); Feliks-āvas im Dorf Tl: Fēliksas; Grick-āvas im Dorf Lzd: *Gricka, vgl. Grickevīčius; Gubert-āvas im Dorf Šlčn: Gūbertas; Jacent-āvas im Dorf Mrj: *Jacentas (< Jacintas); Jan-āvas im Dorf Ign, Lzd: Jānas, Janỹs; Juozap-āvas im Dorf Lzd, Prn, Tl, VIkv, bei Ign, Švnč: Juōzapas; Kastantin-āvas bei Švnč: Kastantinas; Konstantin-āvas bei Ign, Švnč: Konstantinas; Kazimier-āvas im Dorf 52 Oikonyme mit der Wurzel marijon- (marijan-) können mit dem Appellativ b. ž. marijōnas, marijōnai „Bruderschaft im Namen Marias, die Brüder dieser Bruderschaft“ in Verbindung gebracht werden. 179 Al, Ign, Ut, V, Vrn, Zr, vgl. Šlčn: Kazimieras; Leonard-āvas Dorf Lzd, Pn: Leonárdas; Leon-āvas Dorf Jrb, Kn: Leōnas, Lēonas; Liucin-āvas Dorf Mrj: Liucinà; Liudvik-āvas Dorf Tl: Liùdvīkas; Liudvin-āvas⁵³ Stadt und Dorf Mrj, vgl. Ign, Šlčn: Liudvinà; Makar-āvas Dorf Ign: Makāras; Malvin-āvas Dorf Ign: Malvinà; Marijan-āvas Dorf Ign, Vlkv: *Marijanas, vgl. Marijōnas; Marijon-āvas Dorf und vgl. Ign: Marijōnas; Mikal-āvas Dorf Al, Ign, Zr, 2 Dörfer Švnč: Mìkalas; Mikalaj-āvas Dorf Mrj: *Mikalajus dial. (< Mikalòjus), vgl. Mikalajūnas; Nastaz-āvas Dorf Ign: Nastāzas; Norvert-āvas Dorf Mrj (< *Norbert-āvas): Nōrbertas; Paulin-āvas vgl. Ign, Švnč: Paulìnas, Paulìnā; Petr-āvas Dorf V: Pėtras; Raman-āvas Dorf Lzd, vgl. Švnč: Ramanas; Ren-āvas Dorf Mžk: Renys; Romald-āvas vgl. Šlčn (< *Romuald-avas): Romuáldas; Sabin-āvas Dorf Lzd: Sābinas, Sabinà; Samsan-āvas Dorf Zr (< *Samson-āvas): Samsōnas; Siman-āvas vgl. Švnč: Sìmanas; Stanislav-āvas 2 Dörfer Švnč: Stanislavas; Timak-āvas Dorf Vrn: *Timakas, vgl. Cimakàuskas; Vasil-āvas Dorf Vlkv: Vasìlius; Vincent-āvas Dorf Kp, Pln, Švnč: Vincentas; Stanislov-āvas Dorf Ign: Stanislovas; Zigmant-āvas Dorf Mrj: Zigmantas. -čizna. Abramau-čiznā Dorf und vgl. Mlt: Abramàuskas; Adamau-čiznā Dorf Ukm: Adamàuskas; Bartkelevi-čiznā Dorf Ukm: Bartkelevìčius; Dama-čiznā Dorf Mlt (< *Damaz-čiznā oder *Damaš-čiznā): Damàzas, Dāmāšas; Maselš-čiznā vgl. Švnč: Masélskas; Matau-čiznā Dorf Rk (< *Matauš-čiznā): Mataušas; Miliau-čiznā Dorf Ukm: Miliàuskas⁵⁴; Petrau-čiznā Dorf Zr: Petràuskas; Petkau-čiznā Dorf Kš: Petkàuskas; Stakau-čiznā vgl. Šr: Stakàuskas; Tumen-čiznā Dorf Mlt: Tùmenas. -enka. Paul-énka Dorf Lzd, Vrn: Paùlius. -yčia. Karal-yčia Dorf Ign: Karãlius⁵⁵. -ija. Aleksandr-ijà Dorf Kp, Skd, Šl: Aleksándras; Zobiel-ijà Dorf Šll: Zobielà, Zobièlis. -ina. Elzbiet-inà vgl. Lzd: Elzbietà; Ignal-inà Stadt Ign, vgl. Kš, Dorf Trak, Zr: *Ignalis, vgl. Ignaliùkas; Jan-inà vgl. Zr: Jānas, Janỹs; Jūz-ina Dorf Švnč: Jùzas, Jùzė; Karal-inà Dorf Šlčn: Karãlius⁵⁶; Karol-inà vgl. Rd: Kārolis; Kastul-inà Dorf Ut: *Kastùlis (< Kòstas); Marcel-inà Dorf Mlt: Marcèlius, Marcèlė; Mikal-inà Dorf Lzd: Mìkalas; Petrav-inà Dorf Al: *Petravas, vgl. Petròvas; Savar-inà Dorf Akm (?< *Sever-ina): Sevėras; Tadar-inà 2 Dörfer Švnč: Tãdaras; Tùmel-inà 2 Dörfer Ign: Tumėlis; Vital-inà Dorf Švnč: Vitális. -inas. Oliės-inas Dorf Šr: Oliėsius; Viktar-inas Dorf Lzd: Vìktaras. -ynas. Anul-ýnas Dorf Rs, Tl, vgl. An: Anùlis; Uršul-ýnas Dorf Šll: Uršùlis, Uršùlė. -ynai. Petroš-ýnai Dorf Ps: Petròšius. 53 Siehe auch V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 139–140. 54 In diesem Fall könnte der Familiennamenstamm mil- auch aus einer Kurzform eines alten zweistämmigen Personennamens stammen, vgl. Mìl-butas, Mìl-gaudas, Mìl-gedas (LVKŽ 271–272). 55 In einigen Fällen könnte der Personenname nicht vom christlichen Vornamen Kārolis, sondern vom gemeinlitauischen Wort karãlius stammen (siehe LPŽ I 919–920; Z i n k e v i č i u s Z. Lietuvių antroponimika, 150). 56 Siehe Fußnote 55. 180 -inė. Aleksandr-inė Dorf Jon: Aleksándras; Elžbiet-inė Dorf V, Siedlung Šlčn: Elžbieta; Izabel-inė Dorf Ign, V: Izabėlė; Juozap-inė 2 Dörfer V, Siedlungen Ign, Švnč, V: Juózapas; Jus-inė Siedlung V: Jùsius, Jusys; Kalikst-inė Siedlung V: Kalikstas; Karal-inė Dorf Rd: Karalius57; Maižies-inė Siedlung V: Maižiėšius; Mikal-inė Dörfer Ign, Prn, V, Siedlungen Klm, Mrj: Mìkalas; Mikalausk-inė Siedlung Kp: Mikaláuskas; Mykol-inė Dorf und Siedlung V: Mýkolas; Milaš-inė Dorf V: Milašius; Pečiul-inė Siedlung V: Pečiulis; Petrov-inė Dorf Krtn: *Petravas, vgl. Petròvas; Ramon-inė Dorf Ps: Ramónas; Sab-inė Dorf Šk: Sābas; Savar-inė Dorf Kš (?< *Sever-inė): Sevėras; Sav-inė Siedlung Šk: Sāvas; Stas-inė Dorf Kdn: Stasys; Stašk-inė Dorf Švnč: Staškus, Staškà; Tekl-inė Dorf Rk: Tėklė; Timinsk-inė Dorf Šl: Timinskas; Val-inė Dorf Rd: Valys, Valius; Viktar-inė Dörfer Ign, Šlčn: Viktaras; Viktor-inė Dörfer Rd, Vlkv, Siedlung Pn: Vìktoras; Zigmant-inė Siedlung Šl: Zigmantas; Zabel-inė Dorf Kp: Zabela, Zabėlė. -ynė. Ablož-ynė k. Rd: *Abložys, plg. Abloževičius; Adom-ynė k. Kp: Adòmas; Andriukait-ynė k. Kn: Andriukáitis; Antan-ynė k. An: Antānas, Austak-ynė k. Prn: *Austakas (< Eustāchijus); Gustait-ynė k. Prn: Gustāitis; Jonel-ynė vs. Pn: Jonėlis; Jask-ynė vs. Rd: Jaska, Jaskys; Klim-ynė k. Jon: Klimas; Lauč-ynė k. Kdn: Laučius; Liūd-ynė k. Pn: *Liūdas, plg. Liūdas; Marus-ynė k. Pn: *Marusia, *Marusis, plg. Maruševičius; Petr-ynė k. Jon: Pētras; Petrausk-ynė k. Pn: Petráuskas; Samuol-ynė k. Šk: Samuólis; Silvestr-ynė vs. Kn: Silvēstras; Venclov-ynė k. Tl: Vēnclovas; Vosyl-ynė k. Mrj: Vosýlius; Zabel-ynė k. An: Zabela, Zabielà. -inés. Jōn-inės Siedlung V, Jon-inės Dorf V: Jōnas; Stak-inės Dorf V: Stākas, Stakys. -inis. Marčiuk-inis Dorf Mrj: *Marčiukas, vgl. Marčius, Marčiukáitis. -iškė. Adomait-iškė Dorf Jrb: Adomáitis; Adōm-iškė Dorf Švnč: Adōmas; Adōš-iškė Dorf und Siedlung Klm: *Adōšius, vgl. Adosiūnas; Aleks-iškė Dorf Trak: Āleksas, Alēksis; Aleksiej-iškė Dorf Lzd: Aleksiejus; Alijōš-iškė 2 Dörfer Klm: Alijōšius; Alin-iškė Dorf Trak: Alinà; Andriej-iškė Siedlung Švnč: Andrējus; Āndr-iškė Dorf Ign: Āndrius; Andrīun-iškė Siedlung Šk: Andriūnas; Antān-iškė Dorf Švnč, Antan-iškė Dorf Ign: Antānas; Astik-iškė Siedlung Švnč: Āstikas; Audiej-iškė Dorf Mrj: Audējus; Bagdōn-iškė Dorf Šl, Siedlung Rs: Bagdōnas; Baltr-iškė Dorf Kn: Baltras, Baltrus; Baltráit-iškė Dorf Jrb: Baltráitis; Baltrōm-iškė Dorf Jon: *Baltromas, vgl. Baltromáitis; Bartaš-iškė Dorf Šll: Bartašius; Bartk-iškė Dörfer Rs, Šll, Zr: Bartkus; Bernōt-iškė Dorf Trg: Bernōtas, Bernōtas; Blažiēj-iškė Dorf Ign: Blažiējus; Bogdōn-iškė Dorf Zr: *Bogdonas, vgl. Bagdōnas; Cipar-iškė Dorf Šll: Ciparis; Čepėl-iškė Dörfer Ign, Rk: Čepėlis; Čepuk-iškė Dorf Zr: Čepūkas; Čepūl-iškė Dorf Ign: Čepūlis; Dik-iškė Dorf Ign: Dikas; Dzid-iškė Dorf Šl: Dzīdas; Dovyd-iškė Dorf Šk: Dōvydas; Elžbiet-iškė Dorf Klm: Elžbieta; Flerijōn-iškė Dorf Klm: Flerijōnas; Gāšpar-iškė Dorf Ign: Gāšparas; Grigal-iškė Dorf Ign: Grigālius; Jākšt-iškė Dorf Ign: Jākštas; Jakūt-iškė Dorf Šl: Jakūtis; Janciāuš-iškė Siedlung Klm: Janciāuskas; Janīk-iškė Dörfer Ign, Klm, Rs: Janīkus; Jankūn-iškė Dorf Švnč: Jankūnas; Januš-iškė Dorf Ukm, Januš-iškė Dorf Ign: Janušis; Januīt-iškė Siedlung Švnč: Januītis; Jās-iškė Dorf Klm: Jāsis; Jōkūb- 57Siehe Fußnote 55. 181 -iškė Dorf Šlu: Jokūbas; Jonėl-iškė Dorf Ign, Siedlung Švnč: Jonėlis; Jonk-iškė Dorf Lzd: Jonka, Jonīkus; Juozūn-iškė Dorf Vlk: Juozūnas; Jurgėl-iškė Dorf Ign, Jurgel-iškė Dorf Švnč: Jurgėlis; Juráit-iškė Dorf Kn: Juráitis; Jurėl-iškė Dorf Ign: Jurėlis, Jurėlė; Jūrk-iškė Dorf Ign: Jūrka; Justin-iškė Siedlung Švnč: Justīnas; Juc-iškė Dorf Tl: Jucys, Jūcas; Kandrot-iškė Dorf Ign: Kaņdrotas, Kandrotas; Karāl-iškė Siedlung Švnč, Karal-iškė Dorf Mrj: Karāliūs58; Kāspar-iškė Dörfer Klm, Pln: Kāsparas; Kāzal-iškė Siedlung Klm: Kazala, Kazela; Kazimier-iškė Dörfer Ign, Švnč: Kazimieras; Kāz-iškė Dorf Trg: Kazys; Klement-iškė Dorf Zr: Klėmen-tas; Klēm-iškė Dorf Klp: Klēmas; Krikštān-iškė Dorf Rs: Krikštānas; Kūzm-iškė Dorf Ign, Kuzm-iškė Dörfer Ign, Trak: Kuzmà; Kuzmit-iškė Dorf Ign: Kuzmickas; vgl. Kuzmà; Kvēdar-iškė Dorf Klm: Kvēdaras; Lābrenc-iškė Siedlung Klp: Lābrencas; Las-iškė Dorf Švnč: Lasys; Lauč-iškė Dörfer Rs, Šil, Tl: Laučius; Laurinčiūk-iškė Dorf Ign: Laurinčiūkas; Laur-iškė Dorf Klm: Lauras; Leōn-iškė Dörfer Trg, Siedlung Ign: Leōnas; Lūk-iškė Siedlung Švnč: Lūkas; Lukōš-iškė Dorf Ign: Lukōšius; Mačiūt-iškė Siedlung Ign: Mačiutà, Mačiūtis; Makār-iškė Dorf Lzd: Makāras; Marijōn-iškė Siedlung Zr: Marijōnas oder appellativisch marijōnas, marijōnai „Mönche des Namens Maria“; Mārkin-iškė Dorf Ign: *Markinis, vgl. Markonis, Markus; Markūn-iškė Dorf Klm: Markūnas; Martyn-iškė Siedlung Švnč: Martynas; Māt-iškė Dorf Trak: Mātas; Matjōš-iškė Dorf Šk: *Matjōšius (< Matijōšius); Miciūn-iškė Siedlung Švnč: Miciūnas; Mikail-iškė Dorf Lzd: Mikāila, Mikāilas; Mikāl-iškė Dorf Lzd: Mikālas; Mykōl-iškė Dorf Ign: Mykōlas; Miliauč-iškė Dorf Ign: Miliauskas59; Motiej-iškė Dorf Ign: Motiejus; Ōpen-iškė 2 Dörfer Jrb: *Ōpenas, vgl. Opanāvičius; Paltin-iškė Dorf Trg: *Paltinas, vgl. Paltīnas; Paš-iškė Dorf Ign: Pašys; Pečiul-iškė Dorf Pln: Pečiūlis; Petkūn-iškė