scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė

Alma Ragauskaitė

Full text

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2000) Alma RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius XVII A. PIRMOSIOS PUSĖS KAUNO MIESTIEČIŲ ASMENVARDŽIŲ KILMĖ Lietuvos miestiečių asmenvardžiai tirti nedaug1. Remiantis XVI a. Kauno vaito knygose užfiksuotais miestiečių įvardijimais buvo pradėti tirti kauniečių asmenvardžiai. Aptarti lietuviškos kilmės antroponimai, nagrinėtos jų slavininimo ir darybos problemos (plg. Ragauskaitė 1999: 145–158). Pastebėjus XVI a. kauniečių asmenvardžių kilmės, įvardijimo bei kt. specifinius dalykus, šia publikacija tęsiamas senojo Kauno miestiečių antroponimų tyrimas. Šio straipsnio tikslas – aptarti XVII a. pirmosios pusės kauniečių asmenvardžių kilmę, suklasifikuoti juos šiuo požiūriu ir nustatyti skirtingos kilmės antroponimų kiekybinį santykį. Antroponimija straipsniui rinkta iš XVII a. (1603–1629 m. magistrato ir vaito2, 1604–1610 m. magistrato3, 1606–1608 m. vaito4, 1608–1616 m. mišrios vaito, suolininkų ir magistrato5 bei 1610–1622 m.6 1622–1640 m.7 suolininkų) Kauno miesto aktų knygų8. Šias savivaldos institucijų knygas rašė raštininkai lenkų ir lotynų kalbomis, tik 1610–1622 m. suolininkų knygoje dar pastebėti du nedideli įrašai vokiečių kalba9. Knygas sudaro vaito, suolininkų ir magistrato teismuose nagrinėtų bylų įrašai10. Didelė dalis minėtose knygose užrašytų asmenų yra lietuviai – tiek kauniečiai, tiek ir atvykėliai (plg. Kiaupa 1988: 28). 1 Tyrimų apžvalga žr.: Ragauskaitė 1999: 145–158. Be ten nurodytų darbų, dar plg.: Jonikas 1973: 201–216; Zinkevičius 1976: 125–131; 1977a: 93–101; 1977c: 151–156; Biržiška 1987. 2 Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUBRS). F. 7. Nr. 13855. 3 Ten pat. F. 7. Nr. 13856. 4 Ten pat. F. 7. Nr. 13859. 5 Ten pat. F. 7. Nr. 13860. 6 Ten pat. F. 7. Nr. 13861. 7 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA). F. SA. B. 13863. 8 Dar viena 1636–1646 m. Kauno magistrato aktų knyga saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje. F. 356. Ap. 1. B. 19588. Nebuvo galimybės šia knyga pasinaudoti. 9 VUBRS. F 7. Nr. 13861. L. 257, 264–265. 10 Detaliai sudarytą šių šaltinių aprašą, kuriame nurodomos žinios apie dokumento saugojimo vietą, signatūrą, knygos būklę, įrašų kalbą, teisingą lapų eilę, publikacijas žr. Kiaupa 1973: 125–137; 1988: 40–45. 93 Visų pirma, svarbu išskirti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti, kokie istorijos dokumentuose užrašyti antroponimai priskirtini Kauno miestiečiams. Analizei pasirinkti tokie šaltiniai, kuriuose yra pažymėta, kad kalbamasis asmuo priklauso miestiečių luomui¹¹, pvz.: pan Stephan Dwilewicz mieszczanin kowien(ski)12 (MV 248)¹³, Marcinowi Jurgiewiczowi mieszczaninu kowien(skiemu) (naud.; MV 208)¹⁴, Szymona Macieiowicza mieszczanina kowien(skiego) (kilm.; MV 413), Joannes Mikiewicz civis caunen(sis) (MV 307), honestus Stephanus Romeyko civis et textor caunen(sis) (MV 271), Jana Stankuna mieszczanina i szewca kowien(skiego) (kilm.; MV 155), uczciwy15 Maciej Szawlewicż mieszczanin kowieński (VSM 341)¹⁶ ir kt. Su miestiečių identifikavimo problema, tirdamas vilniečių asmenvardžius, susidūrė Z. Zinkevičius (plg. Zinkevičius 1977b: 46). Kauno miestiečių įvardijimas šaltiniuose įvairuoja. Daugeliu atvejų jie užrašomi dviem asmenvardžiais, pvz.: Georgy Biwilewicz (VSM 25), Francyszka Boniszka (kilm.; MV 228), Adama Dominikiewicza (kilm.; MV 210), Mikołaja Janowicza (kilm.; MV 91), Jakuba Jawgiela (kilm.; MV 59), Piotrowi Krzçzonowiczowi (naud.; MV 378), Jana Macieiowicza (kilm.; MV 186), Jacobus Węckowicz (MV 75) ir t. t. Pasitaiko įvardijimų ir trimis asmenvardžiais, pvz.: Petrus Macieiowicz Bepiršztys (S₂ 127), Paweł Stanisławowicz Bublis (VSM 129), Gaspar Jakubowicz Dawłota (S₂ 218), Joanni Stephanowicz Kropas (S₂ 219), Stanislaus Sczesnowicz Marmukna 11 Plačiau apie tai žr. Ragauskaitė 1999: 146. 12 Istorijos dokumentuose užfiksuotos abreviatūros pildomos. Priešas pateikiamas skliaustuose. 13 1603–1629 m. magistrato ir vaito knyga žymima MV, 1604–1610 m. magistrato knyga žymima M, 1606–1608 m. vaito knyga žymima V, 1608–1616 m. vaito, suolininkų ir magistrato knyga žymima VSM bei 1610–1622 m., 1622–1640 m. suolininkų knygos žymimos S₁, S₂. Visi pateikiami antroponimai yra metrik uoti. Prie kiekvieno jų skliaustuose nurodomas šaltinis ir po kablelio puslapio (ar lapo) numeris. Pateikiant asmenvardžius stengiamasi išlaikyti autentiškas, istorijos dokumentuose fiksuotas lytis. Paprastumo sumetimais pakeisti tik keli specifiniai rašmenys, t. y. ð – d, ƒ – h, σ – s. 14 Straipsnyje dažniau vartojami linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilm. – kilmininkas, naud. – naudininkas, įnag. – įnagininkas. Kiti pasitaiko rečiau. Tai: dgs. – daugiskaita, liet. – lietuvių, plg. – palygink. 15 Čia laikomasi K. Lepszy’o, A. Wolffo nuomonės, kad miestiečių tituliai ir kt. panašaus pobūdžio informacija teiktina pagal taisykles moderniais rašmenimis (plg. Instrukcja wydawnicza dla źródeł historycznych od XVI do połowy XIX wieku 1953: 30; Wolff 1957: 155–181). 16 Kaip matyti, kai kuriais atvejais asmenis įvardijančius antroponimus aiškiai galima atskirti nuo papildomų duomenų apie miestiečių pareigas, užsiėmimą, profesiją. Taip iš dalies išsprendžiama komplikuota XVII a. pradžios antroponimijos kontekste apeliatyvinių prievardžių ir asmenvardžių skyrimo problema, aktuali ir šiame straipsnyje (plg. Zinkevičius 1977b: 59; Maciejauskienė 1991: 31). Juolab kad kai kurie specifiniai asmenų įvardijimai taip pat leidžia skirti šias dvi kategorijas, nes nurodo amato pavadinimą virtus asmenvardžiu, pvz.: Maciey Hayduk Styrnik (V 228), Bartłomiej Haidukonis święc (VSM 239) ir kt. 94 (VSM 200), Mathias Szymkiewicz Milkožientis (S₁ 731), Jacobus Augustynowicz Oszkopaltys (S₂ 132), Piotra Juriewicza Pieczugi (kilm.; M 99), Joani Hreh orowicz Raczkiewicz (S₂ 237) bei kt. Kauno miesto aktų knygas rašė raštininkai, kurių gimtoji kalba dažniausiai, matyt, buvo nelietuvių. Todėl miestiečių asmenvardžiai pateikti labai nevienodai. Kai kurie antroponimai užrašyti palyginti taisyklingai, pvz.: Burba (VSM 278), Janeikis (M 58), Kabaldis (VSM 244), Kulnius (S₂ 183), Survilis (S₁ 804) ir kt. Dalis kalbamųjų antroponimų yra slavinti. Tai būdinga ir kitų istorijos šalinių asmenvardžiams (dar plg. Būga 1958: 232–233; Falk 1963: 87–95; 