Lietuvių kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksmažodžiais

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIV (2001), 201-225 Lietuviy kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksmazodZiais ELENA VALIULYTE Lietuviy kalbos institutas, Vilnius With directional verbs, purpose is basically expressed by the genitive or the genitive with the infinitive (which has taken the place of the original supine), or by the sole infinitive. Alongside the genitive, prepositional phrases also occur, e.g., with i, prie, dél. In many cases there is a relationship of synonymy between an infinitival final construction (either consisting of a mere infinitive or an infinitive and a noun) and a nominal construction (genitival or prepositional). Several series of synonymous means of expressing purpose are examined in the article. Attention is also paid to the lexical restrictions to which they are subject. The situation in the dialects and in older writings (Donelaitis) is also taken into account, especially with regard to the use of accusative and genitive with the infinitive of purpose. 0. IVADAS 0.1. Tikslo semanting kategorija sudaro dvi skirtingos reik8més: SIEKINIO (t. y. siekiamo dalyko) ir pAskIRTIES. Kiekviena Siy reikSmiy turi bidinga raiska: siekinys rei8kiamas kilmininku — vienu ar su bendratimi bei viena bendratimi, uzimanéia kilmininko pozicija (nuéjo vandens, sugrizo rakto pasiimti, iséjo riesutauti), paskirtis reiskiama naudininku — vienu ar su bendratimi ir viena bendratimi, uzimanéia naudininko pozicija (tart rugiy séklai, padaré lentynq knygoms sudéti, patiesé lentq pereiti). Be to, tikslas su papildomais reikSmés atspalviais rei8kiamas ir kai kuriomis prielinksninémis konstrukcijomis: j su galininku (nuéjo j Sokius), prie su kilmininku (ixéjo prie rugiy), uz su galininku (kovoja uz laisve) ir dél su kilmininku (lenktyniauja dél purmos vietos). Antra vertus, tikslas reiSkiamas ir sudétiniy prijungiamuju sakiniy Salutiniu démeniu, pvz.: I§siunté vaikus, kad uogy parinkty. Atidaré langq, kad jeity tyro oro. Platiau apie tai zr. Ulvydas, red. (1976: 884-889). 0.2. Tikslo konstrukcijy parinkimas didzia dalimi priklauso nuo pagrindinio sakinio (resp. zodziy junginio) veiksmazodzio. Straipsnyje aprasomos tikslo konstrukcijos, vartojamos su slinkties ir jiems artimais veiksmazZodziais. Bus stengiamasi iSryskinti konstrukciju sinonimija. Todél didelis démesys bus skiriamas konstrukciju leksinei raiskai. 0.3. Siekinio (tikslo) kilmininka (su bendratimi) prisijungia veiksmazZodziai, zymintys gyvo subjekto aktyvius, valingus veiksmus: (a) slinktj (eiti, bégti, vaziuoti, skristi, plaukti) bei jos pertriki (sustoti, sustabdyti), (b) slinkties skatinima (Kviesti, prasyti 202 | ELENA VALIULYTE ‘t. p.’, siysti, vilioti, varyti, vesti, paimti ‘vestis su savim’, pristatyti ‘priversti ka daryti’, priimti ‘jsileisti kokiu nors tikslu’, /eisti ‘siysti ka kokiu nors tikslu’) ar jos atsisakyma (pasilikti, palikti, likti), (c) daikto padéties pasikeitima (gulti — guldyti, séstis — sodinti, klauptis — kKlupdyti, tipti — tupdyti, atsistoti, pasilenkti, ixsitiesti, siekti). Placiau apie tai zr. Ulvydas, red. (1976: 28, 168); Grenda (1965: 50 tt); Ambrazas, red. (1997: 551); Sukys (1998: 112, 203). 