Dörfer Rs, Šk: Petkūnas; Petral-iškė Dorf Klm: Petralis; Petron-iškė Dorf Ign: Petrōnis; Petroš-iškė Dorf Švnč: Petrošius; Piliuk-iškė Dorf Šk: Piliūkas; Pōc-iškė Dörfer Šl, Švnč: Pocys, Pōcius; Pošiūn-iškė Dorf Švnč: Pošiūnas; Pōšk-iškė Dorf Rs: Pōškus; Povil-iškė Dorf Ign: Pōvilas; Ramōn-iškė Dörfer Akm, Ukm, Siedlung Klm: Ramōnas; Rōk-iškė Dorf Krtn: Rōkas; Sabutōn-iškė Dorf Zr: *Sabutonis, vgl. Sabūtis; Samāl-iškė Dorf Klp: Samālis, Samāliūs; Sarapin-iškė Dorf und Siedlung Klm: Sarapīnas; Savit-iškė Dorf Klm: Sāvitīs; Serapin-iškė Dorf Ign: Serapinas; Silvestr-iškė 2 Siedlungen Ign: Silvēstras; Siman-iškė Dörfer Ign, Lzd, Švnč: Simanas; Sim-iškė Dorf Ign: Simas; Simon-iškė Dorf Šl: Simonas; Simūt-iškė Dorf Tl: Simūtis; Stan-iškė Dorf Tl: Stanýs; Stakn-iškė Dorf Šk: Staknys; Staņk-iškė Dorf Klm: Staņkus; Stepūrk-iškė Dorf Švnč: *Stepurka, vgl. Stepura; Stōn-iškė Dorf Trak: Stonys; Stepōn-iškė Dorf Šl, Siedlung Švnč: Stepōnas; Stēpk-iškė Dorf Mrj: *Stepka, vgl. Stepkovičius; Svirk-iškė Dorf Švnč: Svirka; Šimkāuč-iškė Dorf Kš: Šimkāuskas; Tamūl-iškė Dorf Šk: Tamūlis; Taras-iškė Dorf Ign: Tarāsas; Teodōr-iškė Siedlung Švnč: Teodōras; Timīnč-iškė 2 Dörfer Mrj: *Timīnčius, vgl. Timīnskis; Tumēn-iškė Dorf Ign: Tumēnas; Tūm-iškė Dorf Zr: Tūmas; Urbōn-iškė Dorf Skd: Urbōnas; Vaickūn-iškė Dorf Lzd: Vaickūnas; Vaič-iškė Siedlung Vrn: Vaičius, Vaičys; Vaičiūk-iškė 2 Dörfer Šlnč: Vaičiūkas; Valēnt-iškė Dorf Zr: Valēntas; Valait-iškė Dorf 58Siehe Fußnote 55. 59Siehe Fußnote 54. 182 Mrj: Valaitis; das Dorf Valik-iškė in Klm: *Valikas, vgl. Valikōnis; das Dorf Valiuk-iškė in Šl: Valiūkas; der Weiler Valul-iškė in Šl: Valiūlis; das Dorf Vasiul-iškė in Ign: Vasiulis; das Dorf Venčk-iškė in Pln: Venčkus, Venckys; das Dorf Venclov-iškė in Ign: Venclovas; das Dorf Viktor-iškė in Ign: Viktoras; das Dorf Vilim-iškė in Krtn: Vilimas; das Dorf Vinc-iškė in Ign: Vincas, Vinčius, Vinca; die Dörfer Vitk-iškė in Mrj und Rs: Vitkus; die Dörfer Vosyl-iškė in Ign und Lzd, der Weiler Vosyl-iškė in Ign: Vosylius; das Dorf Vōs-iškė in Šk: Vosys; das Dorf Zakark-iškė in Trg: Zakārka; das Dorf Žygmant-iškė in Šk: Žygmantas. -iškes. Das Dorf Abrōm-iškes in Trak: Abrōmas; die Dörfer Adōm-iškes in Akm, Mrj, Šlčn und Trak: Adōmas; das Dorf Aleksāndar-iškes in Trak: Aleksāndaras; das Dorf Alekstejān-iškes in Kš: Alekstejūnas; das Dorf Alen-iškes in Mlt: Alenà; das Dorf Alēs-iškes in Trak: Alēsà; das Dorf Alijōš-iškes in Trg: Alijōšius; das Dorf Alīn-iškes in V: Alinà; der Weiler Álpon-iškes in V: *Alponis, *Alponas, vgl. Álpas, Álpas (< Ál̄fonsas); der Weiler Añdr-iškes in Šlčn: Añdrius; der Weiler Andrēl-iškes in V: *Andrelis (< Añdrius); das Dorf Andriōn-iškes in V: *Andrionis, vgl. Andrijōnas, Andriūnas; das Dorf Antān-iškes in Trak, der Weiler in V, das Dorf Antan-iškes in Šlčn, Zr, der Weiler in Zr: Antānas; das Dorf Antuž-iškes in Zr: Antužis; die zwei Dörfer Anupr-iškes in Trak: Anūpras; das Dorf Apōn-iškes in Kš: Áponas; das Dorf Ascčiuk-iškes in Šlčn: *Ascčiukas, vgl. Aštikas; das Dorf Ausen-iškes in Zr: *Ausēnas, vgl. Ausēnas; das Dorf Ausiēn-iškes in Trak: *Ausienas, vgl. Ausēnas; der Weiler Ausiūt-iškes in Trak: *Ausiūtis, vgl. Ausiējus, Ausiūkas; die Dörfer Bagdōn-iškes in Prn und V, der Weiler in V, das Dorf Bagdon-iškes in Zr: Bagdōnas; die zwei Dörfer Bálcer-iškes in Kš, das Dorf in Trak: Bálceris; das Dorf Baltr-iškes in Zr: Báltrus; das Dorf Baltrēl-iškes in Mrj: Baltrēlis; das Dorf Banión-iškes in Prn: Baniónis; das Dorf Ban-iškes in Kš: Banys; das Dorf Bankauč-iškes in Kš: Bankáuskas; das Dorf Barbōr-iškes in Trak: Barborà; der Weiler Bartaš-iškes in Zr: Bartāšius; das Dorf Bartēš-iškes in Kp: Bartēšius; der Weiler Baumil-iškes in Šlčn: Baūmilas, Baumilà; das Dorf Benedikt-iškes in V: Benedīktas; die Dörfer Bernōt-iškes in Al und Ut, das Dorf Bernot-iškes in Zr: Bernōtas; das Dorf Boguš-iškes in Al: Bogušis; die Dörfer und Weiler Cicil-iškes in Zr: Cicíla; das Dorf Čepel-iškes in Zr: Čepēlis; das Dorf Čēpk-iškes in V: *Čepka, vgl. Čepkēvičius, Čepkáuskas; das Dorf Damoš-iškes in Mlt: Damošius; die zwei Dörfer Danil-iškes in Trak, das Dorf in V: Danilà; das Dorf Daučiul-iškes in Trak: *Daučiulis, vgl. Daučys, Daučiūnas; das Dorf Daučiūn-iškes in Švñč: Daučiūnas; der Weiler Dimitrēl-iškes in Rk: *Dimitrelis, vgl. Dimitras; das Dorf Dimitr-iškes in Zr: Dimitras; der Weiler Domāž-iškes in Pn: *Domažas, vgl. Domažas, Domažečkas; der Weiler Emil-iškes in Šlčn: Emīlius, Emīle; die zwei Dörfer Fabijōn-iškes in V: Fabijōnas; das Dorf Gaspar-iškes in Zr: Gāsparas; das Dorf Gauril-iškes in V: Gaurilà; das Dorf Grigaliūn-iškes in Mrj: Grigaliūnas; die Stadt Grig-iškes in Trak: Grìgas; das Dorf Grišōn-iškes in Vrn: Grišōnas; der Weiler Isok-iškes in Zr: Isōkas; die Dörfer Ivōn-iškes in Prn, Trak, V und Zr: Ivōnas; das Dorf Jac-iškes in Zr: Jācas, Jacys; das Dorf Jacčiūn-iškes in Ut: Jacčiūnas; das Dorf und der Weiler Jad wyg-iškes in V: Jadvy gà; das Dorf Jakštēl-iškes in Tl: *Jakštelis, vgl. Jākštas; das Dorf Jakšt-iškes in Zr: Jākštas; der Weiler Jańk-iškes in V: Jánka, Jańkus; das Dorf Jankūn-iškes in V: Jankūnas; das Dorf Janùl-iškes in V: Janùlis; die Dörfer Januš-iškes in Kp und Mlt: Janušis, Janušys; die Dörfer Jarmāl-iškes in Prn und V, zwei Dörfer in Trak: Jarmalà; das Dorf Jaroslav-iškes in Trak: *Jaroslav as, vgl. Jāras; das Dorf Jas-iškes in Ut: Jasys, Jāsius; das Dorf Jaskon-iškes in Zr: Jaskōnis; das Dorf Jatkūn-iškes in Zr: Jatkūnas; die Dörfer Jokūb-iškes in Šlčn, Trak und V: Jokūbas; die Dörfer Joneik-iškes in Mlt und Zr, der Weiler in V: Jonēika, Joneikis; die Dörfer Jonēl-iškes in Rk und Ut: Jonēlis; das Dorf Jonil-iškes in Kš: *Jonila, vgl. Jony lą; die Dörfer Jōn-iškes in Šlčn und V: Jōnas; das Dorf Jūkn-iškes in Trak: Jūknà; der Weiler Jūn-iškes in Mrj: Jūnas; das Dorf Juōzap-iškes in Trak: Juōzapas; die Dörfer Jūrg-iškes in Kš und Vrn, der Weiler in Zr: Jūrgis; der Weiler Juras-iškes in Zr: *Jur asis, vgl. Jūrāsas; das Dorf Jurk-iškes in. 183 Zr, der Weiler Jūrk-iškės in V: Jūrka, Jūrkus; das Dorf Jūrš-iškės in Šlčn, die Dörfer Jurš-iškės in Kš und Mlt: Juršė, Juršys; das Dorf Jusėn-iškės in Švnč: *Jusėnas, vgl. Jūsis, Jusys; die Weiler Jūstin-iškės in V und Justin-iškės in V: Jūstinas, Justinas; das Dorf Kajetōn-iškės in V: Kajetōnas; der Weiler Kalīkst-iškės in V: Kalīkstas; die Dörfer Karāl-iškės in Mlt und Trak: Karālius⁶⁰; das Dorf Karl-iškės in Al: Kārlas; das Dorf Kārol-iškės in V: Kārolis; die Dörfer Kasčiūk-iškės in Kš und Trak: Kasčiūkas; das Dorf Kāsm-iškės in V: *Kasma, vgl. Kasmāuskas; die zwei Dörfer Kāspār-iškės in Kš, das Dorf Kaspar-iškės in Al: Kāspāras; das Dorf Kaziūl-iškės in Šlčn: Kaziūlis; das Dorf Klauš-iškės in Al: Klauša, Klausà, Klausas; das Dorf Klimant-iškės in Zr: Klimantas; das Dorf Klimōn-iškės in V: Klimōnis; das Dorf Krikščōn-iškės in V: *Krikščionis, vgl. Krikščionātis; das Dorf Krišč-iškės in V: Kristis, Kriščius; das Dorf Krištāp-iškės in Prn: Krištāpas; das Dorf Kuprijōn-iškės in V (< *Kuprijon-iškės): Kuprijōnas; das Dorf Kūzm-iškės in V: Kuzmà; das Dorf Kvėdar-iškės in Prn: Kvėdaras; das Dorf Lasūn-iškės in V: *Lasūnas, vgl. Lasys, Lasis; die Dörfer Lauryn-iškės in Šr und V: Laurynas; das Dorf Lavōn-iškės in Zr (< *Levon-iškės): Levōnas; das Dorf Leōn-iškės in V, zwei Weiler in V, das Dorf Leōn-iškės in Al: Leōnas, Leōnas; das Dorf Levān-iškės in Šr: Lėvanas; das Dorf Liaur-iškės in Kš: Liaura; das Dorf Lieš-iškės in Mlt: *Liešis, vgl. Liešinskas, Liešis; der Weiler Liūdvīn-iškės in Šlčn: Liudvinà, *Liudvinas; der Weiler Lōzor-iškės in V: Lōzorius; das Dorf Maciūn-iškės in Mlt: Maciūnas; die zwei Dörfer Mack-iškės in Šlčn: Māckus; das Dorf Mackūn-iškės in Trak: Mackūnas; die Dörfer Mačiūl-iškės in Mrj, Trak und V: Mačiūlis; die Dörfer Marcink-iškės in Šlčn, der Weiler in V: Marcinkus; das Dorf Marciūn-iškės in Zr: Marciūnas; das Dorf Marijōn-iškės in V: Marijōnas (vgl. b. ž. marijōnas, marijōnai „Mönche des Marienordens“); das Dorf Marin-iškės in V: Marīnas, Marinà; das Dorf Mark-iškės in V: Mārkus; die Dörfer Markūt-iškės in Krtn und Trak: Markutis; das Dorf Martēn-iškės in Zr: Martēnas; das Dorf Martin-iškės in Kš: Mār tina; zwei Dörfer und der Weiler Martyn-iškės in Zr: Martynas; das Dorf Masāl-iškės in Vrn: Masālis; das Dorf Masėl-iškės in V: Masėlis; der Weiler Māt-iškės in Zr: Mātas; das Dorf Matūk-iškės in Zr: Matuika; das Dorf Matūk-iškės in Trak: Matūkas; das Dorf Matūl-iškės in Zr: Matūlis; das Dorf Mauš-iškės in Trak: *Mausa, vgl. Mōzė, Mauzà; das Dorf Melen-iškės in Švnč: Melēnis; der Weiler Mikāil-iškės in Kš, das Dorf in Trak: Mikāila, Mikāilas usw. (insgesamt 263). -iškis. Das Dorf Abrōm-iškis in An und Ut: Abrōmas; das Dorf Adōm-iškis in Mlt, Ukm, Ut, der Weiler in Ps: Adōmas; der Weiler Adūk-iškis in Kp: Adūkas; die Stadt Adūt-iškis in Švnč: Adūtis; das Dorf Afanās-iškis in Zr: Afanāsijus; das Dorf Alēkn-iškis in Jon, der Weiler in Šr: Aleknà; das Dorf Aleksandr-iškis in Kdn, der Weiler in Zr: Aleksāndras; das Dorf Andreik-iškis in Ukm: Andreikus; die Stadt Andriōn-iškis in An, das Dorf in Mlt, der Weiler Andrion-iškis in Zr: *Andrionis, vgl. Andriūnas, Andrījōnas, Andrijōnis; die Dörfer Antan-iškis in An und Zr, die Weiler in Mlt und Ut: Antānas; das Dorf Anūpr-iškis in Zr: Anūpras; der Weiler Apūn-iškis in Rk: *Apūnas, vgl. Āponas; der Weiler Ārtur-iškis in V: Ārtūras; die Stadt und das Dorf Bagaslav-iškis in Šr: *Bagaslāvas, vgl. Bagaslāuskas; das Dorf Bagdōn-iškis in Rk, der Weiler Bagdon-iškis in Brž: Bagdōnas; das Dorf Balzier-iškis in Brž: *Balzieris, vgl. Bālzeris; das Dorf Barbōr-iškis in Ukm: Barborà; der Weiler Bartās-iškis in Brž: *Bartasius, vgl. Bartasēvičius; das Dorf Bartasiūn-iškis in Šr: Bartasiūnas; das Dorf Bartaš-iškis in Kp: Bartāšius; das Dorf Bartūl-iškis in An: Bartūlis; das Dorf Bazil-iškis in Rk: Bazilius; die Dörfer Bernōt-iškis in Kdn, Rk, Ukm und Ut: Bernōtas; der Weiler Brenč-iškis in Rk: Brenčis, Brenčys; der Weiler Bronislav-iškis in An: Bronislāvas; Cezār-iškės, das Dorf in 60Siehe Fußnote 55. 