Seirijų šnektos mišriųjų dvigarsių priegaidės

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2000) Asta LESKAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius SEIRIJŲ ŠNEKTOS MIŠRIŲJŲ DVIGARSIŲ PRIEGAIDĖS 0. Pietų aukštaičių mišriųjų dvigarsių priegaidės, jų akustika nėra plačiau aptarta ir aprašyta!. Bendruose tarmės bei atskirų šnektų aprašuose paprastai remiamasi empiriniais stebėjimais — eksperimentinių darbų šia tema nėra. Čia, remiantis instrumentine analize, aptariama Seirijų šnektos (Lazdijų raj.) miš- riųjų dvigarsių kiekybė ir kokybė, tvirtapradės ir tvirtagalės priegaidžių skiria- mieji požymiai. 1. Tyrimui? dvigarsiai pasirinkti šiuose žodžiuose: kd-ltxs, kal.tas, ka-m, kam.pas, pakartas, kar.tas, tra-ntas „senas, netikęs daiktas“, krantas, nukcėltas, tel.pa, teėėrmsta, kem.ša, plantas, š'ven.tas, parkas, per.ka, pilkas, šil.kas, priki'msta, kim.šta, spinta", aps pin.tx, s'ki-rtas, pir. ktas, uspii-ltas, stul pas, usti-mtas, kum.pas, pu-nskos „Punskas“, atkun.tax, uSku-rtos, tur.tas. Su minėtais žodžiais buvo sudaryti neilgi (3-5 žodžių) sakiniai. Juos tvirti- namaja intonacija įskaitė 3 tarmės atstovai vyrai (du iš Seirijų miestelio ir vie- nas iš Pošnios km.). Jų amžiaus vidurkis — 60 metų. Naudojantis kompiuterine kalbos signalų apdorojimo programa PRAAT386, buvo išmatuota bendroji mišriųjų dvigarsių bei atskiry* pirmųjų ir antrųjų jų sandų trukmė, nustatytas jų pagrindinis tonas (pustoniais — At) ir intensyvumas (decibelais — dB), surastos balsinių dėmenų formantės. Gautiesiems kiekybės duomenims įvertinti naudotasi A. Girdenio programa STUDENT.pas. Formantės įvertintos, kompaktiškumo, difuziškumo, bemoliškumo, tonalumo, įtempimo indeksai nustatyti programa FORMANT2.PAs. Grafikams braižyti naudotasi Ex- ceLS.0 FOR WINDOWS programa. 1 A. Pakerio pastebima, kad piety aukštaičiai kirčiuotų skiemenų, kurių pagrindą sudaro mišrieji dvigarsiai, priegaides ištaria ir suvokia tiksliau negu vakarų aukštaičiai ir žemaičiai (Pake- rys 1982: 154). ? Straipsnyje remiamasi bendrinės kalbos, rytų aukštaičių uteniškių, vakarų aukštaičių, pietų žemaičių raseiniškių ir šiaurės žemaičių tarmių priegaidžių tyrimo metodika (Pakerys 1968; Pake- rys 1974; Pakerys ir kt. 1974; Pakerys 1978; Pakerys 1982; Girdenis, Pupkis 1974; Kosienė 1982; Mažiulienė 1996; Atkočaitytė 1998). 3 Tarméje šis žodis naujas, tačiau jau plačiai vartojamas. Senąjį šėpa vartoja tik pati senoji karta. * Kadangi kai kurių dvigarsių sandus atskirti nėra lengva, buvo remiamasi ne vien klausa, bet ir atsižvelgiama į oscilogramos bei spektrogramos kitimus, inversiniu būdu klausomasi, ar nesi- girdi kitų garsų priemaišų. 153 2.1. Gauti bendrosios mišriųjų dvigarsių trukmės rezultatai (žr. 1 lent.) pa- rodė, kad tvirtapradžiai dvigarsiai už tvirtagalius šiek tiek ilgesni — maždaug 1.1 karto. Šis santykis labai panašus į pietų žemaičių raseiniškių tvirtapradžių ir tęstinių mišriųjų dvigarsių trukmės santykį, kuris yra 1,2 : 1 (Atkočaitytė 1998: 96). Bendrinėje kalboje tvirtapradžiai a, e+R nėra ilgesni už tvirtagalius, o i, u+R ilgesni tvirtagaliai (Pakerys ir kt. 1974: 9). Kai kurie tvirtapradziai ir tvirtagaliai dvigarsiai trukme nesiskiria (pvz., dm ir xm. pasikliaujamieji inter- valai beveik visiškai persidengia — atitinkamai 188+246 ms ir 197+219 ms, o Stjūdento kriterijaus reikšmė mažesnė už kritinę: 0,69<2,1. Tvirtapradžių dvigarsių pirmieji dėmenys už antruosius ilgesni 1,9 karto (zr. 2-3 lent.). Taigi kirčiuoti balsiniai dėmenys stipriai ilginami (plg. Būga 1961: 25; LKA 2 1982: 38-39, žemėl. 