0.4. Valentingumo tyrimuose veiksmazodziy klausti (kelio), prasyti (pinigu), reikalauti (atsakymo), teirautis (knygos), ieSkoti (paparCio Ziedo), Zvalgytis ‘t. p.’ (turtingos pacios) stipriai valdomas kilmininkas laikomas finityvu, t. y. tikslo reikémés (Sliziené 1994: 23, 229, 349; 1998: 208, 290). 0.5. Nurodytujy semantiniy grupiy (slinkties, jos skatinimo, daikto padéties keitimo) veiksmazodziai pagal savo valentines ypatybes pirmiausia reikalauja krypties (Dir) nurodymo: galinio taSko (AD), pradinio taSko (AB) ar kelio (VIA), pvz.: nuvaZiuoti | sostine (AD), iSeiti if namy (AB), eiti per mixskq (VIA). Su Siomis, paprastai galinio tasko konstrukcijomis, gerai semantiskai ,,derinasi* ir tikslo (siekinio) reiksmés konstrukcijos, t. y. jos abi gali biti vartojamos kartu, pvz.: (1) nuvaziavo j sostine pasizvalgyti (2) nuéjo prie upés akmenéliy pasirinkti (3) iséjo if namy pasisveciuoti Tikslo konstrukcijos prie slinkties veiksmazodziy valentingumo poiZiiriu yra laisvieji nariai. Taciau kai sakinyje biitinojo palydovo (t. y. vietos reik8’més formos — direktyvo) néra, jj gali atstoti tikslo konstrukcija ir sakinys lieka struktiri8kai pakankamas, plg.: (4) Vaikai nuéjo j miskq (rieSutauti). (5) Vaikai nuéjo riesutauti. Todel tikslo konstrukcijos daznai vartojamos vienos, be vietos (krypties) nurodymu. 0.6. Pasitaiko vienas kitas veiksmazZodis — sustoti, pasilikti, kurie tikslo reik’més Zodziy formas prisijungia Salia buvimo vietos (lokatyvo) formu (beje, Sios gali biti ir nepasakytos ar praleistos), pvz.: (1) Keleiviai sustojo (miske) pailséti. (2) Senelé liko (namie) vaiky Ziiréti. Sie veiksmazodiiai savo semantinéje strukturoje turi ir slinkties sema, plg. ju leksiniy reik8miy apibrézimus: sustoti ‘liautis judéjus’ DZ 367, pasilikti ‘neisvykti’ 7DZ 367. Tai ir leidzia jiems prisijungti siekinio reik8’més formas. 0.7. Siekinio (tikslo) reiksmés konstrukcijos jungiamos ir prie veiksmazodzio biiti butojo kartinio laiko formos, pavartotos sudétinei slinkties formai artima reiksme, plg.: (1) Buvau miske medziy kirsti / grybauti. LIETUVIU KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 203 (2) Buvau nuéjes j miskq medziy kirsti / grybauti. 1. KILMININKAS 1.0. Tikslo kilmininku gali eiti ir konkretiis, ir abstraktiis daiktavardziai. Nuo kilmininko leksinés raiskos didzia dalimi priklauso jo sinonimija. 1.1. Konkre¢iy daiktavardziy tikslo kilmininkas yra tarsi eliptinis: Salia jo beveik visada (iSskyrus 0.4 atvejus) numanoma ir bendratis. Ja galima atstatyti iS konteksto ar kalbos situacijos, pvz.: Nuejo j pasitire malky [parnesti]. BK Tuctuojau vaziuoju daktaro [parvezti]. JABL Aljojo ponas iki girios — turi grizti kirvio [pasiimti]. Trs Tévas igsiunté savo du protingus sinus ty vaisty [surasti]. TTs Negana namy darbai, bet dar reikia vaiinétis Seimynos [samdyti]. ZeEm Nuéjo | parduotuve duonos (nusipirkti]. BK Saukia mane arbatos [gerti] - einu! SRaG Kaip yra nurodes Jonas Sukys (1998: 114), ,,tokia numanoma bendratis dazniauSiai yra jvairiy gabenimo reiksmés veiksmazodziy (parnesti, parvexti, pargabenti...), daznai su papildomu reiksmés atspalviu, jauciamu i§ situacijos ar konteksto (gauti, paimti, nupirkti, pasiskolinti...)