184 Mlt: Cezāras; Čepel-iškis Dorf Rk: Čepėlis; Čepėn-iškis Dorf Ukm: Čepėnas; Danil-iškis Dorf, Dorf Pn: Danilą; Domāž-iškis Dorf Pn: *Domāžas, vgl. Domažečkas, Domažas; Domin-iškis Dorf Brž: Dōminas; Elzbiet-iškis Dorf Prn: Elzbieta; Dovyd-iškis Dorf Pkr, Dorf Mlt: Dōvydas; Fabijōn-iškis Dorf Pn: Fabijōnas; Franc-iškis Dorf Brž: Frā(n)cas; Gabriel-iškis Dorf Mlt: Gabriēlius; Gabr-iškis Dorf Rk: Gabrys; Gaspar-iškis Dorf Ut: Gā(s)paras; Grig-iškis Dorf Rk: Grīgas; Grin-iškis Dorf Ut: Grinā, Grinius; Grink-iškis Kleinstadt Rd: Grinkas; Grišk-iškis Dorf Rk: Griškā; Gūst-iškis Dorf Pn: Gūstas; Indrūl-iškis Dorf Kp: Indrūlis; Ignōt-iškis Dorf An, Rk, Ut, Dorf Ut: Ignōtas; Ivan-iškis Dorf Brž: Ivānas; Ivōn-iškis Dorf Kp, Rk: Ivōnas; Jacin-iškis Dorf Pn: Jacinas; Jakim-iškis Dorf Ps: Jakimas; Jaks-iškis Dorf An: Jaksys; Jakut-iškis Dorf Ign, Rk: Jakutis; Jankav-iškis Dorf An, vgl. Jankāuskas, Jankāvičius; Janūl-iškis Dorf Švnč: Janūlis; Janūš-iškis Dorf Ukm: Janūša, Janūšis; Jarul-iškis Dorf Mlt: Jarūlis; Jas-iškis Dorf Kp: Jāsius; Jasiūl-iškis Dorf Ukm: Jasiūlis; Jaš-iškis Dorf An: Jašas, Jošys; Jokūbėl-iškis Dorf An: Jokūbėlis; Jokūb-iškis Dorf An, Jokūb-iškis Dorf Brž: Jokūbas; Jōn-iškis Kleinstadt Jnš, Kleinstadt Mlt, Dorf Ign, Pn, Rd, Rk, Zr, Dorf Rk, Šr, Zr: Jōnas, Jōnis; Jūd-iškis Dorf Brž: Jūdas; Jūl-iškis Dorf Ut: Jūlius; Jurel-iškis Dorf Zr: Jūrėlis, Jūrėlė; Jurgin-iškis Dorf Brž: Jurginis, Jurginas; Jūrg-iškis Dorf Kp, Dorf Mlt, Jurg-iškis 2 Dörfer An: Jūrgis; Jurkāš-iškis Dorf Ps: *Jurkašius, vgl. Jūrkus; Jūrk-iškis Dorf Mlt, Jūrk-iškis 2 Dörfer Rk: Jūrka, Jūrkus; Jūs-iškis Dorf An, Šr, Ukm: Jūsius, Jusys; Jūtk-iškis Dorf Pn: Jutkā; Karāl-iškis Dorf Mlt, Karal-iškis Dorf Ut: Karālius61; Kazimier-iškis Dorf Šlčn, Trak, V, Kazimier-iškis Dorf Zr: Kazimieras; Kazit-iškis Dorf Ign: *Kazitis (< Kazytis), vgl. Kazité̇nas; Klim-iškis Dorf An: Klimas; Klimōt-iškis Dorf Mlt: *Klimota, *Klimotas, vgl. Klimeta, Klimātovas; Kùzm-iškis Dorf Pn, Kuzm-iškis Dorf Zr, Dorf Ut: Kuzmā; Kùžm-iškis Dorf Ps: Kužmā; Lazar-iškis Dorf Rk: Lāzaras; Levān-iškis Dorf Pn, Ps, Šr: *Levānas, Lēvanas; Lūk-iškis Dorf Brž, Kš: Lūkas; Lukōš-iškis Dorf Švnč: Lukōšius; Mačión-iškis Dorf Rk: Mačiónis; Maksim-iškis Dorf An: Maksimas; Marcel-iškis Dorf Zr: Marcelius, Marcelė; Markel-iškis Dorf Šr: Markēlis, Márkelis; Martyn-iškis Dorf Mlt, Zr, Dorf Ut: Martynas; Masilión-iškis Dorf Kp: Masiliónis; Meliauš-iškis Dorf An: *Meliaušis, vgl. Meliāuskas; Mikáil-iškis Dorf Šr: Mikāila, Mikáilas; Mikāl-iškis Dorf Pn, Mikal-iškis Dorf Ign, Ps, Zr, Dorf Brž: Mikālas; Mikōl-iškis Dorf An, Pkr, Ps: Mikōlas; Mikūt-iškis Dorf Ukm: Mikūtis; Mirōn-iškis Dorf Zr: Mirōnas; Misiūk-iškis Dorf Kp: Misiūkas; Misiūn-iškis Dorf Rk: Misiūnas; Mōck-iškis Dorf Rd: Mōckus; Mōrk-iškis Dorf Ukm: Mōrkus; Morkūn-iškis Dorf Kp: Morkūnas; Opan-iškis Dorf Ukm: *Opanas, vgl. Opanāvičius; Paliūn-iškis Dorf Pn: Paliūnas; Pečiūl-iškis Dorf Mlt, Pečiul-iškis Dorf An: Pečiulis; Petkūn-iškis Dorf Ut: Petkūnas; Petrōn-iškis Dorf Ut: Petrōnis; Petrūk-iškis Dorf Kp: Petrūkas; Petrūn-iškis Dorf und Dorf Zr: Petrūnas; Pocėl-iškis Dorf Ps: *Pocėlis, vgl. Pōcius; Pociūn-iškis Dorf Šr: Pociūnas; Povil-iškis Dorf Mlt: Pōvilas; Rakal-iškis Dorf Rk: *Rokalis, vgl. Rakalškis; Ramōn-iškis Dorf Kp, Rk, Zr, Dorf Rk: Ramōnas; Razal-iškis Dorf Brž: Razaliā Dienstmagd (< Rozālija); Remeš-iškis Dorf Al: *Remešius, vgl. 61 Siehe Fußnote 55. 185 Remeška, Ramaša; Rõk-iškis Kleinstadt Rk, Rok-iškis Dorf Kn: Rõkas; Sarapin-iškis Dorf Uk m: Sarapiņas; Saveik-iškis Dorf Šr: Saveika, Saveikis; Savit-iškis Dorf und Dorf Pn: Sãvitis; Semen-iškis Dorf Mlt: Semenis; Serapin-iškis Dorf Rk: Serapinas; Sever-iškis Dorf Brž: Severas; Siman-iškis Dorf Brž, Rk: Simanas; Simon-iškis Dorf Ign: Šimonas; Simul-iškis Dorf Pn: *Simulis, vgl. Simulėvičius; Sink-iškis Dorf Rk: Sinka; Sipáil-iškis Dorf Rk: *Sipaila, vgl. Sipas, Sipaitis; Sõk-iškis Dorf Rs: Sõkas; Staniul-iškis Dorf Kp: Staniulis; Staškūn-iškis 2 Dörfer An, Dorf Šr, Ut: Staškūnas; Stepon-iškis Dorf Ps, Dorf Pn, Stepon-iškis Dorf Brž: Stėponas; Ston-iškis Dorf Rk: Stonys; Šimon-iškis Dorf Ps: Šimonis; Tamul-iškis Dorf Zr: Tamulis; Tõpel-iškis Dorf Šr: *Tõpelis (< Topilis); Urbōn-iškis Dorf Rk: Urbōnas; Vaitiek-iškis Dorf Uk m: Vaitiekus; Valait-iškis Dorf Rk: Valāitis; Valant-iškis Dorf Brž (< *Valēnt-iškis): Valēntas; Valāt-k-iškis Dorf Pn: Valatka; Valeik-iškis Dorf Kp: Valeikā, Valeikis; Valiūn-iškis Dorf Rk: Valiūnas; Vasyl-iškis Dorf An: Vasylius; Venclov-iškis Dorf Ut: Vėnclovas; Viktor-iškis Dorf Mlt: Viktoras; Vincent-iškis Dorf An: Vincentas; Vosyl-iškis Dorf Rs, Zr: Vosylius; Vosil-iškis Dorf Rs: Vosilius; Zabiel-iškis Dorf Kdn: Zabielā. -iškiai. Adomait-iškiai Dorf und Dorf Mlt: Adomaitis; Adōm-iškiai Dorf Šk, Šl, Šlu: Adōmas; Adōmk-iškiai Dorf Kn: Adōmkus; Alēkn-iškiai Dorf Lzd: Alekna; Aleksandar-iškiai Dorf Mlt: Aleksāndaras; Ambraz-iškiai Dorf Mlt: Ambrāzas; Anč-iškiai Dorf Brž: Ančius, Ančys; Andr-iškiai Dorf Vlkv: Andrius; Antan-iškiai Dorf Klm, Prn, Rs, Šk: Antānas; Antōn-iškiai Dorf Kn: Antōnas; Apank-iškiai Dorf Mlt: *Apankus, vgl. Aponkus; Aspar-iškiai Dorf Brž (< *Gaspar-iškiai): Gāsparas; Auril-iškiai Dorf Pn, Ps (< *Auryl-iškiai): Aurylā; Bagdōn-iškiai Dorf Kp, Pkr: Bagdōnas; Bagūž-iškiai Dorf Uk m: Bāgužas; Bāl-iškiai Dorf Kdn, Pkr, Bal-iškiai⁶² Dorf Ign, Šk: Balys; Baltrūš-iškiai Dorf Klm: Baltrūšis; Baltramiej-iškiai Dorf Trg: Baltramiejus; Barš-iškiai Dorf Klm: Baršys; Bartkūn-iškiai Dorf Kdn: Bartkūnas; Bazil-iškiai Dorf Vlkv: Bazilius; Bernōt-iškiai 2 Dörfer Uk m: Bernōtas; Boguš-iškiai Dorf Kdn, Rs: Bōgušas, Bogušis; Bōn-iškiai Dorf Kn: Bonys, Banys; Brāz-iškiai Dorf Trg: Brazys, Brāzius; Brāž-iškiai Dorf Akm, Braz-iškiai Dorf Kp: Bražys; Čepel-iškiai Dorf Prn: Čepelė, Čepėlis; Čepōn-iškiai Dorf Kdn, Dorf Rk: Čepōnis; Čepul-iškiai Dorf Zr: Čepulis; Daniēl-iškiai Dorf Mrj: Daniēlius; Danil-iškiai Dorf Ps: Danilā; Dan-iškiai Dorf Mlt: Dānas, Danỹs; Dauč-iškiai Dorf Šk: *Dau-cys, vgl. Daucỹs; Domin-iškiai Dorf Mrj: Dōminas; Dovyd-iškiai Dorf Kdn, Uk m: Dōvydas; Endriēt-iškiai Dorf Tl: *Endrietis, vgl. Endriēkus; Ēndr-iškiai Dorf Jnš, Šlu: Ēndrius, Endrys; Fedar-iškiai Dorf Švnč: Fēdaras; Gabriēl-iškiai Dorf Mrj: Gabriēlius; Gāspar-iškiai Dorf Ut, Gaspar-iškiai Dorf Švnč: Gāsparas; Grig-iškiai Dorf Šr: Grigas; Gūstain-iškiai Dorf Šk: Gūstainis; Ievōn-iškiai Dorf Šl: *Ievonis (< *Jievonis), vgl. Jievītis; Iren-iškiai Dorf Kn: Irēnius; Ivan-iškiai 2 Dörfer Kdn: Ivānas; Ivōn-iškiai Dorf Jrb, Ivon-iškiai Dorf Mlt: Ivōnas; Jāck-iškiai Dorf Kn: Jāckus; Jāk-iškiai Dorf Rk, Jak-iškiai Dorf Jnš, Vlkv, Zr: Jākas, Jakỹs; Jakav-iškiai Dorf Ign: *Jakavas, vgl. Jokavičkas, Jakavėckis; Jakūben-iškiai Dorf Mlt: Jakūbēnas; Jakūb-iškiai Dorf Vrn: Jakūbas; Jakūt- 62 Diese Ortsnamen können auch appellativischen Ursprungs sein – aus dem baltischen Wort balā. 186 -iškiai D. Ukм: Jakūtis; Janal-iškiai D. Pn (< *Janel-iškiai): Janėlis; Jan-iškiai D. Mlt: Jānas, Janys; Janūk-iškiai D. Šk: Jānukas; Jas-iškiai D. Brž, Šr: Jāsius; Jasiūl-iškiai D. Brž, Mlt: Jasiūlis; Jasiūn-iškiai D. Mlt: Jasiūnas; Jokym-iškiai D. Jrb: Jókymas; Jókėl-iškiai D. Šk: *Jokelis, vgl. Jākas, Jakys; Jogin-iškiai D. Šk: *Joginas, vgl. Jogys, Jogūtis; Jokš-iškiai D. Kp: Jokšys; Jokūb-iškiai D. Mrj, Rd, Jokūb-iškiai D. Brž: Jokūbas; Jonāit-iškiai D. Rd: Jonāitis; Jonėl-iškiai D. Rk: Jonėlis; Jōn-iškiai D. Šk, vgl. Kdn: Jōnas; Jun-iškiai D. Šk: Jūnas; Juozel-iškiai D. Brž: Juozėlis; Jurēn-iškiai D. Kp: Jurēnas; Jurgel-iškiai D. Kp, Šl, Jurgel-iškiai Jrb: Jurgėlis; Jurgen-iškiai D. Ps: Jurgenas; Jūgin-iškiai D. Kn: Jurgīnas, Jūrgīnis; Jūrg-iškiai