1966: 3–8; Otrębski 1963: 267–286; Zinkevičius 1977b: 98–104; Ramonienė 1987: 5–8; Maciejauskienė 1990: 265; 1991: 172–178; 1993: 80; 1994: 16–53). Čia bus aptariami pastebėti dažnesni fonetinės substitucijos atvejai bei antroponimų morfologijos slav inimas (galūnių nerašymas, lietuviškų patroniminių priesagų keitimas slaviškomis). Aktų knygose pastebėti šie dažniausi garsų substitucijos atvejai: a keičiama į o, pvz.: *Burb ažentis – Burbojęcia (kilm.; MV 358), *Krūmadantis – Krumodancia (kilm.; V 238), *Margužis – Morguzia (kilm.; V 118), *Mazgeikūnas – Mozgieykuna (kilm.; V 135), *Mateišiūnas – Mateysunos (MV 413), *Mulka – Mutko (V 66), *Spalis, *Spalys – Spolis (VSM 219), *Steigvila – Steigvito (M 258), *Simkūnas – Szymkunos (MV 54), *Trumpaila – Trumpaylo (MV 386), *Vilkadūravičius – Wilkoduro wicz (MV 100), *Virbaliūnas – Vierbalunos (MV 189) ir kt. ai keičiama į oi (oy), pvz.: *Gaiževskis – Goyzewjki (S₂ 132), *Ragaišis – Rogoj[za (kilm.; V 228), *Smailis, *Smailys – Smoilis (S₂ 9), *Tarvainis – Tarwoin (S₂ 28), *Žemaitis – Zemoytis (S₂ 80) bei kt. au keičiama į ow, pvz.: *Daugirdas – Dowgird (M 181), *Gedgaudas – Gedgow d (M 120), *Žostautavičius – Zastowtowicza (kilm.; M 194) ir pan. o keičiama į a, pvz.: *Beinoravičius – Beynarowicz (MV 352), *Jogėłavičius – Jagietowicz (V 302), *Norkevičius – Narkiewicz 3 (MV 91, 329; S₂ 143)17 ir kt. uo dažniausiai keičiama į o, pvz.: *Juodis, *Juodys – Jodis 3 (S₁ 324; V 42; VSM 399), *Keliuotis – Kielotis (VSM 558), *Plaukuotis – Plaw koc (S₁ 733) ir kt. š keičiama į s, pvz.: *Pagai kštis – Pagaiktis (S₁ 350), *Šeškelis – [ękielowi (naud.; MV 101), *Šiaudakūlis, *Šiaudakūlys – Saudokula (kilm.; MV 334), *Šikšnis, *Šikšnys – Sikfnis (MV 184), *Šiukšta – Siukfta (MV 94), *Šlubelis – [lubella (kilm.; MV 217) ir t. t. Minėtus garsų keitimo kitais, dvibalsių monoftongizavimo atvejus, tirdamas Vilniaus šv. Jono bažnyčios 1602–1615 m. santuokų bei 1611–1616 m. krikšto registracijos knygų antroponimus, išsamiai aptarė Z. Zinkevičius (plg. Zinkevičius 1977b: 98–101). 17 Po asmenvardžio esantis numeris rodo asmenų, fiksuotų nurodytuose puslapiuose, skaičių. 95 Visose tiriamosiose XVII a. pirmosios pusės Kauno aktų knygose antroponimai yra rašomi ir su galūnėmis, ir be jų, pvz.: Daviotys (MV 349), Digris (S₂ 212), Dirda (VSM 386), Gniaujdzius (S₂ 9), Gniauzius (MV 196), Kieda (MV 106), Kielis (M 41), Laukis (VSM 368), Maldzius (MV 416), Mulkus (MV 102), Palepis (S₂ 203), Pelukštis (VSM 393), Pempe (VSM 260), Ptaciakis (VSM 324), Podeygis (MV 384), Pozera (MV 376), Puikis (MV 68), Raudis (V220), Rymda (VSM 152), Rymsza (V 95), Rudis (S₂ 26), Stacikis (MV 186), Szawlis (M 156), Szukis (MV 202) ir Ginbutt (MV 252), Jaugiel (S₁ 731), Maniuk (S₂ 155), Niuk (S₂ 191), Sidor (M 247), Staciak (VSM), Tarwoin (VSM 213), Wiuk (S₂ 221) ir kt. Taip elgiamasi ir užrašant tuos pačius asmenvardžius: Valentini Džiugas (S₂ 126) – Valentini Džiug (S₂ 131), Szymon Stankunos (MV 78) – Szymon Stankun (MV 136), Lucas Wierbalunis (S₂ 186) – Lucae Wirbalun (S₂ 7), Grigier Wezelis (V 172) – Grigier Wezel (V 172) bei kt. Be galūnių paprastai rašomi asmenvardžiai su slaviškomis patroniminėmis priesagomis -evič, -ovič, pvz.: Dwilewicz 3 (S₁ 523; S₂ 249; VSM 72), Łukaszewicz 5(M 521; MV 126, 262, 394; S₂ 55), Markiewicz (MV 160), Mikołajewicz (S₂ 150); Jodkowicz (M 42), Lenartowicz 2 (MV 168; S₂ 110), Michałowicz 2 (S₁ 531; S₂ 18), Wieckowicz (V 183) ir kt.; su slaviškomis -sk- tipo priesagomis, pvz.: Juchnowski (MV 81), Romanowski 3 (M 53; MV 408; S₂ 85), Szymanowski (VSM 252), Worłowski 4 (MV 228; S₁ 669; S₂ 104; V 101) ir pan. Asmenvardžiai su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis -aitis, -onis, -ūnas pastebimai dažniau užrašomi su galūnėmis, pvz.: Kukaitis (S₁ 522), Macaytis (S₁ 694), Plikaitis (VSM 120); Burnionis (MV 325), Masonis (S₁ 666), Narbutonis (MV 180), Simonis 3 (M 29; S₁ 28; S₁ 222); Paciunas (M 244), Waytkunas (VSM 160), Werkunas (MV 132) ir kt. Pastebėta tik keliolika asmenvardžių su šiomis priesagomis, kurie užrašyti be galūnių: Braidziun (VSM 401), Girdziun (VSM 201), Jankun (S₁ 133), Jałoic (S₁ 450), Koiatun (M 525), Perkun (S₁ 25), Pirciun (S₂ 144), Szymkun 2 (M 192; V 262), Szymon (MV 338), Tomkun (S₂ 142), Wakaryunacy (S₂ 137), Wirbalon (S₁ 694), Wirbalun (S₂ 7). Kaip sąmoningo miestiečių asmenvardžių slavinimo paliudijimą, matyt, reikėtų vertinti tokius atvejus, kai šalia bepriesaginio antroponimo užfiksuotas ir jo atitikmuo su slaviška priesaga. Aktų knygų kontekstas leidžia teigti, kad dažniausiai tai tuos pačius asmenis įvardijantys antroponimai, pvz.: Valentinus Biwilis (S₁ 495) – Valentinus Biwilewicz (S₁ 401), Franciscus Boniszko (M 51) – Franciscus Boniszkowicz (M 104), Georgius Budris (M 497) – Jerzy Budrewicz (M 391), Jan Burniśzko (VSM 65) – Jan Burniśzkiewicz (VSM 265), Tomasza Dulki (kilm.; MV 414) – Tomasz Dulkiewicz (MV 72), Frąc Gniauzius (MV 196) – Frąca Gniauziewicza (kilm.; MV 394), Jacobi Jaugiel (S₁ 731) – Jacobi Jawgietowicz (S₁ 737), Jana Jodzia (kilm.; MV 246) – Joannes Jodziewicz (MV 96 451), Stanisław Kieloc (VSM 363) – Stanislawa Kielociewicza (kilm.; VSM 297), Jerzego Ludwika (kilm.; V 48) – Jerzego Ludwikowicza (kilm.; V 114), Adami Maniuk (M 133) – Adami Maniukiewicz (M 133), Nicolai Ragel – Nicolai Ragetowicz (S₂ 639), Jurgia Stegwila (kilm.; MV 219) – Jerzemu Stegwiłowiczowi (naud.; MV 182), Petri Stegwit (S₂ 188) – Piotrowi Stegwiłowiczowi (naud.; S₂ 4) ir kt. Dažniausiai, matyt, su slavinimu susiję ir tu pačių asmenvardžių lyčių su lietuviškomis ir su slaviškomis priesagomis užrašymai, pvz.: Marcin Balciunavtys (MV 217) – Marcinowi Balciewiczowi (naud.; MV 48), Bartholomeum Gryszkavtys (S₁ 119) – Bartholomeum Gryskiewicz (S₁ 318), Joannes Koiałun (M 525) – Joannes Koiałowicz (M 27), Piotra Maciulonia (kilm.; VSM 489) – Piotru Maculewiczju (naud.; VSM 489) – Piotr Maciłowicz (VSM 489), Jana Stankuna (kilm.; MV 155) – Jana Stankiewicza (kilm.; MV 331), Michaeli Szymkun (S₁ 128) – Michaeli Szymkiewicz (S₁ 686) bei kt. Pateikti duomenys liudija, jog XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžiai buvo įvairiai slavinami. Lyginant su XVI a. antrosios pusės situacija18 galima pastebėti, kad kalbamuoju laikotarpiu asmenvardžių slavinimas yra žymiai intensyvesnis. Iš tiriamų XVII a. pirmosios pusės Kauno aktų knygų išrašyta 1463 skirtingų asmenų – Kauno miestiečių – dvinariai