Moterų įvardijimas XIX a. istorijos šaltiniuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Vitalija MACIEJAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius MOTERŲ ĮVARDIJIMAS XIX a. ISTORIJOS ŠALTINIUOSE Tiriant lietuvių pavardžių susidarymą buvo aptarta ir vyrų bei moterų dvinario įvardijimo raida (Maciejauskienė 1991: 20–49, 249–300). Moterų įvardijimus iliustruojanti istorinė antroponimija buvo surinkta iš XVI–XVIII a. šaltinių. Jos duomenys leido padaryti išvadą, kad XVIII a. dvinaris moterų įvardijimas dar nebuvo galutinai nusistovėjęs. Tai liudijo moterų užrašymai šio laikotarpio administraciniuose juridiniuose dokumentuose ir bažnytiniuose šaltiniuose (Maciejauskienė 1991: 295). Pradėjus skaityti XIX a. šaltinius iš karto atkreipė dėmesį tai, kad šiame šimtmetyje tarp vyrų ir moterų įvardijimų dar buvo pastebimų skirtumų. Kaip tik todėl apie vyrų bei moterų užrašymus atrodo tikslinga kalbėti atskirai. Vyrų įvardijimai XIX a. (tiksliau – pirmosios jo pusės) šaltiniuose jau yra aptarti (Maciejauskienė 1993). Šio straipsnio tikslas – aprašyti moterų įvardijimą XIX a. šaltiniuose atkreipiant dėmesį į desningumus ir specifinius, vienų ar kitų priežasčių nulemtus, dalykus. Šis tyrimas vadintinas tam tikru moterų įvardijimo XIX a. aprašymo fragmentu, atsiradusiu peržiūrėjus palyginti nedidelį šio laikotarpio istorijos šaltinių skaičių1. Straipsnio išvados yra pagrįstos tik iš jų surinktos istorinės antroponimijos analize. Taigi šio tyrimo autorės ar kitų tyrėjų sukaupti nauji duomenys, be abejo, galės jas papildyti ar pakoreguoti. Peržiūrėtų šaltinių antroponimija liudija, kad moterų užrašymas vardu ir pavarde dar nėra tapęs norma2. Tai tik vienas dažniausių šaltiniuose vartotų įvardijimų. Pastarųjų įvairovę šiuo metu palyginti dažnai lemia šaltinių, kuriuose moterys minimos, specifika, galbūt net juos rašęs asmuo. Todėl kalbant apie moterų įvardijimą XIX a. atrodo tikslinga atskirai aptarti jį nevienodo pobūdžio bei paskirties šaltiniuose. Sąlygiškai juos galima būtų suskirstyti taip: 1) administraciniai juridiniai dokumentai (dažniausiai dvarų, palivarkų bei kitokių valdų inventoriai, mokesčių knygos, leidimai tuoktis ir pan.); 2) bažnytiniai šaltiniai (vienos ar kitos parapijos krikšto, santuokos, mirties registracijos aktų knygos, parapijiečių sąrašai). Šaltiniai, iš kurių rinkti straipsnyje aptariami duomenys, rašyti lotynų, lenkų ir rusų kalbomis. Jie datuojami taip pat nevienodai: daugiausia rašytų XIX a. 1 Abėcėlinis peržiūrėtų šaltinių sąrašas yra pateikiamas straipsnio pabaigoje. 2 Plg. šio laikotarpio vyrų įvardijimo situaciją – žr. Maciejauskienė 1993: 101. 108 pirmojoje pusėje, dalis – apie šimtmečio vidurį, vienas kitas – antrojoje amžiaus pusėje. 1. Administraciniuose juridiniuose dokumentuose moterys nėra minimos dažnai. Visuose peržiūrėtuose šio tipo šaltiniuose greta keliolikos tūkstančių vyrų įvardijimų tepasitaikė apie 500 moterų užrašymų (čia ir kitur skaičiuoti dokumentų, iš kurių išrašyti visi asmenvardžiai, duomenys). Tarp jų pastebimai vyrauja įvardijimai vardu ir pavarde. Moterų vardai paprastai rašomi prieš pavardes. Jie be jokių išimčių yra krikščioniški. Apie 500 administraciniuose juridiniuose dokumentuose paminėtų moterų užrašytos 47 skirtingais vardais. Įprasta vartoti ilgasias krikščioniškų vardų ly tis, pvz.: Agnieszka, Agata, Anastazya, Benedy kta, Domicela, Faustyna, Felicyana, Józefa, Ławryna, Marcianna, Franciszka, Rozalia, Ulijana ir pan. Kitokios pasitaiko labai retai. Tai Krysia (trumpinys iš krikščioniško vardo Kristina), Kostusia (mažybinės priesagos vedinys iš Kostė, o pastaroji lytis yra vardo Konstancija trumpinys), Петроня (trumpinys iš Petronėlė), Poluta (mažybinės priesagos vedinys iš Palė ar Polė, o šie yra trumpiniai iš Apolonija), Zosia (vardo Zofija trumpinys). Ne visi moterų vardai vienodai populiarūs. Dažniausi buvo šie: Marijona (rašoma Maryanna, Maryana, Marianna, Maryianna, Марьяна) – 61 moteris turi šį vardą, Katarina (Katarzyna, Kater zyna) – 45, Ona (Ana) – 41, Ieva (Ewa), Magdalena (Magdalena, Magdelena) – po 34, Kristina (Krystyna) – 28, Rozalija (Rozalia, Rozalija, Розалия) – 27, Agota (Agata, Агата) – 26, Barbora (Barbara) – 24, Petronelė (Petronella, Petronela, Petrunela, Петронела, Петру нела) – 18, Elzbieta, Elžbieta (Elzbieta, Elżbieta, Елизавета) – 16, Agnieszka (Agnieszka, Ягенушка) – 12. Tik po vieną kartą pasitaikė tokie moterų vardai: Anastazija (Anastazya), Brigita (Brygida), Domicelė (Domicela), Eleonora, Emilija (Емилия), Faustina (Faustyna), Felicijona (Felicyana), Jadvyga (Jadwiga), Klara, Lauryna (Ławryna), Monika (Моника), Nastazija (Nastazya), Regina, Scholastika (Scholastyka), Teodora, Ulijona (Ulijana), Veronika (Weronika) – iš viso 17 vardų. O dar 10 vardų užrašyti vos po 2–3 kartus: Apolonija, Benedikta (Benedy kta, Бенедикта), Judita (Judyta), Juozapa (Jozefa, Józefa, Іосифа), Justina (Justyna), Liudvika (Ludowika, Ludwika), Marcelė (Marcella), Marija (Marya, Marija), Teresė (Teresa, Terressa), Zuzana (Зузана). Turint omenyje nevienodą vartotų vardų populiarumą (kaip matyti, 27 vardai iš 47 buvo labai reti) nesunku įsivaizduoti, koks monotoniškas buvo XIX a. lietuvių moterų vardynas. Krikščioniškų vardų paplitimo XVI a. administraciniuose juridiniuose dokumentuose (inventoriuose, teismo aktų knygose) tyrimai taip pat liudija, kad buvo vartota palyginti nedidelis skaičius skirtingų moterų vardų: bajorių – 24, valstiečių – 31 (Salys 1983: 41). 109 Moterų pavardės įvairios. Jų daryba paprastai rodo, ar moteris yra ištekėjusi (arba našlė), ar ne. Pirmuoju atveju moters pavardė yra sudaryta iš vyro pavardės. Šiam reikalui dažniausiai vartota slaviška priesaga -ova, pvz.: z wdową Barbarą Antanajtisową (inag.³; 23, 19)⁴, Rozalia Balciunowa (11, 10–11), Agata Batrułisowa (6, 53–54), z Agnieszką Baniową (inag.; 23, 1), Krystyna Batłruszkowa (6, 127–128), z wdową Katarzyną Daniewiczową (inag.; 24, 17), Krystyna Degisowa (6, 62–63), Katarzyna Gayłuszowa (6, 117–118), Maryanna Gołatyłcowa (6, 157–158), Марьяна Гвилдова (20, 2), Maryanna Jurgielewiczowa (6, 94–95), Maryanna Kryksztułowa (6, 127–128), Rozalia Kułwartowa (11, 9–10), z Magdaleną Masayciową (inag.; 27, 18), Ева Микитова (20, 5), Ludwika Narełowa (6, 131–132), Kateryna Narkiewiczowa (6, 90–91), Моника Норвилова (20, 2), Krystyna Pirsztelowa (6, 117–118), Franciszka Skirelowa (6, 98–99), Maryanna Surwiłłowa (11, 11), Maryanna Szymkuciowa (1, 3), Rozalija Walentowiczowa (3), Anna Woyciechowa (6, 104–105), z wdową Katarzyną Żyłayciową (inag.; 23, 16). Peržiūrėtuose dokumentuose vardu ir pavarde su priesaga -ova įvardytos 133 moterys. Atkreipia dėmesį įdomi detalė. Darant moters pavardę su slaviška priesaga -ova kartais pastaroji pridedama prie vyro pavardės, neatmetus lietuviškos galūnės. Tarp jau pateiktų pavyzdžių taip sudarytos moterų pavardės Antanajtisowa (inag.), Batrułisowa, Degisowa (plg. vyrų pvd. *Antanajtis, *Batrułis, *Degis ar *Degys). Tokių moterų pavardžių pasitaikė ir daugiau: Ева Дзясугова (20, 1), Zosia Gudasowa (6, 37–38), Maryanna Łowkisowa (6, 95–96), Krystyna Petranisowa (6, 31–32), Ева Ременницова (20, 5), Maryanna Semenasowa (6, 53–54), Maryanna Stepanianisowa (6, 131–132), Agata Stepanisowa (6, 46–47), Marysia Woyciekanisowa (6, 44–45). 6 šaltinyje (tai palyginti didelis, apie 160 lapų, 1828 m. Adutiškio dvaro inventorius) yra ne kartą užrašytos ir kai kurios vyrų pavardės, iš kurių sudarytos minėtosios moterų. Tai Gudas (59–60)⁵, Łowkis (61–62), Petranis (58–59), Semenas (51–52), Stepanianis (131–132), Woyciekanis (46–47). Jas galima rekonstruoti *Gudas, *Laukis ar *Laukys, *Petronis, *Semenas, *Stepanionis, *Vaičekonis. Kitos, rekonstruotinos kaip *Džiaugis (ar *Džiaugys), *Rementis, *Steponis, nurodytuose šaltiniuose nėra užrašytos. Dėl jų plg. dabartines pavardes Džiaugys (LPŽ I 559), Remėčius, Steponis (LPŽ II 596, 820). 3 Straipsnyje vartojami tokie linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilm. – kilmininkas, naud. – naudininkas, gal. – galininkas, įnag. – įnagininkas. 4 Visi pavyzdžiai straipsnyje metrik uoti prie kiekvieno skliaustuose nurodant šaltinio numerį abėcėliniame sąraše, o po kablelio – lapo numerį. Tais atvejais, kai šaltinio lapai nenumeruoti (tai XIX a. pasitaiko palyginti dažnai), skliaustuose nurodomas tik dokumento eilės numeris sudarytame sąraše. 5 Kai visi pateikiami asmenvardžiai yra iš to paties dokumento, po jų skliausteliuose nurodomas tik lapo numeris. 110 Tais atvejais, kai moters pavardė sudaryta iš vyriškos, atrodytų, atmetus galūnę (o tokių atvejų yra dauguma), pvz.: Rozalia Kirplukowa (6, 30–31), Zofia Kazenowa (11, 12), Marysia Powitaniowa (6, 53–54) ir kitos jau anksčiau pateiktos, anaiptol ne visada gali kaip tik taip būti. Kaip liudija vyrų įvardijimai peržiūrėtuose dokumentuose, jų pavardės (kartais net tos pačios) rašomos ir su galūnėmis, ir be jų, pvz., jau minėtame 6 šaltinyje: Awin (53–54), bet Awinas (54–55, 134–135 ir kt.), Narel (31–32) – Norelis (132–133, 146–147). Arba: Buczel (63–64), Bottrul (64–65), Kryksztul (88–89), Romel (66–67), Szalć (40–41, 98–99, 100–101 ir kt.), Trokiel (101–102), Tumel (51–52), bet Degis (94–95), Baltrys (103–104), Jasius (62–63), Ravszys (61–62), Szwedas (59–60). Labai varijuoja pavardės, rekonstruotinos *Stepanionis, rašymas. Štai tarp Lazdynėlių kaimo (inventoriuje Łozdziee Małe) gyventojų yra: Maciey Syn Macieia Stepanians (150–151), Symon Jerzego Syn Stepanians, Jan Eliasza Syn Stepanians (151–152), Symon Luksza Syn Stepanians (152–153) ir Krzysztoff Symona Syn Stepanian, Maciey Józefa Syn Stepanian (151–152). Kodėl tame pačiame dokumente, to paties kaimo gyventojų ta pati pavardė rašoma nevienodai? Persasi mintis apie pavardės juridinį statusą, turint omenyje tai, kad pavardės lytys su galūne ir be jos jau vertinamos kaip skirtingos pavardės. Visiškai įmanoma, kad šis varijavimas, be kita ko, atspindi socialinę ar net tautinę gyventojų priklausomybę. Tai patvirtinti ar paneigti padės tolesni tyrimai. Tegalima pasakyti, kad vien slavumu šio reiškinio paaiškinti negalima. Visuose šaltiniuose pasitaikė tik du atvejai, kai ištekėjusios moters pavardė yra sudaryta su lietuviška priesaga. Tai Магдалена Бутковеня (20, 3), kurią rekonstravus *Butkuvienė galima vertinti kaip lietuviškos priesagos -uvienė vartosenos paliudijimą (asmenvardis užrašytas 1861 m. Veliuonos miestelio gyventojų sąraše). Antroji pavardė – Бенедикта Джяугене (20, 3) – sudaryta su priesaga -ienė. Įdomu tai, kad šiame šaltinyje iš to paties vyriško asmenvardžio *Džiaugis (ar *Džiaugys) ištekėjusių moterų pavardės sudarytos nevienodai. Lietuviška priesaga -ienė, kaip reikalauja ir dabartinė ištekėjusių moterų pavardžių daryba, pridėta prie vyriškos pavardės kamieno, o priesaga -ova – prie visos pavardės, neatmetus galūnės – plg. jau minėtą Ева Джяугисова (20, 1). Neištekėjusių moterų pavardės dažniausiai sudarytos su slaviška priesaga -ovna. Skirtingai nei ankstesnių šimtmečių dokumentuose XIX a. ji rašoma ne tik -owna, -овна (lenkų ir rusų kalba), bet ir -ówna (lenkų kalba) arba pagal tarimą -uwna. Pavardėmis su šia priesaga įvardytos 156 moterys. Dažniausiai ji pridėta prie vyriškos pavardės be galūnės (ar atmetus ją), pvz.: z Anną Ambrucioną (įnag.; 24, 35), Maryanna Augustynowna (6, 134–135), Elzb iecie Aniukuw nie (naud.; 24, 18), Marcyannie Awizówn ie (naud.; 28, 6), Helenie Bedarbiowney (naud.; 23, 44), z Barbarą Beynarowną (įnag.; 24, 20), Rozalia Buywidowiczówna (6, 65–66), z Maryaną Dziaugiowną (įnag.; 25, 33), Agacie Cwirk ownie (naud.; 26, 16), z Maryą Dutk owną (įnag.; 27, 9), Krysia Gołatylcowna (6, 159–160), Agnieszce Gotowtównie (24, 58), Ewie Gryguwnie (25, 59), Marysia J[g]utuw- 111 na (6, 49–50), Maryannie Katynownie (naud.; 25, 19), Barbarze Łukaszewiczuw-nie (naud.; 22, 1), Krystyna Malczuwna (6, 47–48), Maryanna Mikitayczowna (11, 12), Марьяна Миналоговна (20, 3), Kateryna Owinowna (6, 91–92), z Urszulą Paspirgielowną (įnag.; 22, 67), Rozalij Pawalkiówny (kilm.; 28, 45), z Elżbietą Pawkształciowną (įnag.; 24, 65), Magdelenie Sztemokayciuw nie (naud.; 23, 12), Ulijanie Wyturuw nie (naud.; 25, 2). Atvejai, kai slaviška priesaga -ovna yra pridėta prie pavardės su lietuviška galūne, palyginti reti. Tačiau jų pasitaikė ne kuriame viename, bet keliuose skirtinguose dokumentuose, pvz.: z Appolonią Adomaytisowną (įnag.; 27, 24), z Magdaleng Andrutaytisowną (įnag.; 22, 44), Елисавета Антонайтисовна (20, 3), Магдалена Данкусовна (20, 2), Гелена Јоцисовна (20, 7), Ewa Lowkisowna (6, 41–42), z Weroniką Maczutaytisowną (įnag.; 21, 33), z Marcianą Mockajitisowną (įnag.; 28, 47), Anna Semenasówna (6, 42–43), Marysia Woyciekanisowna (6, 50–51). Kaip matyti, priesaga -ovna pridėta prie lietuvių pavardžių *Adomaitis, *Andriulaitis, *Antanaitis, *Dabkus, *Jocis (ar *Jocys), *Laukis (ar *Laukys), *Mačiulaitis, *Mockaitis, *Semėnas, *Vaitiekonis. 