D. Al, Jrb, Rk, Jurg-iškiai D. Mrj: Jūrgis; Jurgōn-iškiai D. Klm: *Jurgo-nas, vgl. Jūrgionis; Jurš-iškiai D. Rk: Juršė, Juršys; Karāl-iškiai D. An, Brž, Klp, Šk, Šr, Ukm, vgl. Šr, Karal-iškiai vgl. Mrj: Karāliūs⁶³; Kāspar-iškiai D. An, Klp, vgl. Ukm, Kaspar-iškiai D. Rd: Kāsparas; Klim-iškiai D. An: Klīmas; Kuzm-iškiai D. An: Kuzmā; Kvėder-iškiai D. Pn: Kvėderas, Kvėderis; Lauč-iškiai D. Šk: Laučius; Lauryn-iškiai vgl. Mlt: Laurynas; Lėč-iškiai D. Pln: Lėčas; Leōn-iškiai D. Šk: Leōnas; Levān-iškiai D. An, Mlt, Ps: Levānas; Lēv-iškiai D. Šll: Lēvas; Liūd-iškiai D. An: Liūdas; Liūdvik-iškiai D. An: Liūdvikas; Liūtk-iškiai D. Rd: Liūtkus; Lūk-iškiai D. Rk: Lūkas; Lukōš-iškiai D. An, Lukōš-iškiai D. Jon: Lukōšius; Mackėl-iškiai D. An: Mackėlis; Mačiul-iškiai D. Mrj: Mačiulis; Madard-iškiai D. Ukm: *Madardas, vgl. Medárdas; Marcin-iškiai D. Mrj: Marcinas; Marin-iškiai D. An: Marīnas; Markel-iškiai vgl. Mlt: Márkelis; Markūt-iškiai D. Jon: Markutis; Martỹn-iškiai D. Jnš, Pn, Martyn-iškiai D. Jon, Ukm, vgl. Pkr: Martỹnas; Mas-iškiai D. Jon: Masỹs; Masiūl-iškiai D. Mlt, Pn, Šl: Masiūlis; Mateik-iškiai D. Ukm: Mateikā; Matūl-iškiai D. VIkv: Matūlis; Matūt-iškiai D. Akm: Matūtis; Merōnt-iškiai D. Jrb: *Merontas, vgl. Merončikas; Mikáil-iškiai D. Rd, Ukm: Mikáila, Mikáilas; Mikalait-iškiai D. Brž: Mikaláitis; Mikāl-iškiai D. Krtn, Rk, Mikal-iškiai D. Mrj: Mīkalas; Mikalōj-iškiai D. Rk: Mikalōjus; Mīkel-iškiai D. Brž, Mikel-iškiai D. Jon: Mīkelis; Mik-iškiai D. Kp: Mīkas; Mykol-iškiai D. Jon: Mýkolas; Mikōl-iškiai D. Krtn, Rk: Mikōlas; Mikūt-iškiai D. Al: Mikūtis; Milaš-iškiai D. Jon: Milāšius; Miliēš-iškiai D. Ukm: *Miliēšius, vgl. Milešius, Meliēšius; Mitk-iškiai vgl. Šr: Mitkā, Mitkus; Moŕk-iškiai D. Tl: Mōrkus; Morkūn-iškiai D. An: Morkūnas; Mōc-iškiai D. Šlu: Mocỹs, Mōcis; Motiej-iškiai D. An: Motiejus; Mōt-iškiai D. Jrb: Motỹs; Nacėl-iškiai D. Ukm: *Nacelis, vgl. Nācas; Nāk-iškiai D. Ps: Nākas; Nāt-iškiai D. Pn, Nat-iškiai D. Brž: Nātas; Nātik-iškiai D. Šlu: Nātikus; Nazar-iškiai D. Ukm: Nazāras; Paliōn-iškiai D. Klp, Pln: Paliōnis; Pal-iškiai D. Kdn: Palỹs, Pāliūs; Paliūt-iškiai D. Zr: Paliūtis; Palūk-iškiai D. VIkv: *Palūkas, vgl. Palukáitis; Paūl-iškiai D. Trg: Paūlius; Pauliūk-iškiai D. Ut: Pauliūkas; Pečiul-iškiai D. VIkv: Pečiūlis; Pel-iškiai vgl. Šr: Pelỹs; Petel-iškiai D. Ps: Petelis; Pėtk-iškiai 2 D. Klm: Pėtkus; Petkūn-iškiai D. Rs: Petkūnas; Petrait-iškiai D. Prn: Petráitis; Petrik-iškiai D. Mlt: Petrīkas; 63 Siehe Fußnote 55. 187 Petron-iškiai D. Pkr: Petrōnis; Pieč-iškiai D. Šk: Piečius; Pon(k)-iškiai D. Al: *Ponkus, vgl. Ponkēvičius; Povil-iškiai D. Šl: Pōvilas; Pranč-iškiai D. An: *Prančius (< Pranciškus), vgl. Fráncas und weitere (insgesamt 271). -ka. Alin-ka D. Trak: Alinà, vgl. Alińskas; Lōzar-ka D. Lzd: Lōzaris, Lōzorius; Makaron-kà D. Jon: *Makaronis, vgl. Makarāvičius; Marijān-ka D. Kdn: *Marijanas, vgl. Marijōnas; Marīn-ka D. Al, Lzd: Marīnas, Marinà; Rožut-kà vgl. Šr: *Rožutis, *Rožutė, vgl. Rōžė, Rāžė. Zu den Ableitungen mit diesem Suffix sind auch Derivate aus slawischen (meist russischen) Personennamen hinzuzurechnen. Die Bildung dieser Oikonyme lässt sich auf zweierlei Weise erklären: a) aus der Wurzel eines Personennamens mit den Suffixen -evka, -ovka, die sich wie das Suffix -auka (siehe dort) in den slawischen Sprachen als eigenständige, selbständige Ortsnamensuffixe herausgebildet haben könnten64, b) aus Personennamen mit den Stammauslauten -ev, -ov und dem Suffix -ka: Agurjan-ov-ka gegenüber Švnč: *Agurjanovas, vgl. Agòrija, Agòrijas; Aleksandr-ov-kà Dorf Rs, vgl. Aleksandròvas ir Aleksándras; Apolon-ov-kà Dorf Jrb, vgl. *Apolonovas (< Apolònijus); Ivan-ov-kà Dorf Vlkv, vgl. Ivanòvas ir Ivānas; Jagòr-ov-ka Dorf Kš, vgl. *Jagor-ovas und russ. kr. Ortsn. Jagòras; Jakub-ov-kà gegenüber Zr, vgl. Jakubòvas ir Jākubas; Januš-ev-kà Dorf An, vgl. *Januševas, Januševskis ir Jānūšas; Lazar-ov-kà gegenüber Zr, vgl. *Lazarovas ir Lāzaras (< Lōzorius); Micháil-ov-ka Dorf Šl: Micháilovas; Nikolaj-ev-ka Dorf Pn, vgl. Nikolajèvas ir Nikolājus; Petr-ov-kà Dorf Ps, vgl. Petròvas ir Pētras; Raman-ov-kà Dorf Zr, vgl. Ramanovas ir Romānas; Sergiej-ev-ka Dorf Jon, vgl. *Sergiejevas, Sergejevas ir Sergiejus; Sidar-ov-ka Dorf Kp, vgl. *Sidarovas ir Sìdaras; Zachár-ov-ka Dorf Rs, vgl. Zachárovas ir Zācharas. Diese Gruppe von Bildungen mit dem Suffix wird durch Derivate mit dem sekundären Suffix -ka fortgesetzt, die bereits in einem anderen Gebiet Litauens verbreitet sind (in der Umgebung von Molėtai, Širvintos, Trakai und Ukmergė). Es handelt sich um Bildungen mit dem „doppelten“ Suffix slawischen Ursprungs -uv-ka: Aleksandr-uv-kà D. Kš, Uk m: Aleksándras; Antan-uv-kà D. Mlt, vgl. An: Antānas; Jan-uv-kà D. V, vgl. Šr: Jānas; Juozap-uv-kà D. Mlt: Juōzapas; Kondrat-uv-kà D. An: Kòndrat as; Konstantin-uv-kà vgl. An: Konstantinas; Leon-uv-kà D. Švnč: Lēonas, Leōnas; Petr-uv-kà D. An, Mlt, vgl. Šr: Pētras; Semen-uv-kà D. Mlt: Semēnas, Semenis; Stanislav-uv-kà D. Uk m, vgl. Šr: Stanislāvas; Tomil-uv-kà D. Mlt (< *Tomel-uv-ka): Tomelis. -otas. Aleks-ótas D. VIkv: Āleksas, Aleksà. -uolis. Gaspar-uōlis D. Uk m: Gā sparas. -uškė. Statk-uškė vgl. Švnč: Stātkus; Vaitk-uškė D. Ign, Šr: Vāitkus. -uškes. Pėtk-uškės D. Zr: Petkà, Pėtkus; Vītk-uškės D. Zr: Vītkus65. 64 Žr. Бірылла Э. К. Тапонімы Гомельшчыны з суфіксамі -оўка / -аўка / -еўка / -ёўка. – Пытанні беларускай тапанімікі, Мінск: Вышэйшая школа, 1970, 106–107. 65 Die Herkunft dieses Personennamens kann zweierlei sein – bisweilen kann er sich aus dem zusammengesetzten litauischen Personennamen Kūtautas entwickelt haben, in manchen Fällen kann er jedoch mit dem Ortsnamen Vitas in Verbindung gebracht werden (vgl. LPŽ II 1239). 188 -uškis. Baṙtk-uškis, Dorf Šr: Baṙṫkus; Pėtk-uškis, Einzelhof Rk: Petkà, Peṫkus; Vaĩtk-uškis Dorf Ukm, Vaitk-uškis Dorf Ign: Vaitkus; Vĩtk-uškis Dorf An: Vĩtkus. -uškiai. Baṙtk-uškiai Dorf Ukm: Baṙtkus; Jank-uškiai Dorf V: Jánka, Jańkus; Mitk-uškiai, Dorf V: Mitkus; Nãtk-uškiai, Dorf Rk: Natkà, Nãtkus; -(i)uškos. Anc-uškos Dorf Šlen: Áncas, Ánčius, *Ancia Dialekt (< Antanas); Baṙtk-uškos, Dorf Kš: Baṙtkus. -uva. Lenárt-uva, Dorf Rd: *Lenáṙtas Dialekt (< Leonárdas), vgl. Lenartavičius; Sōb-uva, Dorf Trak, Sob-uvà, Dorf Prn: Sobas, Sãbas. Die Übersicht über suffixale Oikonyme, die aus christlichen Personennamen gebildet sind, zeigt, dass für die Derivate dieser Gruppe 27 Suffixe verwendet wurden: -anka, -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -yčia, -ija, -ina, -inas, -ynas, -ynai, -inė, -inės, -inis, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -otas, -uškė, -uškės, -uškis, -uškiai, -uškos, -uva. 9 davon sind slawischen Ursprungs. Unter diesen sind -ava, -avas. vergleichsweise produktiv. 4. Ableitungen aus nichtchristlichen Personennamen anderer Sprachen In diese relativ kleine Gruppe gehören Derivate aus Personennamen nichtlitauischer Herkunft (lettischer, polnischer, deutscher, russischer, weißrussischer und weiterer Herkunft). -(i)auka. Alad-auka Dorf Vrn: *Aladis, vgl. Aladáitis, Aladãvičius; Damb-áuka, Dorf Mrj, VIkv: Dambė, Dãmbis; Dambr-áuka, Dorf Mrj: *Dambrys, vgl. Dambravà; Demb-áuka, Dorf Ign: Demba; Garad-áuka, Dorf Zr: *Garadys, vgl. Garadáuskas; Kmel-iáuka, Dorf Mlt: *Kmelis, vgl. Kmeliáuskas, Kmelečkis; Kozel-áuka, Dorf Mlt: Kozelà; Marož-auka, Dorf Mlt: Marož̀as. -(i)ava. Anik-avà, Dorf Pn: *Anikas, vgl. Anikevičius; Arist-avà, Dorf und Einzelhof Kdn: Arisṫas; Arman-avà, Dorf Prn: Ármanas; Bank-avà, Dorf Mrj: Bánkas; Bariš-iavà, Dorf Trak: *Barišas, vgl. Barišáuskas; Brun-avà, Einzelhof Pn: Brūnas, Brūnis; Bugumil-avà, Einzelhof Kdn: *Bugumilas, vgl. Bogumilas; Dink-avà, Einzelhof Mlt, Šr: *Dinka, vgl. Dinkēvičius; Elvyr-avà, Dorf Klm: Elvyrà; Garl-iavà, Stadt Kn: Garl̃ys, Gar̃lius⁶⁶; Kalin-avà, Dorf Kn: Kalinà; Kanc-avà, Dorf Mrj: Káncė, Kánčius; Karmėl-ava, Stadt Kn: *Karmela, vgl. Karmelávičius; Krasn-avà, Dorf Kp: *Krasnas, vgl. Krasnavičius; Krugl-avà, Dorf Šl: *Krugla, vgl. Kruglinsk̇as; Lančiūn-avà, Dorf Kdn: *Lanciūnas, vgl. Lanciūnskas; Mur-avà, Dorf Kn: *Muras, vgl. Murauskas; Narad-avà, Dorf Brž: *Narada, vgl. Naradauskas; Prendzel-iavà, Dorf Kn: Prendzelis; Prialg-avà, Dorf Skd: *Prialga, vgl. Prialgáuskas; Puzin-avà, Dorf Trak: Puzinas; Racin-avà, Einzelhof Brž: *Racinis, vgl. lett. Raciņš⁶⁷; Radiš-avà, Einzelhof Ut: *Radišas, vgl. Radišáuskas; Ramin-avà, Einzelhof Zr: Raminas; Svetl-avà, Dorf Mlt, vgl. Svetláuskas; Šambar-avà, Dorf Jrb: Šãmbaras; Šiler-avà, 2 Dörfer Šk: Šileris; Šulc-avà, Dorf Kdn: Šulcas; Trusk-avà, Dorf Kdn: Truskà; Tūr-avà, Dorf Klm: Tūr̀a; Turbin-avà, Dorf Rs: *Turbinas, vgl. Tūrba; Varan- 66Vgl. A. Vanagos Erklärung der Herkunft der Ortsnamen – siehe Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 72–73. 67 Žr. Сталтмане В. Латышская антропонимия, Москва: Наука, 1981, 219. 