įvardijimai19. Pirmieji tokio įvardijimo nariai yra krikščioniški vardai. Antrieji – pavardės ar jas pavaduojantys asmenvardžiai. Kaip tik antrieji dvinario įvardijimo asmenvardžiai yra tyrimo objektas. Jų yra 1463. Kilmės požiūriu išskirtos šios grupės: lietuviškos kilmės asmenvardžiai ir nelietuviškos kilmės asmenvardžiai. Skirstant laikytasi V. Maciejauskienės nuomonės, kad lietuviškos kilmės asmenvardžiai yra tik tie, kurie kilę „iš genetiškai savų lietuvių kalbos žodžių“ (Maciejauskienė 1997a: 109). Ne visuomet tiriamus antroponimus įmanoma priskirti vienai ar kitai minėtai grupei. Todėl buvo papildomai išskirta dar viena asmenvardžių grupė – kiti asmenvardžiai. Apie šių asmenvardžių kilmę dėl autentiškos lyties nustatymo sunkumų, ekstra lingvistinių faktorių ar kitokių priežasčių nieko aiškaus negalima pasakyti. Šiai grupei priskirti ir tokie antroponimai, kurių kilmę galima interpretuoti keleriopai, o galimos etimologijos kai kada yra beveik lygiavertės. Vertinant asmenvardžių kilmę čia daugiausia remtasi „Lietuvių pavardžių žodynu“, M. Gottschaldo, K. Brechenmacherio, E. Fraenkelio, M. Biryłos, 18 Plačiau apie tai žr. Ragauskaitė 1999: 146–147. 19 Kai kurios Kauno vaito teismo bylos būdavo perduodamos kitos institucijos teismui (plg. Kiaupa 1988: 28). Ne visais atvejais įmanoma tai tiksliai pasekti. Tad turėtina omenyje tam tikra skaičiavimo paklaida. 97 H. Bahlowo, Z. Zinkevičiaus, K. Kuzavinio ir B. Savukyno, B. Unbegauno bei kt. darbais20. Straipsnyje pateikiami XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžiai nere konstruojami. Tai kompaktiškesnis pateikimo būdas. Atstatant visų asmenvardžių lytį į bendrinę kalbą labai išsiplėstų straipsnio apimtis. Lietuviškos kilmės asmenvardžiai Tarp tiriamų XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių 1463 antroponimų aktų knygose užfiksuoti 400 yra lietuviškos kilmės. Tai sudaro 27% visų aptariamų antroponimų. Jie dar detaliau suklasifikuoti į tris pogrupius: lietuvių senuosius dvikamienius asmenvardžius ir iš jų sudarytus patronimus, dvikamienių antroponimų trumpinius bei pastarųjų priesaginius vedinius ir pravardinės kilmės asmenvardžius. Tarp aptariamų lietuviškos kilmės antroponimų 43 yra tokie, kuriuos galima priskirti lietuvių seniesiems dvikamieniams asmenvardžiams bei iš jų sudarytiems patronimams. Tai sudaro apie 11% visų lietuviškos kilmės antroponimų: Beynarowicz (MV 352), Biwil (S₂ 172), Biwilewicz 3 (MV 61; S₁ 137; S₂ 218), Biwilewicza 2 (kilm.; V 103; VSM 194), Biwilowi (naud.; MV 168), Dawiotys (MV 349), Dowgird (M 181), Eygird (S₂ 169), Geyłtorowi (naud.; V 103), Giedgowd (M 120), Gimbutt (MV 177), Jagiełowicz (V 302), Jaugita (kilm.; V 191), Jawgiela (kilm.; MV 59), Jawgiełłowicz (S₁ 737), Josudowiczowi (naud.; MV 377), Jowałżaytis (V 13), Narbutonis (MV 180), Norgelowicza (kilm.; MV 352), Radwiłaytis (VSM 20 Plg. Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985; 2, Vilnius: Mokslas, 1989; Gottschald M. Deutsche Namenkunde. Unsere Familiennamen nach ihrer Entstehung und Bedeutung, Berlin: Verlag Walter de Gruyter u. Co, 1954; Brechenmacher K. J. Etymologisches Wörterbuch der Deutschen Familiennamen 1, Limburg a. d. Lahn.: C. A. Starke Verlag, 1960; 2, Limburg a. d. Lahn.: C. A. Starke Verlag 1963; Fraenkel E. Litauisches etymologisches Wörterbuch 1, Heidelberg-Göttingen: Carl Winter, Universitätsverlag, 1962; 2, Heidelberg-Göttingen: Carl Winter, Universitätsverlag, 1965; Бірыла M. Б. Беларуская антрапанімія, Мінск: Навука і тэхніка, 1966; Bahlow H. Deutsches Namenlexikon, München: Keysersche Verlagsbuchhandlung, 1967; Rospond S. Słownik nazwisk śląskich 1, Wrocław-Warszawa-Kraków: Zakład Narodowy im. Ossolińskich-Wydawnictwo, 1967; Бірыла M. Б. Беларуская антрапанімія, Мінск: Навука і тэхніка, 1969; Rospond S. Słownik nazwisk śląskich 2, Wrocław-Warszawa-Kraków: Zakład Narodowy im. Ossolińskich-Wydawnictwo, 1973; Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas, 1977; Сталтмане В. Э. Латышская антропонимия. Фамилии, Москва: Наука, 1981; Бірыла M. Б. Беларуская антрапанімія, Мінск: Навука і тэхніка, 1982; Salys A. Mūsų lietuviškieji vardai. – Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983, 267–284; Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987; Унбегаун О. Б. Русские фамилии, Москва: Прогресс, 1989; Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 1–10, Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1992–1994; Słownik imion współcześnie w Polsce używanych, Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1995. 98 301), Radwiłowicz (MV 101), Radwiłowicza (kilm.; V 258), Radwiłowiczowi (naud.; V 145), Skirmant 2 (MV 385; S₁ 341), Steg wit (S₂ 32), Stegwiłowiczowi (naud.; MV 182), Steigwit (S₂ 188), Steigwito (M 154), Surwiłis (S₁ 804), Tarwoin 5 (MV 10; S₁ 614; S₂ 28; V 292; VSM 213), Wimbaraiciowi (naud.; V 58), Wizgirda (kilm.; VSM 75), Woyzbutonis (MV 64), Zastowtowicza (kilm.; M 194). Šaltiniuose surasti tik 30 (~8% visų lietuviškos kilmės asmenvardžių) Kauno miestiečių antroponimai, kuriuos galima sieti su lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpiniais ir jų priesaginiais vediniais21: Darguža (kilm.; MV 61), Gierdziunowicz (MV 38), Girdžiūna (kilm.; V 8), Maniuk 4 (M 133; S₁ 198, 351; S₂ 155), Maniuka (kilm.; MV 350), Maniukiewicz (S₁ 433), Maniukiewicza 2 (kilm.; MV 65; V 101), Narkiewicz 3 (MV 91, 329; S₂ 143), Narkun 2 (S₁ 615; S₂ 77), Narkuna 2 (kilm.; V 172; VSM 425), Narkunowi (naud.; MV 353), Narkunowiczowi (naud.; MV 101), Naruszayciowi (naud.; MV 427), Naruszewicza (kilm.; V 151), Rymda 2 (M 391; VSM 152), Rymkowi (naud.; V 27), Rymkowicz (VSM 243), Romeyko 2 (MV 271, 273), Romeykowicz (MV 349). Tarp tiriamų lietuviškos kilmės Kauno miestiečių asmenvardžių daugiausia yra pravardinės kilmės antroponimų. Jie sietini su konkrečiais lietuvių kalbos daiktavardžiais, būdvardžiais bei veiksmažodžiais. Jų yra 327, tai sudaro 81% lietuviškos kilmės asmenvardžių: Balciewicz (S₂ 177), Balciunatẏs (MV 217), Berankiṡka 2 (kilm.; V 220; VSM 153), Berankiṡkis (VSM 438), Berankowicz (M 561), Braidžiewicz 2 (V 39; VSM 74), Braidžiūn (VSM 401), Bryzga (kilm.; MV 432), Brizgia (kilm.; V 140), Bublinkiego (kilm.; VSM 261), Budris (M 497), Burba 3 (MV 19; S₁ 731; S₂ 108), Burbela (kilm.; V 17), Burbely 3 (kilm.; V 28, 70; VSM 424), Burbony (kilm.; S₁ 661), Burbowicz (MV 364), Burbojęcia 2 (kilm.; MV 42, 358), Burbulis 2 (MV 69; S₂ 142), Burnionis (MV 325), Burnijka (kilm.; VSM 507), Burniṡka (kilm.; V 167), Burniṡkiewicz 2 (V 207; VSM 265), Burniṡko 3 (MV 155, 212; S₂ 215), Burniṡkowi (naud.; VSM 217), Burniṡkowicza (kilm.; V 92), Dagiel (MV 308), Dagielis (S₁ 684), Daukiewicz (V 145), Dawxia (kilm.; MV 171)22, Dydonia (kilm.; MV 254), Dregniowicza (kilm.; V 122), Dregniu (naud.; V 122), Dryzna (S₂ 242), Dryzniewicz (S₂ 249), Dulki (kilm.; MV 414), Dwilewicz 2 (S₁ 523; VSM 72), Dwilewicza 3 (kilm.; MV 147, 350; V 112), Dwilonis (MV 132), Dwilo wicz (MV 307), Dwitowiczowie 4 (dgs. V 247; VSM 79), Dwjlzencia (kilm.; VSM 145), Džiuga (kilm.; MV 160), Džiugas (S₂ 126), Džiuteta (VSM 52), Džiutety 2 (kilm.; S₂ 52, 62), Džiutetowicza (kilm.; MV 49), Gaidelis (V 272), Gayzewski 3 (MV 128; S₁ 402; S₂ 132), Girulowi (naud.; V 266), Gniauzdzius (S₂ 9), Gniauziewicza (kilm.; MV 394), Gniauzjius (VSM 137), 21 Dėl šių asmenvardžių kiekio ir vietos lietuvių vardyne žr. Ragauskaitė 1999: 150–151. 22 V. Mažiulis mano, kad asmenvardis Daukša yra priesagos -š(a) (-šas) darinys, bet jis atsirado ne kaip vedinys iš liet. daug, o kaip priesaginis trumpinys dvikamienių asmenvardžių iš jų sando daug-, plg. Daug-vydas ir pan. (Mažiulis 1998: 154; 1999: 30). 99 Grasztela (kilm.; V 301), Greyciuna (kilm.; MV 231), Grykpelis (VSM 279), Grykpell (S₁ 674), Gryk bells (MV 185), Gudaytys (MV 87), Gulbina (kilm.; MV 125), Gulbiniewicza (kilm.; V 158), Gulbinowicz 2 (S₁ 270; V 278), Jedko (V 304), Jodykloniowi (naud.; V 221), Jodiklonis (V 126), Jodis 3 (S₁ 324; V 42; VSM 399), Jodka (MV 112), Jodkiewicz (V 30), Jodkiewicza (kilm.; V 110), Jodkowicz (M 42), Jodoklonis (S₁ 67), Jodzia 2 (kilm.; MV 246, 337), Jodźiewicz 2 (V 174; VSM 120), Jodźiewicza (kilm.; V 247), Kabald is (VSM 244), Kievda 3 (MV 102; S₁ 495; V 191), Kiela (kilm.; M 63), Kielewicz (MV 448), Kietmutys (MV 355), Kieloc 2 (M 118; S₂ 116), Kielocia (kilm.; V 274), Kielociewicza (kilm.; VSM 297), Kielotis (VSM 558), Kieluciewicz (VSM 257), Kiernowicz (VSM 493), Kiernowski (M 566), Kierotis (M 5), Kierutis (V 236), Kinka (kilm.; MV 109), Kiszkielżenc ia (kilm.; VSM 393), Koiała (S₁ 267), Koiało 2 (M 576; V 217), Koiałłowicz 2 (MV 179; S₂ 116), Koiałowi (naud.; VSM 200), Koiałun (M 525), Koyrewicz (V 10), Krauielis (V 185), Krumadantis (M 507), Krumodancia (kilm.; V 238), Krumodenc (S₂ 18), Krutnaytys (MV 312), Krutynionis (MV 224), Kukaitis (S₁ 522), Kulhius (S₂ 183), Kumpaycia (kilm.; V 3), Łatwionis (MV 430), Laudanki 3 (MV 46; V 30; VSM 236), Lauka (kilm.; VSM 368), Lenkiewicz (MV 282), Makſztela (S₂ 215), Maldžius 2 (MV 416; V 259), Margutis 2 (M 43; VSM 60), Mazgieyka (MV 332), Mazgieyko (VSM 451), Mergabernia (kilm.; MV 74), Mietkołęčia (kilm.; V 136), Milczunowicz (MV 401), Morguzia (kilm.; V 118), Mozgieykuna (kilm.; V 135), Mułka (MV 154), Mułko 2 (V 66; VSM 294), Mułkus (MV 102), Munius (S₂ 223), Nagielewicz (MV 243), Niuk 2 (S₁ 511; S₂ 191), Norżencia (kilm.; VSM 256), Oželis (V 8), Pagaykſcia (kilm.; S₂ 62), Pagaykſc]ia (kilm.; V 16), Pagaykſtis (S₁ 350), Pagai ksztis (M 39), Palepis (S₂ 203), Pafuſewicz (S₁ 729), Pelukscia (kilm.; S₁ 73), Peluksztis (VSM 393), Pempe (VSM 260), Perdonis (S₂ 137), Perkun (S₁ 25), Perkunelis (MV 216), Perkunowicz (MV 62), Pierdaytis (S₁ 365), Pierdonia (kilm.; MV 311), Pilwelowicz (MV 348), Pirciun (S₂ 144), Ptaciakis (VSM 324), Plakaytis (S₁ 52), Plaukocia 2 (kilm.; S₂ 125; V 168), Plaukocę 2 (MV 12; S₁ 340), Plawkoc 2 (VSM 193; S₁ 565), Plikaitis (VSM 120), Plikiem (įnag.; V 289), Plikozentis (V 426), Poluktys (MV 108), Prypirktinis (VSM 212), Probul (S₂ 75), Probula (kilm.; VSM 131), Puykaycia (kilm.; MV 238), Puikis (MV 68), Pukieniewicz (V 248), Pukienowicz (V 233), Pumpuc (VSM 159), Pumpucia (kilm.; V 64), Pumpuciewicz (V 175), Pumpucę (S₁ 174), Purela (kilm.; MV 184), Puslewicz (V 247), Puſplika (kilm.; MV 298), Puſzle (kilm.; V 304), Ragelewicz (MV 58), Ragella (kilm.; MV 313), Ragetowicz (S₁ 639), Ragiel (S₂ 189), Raudonia (kilm.; V 253), Raudosz (VSM 544), Raudożentis (V 268), Raupsia (kilm.; V 34), Rawdonkakłowam 2 (dgs. naud.; M 39), Rawdoż (M 105), Razel 3 (MV 206; V 108; VSM 222), Razelewicz (MV 72), Razelowi (naud.; MV 258), Razelowicz (MV 67), Rymsza 2 (V 91, 95), Rymszy (kilm.; S₂ 52), Rogojſza (kilm.; V 228), Rudenaytys (MV 231), Rudys 4 (MV 65, 419; S₁ 62; S₂ 26), Rugena (kilm.; MV 216), Rukieniewicz (V 239), Rusteika (V 282), Saldžiuna (kilm.; V 266), Saudokula (kilm.; MV 334), Sautela (kilm.; V 62), Sawodonia (kilm.; V 167), 100 Septinptaukiowi (naud.; VSM 114), Se[kielowi (naud.; MV 101), Sik[nis (MV 184), Sileykis (MV 183), Siuk[ta (MV 94), Skilandžiūna (kilm.; MV 201), Slubella (kilm.; MV 217), Slubellowicz 2 (MV 290, 325), Smoilewicz (VSM 358), Smoilewiczu (naud.; V 197), Smoilinis (V 190), Smoilis (S. 9), Smojlowicz (MV 35), Spalewicz (V 29), Spolis (S₁ 219), Srogaitis (VSM 382), Srogowicz (V 69), Staciakia (kilm.; VSM 43), Stacikis (MV 186), Stangielewicz (MV 57), Steybutowicz (MV 388), Strebeyko (MV 181), Sza[wla (kilm.; V 69), Sza[wlewicz 4 (MV 170, 217; S₁ 78; V 31), Sza[wis (M 143), Sztubel (VSM 266), Szlubelis (V 176), Szmoilis (S₁ 797), Sznukielewicz (S₁ 144), Szukaitis (M 23), Szukia (kilm.; MV 202), Szukiewicz (MV 238), Szukiewicza (kilm.; MV 251), Szukis 5 (MV 66, 78, 202; S₂ 166; V 104), Szwairaitis (VSM 262), Szweplunis (M 510), Trylupaytys (VSM 354), Trytunen (įnag.; V 169), Trumpaylo (MV 386), Wakarinytys (S₂ 137), Wakaranytis 3 (M 524; V 177, 225), Wakarnaytis (V 153), Webrela (kilm.; VSM 219), Wergelowicz (M 497), Werkowicz (MV 62), Werkunas (MV 132), Wer[že[aytys (MV 32), Weže[a 2 (kilm.; MV 104; VSM 382), Weželis (V 172), Wierbaszewiczow 3 (dgs. kilm.; V 9), Wilkodorowicz 3 (MV 100; V 162; VSM 111), Wirbalewicz (MV 433), Wirbalon 2 (S₁ 694; S₂ 138), Wirbalun (S₂ 7), Wiuk (S₂ 221), Wiżbołowicza (kilm.; S₁ 287), Worłowski 4 (MV 228; S₁ 669; S₂ 104; V 101), Wortow[kiego (kilm.; V 274), Zebrela (kilm.; V 49), Zebris (VSM 155), Zeimelis (V 293), Zemaicia (kilm.; V 287), Zemaitela 2 (kilm.; V 255; VSM 90), Zemaitelowego (kilm.; V 34), Zemoytaycia (kilm.; MV 433), Zemoytel (S₂ 129), Zemelis (MV 392), Żytaitys (MV 149), Zyrnela (kilm.; MV 235). Šis gausus kauniečių pravardinės kilmės asmenvardžių sluoksnis vertintinas kaip universali XVII a. pirmosios pusės miestiečių ir kitų luomų istorines antroponimijos konteksto ypatybė (plg. Maciejauskienė 1991: 243). Kalbamojo laikotarpio pradžioje vilniečiai taip pat turėjo daug tokios rūšies asmenvardžių (plg. Zinkevičius 1977b: 231). N lietuviškos kilmės asmenvardžiai Tiriamose Kauno aktų knygose užfiksuoti 948 (65% visų aptariamų) nelietuviškos kilmės kauniečių antroponimai. Jie suskirstyti į tris pogrupius: asmenvardžiai, kilę iš krikščioniškų vardų, slaviški apeliatyvinės kilmės antroponimai ir germaniškos kilmės asmenvardžiai. Tarp nelietuviškos kilmės kauniečių asmenvardžių daugiausia kilusių iš krikščioniškų vardų. Jų yra 523. Tai sudaro 55% visų nelietuviškos kilmės antroponimų23, pvz.: Adamowicz 2 (MV 123, 182), Alechnaytys (S₂ 117), Aleknowicz (V 24), Alexandrowicz 3 (MV 229; S₂ 191; VSM 25), Alexandrowicza (kilm.; MV Trumpumo sumetimais čia pateikiami ne visi, o tik didžioji dalis kalbamosios grupės asmenvardžių. 