7 neištekėjusių moterų pavardės sudarytos su slaviška priesaga -evna (rusų kalba rašoma -евна). Ji tepasitaikė jau minėtame 1861 m. Veliuonos miestelio gyventojų sąraše (20 šaltinis). Priesaga yra pridėta prie vyrų pavardžių su galūne, pvz.: Емилия Лашаитисевна (5), Елисавета Палайтисевна (2), Розалия Петраитисевна (4), Агата Урбайтисевна (6), ir be jos, pvz.: Юдита Буркшевна (4), Петрунела Игнатевна (4), Варвара Сиповичевна (6). Kaip matyti, priesaga dedama prie pavardžių *Lašaitis, *Palaitis, *Petraitis, *Urbaitis ir *Burkša, *Ignotas (šiuo atveju tai gali būti ir tėvo vardas), *Sipavičius. Pastebėtas vienas atvejis, kai ir prie vyro pavardės su -sk- tipo priesaga pridėta -ovna: z Benedyk tą Rudeckówną (įnag.; 28, 37). Ne *Rudecka, kaip būtų įprasta iš vyro ar tėvo pavardės *Rudecki. Nors čia pat, tame pačiame šaltinyje, yra: z Ewą Szapowską (įnag.; 31), z Barbarą Korycką (įnag.; 33). Tik 7 neištekėjusių moterų pavardės sudarytos su lietuviškomis priesagomis: Зузана Анюлите (20, 4), Петронела Янчуните (20, 3), Ягеншка Римкуте (20, 6), Виктория Скляудите (20, 5) – su priesaga -ytė. Šaltinyje užrašytos vyrų pavardės Анюлис (2) ir Скляудис (5) liudija, kad priesaga -ytė vartota neištekėjusių moterų pavardžių darybai iš vyrų pavardžių su galūne -is. Kitų pavardžių analogiškus vyrų asmenvardžius galima būtų rekonstruoti *Jančiūnas ir *Rimkus. Jie šaltinyje neužrašyti, bet plg. Jančiūnas (LPŽ I 797), Rimkus (LPŽ II 610). Be to, ir dokumente yra tokios darybos pavardžių, plg. Мицкунас (1), Дабкус (3), Моцкус (2), Синкус (6), Станкус (1). Taigi šiais atvejais priesaga -ytė yra pavartota neištekėjusių moterų pavardėms sudaryti iš vyriškų su galūne -as, -us. Kitokios lietuviškos priesagos pasitaikė vos po vieną kartą. Tai Зузана Моцкуте (20, 7) – priesaga -utė (iš minėto asmenvardžio Моцкус), Annie Antonayciukiey (naud.; 22, 5) – priesaga -ukė (iš pavardės *Antanaitis) ir Marcianie Sutkayciucie (naud.; 23, 3) – priesaga -ūčia (greičiausiai iš asmenvardžio *Sutkaitis). 112 Kai moters pavardė turi -sk- tipo priesagą, ji, pakeitus galūnę, sudaryta iš analogiškos vyro ar tėvo pavardės. Tokiomis pavardėmis įvardytos 79 moterys, pvz.: z Agniešką Bańkowską (įnag.; 24, 61), Maryanna Grodzinska (6, 65–66), Felicyana Kawalewska (1, 3), Pozalia Klonomowska (20, 1), z Dorotą Kłosowską (įnag.; 24, 85), Maryanna Kuczynska (6, 156–157), Katarzyna Lewicka (11, 5), Петроня Нижинска (20, 4), Katarzyna Sawicka (3), Magdalena Skorupska (5, 7–8), Krystyna Sokołowska (6, 97–98), Anna Stulgińska (2, 11–12), Elżbieta Witkowska (11, 5), Helena Wróblewska (6, 156–157). Kitos moterų pavardžių priesagos labai retos. Tai slaviškos -anka: Maryanna Bowdzielanka (6, 127–128), Krystyna Margucianka, -ycha: Marysia Dzie-szuczycha (6, 31–32), Anna Rayszycha (6, 35–36). Jas turi tik 7 moterų pavardės. Kaip jau buvo minėta, įvardijant moteris vardu ir pavarde, paprastai pirmiau rašomas vardas, po jo pavardė. Tik tokią šių asmenvardžių seką liudija visa dvinario lietuvių įvardijimo raida. Todėl atkreipia dėmesį tokie atvejai, kai pirmiau užrašyta pavardė, o po jos vardas. Tarp visų peržiūrėtų dokumentų taip elgiamasi tik Paštuvos palivarko 1834 m. gyventojų sąraše, kuris sudarytas ne abėcėlės tvarka (14 šaltinis; lapai nenumeruoti): Balczunowa Ewa, Dziewiatłowjka Rozalia, Juszkiewiczowna Franciszka, Kompayciowa Ewa, Stankunowa Scholastyka. Pastebėta keletas atvejų, kai moterys yra įvardytos vardais ir pavardėmis, kurių formos visiškai sutampa su vyriškomis pavardėmis, pvz.: съ Агнешкою Цвирко (įnag.; 22, 40), Розалія Барздайтис (21, 44), Petroneli Greyczus (21, 47), z Magdaleno Pielajitis (įnag.; 25, 12). Iš kitų dv narių užrašymų vardu ir pavarde išsiskiria dar ir šie: Rozalii Ambruciu nie (naud.; 24, 29), Ewie Greyczónie (naud.; 24, 53). Aptariant šio laikotarpio vyrų įvardijimą, buvo pastebėta, kad dvinaris lietuvių įvardijimas vardu ir pavarde neretai praplečiamas tėvo vardo nuoroda. Įvairuoja naujojo nario forma bei vieta lietuvių užra še: kartais tėvo vardas nurodomas tarp vardo ir pavardės, rečiau – po asmens vardo ir pavardės. Tai ir kiti faktai leido daryti išvadą, kad tėvo vardo nurodymas nėra natūralios lietuvių įvardijimo raidos rezultatas (Maciejauskienė 1993: 104–110). Šią išvadą iš dalies patvirtina ir moterų užrašymai XIX a. dokumentuose. Joms įvardyti tokia tėvo vardo forma, kokia buvo vartojama vyrų užra šymuose, pasitaikė tik 7 kartus. Tai įvardijimai, kai pirmiausia rašomas moters vardas, po jo tėvo vardo nuoroda (vardo kilmininkas ir žodis duktė) ir moters pavardė, pvz.: z Ludowiką Jana Córką Czyczyrkowna (įnag.; 22, 72), Barbarze córce Bartłomieja Litwinowiczównie (naud.; 22, 22), Magdalena Córka Antoniego Pataszówna (27, 19), Urszula córka Wawrzyńca Skrzydlówna (27, 23), z Elżbietą Benedykta Córką Lambart (įnag.; 22, 62). Dviejuose įvardijimuose pirmiausia rašoma moters pavardė, po to vardas ir tokiu pat būdu nurodoma, kieno ji duktė: Drobniewiczowna Ewa Córka Jerzego (14), Grygientowna Elzbieta Córka Jakuba (14). Kaip rodo moterų pavardžių daryba (priesaga -owna), čia minimos neištekėjusios moterys. 113 Kieno duktė yra užrašoma moteris, nurodoma ir tokiuose įvardijimuose: Marcella Michała Corka (6, 125–126), Maryannie Córcę Piotra Łukaszewicza (naud.: 25, 41). Pirmuoju atveju pasitenkinama tik moters vardu ir tėvo vardo nuoroda, o antruoju užrašyta tėvo vardas ir pavardė. Taigi tėvo vardo nuoroda moterų įvardijimuose vartojama labai retai. Net tokiuose dokumentuose, kuriuose vyrai užrašomi palyginti nuosekliai nurodant ir tėvo vardą, moterys įvardijamos tik vardu ir pavarde. Taip, pavyzdžiui, elgiamasi 1828 m. Adutiškio dvaro inventoriuje (6 šaltinis): Symon Tomasza Syn Awinas (58–59), Kazimierz Józefa Syn Gudus (59–60), Stanisław Antoniego Syn Koyra (66–67), Krzysztof Andrzeia Syn Kliszewicz (72–73), Mikołay Kazimierza Syn Olechnowicz (94–95), Mikołay Mikołaia Syn Rumbuc (97–98) ir t.t., bet Klara Szuszkowa (29–30), Krystyna Petranisowa (31–32), Katerżyna Turlowa (72–73), Maryanna Łowkisowa (95–96) ir t.t. – ištekėjusios moterys bei Marysia Jigutuwna (50–51), Marysia Woyciekanisowna (50–51), Rozalia Staszkielowna (115–116), Magdalena Wołoszynowna (121–122), Katerżyna Stepanianowna (133–134) ir t.t. – neištekėjusios moterys. Jau buvo akcentuotas skirtumas tarp ištekėjusių ir neištekėjusių moterų pavardžių darybos – tai slaviškų priesagų -ova, lietuviškų -ienė, -uvienė ir -ovna, -ytė, -utė bei kt. vartosena. Galima pastebėti ir kitokių jų įvardijimo nevienodumų. Nauja praktika nurodyti tėvo vardą, kaip buvo matyti iš pateiktų, tiesa, labai retų, pavyzdžių, dažniau buvo taikoma neištekėjusių moterų užrašymo atveju. Tuo tarpu ištekėjusių moterų įvardijimai galėjo būti praplečiami nuoroda, kieno ji yra žmona. Tokie užrašymai pasitaikė kai kuriuose iš peržiūrėtų dokumentų. Įdomus šiuo požiūriu jau minėtas 1834 m. Paštuvos palivarko gyventojų sąrašas (14 šaltinis). Čia daugeliu atvejų po ištekėjusios moters pavardės bei vardo nurodoma, kieno ji žmona. Tai daroma vartojant žodžio žmona sutrumpinimą Ž ir vyro vardo kilmininko linksnio formą, pvz.: Andruszkiewiczowna Anna Ž Jana, Drobniewiczowa Elzbieta Ž Jozefa, Grygżientowa petronella Ž Jana, Jntupowa Anna Ž Adama, Jendwittowa Anna Ž Andrzeia, Łaurynowiczowa Barbara Ž Antoniego, Malecka Anna Ž Bartłomieja, Marmowa Urszuta Ž Onufrego, Medyiewska Anna Ž Macieia, Neymontowa Ewa Ž Kazimierza, Nowiakowa Ewa Ž Marcina, Orentowa Anna Ž Szymona, Puzykowa Anna Ž Filipa, Woytkiewiczowa Ewa Ž Jerzego. Tačiau šaltinyje yra įvardijimų ir be šios nuorodos, pvz.: Stankunowa Scholastyka, Balczunowa Ewa, Ludkiewiczowa Giertruda, Dziewiątkówka Rozalia, Kompayciowa Ewa. Kaip buvo minėta, dvi šiame šaltinyje užrašytos neištekėjusios moterys įvardytos su tėvo vardo nuoroda. Bet vėlgi čia pat užrašymai be tokios nuorodos – Balczunowna Magdalena, Stankunowna Anna, Juszkiewiczowna Franciszka ir pan. Tai, kad dvinarai neištekėjusių moterų įvardijimai galėjo būti praplečiami tėvo, o ištekėjusių – vyro asmenvardžių nuorodomis, patvirtina vieno Kelmės dvaro dokumento duomenys. Jis įdomus tuo, kad skirtas vien moterims. Tai 1834 m. Kelmės valdų moterų registracija (7 šaltinis). Šis sąrašas yra abėcėlinis, 114 todėl pirmiau rašoma pavardė, o po jos – vardas. Taigi moterų įvardijimai dvinariai. Tačiau dokumento lapai suskirstyti grafomis, kuriose pateikiami įvairūs duomenys apie užrašomas Kelmės dvaro gyventojas. Su moterų įvardijimu susijusios dvi grafos – kieno ji duktė ir kieno žmona. Jos užpildytos, atsižvelgiant į tai, ar moteris yra ištekėjusi, ar neištekėjusi. Prie pirmųjų priskiriamos ir našlės, o minėtoje grafoje paprastai nurodomas vyro vardas (jo kilm. linksnio forma), pvz.: Arszulowa Eleonora – Symona Zona (1), Andrulówna Mariana – Antoniego Zona (1), Budrayciowa Ewa – Jana Zona (2), Kiwilowa Urszula – Izydora Zo: (6), Sokołowska Anna – Benedykta Zona (13), Tamulowa Anna – Benedykta Zona (13). Sunku suprasti, kam reikalingas šis vyro vardo nurodymas, jeigu moteris užrašyta vardu ir iš vyro pavardės su priesaga -ova sudaryta pavardė. Kai užrašoma neištekėjusi moteris, minėtoje grafoje nurodoma, kieno ji duktė. Nors šiuo atveju dažniausiai moters pavardė su priesaga -ovna sudaroma iš tėvo pavardės, čia dažniausiai stengiamasi užrašyti ne tik tėvo vardą, bet dar ir jo pavardę (abiejų asmenvardžių kilm. linksnio formos), pvz.: Butkiówna Henryeta – Krzyś: Butki (2), Kiwilówna Marta – Jerzego Kiwila (7), Lewicka Anna – Macieja Lewickiego (8), Użkurisowna Urszula, Użkurisowna Petronela – Bart: Użkuria (14). Kartais, tiesa, pasitenkinama tik tėvo vardu, pvz.: Iankusówna Marta – Ignacego (6), Tamulowna Urszula – Benedikta Córka (13). Kai kurios grafos, kuriose pateikiama tokią moterų įvardijimą praplečianti informacija, yra neužpildytos. To priežastys neaiškios. Tėvo vardo nuoroda XIX a. pamažu darosi įprastu lietuvių įvardijimo nariu. Tačiau tėvo pavardės ar vyro vardo nuorodos, praplečiančios moterų įvardijimus vardais ir iš tėvo arba vyro pavardžių sudarytomis pavardėmis, atrodytų, visiškai nereikalingos. Jų atsiradimą, matyt, lėmė moterų socialinė padėtis, turtinė bei kitokia priklausomybė nuo vyro. Kiti dokumentuose pasitaikę moterų užrašymo atvejai galėtų būti vertinami kaip n u k r y p i m a i n u o į v a r d i j i m o v a r d u i r p a v a r d e. Štai Balčių dvaro 1816 m. gyventojų sąraše (1 šaltinis) įvardijant moteris taip pat nurodoma, kieno jos žmonos. Tačiau čia pasitenkinama tik moters vardu, kuris pridedamas įvardijimo pabaigoje. O pradžioje – žodis żmona ir vyro vardas bei pavardė (kilmininko linksnio forma), pvz.: Zona Michała Wozgity Magdalena (3), Zona Józefa Dobrowolskiego Anna (3), Zona Andrzeja Milkinta Magdalena (3), Zona Jerzego Mockusa Marcianna (3), Zona Jerzego Tamucia Barbara (3), Zona Bartłomieja Żukowskiego Barbara (3), Zona Mikołaja Skarbala Teressa (3), Zona Jakóba Żlisa Magdalena (3), Zona Jokóba Adamaytisa Barbara (4), Zona Jana Bartaszia Katarzyna (4), Zona Józefa Milinia Marianna (4). Tačiau našlės įvardijamos vardu ir pavarde, pvz.: Wdowa Maryanna Szymkuciowa (3), wdowa Agata Kwietkiewiczowa (4). Pora panašių įvardijimų pasitaikė ir 1851 m. Vaiguvos dvaro gyventojų sąraše (29 šaltinis): Матеуша Яновича жена Анна (3–4), Яна Ержевича жена 115 Anna (5–6). Greta dar yra Tadejują žmoną Anną (5–6), t.y. visiškai oficialios informacijos apie užrašomą moterį neteikiantis įvardijimas. Tokius įvardijimus, kai minimas tik užrašomos moters vardas, t.y. pirmasis ir ne svarbiausias dinarinio įvardijimo narys, o po to nurodoma, kieno ji žmona, vadinti oficialiais, turint omenyje visą XIX a. lietuvių įvardijimo kontekstą, matyt, būtų netikslu. Juos reikėtų vertinti kaip tik kai kuriuose šaltiniuose vartotus aprašomojo pobūdžio moterų įvardijimus, atsiradusius dėl dokumentų specifikos, juos rašiusių asmenų požiūrio į minimus asmenis ar pan. Taip pat, be abejo, reikėtų vertinti ir tokius jau minėtame Balčių dvaro gyventojų sąraše (1 šaltinis) pastebėtus moterų įvardijimus: Siostra Bartłomieja Żukowskiego Anna (3), Siostra Józefa Milinia Judyta (4), Siostra Woyciecha Ubrysa Iudyta (4). Čia aprašomuoju būdu nurodoma, kieno sesuo yra minima moteris. Tokių įvardijimų visuose peržiūrėtuose dokumentuose tepasitaikė tik šie 3. O tokių, kuriuose vienokiu ar kitokiu būdu nurodoma, kieno žmona yra minima moteris, surasta apie 50. Be čia aptartų, pasitaikė ir daugiau nukrypimų nuo moterų įvardijimo vardu ir pavarde. Tai užrašymai vienu asmenvardžiu. Kartais tai vardas, pvz.: Pastuška Anna (4, 81–82), Pastuszka Helena (4, 81–82), Zona Katarzyna (3), Kątnica Maryanna (3), pastuszka Rozalia (3). Kaip matyti, tokiais atvejais paprastai dar nurodoma, kas yra tik vardu užrašoma moteris. Tas vienintelis asmenvardis gali būti ir pavardė: Wdowa Boniuszkowa (2, 11–12), wdowa Kazenowa (2, 9–10), Wdowa Marcinkiewiczowa (2, 12–13). Čia taip pat aišku, kas yra užrašoma moteris (našlė). Arba: Pą Andruszkiewiczówna (3) – vien pavardė užrašyta neištekėjusiai moteris. Iš ankstesnių šimtmečių į XIX a. dokumentus atėjo ir moterų įvardijimas dviem asmenvardžiais su priesaga -ova. Kaip rodo pavyzdžiai, dažniausiai taip užrašomos našlės, nors kartais galbūt ir kitokio statuso moterys: Wdowie Szymonowey Grygowey (naud.; 24, 25), Franciszkowa Jłguciowa (2, 17–18), Michałowa Haydukonionowa (19, 82), Krzysztofowa Kasperowiczowa (43, 87), Wawrzyncowa Kazielunowa Wdowa (11, 14–15), Wincentowa Kuczerowa (3), Janowa Markunowa Wdowa (11, 13–14), Janowa Szopółowa (19, 82), Tomaszowa Uzdawiniowa (19, 83), Józefowa Zienkiewiczowa (3). Šiais atvejais ištekėjusios moterys (našlės) įvardytos pavardėmis ir iš vyro vardo su priesaga -ova sudarytu asmenvardžiu, užrašytu vietoje moters vardo. Matyt, čia pat priskirtini ir tokie įvardijimai: Adamowa Kozłowska wdowa (3), Wincentowa Witkowska (2, 13–14) arba Iwanowska Augustowa (3). Juose moterų pavardės turi -sk- tipo priesagą, o vietoje vardo užrašytas tas pats iš vyro vardo su priesaga -ova sudarytas asmenvardis. Kartais prie dviejų asmenvardžių su priesaga -ova dar pridedamas ir moters vardas. Tuomet įvardijimas pasidaro jau trinaris, pvz.: wdowie Agnieszce Michałowey Girutayciowey (naud.; 23, 38), Róża Jakóbową Bieyniową (19, 87). Taip lietuvių moterys įvardijamos XIX a. administracinio juridinio pobūdžio dokumentuose. Atkreipia dėmesį jų užrašymo įvairovė. Iš apie 500 šaltiniuose 116 minimų moterų 98 įvardytos vienaip ar kitaip nukrypstant nuo, atrodytų, jau norma šiuo laikotarpiu turėjusio būti įvardijimo vardu ir pavarde. Tai sudaro 19,6% visų moterų užrašymų peržiūrėtuose minėto pobūdžio dokumentuose. Taigi ir XIX a. antroponimija liudija dar nenusistovėjusį moterų įvardijimą vardu ir pavarde. O tai, be kita ko, verčia manyti, kad jau XVIII a. baigusios formuotis lietuvių pavardės aptariamuoju laikotarpiu dar ne visada buvo svarbiausiu ir būtinu visų lietuvių įvardijimo nariu. 