189 -avà Dorf Šr: Varãnius; Veličk-avà Dorf Trak: Veličkà; Vesel-avà Dorf An, Mrj, Rk, Zr: *Veselas, vgl. Vesėlis. -avas. Burak-ãvas Dorf Lzd: Bùrakas; Liub-ãvas Dorf Mrj, V: Liùbas; Mardas-ãvas 2 Dorf Vrn: Mardasas; Pakaš-ãvas Dorf Al: Pakašius; Petuch-ãvas Dorf Šlčn: Petuchas; Rubin-ãvas Dorf Šll: Rùbinas; Štakman-ãvas Dorf Mrj: *Štakmanas, vgl. Štakas; Tačil-ãvas Dorf V: *Tačila, vgl. Tačilãuskas; Zelenk-ãvas Dorf Ign: Zelénka. -čižna. Babà-čižnà Dorf Mlt: Babà, Babỹs; Baikovš-čižnà Weiler Švnč: Baikovškas; Baranau-čižnà Dorf Mlt: Baranãuskas; Barau-čižnà Dorf Ukm, VlkV: Barãuskas; Bielkau-čižnà Dorf Zr: Bielkãuskas; Bulau-čižnà Dorf Mlt: Bulãuskas; Gajau-čižnà Dorf Kš: Gajãuskas; Garliau-čižnà Dorf Šr: Garliaũskas; Gradau-čižnà Dorf Rs: Gradãuskas; Kamarau-čižnà Dorf Mlt, Šr: Kamarãuskas; Katau-čižnà Dorf VlkV: Katãuskas; Kazlau-čižnà Dorf Ukm: Kazlãuskas; Malinau-čižnà Dorf Mlt: Malinãuskas; Mazaliav-čižnà Dorf Kš: Mazaliãuskas; Rakau-čižnà Dorf Ukm: Rakãuskas; Rapkau-čižnà Dorf Zr: Rapkãuskas; Raskau-čižnà Weiler Mlt: *Raskauskas, vgl. Raškevičius; Tirau-čižnà Dorf Zr: Turãuskas; Žukau-čižnà Dorf Švnč: Žukãuskas. -ija. Zabār-ija Dorf Trak, Zabòr-ija Dorf Ign: Zabòras, vgl. Zabarãvičius. -ina. Strim-inà Dorf Al: Strìmas. -inas. Krinč-inàs Städtchen und Weiler Ps: *Krinčius, vgl. Krinčius, Kreñčius. -inė. Abukausk-inė Dorf Pn: Abukãuskas; Arl-inė Weiler V: Arlà; Babal-inė Dorf Mrj: *Babalis, vgl. Babaliãuskas; Barausk-inė Dorf Prn: Barãuskas; Lemk-inė Weiler Brž: Lemkė, Lėmkis; Liubok-inė Dorf Kdn: *Liùbokas, vgl. Liùbys; Pruš-inė Dorf V: *Prušinas, vgl. Prušinskas; Rit-inė Dorf Mžk: Ritas; Zaviš-inė Dorf Kdn: Zavišà, Zavišius; Žuk-inė Weiler V: Žùkas, Žùkis. -ynė. Černiausk-ynė Weiler Pn: Černiaũskas; Dabuž-ynė Dorf Šr: Dabužis, vgl. Dabužinskas; Damb-ynė Dorf Ps: Dãmbis; Kur-ynė Dorf Šk: Kūras; Naid-ynė Dorf Šk: Naida; Žikor-ynė Dorf Rk: Žikoris. -ynės. Zaval-ynės Weiler An: Zãvalis. -iniai. Ceik-iniai Dorf Ign: Ceikà; Klov-iniai Dorf Ut: Klóva, Klóvas; Kūr-iniai Dorf Švnč: Kūrā, Kūras. -iškė. Alv-iškė Dorf Ign: *Alvys, vgl. Elvys; Ar-iškė Dorf Tl: Arỹs; Aušel-iškė Dorf Pln: *Aušėlis, vgl. Aušinskis; Babin-iškė 2 Dorf Klm: Bãbinas; Barãuč-iškė Dorf Lzd: Barãuskas; Bauš-iškė Dorf Ign: Baušỹs; Berč-iškė Dorf Šlu: *Bercys, vgl. Berčỹs, Berčas; Berešn-iškė Dorf Trg: Beresnà; Bėt-iškė Dorf Ign: *Beta, vgl. Beteikà, Bėta; Bielk-iškė Dorf Švnč: Bielkà, Biẽlkus; Býr-iškė Dorf Ign: Byrà; Bogùt-iškė Dorf Švnč: Bòguta; Bōk-iškė Dorf Skd: Bōkas; Bōnk-iškė Dorf Šk: Bonkà; Bùcin-iškė Dorf Lzd: *Bucias, vgl. Bucinskas; Buik-iškė Dorf Šlu: Buikà, Buikỹs; Bunók-iškė Dorf Šl: Bùnokas; Ceik-iškė Dorf Ign, Trg, Weiler Ign: Ceikà; Cicén-iškė 2 Dorf Ign: Cicénas; Cimbal-iškė Dorf Ign: Cim̃balas; Čebėl-iškė Dorf Kn: Čebėlis; Čepreč-iškė Dorf Šl: Čeprečkas; Čerb-iškė Dorf Šk: Čerbà; Černak-iškė Dorf Ign: *Černakas, vgl. Černakãuskas; Černiuk-iškė Dorf Al: Černiùkas; Drùp-iškė Dorf Klm: Drùpas; Gabėt-iškė Dorf Klm: Gabėtà; Gak-iškė Dorf Ign: Gãkas; Garanč-iškė Dorf Kn: *Garančỹs, vgl. Garančevičius; Gasiùl-iškė Dorf Švnč, Zr: Gasiùlis; Gerlėt-iškė Dorf Klm (< *Gerleit-iškė): Gėrleitas, vgl. Gìrletas; Glumbòt-iškė 190 Dorf Klm, vgl. Glumbokas; Göberg-iškė Dorf Klp: *Gobergas, vgl. Gōberis; Gōr-iškė Einzelhof Šl: Gōris, Gorýs; Gùdmon-iškė Dorf Klm: Gùdmonas; Gùrč-iškė 2 Dörfer Lzd: Gùrčius; Kačėn-iškė Dorf Švnč: Kačėnas; Kajack-iškė Dorf Mrj: Kajãckas; Kãkon-iškė 2 Dörfer Klm: *Kakonas, vgl. Kakãnis; Karačiūn-iškė Dorf Ign: *Karačiūnas, vgl. Karacevičius; Karkãž-iškė Dorf Švnč: *Karkãžas, vgl. Karkãzas; Karmit-iškė Dorf Ign, vgl. Karnėvičius, Karnickas; Kazarin-iškė Dorf Rs: Kazarinas; Kmit-iškė Einzelhof Šk: Kmità; Krūgel-iškė 2 Dörfer Tl: Krūgelis, Krugelýs; Levick-iškė Dorf Šl: Levickas; Liper-iškė Dorf Trg: *Liperis, vgl. Lipárskas; Lis-iškė Dorf Ign: Lisýs, Lìsius; Maliėj-iškė Dorf Šk: Maliėjus; Mālior-iškė Dorf Klm: Mālioris, Māliorius; Masl-iškė Dorf Švnč: *Maslys, *Maslas, vgl. Masláuskas; Menc-iškė Dorf Lzd: Mẽncas; Mėndel-iškė Einzelhof Zr: Mẽndelis; Mirsk-iškė Dorf Šl: Mirškas, Mirškis; Murōn-iškė Dorf Zr: *Murōnas, vgl. Muranas; Òlbik-iškė Dorf Šl: Òlbikas; Paniž-iškė Dorf Ign: *Paniža, vgl. Panižáuskas; Plēter-iškė Einzelhof Zr: *Pleteris, vgl. Pletarãvičius, Pliateris; Rãčk-iškė Dorf Švnč: Rãčkus⁶⁸, Rūbin-iškė Dorf Krtn: Rūbinas; Rūok-iškė Dorf Ign: Rūokis; Saltōn-iškė Dorf Lzd: Saltōnas; Sapiėg-iškė Dorf Ign: Sapiega, Sapiega; Serbiej-iškė Dorf Ign: *Serbiejus, vgl. Serbskis; Strižauč-iškė Dorf Mlt: Strižáuskas; Tarlōk-iškė Einzelhof Ign: *Tarlokas, vgl. Tarláuskas, Tarlėckas; Tebēr-iškė Dorf Švnč: *Tebera, vgl. Tebéra; Tverijōn-iškė Dorf Rs: Tverijōnas; Zasčiūn-iškė Dorf Lzd: *Zasčiūnas, vgl. Zasčižinskas; Zavis-iškė Dorf Zr: Zavisà, Zavišius; Zdōn-iškė Dorf Tl: Zdōnys, Zdōnius; Zibol-iškė Dorf Švnč: Zibolas, Zibōlis; Živulč-iškė Dorf Al: *Živulčius, vgl. Živulis; Žūk-iškė Einzelhof Klm, Dorf Švnč: Žūkas; Žurāv-iškė Einzelhof Ign: *Žuravas, vgl. Žuráuskas. -iškės. Ábad-iškės Dorf Vrn: Ábadas, vgl. Abadáuskas; Alabūrd-iškės Dorf Trak, Einzelhof V: Alabūrda; Ančer-iškės Dorf V: Ančerýs; Ard-iškės Dorf Al: *Arda, vgl. Ardavičius, Ardickas; Arl-iškės 2 Dörfer und Einzelhöfe V, Dorf Švnč, Arl-iškės Dorf Šr, Zr: Arlà; Armāl-iškės Dorf Kn, Mrj, Einzelhof Ut: Armaldà, Armālas; Armōl-iškės Dorf Akm: Armolas; Babōn-iškės Dorf und Einzelhof V: Babōnas; Bakier-iškės Dorf Trak: *Bakieris, vgl. Bākėris, Bakierskis; Bauš-iškės Dorf Trak, V: Baušys; Belōn-iškės Dorf Kš: *Belonas, vgl. Belēnas, Belenãvičius, Belanãvičius; Bēt-iškės Dorf Zr: *Beta, vgl. Bēta, Beteikà; Bielazār-iškės 3 Dörfer V: Bielazāras; Bilin-iškės Dorf Šlčn: *Bilinis, vgl. Bilinskas; Bilk-iškės Dorf V: Bilkis; Breidak-iškės Dorf Zr: *Breidakas, vgl. Breidokas; Brỹl-iškės Dorf Mlt: Brylà, Brỹlis; Brušk-iškės Dorf V: Bruškis, Bruškỹs; Bunōk-iškės Dorf Šl: Būnokas; Ciul-iškės Dorf Zr: *Ciulis, vgl. Ciulevičius, Čiulevičius; Čepūrn-iškės Dorf V: Čepūrna; Čern-iškės Dorf Šr: Černis, Černỹs; Černul-iškės Dorf V: *Černulis, vgl. Černas, Černēlis; Čimbar-iškės Einzelhof V: Čimbaras, Čimberas; Čir-iškės Einzelhof V: Čiras; Čiuk-iškės Einzelhof Kš: Čiukas; Čiuoder-iškės Dorf Mrj: Čiuoderis; Damb-iškės Einzelhof V: Dambis; Dambr-iškės Dorf V: *Dambras, vgl. Dambráuskas; Daulin-iškės Dorf V: *Daulinis, vgl. Daūlius; Dimš-iškės Dorf Prn: Dimšà; Dūk-iškės Dorf Zr: Dūkas; Galk-iškės Dorf V: Galkus⁶⁹, Gálka; Gāš-iškės Dorf Šl: Gašė, Gōšas; Glātik-iškės Dorf V: *Glatkis, vgl. Glādkis, Glatkévi- 68Der Familienname kann sich auch aus dem christlichen Vornamen Rōkas entwickelt haben (vgl. LPŽ II 551). 69Dieser Familienname kann auch eine Kurzform des zweistämmigen Familiennamens Gál-kantas sein (siehe LVKŽ 163). 191 čius; Glitėn-iškės Einzelhof Trak: *Glitėnas, vgl. Glìtas, Glỹtas; Glit-iškės Dorf V: Glitas; Golub-iškės Dorf Zr: Gòlubas; Grāt-iškės Dorf Trak: *Gratas, vgl. Grõtus; Greben-iškės Dorf Zr: *Grebenis, vgl. Grebiniàuskas; Grūm-iškės Dorf Al: Grūmas; Įmbr-iškės Einzelhof Ut: Įmbras⁷⁰, Yn-iškės Dorf Šl: *Ynis, vgl. Ynauskis, Inis; Jazdāič-iškės Dorf Zr: *Jazdaitis, vgl. Jazdáuskas; Kabòr-iškės Dorf Ut: *Kaboras, vgl. Kāberas; Kamaraùč-iškės Dorf Vrn: Kamaraùskas; Kamar-iškės Dorf Zr: *Kamaras, vgl. Kamaráuskas, Kòmaras; Kāṅc-iškės Dorf V: Kānce, Kānče; Kapón-iškės Dorf V: *Kaponas, vgl. Kaponaitis; Karāv-iškės Dorf Vrn: *Karavas, Karavàckas; Karaž-iškės Dorf Trak: Karāžas; Karkāž-iškės Dorf Kš: *Karkāžas, vgl. Karkāzas; Kartān-iškės Dorf V: Kartānas; Kastr-iškės Dorf Al: *Kastrȳs, vgl. Kastráuskas; Kazer-iškės Einzelhof Zr: *Kazeras, vgl. Kazeráuskas; Kijut-iškės Dorf Vrn: Kijutis; Kōgel-iškės Dorf Kš: Kògelis; Komar-iškės Einzelhof V: Kòmaras; Krasaūš-iškės Dorf Prn: Krasáuskas; Labùrd-iškės Dorf Al: *Laburda, vgl. Alabùrda; Laib-iškės Dorf V: Láiba; Lazon-iškės Dorf Zr: *Lazonas, vgl. Laziuka, Lazáitis; Liciūn-iškės Dorf Trak: *Liciūnas, vgl. Licys; Lýder-iškės Dorf Mrj: Lýderis; Linc-iškės Einzelhof Zr: Lincys; Liùpk-iškės 2 Dörfer Šlčn: *Liupka, vgl. Liupkėvičius; Lopāt-iškės Dorf V: Lopatà, Lopātas; Marāž-iškės Dorf Mrj: Marāžas; Maršon-iškės Dorf Zr: Máršonas; Maslāuč-iškės Dorf Al: Masláuskas; Medvied-iškės 2 Dörfer V: *Medviedis, vgl. Medzvėckas; Nān-iškės Dorf Šlčn: Nanys; Navick-iškės Dorf Šlčn: Navickas; Nekrāš-iškės Dorf Trak: Nekrāšas; Padrėž-iškės Dorf Prn: *Padriežas, vgl. Padrėzas; Pānk-iškės Dorf Trak: Pánka; Plìs-iškės Dorf Zr: Plìsas; Preid-iškės Dorf Zr: Preidis, Preidýs; Prekel-iškės Einzelhof Zr: Prekelis; Prozār-iškės Dorf Kš: *Prozaris, vgl. Prozorys; Puzir-iškės Dorf Šlčn, V: *Puziris, vgl. Puzirauskas; Radivón-iškės Dorf V: *Radivonas, vgl. Radzivānas; Rāpk-iškės Dorf Zr: *Rapkus, vgl. Rapkāuskas, Rapkėvičius; Samarāk-iškės Dorf Šlčn: Samarākas; Sapiēg-iškės Dorf V: Sapiēga, Sapiègà; Sarak-iškės Dorf Zr: Sarakà; Sapijōn-iškės Dorf Kš: *Sapijonas, vgl. Sapijānas; Slavinč-iškės Dorf Al: Slavinskas; Stav-iškės Dorf Mrj: Stavys; Straškūn-iškės Dorf Mlt: *Straškūnas, vgl. Strašáuskas, Strašēvičius; Šālk-iškės Dorf Šr, V: Šālkus; Šamat-iškės Einzelhof Zr: Šamatà; Šēmet-iškės Einzelhof Šl: Šēmeta, Šēmetas; Šiulg-iškės Dorf Trak: Šiulga; Šniēr-iškės Dorf Mlt, Ut: *Šnieras, vgl. Šnēras; Tril-iškės Dorf Kš: Trilius; Trunč-iškės Dorf Rk: *Trunčė, vgl. Trunčinskis, Trunčė; Valasón-iškės Einzelhof V: *Valasonas, *Valasonis, vgl. Valasanavičius; Verbic-iškės Einzelhof Vrn: *Verbicas, vgl. Verbickas, Verbiciānskas; Verbyl-iškės Dorf Prn: Verbylā; Veriūg-iškės Dorf Zr: Veriūga; Vibrant-iškės Dorf und Einzelhof V: *Vibrantas, vgl. Vibréntis; Zablat-iškės Dorf Kš, 2 Dörfer Zr, Einzelhof Zr: Zablāckas; Zagūrt-iškės Dorf Mlt: Zagūrṡkas; Zajūš-iškės Dorf Šlčn: *Zajūšas, vgl. Zajaščėnka; Žāk-iškės Dorf Trak: Žākas; Žārk-iškės Dorf Zr: *Žarkas, vgl. Zerka; Žilinc-iškės Dorf Trak: Žilūnkus; Zov-iškės Einzelhof Šlčn: Zovišius; Žūk-iškės Dorf Trak: Žūkas. -iškis. Arā-iškis 2 Dörfer Šr: *Arda, vgl. Ardáuskas, Ardāvičius; Armōn-iškis Dorf Ut: Ármonas, Ārmonas; Ārtman-iškis Dorf Ut: Ārtmanas; Belazār-iškis Einzelhof Pn, Dorf Rs: 70Der Familienname kann eine Kurzform des Familiennamens Įmbrasas christlichen Ursprungs sein. 192 Belazãras; Bìrent-iškis vs. Pn: *Birentas, vgl. Bėrentas, Bėréntas; Budžin-iškis k. Pkr: *Budžinas, vgl. Budzinãvičius, Budzìnskas; Bùs-iškis k. Rk: Bùsas; Česnav-iškis k. Zr: *Česnava, vgl. Česnãuskas, Česnãvičius; Dabril-iškis k. Šr: Dabrilã; Dambrōt-iškis k. Rk: *Dambrotas, vgl. Dambravã, Dambrãuskas; Drób-iškis k. Ut: Dróba; Dvarž-iškis k. Brž: *Dvarža, *Dvaržis, vgl. Dvaržéckis; Eikin-iškis k. Rk: Eikinas; Gajauč-iškis k. Al: Gajauškas; German-iškis k. Brž: Germãnas; Gyd-iškis k. Brž: Gydė; Glieb-iškis k. Kš: Gliebà, Gliebùs; Golub-iškis vs. Zr: Gòlubas; Gór-iškis k. Rd: Góris, Gorys; Grùnd-iškis k. Pn: Grùnda; Gùdberg-iškis vs. Rk: *Gudbergas; Gùnt-iškis k. Mlt: Guntà, Guntỹs; Gùrk-iškis k. Rk: Gùrkis; Imul-iškis vs. Švnč: *Imulis, vgl. Imelis; Ingel-iškis k. Ut: Įngelis; Izdōn-iškis k. Brž: Izdōnas; Kaker-iškis vs. Rk: *Kakeris, vgl. Kãkaras; Kalamon-iškis k. Rk: *Kalamonas, vgl. Kalamìnskis; Kand r-iškis k. Kp: *Kandras, *Kandrys, vgl. Kandrãckis; Karšak-iškis k. Pn: Karšakas; Kažen-iškis k. U km: *Kaženas, vgl. Kaženãukas; Kliuōkman-iškis k. Pn: *Kliuokmanas, vgl. Kliōkmanas; Krān-iškis k. Brž: *Kranas, *Kranys, vgl. Kranãuskas; Kùpel-iškis vs. Mlt: *Kupelis, vgl. Kiùpelis; Nadiej-iškis k. Rk: *Nadiejus, vgl. Nadeika, Nadzeikà; Neliùb-iškis k. Rk: *Neliùbas, vgl. Neliubãvičius, Neliùbšis; Nėster-iškis vs. Šr: Nesteris; Nól-iškis k. Mlt, 2 k. Ut: Nólius; Norōd-iškis vs. Ut: *Norodys, vgl. Narãckas, Nara-dauskas; Pinkut-iškis k. Rk: *Pinkutis, vgl. Pìnkųs, Pìnką, Pinkis; Pùzin-iškis k. Pn, Puzin-iškis k. Ign: Pùzina, Pùzinas; Radvōn-iškis k. Mlt: *Radvonas, vgl. Radvánskas; Rop-iškis k. Kp: Ropas; Rùol-iškis k. Brž: Rùola, Ruolia; Rutin-iškis k. Zr: *Rutinis, vgl. Rùtė, Rùtis; Sliepš-iškis k. An: *Sliepšis, vgl. Sliepskis; Sùtk-iškis k. Rd: Sutkỹs, Sùtkus; Ščiūr-iškis k. Šr: *Ščiūrys, vgl. Ščiùrauskaitis; Še-duik-iškis 2 k. Rk: Šeduikis, Šeduikà; Šeibok-iškis k. Ut: Šeibokas; Šlēger-iškis k. Brž: Šlēgeris; Šleider-iškis vs. Jnš: Šleideris; Trajōn-iškis k. Ps: Trajōnas, Tribut-iškis k. Zr: *Tributis, vgl. Tribòckis; Trūl-iškis k. Ps: *Trūlis, vgl. Trùlis; Trumbāt-iškis k. und vs. An, vgl. Trumbėckas; Zablōt-iškis k. Rk, vgl. Zablōtkas, Zablōckas; Zamōt-iškis k. Ut: *Zamotas, vgl. Zãmatas; Zarank-iškis k. Ut: Zarankus, Zarankà; Zarumb-iškis k. An: *Zarum b a, vgl. Zarambà, Zarémba; Zavād-iškis 2 vs. An: Zavãdis; Zaviēs-iškis k. An (?< *Zavis-iškis): Zavišà. -iškiai. Alton-iškiai k. Kn: *Altonas, vgl. Áltanas; Arð-iškiai k. An, Rs: *Arda, *Ardys, vgl. Arãckas; Arl-iškiai k. Mlt: Arlà; Á rman-iškiai k. Kn: Ármanas; Armon-iškiai vs. Šr, Ármon-iškiai k. Mrj, Ármon-iškiai k. An: Ármonas, Ármonas; Árnot-iškiai k. Jon: *Arnotas, vgl. Arnatavičius; At-iškiai k. Ps: Átas; Bac-iškiai k. Brž: Bacỹs, Bãčius; Barav-iškiai k. Šk: *Baravas, vgl. Baravickis, Barãuskas; Bard-iškiai k. Pkr, Rs, Bard-iškiai U km: *Barda, vgl. Bardãuskas, Bardinskas; Bat-iškiai k. Šk: Batis, Batỹs; Baiš-iškiai k. Rk: Báušą, Baušỹs; Beiger-iškiai k. Trg: Beigeras; Bėker-iškiai k. Trg: Bėkeras, Bėkeris; Belazār-iškiai k. U km: Belazãras; Bend-iškiai k. U km: Bendė; Bieliūn-iškiai k. Mrj: Bieliūnas; Biēlsk-iškiai k. Klm: Biēlskus; Blīnstrub-iškiai k. Rs: Blīnstrubas; Bōbin-iškiai k. Pn: Bòbinas; Bōk-iškiai k. Brž: Bōkas; Brig-iškiai k. Brž: Brigas; Cāp-iškiai k. Šll: Cãpas; Cink-iškiai k. Kn: Cinkus; Černel-iškiai vs. Švnč: Černėlis; Čimbār-iškiai k. Mlt: 193 Čimbãras; Čìuk-ìškiai k. Kdn: Čìukas; Čìurk-ìškiai k. Šr: *Čiùrka, *Čiùrkus, vgl. Čùrkus; Dãpk-ìškiai k. Trg, Dapk-ìškiai k. Vlkv: Dãpkus; Dapkūn-ìškiai k. Mlt: Dapkūnas; Deik-ìškiai k. Brž: Deĩkas, Deĩkus; Dìktar-ìškiai k. Rd: Dìktaras; Dìmš-ìškiai k. Ukm: Dìmša; Dot-ìškiai k. Rd: Dótas, Dotỹs; Drób-ìškiai k. Jon, Mlt: Dróba; Gacẽn-ìškiai vs. Šr: *Gacenìs, vgl. Gacevičius, Gaciónis; Gačk-ìškiai k. Mlt: *Gačka, vgl. Gãckas; Gaidam-ìškiai k. An: *Gaidamas, vgl. Gaidamãuskas, Gaidamãvičius; Gãls-ìškiai k. Kp: *Galsas, vgl. Gãlskis; Gastỹn-ìškiai k. Šl: *Gastynas, vgl. Gaščīūnas; Gelumb-ìškiai k. Mrj: *Gelumbė, vgl. Gelumbáuskas, Gelumbickas; Gemb-ìškiai k. Jon: *Gemba, Gembickas, Gembėckas; Gérk-ìškiai k. und vs. An, k. Brž: Gérkė, Gérkis; Gimž-ìškiai k. Ut: *Gimža, vgl. Gimžãuskas; Gip-ìškiai k. Ps: Gìpas; Góg-ìškiai k. Šl: Gògas, Gògis; Gótyb-ìškiai k. Šk: Gótybas; Gròp-ìškiai k. Klp: Gròpas; Javen-ìškiai k. Brž: *Javenas, vgl. Javiñskas; Jazdausk-ìškiai k. Pln: Jazdáuskas; Jūt-ìškiai k. Pn, Ps: Jutà, Jūtas; Kačiūn-ìškiai k. Mlt: Kačiūnas; Kanč-ìškiai k. An, Ukm: Kančas; Karčev-ìškiai k. Šlu: *Karcevas, vgl. Karčevičius; Karkaz-ìškiai k. Mlt, Ut: *Kakažas, vgl. Karkãžas; Katáršk-ìškiai k. Klm: *Katárška, vgl. Katárskis; Kažen-ìškiai vs. Šr: *Kaženas, vgl. Kaženiáuskas; Kėler-ìškiai k. Šlu, Keler-ìškiai k. Kdn: Kėleris; Kisin-ìškiai k. Vlkv: *Kisinas, vgl. rus. Kisin; Kòmar-ìškiai k. Rd: Kòmaras; Končevič-ìškiai vs. An: Končevičius; Kun-ìškiai k. An: Kūnas; Kùn-ìškiai k. Jon: Kūnas; Mardoš-ìškiai k. Jon: *Mardošas, vgl. Mardošas; Maslausk-ìškiai k. Rs: Masláuskas; Meln-ìškiai k. Prn: Mėlnis; Menčiūn-ìškiai vs. An: Menčiūnas; Mereš-ìškiai k. An: *Merešius, vgl. Mereškevičius, Merečkas; Mìnder-ìškiai k. Ukm: Mìnderis, Mìnderỹs; Nagurk-ìškiai k. An: Nagùrka; Nãkroš-ìškiai k. Tl: Nãkrošas; Navar-ìškiai k. An: *Navaras, vgl. Navaráckas, Navaráuskas; Nerod-ìškiai vs. Švnč: *Neroda, vgl. Naradauskas; Nodiej-ìškiai k. Kp: *Nodiejus, *Nadiejus, vgl. Nadzeikà; Nól-ìškiai k. Šl: Nòlius; Paužel-ìškiai k. Zr: *Pauželis, vgl. Páuża; Paũž-ìškiai k. Mrj: Paužà; Pijòr-ìškiai vs. Ukm: Pijoras; Pìler-ìškiai k. Jnš: *Pìleris, vgl. Pìlio-ras; Pìlot-ìškiai k. Vlkv: Pìlota, Pìlotas; Plat-ìškiai vs. Mlt: Plãtas; Rėder-ìškiai k. Mrj: Rėderis; Ridvòn-ìškiai k. Mlt: *Ridvonas, vgl. Ridvãnskas; Rigmant-ìškiai k. Brž: *Rigmantas, vgl. lat. Rigmaṅts⁷¹; Rūm-ìškiai k. Rk: Rūmė; Rūt-ìškiai k. Ukm: Rūtis, Rūtė; Sand-ìškiai k. Mlt: Sandas; Sapiēg-ìškiai k. Lzd: Sapiēgà; Sarāl-ìškiai vs. Mlt: *Sarala, vgl. Sarelevičius; Sélmon-ìškiai k. Trg: Selmonas; Sikar-ìškiai 2 k. Mlt: *Sikara, vgl. Sikora, Sikòrskas; Skauron-ìškiai k. Mlt: Skai̇ro-nas; Steìn-ìškiai k. Mrj: *Steinys, vgl. Šteĩnyš; Stūr-ìškiai vs. Pkr, Rd, Stūr-ìškiai k. Mrj: Stūris, Stūrỹs; Šāb-ìškiai vs. Rd: Šābas; Šabūn-ìškiai k. Jon: Šabūnas; Šidl-ìškiai vs. Brž: Šìdlà; Šulik-ìškiai vs. Švnč: *Šulikas, vgl. Šulikáuskas; Tūt-ìškiai k. Pn: Tutas; Vagar-ìškiai k. Jnš: Vagaras; Varān-ìškiai k. Kp: Varānius; Verbyl-ìškiai vs. Mlt: Verbylà, Verbìlis; Verbìl-ìškiai k. Šr: Verbìlis; Vesėlk-ìškiai k. Pkr: Vesėlka; Žab-ìškiai k. Brž: *Žabas *Žabys, vgl. Zabėckas; Zablat-ìškiai k. Ut: 71 Siehe Сталтмане В. Э. Латышская антропонимия, 211. 