101 429), Alexandrowiczow 2 (dgs. kilm.; VSM 218), Ambrożejewicz (MV 60), Ambrożejewicz 2 (MV 387, 430), Andrułkowicza (kilm.; V 231), Andrzejewicz 3 (M 534; V 68, 301), Andrzejewicza (kilm.; V 32), Andrzejewiczowi (naud.; V 297), Andrzejewicz 2 (MV 63; S 173), Andrzejewicza (kilm.; MV 72), Antoniewicz 2 (MV 160; S₂ 126), Antoniewicza (kilm.; S₂ 29), Antonowicz (S₁ 612), Antonowicza 3 (kilm.; V 136, 195, 269), Augustynowicz (S₂ 130), Augustynowiczowi (naud.; MV 388), Banijzko (V 10), Bartkiewicz (VSM 212), Bartunikis (S₁ 579), Bartkunayciem (inag.; MV 249), Bantomiejewicz (VSM 317), Bartoszewicza 2 (kilm.; V 383; VSM 204), Bartoszewiczowi (naud.; VSM 204), Bernatowicz 4 (M 129, 548; MV 92; VSM 39), Boniszka 2 (kilm.; MV 133; S₁ 93), Boniszkowicz 2 (M 104; S₂ 107), Casparowicz (M 366), Casprowicz 3 (M 366, 369, 562), Chomicz (S₂ 247), Chrczonowicza 2 (kilm.; S₂ 29; VSM 379), Conradowicz (S₁ 138), Danielowiczowi (naud.; MV 173), Daniłowicz (V 229), Dominik (M 39), Dominikiewicz 4 (M 99; MV 13; S₁ 448; S₂ 6), Dominikowicz 3 (MV 105; S₁ 46; V 25), Gasparowicz (S₁ 25), Grigierowicz 3 (MV 60; V 158; VSM 50), Grygiewicza (kilm.; VSM 21), Grygonis (MV 155), Grigorowicz (S₁ 14), Grygowicza 2 (kilm.; V 30, 136), Grygowiczem (inag.; V 32), Grygowiczowi (naud.; VSM 458), Gryskiewicza (kilm.; MV 124), Griszkaitis 2 (M 141; S₁ 119), Gryszkiewicz 2 (S₁ 180; V 12), Hrehorowicza (kilm.; VSM 43), Hryskaytys (S₁ 180), Hryszkiewicz 2 (M 97; VSM 398), Iwanowicz 2 (S₁ 43; VSM 209), Iwanowicza (kilm.; V 4), Jakonis (MV 378), Jaksztowicz (M 137), Jakubowicza 4 (kilm.; V 14, 126, 130; VSM 417), Jakubowiczem (inag.; VSM 167), Janczykie(wicz) (MV 52), Janetkis (M 58), Jankun 3 (M 31; S₁ 89, 133), Janowicza 5 (kilm.; MV 159, 371; V 43, 203; VSM 186), Jarmolowicz (MV 174), Jasoc (S₂ 174), Jasocia (kilm.; M 95), Jasociowi (naud.; VSM 325), Jafotis (S₁ 480), Jędru(s)zkowicza (kilm.; VSM 161), Jędrzejewiczem (inag.; V 58), Jędrzejowicz 2 (M 221; V 221), Jononis 2 (VSM 353, 396), Joz(e)phowicz 2 (MV 240, 243), Juchnowicz 3 (S₁ 735; S₂ 7; VSM 246), Juchnowicza (kilm.; MV 64), Juchnowski 3 (MV 81; S₁ 625; VSM 375), Junayciem (inag.; V 58), Jurczun (MV 379), Jurewicz (S₂ 225), Jurgielewicz (MV 62), Jurgielis 2 (MV 104, 231), Jurgiewicza 2 (kilm.; MV 139, 332), Jurgiewiczem (inag.; MV 371), Jurgiewiczowi 2 (naud.; MV 425; V 170), Juriewicz 3 (MV 101, 226; VSM 446), Juriewicza 2 (kilm.; M 583; V 259), Juriewiczem (inag.; V 122), Jur(i)onis (M 153), Kasperowicz 2 (VSM 254, 346), Kasprowicz 3 (MV 418; S₁ 24; V 203), Kasprowiczowi (naud.; V 218), Każen (S₂ 22), Każena (kilm.; MV 246), Kirel (VSM 353), Kondratowicz (M 532), Kotkun (M 96), Kręczonowicz 6 (M 145; MV 138, 420, 442; S₁ 528; S₂ 83), Krzysztofowicz (MV 68), Lawrynowi (naud.; S₂ 244), Lawrynowicz 5 (M 258, 448; MV 412, 422; S₂ 244), Lawrynowicza 2 (kilm.; M 521; MV 358), Lenartowicz 2 (MV 168; S₂ 110), Lenartowiczowi (naud.; MV 190), Ludkuna (kilm.; VSM 243), Ludwika (kilm.; V 48), Ludwikiewicz (M 517), Ludwikowiczowi (naud.; V 186), Łukaszewicz 5 (M 521; MV 126, 262, 394; S₂ 55), Łukaſzewicza (kilm.; V 22), Łukianowiczowi (naud.; MV 418), Macaytis (S₁ 694), Maciejewicza 4 (kilm.; MV 65; S₁ 700; S₂ 166; VSM 277), Maciejowicza 5 102 (kilm.; MV 186, 410, 413, 418; S₂ 227), Maciejowiczowi (naud.; V 213), Maciejowiczu (naud.; S₂ 162), Maciul (VSM 88), Maciulewiczu (naud.; VSM 489), Maciulowicz (S₁ 505), Mackiewiczowi (naud.; V 188), Marcinowicz 3 (M 254; S₁ 140; V 240), Marcinowicza 2 (kilm.; MV 208; VSM 121), Marcinowiczem (inag.; V 43), Markiewicz (MV 160), Markiewiczem (inag.; VSM 396), Markowicz (VSM 480), Markusz (MV 362), Masiewicz (V 216), Masiewicz (VSM 244), Masonis (S₁ 666), Mateysunos (MV 413), Mathufonis (S₁ 721), Matyaszowicz 2 (MV 241, 427), Matłaycia 3 (kilm.; V 64, 95, 145), Matłaytys 2 (MV 405; V 29), Matulewicz (S₂ 59), Matułonis (kilm.; MV 183), Metałkaiciem (inag.; VSM 353), Michaitowicza (kilm.; MV 284), Michalkowicz (MV 187), Michalowicz 2 (S₁ 531; S₂ 18), Michalowicza 2 (kilm.; MV 147, 227), Michalowiczowi (naud.; S₂ 19), Michnaycia (kilm.; MV 85), Michnowicz (S₁ 649), Michowkiego (kilm.; S₂ 29), Mikiewicz 2 (MV 307; S₂ 19), Miktałzewicz 2 (S₁ 669; S₂ 116), Mikłałzewicza 2 (kilm.; V 214; VSM 62), Mikołajewicza (kilm.; MV 66), Mikołajewiczowi (naud.; MV 274), Mikołajowicza (kilm.; V 20), Mitałewicz (MV 57), Mitkiewicza (kilm.; MV 143), Moyzeszowicz (S₂ 134), Pacewicz (MV 178), Paciunas (M 244), Paskiewicz (S₁ 377), Paszkiewiczem (inag.; VSM 546), Pawłowicz 7 (M 56, 110, 413; MV 242, 34; S₁ 339, 657), Pawłowicza 3 (kilm.; MV 172, 221; VSM 228), Petkiewicz (MV 237), Petkun (VSM 218), Piotrowicza 3 (kilm.; M 434; V 197; VSM 286), Piotrowiczowi (naud.; S₂ 52), Romanowicz 5 (M 516; S₁ 229, 285; V 105; VSM 62), Romanowicza (kilm.; VSM 71), Romanowski 3 (M 53; MV 408; S₂ 85), Romanowskiego (kilm.; S₁ 285), Romanowskiemu (naud.; V 226), Romaszkiewicza (kilm.; MV 319), Szczepanowicz 5 (M 261; MV 37; S₁ 140, 545; V 5), Szczęsnowicz 2 (M 99; VSM 316), Sidor (M 247), Sienkiewicz (MV 154), Simonis 3 (M 29; S₁ 28; S₂ 222), Symonowicz 3 (S₁ 46; V 93, 167), Stanisławowicza 3 (kilm.; MV 29, 159, 397), Stanisławowiczowi 3 (naud.; MV 397; V 135, 155), Staniulewicza (kilm.; MV 418), Stankiewicz (MV 434), Stankiewicza (kilm.; MV 145), Stankiewiczu (naud.; MV 434), Stankowicz 2 (S₂ 31; V 44), Stankuna (kilm; MV 155), Stasiewicz (M 369), Stałkiewicz (S₂ 181), Stephanowicz 9 (M 517; MV 56, 88, 156, 182, 320; S₁ 14, 629; S₂ 112), Szymanowicz (S₂ 181), Szymanowski 2 (M 266; VSM 252), Szymkiewicza (kilm.; V 51), Szymkowicz 4 (M 408; V 9, 109; VSM 