“. Su tam tikrais kilmininkiniais veiksmazodiiais (ieskoti, Zvalgytis ‘t. p.’, siekti, klausti, prasyti, reikalauti ir pan.) tikslui zyméti pakanka vieno kilmininko ir bendraties stygius nejauciamas, pvz.: ieSko paparcio ziedo ivalgosi pacios su kraiciu klausé manes kelio senukas prasé pasalpos jaunuolis sieké mokslo kaimynas reikalavo skolos katé tyko pelés Taciau veiksmazodis ieskoti, priklausomai nuo konteksto, gali prisijungti ir kilmininka su bendratimi, pvz.: ieSko namo pirkti. 1.2. Atskira grupe sudaro daiktavardZiai, zymintys valgiy pavadinimus pagal valgymo meta atitinkamu paros metu (momentu). Dauguma ju dvireik&miai: pusryciai ‘1. neankstyvas ryto laikas. 2. to meto valgymas’ "DZ 635; piétiis ‘1. vidudienio valgis ar édesys. 2. vidurdienis...’ DZ 553; vakariéné ‘vakaro valgymas’ 3DZ 906; priespieciai ‘1. laikas prieS vidurdienj. 2. valgymas prie’ pietus’ 7DZ 602: prieSpusry¢iai ‘valgis prie’ pusrycius’ 3DZ 602; popietis ‘1. laikas po piety’ 7DZ 576; ‘3. valgis pries vakariene’ LKZ, 436; pavakariai ‘vasaros valgis tarp piety ir vakarienés’ 3DZ 529; naktipieciai ‘senoviniy talky valgymas nakti’ 3>DZ 413. 204 | ELENA VALIULYTE Siy daiktavardziy kilmininkai, pavartoti su slinkties bei jos skatinimo veiksmazodziais, zymi veiksmo tiksla (siekini). Antra vertus, juos galima pakeisti tos pacios Saknies (kaip ir minetieji daiktavardziai) veiksmazodziu bendratimi (plg.: pietiis > pietauti). Sako, vyrai i§ lauko pusryéiy parjoja (PAUKST). Séskis pusryéiy nespoksojes (BOR). Piety vist sudtimé, o darbui nebus (Ds). Susirinkome vakarienés, o jojo vis néra (VLKV). Pareis tétukas priespieciy. NM Sauk talkininkus naktipieciy. Dké Visa Seima susédo priespieciauti. RS Kilmininka dar galima papildyti veiksmazodZzio valgyti bendratimi. Tuo bidu susidaro triju nariu sinonimu eile, pvz.: parjoja pusryéiy / pusryciauti / pusryciy valgyti susirinkome vakarienés / vakarieniauti / vakarienés valgyti 1.3. Abstrak¢iu daiktavardziu, kuriu kilmininkas gali zymeéti veiksmo tiksla (siekini), skirtinos kelios semantinés grupés: a) Poilsio meto ar poilsio bisenos pavadinimai: atostogos, miegas, poilsis, pogulis ‘dienos poilsis atsigulus’, pokaitis ‘poilsis po pietu, pogulis’ 7DZ 574, apypieté ‘1. poilsis po pietu, pogulis’ “DZ 545, nakvyné ‘2. nakvojimas’ “DZ 413, naktigultas ‘t. p. 7DZ 413. Kaip matome, dauguma Sios grupes daiktavardZiu yra veiksmazodiniai (ar bendraSakniai su veiksmazodziais) ir jy tikslo kilmininkas paprastai esti sinonimiskas atitinkamo veiksmazodzio bendra¢iai, pvz.: Tuo metu Tijiinélis pavadavo isvykusj atostogy (plg. atostogauti) reikaly vedéjq. Cv Jis nuéjo miego. Cv (Plg. Zygimantas nuéjo miegoti. SALT) Gailestingajq seserj vakar vakare isleido poilsio. VENCL (Plg. Sirmieji Zirgeliai pailsét sustojo. KTk) Pavalge pavirskit kiek pogulio. VB (Plg. Pavalge nuéjo prigult. KTK) Paskui Paciauska saugodavo, kada gandras nakvynés parlekia. Mas Ar nepriimtumet naktigulto? SLM (Plg. O mergelés, merguzélés jaunosios, ar priimsite kareivélj nakvoti? TTS) Forma pokaicio nepakei¢iama atitinkama bendratimi, nes daiktavardzio