20; 83, žemėl. 68; 86-87, žemėl. 70; Zinkevičius 1983: 120; Buch 1998: 12; Skardžius 1999: 483-484). Panašus truk- més santykis yra ir piety žemaičių raseiniskiy tarmėje (Pakerys ir kt. 1974: 9; Atkocaityté 1998: 96). Tai rodo, kad didžioji dalis tvirtaprades priegaidės spu- džio kliūva pirmajam démeniui ir šis pailgėja. A. Pakerio ir kitų tyrėjų duome- nimis, bendrinėje kalboje pirmieji tvirtapradžių a, e+R dėmenys taip pat ilges- ni už antruosius, tačiau tvirtapradžių i, «+R pirmieji ir antrieji dėmenys atrodo beveik lygūs (Pakerys ir kt. 1974: 9). Tvirtagaliy dvigarsiy pirmųjų ir antrųjų dėmenų trukmės santykis yra 1,3: 1 Toks rezultatas prieštarauja LKA 2 išsakytam „tradiciniam“ teiginiui, kad kir- čiuotas antrasis mišriųjų dvigarsių dėmuo tariamas ilgiau už pirmąjį (LKA 2 1982: 125; žemėl. 106). Pietų žemaičių raseiniškių Eržvilko šnektoje tęstinių mišriųjų dvigarsių antrieji dėmenys taip pat beveik visada trumpesni už pir- muosius, čia trukmę linkstama koncentruoti pirmame dėmenyje (Atkočaitytė 1998: 97). Bendrinėje kalboje pirmieji tvirtagaliy a, e, i, u+R dėmenys trum- pesni už antruosius (Pakerys ir kt. 1974: 9). Vadinasi, tiek tvirtapradžių, tiek tvirtagalių dvigarsių bendrajai trukmei dau- giau įtakos turi pirmasis dėmuo. Bendrąją dvigarsio trukmę lemia ne tik priegaidė, bet ir atskirų jų balsinių bei priebalsinių dėmenų savaiminė trukmė. Mišrieji dvigarsiai, kurių pirmasis sandas yra žemutinio pakilimo balsis (a, e), ilgesni už dvigarsius su aukštutinio pakilimo balsiais i, u (trukmės santykiai atitinkamai VR: ViR= 1,5:1; VYR: ViR= 1,3: 1)". Taip pat, kaip bendrinėje kalboje (Pakerys ir kt. 1974: 15, 17; Pakerys 1982: 51) bei pietų žemaičių raseiniškių Eržvilko šnektoje (Atkočaitytė 1998: 96), Seirijų šnektos tvirtapradžių (ir tvirtagalių) dvibalsių ilgumui daugiausia įtakos turi sonantas x. Kiek trumpesni tvirtapradziai dvigarsiai, kurių antrasis sandas m. Mažiausiai dvigarsį ilgina /. 2.2. Pažvelgus į atskirų balsių trukmę tvirtapradiškai ir tvirtagališkai kir- čiuotuose mišriuosiuose dvigarsiuose (žr. 2 lent.), matyti, kad 0(L), i(L), i(m.), “ Simbolių reikšmės: V* — užpakalinės eilės balsis, V“ — priešakinės eilės balsis, R — sonantas. 154 K M ss S as EG esa k G ss Ms o i i sa i 1 lentelė Bendroji tvirtapradžių ir tvirtagaliy mišriųjų dvigarsių trukmė“ Dvigarsiai n X+s (ms) v (%) 95% pasikl. int. (ms) tt dl 9 173421 12,2 157+189 232>2.117* al. 9 193+14 73 182+203 am 9 217+38 17,3 188+246 0.69<2.1% am. 9 208+14 6,6 197+219 dn 9 234412 5,0 225+244 4,79>4.01** an. 9 200+17 8.6 187+214 ar 9 201+16 8.0 188-+213 6.71>4,02** ar. 9 147+18 12,0 134+161 él 9 204426 12.6 184224 2.88>2,11% el. 10 177+14 8.1 167+187 ém 10 233417 7.5 220-245 6.65>3,02%* em. 9 191+10 5.0 184+198 én 10 245431 12.5 223+266 3,70>3,22* en. 9 198+23 11,4 181+216 ér 9 199427 13,6 180+218 2.43>2.11* er. 9 168+28 16,4 147+190 r 10 196+14 7.3 186206 0.64<2.10* il. 9 190+25 13.1 172208 rm 9 161420 12,1 147-176 1.01<2,11% im. 9 153+16 10,4 141+165 in 9 230+18 7.8 216+244 6.33>4,02%* in. 9 178417 9.6 165+191 r 9 179+19 10.3 165-193 5.46>4,02%* iF. 9 126+22 17.8 109-143 il 9 161+19 