240), Szymkowicza (kilm.; V 15), Szymkun 2 (M 192; V 262), Szymkun(a) (kilm.; VSM 343), Szymkunos (MV 54), Szymon (MV 338), Szymonowicz (MV 435), Tomałzewicz 5 (S₂ 64, 173; V 135, 215, 221), Tomkiewicz (S₂ 34), Tomkiewicza (kilm.; VSM 453), Tomkun (S₂ 142), Urbanowicz 6 (M 230; MV 111; S₁ 61, 100; S₂ 133; VSM 34), Urbanowicza (kilm.; MV 228), Wacławowicz 4 (M 176, 223; S₂ 159; V 249), Wayłkunas (VSM 160), Walentynowicz 6 (S₁ 175, 694; S₂ 69; VSM 59, 253, 281), Walentynowicza 2 (kilm.; MV 27, 69), Walentynowiczowi (naud.; V 50), Wałowicz (V 42), Węcławowicz 4 (M 113, 285; S₂ 153, 165), Wenskiewicz (VSM 339), Więckiewicz (S₂ 216), Więckowicza 2 (kilm.; S₁ 244; V 183), Więckowiczem (inag.; V 177), Woyciechowicz 8 (M 1, 335, 521; MV 157, 211; S₁ 46; S₂ 185, 236), Woyciechowicza (kilm.; VSM 78), Woytkunowicz (S₂ 242), Wołtowicz (M 532), Zienicki (S₂ 232) ir kt. 103 Šaltiniuose surasta 270 asmenvardžių, kuriuos galima sieti su konkrečiais slavų kalbų apelatyvais. Tai sudaro net 29% nelietuviškos kilmės antroponimų, pvz.: Balbierun (S₁ 554), Balwierowicz (M 142), Balwierun (M 52), Batwierż (MV 258), Baranowſki (MV 257), Bednarż 7 (MV 108, 179, 196, 298, 326; V 60, 219), Bednarża 2 (kilm.; MV 192; VSM 281), Bielskiego (kilm.; S₂ 30), Boiażyn (M 561), Brakarzewicz (S₂ 425), Budnik 2 (MV 291, 306), Budnika 2 (kilm.; MV 103, 219), Cieszyński (S₂ 170), Czajewski 2 (M 165; S₂ 427), Czarnawski 4 (M 4, 239; V 274; VSM 199), Czarny (S₁ 187), Czernia (kilm.; V 305), Dobrzałowski (S₂ 244), Garbarża (kilm.; VSM 366), Garncarz (V 100), Garncarża 3 (kilm.; MV 104, 397, 433), Gorſki 2 (S₁ 569; S₂ 211), Gradowſki 2 (M 281, 515), Gradowſkiego (kilm.; V 150), Kalinowski (V 125), Kamieńskiemu (naud.; MV 390), Kobelski (S₂ 177), Kossowski (VSM 50), Kotlarz (M 137), Kotlarża 2 (kilm.; MV 208; V 188), Koval 3 (M 554, MV 257, 413), Kovala (kilm.; MV 257), Kovale 2 (dgs. VSM 521), Kowalewſkim (įnag.; MV 231), Kozakiewicz (MV 314), Koziełkowicz 2 (V 270; VSM 202), Kozieniakaitis (M 16), Kramnik 2 (MV 353; V 236), Krawiec (MV 364), Krupski 2 (MV 143; VSM 524), Kusznierża (kilm.; VSM 21), Malarż (VSM 45), Malinowſki (MV 439), Masalski (VSM 221), Melnikowicz (S₁ 318), Mielnika (kilm.; MV 140), Mielnikowicz (M 309), Mielnikowicża (kilm.; VSM 280), Mielnikowiczowi (naud.; V 209), Mioduszewski (M 235), Mleczko (S₁ 663), Młynarża (kilm.; V 125), Młodżianowski (S₁ 722), Mutarż 3 (MV 173, 258; VSM 133), Mularża 2 (kilm.; MV 257, 433), Orłowſki (S₁ 547), Orłowſkiego 2 (kilm.; MV 57, 60), Oftrowſki (MV 184), Piekarzowi (naud.; MV 426), Piwowara (kilm.; MV 321), Piwowarowi (naud.; M 439), Poſtrzygacz 3 (M 53; MV 166; VSM 20), Przewoźnika (kilm.; MV 150), Puczkiewicz (S₁ 614), Puczkiewiczem (įnag.; V 232), Puhacz 2 (M 127; VSM 215), Raczko (S₁ 140), Rakowski (VSM 359), Rybak (MV 430), Rybnik a (kilm.; MV 347), Rymarz 2 (M 41; VSM 138), Rymarża (kilm.; MV 342), Rzeczyca (S₂ 166), Rzeczycki (S₂ 201), Rzeźnik 7 (M 66; MV 224, 240; S₁ 448; VSM 240, 371, 448), Rzeźnikiem (įnag.; MV 216), Sczohoła (kilm.; VSM 234), Siodlarż (MV 379), Skotnicki (VSM 230), Sloſarż 5 (MV 122, 238, 326, 353, 356), Słuszkiewicz (MV 224), Sokołowskiemu (naud.; MV 220), Stel mach (V 185), Stolarż 2 (M 353; MV 81), Stucżny (MV 183), Szablowſkiego (kilm.; MV 401), Szeleźniewicz (MV 95), Szewca 2 (kilm.; MV 199; S₁ 332), Szewcem 2 (įnag.; VSM 300, 322), Szklarż 2 (V 172; VSM 376), Szwiec 2 (V 90, VSM 2), Tatarzyn (M 203), Tkacz 6 (MV 106, 232, 334, 351; V 185; VSM 223), Tokarz 2 (MV 340; VSM 249), Tokarża 2 (kilm.; MV 104, 230), Wydra (S₁ 102), Wołk (V 64), Wolskiego (kilm.; V 123), Zapolski (S₂ 225), Zapolskiemu (naud.; MV 81), Zarecki (V 94), Zawacki (MV 125), Złotnik (VSM 370), Złotnika (kilm.; MV 81), Żuk (M 40), Żukowſki (MV 49) ir kt. Šios kilmės asmenvardžių gausa laikytina specifine miestiečių luomo antroponimijos ypatybe (dar plg. Zinkevičius 1977b: 116). 104 Kai kurių šios grupės asmenvardžių atsiradimą būtų galima laikyti jau minėto antroponimų slavininimo pasekme. Kita vertus, turint omenyje miestiečių migracijos faktą bei kitas aplinkybes, neatmestina ir dalies šių antroponimų skolinimo galimybė. Šaltiniuose užfiksuoti 155 germaniškos kilmės antroponimai. Jie sudaro nedidelį kauniečių nelietuviškos kilmės asmenvardžių pogrupį, t. y. 16%. Kaune gyveno vokiečių ir, savaime aišku, jų įvardijimų pateko į miesto aktų knygas²⁴, pvz.: famatus Valentin Bekier civis cau(n)ensis (S1 134), hon(estus) Andreas Betkier civis caunen(sis) (S2 80), hon(estus) Matthias Biner civis caunen(sis) (S1 342), honestus Hieronimus Bitkier civis cau(n)ensis (S, 662), famat(us) Fridericus Bitner civis caunen(sis) (S. 440), stawetnego pana Andrija Braunhardta ławnika i mieszczanina kowieńskiego (kilm.; V 221), famat(us) Hieronimus Butgier civis cau(n)en(sis) (VSM 158), pana Jakuba Ditrycha mieszczanina kowieńskiego (kilm.; MV 151), uczciwego Faltina Eggierta piekarza i mieszczanina kowieńskiego (kilm.; MV 151), hon(estus) Hanufius Fogiell civis et negotiator cau(n)en(sis) (S1 489), panu Michałowi Fokowi kupcowi obywatelowi kowień(skiemu) (naud.; VSM 521), famat(us) Christophor Fux civis et negotiator cau(n)en(sis) (S2 167), hon(estus) Valentinus Fus civis caunen(sis) (S₂ 195), stawetny pan Clauss Gross mieszczanin i ławnik kowieński (VSM 389), hon(estus) Georgius Halerth civis cau(n)en(sis) (S1 776), Matys Hein wójt kowieński (S₁ 445), hon(estus) Gabriel Hering civis et sartor cau(n)en(sis) (M 320), stawetnemu panu Hanus Hoffmanowi burmistrzowi kowieńskiemu (naud.; VSM 111), Reinholdum Janson civis cau(n)en(sis) (S₁ 20), hon(estus) Hanusius Jung sutor cau(n)en(sis) (S₂ 222), Nicolaus Kraus civis cau(n)en(sis) (S₂ 46), hon(estus) Marcin Kreczmer civis cau(n)en(sis) (M 403), pana Hanuja Lidki ławnika kowieńskiego (kilm.; MV 201), stawetnemu panu Pawłowi Meierowi mieszczaninowi kowieńskiemu (naud.; S₂ 240), Christophor Petersen negotiator cau(n)en(sis) (S₂ 133), stawetnemu Jakubowi Smitowi obywatelowi kowieńskiemu (naud.; MV 55), pan Daniel Szepp(er) ławnik kowieński (V 99), uczciwego Pawła Szmuka mieszczanina kowieńskiego (kilm.; MV 77), pana Michała Sziuberta ławnika kowieńskiego (kilm.; MV 356), uczciwy Piotr Szulc piekarz (MV 168), Jakuba Uberscharza aptekarza i mieszczanina kowień(skiego) (kilm.; V 64), hon(estus) Andreas Wegner civis cau(n)en(sis) (S₂ 196), pana Lorensa Weisa mieszczanina i balwierza kowień(skiego) (kilm.; VSM 90) ir kt. Dalis kalbamųjų antroponimų įsitvirtino lietuvių vardyne. Tai tipiškas pavardžių skolinimo atvejis, kai germaniškos kilmės asmenvardžiais įvardijami asmenys dėl kultūrinių ryšių su kitos tautos atstovais bei istorinių aplinkybių, matyt, vėliau pamažu sulietuvėjo²⁵. Šį faktą iš dalies paliudija ir tai, kad 48 (31%) šių ²⁴ Plačiau apie XVI–XVIII a. Kaune gyvenusių vokiečių-liuteronų bendruomenę žr. Kiaupa 1977: 13–26; 1988: 28; 2000: 67. Dar apie Kauno miesto dalies – Fredos – germaniškos kilmės oikonimus žr. Taluntvtė 1998: 157–165. ²⁵ Apie tokį reiškinį žr. TMOI 1986: 123. 