pokaitis reiksmeé yra nutolusi nuo veiksmazodzio pasikaitinti reiksSmés, pvz.: vyrai atsigulé pokaicio (/*pasikaitinti), bet Si forma pakeiciama leksiniais sinonimais pogulio, apypietés, perpietés, pvz.: Vyrai suvirto pogulio. Uzp Papietavau ir atsiguliau perpietés / apypietes. Poilsio meto pavadinimai sakomi ne tik su slinkties bei daikto padéties keitimo LIETUVIU KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 205 veiksmazodziais (eiti, gulti), bet ir su biisenos veiksmazodziais (miegoti, prisniisti ir pan.), pvz.: Parpieciy visi miegojom. GRD Vaikis miegt pokaicio. TRS Pogulio susniidom. OB Prisniidau valandéle piety. KTK Siuo atveju kilmininkas zymi ne tiksla, o bisenos turini. Poilsio busenas zyminciy daiktavardziu kilmininkas gali biti sakomas su intranzityviniy veiksmazodziu gulti (bei jo vediniy), taip pat miegoti (bei jo vediniy) bendratimi, pvz.: Einam apypietés prigult, mazai miegojom. DKs Karalius iséjo i darzq piety miegoti. SIMON Sienpjovys atsigulé pas akmenij primigt apypietés. BSV Seimyna atsigulé piety numigti. GRZ Siu konstrukciju kilmininkas (skirtingai nuo konstrukciju su tranzityviniu veiksmazodziy bendratimi) zymi bendraties veiksmo tiksla (o ne objekta), plg.: 1) iséjo piety miegoti (miegos piety — tikslas) 2) iSejo piety valgyti (valgys pietus — objektas) b) Gyvuliu ganymo bei ju poilsio meto pavadinimai (rytagone ‘1. gyvuliy ite anksti ryta. 2. gyvuliu laikymas tvarte po ankstyvo ganymo’ LKZ, , 125, rytagonis ‘t. p.”, rytelis ‘t. p. *TKZ. ; 229, naktigoné “‘gyvuliu (ppr. darbiniu) ganymas naktj 7DZ 412, naktiné ‘t. p. TEE 518). Sie zodziai yra etnografizmai. Jy vartosena stilistikai ribota. Seniau, biidavo, Sekminiy rytq mergos az (uz) piemenis gindavo rytagonés. Ds Sventadieniais gyvulius anksti rytq paganyti isgindavo merginos vadinamojo rytelio (rytagonés). RS Vakarais jodavom naktinés. Lp Kur ne kur ganési nakties paleisti arkliai. RS Rytagonio vienuolikta valandq parvarom namo. KB Eik ir pasakyk kerdziui, kad varyty gyvulius rytagonés. PN Kai karsta, tai ir miisy gyvulius gena namo rytelio. SLM Jau parginé karves pietu. KTK Perpietés tai pargydavom namo, kai biidavo Silta. Gu. Daiktavardziai naktigoné, naktiné vartojami paprastai su prielinksniu j (resp. iliatyvu), pvz.: Josiu i naktigone. DKS 206 | ELENA VALIULYTE Naktigonén reikéj jot. NMC Kas jtisy Siqnakt naktigonén joja — tévas ar Albinas? TRGN c) Svenéiy (paprastai religiniu: Kicios, Kalédos, Velykos, Sekminés, Devintinés), taip pat religiniu apeigu (misios, miSparai, poteriai) pavadinimai, pvz.: Juozas tik buvo parvaziaves Kalédy. MAS Kiiéiy susirinko visa Seimyna. KTK Parvaziuosiu j kaimq Sekminiy. BK Arklj pririso prie stulpo ir jéjo migiy. TTS (Plg. Jau nuskambino misiy. LNKV) Miestelyje skambino poteriy. VIEN Tarmése bei Snekamojoje kalboje Sie daiktavardziai tam paciam reikalui (tikslui zyméti) vartojami ir naudininku, pvz.: Parvaziuodavo j teviske Velykoms. Jau paskambino miSioms RD. Yra atveju, kai tik naudininkas ir tevartojamas, pvz.: skambino sumai, pertraukai, pamokai (ne *sumos, pertraukos, pamokos). d) Ivairiy renginiu, vaisiy, apeigu, progu pavadinimai (tai daiktavardZiai, darybiskai susije su