11.6 149-174 0.16<2.10* ul. 9 162+17 0,34 150+175 im 9 18149 5.0 174-188 4,75>4,02** ur. 9 201+9 4,2 194+207 mn 9 179+26 14.6 159-200 0.71<2.11* un. 9 187422 11,5 171-204 ur 9 164+18 10,7 150+177 0.41<2.11* ur. 9 161415 9.3 149+172 u(m.), u(7.) pasikliaujamieji intervalai patenka i d@- (1), (I), i-(m), u(m), iv (r) intervalus (plg. d (I) — 97+128 ms, a(l) — 102+128 ms; (I) — 93+114 ms, i(l) — 77+104 ms ir kt.). Vadinasi, minėtais atvejais balsiai iš esmės trukme nesiskiria. * Simbolių reikšmės: £ — aritmetinis vidurkis, s — standartinis nuokrypis, v — variacijos koeficientas, + — 9596 pasikliaujamasis intervalas, 7 — Stjūdento kriterijus, 1,— kritinė Stjudento kriterijaus reikšmė. 7* — rezultatų patikimumas 95%, ** — rezultatų patikimumas 99,9%. Susikertantys a: (m) ir a(m.), u-(I) ir u(l) pasikliaujamieji intervalai rodo, kad šiais atvejais balsiai trukme beveik nesiskiria. Apskritai tvirtapradžių dvigarsių pirmasis sandas 1,3 karto ilgesnis už tvir- tagalių mišriųjų dvigarsių pirmąjį sandą. Tvirtapradžių dvigarsių pirmuosius sandus sudarantys žemutinio pakilimo a, e yra 1,3 karto ilgesni už tvirtapradžių dvigarsių aukštutinio pakilimo u, i. Tvirtagalių dvigarsių pirmaisiais démenimis esantys žemutinio pakilimo a, e ir aukštutinio pakilimo u, i skiriasi kur kas mažiau — 1,1 karto. 2 lentelė Tvirtapradžių ir tvirtagalių mišriųjų dvigarsių pirmųjų dėmenų trukmė Dvigarsiai n x+s (ms) v (%) 95% pasikl. int. (ms) tt, da) 9 113420 17.8 97+128 0.28<2.11* a(l.) 9 115+16 14,2 102+128 d-(m) 9 127+24 18,6 109+145 1,66<2.11*% z(m.) 9 112+14 12,0 101+123 am) 9 156+9 5,7 149+163 5,75>4,02%* am.) 9 116+19 16,1 102+131 a (r) 9 151+16 10,6 139-164 7.95>4.02%* (7) 9 93+15 16,2 81+104 él) 9 151432 21,1 127+176 3,93>3,22%* ed) 10 107+15 14,1 96+118 é(m) 10 167+14 8.4 157+177 8,55>3,97%* e(m.) 9 90+12 10,7 105+124 ė mn) 10 167+20 11.8 153+181 7,09>3,97%* efi.) 9 108+16 14,8 96+120 é(r) 9 150+24 15,9 132+168 4.021>4,015** e(r.) 9 103+25 24,3 84+123 (1) 10 103+14 13,8 93+114 1,74<2.11* id) 9 91+18 19.9 77-104 I (m) 9 92412 12,4 83+101 0,76<2,11* i(m.) 9 87+17 19,6 74+100 im) 9 127413 10,0 117+137 5.22>4,02%* ir(n.) 9 90+17 19,1 77+103 (r) 9 130+18 14,1 116+144 7,153>4,015** i(r.) 9 74+15 19,6 63+85 i) 9 99416 15,8 87+111 1,02<2.11* ud.) 9 109+24 21.9 90-127 ii (m) 9 100+14 14,2 90110 0.14<2.11*% u(m.) 9 101+10 10,2 93+109 iin) 9 114+18 16.0 100128 3,03>2, 28% un.) 9 92+12 13,2 83+101 t (r) 9 117+17 14,1 104+129 1,09<2,11* u(r.) 9 109+15 13,9 97+120 156 Tvirtapradžių mišriųjų dvigarsių pirmieji dėmenys a, e yra 1,4 karto ilgesni už tvirtagalių dvigarsių aukštutinio pakilimo a, e. Tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių pirmųjų dėmenų i, u trukmės santykis yra 1,2 : 1. 3 lentelė Tvirtapradžių ir tvirtagalių mišriųjų dvigarsių antrųjų dėmenų trukmė Dvigarsiai n Xts v (%) 95% pasikl. int. (ms) 12% (dl 9 60+19 31,7 46+75 2.12>2,11** (2). 9 78+15 19,5 66+89 (a-)m 9 90+20 21,9 75+105 0,71<2,11* (a)m. 9 96+17 17,4 83+109 (dn 9 78+12 16,0 68+87 1.04<2.11%* (2. )i 9 84+14 16.4 74+95 (dr 9 50+6 11,7 45+54 1.28<2.11* (2)F. 9 54+10 18,2 47+62 (€-)I 9 53+10 19,5 45+60 3.79>3,22%* (e)l. 10 70+10 13.6 63+77 (Em 10 66+9 13.1 6072 2.57>2,11%* (e)m. 9 76+9 11,4 70+83 (E )n 10 78+14 17,3 68:88 2,31>2,11** fe)n. 9 90+11 12.3 83+100 (&)r 9 49415 31,3 37+61 2.70>2.11** (e)r. 9 65+9 13,3 58+72 (i-)I 10 92+8 8.5 87+98 1.44<2,11* (il. 9 99+13 13.1 89+110 (r )m 9 69+12 17,3 60+79 0.72<2,11* (i). 