2. Bažnytiniuose šaltiniuose moterys įvardijamos taip pat nevienodai. Tai liudija duomenys, išrašyti iš Kulių parapijos krikšto registracijos aktų knygos (1802–1807), iš 1857 m. Verkių, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimimo, sutuoktuvių ir mirties metrikų išrašų knygos bei iš kelių parapijų gyventojų sąrašų. 2.1. Pirmajame šaltinyje (sąraše jis 9) užrašyta 1890 moterų. Tai Kulių parapijoje 1802–1807 m. gimusių kūdikių motinos ir krikšto motinos. Kūdikių motinos įvardijamos vardu ir pavarde. Išimtys labai retos (tik 4 iš 943). Ne tik kūdikių motinų, bet ir krikšto motinų bei krikštijamų mergaičių vardai be jokių išimčių krikščioniški. Visų jų detaliau neaptariant galima tik konstatuoti, kad 1802–1807 m. gimusios 488 mergaitės buvo įvardytos tik 49 skirtingais vardais. Dažniausi jų buvo tokie: Ona (Anna) – užrašytas 59 kartus, Petronelė – 57, Marijona – 44, Barbora – 33, Eleonora, Rozalija – po 25, Liudvika – 24, Veronika – 21, Magdalena – 20, Agota –14, Joana, Katarina, Pranciška – po 13. Tik po vieną kartą pasitaikė Cecilija, Darata, Emilijona, Felicijona, Honorata, Jadvyga, Judita, Karolina, Kristina, Paulina, Placida, Valerija. Po 2–3 kartus užrašyti šie vardai: Anastazija, Benedikta, Bonaventūra, Elena, Juozapota, Konstancija, Kunigunda, Marcele, Scholastika, Simeona, Teresė. Taigi ir šiuo atveju akivaizdus vardyno monotoniškumas, kelių tų pačių vardų dažnas kartojimasis. Šioje bažnytinėje knygoje galima pastebėti dar vieną su vardų vartosena susijusią detalę. Tai dviejų vardų rinkimas naujagimiui. Tokie atvejai šaltinyje pasitaiko palyginti dažnai, pvz. (abiejų vardų gal. linksnio formos): Agatham Johannam (48), Franciscam Magdalenam (45), Veronicam Johannam (45), Rosaliam Annam (45), Antoninam Mariannam (55), Mariannam Annam (55), Leonoram Catharinam (27), Leonoram Annam (27), Claram Magdalenam (26), Annam Leonoram (30), Mariannam Magdalenam (30), Mariannam Ewam (30), Veronicam Barbaram (48), Leonoram Barbaram (49), Agatham Petronillam (41), Apolloniam Scholasticam (41), Benedictam Monicam (41), Agnetem Rosaliam (61), Annam Martiannam (69), Luciam Ludowicam (58), Rosaliam Valeriam (58), Eleonoram Martianam (67), Claram Lusiam (65), Catharinam Anastasiam (17), Ewam Franciscam (61), Marciannam Petronillam (61) ir pan. Krikščioniškų vardų vartosena bažnytinėse knygose yra aptarta ir kitų autorių darbuose. Tiriant XVII a. pradžios Vilniaus šv. Jono bažnyčios šaltinio krikštijamų mergaičių vardus buvo pastebėta, kad skirtingų jų vartota nedaug, ir pa- 117 teikiama apie 20 populiariausių vardų procentais nurodant, kiek mergaičių buvo jais pavadinta. Tai Ona (19%), Kristina (13%), Kotryna (9%), Morta (8%), Ieva (7%), Elžbieta (6%), Darata (5%), Marina (5%) ir kiti vardai, kuriais pavadinta po 3–1% mergaičių (Zinkevičius 1977: 52). Aprašant 1795 m. Žemaičių vyskupystės krikšto registracijos aktų knygoje užfiksuotus moterų įvardijimus buvo konstatuota, jog šaltinio antroponimija paliudijo apie 130 skirtingų vardų. Vieni jų buvo palyginti dažni: Ona (11,59%), Marijona (11,09%), Barbora (8,36%), Kotryna (6,79%), Elžbieta (6,47%), Rozalija (4,88%), Agota (4,19%), Elena (3,62%); kiti vardai retesni, jais įvardyta po 3–1% moterų. Toliau teigiama, kad daug vardų šaltinyje pasitaikė tik po vieną kartą (Ramonienė 1985: 56). Kūdikių motinų ir tėvų pavardės nesutampa. Moterys įvardytos pagal tėvą. Štai keletas viename krikšto registracijos įraše paminėtų asmenų įvardijimo pavyzdžių: Laurentio Wysocki (kūdikio tėvas), Anna Giedrymowna (kūdikio motina), Jacobus Jurkiewicz (krikšto tėvas) ir Magdalena Sypscionna (krikšto motina) (1). Joanne Kniupszta (kūdikio tėvas), Magdalena Stanionwna (kūdikio motina), Mathaus Stankus (krikšto tėvas), Anna Narwayszowa (krikšto motina) (65). Casimiro Dobilas (kūdikio tėvas), Anna Baltmiszkowna (kūdikio motina), Josephus Jurgutowicz (krikšto tėvas), Marciana Tarwidowa (krikšto motina) (62). Josepho Tarwid (kūdikio tėvas), Marianna Szlepsionwna (kūdikio motina), Ignatius Woytkiewicz (krikšto tėvas), Anna Luczynka (krikšto motina) (69). Josepho Styrbowicz (kūdikio tėvas), Barbara Ostrowska (kūdikio motina), Antonius EytowJki (krikšto tėvas), Magdalena Ostrowska (krikšto motina) (39). Kaip matyti, kūdikio tėvo ir motinos pavardės yra skirtingos. Taigi Kulių parapijos bažnytinėje knygoje pavardė dar nėra traktuojama kaip bendras visiems vienos šeimos nariams asmenvardis. Galbūt reikėtų pritarti nuomonei, jog tai susiję su bažnytinių šaltinių tradicijos specifika (Ramonienė 1985: 57). Nors pastebėti įvairavimai liudija, jog ši tradicija nebuvo bendra ir vienokį ar kitokį moterų įvardijimą neretai lėmė tam tikra konkrečioje parapijoje nusistovėjusi krikšto registracijos akto forma (Maciejauskienė 1991: 296). Tačiau lyginant XVII, XVIII ir XIX a. bažnytinių knygų duomenis vis dėlto nesunkiai pastebimi poslinkiai, liudijantys apie antrojo įvardijimo nario (pavardės) pripažinimą ar net mėginimus vertinti jį kaip bendrą visiems šeimos nariams asmenvardį. Čia turimi omenyje tik moterų įvardijimai. Štai XVII a. Užpalių ir Videniškių parapijų bažnytinėse knygose krikštijamų kūdikių motinos dažniausiai užrašomos tik vardu. Taip elgiamasi ir XVII–XVIII a. Daugailių parapijos bažnytinėje knygoje. Visais atvejais išimtys labai retos (Maciejauskienė 1991: 263, 274, 282). XVIII a. vidurio Linkmenų parapijos knygoje tokių įvardijimų nėra. Čia kūdikių motinos jau užrašomos net trimis asmenvardžiais – vardu, pavarde pagal tėvą ir pavarde pagal vyrą (Maciejauskienė 1991: 293). Toks įvardijimas užfiksuotas ir XVIII a. pabaigos šaltinyje – 1795 m. Žemaičių vyskupystės krikšto registracijos aktų knygoje, nors dažniau 118 siai čia kūdikių motinos įvardijamos vardu ir pavarde pagal tėvą (Ramonienė 1985: 57). Įdomių duomenų, liudijančių tendenciją traktuoti pavardę kaip bendrą šeimos asmenvardį, pastebėta Inturkės parapijos bažnytinėje knygoje (8 šaltinis). Joje registruoti jungtuvių aktai. Kaip yra įprasta tokiais atvejais, nuotakos juose užrašomos vardu ir mergautine pavarde (pagal tėvą), pvz.: Sophiam Gagiowna (čia ir kitur vardo gal. linksnio forma; 57), Dominicam Jowoyszowna (70), Annam Kurszynionwa (57), Domitillam Pietkiewiczówna (61), Martiannam Pipirówna (97). Be jų, tokiame akte dar užfiksuoti jaunojo ir liudytojų įvardijimai. Vardai juose paprastai rašomi lotynų kalba (kaip ir visas akto registracijos tekstas), o pavardės – lenkų kalba. Nuo 57 knygos lapo pastebėta kitokia šių aktų rašymo tvarka. Jaunojo ir nuotakos įvardijimai paminimi įprasto šiam atvejui formulavimo pradžioje. Vėliau susituokusiųjų įvardijimai pakartojami lenkų kalba rašytame tekste, kurio pabaigoje sutuoktiniai pasirašo prie savo įvardijimų (dažniausiai trimis kryželiais). Čia pasirašo ir jungtuvių liudytojai (taip pat trimis kryželiais). Buvusių nuotakų įvardijimai po jungtuvių nėra vienodi ir, kaip rodo rašysena, labai priklauso nuo įrašus dariusių asmenų. Dalis susituokusių moterų įvardytos taip pat kaip ir prieš jungtuves. Toliau pateikiamuose pavyzdžiuose nurodomi jaunojo ir nuotakos įvardijimai prieš jungtuves (vardų rašomos gal. linksnio formos), o po brūkšnio – sutuoktinės įvardijimas po jungtuvių: Ferdinandum Buywid, Marcianam Bukowska – Marcianna Bukowska (83), Joannem Kowzan, Annam Łowkiowna – Anna Łowkiowna (98), Joannem Krzywicki, Corneliam Bitowtowna – Kornelia Bitowtowna (100), Joannem Rutkowski, Annam Kurszynionwa – Anna Kurszynionwa (57). Tačiau yra daug ir tokių susituokusių moterų įvardijimų, kuriuose fiksuojama ir ką tik įgyta moters pavardė pagal vyrą. Tai daroma trejopai: 1) po vardo nurodant, iš kokios šeimos moteris kilusi (tai lyg tam tikras mergautinės pavardės variantas), ir pavardę pagal vyrą: Ignatium Akinis, Dorotham Dubowska – Dorota z Dubowskich Akinowa (69), Thomam Jasiunas, Judytham Gagiowna – Judyta z Gagiow Jasiunowa (79), Gabrielem Kayrys, Victoriam Werykowna – Wiktorya z Werykow Kayrowa (80), Jgnatium Koyriewicz, Constantiam Mickowna – Konstancya z Micków Koyrewiczowa (72); 2) po vardo rašant dvi pavardes – mergautinę ir pagal vyrą: Josephum Kucharewicz, Antonellam Juchniewiczówna – Antonella Juchniewiczówna Kucharewiczowa (82), Georgium Pukian, Domicellam Gołowecka – Domicella Gołowecka Pukianowa (82), Josephum Żata, Martam Miłsiunowna – Marta Miłsiunowna Żałowa (94); 3) po vardo rašant tik naująją pavardę pagal vyrą: Antonium Bikont, Juditham Letowtowna – Judytha Bikontowa (92), Jacobum Gagis, Martiannam Nienartowiczowna – Martianna Gagiowa (77), Thomam Romeyko, Teresam Bikoncjowna – Teresa Romeykowna (65). Šis ekskursas į kitą šaltinį (trumpam nutraukus Kulių parapijos moterų asmenvardžių analizę) liudija stiprėjančią tendenciją ir bažnytiniuose šaltiniuose 119 vertinti pavardę kaip bendrą šeimos narių asmenvardį. Tai, beje, patvirtina ir kito šaltinio – 1857 m. metrikų išrašų knygos – antroponimija. Bet apie tai šiek tiek vėliau. Grįžtant prie Kulių parapijos bažnytinės knygos kūdikių motinų pavardžių reikia pasakyti, kad jos turi neištekėjusių moterų pavardėms būdingas priesagas (kaip jau buvo minėta, tai pavardės pagal tėvą). Net 741 iš jų sudaryta su slaviška priesaga -ovna, pvz.: Agatha Abariowna (53), Magdalena Anuziowna (44), Mariana Badawgówna (29), Francisca Balsewiczowna (60), Anna Baltmiśkio(w)na (23), Victoria Beywidowna (60), Helena Blagnayciowna (49), Barbara Buczniowna (26), Theresia Budrykowna (52), Lucia Bugayłowna (67), Johanna Bumbłowna (37), Helena Butkiewiczowna (34), Marcianna Dawgintowna (32), Barbara Dawk(sz)owna (42), Brigida Dymgayłowna (28), Marianna Eytutowiczowna (69), Agnete Gayłowna (62), Justina Gaudutowna (37), Marianna Giedgowdowna (1), Anna Giedrymowna (15), Feliciana Gielżyniowna (57), Marianna Girgżdowna (35), Anna Girkontowna (59), Barbara Gudayciowna (44), Magdalena Janulewiczowna (65), Anna Kayrowna (5), Martiana Kniupsztowna (67), Monica Kontawtówna (10), Martiana Krypowiczowna (35), Marianna Kubitowna (34), Antonina Łaukinayciowna (68), Petronilla Lingowna (49), Scholastika Milaszewiczowna (12), Magdalena Mineykowna (30), Marianna Narbutowna (44), Veronica Narkiewiczowna (48), Petronilla Narmontowna (48), Agnete Paszwelniowna (69), Antonina Rymkiewiczowna (66), Anna Rupszowna (58), Veronica Saudargowna (28), Johanna Symutowna (65), Catharina Srebalowna (48), Rosalia Strawkiewiczowna (42), Magdalena Sungayłowna (56), Barbara Szakin(i)owna (48), Anna Szep(u)towiczowna (23), Rosalia Tarwidowna (39), Marcianna Tawdginowna (11), Johanna Tylwikowiczowna (54), Anna Užwandenowna (26), Rosalia Waysznarowna (36), Juditha Walancewiczowna (24), Anna Warnelowna (40), Mariana Woyszwittowna (21), Victoria Zeymiowna (55), Agnete Zylowna (30), Anna Żutowtowna (21), Agatha Zwerzd own a (33). Šaltinyje užrašytos analogiškos vyrų pavardės rodo, kad priesaga -ovna dedama prie jų formų be galūnių, pvz.: Beywid (58), Butkiewicz (33), Giedgowd (68), Girkontt (66), Kontowtd (42). O tais atvejais, kai pavardė turi lietuvišką (ar suslavintą) galūnę, pvz.: Anuzis (31), Baltmiszkis (12), Bucznis (12), Bugaylo (28), Bumblis (30), Dawgintis (58), Dymgayto (3), Gaudutis (48), Gielzinis (41), Kniupszta (52), Kubilus (29) ir pan., ji atmetama. 