105 asmenvardžių atėjo iki mūsų dienų, t. y. dabar funkcionuoja lietuvių vardyne. Palyginus minėtuosius antroponimus su dabartinėmis lietuvių pavardėmis, buvo pastebėta, kad dalis šių germaniškos kilmės pavardžių yra užfiksuota ir apie Kauną, pvz.: Bėkeris, Bitkeris, Fögelis, Füksas, Höfmanas, Kräuze, Mejeris, Šūlcas, Vėgneris, Veisas26 ir kt. Dalis tiriamų asmenvardžių, kaip jau buvo minėta, priskirti trečiajai grupei, kuri įvardyta kiti asmenvardžiai. Jų yra 115, tai sudaro 8% visų antroponimų. Tai daugiausia neaiškios kilmės asmenvardžiai. Jų yra apie 80, t. y. 70% kalbamosios grupės antroponimų, pvz.: Brandżavcia (kilm.; MV 137), Brandżavtis 3 (M 148; S2 19; V 34), Cieklik (S2 34), Cyrewicza (kilm.; VSM 361), Digris (S2 212), Gielnis (V 55), Gruminajcia (kilm.; V 26), Kruszavys (MV 202), Kuncewic 3 (V 305), Kuncze (MV 283), Plekaytis (VSM 284), Pozera (MV 376), Szydziszko (M 511), Zuman (MV 130) ir kt. Likusieji asmenvardžiai yra tokie, kurių kilmė gali būti vertinama keleriopai. Jų yra apie 35, tai sudaro 30% trečiosios grupės asmenvardžių: Dyluna (kilm.; MV 274), Gasciewicz 2 (V 551; VSM 551), Gasciewicza (kilm.; S1 244), Kalikowicz (MV 398), Karp (V 16), Labunowkjiego (kilm.; MV 398), Lesiowicz (MV 73), Niefłananyts (MV 309), Pilecki (MV 351), Podeygis (MV 384), Pracewicz (MV 273), Rawa 3 (S1 552; V 52; VSM 49), Rawy 2 (kilm.; V 69, 218), Rudzjanki 2 (S2 74, 88), Sakowski 2 (M 23; S2 41), Sotkun (VSM 105), Szukniewicza (kilm.; MV 431), Szwab (S1 171), Szwabowicz 2 (M 276; V227), Szwabowicza (kilm.; VSM 203), Tylewicz 2 (S2 124; V 161), Tylewicza 2 (kilm.; V 220, 277), Tuszevki (S2 141), Wilaikowiczowi (naud.; VSM 184), Witkowicz (MV 284), Witkowski (MV 200). Norint išryškinti miestiečių luomo asmenvardžių kilmės specifiką, tyrimo duomenys buvo palyginti su Kriaunų parapijos 1687–1691 m. krikšto ir 1679–1693 m. jungtuvių knygos antroponimų kilmės analizės rezultatais (plg. Maciejauskienė 1993: 97)27. Kaip jau minėta, įvertinus kilmės požiūriu 1463 Kauno miestiečių asmenvardžius (antruosius dvinarío įvardijimo narius) buvo išskirtos trys antroponimų grupės: lietuviškos kilmės asmenvardžiai, nelietuviškos kilmės asmenvardžiai ir kiti asmenvardžiai (neaiškios kilmės ar galimi keleriopai interpretuoti antroponimai). Panašiai buvo suskirstyti ir 1044 tirti Kriaunų parapijos asmenvardžiai. Tarp kauniečių antroponimų 27% yra lietuviškos kilmės, o tarp Kriaunų parapijos bažnytinio šaltinio asmenvardžių lietuviškos kilmės antroponimai sudaro apie 44%. 26 Dabartinės pavardės pateikiamos iš: Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, Vilnius: Mokslas, 1985–1989. 27 V. Maciejauskienė, ištyrusi XVII a. Kriaunų parapijos asmenvardžių kilmę, išskyrė tokias pagrindines jų grupes: lietuviškos ir nelietuviškos kilmės. Be šių, dar buvo išskirtos dvi antroponimų grupės: be kitokios, gali būti ir lietuviškos kilmės ir neaiškios kilmės (plg. Maciejauskienė 1993: 59). 106 Nelietuviškos kilmės Kauno miestiečių antroponimų yra 65%. Tuo tarpu Kriaunų parapijoje jie sudaro tik 32% visų asmenvardžių. Palyginimo rezultatai rodo, kad Kauno miesto aktų knygose, skirtingai negu Kriaunų parapijos bažnytiniame šaltinyje, žymiai daugiau nelietuviškos kilmės antroponimų. Šis gausus kauniečių asmenvardžių sluoksnis vertintinas kaip specifinis miestiečių luomo antroponimijos bruožas. Tikėtina, kad tai būdinga visai Lietuvos miestiečių istorinei antroponimijai28. Išvados 1. Ištyrus kilmės požiūriu XVII a. Kauno miesto aktų knygų 1463 kauniečių asmenvardžius (antruosius dvinar io įvardijimo narius) buvo išskirtos trys antroponimų grupės: lietuviškos kilmės asmenvardžiai, nelietuviškos kilmės asmenvardžiai ir kiti asmenvardžiai (neaiškios kilmės ar galimi keleriopai interpretuoti antroponimai). 2. Aptarti 400 (27% visų asmenvardžių) Kauno miestiečių antroponimai yra lietuviškos kilmės. Šioje grupėje lietuvių senųjų dvikamienių ir iš jų sudarytų patronimų – 43 (11%), dvikamienių asmenvardžių trumpinių bei pastarųjų priesaginių vedinių – 30 (~8%), pravardinės kilmės – 327 (81%). 3. Nelietuviškos kilmės antroponimų grupėje 948 (65% visų tirtų) asmenvardžiai. Tarp jų 523 (55%) antroponimai, kilę iš krikščioniškų vardų, 270 (29%) slaviškų apeliatyvinės kilmės asmenvardžių ir 155 (16%) germaniškos kilmės antroponimai. 4. Trečiajai grupei priskirta 115 asmenvardžių, t. y. 8% visų antroponimų. Ją sudaro 80 (70%) neaiškios kilmės asmenvardžių ir 35 (30%) tokie antroponimai, kurių kilmė gali būti vertinama keleriopai. 5. Tyrimo duomenis palyginus su XVII a. Kriaunų parapijos krikšto ir jungtuvių knygos asmenvardžių kilmės analizės rezultatais matyti, kad nelietuviškos kilmės antroponimų Kauno miesto aktų knygose yra apie 65%, o Kriaunų bažnytiniame šaltinyje – tik 32%. Tai paliudija miestiečių luomo asmenvardžių kilmės specifiką. LITERATŪRA Bahlow H. 1967: Deutsches Namenlexikon, München: Keysersche Verlagsbuchhandlung. Biryla M. 1966: Б и р ы л а М. Б. Беларуская антрапанімія, Мінск: Навука і тэхніка. Biryla M. 1969: Б и р ы л а М. Б. Беларуская антрапанімія, Мінск: Навука і тэхніка. Biryla M. 1982: Б і р ы л а М. Б. Беларуская антрапанімія, Мінск: Навука і тэхніка. 28 Panašios miestiečių asmenvardžių kilmės tendencijos pastebėtos 1752–1798 m. Kėdainių parapinės šv. Jurgio bažnyčios krikšto knygoje (LVIA. F. 1424. Ap.1. B. 1). 