9 66+6 8.8 62+71 an 9 103+14 13.9 92+114 2.53>2,11%* (in. 9 88+10 11,5 80-96 a )r 9 4949 18,4 42+56 0,58<2,11* (i)r. 9 52+11 21,9 43+60 ai) 9 58+21 36.3 42:74 0.44<2.11* aul. 9 54421 38,8 38+70 (ū-)m 9 81+11 13,7 7390 2.96>2,92%* (u)m. 9 100+16 15.6 88+112 (ūr)n 9 66+21 31.8 50:82 3.51>3,25%* (u)n. 9 95+15 15,8 84+107 (ir) 9 4744 9.3 44+50 1.41<2,11* (u)r. 9 51+7 13,8 45+56 2.3 Analizuojant mišriųjų dvigarsių antrųjų dėmenų trukmę pastebėta, kad (adr)m, (dr)n, (dr)r, 0), (t)r, (@)r pasikliaujamieji intervalai patenka į (x)m., (2)n., (2)F., (i)L, (i)F., (u)F. intervalus (plg. (i )r — 44+50 ms, (u)f — 45+56 ms; (F)r — 42+56 ms, (i) — 43+60 ms ir kt.). Tai rodo, kad šiais atvejais antrieji dvigarsių dėmenys trukme faktiškai nesiskiria. 157 Antrieji mišriųjų dvigarsių (t)m, (t)! dėmenys nedaug ilgesni uz (i)m. ir (u)L antruosius dėmenis (plg. jų pasikliaujamuosius intervalus: ()m — 60+79 ms, (1) — 42+74 ms ir (i)m. — 62+71 ms ir (w)l — 38+70 ms). Iš lyginimo matyti, kad tvirtagalių dvigarsių antrasis sandas 1,1 karto ilges- nis už tvirtapradžių dvigarsių antrąjį sandą. Vadinasi, priegaidė turi įtakos ir antrojo dėmens trukmei (plg. ir Pakerys 1982: 160). 2.5. Kalbingje literatūroje pietų aukštaičių abiejų dvigarsių dėmenų trukmės žymėjimas įvairuoja. Drūskininkų tarmės tiek tvirtapradžių, tiek tvirtagalių dvi- garsių kirčiuotieji dėmenys laikomi pusilgiais (pvz., kd.l'v'i „kalvi“ ir ger.s „gers“) (DTŽ 1988). Kitur (LKT 1970; Mikalauskaitė 1975: 140, 142; Markevičienė 1999) visų tvirtapradžių dvigarsių pirmieji dėmenys pateikiami kaip ilgieji, tvir- tagalių antrieji dėmenys — kaip pusilgiai. LKA 2 teigiama, kad tvirtagalių am, an, em, en antrasis sandas ilgas (LKA 2 1982: 84-85, žemėl. 69; 87-88, žemėl. 71; 125, žemėl. 125). Palyginus bendrąją visų dvigarsių ir tvirtapradžių dvigarsių pirmųjų dėmenų trukmę gautas santykis 1,5 : 1, o bendrosios ir antrųjų dėmenų trukmės — 2,8: 1. Bendrosios trukmės ir tvirtagaliy dvigarsių pirmųjų dėmenų santykis — 1,8 : 1, bendrosios ir antrųjų dėmenų trukmės 2,3 : 1. Taigi tvirtapradžių dvigarsių balsinius dėmenis reikėtų laikyti ilgaisiais, o tvirtagalių sonantus vertinti kaip pusilgius. 3. Iš eksperimento rezultatų" matyti, kad tiek tvirtapradžių, tiek tvirtagalių dvigarsių balsiniai dėmenys a, e yra žematoniai, o i, u — aukštatoniai (plg. d-(I) F,=1240 Hz, 2(L) F,=1210 Hz; r(n) F,=2000 Hz, i(n.) F,=1710 Hz ir kt.). Tai patvirtina ir tonalumo indeksas (plg. €(r) T=115, I(r) T= 597, a- (I) T=-34, u(n.) T=-13 ir kt.). AukStesniu tonu tariami tvirtapradziai balsiniai mišriųjų dvigarsiy i, a+r, n dėmenys (plg. 7=584, T=364), 0 e, u, a+!, m yra žemesnio tono (plg. a@-(m) T=1, a(n.) T=-32). TvirtapradZiy a, e kompaktiSkumo indeksas daugiau ar mažiau aukštesnis negu tvirtagaliuose mišriuosiuose dvigarsiuose (plg. d'(n) C=901 ir z(n.) C=880; ¢(r) C=882 ir e(r.) C=861 ir kt.). Balsių i, u difuziškumo indeksas aukštesnis yra tuo atveju, kai mišrieji dvigarsiai kirčiuojami tvirtapradiškai (plg. 4:(n) df=710 ir u(n.) df=580; i(1) df=1640 ir i(L) df=1130; (m) df=1430 ir i(m.) df=1340 ir kt.). Visais atvejais tvirtapradžiai mišriųjų dvigarsių pirmieji dėmenys a, e, i, u tariami gerokai įtemptesniais kalbos padargais negu tvirtagaliy (plg. d-(!) įt=540 ir x2(L) įt=430; (m) įt=630 ir i(m.) įt=470; w(r) įt=690 ir u(r.) įt=470 ir kt.). 