4 kūdikių motinų pavardės sudarytos su tos pačios reikšmės slaviška priesaga -evna: Francisca Kuprewna (69), Marianna Legowiczewna (46), Marianna Matulewna (31), Petronilla Strawkewna (32). Kitos moterų pavardės turi slaviškas -sk- tipo priesagas, pvz.: Justina Als zew-ska (5), Barbara Astrowska (1), Marianna Berzanſka (67), Johana Dyrwianſka (23), Marianna Dulinska (38), Agnete Eytowska (41), Petronilla Gietumbicka (57), Magdalena Gudowlſka (27), Barbara Kawecka (44), Petronilla Kirklewſka (45), Elisabetha Kuczynska (33), Terefia Nagrecka (22), Johana Pilkowſka (51), Anna 120 Telszyńska (55), Elisabetha Wysocka (44), Teresia Zabłocka (36), Helena Żylinska (60). Iš viso tokių pavardžių šaltinyje užrašyta 165. Tokios pat darybos analogiškos vyrų pavardės, pvz.: Alszewski (31), Astrowski (8), Berżanski (5), Dyrwianki (66), Duliński (51), Kawecki (59), Nagrecki (29), Żylinki (28) ir pan., liudija, kad minėtosios moterų pavardės dažniausiai sudaromos nepridedant jokios papildomos priesagos, o tik pakeičiant galūnę. Tik taip buvo elgiamasi ir daugelyje peržiūrėtų XVIII a. dokumentų (Maciejauskienė 1991: 280). Tačiau trys atvejai, užrašyti Kulių parapijos knygoje, rodo įsigalint ir kitokią praktiką, t.y. ir prie tokio tipo pavardžių sudarant moterų pavardes dėti šiam reikalui įprastas priesagas: Marianna Kaweckowna (67), Therezia Nagreckowna (67), Anna Zablockówna (2) (plg. moterų pvd. Kawecka, Nagrecka, Zabłocka ir vyrų Kawecki, Nagrecki, *Zablocki). Be daugybės su slaviškomis priesagomis sudarytų kūdikių motinų pavardžių, šaltinyje pasitaikė 5 pavardės, turinčios lietuvišką priesagą -aitė: Ana Piautakyte (67), Anastasia Kiawskayte (58), Veronica Stankayte (66), Rosa Strawkayte (67), Rosalia Wayczayte (68). Jos sudarytos iš vyrų pavardžių, kurios šaltinyje užrašytos taip: Piawlok (7), Kijewski (33), Stankus (34, 46, 47, 48, 65), Strawkas (14, 16, 67), Wayczys (55). Sunku paaiškinti, kodėl greta daugybės su slaviškomis priesagomis sudarytų pavardžių 5 vis dėlto turi šiam reikalui vartotas lietuviškas priesagas, kodėl minėtosios pavardės tokiu būdu buvo išskirtos iš visų kitų. Viena moters pavardė turi lietuvišką priesagą -alė: Catharina Wezbonale (64). Dviejų kūdikių motinų pavardės visiškai sutampa su analogiškomis vyrų pavardėmis. Tai: Agatha Narkiewicz (7) – plg. Franciscus Narkiewicz (40), Georgius Narkiewicz (66), Ioanne Narkiewicz (54), Michael Narkiewicz (11) ir kt.; Elisabetha Stupelis (59) – plg. Ignatio Stupelis (2), Joanne Stupelis (44), Stanislao Stupelis (57), Vincentius Stupelis (55) ir kt. Tarp visų kūdikių motinų įvardijimų išsiskiria 4, kai moteris užrašyta tik vardu: Iohanna (42), Magdalena (62), Rosalia (45), Veronica (45). Krikšto motinomis, kaip žinoma, galėjo būti ir ištekėjusios, ir neištekėjusios moterys. Jų šaltinyje minima 948. Visos įvardytos dviem asmenvardžiais – vardu ir pavarde. Krikštamočių pavardžių daryba labai slaviška. Net 476 iš jų sudarytos su priesaga -ova, vartota ištekėjusių moterų pavardžių sudarymui iš vyro pavardės, pvz.6: Helena Atuciowa (35), Elisabeth Anuzewiczowa (12), Anna Bakiewiczowa (10), Catharina Baltrymowa (3), Veronica Baltusiowa (44), Agnes Bedawgowowa (56), Victoria Dawgielowa (43), Anna Dawnorowa (5), Petronilla Diburiowa (55), Magdalena Drungittowa (27), Veronica Giembuttowa (10), Marianna Gryguttowa (7), 6 Čia ir kitur atrenkant pavyzdžius stengiamasi neminėti jau anksčiau pateiktų, nors ir su skirtingomis priesagomis sudarytų, pavardžių. 121 Anna Grykſtowiczowa (28), Barbara Jurgulowa (1), Barbara Kazragiowa (53), Terefsia Kiawleykowa (60), Anna Kinczowa (44), Catharina Laurynkowa (26), Anna Lingiewiczowa (35), Marciana Lutykowa (27), Anna Łużpyniowa (5), Petronilla Mazionowa (38), Veronika Metrykowa (48), Anna Minczowa (44), Anna Narwajłowa (69), Agatha Pareygiowa (46), Magdalena Pawksztowa (38), Marianna Płaypiowa (68), Barbara Pyszmontowa (11), Francisca Putramentowa (37), Judith Rawdoniowa (32), Magdalena Rymeykowa (12), Mariana Rupeykowa (29), Catharina Smilingiowa (48), Magdalena Styrbiowa (34), Elisabetha Stupelowa (53), Magdalena Szlepeciowa (33), Barbara Tumowa (34), Elisabeth Urnikiowa (3), Brigitha Widmontowa (66), Agatha Wirszyłowa (24). Neištekejusių krikštamoičių pavardės sudarytos su priesaga -ovna, pvz.: Christina Batwiłowna (58), Barbara Bładnowna (55), Anna Budwitowna (6), Agatha Butkowna (49), Anna Ciążelowna (54), Monica Dyglewiczowna (44), Rosa Dobilowna (63), Victoria Eytowiczowna (42), Martiana Gałdykowna (44), Barbara Gwazdykowna (21), Constantia Jakubaytowna (36), Elisabetha Jundutowna (35), Petronilla Kniuksz towna (53), Clara Kondratowna (35), Cecilia Kubelewiczowna (4), Francisca Kupriowna (58), Clara Montwidowna (35), Marianna Narkowna (44), Justina Rudowna (66), Marianna Sawserowna (55), Johanna Serputowna (39), Marciana Skluderowna (22), Petronilla Słusznewiczowna (57), Veronica Stropiowna (69), Anna Stupelewiczówna (6), Marianna Szymkowna (44), Anna Szleynowna (65), Magdalena Werkowna (56), Marianna Zabitowna (32), Rosalia Żadeykowna (38). Priesagos -ovna bei -ova ir čia dedamos prie pavardžių, kurios šaltinyje užrašytos be galūnių, pvz.: Bakiewicz (2, 18, 56 ir kt.), Dyglewicz (26), Eytowicz (23, 24, 30, 36 ir kt.), Gryksztowicz (23, 65, 66 ir kt.), arba atmetus lietuvišką (kartais suslavintą) vyriškos pavardės galūnę, pvz.: Atutis (5, 12, 34, 66 ir kt.), Baltrymas (44, 58, 66), Butkus (48), Ciūželis (19, 26 ir kt.), Dobitas (35), Gałdykas (15), Dowgiatto (46), Drungillo (21), Jurgulis (12) ir t.t. Ir ištekėjusios, ir neištekėjusios krikštamotės gali turėti pavardes su -sk- tipo priesagomis, pvz.: Marianna Baranowska (10), Magdalena Bartaszewska (35), Anna Buczynska (38), Marianna Grygulowska (47), Anna Gunczewska (67), Magdalena Janczewfka (57), Victoria Karwowska (22), Barbara Łapinska (33), Marianna Łuczyńfka (52), Anna Łukowska (51), Marianna Myszkowſka (31), Veronica Papławfka (23), Anna Puszynska (32), Marianna Sawicka (47), Catharina Skulska (52), Johanna Sokołowſka (42), Magdalena Szarkowska (53), Johana Turowska (29), Marianna Waſilewſka (69), Petronilla Woynowska (46), Johanna Zaborska (55) ir pan. (iš viso 160 tokio tipo pavardžių). Kaip matyti, jos sudarytos pakeitus vyriškos pavardės galūnę. Pasitaikė tik du atvejai, kai prie tėvo pavardės, atmetus galūnę, pridedama slaviška priesaga -ovna: Elena Berżonskowna (61), Magdalena Nagreckowna (67). Pavardžių su slaviškomis priesagomis skaičių dar papildo viena, sudaryta su priesaga -evna: Marianna Dawidowiczewna (2). 122 Taigi ir krikštamočių pavardžių daryba liudija labai stiprų lietuvių asmenvardžių slavinimą. Todėl vėlgi atkreipia dėmesį kelios pavardės, sudarytos su lietuviškomis priesagomis. Tai: Juditha Berniotieny (67), Magdalena Judienie (52), Marianna Szukienie (67) – su priesaga -ienė ir Agatha Pufławskaytė (68) – su priesaga -aitė. Pastaroji pavardė dar išsiskiria ir tuo, kad čia lietuviška priesaga pridėta prie -sk- tipo priesagą turinčios pavardės. Dviejų krikštamočių pavardės panašios į vyriškas: Petronilla Lawrynko (37), Marcianna Lutýko (5). 2.2. Visiškai kitoks moterų įvardijimo vaizdas yra antrame peržiūrėtame bažnytiniame šaltinyje – 1857 m. Verkių, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimimo, sutuoktuvių ir mirties metrikų išrašų knygoje (18 šaltinis). Šaltinis rašytas rusų kalba. Knyga prasideda santuokos registracijos aktų išrašais, iš kurių išrinkta 319 moterų įvardijimų. Tai nuotakų ir jų bei jaunikų motinų užrašymai. Šiaip jau šios šaltinio dalies įrašai liudija, kad pavardė, skirtingai nei Kulių parapijos bažnytinėje knygoje, traktuojama kaip bendras visai šeimai asmenvardis. Tai visų pirma atsispindi įvardijant nuotakų ir jaunikų tėvus. Jie paprastai užrašomi kartu, juos jungia ta pati pavardė. Štai keletas viename santuokos metrikų išraše esančių įvardijimų pavyzdžių: Якуба Михалкевича, съ Юльено Романовскою (įnag.; nuotaka), Габріеля и Анастазію урож. Судовны Михалкевичевъ (kilm.; jaunikio tėvai), Казимержа и Розаліи урож.: Роковской Романовскихъ (kilm.; nuotakos tėvai) (3). Якуба Скаржинскаго (kilm.; jaunikis), съ Петронилье урож. Яцкевичевною Романовскою...вдовою (įnag.; nuotaka), Вавржиница и Марьянны урож.: Волейшевны Скаржинскихъ (kilm.; jaunikio tėvai), Казимержа и Марьянны урож.: Янушевичевны Яцкевичевъ (kilm.; nuotakos tėvai) (4). Адама Высоцкаго (kilm.; jaunikis), съ Агатою Суботовичевною (įnag.; nuotaka), Мартина и Марціаны урожденной Максимовичевной Высоцкихъ... (kilm.; jaunikio tėvai), Яна и Кристины урожденной Бразюновной Суботовичей (kilm.; nuotakos tėvai) (40). Kaip matyti, tą pačią pavardę turi jaunikis ir jo tėvai, nuotaka ir jos tėvai, vyras ir žmona. Santuokos aktų išrašuose minimos moterys įvardijamos nevienodai. Nuotakos, t.y. kol kas neištekėjusios moterys, paprastai užrašomos dviem asmenvardžiais – vardu ir pavarde. Pastaroji yra sudaryta iš tėvo pavardės, vartojant slaviškas priesagas. Dažniausia jų čia yra -evna, pvz.: съ Тересою Балюкевичевною⁷ (55), съ Маріянною Билевичевною (59), съ Ружено Даукшевною (53), съ Розаліе Карвелевною (44), съ Розалію Керновичевною (58), 7 Čia ir kitur atsisakyta linksnio pavadinimo sutrumpinimo įnag., kurį atstoja prielinksnis съ „su“. 123 съ Юстиной Линкевичевною (37), съ Рахелию Микелевичевною (59), съ Паулиною Петкевичевною (46), съ Мариянною Петруканевичевною (54), съ Анною Синкевичевною (35), съ Агатою Суботовичевною (40), съ Іозефатою Урбановичевною (59), съ Анелею Зинкевичевною (45). Antroji pagal dažnį yra priesaga -ovna (rašoma -овна ir -увна), pvz.: съ Урицулею Бовгирдовною (5), съ Павлиною Буйловною (50), съ Анною Довейковною (31), съ Розалию Дзидзяновною (53), съ Мариянною Яненовною (31), съ Мариянною Юдковною (32), съ Іосефатою Куршевною (55), съ Евой Саралиовною (53), съ Розалию Шоцкиковною (29), съ Розалию Буйвидубовною (7), съ Изабеллею Дашкевичувною (7), съ Петронилею Шалтановичувною (7). Dalies nuotakų pavardės turi slavišką -sk- tipo priesagą, pvz.: съ Катериною Белявскою (30), съ Марианною Чернявскою (43), съ Анелею Дубницкою (57), съ Іоанною Клюковскою (57), съ Кристиной Млынскою... (32), съ Анною Романовскою (60), съ Розалию Рудзинскою (57), съ Марианною Рутковскою (47), съ Теклею Витковскою (48), съ Анною Жуковскою (54). Tais atvejais, kai nuotaka yra antrą kartą ištekanti moteris, ji įvardijama kitaip. Pavyzdžiui, po vardo ir pavardės, kuri, kaip rodo daryba, yra pagal pirmąjį vyrą, dar nurodoma ir jos mergautinė pavardė. Tai daroma vartojant žodį урожденная. Pastarasis rusų kalboje yra rašomas prieš moters mergautinę pavardę: Иванова урожденная Волкова – Ivanovà, mergautinė pavardė Vòlkova (RL IV 434). Šaltinyje šis žodis pateikiamas visas arba vartojami jo sutrumpinimai ур., урожд., rečiau – урож., урожден.. Antrą kartą ištekančių moterų įvardijimuose sutrumpinimų nepasitaikė, pvz.: съ Анелею Енгелевичовою вдовою урожденною Чепанковною (58), съ Марциянною Гаснеровичевою урожденную Юргулевичевною... вдовою (55), съ Анною Первейниовою урожденную Ингелевичевною вдовою (59), съ Александрою Ринкевичевою урожденную Якубовскою вдовою (46). Kartais mergautinė pavardė užrašoma po vardo ir tik po to pateikiama pavardė pagal buvusį vyrą, pvz.: съ Антониною урожден-ною Бартосевичевною Кондратовичовою... вдовою (58), съ Анною урожденную Витковскою Туркевичевою... вдовою (51). Pasitaiko, kad antrą kartą ištekanti moteris įvardijama tik vardu ir mergautine pavarde – съ Антониною урожденную Чеписовною вдовою... (48). Visais atvejais dar nurodoma, kad moteris yra našlė. Kaip jau buvo matyti iš anksčiau pateiktų pavyzdžių, jaunikio bei nuotakos tėvai yra užrašomi kartu. Juos jungia bendra pavardė. Todėl sunku atskirti moterų įvardijimus. Tačiau ir iš tų bendru užrašymu matyti, kad vyrų įvardijimai yra dvinarai, o moterų, n u o t a k ų i r j a u n i k i ų m o t i n ų, beveik visada trinariai. Be vardo ir pavardės pagal vyrą (bendros šeimos pavardės), dar nurodoma ir moters mergautinė pavardė. Ji paprastai rašoma po vardo ir yra sudaryta su šiam reikalui vartotomis slaviškomis priesagomis -evna, -ovna (rašoma ir -увна), pvz.: Винценцего и Катерины урожденной Алошкевичевны 124 Витковских (48)8, Сымона и Розалии урожденной Бальсевичевны Боярунов (46), Шимона и Агнешки урожденной Бейнаровичевны Кичановских (42, 57), Адама и Домицели урожденной Даукшевны Липинских (53), Марцина и Домицели урожденной Двилевичевны Синкевичев (45), Томаша и Тересы урожденной Гедройцевны Чечинов или Яцевичев (58), Кароля и Марцианны урожденной Яцкевичевны Буйлов (50), Яна и Петронели урожденной Карвелевны Жвирблиссов (56), Мацея и Розалии урожденной Керновичевны Петкевичев (47), Иосифа и Рахели урожденной Мижанцевны Чепанков (47), Михала и Марианны урожденной Нарушевичевны Витковских (51), Казимира и Розалии урожденной Петкевичевной Юдков (41), Габриэля и Марианны урожденной Саргевичевны Ячунов (51), Онуфраго и Иосафаты урожденной Турловичевны Горских (58); Юрия и Марианны урож. Аугустовны Лозовских (33), Иоахима и Анны урожденной Бацюловны Саролів (52), Яна и Кристины урожденной Бразіовной Суботовичей (40), Матеуша и Софии урожденной Буйловны Гнитков (50), Юзефа и Марьянны урож. Чернисовны Богданов (5), Казимира и Анны урожденной Гейбовичовны Родзевичев (60), Игнатия и Марианны урожденной Ячниковной Рикойтев (38), Габриэла и Катерины урожден. Летейковны Саткевичов (30), Иосифа и Анны урожденной Мазеловны Гейбов (59), Петра и Марьянны урожденной Суботовичовной Липкевичей (40), Матеуша и Марияны урожденной Зигмонтовной Невяровичей (37). Išsiskiria grupelė įvardijimų, kuriuose po žodžio урожденная pateikiama ne mergautinės pavardės vienaskaitos, bet daugiskaitos kilmininko linksnio forma, pvz.: Михала и Катарины урож.: Далецких Витковских (7), Матеуша и Малгожаты урож.: Зарычев Дашкевичев (7), Иосифа и Марьяны урожденной Родзевичей Котловских (41), Дионизия и Петронилли урож.: Сетлинских Довборов (4), Бонифацеего и Розалии урож.: Корженевских Буйвидов (7), Казимержа и Анны урож.: Ауглилов Вронов (5), Михала и Анны урож.: Грыгаловичев Даукшев (7), Михала и Марьянны урож.: Медведзев Шалмановичев (7). Tokiais atvejais lyg ir nurodoma, iš kokios šeimos (giminės) moteris kilusi. Pasitaikė keletas atvejų, kai moters mergautinė pavardė sudaryta su priesagomis -ova, -eva, kurios, kaip žinoma, buvo vartojamos ištekėjusių moterų pavardžių darybai, pvz.: Петра и Розалии урожденной Девейковой Манцевичей (41), Викентия и Гелены урож. Янишевичевой Здановичей (36), Станислава и Марьяны урожденной Ступенковой Гедвидзов (35), Петра и Кристины 8 Čia pateikiami abiejų tėvų įvardijimai. Taip, kaip užrašyta šaltinyje. Atskirti iš jų vien motinų įvardijimus nėra paprasta ir atrodė netikslinga. Įvardijimuose dažniausiai yra užrašytos visų asmenvardžių kilmininko linksnio formos. Tik moterų mergautinės pavardės pasitaiko ir įnagininko linksnio formų. 