194 Zabłackas; Zajanč-iškiai Dorf Pn: *Zajancas, vgl. Zajánskas, Zajencáuskas; Zaliet-iškiai gegenüber Kp: Zalieckas; Zarink-iškiai Dorf Rk: *Zarinka, vgl. Zarenkavičius, Zarinskas; Žas-iškiai Dorf Brž: Žasas; Ždón-iškiai Dorf Mlt, gegenüber Šr: Ždonys, Ždonius; Zimb-iškiai Dorf Pkr: Zimbà; Žėrk-iškiai Dorf An: Žėrka. -yškis. Zap-yškis Städtchen Kn (*< *Sapieg-iškis): Sapiéga72. -ka. Kašar-ka gegenüber Klm: *Kašara, vgl. Kašaraũskas; Kazán-ka Dorf Klm: *Kazanas, vgl. Kazanãuskas. Zu den Ableitungen mit diesem Suffix sind auch Derivate aus slawischen (meist russischen) Personennamen hinzuzurechnen. Die Bildung dieser Oikonyme kann auf zweierlei Weise interpretiert werden: a) aus dem Stamm eines Personennamens mit den Suffixen -evka, -ovka, die sich, ebenso wie das Suffix -auka (siehe dort), in den slawischen Sprachen als eigenständige Ortsnamensuffixe herausgebildet haben könnten; b) aus Personennamen mit den Stammauslauten -ev, -ov, -uv, mit dem Suffix -ka:73 Abruč-iov-kà Dorf Kp: *Abručiovas, vgl. Obručas; Ankudin-ov-ka gegenüber Zr: *Ankudinovas, vgl. Ankudavičius; Astr-ov-kà Dorf Rk: *Astrovas, vgl. Āstravas, Astraũskas; Bur-ov-kà gegenüber Švnč: Būrovas; Čern-ov-kà Dorf Kdn: Černòvas; Čiž-ov-kà Dorf Kp: *Čižovas, vgl. Čižas, Čižáuskas; Galij-ev-kà Dorf Jon: *Galijevas, Galijaũskas; Galub-ov-kà Dorf Mlt: *Galubovas, vgl. Galubiòvas; Kartaš-ov-kà gegenüber Zr: *Kartašovas, vgl. Kartōšius; Kochan-ov-kà Dorf Švnč: *Kochanovas, vgl. Kochanavičius; Obuch-ov-ka Dorf Kš: *Obuchovas, vgl. Obuchas; Pakr-ov-kà Dorf Rd: *Pakrovas, vgl. Pokrovskis; Pop-ov-kà Dorf Ign: Popòvas; Rag-ov-kà Dorf Švnč: *Ragovas, vgl. Ragáuskas; Žuj-ev-ka Dorf Mlt: *Zujevas, vgl. Zujévičius; Komisar-uv-kà Dorf Al: Komisãras. -uškės. Tréb-uškės Dorf Šlčn: *Treba, vgl. Treba, Trebas. -(i)uškiai. Bun-iuškiai Dorf Rk: Bùnius; Des-iuškiai Dorf An: *Desys, vgl. Dėsas. -uškos. Vesel-uškos Dorf Zr: *Vesela, vgl. Veselaũskas. -uva. Gavált-uva Dorf Mrj: *Gavaltas, vgl. Gauvaltas; Kuláut-uva74 Städtchen Kn: *Kulautas, vgl. möglicherweise Kūlatas. Zum Abschluss des Überblicks über Ableitungen aus Personennamen und die Suffixe, mit denen sie gebildet werden, sei auf Oikonyme mit den Suffixen -ieniai, -(i)ninkai, -uoliai hingewiesen, die ebenfalls anthroponymischen Ursprungs sind: -ieniai. Ašak-ieniai Dorf Kš: Āšaka. -ininkai. Baukšt-ininkai Dorf Rs: Baukštys; Ben-ininkai Dorf Šlu: Benys; Virkšt-ininkai Dorf Krtn: Virkštys; -ninkai. Alej-ninkai Dorf An, Zr: *Aleja, *Alejas, vgl. Alejūnas, Alejevičius; Berėž-ninkai Dorf Mrj: Berežna; Drabuž-ninkai Dorf Trak: Drabužis, Drōbužas; Dvār-ninkai 72 Zu dieser Deutung siehe V a n a g a s A. Jotyškiai, Rikyškiai, Vilkyškiai, Zapyškis. – Kalbos kultūra 12, 1967, 51–52. Siehe auch T o t o r a i t i s J. Sūduvos Suvalkijos istorija, Kaunas: Veröffentlichung der Theologischen und Philosophischen Fakultät der Vytautas-Magnus-Universität, 1938, 612. 73 Siehe Fußnote 64. 74 Siehe auch V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 1996, 122–126. 195 Dorf Rd (< *Dvarn-ninkai): Dvarnis (< lett. dvārmas „zum Herrenhaus gehörig“); Launy-ninkai Dorf V (< *Launy-ninkai): Laurynas; Sale-ninkai Dorf Jon (< *Salen-ninkai): Salenis; Srėd-ninkai Dorf Trak (<?*Sered-ninkai): Sėreda, vgl. Sredničkas; -uoliai. Rim-uōliai vs. Kdn: Rìmas. An diesen Fällen kann man zweifeln: Es ist möglich, dass Oikonyme mit diesen Suffixen keine Ableitungen sind, sondern Pluralformen suffigierter Personenamen (mit dem vollständigen Suffix), die zu Oikonymen geworden sind. Andererseits lässt die Lokalisierung einiger Derivate mit diesen Suffixen (insbesondere mit -(i)ninkai) in einem Gebiet, das sich teilweise mit dem Reliktgebiet der Jatwinger deckt75 und das Verbreitungsgebiet dieses Typs von Derivaten in Kleinlitauen (insbesondere in Ostpreußen) fortsetzt, vermuten, dass es sich hier um Suffixe zur Bildung von Oikonymen aus Personennamen handelt. Zusammenfassende Bemerkungen Zum Abschluss der Erörterung der anthroponymischen Derivate lässt sich feststellen, dass die Vielfalt der Ableitungen durch das Grundlexem bestimmt wird. Daher können aus Personennamen, von denen viele in ganz Litauen verbreitet sind, Ableitungen mit denselben oder unterschiedlichen Suffixen an verschiedenen Orten Litauens in beträchtlicher Zahl vorkommen. Insgesamt sind gegenwärtig in Litauen etwa 4800 anthroponymische Derivate in Gebrauch. Am weitesten verbreitet sind Derivate mit dem Suffix -išk- (etwa 3800 Belege); daher gilt -išk- zu Recht als das charakteristischste Oikonymbildungssuffix bei Ableitungen aus Personennamen. Oikonyme mit den Varianten -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai des Suffixes -išk- sind in bestimmten Gebieten verbreitet: Ableitungen mit -iškė überwiegen in Ost-Dzukien, in Südlitauen bis zur Memel im Osten sowie in Samogitien; Ableitungen mit -iškės sind, wie auch J. Safarevičius76 festgestellt hat, vor allem in Ost- und Südlitauen verbreitet; eine kleine Insel von Ableitungen mit diesem Suffix findet sich auch im nördlichen Teil des westlichen Oberlitauens und Samogitiens (um Telšiai, Akmenė und Žagarė); Derivate mit -iškis sind in Ost- und Mittellitauen (bis zur Neris) zu finden; Ableitungen mit -iškiai sind nahezu in ganz Litauen verbreitet, ausgenommen den südlichen Teil Ostlitauens, in dem dieses Suffix nicht charakteristisch ist. Unter den übrigen produktiveren litauischen Suffixen für anthroponymische Derivate ist -inė zu nennen (etwa 190 Belege). Dieses Suffix bezeichnet Ortsmerkmale, Possessivität und Zugehörigkeit. Oikonyme – Derivate mit diesem Suffix – sind in einem beträchtlichen Teil Litauens verbreitet. Vgl. Vidugiris A. Überlegungen zu den östlichen Grenzen der Jatwinger. Relikte westbaltischer Sprachen und Kulturen. Thesen zum Vortrag auf der Konferenz der Universität Klaipėda, 1994, Klaipėda, 14; Razmukaitė M. Über die Formantien der Bildung von Oikonymen Preußisch-Litauens und ihre Verbreitung. Relikte westbaltischer Sprachen und Kulturen. Thesen zum Vortrag auf der Konferenz der Universität Klaipėda, 13–14; Razmukaitė M. Die Oikonymie des Gebiets Klaipėda. – Fragen der litauischen Sprachwissenschaft 31, 1994, 156–157; Razmukaitė M. Einige Bemerkungen zur suffixalen Bildung und zur suffixalen Oikonymie Preußisch-Litauens. – Fragen der litauischen Sprachwissenschaft 35, 1996, 79–80.75 76 Plg. Safarewicz J. Litewskie nazwy miejscowe na -iszki. – Onomastica II 1, Wrocław–Warszawa etc., 1956, 55. 196 Sie sind weniger verbreitet; für die westlichen Dzūken und die südlichen Gegenden des Rajons Trakai sind sie weniger charakteristisch. Bei den Ableitungen mit -ušk- ist hervorzuheben, dass es sich um spezifische Wortbildungsfälle handelt, die in einem kleinen Gebiet verbreitet sind – vor allem in Ostlitauen. Obwohl die Suffixe -ušk- im Litauischen ansonsten als Entlehnungen über slawische Lehnwörter gelten, könnten sie in Ortsnamen auch anderen Ursprungs sein: eine Verbindung des Stammendes des Basiswortes -u- mit dem Suffix -šk-; mit ihnen werden Derivate gewöhnlich aus Personennamen mit dem endständigen Formans -us77 gebildet. Ein Teil der besprochenen Derivate weist folgende Suffixe slawischen Ursprungs auf: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas und -ka (mit den Varianten -anka, -auka, -enka). Am weitesten verbreitet sind die Suffixe -ava (etwa 270 Ableitungen) und -avas (etwa 120 Ableitungen). Sie wurden auch von A. Vanagas78 behandelt. In den slawischen Sprachen sind diese Suffixe – belarussisch -av, -ova, polnisch -ow, -owa – und ihre Derivate in den Arbeiten und Artikeln slawischer Onomasten (M. Kondratiuk, V. Lemciugova, I. Halicka, U. Kensikova, V. Taščykis u. a.) eingehend untersucht worden. In schriftlichen Quellen aus Belarus sind Oikonyme mit den Suffixen -ava und -ova für das 15.–17. Jahrhundert belegt; es handelt sich um substantivische Toponyme, die im Norden und Nordwesten von Belarus verbreitet sind79. In Litauen verbreiteten sich diese aus Personennamen gebildeten Derivate nach dem Wortbildungsmodell slawischer Oikonyme etwa ab Ende des 16. Jahrhunderts. Ihre Verbreitungsgebiete liegen vor allem in Mittel- und Ostlitauen. Die Suffixe -čizna und -ina, -inas sind ein Erbe der Gutshöfe oder das Ergebnis einer späteren Slawisierung. Ableitungen mit diesen Suffixen sind nur in einem begrenzten Teil Litauens verbreitet: mit -čizna in der Gegend von Molėtai, Ukmergė und Kaišiadorys, mit -ina, -inas am südlichen und östlichen Rand. Das Suffix -čizna ist eine im Litauischen angepasste Variante der in slawischen Sprachen verbreiteten Oikonymsuffixe poln. -szczyzna (-izna), belaruss. -ščyna, -ščyzna; diese wurden von der polnischen Linguistin H. Safarewiczowa80 ausführlicher behandelt. Die Suffixe -ka und ihre Varianten -auka, -anka, -enka finden sich in slawisierten Oikonymen – vor allem in der Gegend von Kaišiadorys, Trakai, Ignalina, Molėtai, Zarasai u. Ä. Die anthroponymischen Lexeme dieser Bildungen – überwiegend Familiennamen und Vornamen slawischer (russischer, belarussischer) Herkunft – weisen auch auf einige Orte in Litauen hin, die seit Langem von russischen Altgläubigen bewohnt sind, und zeigen, dass dieses Wortbildungsverfahren in unsere Oikonymie nicht nur aus den Grenzgebieten (Polen, Belarus), sondern auch von den weit südlicher lebenden Slawen gelangt ist81. 77 Plg. S. Kardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, 162. 78 Ванагас А. Ойконимы Литвы с суффиксами славянского происхождения -ava, -avas. – Bato-słowiańskie związki językowe, Wrocław...etc.: Zakład narodowy imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1990, 381–388. 79 Plg. Лемцюгова В. П. Беларуская айканімія, Мінск: Навука і тэхніка, 1970, 111–114. 80 Safarewiczowa H. Nazwy miejscowe typu Mroczkowizna, Klimontowszczyzna, Wrocław: Zakład imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1956. 