5 Taip iš pradžių yra maniusi ir E. Mikalauskaitė (1975: 99, 142). ? Kadangi laikomasi nuomonės, jog tvirtapradžių ir tvirtagaliy mišriųjų dvigarsių kokybinius skirtumus daugiau lemia pirmieji dėmenys, o ne antrieji (plg. Pakerys 1982: 64; Atkočaitytė 1998: 98), straipsnyje apsiribojama tik balsinių dėmenų kokybinių skirtumų aptarimu. 158 Bemoliškumo indeksas rodo, kad tvirtapradžiuose dvigarsiuose u kiek be- moliškesnis negu tuo atveju, kai antrasis dvigarsio dėmuo gauna tvirtagalę prie- gaidę (plg. (I) b=112 ir u(l) b=111; w(m) b=112 ir u(m.) b=110 ir kt.). Likusieji garsai laikytini nebemoliniais (žr. jų bemoliškumo indeksus). Tvirtapradžių a, e kompaktiškumo indeksas daugiau ar mažiau aukštesnis negu tvirtagaliuose mišriuosiuose dvigarsiuose (plg. a-(n) C=901 ir x(n.) C=880; e:(r) C=882 ir e(r.) C=861 ir kt.). Balsių į, u difuziškumo indeksas aukštesnis yra tuo atveju, kai mišrieji dvigarsiai kirčiuojami tvirtapradiškai (plg. ti: (n) df=710 ir u(n.) df=580; i-(I) df=1640 ir i(L) df=1130; 1 (m) df=1430 ir i(m.) df=1340 ir kt.). Visais atvejais tvirtapradziai mišriųjų dvigarsiy pirmieji dėmenys a, e, i, u tariami gerokai įtemptesniais kalbos padargais, negu tvirtagalių (plg. a: (1) įt=540 ir 2(L) it=430; (m) įt=630 ir i(m.) įt=470; vi (r) įt=690 ir u(r.) įt=470 ir kt.). Bemoliškumo indeksas rodo, kad tvirtapradžiuose dvigarsiuose u kiek be- moliškesnis negu tuo atveju, kai antrasis dvigarsio dėmuo gauna tvirtagalę prie- gaidę (plg. w(l) b=112 ir u(l) b=111; i-(m) b=112 ir u(m.) b=110 ir kt.). Likusieji garsai laikytini nebemoliniais (Zr. jų bemoliSkumo indeksus). Pastebimi ir tiriamų dvigarsių artikuliacijos skirtumai. Tvirtapradžių mišrių- jų dvigarsių pirmieji dėmenys a, e yra kur kas atviresni negu tvirtagalių (plg. d-(/) F,=690 Hz, «(I) F,=640 Hz; d-(r) F,=690 Hz, «(r.) F,=630 Hz; é(m) F,=730 Hz, e(m.) F,=600 He é(r) F,=700 He elf) F, =600 Hz ir kt; žr. 4 lentelę). Taigi jie yra žemesnio pakilimo (plg. ir bk. Pakerys 1974: 148 Atkočaitytė 1998: 88). Kaip ir bendrinėje kalboje (Pakerys 1995: 174), tvirtapradžių mišriųjų dvi- garsių (išskyrus 1!) pirmieji dėmenys i, u tariami uždariau negu tvirtagaliy — plg. 4-(m) F =450 Hz, u(m.) F,=530 Hz; u(n) F, =450 Hz, u(n.) F,=490 Hz; r(n) F, —390 Hz, i(n.) F, =500 Hz: I(r) F. =380 Hz, iff) F, =490 Hz ir kt. Tvirtapradžių mišriųjų dvigarsių uF, Žemesnė, oi aukštesnė negu tvirtaga- lių F, (plg. @ (1) F,=780 Hz, u(l) F, =890 Hz; tt:(n) F,=840 Hz, u(n.) F,=1050 Hz; i-(n) F,=2000 Hz, i(n.) F, =1710 Hz; (r) F, =1980 Hz, iF) F, =1590 Hz ir kt.). Vadinasi, tvirtapradziy mišriųjų dvigarsiy u yra uzpakalesnis, o tvirtaga- lių u — ne toks užpakalinis. Tariant tvirtapradZius miSriuosius dvigarsius, i kur kas priesakesnis negu tuo atveju, kai esti kirčiuota antroji skiemens su dvigar- siu dalis. Tvirtagalių ir tvirtapradžių mišriųjų dvigarsių pirmųjų sandų a, e F, reikš- més įvairuoja (plg. «d-(m) F,=1270 Hz, 2(m.) F,=1160 Hz; «-(I) F, =1400 Hz, e(l) F,=1400 Hz; é¢(r) F,=1470 Hz, elf) F, =1460 Hz). Taigi tvirtapradžių dvigarsių balsinių dėmenų kokybinės savybės ryškesnės, „tikresnės“. Tuo tarpu tvirtagalių jos blankesnės, balsiai pasiduoda redukcijai. Toks tvirtagalių ir tvirtapradžių mišriųjų dvigarsių balsinių dėmenų kokybės skirtumas, kaip ir bendrinėje kalboje bei pietų žemaičių Eržvilko šnektoje (Pa- kerys 1974: 151; Atkočaitytė 1998: 99), yra vienas iš svarbių priegaidės ro- diklių. 