125 урожденной Касиловичовою Перовичовъ (32). Galima įtarti, kad tai rašybos r,iktai. Nors gali būti ir kitaip (plg. krikšto registracijos aktų išrašuose pasitaikančius analogiškus moterų įvardijimus, kurie bus aptarti vėliau). Tik dvi (iš 209) nuotakos ir jaunikio motinos yra užrašytos dviem asmenvardžiais, t.y. vardu ir pavarde pagal vyrą: Станислава и Констанции Зинкевичовъ (31), Петра и Магдалены Невядомскихъ (30). Viena jaunikio, nesantuokinio sūnaus, motina užrašyta tik vardu: Крестьянки Констанции незаконнорожденнаго сына... (46). Krikšto registracijos aktų išrašuose minimas krikštijamas kūdikis, jo tėvai bei krikštatėviai. Be jų, kartais dar užrašomi ir kiti krikšto apeigose dalyvavę asmenys, tarp jų ir moterys. Įvardijimai šiuose išrašuose atrodo taip: Казимержъ (kūdikio vardas), Матеуша и Мариянны урожд. Ковалевской Рымкевичовъ (kilм.; kūdikio tėvai), Винценты Ковалевский (krikšto tėvas), съ Домицелено Буткевичевою женою Викентия (įnag.; krikšto motina) (76–77). Пелагия=Валерия (du naujagimės mergaitės vardai), Кароля и Зофии урожд. Коновичевой Радзишевскихъ (kūdikio tėvai), Иванъ Грынцевичъ (krikšto tėvas), съ Винцентыною женою Александра (krikšto motina), Фердынандъ Чижевский (dalyvavęs asmuo), съ Францишкою Скиндеръ девицею (dalyvavusi moteris) (80–81). Пютръ (kūdikio vardas), Станислава и Барбары урожд. Бунишовъ Ловцевичевъ (kūdikio tėvai), Кароль Рынкевич (krikšto tėvai), съ Петронильею Рынкевичовою Супругою Михала (krikšto motina), Юзефъ Даукша (dalyvavęs asmuo), съ Терессою Гуцевичовою вдовою (dalyvavusi moteris) (99–100). Moterys, minimos krikšto registracijos aktų išrašuose, įvardijamos labai įvairiai. Kūdikių motinos, kaip ir nuotakų bei jauniklių motinos santuokų metrikų išrašuose, paprastai užrašomos kartu su vyrais, t.y. krikštijamų kūdikių tėvais. Ir čia, be bendros šeimos pavardės, dar nurodoma moters mergautinė pavardė. Pastarosios daryba bei forma įvairuoja. Vartojamos vien slav(i)škos priesagos -evna, -ovna (rašoma ir -uvna), pvz.: Казимержа и Францишки урожденної Амалковичевны Клебанскихъ (175–176), Петра и Розалии урожденної Андрушкайцевны Кожуковскихъ (145–146), Адама и Терессы урожденної Петруканцевны Суденисовъ (178–179), Матеуша и Мариянны урожденної Шакевичевны Годжковъ (145–146), Антонего и Юзефаты урожденної Волэйшевны Быстржиновскихъ (176–177); Станислава и Анели урожд. Дзидзяловны Казакевичевъ (191–192), Людвика и Людвики урожденної Ямонтовны Родзевичевъ (89–90), Яна и Анели урожденної Кабелисовны Крыловичевъ (180–181), Игнацего и Терессы урожденної Мацюлоновны Мечковскихъ (178–179), Матеуша и Анны урожденної Жвирбловны Саролювъ (178–179); Кастана и Анны урожденної Билевичовной Кульвичовъ (105), Михала и Катаржины урожденної Скиберовной Томашуновъ (115); Валентия и Каролины урожденної Андрюкайцевной 126 Вижинновъ (104), Юстина и Домицели урожденной Гайгалюновой Войтекуновъ (110), Матвея и Тересы урожденной Гелажиновной Радзоновъ (105), Ивана и Розалии урожденной Салецювной Якубеновъ (106), Кароля и Уршули урожденной Скарулювной Пузевичовъ (115). Nemaža moterų mergautinių pavardžių turi -sk- tipo priesagas, pvz.: Винцентею и Гозефаты ур. Балунской Яцевичевъ (189–190), Антонего и Антонины ур. Дубицкой Яцевичевъ (118–119), Кароля и Розалию ур. Жуковской Буйловъ (183–184), Антонего и Эвы урожденной Гирульской Горейлисобъ (182–183), Юрія и Павлины урожденной Пажусинской Брузулновъ (106); Павла и Марциянны урожденной Гравинскою Матулевичовъ (146–147), Войцеха и Петрунели урожденной Ширвинскою Бржезовскихъ (144–145), Іосифа и Цециліи урожденной Корженевскою Милецковъ (133–134). Kur kas dažniau nei santuokos aktų registracijos išrašuose čia pasitaikė atvejų, kai mergautinė moters pavardė sudaryta su priesagomis -eva, -ova (-ъva), pvz.: Доминика и Розалию урожденной Гелажиновной Ошаковъ (112), Петра и Розалию урожд.: Римшовой Прокоповичовъ (80–81), Антона и Крыстины урожденной Статкуловой Ковалевскихъ (108), Якуба и Францишки урожденной Готовтовою Лучуновъ (136–137); Сымона и Петрунели урожд.: Бартошевичевой Янковскихъ (77–78), Юзефа и Антонины урожд.: Либертовичевой Балюковичовъ (75–76), Викентія и Аполлониі урожд.: Римшевичевой Шведовичовъ (76–77), Юрія и Марьянны урожденной Горневичевою Буткевичовъ (134–135), Яна и Францишки урожденной Рыбалтовичевою Лозовскихъ (131–132) ir kt. Vien rašybos riktai paaiškinti šiuos mergautinių pavardžių darybos su priesagomis -ova, -eva atvejus vargu ar būtų tikslu, nes jie palyginti dažni. Galima būtų manyti, kad tai rusų kalba rašytame dokumente atsiradusi tendencija suniveliuoti iš lenkų kalbos atėjusius priesagų -ova, -eva ir -ovna, -evna vartosenos skirtumus. Kaip žinoma, rusų kalboje ir ištekėjusių, ir neištekėjusių moterų pavardės sudaromos iš vyro ar tėvo pavardės su priesagomis -ova, -eva. O priesagos -ovna, -evna vartojamos šios tautos įvardijimui įprasto tėvavardžio (отчест-во) darybai. Šioje bažnytinės knygos dalyje kur kas dažniau nei anksčiau pasitaiko ir tokių įvardijimų, kuriuose moters mergautinės pavardės vienaskaitos forma yra pakeista daugiskaitos kilmininku. Tokiu būdu nurodoma, iš kokios šeimos moteris yra kilusi, kokia tos šeimos pavardė, pvz.: Бартоломея и Петронели урожд: Палецкихъ Геглисовъ (96–97), Юзефа и Грасильды урожд: Янковскихъ Быстрыновскихъ (85–86), Теофиля и Домицели урожд. Орловскихъ Ягелловичовъ (81–82), Михаила и Францишки урожд: Шалковскихъ Буйвидовъ (96–97), Казимера и Гелены урожд: Жилинскихъ Заборовскихъ (83–84); Пиотра и Марьянны урожд: Бартошевичовъ Бернатовичовъ (87–88), Пиотра и Анны урожд: Белкевичовъ Геглиовъ (88–89), Миколая и Анны урожд: Буйвидовъ Войткевичовъ (89–90), Францишка и Анны урожд: Девейковъ Руса 127 кевичевъ (86–87), Юзефа и Агаты урожѳ: Матулевичовъ Батуровъ (88–89), Винцентего и Терессы урожѳ: Вейкшовъ Пуркевичовъ (83–84); Кароля и Рахели урожѳ: Армановичевъ Девейковъ (95–96), Яна и Катаржины урожѳ: Русакевичевъ Сеноновъ (94–95). Šiuos įvardijimus papildo dar vienas, kuriame vietoje žodžio урожденная yra prielinksnis съ (iš): Станислава и Евы съ Козловскихъ Ковалевскихъ (131–132). Čia taip pat nurodoma, iš kokios šeimos moteris kilusi. Kitokie, t.y. ne trinariai, kūdikių motinų įvardijimai reti. Tik viena santuokinio kūdikio motina yra užrašyta vardu ir pavarde: Казимержа и Юзефаты Бейновскихъ (87–88). Dviem asmenvardžiais yra įvardytos šaltinyje minimos nesantuokinių kūdikių motinos. Jų pavardės turi neištekėjusių moterų pavardėms būdingas priesagas -евна, -овна, pvz.: Марьяны Батранцевны (kilm.; 180–181), Юлии Дацевичевны (kilm.; 192–193), Марцианны Минковичевны (kilm.; 181–182), Іозафаты Урбановичевны (kilm.; 185–186), Антонины Первейнисовны (kilm.; 184–185), arba kitokias, pvz.: Каролины Чаплинской (kilm.; 75–76), Текли Клевинской (75–76), Іанны Клюковской (183–184), Анны Липинской (96–97), Марьяны Жуковской (79–80), Петронели Волейшанки (108). Tokie įvardijimai yra palyginti reti. Visai kitaip krikšto metrikų išrašuose yra įvardijamos k r i k š t o m o t i n o s. Tai ištekėjusios ir neištekėjusios moterys. Ištekėjusios krikštamotės dažniausiai įvardijamos nurodant, kieno moteris yra žmona. Jau pati šios šeimyninės padėties moters pavardė, sudaryta iš vyro pavardės, atrodytų, teikia informaciją, kad moteris yra vieno ar kito vyro žmona. Tačiau bendra abiems sutuoktiniams pavardė įvardijant krikštamotes arba visai nenaudojama, arba manoma, jog jos nepakanka, todėl pridedama dar ir vyro vardo nuoroda. Pirmuoju atveju (o tokių yra dauguma) moteris užrašoma tik vardu, o po to aprašomuoju būdu, t.y. vartojant žodžius супруга arba жена, nurodoma vyro vardas ir pavardė. Bendriniai žodžiai rašomi įvardijimo gale, t.y. po vyro vardo ir pavardės (labai retai – pavardės ir vardo), arba iš karto po moters vardo. Štai pluoštas tokių krikštamočių įvardijimų: съ Анною Матѳуша Ильгиса супругою (116), съ Крыстиною Казимира Рудака супругою (115), съ Крыстиною Габрыеля Якубена супругою (115), съ Каролиною Станислава Мателянца супругою (113), съ Розалиею Викентія Волейши Супругою (112), съ Агатою Михаила Стразда супругою (112), съ Каролиною Теофила Станевича Супругою (146–147), съ Марьянною Матвея Папшуна Супругою (107), съ Ельзбетою Антона Жвингеля супругою (106), съ Крыстиною Антона Андрукайця супругою (105), съ Антониною Андрея Гегля супругою (104); съ Петронелию Викентія Здановича женою (150), съ Маріянною Іосифа Андрукайця женою (147–148), съ Каролиною Іозефа Маркевича женою (146–147), съ Петрунелею Мацея Печуля женою (141–142), съ Анастазіею Казимера Ковалевскаго женою (139–140), съ Уршулею Стефана Лучуна (139–140); съ Анною Таборета 128 Яна женою (144–145), съ Катарижиною Совлевича Каэтана женою (133–134), съ Маріанною Довейки Андрея женою (142–143); съ Агатою супругою Юзефа Блажевича (179–180), съ Анелею супругою Юзефа Гульбиновича (179–180), съ Юзефатою супругою Казимержа Норейцки (179–180), съ Терессою супругою Петра Микелевича (177–178), съ Катарижиною супругою Юзефа Нарушевича (176–177), съ Каролиною супругою Баншевтура Бальсевича (190–191), съ Катарижиною супругою Игнацею Люберта (184–185), съ Марьянною супругою Августына Юргелевича (184–185), съ Марьянною супругою Юзефа Жвирблиса (182–183), съ Констанціею супругою Казимержа Мартуля (84–85); съ Доротой женою Кароля Букши (81–82), съ Уришелею женою Яна Кривотовича (78–79), съ Юзефою женою Казимержа Богсира (77–78). Kartais tokio tipo įvardijimuose dar nurodomas vyro socialinis luomas, pvz.: съ Людовикою Супругою Дворянина Людовика Кодзевича (73–74), съ Анною женою Крестьянина Казимержа Бартошки (75–76), съ Констанціею Супругою Крест. Гендржеса Кулаковскаго (91–92). Kitais atvejais užrašoma moters vardas bei pavardė ir priduriama nuoroda, kieno ji žmona. Daugumos moterų pavardžių priesagos -ova, -eva liudija, kad tai pavardės pagal vyrą. Taigi papildomai nurodomas tik vyro vardas, vartojant jau minėtus bendrinius žodžius. Pvz.: съ Розаліею Александровичовою супругою Казимержа (86–87), съ Розаліею Баторовою супругою Кароля (86–87), съ Агатою Бейнаровичовою супругою Францишка (96–97), съ Анною Бояруновою Супругою Мацея (91–92), съ Францишкою Буйвидовою женою Михала (79–80), съ Розаліею Годковою Супругою Яна (131–132), съ Анною Римшовою женою Бенедыкта (80–81); съ Антониною Балюкевичевою женою Сымона (75–76), съ Домицелею Бартошевичевою женою Юзефа (77–78), съ Анною Вилькевичевою супругою Антонеего (188–189). Greičiausiai ir krikštamočių pavardės su -sk- tipo priesagomis pakeitus galūnę yra sudarytos iš jų vyrų pavardžių, pvz.: съ Фелиціянною Чаплинскою женою Кароля (83–84), съ Анною Савицкою Супругою Винцентего (91–92), съ Розаліею Верковскою женою Мацея (81–82), съ Юстынною Жилинскою женою Юстыны (83–84). Be čia aptartų dažniausių įvardijimų, kuriuose vienaip ar kitaip nurodoma, kieno moteris žmona, pasitaiko pavienių kitokių. Pavyzdžiui, užrašomas krikštamotės vardas bei vyro pavardė vartojant žodį жена: съ Ельжбетною Микулча женою (134–135), съ Катарижиною Ромейки женою (133–134), съ Марьянною женою Поплавскаго (75–76). Arba rašoma moters pavardė pagal vyrą ir dar kartą pakartojama vyro pavardė nurodant, kieno ji žmona: съ Кизиневичовою Супругою Гержеего Кизиневича (94–95). Pasitaikė atvejų, kai užrašyti tik mo-ters ir jos vyro vardai: съ Винцентною женою Александра (80–81); arba mo-ters pavardė, o vyro vardas: съ Климащевскою Супругою Францишка (98–99). Ir pagaliau dar du tokie įvardijimai: съ Цецилиею Мицкевичевою вдовою женою 129 Юзефа (79–80), съ Фелициянною Батуровою вдовою супругую Онуфрего (88–89). Čia neaišku, ar krikštamotės yra antrą kartą ištekėjusios moterys, kurių vyrų vardai ir nurodyti, ar jos yra našlės po vyrų, kurių vardai čia užrašyti, mirties. Aiškesni yra šie aprašomojo pobūdžio krikštamočių įvardijimai: съ Анною вдовою по Яне Юргелевичу (77–78), съ Эльжбетою вдовою по Павлу Пукште (75). Neištekėjusios krikšto motinos dažniausiai įvardijamos dviem asmenvardžiais, kurių pirmasis yra vardas, o antrasis pavardė. Kad moterys neištekėjusios, rodo jų pavardžių priesagos -evna, -ovna (-uvna). Be to, paprastai dar pasakoma, kad krikštamotė yra mergina (vartojamas žodis девица), pvz.: съ девицею Анелею Балевичевною (190–191), съ Паулиною Бальсевичевною девицею (193–194), съ девицею Марьянною Гудевичевною (186–187), съ девицею Марьянною Керновичевною (187–188), съ девицею Францишкою Буйновною (185–186), съ Петрунелею Геглиовною девицею (79–80), съ Констанциею Якубеновною девицею (106), съ девицею Марцианною Карвелиовною (189–190), съ девицею Анною Латвисовною (181–182), съ девицею Евою Саролиовною (178–179), съ Каролиною Суденисовною девицею (192–193), съ девицею Агатою Видутовною (185–186), съ девицею Юзефою Вобалисовною (183–184), съ девицею Анелею Жвирблисовною (187–188), съ Францишкою Скиндерубною девицею (85–86), съ Розалиєю Шадрейкувною девицею (95–96). Pavardės Латвисовною, Суденисовною, Вобалисовною, Жвирблисовною, Мазгисувною (visur įnag.) liudija, kad slaviškos priesagos galėjo būti pridedamos prie visos pavardės, neatmetus jos lietuviškos galūnės – plg. pvd. *Latvis, *Sudenis, *Vabalis, *Žvirblis, *Mazgis (ar *Mazgys). Kaip ir kitais atvejais, dalies krikštamočių pavardės turi -sk- tipo priesagas, pvz.: съ девицею Розалиєю Горскою (175–176), съ Барбарою Яворовскою девицею (150), съ девицею Богумилою Липинскою (185–186), съ Каролиною Луковскою девицею (88–89), съ Емалиєю Новицкою девицею (134–135), съ Юлиею Жуковскою девицею (179–180). Be tokių pavardžių, dar pasitaikė keletas su priesaga -anka: съ Елисаветою Гайгалянкою девицею (104), съ Агатою Радучанкою девицею (108). Labai retai krikštamotės pavardė nesiskiria nuo analogiškos vyriškos, pvz.: съ Александрою Ренко (81–82), съ Францишкою Скиндеръ (96–97), съ девицею Анелею Сенкевичъ (74–75). Tik dviem asmenvardžiais, t.y. taip pat kaip neištekėjusios krikštamotės, yra įvardijamos našlės. Jų statusą liudija pavardžių priesagos -ova, -eva. Be to, dažniausiai tai dar nurodoma vartojant žodį