107 Biržiška V., Biržiška M. 1987: Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais, Čikaga: Lituanistikos instituto leidykla. Brechenmacher J. 1960: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Familiennamen 1, Limburg a. d. Lahn: C. A. Starke Verlag. Brechenmacher J. 1963: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Familiennamen 2, Limburg a. d. Lahn: C. A. Starke Verlag. Būga K. 1958: Apie lietuvių asmens vardus. – Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 201–269. Falk K. O. 1963: Ze studiów nad slawizacją litewskich nazw miejscowych i osobowych. – Scando-Slavica 9, 87–103. Falk K. O. 1966: O metodach slawizacji litewskich nazw osobowych i miejscowych. – Språkliga Bidrag 5(22), 1–16. Fraenkel E. 1962: Litauisches etymologisches Wörterbuch 1, Heidelberg-Göttingen: Carl Winter, Universitätsverlag. Fraenkel E. 1965: Litauisches etymologisches Wörterbuch 2, Heidelberg-Göttingen: Carl Winter, Universitätsverlag. Gottschald M. 1954: Deutsche Namenkunde. Unsere Familiennamen nach ihrer Entstehung und Bedeutung, Berlin: Verlag Walter de Gruyter u. Co. Instrukcja wydawnicza dla źródeł historycznych od XVI do połowy XIX wieku, Wrocław: Zakład imienia Ossolińskich – wydawnictwo, 1953. Jonikas P. 1973: Lietuvos studentų pavardės XV–XVIII a. Europos universitetuose. – Lituanistikos darbai 3, 201–216. Kiaupa Z. 1973: Kauno miesto senojo archyvo likimas. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Ser A, 2(43), 125–140. Kiaupa Z. 1977: Kovos tarp liuteronų ir katalikų Kaune iki XVIII a. vidurio. – Religinės kovos ir erezijos Lietuvoje 4, 13–26, Vilnius: Mintis. Kiaupa Z. 1988: Kauno miesto vaiztas ir jo aktų knygos XVI–XVII a. pirmojoje pusėje. – Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius: Mokslas, 25–46. Kiaupa Z. 2000: Kauno vaizto XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. – Kultūrų sankirtos, Vilnius: Diemedžio leidykla, 66–92. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987. Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Maciejauskienė V. 1990: М а ц е я у с к е н е В. Влияние языка источников на вариантность литовских фамилий в XVIII веке. – Balto-slowiańskie związki językowe. Prace Slawistyczne 81, Wrocław i in.: Wydawnictwo polskiej akademii nauk, 263–273. Maciejauskienė V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė V. 1993: Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32: Baltų onomastikos tyrinėjimai, 34–99. Maciejauskienė V. 1994: Lietuvių pavardės: raida ir kilmė (habilitacinis darbas), Vilnius. Maciejauskienė V. 1997a: Dėl lietuvių pavardžių (asmenvardžių) klasifikavimo. – Baltistica, 32(1), 101–109. Mažiulis V. 1998: Dėl pavardės Daukšà. – Baltistica 33(2), 154. Mažiulis V. 1999: Dėl lie. Daukšà kilmės. – Tarptautinė konferencija: Mikalojus Daukša ir jo laiko kultūros kontekstas. Konferencijos tezės. Vilnius, 1999 m. spalio 21–22 d., Vilnius: Vilniaus universitetas, 30. Otrębski J. 1963: Slawizacja litewskich nazw wodnych i miejscowych. – Z polskich studiów slawistycznych. Seria 2: Językoznawstwo, 267–268. Ragauskaitė A. 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 145–158. Ramonienė M. 1987: Р а м о н е н е М. Литовские фамилии конца XVIII в. Автореферат дис. […] канд. филол. наук, Вильнюс. 108 R o s p o n d S. 1967: Słownik nazwisk śląskich 1, Wrocław-Warszawa-Kraków: Zakład Narodowy im. Ossolińskich-Wydawnictwo. R o s p o n d S. 1973: Słownik nazwisk śląskich 2, Wrocław-Warszawa-Kraków-Gdańsk: Zakład Narodowy im. Ossolińskich-Wydawnictwo. S a l y s A. 1983: Mūsų lietuviškieji vardai. – Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 267–284. Słownik imion współcześnie w Polsce używanych, Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1995. Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 1–10, Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1992–1994. S t a l t m a n è V. 1981: С т а л т м а н е В. Э. Латышская антропонимия. Фамилии, Москва: Наука. T a l u n t y t è N. 1998: Istoriniai Fredos vietovardžiai. – Kauno istorijos metraštis 1: Vytauto Didžiojo universitetas, 157–165. ТМОИ – Теория и методика ономастических исследований, Москва: Наука, 1986. U n b e g a u n O. 1989: У н б е г а у н О. Б. Русские фамилии, Москва: Прогресс. W o l f f A. 1957: Projekt instrukcji wydawniczej dla pisanych źródeł historycznych do połowy XVI wieku. – Studia źródłoznawcze 1, 155–181. Z i n k e v i č i u s Z. 1976: W sprawie kontaktów językowych litewsko-polskich w Wilnie w XVII wieku. – Acta Baltico-Slavica 9, 125–131. Z i n k e v i č i u s Z. 1977a: Iš lituanizmų Vilniaus XVII a. pradžios lenkiškuose rankraščiuose. – Žmonės ir kalba, Vilnius: Mintis, 93–101. Z i n k e v i č i u s Z. 1977b: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. Z i n k e v i č i u s Z. 1977c: Tėvardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje. – Baltistica. II priedas, 151–156. Z i n k e v i č i u s Z. 1997: XVII a. dvarų inventoriai – Rytų Lietuvos antroponimikos ir demografijos šaltinis. – Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 63–80. ON THE ORIGIN OF PROPER NAMES BORNE BY RESIDENTS OF KAUNAS IN THE FIRST HALF OF THE 17th CENTURY Summary For this paper, the names of 1463 townsmen, entered into official documents of the town of Kaunas in the first half of the 17th century, were examined with regard to their origin. Only the second components of bipartite anthroponyms were taken into consideration. Three groups were singled out: names of Lithuanian origin, names of non-Lithuanian origin and names whose origin is unclear or allows of more than one interpretation. Among the names singled out for examination, 400 (27%) were of Lithuanian origin. They comprised archaic Lithuanian compound names and patronymics derived from them (43 = 11%), shortened forms and suffixal derivatives of such compound names (30 = 8%), and second names that originated as nicknames. 948 names proved to be of non-Lithuanian origin (65% of those examined). Among them were 523 names associated with the Christian tradition (55%), 270 names derived from Slavic appellatives (29%) and 155 names of Germanic origin (16%). The third group, consisting of 115 names, made up 8% of the total number of anthroponyms singled out for investigation. Among them, 80 (= 70%) were unclear as to their origin, and 35 (= 30%) were susceptible of several interpretations. 109 By way of comparison, the proper names entered in the same period into the birth and marriage registers of the parish of Kriaunai were also examined with regard to their origin. In the Kaunas documents, names of non-Lithuanian origin make up some 65% of the total number, whereas in the church books of Kriaunai they amount to a mere 32%. This shows that townsfolk had distinctive features of their own as far as the origin of their proper names are concerned. Alma RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva Gauta 2000 02 24 110