159 4 lentelė Tvirtapradžių ir tvirtagalių mišriųjų dvigarsių pirmųjų dėmenų kokybė" Dvigarsiai| Fi(Hz) | F>(Hz) F; (Hz) bi Cc 17 df jt a:(I) 690 1240 2410 107 900 -34 550 540 a2(l.) 640 1210 2500 108 891 -39 570 430 d-(m) 690 1270 2330 107 897 1 580 590 a(m.) 630 1160 2300 108 895 -32 530 670 d-(n) 700 1260 2310 107 901 -8 560 630 a(n.) 630 1310 2400 108 880 55 680 420 d-(r) 690 1330 2340 107 892 40 640 520 2(F.) 630 1340 2390 107 877 76 710 400 él) 670 1400 2500 107 881 68 730 270 el) 600 1400 2500 107 865 116 800 200 č (m) 730 1470 2370 106 888 97 740 390 e(m.) 600 1530 2400 107 856 211 930 230 én) 690 1370 2330 107 888 67 680 490 efi.) 610 1410 2320 108 868 148 800 380 ė (r) 700 1470 2370 107 882 115 770 260 er.) 600 1460 2410 107 861 169 860 230 i) 360 2000 2570 108 764 636 1640 710 id.) 450 1580 2390 108 814 366 1130 240 i-(m) 420 1850 2300 108 794 549 1430 630 i(m.) 460 1800 2370 108 807 473 1340 470 in) 390 2000 2670 107 774 584 1610 780 in.) 500 1710 2530 107 820 364 1210 240 I(r) 380 1980 2610 108 772 597 1600 710 ir.) 490 1590 2530 108 824 309 309 130 il) 510 780 2270 112 917 279 710 710 u(l.) 480 890 2310 111 888 -146 630 820 i (m) 450 910 2270 112 874 91 640 870 um.) 530 950 2370 110 894 -144 520 710 ii: (n) 450 840 2200 112 885 -147 710 1010 ui.) 490 1050 2320 110 869 -13 560 640 ii (r) 440 920 2180 112 870 -54 640 960 u(r.) 500 1080 1080 110 868 21 580 470 4. Kaip rodo tokie pavyzdžiai, kaip kd-ltxs „kaltas“ ir kal.tas „kaltas“, kd-rk „kark“ ir kar.k „kark“', šioje šnektoje (taip pat ir visame pietų aukštaičių plote) mišriuosiuose dvigarsiuose aiškiai skiriamos tvirtapradė ir tvirtagalė priegai- dės. E. Mikalauskaitė (1975) apibūdindama pietvakarių dzūkų priegaides rė- Simbolių reikšmės: V — balsis, F, — pirmosios formantės reikšmės (Hz), F, — antrosios formantės reikšmės, F, — trečiosios formantės reikšmės, C, — kompaktiškumo indeksas, b, - bemoliSkumas, T. — tonalumo laipsnis, df — difuziškumas, įt — įtempimas. Formančių vertinimai atlikti pagal Piotrovskio (Piotrovskij 1960) metodiką. 160 mėsi eksperimentiniais vienabalsių tyrinėjimais. Anot jos, tvirtapradė priegai- dė šioje tarmėje yra „daugiau krintančiojo, negu kylančiojo pobūdžio“, o tvirta- galė — kylančioji. Pagrindiniu priegaidės skiriamuoju požymiu autorė laikė spū- džio vietą (Mikalauskaitė 1975: 140-143). Kai mišrusis dvigarsis gauna tvirtapradę priegaidę, jos spūdis koncentruoja- mas pirmajame, kai tvirtagalę — antrajame dėmenyje"* (plg. ir LKA 2 1982: 125, žemėl. 106). Kaip matyti iš 1—3 pav., tvirtapradžių mišriųjų dvigarsių pagrindinio tono kreivės paprastai yra krintančio arba krintančio-kylančio, tvirtagalių — kylan- čio pobūdžio. Tvirtapradžių dvigarsių pagrindinio tono viršūnės yra arčiau pra- dzios, tvirtagaliy jos arčiau pabaigos. Aukštesniu tonu paprastai ištariami tvir- tapradžiai dvigarsiai. Tačiau vis dėlto griežto dėsningumo nėra: kartais tvirta- galių dvigarsių tonas būna aiškiai aukštesnis už tvirtapradžių. ji 8 14. or © I + 10 er %+ 8 a 74 4 6+ | at 24 [1] La | a RA EE A Ey 1 pav. Mišriųjų dvigarsiy [fm] ir [ir] pagrindinis tonas ir intensyvumas žodžiuose priki'msta (—) ir kim.šta (- - -). 