našlė. Pvz.: съ Юзефою Юревичовою (87–88), съ Терессою Юркевичовою вдовою (82–83), съ Казимируою Петровою (114), съ Рохелею Ромейковою вдовою (114), съ Рахелею Урбановичевою вдовою (79–80). Minėta nuoroda liudija, kad ir krikštamotės, kurių pavardės turi -sk- tipo priesagą, yra našlės: съ Зофиею Куплевскою вдовою (105), съ Анною Соботковскою вдовою (96–97). Dalis neištekėjusių krikštamočių įvardijamos nurodant, kieno jos dukterys. Tai daroma nevienodai. Dažniausiai užrašoma moters vardas bei pavardė, o po 130 to nurodomas tėvo vardas. Vartojamas žodis duktė ir vardo kilmininko linksnio forma. Pvz.: съ Урушлею Богвирдовною дочерью Казимержа (83–84), съ Теклею Бартосевичувною дочерью Казимержа (93–94), съ Марьянною Давейкувною дочерью Антонего (95–96), съ Пелягіею Козловскою дочерью Михаила (78–79), съ Розаліею Минкельвною дочерью Юзефа (82–83), съ Аполоніею Рынкевичувною дочерью Казимержа (96–97), съ Розаліею Волейшовною дочерью Бартломея (92–93), съ Барбарою Шидловскою дочерью Казимержа (75–76). Kitais atvejais užrašomas tik krikštamotės vardas, o po jo žodis duktė ir tėvo vardo bei pavardės kilmininko linksnio formos: съ Анною дочерью Казимержа Войткевича (97–98), съ Антониною дочерью Винцентего Гагилевича (93–94), съ Каролиною дочерью Тадеуша Сосновскаго (98–99), съ Марьянною дочерью Казимержа Дановскаго (77–78), съ Марьянною дочерью Шимона Бартошки (94–95), съ Петронильею дочерью Игнацего Козакевича (98–99), съ Розаліею дочерью Францишка Саулевича (78–79). Kartais taip įvardijant dar nurodomas ir tėvo socialinis luomas: съ девицею Барбарою дочерью дворянина Казимержа Шидловскаго (73–74), съ Каролиною дочерью Крестьянина Адама Потоцкаго (75–76), съ Марцианною дочерью крестъ: Казимержа Дановскаго (97–98), съ Терессею дочерью крестъ: Игнацего Станкевича (99–100). Kitokie įvardijimai, kuriuose nurodomas tėvo vardas, yra labai reti: съ Теклею дочерью Казимержа, Бартшкувною (100–101), arba – съ Марьянною Хмелевскою девицею Винцентаго (76–77). Pasitaikė pora atvejų, kai krikštamotės įvardytos tik pavarde ir nurodyta, kas jos yra: съ Сенкевичовою Титуляр: Советницею (92–93) (tituliarinė patarėja arba tituliarinio patarėjo žmona), съ Инковичовною девицею (109). Jau buvo minėta, kad kai kuriuose krikšto registracijos aktų išrašuose, be kūdikio tėvų ir krikštatėvių, dar minimi ir kiti k r i k š t o c e r e m o n i j o j e d a - l y v a v ę a s m e n y s, tarp jų ir moterys. Jų yra palyginti nedaug, o įvardijamos šios moterys taip pat kaip krikštamotės. Tik vardu bei pavarde užrašoma dalis neištekėjusių moterų ir našlės, pvz.: съ Марьянною Гужевною девицею (104), съ Доминикою Довейковною Девицею (132–133), съ Терессею Гуцевичовою вдовою (99–100). Kartais nurodoma, kieno moteris duktė. Tai daroma jau anksčiau minėtais būdais: съ Іоанною Толецовною дочь: Юзефа (92–93) arba съ Маріею дочь: Мацея Ямонта (89–90). Ištekėjusios moterys įvardijamos nurodant, kieno jos žmonos. Tai, kaip ir krikštamočių užrašymo atveju, daroma dviem būdais: moteris įvardijama vardu bei pavarde ir pridedamas tik vyro vardas arba vyro vardas ir pavardė užrašomi po moters vardo: съ Петрунелею Ягелловичевою женою Игнацего (81–82), съ Каролиною Станкевичовою женою Станислава (81–82), Антонины супруги Якоба Волэйши (килм.; 176–177), съ Констанциею Супругою 131 Казимержа Мартеля (91–92), Марьяны супруги Винцентего Нарушевича (kilm.; 176–177). Mirties registracijos aktų išrašuose minimos mirusios moterys, mirusių kūdikių motinos bei po vyrų mirties likusios našlės. Jos įvardijamos nevienodai. Mirusios moterys gali būti užrašytos trimis asmenvardžiais. Tai vardas, mergautinė pavardė bei pavardė pagal vyrą. Atkreipia dėmesį tai, kad nevartojama moters pavardės pagal tėvą vienaskaitos forma, bet pateikiama šeimos, iš kurios buvo kilusi moteris, pavardės daugiskaitos kilmininko linksnio forma, pvz.: Катаржина урож: Бернатовичов Станкевичова вдова (225), Гелена урож: Даукшов Слепикова (225), Розалия ур: Козловских Верковска (225), Францишка урож: Шолковских Буйвидова (261), Марьянна урож: Войцеховских Соколовска (256). Tais atvejais, kai pirmiau užrašoma moters vardas bei pavardė pagal vyrą, o po to dar nurodoma jos mergautinė pavardė (vartojant žodį урожденная), pastarosios vartojama vienaskaitos forma, pvz.: Елена Галецка урожденная Квятковска (283), Тереса Янушкевичова урожденная Русецка (290), Францишка Нарушевичева урожденная Андрушкевичевна (282), Агнешка Саулевичева урожденная Первенисовна (281). Kartais tokie įvardijimai dar papildomi nuoroda, kieno moteris buvo žmona: Анна Войткевичева урожденная Станкевичевна... Юзефа Войткевича жена (289), Эва Валентыновичева урожденная Альбовичевна... Винцентого Валентыновича жена (289). Pasitaiko, kad ši nuoroda praplečiama aprašomojo pobūdžio elementais, pvz.: Анна Пюркова урожденная Нарушевичевна... Оставшегося вдовцемъ Крестьянина Андрея Пюрки жена (292), Марцианна Шостаковска урожденная Мисевичевна... Ост. вдовцемъ Кр. Шостаковскаго жена (291). Арба: Анна Бобровска урожденная Лапинска... Умершего Дворянина Элияна Бобровскаго жена (282), Магдалена Браницка урожденная Милашевска... Умершего Крестьянина Якоба Браницкаго жена (286). Be žodžio урожденная, t.y. tik vardu, mergautine pavarde ir pavarde pagal vyrą, įvardytos šios moterys: Розалия Марцинкевичевна Гульбиновичева (283), Петронеля Раткевичевна Лындова (285), Рахеля Семашковна Мечанцева (282). Čia pateikti mirusių moterų įvardijimai liudija, kad tai buvo ištekėjusios moterys. Nereti atvejai, kai mirties registracijos aktų išrašuose minimos moterys įvardytos dviem asmenvardžiais. Jų pavardžių daryba (neišleidžiant iš akių jau pastebėto priesagų -ova, -eva ir -ovna, -evna vartosenos skirtumo galimo nykimo) rodo, kad tai galėjo būti ir neištekėjusios moterys, pvz.: Розалия Буткевичовна (271), Уршуля Лиминовичовна (272), Богуміла Макаревичовна (270), Гелена Ромейковна (270); Юзефа Андрушкевичова (256), Анна Бартовцевичова (270), Клара Дзедзялова (272), Розалия Годкова (272), девица Марьяна Творьяновичова (257); Марцианна Дановска (261), девица Каролина Янковска (254), Тересса Козловска (272). 132 Ištekėjusių moterų įvardijimai vardu ir pavarde dar papildomi išplėstomis nuorodomis, kieno ji buvo žmona, pvz.: Марьяна Кулаковска... Оставшагося вдовцом жена Крестьянина Юзефа Кулаковскаго (254), Анна Первеписова... Умершаго Крестьянина Винцентаго Первейниса жена (284), Агата Рошкевичова... Оставшагося вдовцом жена Яна Рошкевича (259), Пракседа Тыллинегова... Оставшагося вдовцем жена Габриеля Тыллинги (254). Pasitaiko ir įvairių kitokių mirusių moterų užrašymų. Pavyzdžiui, tik nusa-kant, kieno moteris žmona, bet nenurodant nei jos vardo, nei pavardės: Габриеля Сіуденица жена (292); arba po moters vardo ir pavardės pasakant, kieno ji žmona: Петронеля Піотровска супруга Винцентего (260); arba kaip nors kitaip: Агата урож. Цесюновна (261), одновдорка Катаржина урож. Донбровских вдова после Томаша Тумкевича (259), Мисевичева урожденная Роговска... Умершаго Крестьянина Бартломея Мисевича жена (293), Петриканицова урожденная Которовна... Оставшагося Крестьянина Кржиштофа Петруканца жена (285). Mirusių kūdikių motinos užrašomos taip pat, kaip nuotakų bei jau-nikių ir krikštijamų kūdikių motinos jau aptartose šaltinio dalyse. Jos įvardijamos kartu su vyrais nurodant vardą, mergautinę (ar šeimos, iš kurios moteris kilusi) pavardę ir bendrą su vyru pavardę. Ir čia varijuoja po žodžio урожденная pateikiamos moters pavardės daryba bei forma. Mergautinių pavardžių daryba patvirtina priesagų -evna, -ovna vartoseną, pvz.: Ержаго и Анны урожденной Андрукайцевны Микелевичевъ (291), Яна и Ангели урожденной Балюкевичевны Бартосевичевъ (281), Винцентаго и Домицели урожденной Даукиевны Семашковъ (288), Антонего и Петронели урожденной Гейбовичевны Годзевичовъ (289), Якоба и Розалии урожденной Керулевны Клюковских (290); Яна и Катаржины урожденной Андрушкевичовны Ромейковъ (270), Игнацего и Катаржины урожденной Мазгисовны Любортовъ (283), Томаша и Анны урожденной Минковны Гейбовъ (285), Доминика и Анны урожденной Волейковны Матусевичевъ (287). Tokios darybos mergautinių pavardžių yra dauguma. Tačiau, kaip ir jau anksčiau aptartose šaltinio dalyse, pasitaiko mergautinių pavardžių, sudarytų su priesagomis -eva, -ova, pvz.: Петра и Виктории урожденной Брузгулевой Піотровскихъ (253), Михаила и Каролины урож: Родзевичевой Козловскихъ (254), Яна и Агаты урож: Шведовичевой Дановскихъ (253), Винцентего и Петрунели урож: Геглиовой Мартулюовъ (255), Яна и Юзефаты урожденной Буткевичовой Гечевскихъ (271), Юрия и Анны урожденной Липневичовой Лиминовичовъ (272). Šiaip tokio tipo moterų įvardijimai iš esmės niekuo nesiskiria nuo palyginti plačiai jau aptartų anksčiau. Mirusių nesantuokinių kūdikių motinos šioje knygos dalyje yra įvardijamos dviem asmenvardžiais, pvz.: Петронели Бенетуровны (kilm.; 295), Каролины 133 Дубицкой (kilm.; 294), Виктории Годкевичевны (kilm.; 288), Гозефаты Кулешевны (kilm.; 282), Домицели Соколовской (kilm.; 289) ir pan. Išsiskiria po vyrų mirties likusių našlių užrašymai. Įdomu tai, kad jas paminint lyg ir praplečiama informacija apie mirusį vyrą. Štai keletas pavyzdžių: Янь Ингелевичъ... Ост.9 вдовою Домицели урожденной Валентиновичевны мужъ (286), Станиславъ Янковский... оставшейся вдовою Анели урожденной Калиновской Законный Супругъ (257), Станиславъ Янкунецъ... Ост. вдовою Богумилы урожденной Буревичевны мужъ (292), Осипъ Лепало... Ост. вдовою Петронели ур. Володковичевны мужъ (291), Гозефъ Петруканецъ... Ост. вдовою Анны урожденной Микелевны мужъ (290), Ержій Суденисъ... Ост. вдовою Маріанны ур. Волосевичевны мужъ (292), Францишекъ Вейкша... Ост. вдовою Марціанны урожденной Боркевичевны мужъ (287). Kaip matyti, užrašomas asmuo, kurio mirtis ir yra konstatuojama, o po to nurodoma, kieno jis buvo vyras. Tai daroma vartojant aprašomojo pobūdžio elementus. Minimos našlės likusios moters įvardijime – tik vardas ir mergautinė pavardė. Turint omenyje beveik norma tapusią tendenciją moteris įvardyti pagal tėvą arba vyrą ką tik pateikti atvejai yra labai neįprasti. Kituose mirties registracijos aktų išrašuose tik konstatuojama, kad po asmens mirties našle liko jo žmona: ост.10 жену вдову Антонину урож.: Дановскихъ (miręs vyras – Шимонъ Балюкевичъ) (255), ост. вдовою Францишку урож.: Можейковъ (miręs vyras – Винценты Мишкевичъ) (257), Ост. Супругу Петронилю урож.: Прадзяловичевъ (miręs vyras – Якубъ сынъ Матешиа Дашкевичъ) (261), Оставилъ жену Анну урож.: Твойрановичевъ (vyras – Матешъ Тымоновичъ) (256). Moteris įvardijama tik vardu ir šeimos, iš kurios ji kilusi, pavardės daugiskaitos kilmininko forma. Kaip matyti, našlių įvardijimuose dažniausiai vartojamas žodis урожденная. Be jo užrašymai labai reti, pvz.: Янь Сумбаръ... Ост. вдовою Домицели Слепиковны мужъ (285), arba: Францишекъ Русакевичъ... ост. супругу Анну Гавенску (258). Pasitaikė tik vienas atvejis, kai našlė užrašyta vien vardu: Ост. вдову Анну (vyras – Доминикъ Германовичъ) (255). 2.3. Prie bažnytinių šaltinių, matyt, priskirtini ir šiuo laikotarpiu pradėti rašyti parapijiečių sąrašai. Jie buvo sudarinėjami bažnyčiose ir saugomi jų archyvuose. Tiesa, nuo įprastų bažnytinių krikšto, jungtuvių ar pan. registracijos aktų knygų šie sąrašai skiriasi. Pastarosios buvo rašomos lotynų kalba, įvardijant jose minimus asmenis vardai paprastai buvo rašomi lotyniškai (vartojant jų kanoniškas lytis), o pavardės (ar kitokie įvardijimo nariai) – lenkų kalba. Peržiūrėti Merkinės, Seirijų ir Deltuvos parapijų gyventojų sąrašai sudaryti lenkų arba 9 Tai rusų kalbos žodžio оставшейся (likusios) sutrumpinimas, nuolat vartojamas šaltinyje. 10 Šiuo ir kitais čia pateikiamais atvejais sutrumpinimas ост. reiškia оставил (paliko). 