In memoriam Tatjana Bulygina

kauskas, o J. Ochmanskio nueitą mokslo kelią gražiai pristatė velionio kolega Janas Jurkiewiczius. Aloyzas Vidugiris Aloyzas VIDUGIRIS Gauta 2000 01 12 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055 Vilnius, Lietuva IN MEMORIAM TATJANA BULYGINA (1929-2000) 2000 m. balandžio 19 dieną Maskvoje po sunkios ligos mirė Tatjana Bulygina (Šmeliova). Netekome žymios lietuvių kalbos tyrėjos, nuoširdžios mūsų tautos bičiulės. T. Bulygina gimė 1929 m. gegužės 16 dieną Maskvoje. 1951 m. baigė Mask- vos universiteto anglų kalbos specialybę. Artimiausi jos studijų draugai buvo vėliau pagarsėję, gerai ir Lietuvoje žinomi rusų mokslininkai: orientalistė Tatja- na Jelizarenkova, indoeuropeistas Viačeslavas Ivanovas, tais pačiais metais sla- vistikos specialybę baigęs Vladimiras Toporovas. Profesoriaus Michailo Petersono vadovaujama T. Bulygina kandidatinę di- sertaciją parašo apie dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos junginius su kilmi- ninku. Disertacijos tema straipsnį ji paskelbia ir „Lietuvių kalbotyros klausi- muose“ (1959, 2, p. 90-108). 1960 m. apgynusi disertaciją, T. Bulygina ypač atsideda kalbos mokslo teorijos klausimams. 1964 m. ji paskelbia studiją apie Prahos lingvistinę mokyklą (kn.: Osnovnye napravlenija strukturalizma. M., 1964, p. 46-126). 1968 m. išspausdinamas jos tyrinėjimas, skirtas gramatinių opozici- jų problemoms (kn.: Issledovanija po obščej teorii gramatiki. M., 1968, p. 175— 231). Lietuvių kalbos tyrinėtojams ypač svarbus T. Bulyginos darbas „Dabarti- nės lietuvių literatūrinės kalbos morfologinė žodžio struktūra“ (kn.: Morfologi- českaja struktura slova v indoevropejskich jazykach. M., 1970, p. 7-70), kuria- me pirmą kartą pamėginta struktūriškai aprašyti lietuvių kalbos žodžio morfo- loginę sandarą. 1977 m. atskira knyga paskelbiamas svarbiausias T. Bulyginos veikalas „Mor- fologinių modelių teorijos problemos“ (Problemy teorii morfologičeskich mo- delej. M., 1977). Šiame veikale kaip pagrindinė lingvistinė medžiaga autorės pasirinkta rusų ir lietuvių kalbos. 1980 m. už šį darbą T. Bulyginai buvo suteik- tas filologijos mokslų daktaro laipsnis. Įdomių straipsnių T. Bulygina paskelbė sakinio semantikos, semiotikos klau- simais. Kartu su sūnumi Aleksejum Šmeliovu ji į rusų kalbą išvertė semiotikos 186 pradininko Charleso Sanderso Peirceo veikalą „Speculative grammar“ (kn.: Se- miotika. M., 1983, p. 151—210). Nuo 1954 metų iki mirties T. Bulygina dirbo Rusijos mokslų akademijos Kal- botyros institute. Maskvos universitete ji yra dėsčiusi lietuvių kalbą. Jai teko vadovauti ir oponuoti lituanistinėms disertacijoms, skaityti pranešimus baltistų konferencijose. Paskutinis T. Bulyginos lituanistinis darbas — straipsnis „Lietu- vių kalba“, kurį ji parašė Kalbotyros instituto rengiamam daugiatomiui veikalui „Pasaulio kalbos“. Šiam veikalui ji, jau ligų kamuojama, redagavo ir kitus baltų kalboms skirtus straipsnius. Palaidota Tatjana Bulygina Maskvos pietvakarių pakraštyje esančiose Troe- kurovskos kapinėse, ne per toliausiai nuo savo vyro, žymaus rusų leksikologo akademiko Dmitrijaus Šmeliovo, kapo. Deja, velionei skirtą vietą prie jos vyro užėmė daug skausmo tėvams suteikęs tragiškai miręs jaunesnysis sūnus Ivanas. Dabar filologines šeimos tradicijas lemta tęsti sūnui Aleksejui, kuris, be kita ko, moka ir lietuvių kalbą. Šio straipsnio autorius prisimena daugybę malonių susitikimų su Tatjana Bu- lygina ir jos šeimos nariais Maskvoje, Vilniuje, Rygoje, Palangoje. Paskutinį kartą susitikome vos keletą savaičių prieš jos mirtį — kovo 11 dieną Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, Lietuvos nepriklausomybės dešimtųjų metinių mi- nėjime. Tada nepagalvota, kad tas kartas bus jau paskutinis. Algirdas Sabaliauskas Algirdas SABALIAUSKAS Gauta 2000 11 12 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055 Vilnius, Lietuva 187