2 pav. Mišriųjų dvigarsių [tn] ir ir [ufi.] pagrindinis tonas ir intensyvumas žodžiuose punskas (- - -) ir atkuni.ta (—). " Lietuvių bendrinės kalbos, ypač vakarinių tarmių akūtui būdingas energijos koncentravi- mas viename konkrečiame taške, cirkumfleksui — jos skaidymas visame kirčiuotame skiemenyje (šiaurės žemaičių tarmių — visame skiemens centre) (Girdenis 1996: 71, 82). 161 o { ! H [| I I ' . RI ABBY - NW sh Now + + + + + + + + LT o | a mm nm ammm Ih [eR Ds umm Zo Te me ne as oo | 3 pav. Mišriųjų dvigarsiy [tm] ir [wn.] pagrindinis tonas ir intensyvumas ZodZiuose usti-mtas (—) ir kum.pas (- - -). Analogiškai kinta ir intensyvumas: tvirtapradziy dvigarsiy pabaigoje jis sil- pnéja, tvirtagaliy daugiau ar mažiau stiprėja. Pastebėtina, kad tvirtagaliy mis- riųjų dvigarsiy intensyvumo kreivės labai aiškiai kylan¢ios—krintancios, o tvir- tapradžių kurį laiką eina tolygiai, o tarimo pabaigoje krenta. Tvirtapradziy dvi- garsių intensyvumo viršūnės, kaip ir pagrindinio tono, yra arčiau pradžios, tvir- tagalių — koncentruojamos viduryje ar arčiau pabaigos. Reikia pasakyti, kad tokie tvirtapradžių bei tvirtagalių mišriųjų dvigarsių pagrindinio tono ir intensyvumo santykiai toli gražu nėra nuoseklūs. Dažnai tiek vienų, tiek kitų pagrindinis tonas kinta labai panašiai, t.y. kyla, ir apima siaurą diapazoną. Aukščiausią tašką pagrindinis tonas gali pasiekti tiek tvirtap- radžių, tiek tvirtagalių dvigarsių tarimo pabaigoje. Tačiau intensyvumo kreivės aiškiai skiriasi (žr. 4-5 pav). Vadinasi, seirijiškių mišriųjų dvigarsių priegaidžių skyrimui dažnai svarbesnis yra intensyvumas, o ne tonas. Tokia mintis išsakyta apie rytiečių priegaides’. Hh dB 84 74+ 74 A Bt 64 ~~ ad | „-77 - -“ 4 T+ 5 - mia hod 70+ 44 80+ 34 68+ 2 874 1 * 0 +t KIEK Di io i Di i Ds D i D D o Daina DE | 88 ammm us K a S NS SU TENS. JI EMS TED D Di jmp p—p—) 4 pav. Mišriųjų dvigarsiy [in] ir [ifi.] pagrindinis tonas ir intensyvumas žodžiuose spinta (—) ir aps'pinta (- - -). 12 Manoma, kad rytiečių priegaidžių skyrimui pagrindinis tonas nėra labai svarbus ir labiau pasiduoda frazės intonacijos poveikiui (Kačiuškienė, Girdenis 1997: 35). 162 Rr hdl @+ Yew A fi | 10+ 5 pav. Mišriųjų dvigarsių [dr] ir [2r.] tonas ir intensyvumas žodžiuose pakd-rtas (- - -) ir kar.tas (—). 5. Iš aptartyjy eksperimento rezultatų galima daryti tokias išvadas: a) Seirijų šnektos tvirtapradžių mišriųjų dvigarsių pirmieji dėmenys laikytini ilgaisiais, o tvirtagalių antrieji dėmenys — pusilgiais; b) pagal bendrąją trukmę tvirtapradžiai dvigarsiai nedaug ilgesni už tvirtagalius; c) priegaidės (tvirtagalė ar tvirtapradė) pobūdis lemia mišriojo dvigarsio bal- sinio dėmens kokybę; tai savo ruožtu padeda skirti priegaides; d) seirijiškių tvirtapradžių ir tvirtagalių mišriųjų dvigarsių priegaidėms skir- ti svarbesnis intensyvumas, pagrindinis tonas dažnai kinta labai panašiai. e) svarbiausiais priegaidžių skiriamaisiais požymiais reikėtų laikyti dėmenų kiekybę ir kokybę. LITERATŪRA Atkočaitytė D. 1998: Dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių priegaidės Eržvilko šnektoje: kiekybė ir spektrai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 88-101. Buch T. 1998: Opuscula Lithuanica, Warszawa. Būga K. 1961: Rinktiniai raštai 3. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Girdenis A. 1996: Energetinė šiaurės žemaičių tarmės priegaidžių fonetinės prigimties interpretacija. — Baltistica 31(1), 71-84. Girdenis A. Pupkis A. 1974: Pietinių vakarų aukštaičių priegaidės. — Eksperimentinė ir praktiné fonetika 6, Vilnius, 107-125. Girdenis A.,Kačiuškienė G. 1997: Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių priegaidės: bendrybės ir skirtumai.— Kalbotyra 46 (1), 31-36. Kosiené O. 1982: Rytų aukštaičių uteniškių monoftonguy priegaidės. — Kalbotyra 33(1), 61-71. LKA 2 1982: Lietuvių kalbos atlasas. Fonetika, Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės: Chrestomatija, Vilnius: Mintis. Markevičienė Ž.1999: Aukštaičių tarmių tekstai. I dalis, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Mažiulienė I. 1996: Centrinės šiaurės žemaičių tarmės prozodija. — Kalbotyra 45(1), 30-115. Mikalauskaitė E. 1975: Lietuvių kalbos fonetikos darbai, Vilnius: Mokslas. Naktinienė G., Paulauskienė A., Vitkauskas V. 1988: Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas. Pakerys A. 1968: Lietuvių literatūrinės kalbos sudėtinių dvibalsių au, ai, ei akustiniai požymiai. — Eksperimentinės fonetikos ir kalbos psichologijos kolokviumo medžiaga 3, 7-118. 163 Pakerys A. 1974: Tvirtapradžių ir tvirtagaliy dvigarsių spektras — Eksperimentinė ir praktinė fonetika 6, 142-155. Pakerys A. 1978: Artificial Modification of Prosodic Features of Lithuanian Accents. — Esto- nian paper in phonetics. Pakerys A. 1982: Lietuvių bendrinės kalbos prozodija, Vilnius: Mokslas. Pakerys A. 1995: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika, Vilnius: Žara. Pakerys ir kt. 1974: Pakerys A., Plakunova T, Urbelienė J. Lietuvių kalbos mišriųjų dvigarsių santykinė trukmė.— Eksperimentinė ir praktinė fonetika 6, 3—47. Pakerys A.irkt., 1978: The Pitch of Lithuanian Diphtongs. — Estonian paper in phonetics, Tallin. Piotrovskij 1960: Iluorposcxuii P. I. Ewe pas o duggepenyuanvrvix npusznarax (donemM. — Bonpocki. s3siko3Hanus 6, 24-38. Skardžius Pr. 1999: Rinktiniai raštai 5, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Z. 1983: Dėl lietuvių kalbos kirčio ir priegaidžių raidos. — Baltistica 19(2), 120— 122. Zinkevičius Z. 1994: Lietuvių kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. PITCH IN DIPHTHONGOID SEOUENCES IN THE SEIRIJAI DIALECT Summary The paper offers an analysis of the mutual relationship between acoustic features and pitch in diphthongoid seguences in the dialect of Seirijai. Experimental investigations show that the principal differentiating features of pitch in such seguences are the guantity and guality of their components. The overall length of diphthongoid seguences with acute pitch slightly exceeds that of seguences with circumflex pitch, the ratio being 1.1 to 1. The first component in a seguence with acute pitch should be considered long, the second component in a seguence with circumflex pitch half-long. Among the remaining prosodic features, viz. fundamental tone and intensity, the latter is more important as a means of differentiating pitch. The timbre guality of the first component in a seguence with acute pitch is more clearly pronounced and closer to that of vowels proper, whereas in circumflexed seguences the first component is subject to various degrees of reduction. Asta LESKAUSKAITĖ Gauta 2000 09 25 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva El. pastas astal(dktl.mii.lt 164