134 rusų kalbomis. Taip juose rašomi ir parapijiečių vardai bei pavardės. Vardų lytys įvairios – ir kanoniškos, ir jų trumpiniai. Taigi šiuo požiūriu šie šaltiniai niekuo nesiskiria nuo įvairių administracinių juridinių dokumentų ir yra ypač panašūs į dvarų, seniūnijų ar kitų valdų inventorius. Tai liudija ir juose užfiksuoti asmenų įvardijimai. Parapijų gyventojų sąrašuose minima daug moterų. Jų įvardijimai čia įvairūs, nors dažniausi – vardu ir pavarde. Vardai, kaip ir anksčiau aptartuose šaltiniuose, yra vien krikščioniški. Pavardės dažniausiai sudarytos su slaviškomis priesagomis -ova, -ovna arba turi -sk- tipo priesagas. Pvz.: Rozalia Andrułaniowa (13, 41), Anna Aukštolowa (16, 17), Konstancya Balcewiczowa (16, 33), Katarzyna Baniażecziowa (13, 12), Rozalia Czaplikowa (10, 30), Aniela Downarowa (10, 4), Helena Eymontowa (16, 1), Ewa Miśkinowa (16, 20), Anna Rawgiałowa (13, 35), Maryanna Kukucianowa (13, 25), Maryanna Wołągiewiczowa (10, 28); Anna Bugieniowna (16, 13), Krystyna Burbowna (13, 22), Maryanna Burneykówna (10, 16), Judyta Dawgielowna (16, 3), Elzbieta Kathayciowna (16, 24), Wiktorya Karwiałowna (13, 8), Anna Milunowna (13, 39), Elzbieta Stymburowna (16, 5), Rozalia Treygiowna (10, 22), Maryanna Woyczulinowna (10, 14); Maryanna Bylinska (10, 4), Marta Brażyńska (13, 14), Katarzyna Daynowska (13, 77), Maryanna Gieguzynska (13, 71), Anna Giełazewska (10, 17), Anna Jaworowska (10, 3), Konstancya Kowalewska (16, 24), Maryanna Łapinska (16, 19), Agata Sniegiecka (16, 32). Tik 1843 m. Deltuvos parapijos katalikų sąraše (15 šaltinis) greta slaviškos moterų pavardžių darybos yra paliudytos ir lietuviškos priesagos. Su jomis sudaryta 75 moterų (iš apie 350) pavardės. Tik dvi iš jų yra sudarytos su priesaga -iene, kuri pavartota greta labai dažnos dokumente slaviškos priesagos -ova. Tai Konstancya Płokƒtienie (14) ir Ewa Szauczukienie (4). Plg. Katarzyna Gustowa (1), Anna Micewiczowa (1), Agata Bilotowa (2), Agata Mackiewiczowa (2), Elzbieta Aukszytnowiczowa (2), Barbara Bugianowa (2), Iudyta Ziziowa (3), Maryana Sarapinowa (6), Anna Kreywiowa (7), Anna Maczulowa (11), Anna Kietwirciowa (12), Ewa Skirgaytowa (14) ir pan. Įdomi antroji pavardė su priesaga -ienė. Ją reikėtų sieti su parapijoje funkcionavusia pavarde *Šiaučiūkenas – plg. Maciej Szauczukienas, Michał Szauczukienas (16, 12), Jan Szawczukienas (16, 10), Jerzy Szawczukienas (16, 9). Pavardė Šiaučiūkenas ir šiandien žinoma apie Ukmergę (LPŽ II 919). Ištekėjusios moters pavardė iš jos turėtų būti Šiaučiūkienė. Tačiau dokumente užrašyta *Šiaučiukienė, plg. pavardes Šaučiukas ir Šiaučiūkas, kurios užrašytos tik toli nuo Ukmergės (LPŽ II 895, 919). Kitos Deltuvos parapijos 1843 m. šaltinio lietuviškos darybos pavardės įvardija neištekėjusias moteris. Pasitaikė tokios priesagos: -aičia, pvz.: Maryanna Andrunayczie, Katarzyna Andrunayczie (8), Anna Atkaczunayczie (9), Elzbieta Auksztolayczie (7), Rozalia Bartaƒkaycie (12), Barbara Bugianayczie (3), Barbara Butasżayczie (10), Dorota Burakayczie (11), Maryana 135 Burakayczcie (12), Barbara Czernawskayczcie (10), Dorota Gawianaycia (7), Maryana Gawienayczcie (8), Anna Gogayczcie (7), Maryana Grynayczcie (10), Agata Gurbayczcie (1), Ewa Gustayczcie (2), Anna Iasietaycie (2), Tekla Iasiulonayczcie (9), Elżbieta Kadonayczcie (8), Helena Kaminskayczcie (11), Ewa Kieszaycie (14), Agata Kietwirtayczcie (3), Anna Kreywayczcie (7), Anna Lelayczcie (14), Katarzyna Leleczkayczcie (14), Urszula Lingayczcie (8), Maryana Matakaycie (3), Barbara Nawiokayczcie (2), Katarzyna Raytayczia (11), Francijśka Stimburayczcie (4), Maryana Stremekayczcie (5), Maryana Strenikayczcie (11), Konstancya Szatayczcie (5), Katarzyna Szymkayczcie (5), Agata Triczaycie (5), Anna Triczaycie (4), Barbara Walonayczia (7), Katarzyna Walunayczcie (7), Elżbieta Woytkunayczcie (3); -yčia, pvz.: Iudyta Augliczie (3), Anna Kasialicz ie (4), Ewa Kasialicz ie (4), Maryana Kasialiczia (4), Maryana Kuliknyczcie (3), Elżbieta Kulicz ie (7), Anna Łatwiczia (10), Anna Lunpridicz ie (10), Konstancya Maknowicz ie (9), Ewa Pieczulicz ie (14), Konstancya Podigiczia (10), Konstancya Rukieliczia (9), Anna Stimburycz ie (4), Anna Warżagalicz ie (3), Katarzyna Warżagoliczie (3), Iudyta Woytkuniczia (5), Konstancya Woytkuniczie (4), Iudyta Źziczia (3), Ewa Źźniczia (3); -(i)ūčia, pvz.: Ewa Czolk iuccia (5), Anna Dutkiuccia (7), Helena Lamkaycziucie (7), Agata Rayluczie (13), Maryana Rodkiewiczucia (4); -ukė – vienas atvejis – Barbara Iucziukie (22). Kaip matyti, dažniausia yra priesaga -aičia. Tos pačios parapijos 1829 m. katalikų sąraše (16 šaltinis) yra dauguma vyriškų pavardžių, iš kurių sudarytos pateiktos moterų pavardės. Jos liudija, kad lietuviška priesaga -aičia vartota dviem atvejais – tada, kai vyriška pavardė turėjo galūnes -as ir -is, -ys. -ys, pvz.: Andrunas (32), Atkaczunas (13), Burakas (28), Gawienas (18), Gustas (12), Matakas (7), Nawikas (29), Szatas (9), Woytkunas (10) ir Auksztolis (9), Bugianis (5), Gogis (22), Grynys (29), Jasielis (38), Iasiulonis (27), Kiełsys (27), Kietwirtis (34, 35), Kreywis (22), Lingis (18), Stimburis (7), Tryczis (11), Triczys (6), Wolonis (22). Pavardės su priesaga -yčia dažniausiai sudarytos iš vyriškų su galūne -is. Tai Auglis (12), Kafselis (10), Łatwis (15), Pieczulis (26), Stymburis (11), Zyzis (8). Tik Woytkuniczia iš Woytkunas (7) liudija ir kitokią šios priesagos vartosenos galimybę. Priesaga -(i)ūčia pridėta prie vyriškų pavardžių Czotkus (9), Dutkus (18) ir Radkiewicz (33) (pastaroji rekonstruotina kaip *Radkevičius), atmetus jų galūnes -us. Kitos dvi pavardės šaltinyje neužfiksuotos. Atkreipia dėmesį dar viena įdomi detalė. Dvi pateiktos pavardės su priesaga -aičia yra sudarytos iš vyriškų, turinčių -sk- tipo priesagas. Tai Czernawskaycz ie ir Kaminskaycz ie iš pavardžių Czerniewski (21) ir Kaminski (16). Šiaip jau šaltinyje įprasta iš pavardžių su -sk- priesagomis daryti moterų pavardes tik pakeičiant galūnę, pvz.: Bogumiła Karpińska (1), Elżbieta Kowalewska (11), Anna Ostrowska (6), Józefata Wysocka (11), Iudyta Źyźniewska (3). Plg. vyriškas pavardes Karpiński (2), Kowalewski (1), Ostrowski (18), Wisocki (4), Źyźniewski (12). 136 Kitos 1843 m. sąrašo moterų pavardės sudarytos su įprastomis šiuo laikotarpiu slaviškomis priesagomis -ova, -ovna. Pastaroji neretai pridėta ir prie tų pačių pavardžių, iš kurių sudarytos moterų pavardės su minėtomis lietuviškomis priesagomis. Tai neištekėjusių moterų pavardės Maryana Andrunowna (6), Maryana Atkaczunowna (10), Agata Bugianowna (7), Maryana Dutkóvna (7), Agata Lingiowna (8), Ewa Pieczulowna (14) bei kt. O ypač dažnai slaviška priesaga dedama prie ištekėjusių moterų pavardžių, nors čia pat, net vieno kaimo katalikų sąraše, užrašoma iš tos pačios vyriškos pavardės su lietuviška priesaga sudaryta neištekėjusios moters pavardė. Štai kai kurios tokios slaviškos darybos pavardės: Katarzyna Andrunowa (8), Anna Atkuczunowa (9), Anna Auksztolowa (9), Barbara Bugianiowa (2), Ewa Dutkowa (6), Barbara Gogiowa (7), Konstancya Iasiuloniowa (9), Agata Kasielowa (3), Maryana Kieszowa (10), Anna Kietwircziowa (12), Anna Kreywiowa (7), Katarzyna Stimburowa (4), Dorota Triczowa (4), Agata Waloniowa (7), Iudyta Warżagolowa (3), Katarzyna Woytkunowa (4), Iudyta Ziziowa (3). Sunku paaiškinti, kodėl to paties asmens rašytame parapijiečių sąraše 75 moterų pavardės sudarytos su lietuviškomis, gyvojoje kalboje vartotomis priesagomis, o kitų 275 – su oficialiojoje vartosenoje įprastomis slaviškomis. Galbūt tai lėmė minimos moters socialinė padėtis, o gal kokios kitos priežastys. Šiaip ar taip tai retas reiškinys XIX a. dokumentuose. Atskirai reikėtų aptarti vieno XIX a. antrosios pusės dokumento, rašyto lenkų kalba, moterų įvardijimus. Tai dv inariai jų užrašymai Seirijų parapijos gyventojų, atlikusių išpažintį ir priėmusių komuniją, sąrašuose (12 šaltinis). Dalis jų visiškai įprasti šiam laikotarpiui – krikščioniškas vardas ir pavardė su priesaga -ova arba -ovna, pvz.: Józefa Mikielkiewiczowa (2), Karolina Błazewiczowa (2), Rozalija Karkiałowa (3), Ewa Żylaniowa (22), Agata Pilwialowa (23) arba Maryanna Szukiówna (3), Marcella Urbanowiciowna (13), Rozalija Kisielówna (24), Maryjanna Gilowna (43). Paprastai šios priesagos dedamos prie vyriškos pavardės, atmetus galūnę. Tik vienu kitu atveju – prie visos pavardės, pvz.: Anna Mazajtysowa (20). Moterų pavardžių su -sk- tipo priesagomis pakeista tik galūnė, pvz.: Helena Piotrowska (4), Brygida Żylinska (9), Anna Iasińska (58), Ewa Malinowska (59). Greta tokių moterų įvardijimų šaltinyje yra ir labai neįprastu. Čia po moterų vardų užrašomos visiškai nepakeistos vyriškos pavardės. Jos turi slaviškas patronimines priesagas -ovič, -evič: Urszula Balewicz (4), Wiktoryja Balewicz (17), Maryanna Czereszkiewicz (2), Teressa Czurlewicz (3), Marta Gudzino-wicz (3), Ewa Janulewicz (14), Maryanna Iaruszewicz (52), Marcella Marcinkiewicz (2), Antonina Misiewicz (5), Albertyna Naruszewicz (5). Kitos yra su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis -onis, -ūnas (rečiau – -aitis, -ynas), pvz.: Rozalija Adamanis (5), Krystyna Andrulanis (28), Agata Bietanis (18), Wiktorya Boubanis (22), Józefa Czurlanis (3), Konstancya Czurlanis (4), Anna Janulanis (29), Rozalija Jurczukanis (5), Anastazyja Jurelanis (21), Marta Masianis (14), Elżbieta Mikielanis (16), Elżbieta Mikucianis (27), Maryjana Walukanis (24), Agata 137 Žylanis (29); Agata Bagdziunas (44), Maryanna Grablun (9), Regina Komarunas (12), Maryanna Maskielunas (26), Marcella Mitunas (22), Regina Stoczkunas (36), Marcella Szalunas (3), Franciszka Żydžiunas (51); Róża Jurgaitis (17), Marta Lingajtys (4); Agata Stasiukinas (11). Pasitaiko ir kitokios darybos pavyzdžių, pvz.: Elzbieta Dauginik (8), Konstancya Grygucis (21), Róża Jakulis (61), Maryana Iuszka (4), Maryanna Kieva (23), Marcella Kondrat (11), Agata Pilkialis (55), Rozalija Pilwialis (55), Marta Romeykis (22), Anna Salinis (35), Agata Sawejkis (28), Marta Stuc(z)ka (62), Wiktorya Szarkiato (9), Ewa Szukis (12), Helena Wisiałga (58). Plg. vyrų įvardijimus, pateiktus 1830 m. Seirijų parapijos gyventojų sąraše (13 šaltinis), kuriuose tos pačios pavardės: Bartłomiej Adamanis (5), Jakob Andrulonis (41), Jan Gudżinowicz (22), Marcin Janulani(s) (16), Maciej Janulewicz (57), Karol Masianis (23), Dominik Mikielanis (58), Karol Mihun (22), Jan Moskielunas (33), Adam Salinis (38), Antoni Stoczkunas (8), Kazimierz Stuc(z)ko (67), Ignacy Szalunas (73), Szymon Szarkiato (49), Wincenty Szukis (18), Szymon Żydžiunas (3), Maciej Żylanis (13), Jan Watukanis (64). XIX a. antrosios pusės dokumentas, kuriame yra aptartieji neįprasti moterų įvardijimai, rašytas dviejų asmenų. Tačiau tai neturi įtakos moterų pavardžių lytims. Ir vienas, ir kitas raštininkas pateikia įvairias jų formas. Abu vienodai elgiasi tais atvejais, kai pavardė yra su -sk- tipo priesaga. Tada pakeičiama moters tėvo arba vyro pavardės galūnė. Kitos pavardžių lytys (ir ypač lietuviškos darybos) įvairuoja. Be sudarytų su priesagomis -ova, -ovna, moterims įvardyti vartojamos ir vyriškos pavardės. Pastarieji atvejai, atrodo, netgi dažnesni. Pastebėti kokių nors dėsningumų, kurie padėtų paaiškinti tokios moterų pavardžių vartosenos priežastis, nepavyko. Gal tokie įvardijimai susiję su moterų tautine priklausomybe? Toks spėjimas bent iš dalies būtų pagrįstas, jeigu tokios jų pavardės turėtų tik slaviškas priesagas -ovič, -evič. Tačiau, kaip buvo matyti iš pateiktų pavyzdžių, moterų pavardės yra įvairios darybos – turi ir lietuviškas patronimines priesagas arba yra be jų, bet užrašytos su lietuviškomis galūnėmis. Be dvinar(i)ų įvardijimų, parapijų gyventojų sąrašuose pasitaiko ir kitokių. Štai 1829–1830 m. Merkinės parapijietės kartais užrašomos trimis asmenvardžiais, pvz.: Anna Maciejewska Osiecka (10, 5), kartais tik viena pavarde, pvz.: Kisielewska (10, 31), Maciunska (10, 24), Woyczowna (10, 22), o kartais taip – Katarzyna z Pustowskich (10, 5). Kai žmona šiame dokumente minima greta vyro, užrašoma tik jos mergautinė pavardė, pvz.: Paweł Bingiel żona Czeczatowna, Antoni Wołk żona Pietruciowna, Tomasz Galczys żona Żurkiewiczowna, Wincenty Gudelonis żona Traygiowna, Marcin Witkowski żona Sawicka, Jan Bubenas żona Bingielowna, Mateusz Kaszeta żona Szwabielowna (visi – 10, 16), Michał Watkowski żona Grudzinska (10, 17), Ignacy Wołkowski żona Kuniguciowna (10, 17). Tokie įvardijimo atvejai, be kita ko, liudija, jog pavardė nėra bendras šeimos asmenvardis. O kalbama apie XIX a. pirmąją pusę. Labai įvairūs moterų įvardijimai 1840 m. Deltuvos parapijos katalikų sąraše (17 šaltinis). Šaltinis nuo kitų panašių skiriasi tuo, kad vyrai ir moterys čia užra- 138 šyti ne kartu, o net skirtinguose lapuose. Vyrai įvardyti dvejopai – vardu ir pavarde arba prie jų dar nurodant ir tėvo vardą. Taigi laikomasi jau nusistovėjusio XIX a. pirmojoje pusėje užrašymo būdo. Tiesa, neaišku, kodėl vienais atvejais tėvo vardas nurodomas, o kitais – ne, pvz.: Szymon Szyteyko (4), Stanisław Szemioł (3), Onufry Romanowski (4) ir Mateuſz Syn Jakoba Szyteyko (3), Tomaſz Syn Michała Kulejzis (5), Mateusz Kazimierza Syn Szyteyko (6). Dviem asmenvardžiais – vardu ir pavarde – šaltinyje įvardytos našlės, pvz.: Maryanna Andrunowa (10), Ewa Kłotyniowa (8), Maryanna Złobowa (6). Taip užrašytos ir kai kurios neištekėjusios moterys (samdinės, kampininkės), pvz.: Maryanna Andrunówna (11), Konstancya Olechnowiczówna (12), Anna Czepukienówna (8) ir Dorota Gawenayczia (11). Tačiau pasitaiko, kad pastarųjų įvardijimas dar praplečiamas ir tėvo vardo nuoroda, pvz.: Konstancya Michała Corka Kietwirciówna (18), Urszula Iana Corka Lingiówna (16), Barbara Macieja Corka Raytowna (19), Konstancya Ierzego Corka Szyteykowna (7), Katarzyna Michała Corka Wasztakiowna (22). Arba: Rozalia Łukaſzewiczowna Corka Marcina (6), Barbara Zimblaycze Cor. Michała (5). Kitokie yra dokumente užrašytų ištekėjusių moterų, kurių vyrai gyvi ir taip pat minimi, įvardijimai. Dažniausi tokie: Szymona Żona Wiktorya (9), Tomaſza Żona Anna (6), Szymona Żona Maryanna (5), Mateuſza Żona Zuzana (2), Iakoba Żona Anna (4), Iana Żona Agata (4), Ierzego Żona Barbara (4), Iakoba Żona Agata (4), Stanisława Żona Katarzyna (5). Taigi moteris įvardijama tik vardu ir nurodoma, kieno ji žmona. Vyro pateikiamas taip pat tik vardas. Tai, aišku, labai neinformatyvus, tik neoficialiai vartosenai tinkantis moterų užrašymas. Kitais atvejais nurodomas tik moters vardas, pasakoma, kieno ji žmona, tačiau vyro užrašoma ir vardas, ir pavardė (kilm. 1.), pvz.: Iana Bugiena Żona Antonina (23), Iozeffa Czeszumskiego Żona Anna (6), Iana Ilinskiego Żona Ewa (4), Michała Miſzkinia Żona Konstancya (8), Mateuſza Szyteyki Żona Agata (5). Kartais pastarieji įvardijimai dar praplečiami tėvo vardo nuoroda, pvz.: Żona Szymona Oleſkiewicza Maryanna Corka Macieja (2), Iana Dutki Żona Anna Corka Bartłomieja (16). Gali būti vyro nurodomas tik vardas, o tėvo – ir vardas, ir pavardė. Moters, aišku, vėlgi minimas tik vardas, pvz.: Augustyna Żona Anna Corka Kazimierza Lingia (17), Francifſka Żona Barbara Corka Marcina Lingia (4). Dar pasitaiko ir tokių užrašymų, kuriuose minimi vien vardai (vyro, moters, tėvo), pvz.: Iozefa Żona Ewa Corka Kazimierza (16), Iakoba Żona Maryanna Corka Macieja (2), Adama Żona Barbara Corka Antoniego (3), Marcina Żona Anna Corka Szymona (2), Iana Żona Iudyta Corka Adama (2), Michała Żona Ewa Corka Antoniego (3). Tokių įvardijimų oficialiais vadinti taip pat, aišku, negalima. Apibendrinamosios pastabos. Aptariant moterų įvardijimą XIX a. turėta apie 6 tūkstančiai jų užrašymų labai skirtinguose dokumentuose. Šaltinius suskirsčius į administracinius juridinius ir bažnytinius mėginta atkreipti dėmesį į 139 juose vartotų moterų įvardijimų panašumus ir skirtumus. Pastarieji ypač buvo pastebimi tiriant XVII–XVIII a. tokių tipų šaltinius (Maciejauskienė 1991: 295–296). Moterų įvardijimų peržiūrėtuose XIX a. dokumentuose analizė liudija, jog ir šiuo laikotarpiu yra nemaža skirtumų užrašant moteris nevienodo pobūdžio šaltiniuose. Tačiau galima pastebėti ir tam tikrą minėtų skirtumų nykimo tendenciją. Tai lemia iš dalies pakitusi kai kurių bažnytinių šaltinių specifika. Galima būtų išskirti tokius svarbiausius lietuvių moterų įvardijimo būdus: 1. Dviem asmenvardžiais, kurių pirmasis vardas, o antrasis pavardė. Šis įvardijimas dažniausias peržiūrėtuose administraciniuose juridiniuose dokumentuose, Kulių parapijos krikšto registracijos aktų knygoje bei kai kuriuose kituose šaltiniuose. Taip įvardijamos ir ištekėjusios, ir neištekėjusios moterys. 