81 Plg. Бірыла Э. К. Тапонімы Гомельшчыны з суфіксамі -оўка / -оўка / -ёўка / -ейка, 98–107; Никонов В. А. Славянский топонимический тип. – Географические названия, Москва: Государственное издательство географической литературы, 1962, 24. 197 Auch in den einzelnen Gruppen der von Personennamen abgeleiteten Bildungen hat sich eine bestimmte Verwendungsweise der Suffixe herausgebildet: Für die Bildung von Derivaten aus Personennamen der ersten Gruppe (d. h. aus alten litauischen zweistämmigen Personennamen) wurden litauische Suffixe verwendet; nur einige Dutzend Derivate haben slawische Suffixe -avas, -ava, -čizna (siehe Tabelle). Bei den Ableitungen aus Personennamen der zweiten Gruppe (ein-stämmigen, aus Appellativa hervorgegangenen u. Ä.), die zahlenmäßig am stärksten vertreten sind (etwa 2600), überwiegen ebenfalls die litauischen Wortbildungssuffixe; mit den slawischen Suffixen -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -ka ist nur ein sehr geringer Anteil (∼4%) und eine geringe Anzahl von Ableitungen gebildet worden. Bei den Ableitungen aus Personennamen der dritten Gruppe (aus christlichen Namen hervorgegangen), von denen es etwa 1400 gibt, ist ein beträchtlicher Teil mit den slawischen Suffixen -ava, -avas, -čizna, -auka, -ka, -anka, -enka gebildet (∼25%). Bei den Ableitungen aus Personennamen der vierten Gruppe (Lehnnamen fremder Herkunft), von denen es etwa 600 gibt, machen Oikonyme mit den slawischen Suffixen -auka, -ava, -avas, -čizna, -ka ebenfalls einen beträchtlichen Anteil (∼20%) aus. Die Produktivität der Suffixe bei Ableitungen aus Personennamen in den vier abgegrenzten Oikonymgruppen ist in der nachfolgend dargestellten Suffix-Tabelle veranschaulicht. Tabelle 1 Produktivität der Suffixableitungen aus Personennamen Suffix | Anzahl der Derivate in den einzelnen Gruppen | Ableitungen insgesamt Suffixe | Aus alten litauischen zweistämmigen Personennamen | Aus appellativischen (Spitznamen-)Personennamen und appellativischen Personenbezeichnungen | Aus christlichen Personennamen | Aus nichtchristlichen Personennamen anderer Sprachen | Ableitungen insgesamt 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 -anka | | 3 | 1 | | 4 -auka | | 12 | 29 | 9 | 50 -aunė | | 2 | | | 2 -ava | 8 | 36 | 175 | 49 | 268 -avas | 1 | 14 | 92 | 10 | 117 -čizna | 1 | 6 | 10 | 23 | 40 -enka | | 1 | 1 | | 2 -yčia | | | 1 | | 1 -iena | | 1 | | | 1 -ieniai | | 1 | | | 1 -ija | | 6 | 4 | 2 | 12 -ina | 1 | | 19 | 1 | 21 -inas | 1 | | 2 | 2 | 5 -ynai | | | 1 | | 1 -ymas | | | 2 | 1 | 3 198 Fortsetzung von Tabelle 1 1 2 3 4 5 6 -inė 2 135 40 13 190 -ynė 1 24 19 5 49 -inės 5 3 8 -ynės 2 1 3 -ininkai (-ninkai) 11 -inis 1 1 2 -iniai 1 25 1 3 30 -iškė 52 524 162 100 838 -iškės 50 670 263 125 1108 -iškis 44 340 209 76 669 -iškiai 58 728 271 145 1202 -yškis 1 1 -ka 12 39 19 70 -otas 1 1 -uoliai 1 1 -uolis 1 1 -uškė 5 3 8 -uškės 12 2 1 15 -uškis 2 5 7 -uškiai 10 3 2 15 -uškos 3 2 1 6 -utas 1 1 -uva 1 3 3 2 9 Insgesamt: 221 2584 1366 591 4773 Der Artikel behandelt eindeutigere Fälle der Wortbildung aus Personennamen (wobei einige Dutzend problematische Fälle ausgeklammert wurden, in denen das Basellemma auch kein Personenname sein könnte), die diese Derivatklasse repräsentieren. Wie aus dem gesichteten Material hervorgeht, bestimmt die Art des Personennamens (oder einer appellativischen Personenbezeichnung) nicht die Wahl der Suffixe – bei der Bildung von Oikonymen in allen dargestellten Untergruppen werden dieselben Suffixe verwendet. Dennoch ist nicht zu übersehen (vgl. „Tabelle zur Produktivität der Suffixableitungen aus Personennamen“), dass slawische Suffixe bei Ableitungen aus alten litauischen zweistämmigen Personennamen und teilweise auch aus appellativischen (Spitznamen-)Personennamen deutlich seltener verwendet werden als bei der Bildung von Oikonymen aus christlichen und nichtchristlichen Personennamen fremder Herkunft. Dies ist offenbar darauf zurückzuführen, dass ein Teil der Ableitungen aus alten litauischen zweistämmigen Namen, deren Kurzformen oder anderen einstömmigen Personennamen älter ist, d. h. sich zu einer Zeit herausgebildet hat, als slawische Suffixe in der litauischen Sprache noch nicht bekannt waren. 199 Sie kamen auf und verbreiteten sich deutlich später über die slawischen Sprachen und unter dem Einfluss slawischer Wortbildungsmuster. Dies hängt auch mit der Festigung des Christentums und dem Zustrom christlicher und anderer Namen nach Litauen zusammen. Eingegangen am 01.03.1999 ABKÜRZUNGEN avd. – Personenname brus. – belarussisch būdv. – Adjektiv b. ž. – Gattungswort etn. – Ethnonym gelež. st. – Eisenbahnhof germ. – Germanismus jotv. – jotwingisch k. – Dorf kr. v. – christlicher Name lat. – lettisch lenk. – polnisch mot. v. – weiblicher Vorname mst. – Stadt mstl. – Kleinstadt plg. – vergleiche pr. – altpreußisch prk. – übertragene Bedeutung pvd. – Familienname rus. – russisch sen. – ältere Form sl. – slawisch, slawischer Herkunft tarm. – dialektale Form v. – Vorname ved. – Ableitung vs. – Einzelhof vv. – Ortsname žr. – siehe VON ANTHROPONYMEN UND APPELLATIVISCHEN PERSONENBEZEICHNUNGEN ABGELEITETE SUFFIXALE OIKONYME Zusammenfassung Im Aufsatz werden die von Anthroponymen, abgeleitet suffixale Derivate, behandelt: Suffixe, mit denen die Oikonyme abgeleitet sind und Lexeme, von denen die Oikonyme abgeleitet werden. Für die Ableitung der Oikonyme von den Anthroponymen wurden 38 Suffixe verwendet (9 unter ihnen sind slawischer Herkunft). 200 Die Anthropony me, von denen die Oikonyme abgeleitet werden, können in einige Typen oder Gruppen eingeteilt werden: 1. alte litauische zweistämmige Personennamen. 2. Verschiedene einst ämmige litauische Personennamen, Beinamen, Spitznamen, appellativische Benennungen von Personen. 3. Christliche Namen. 4. Anthro pon yme fremder Herkunft (entlehnt bzw. übersetzt). Die meisten Derivate sind von den Anthroponymen der zweiten Gruppe, d. h. appellativischer Herkunft usw, abgeleitet. Unter den anthroponymischen suffixalen Ableitungen sind die Derivate mit dem possessiven Suffix -išk- (-iškė, -iškės, -iškis, -iškiai) verbreitet. Die Ableitungen mit dem Suffix -išk- nehmen auch das größte Areal ein. Die Varianten mit unterschiedlichen Endungen -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai haben aber mehr oder weniger begrenzte Verbreitungsgebiete: 1) die meisten Oikonyme mit dem Suffix -iškė (mit diesem Suffix gebildete Derivate machen 22% aller -išk- Derivate aus) kommen am häufigsten in zwei Regionen Litauens vor: a) bei Žemaiten; im westlichen Teil Litauens – eine größere Konzentration ist zwischen den Flüßen Jūra und Dubysa festzustellen. Sie erstrecken sich nach dem Süden bis zum Territorium der Westaukštaiten (um Veliuona) und bis zum südwestlichen Winkel der westlichen Džūken; b) im Gebiet der östlichen Džūken (bis zum Fluß Neris), den kleinen südlichen Rand der Ostaukštaiten (Puntininkai) umfassend; 2) die Oikonyme mit dem Suffix -iškės (sie bilden 29% aller -išk- Ableitungen) sind am meisten in Ost- und Südlitauen verbreitet; eine kleine Verbreitungsinsel dieser Ableitungen bildet sich im nördlichen Teil der Westaukštaiten und Nordžemaiten (um Telšiai, Akmenė, Žagarė); 3) Ableitungen mit dem Suffix -iškis bilden 17% aller -išk- Derivate. Sie kommen bei den Ostaukštaiten und am nordöstlichen Rand der Ostdžūken vor. Sporadisch erscheinen sie auch im südlichen Teil der Westaukštaiten (am Fluß Nemunas, in Vordžūkija); 4) Besonders viele Oikonyme sind mit dem Suffix -iškiai gebildet (sie machen 32% aller -išk- Derivate aus). Sie sind fast überall in Litauen verbreitet, ausgenommen den südlichen Teil der Ostdžūken (die Umgebung von Vilnius) und überhaupt den ganzen südöstlichen Winkel des Territoriums (zwischen den Flüßen Neris und Nemunas); sie kommen sporadisch nur in den südlichsten Grenzregionen vor. Das zweite universale Suffix ist das Suffix -inė, das Ortsmerkmale, Possessivität, Zugehörigkeit ausdrückt. Oikonyme mit diesem Suffix sind in einem großen Teil Litauens verbreitet. Seltener kommen sie bei den Westdžūken und an der südlichen Peripherie des Kreises Trakai vor. Die Oikonyme mit diesem Suffix sind auch bei den Žemaiten, ausgenommen den südöstlichen Winkel der Dūnininkai, wenig beliebt, sowie in Westlitauen zwischen den Flüßen Venta und Mūša. Von den Suffixen slawischer Herkunft zeichnen sich durch Produktivität die Suffixe -ava, -avas aus. Die Derivate mit diesen possessiven Suffixen sind am meisten in Mittel- und Ostlitauen verbreitet und bilden ziemlich deutliche Areale. Diese Derivate fanden ihre Verbreitung in Litauen nach dem slawischen Oikon ymbildungsmodell am Ende des 16. Jahrhunderts. Damals wurden Güter, größere Wirtschaften, Höfe gegründet, und der Wohnort wurde nach dem Namen des Landbesitzers benannt. 201