2. Trim is asmenvardžiais. Dažniausiai tai ištekėjusių moterų įvardijimai, kuriuose yra moters vardas, mergautinė ir bendra su vyru pavardė. Retas šis užrašymo būdas jau minėtuose šaltiniuose. Jis pasitaiko greta įprastų dvina-rių įvardijimų. O įprastas toks įvardijimas antrajame tirtame bažnytiniame šaltinyje – 1857 m. Verkių, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimimo, sutuoktuvių ir mirties registracijos aktų išrašų knygoje. Taip įvardijant moteris prieš mergautinę pavardę paprastai vartojamas žodis урожденная. 3. Kiti įvairūs. Tai reti įvardijimai vienu asmenvardžiu (vardu arba pavarde). Be to, tokie, kuriuose nurodoma, kieno ištekėjusi moteris yra žmona, o neištekėjusi – duktė. Pastaruosiuose įvardijimuose įprastas aprašomojo pobūdžio elementas – vartojami bendriniai žodžiai žmona, duktė (kartais ir kiti, pvz., sesuo, našlė). Tokiais atvejais moters gali būti rašomas tik vardas, o vyro ar tėvo – ir vardas, ir pavardė. Arba moteris įvardijama vardu bei pavarde, o po to nurodomas vyro ar tėvo vardas. Dar pasitaiko ir kitokių pavienių įvardijimų. Taigi moterų įvardijimas šiuo laikotarpiu dar pastebimai įvairuoja. Svarbiausia tokios situacijos priežastis, matyt, yra skirtinga nei vyrų jų visuomeninė padėtis, turtinė bei kitokia moters priklausomybė nuo vyro. Kur kas mažiau nei vyrai dalyvavusių visuomenės gyvenime moterų užrašymas dokumentuose ilgiau neįgijo vienodos, oficialios, visur ir visada privalomos išraiškos. Todėl greta daugelyje aptariamo laikotarpio šaltinių lyg ir norma tampančio jų įvardijimo vardu bei pavarde palyginti dažni ir kitokie užrašymai. Tai susiję ir su šaltinių specifika. Nukrypimai nuo įvardijimo vardu bei pavarde – trinarai užrašymai, aprašomieji elementai ir kt. – būdingi antrosios bažnytinės knygos moterų įvardijimui. Tačiau kaip tik šiame šaltinyje labiausiai pastebima tendencija traktuoti pavardę kaip bendrą vienos šeimos narių asmenvardį (plg. nuotakų, jaunik(i)ų, krikštijamų bei mirusių kūdikių tėvų įvardijimus). Panašūs polinkiai pastebėti ir Imbrado parapijos bažnytinėje knygoje. Tuo tarpu Kulių parapijos krikšto registracijos knygoje kūdikio tėvas ir motina užrašyti skirtingomis pavardėmis (paprastai vartojama motinos mergautinė pavardė). Šie bei kiti duomenys, pastebėti administraciniuose juridiniuose bei kitokiuose dokumentuose, liudija, kad jau 140 XVIII a. baigusios formuotis lietuvių pavardės XIX a. dar ne visada buvo svarbiausiu ir būtinu visų asmenų įvardijimo nariu. Įdomu tai, kad tėvo vardo nuoroda, intensyviai ieškanti vietos šio laikotarpio vyrų įvardijimuose, palyginti retai vartojama užrašant moteris. Ištirta medžiaga liudija, kad tokia nuoroda praplečiami tik neištekėjusių moterų įvardijimai. Moterų pavardžių daryba labai slaviška. Stebina tai, kad net Kulių parapijos krikšto registracijos knygoje mergautinės moterų pavardės turi slaviškas priesagas -ovna, -evna, o ištekėjusių moterų – -ova, -eva. Ir tik dešimt pavardžių (iš 1891!) sudarytos su lietuviškomis priesagomis -aitė, -alė ir -ienė (plg. moterų asmenvardžių darybą XVII–XVIII a. bažnytinėse knygose, žr. Maciejauskienė 1991: 262–300). Tik 9 moterys (iš 500), užrašytos administraciniuose juridiniuose dokumentuose, turi pavardes su lietuviškomis priesagomis -ienė, -ytė, -utė, -ukė ir kt. Kitų pavardės sudarytos su slaviškomis priesagomis -ovna, -evna, -ova, -eva. Vien paprastųjų priesagų vartoseną liudija moterų, užrašytų antrojoje bažnytinėje knygoje, pavardžių daryba. Tik 1843 m. Deltuvos parapijos katalikų sąraše greta slaviškos moterų pavardžių darybos yra paliudytos ir lietuviškos priesagos -ienė, -aičia, -yčia, -(i)ūčia, -ukė. Su jomis sudarytos 75 (iš apie 350) moterų pavardės. Dvi pavardės su priesaga -aičia (aišku, tarp daugybės kitų) pasitaikė ir 1840 m. tos pačios parapijos gyventojų sąraše. Taigi, remiantis, aišku, tik tirtų dokumentų antroponimija, galima teigti XIX a. sustiprėjus moterų pavardžių darybos slavinimą. Viename XIX a. antrosios pusės dokumente – Seirijų parapijos gyventojų, atlikusių išpažintį ir priėmusių komuniją, sąrašuose – pasitaikė labai neįprastų moterų įvardijimų. Po krikščioniško moters vardo užrašoma vyriška pavardė. Tokie įvardijimai dažni ir vartojami greta įprastų šiam laikotarpiui užrašymų vardu ir pavarde, sudaryta su priesagomis -ova arba -ovna. Paaiškinti tokių moterų pavardžių lyčių vartosenos priežasčių ar pastebėti kokių nors dėsningumų nepasisekė. Gauta 1999 02 26 LITERATŪRA LPŽ I–II – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Maciejauskienė V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė V. 1993: Lietuvių įvardijimas XIX a. pirmojoje pusėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 100–113. Ramonienė M. 1985: Vakarų ir Vidurio Lietuvos moterų antroponimai XVIII a. pabaigoje. – Kalbotyra 36(1), 54–62. RL IV – Rusų–lietuvių kalbos žodynas 4, Vilnius: Mokslas, 1985. Salys A. 1983: Krikštavardžiai. – Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslų akademija. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. 141 ŠALTINIAI* 1. Balčių daro dokumentai. 1816–1825 m. – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – MABRS), F 37–2899. 2. Bierczak Czynszow i Remanętow z Włosci Poswolski(e)y... [Pasvalio valdų gyventojų činčo mokesčių ir skolų knyga. 1838 m.]. – MABRS, F 43–15326. 3. Inventarze Maiętności Dembiny... [Dembynės dvaro inventoriai. 1786–1828 m.]. – MABRS, F 138–1441. 4. Inventarze mttści Bolbian... [Balbėnų dvaro inventoriai. 1775–1830 m.]. – MABRS, F 138–1439. 5. Inventarze Mttsci Kurkliszek... [Kurkliškių dvaro inventoriai. 1786–1819 m.]. – MABRS, F 138–1443. 6. Inventarz Majątku Hoduciszek... [Adutiškio dvaro inventorius. 1828 m.]. – MABRS, F 43–4626. 7. Kelmės dvaro dokumentai. Smulki visų Kelmės valdų moterų registracija. 1834 m. – MABRS, F 37–1710. 8. Księga Metryk ślubnych... [Inturkės parapijos jungtuvių metrikų registracijos knyga. 1771–1826 m.]. – Saugo­ma Inturkės bažnyčios archyve. 9. Kulių parapijos krikšto metrikų registracijos knyga. 1802–1807 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F 669, ap. 1, b. 220. 10. Merkinės parapijos gyventojų sąrašai. Nuorašai bei ištraukos iš Merkinės bažnytinio archyvo knygų (paruošė J. Reitelaitis). 1818–1937 m. – MABRS, F 136–13. 11. Poswolski inwentarz... [Pasvalio dvaro inventorius. 1806 m.]. – MABRS, F 43–15014. 12. Seirijų parapijos gyventojų, atlikusių išpažintį ir priėmusių komuniją, sąrašai. 1881–1884 m. – MABRS, F 136–89. 13. Seirijų parapijos gyventojų sąrašas. 1830 m. – MABRS, F 136–90. 14. Skazka Rewizka Fowl=Poctzowa Roku 1834. – MABRS, F 38–55. 15. Spis Parafian Dziewałtowskich... [Deltuvos parapijos katalikų sąrašas. 1843 m.] – MABRS, F 268–36. 16. Status Animarum czyli Rejestr Ludności Parafii Dziewia tłowskiey [Deltuvos parapijos katalikų sąrašas... 1829–1834 m.]. – MABRS, F 268–33. 17. Wiadomość Mieszkańcach obojej płci..., należących do parafialnego Dziewałtowskiego Kościoła... [Deltuvos parapijos katalikų sąrašas. 1840 m.]. – MABRS, F 268–35. 18. Выписи метрической книги... [Verkių, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimimo, sutuoktuvių ir mirties metrikų išrašų knyga. 1857 m.]. – MABRS, F 43–19247. 19. Дело Трокского уездного суда... [Valkininkų seniūnijos dokumentai. 1571–1872 m.]. – MABRS, F 11–23. 20. Местечко Велёna. Список жителей: дворян, мещан, крестьян, кутников. 1861 г. –MABRS, F 126–322. * Peržiūrėti istorijos šaltiniai saugomi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje (išskyrus Inturkės ir Kulių parapijos bažnytines knygas – žr. 8 ir 9 sąrašo poziciją). Sudarant abėcėlinį jų sąrašą dažniausiai pirmiausia rašomi šaltinių pavadinimai originalo kalba, o skliaustuose – Rankraščių skyriaus kataloguose esantys pavadinimų variantai ir metai, kuriais šaltinis rašytas. Abu pavadinimai neretai pateikiami sutrumpinti. Tais atvejais, kai pavadinimo originalo kalba dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti negalima, pasitenkinama tik kataloge esančiu pavadinimu. Nurodoma šaltinių saugojimo fondas, signatūra. Panašiai stengiamasi pateikti ir kitur, t.y. bažnyčios archyve, saugomo šaltinio pavadinimą. 142 21. Разрешения крестьянам: 1) на брак; 2) на годичный уход в другие места... 1859 г. – MABRS, F 126–200. 22. Разрешения на брак. 1831–1862 г. – MABRS, F 126–353. 23. Разрешения на брак. 1844–1862 г. – MABRS, F 126–352. 24. Разрешения на брак крестьянам. 1829–1830 г. – MABRS, F 126–263. 25. Разрешения на брак крестьянам. 1835–1871 г. – MABRS, F 126–394. 26. Разрешения на брак крестьянам. 1839–1843 г. – MABRS, F 126–174. 27. Разрешения на брак крестьянам. 1846–1847 г. – MABRS, F 126–173. 28. Разрешения на брак крестьянам. 1857–1858 г. – MABRS, F 126–201. 29. Ревизская Сказка 1851 года... Вайговского прихода... [Vaiguvos dv. revizinis sąrašas. 1851 m.]. – MABRS, F 37–229. DIE BEZEICHNUNG DER FRAUEN IN DEN HISTORISCHEN QUELLEN DES 19. JAHRHUNDERTS Zusammenfassung Das Ziel des vorliegenden Beitrags ist die Bezeichnung der Frauen in den historischen Quellen des 19. Jahrhunderts zu erörtern. Zu diesem Zwecke wurden aus verwaltungsrechtlichen Quellen und Kirchenurkunden ca. sechstausend Eintragungen über Frauen gesammelt. Es wurde festgestellt, daß die Art der Bezeichnungen der Frauen uneinheitlich ist. Das wird u. a. durch die Spezifik der Quellenschriften bedingt. Es sind folgende Arten der Frauenbezeichnungen zu unterscheiden: 1. mit zwei Personennamen – der erste ist der Vorname, der zweite der Familienname; 2. mit drei Personennamen, die gewöhnlich verheiratete Frauen tragen – dem Vornamen, dem Familiennamen des unverheirateten Mädchens und dem Familiennamen der verheirateten Frau, der dem des Ehemannes entspricht; 3. auf andere Weise. Das sind seltene Bezeichnungen mit einem Personennamen (Vornamen oder Familiennamen), Verzeichnisse von Frauen mit Hinweisen, wessen Frau oder Tochter sie ist (wobei die Appellativa žmona, duktė gebraucht werden). Die Verschiedenartigkeit der Bezeichnungen der Frauen wird wohl durch ihre gesellschaftliche Stellung, durch ihre Abhängigkeit vom Ehemann (hinsichtlich des Eigentums u. a.) bedingt. Die Bezeichnungen der Frauen (die viel weniger als die Männer am gesellschaftlichen Leben beteiligt waren) in den historischen Quellenschriften haben viel später als die Bezeichnungen der Männer einheitliche, offizielle, immer und überall gültige Formen erlangt. Außerdem bezeugen gerade die Bezeichnungen der Frauen, daß die im 18. Jh. schon herausgebildeten litauischen Familiennamen im 19. Jh. nicht immer die wichtigste und notwendigste Komponente bei der Personenbezeichnung waren. Die Frauennamen waren alle ausnahmslos christlicher Herkunft. Die Bildung der Frauenfamiliennamen trägt einen ausgesprochen slawischen Charakter. Die Mädchenfamiliennamen haben gewöhnlich die Suffixe -ovna, -evna, während die Familiennamen der verheirateten Frauen durch -ova, -eva gekennzeichnet sind. Litauische Ableitungssuffixe sind selten anzutreffen: so liegen im Kirchenbuch der Gemeinde von Kuliai nur zehn Familiennamen (aus 1891) mit den Suffixen -aitė, -alė und -ienė vor.; nur neun Frauenfamiliennamen (aus 500), die in den administrativen Rechtsurkunden verzeichnet sind, weisen die litauischen Suffixe -ienė, -ytė, -ukė, -utė auf; in dem Verzeichnis der katholischen Gemeinde von Deltuva findet man unter den an 350 Familiennamen von Frauen 75, die mit den Suffixen -ienė, -aičia, -yčia, -(i)ūčia, -ukė gebildet sind. In manchen durchgesehenen Quellenschriften kommt kein einziger Frauenfamilienname mit einem litauischen Suffix vor. Das erlaubt uns, zu schließen, daß im 19. Jh. der Slawisierungsprozeß bei der Bildung von Frauenfamiliennamen klarer zu Tage trat. 143 In einer Urkunde aus der 2. Hälfte des 19. Jahrhunderts – in den Einwohnerverzeichnissen der Gemeinde Seirijai – kommen sehr ungewöhnliche Bezeichnungen der Frauen vor. Nach dem christlichen Vornamen der Frau ist ein männlicher Familienname eingetragen (Marcella Marcinkiewicz, Elżbieta Mikukianis, Marcella Milunas, Agata Sawejkis). Solche Bezeichnungen liegen häufig vor neben den für jene Periode gebräuchlichen Eintragungen von Vornamen und Familiennamen, wobei die letzteren mit den Suffixen -ova oder -ovna gebildet wurden. Aus welchen Gründen solche Formen der Familiennamen gebraucht wurden, ist nicht gelungen zu klären. 144