veiksmazodzZiais, pvz.: sukaktuvés, isleistuvés, sutiktuvés, pabaigtuvées..., derybos, posédis, pokalbis, gastrolés, revizija, repeticija), pvz.: Visa brigada susirinko isleistuviy. BALT Ateik rugiapjiités pabaigtuviy. DJ Kas metai jis su kitais garbingais pilieciais buvo kvieéiamas j Karaliauciaus pilj alaus koStuviy. RS (Plg. Ateik j koStuves, alus po viena puta, bekosdams atsigersi bent. SRV) Teatras iSvyko gastroliy. BK Jis ifvaziuodavo revizijos (revizijos daryti). JABL Siandien rinksimés posédiio. BK Jaunikaitis pas jaunajq uzgéry vaziuodavo. DZ 879 Sie tikslo kilmininkai néra daZni. Jie turi pakaitaly. Beveik visais atvejais galima vartoti prielinksnio / konstrukcija, pvz.: susirinko isleistuviy / j isleistuves, sukvieté instruktazo | j instruktazq, isvyko deryby / { derybas (zr. j + gal.). Atskirais atvejais, kai isvestinio daiktavardzio reiksmé neéra labai nutolusi nuo veiksmazodzio, kilmininka galima pakeisti bendratimi (ir prielinksnio j konstrukcija), pvz.: isvyko gastroliy / gastroliuoti / j gastroles susirinko posédzio | posédziauti / j posédj isvyko deryby / derétis / i derybas nuéjo konsultacijos / konsultuotis / j konsultacijq I§ Sios trinarés sinonimy eilés dazniausiai vartojama prielinksnio j konstrukcija, reciau — kilmininkas. LIETUVIU KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 207 Kai i8vestinio daiktavardzio reiksmé yra gerokai nutolusi nuo jo darybinio pamato (veiksmazodzio) reiksmés kilmininko negalima pakeisti bendratimi, pvz.: susirinko pabaigtuviy / j pabaigtuves / *pabaigti. Pabaigtuvés reixkia ne baigimo veiksma, bet su tuo veiksmu susijusias apeigas — $vente, pokyli. Antra vertus, kai kuriuos abstrak¢ius kilmininkus galima vartoti ir su tranzityvinio veiksmazodzio bendratimi, pvz.: ifvaziavo revizijos (daryti), sukvieté instruktazo (i8Klausyti), iivyko deryby (vesti), nuéjo konsultacijos (gauti). 1.4. Atskirai minétini apstabaréje veiksmazZodzio eiti junginiai su veiksmazZodiniu daiktavardziy (daugiausia priesagos -tynés vediniu, plg. Ulvydas, red. (1965: 295) kilmininku, pvz.: EITYNES: Eikim eityniy — kas toliau ir greiciau nueis. § GALETYNES: Tai kq, ktimai, gal eisim galétyniy? SML (Plg. Balti ir melsvi Zvériukai susikabina galétyniy. RS) GRUMTYNES: Piemens eina grumtyniy. JABL IMTYNES: Ar nenori eit su manim imtyniy? BsM7. Imtyniy einant, reikia eit tris kartus. SML (Plg. dar: Leist imtyniy jaucius JaBL. Piemenys leidzia jaucius badytyniy. Kp) JOTYNES: Eisma, ismaude arklius, jotyniy? Ds KAPOTYNES: Mes labai mégstam eit kapotyniy su botagu. Ds LENKTYNES: Kai Zirgeliu jojo, béras su véjais lenktyniy éjo KREV. Su Seséliu lenktyniy neik. Ds METYTYNES: _ Eik§ métytyniy — katras toliau numesma, aukséiau uzmesma. SL (Plg. Berniokai, einam prie ezero, eisim mestyniy. Ds) RISTYNES: Par Sienapjiite bernai eidavo ristyniy ir trauktyniy. Ke SLEPYNES: Vaikai, eikim slépyniy! TRAUKTYNES: Bijau eit su tavim trauktyniy. SDK VELTYNES: Mano tévelis eidavo veltyniy ANTS. Bernai eidavo veltyniy, tai trauktyniy. KRs LAZYBOS: Einam lazyby: pamatysi — a§ laimésiu. KTK Junginys eiti lazyby turi keleta sinonimu: kirsti lazyby, daryti lazybas, déti lazybas (LKZ,,,, 216). Nurodytuosius kilmininkus galima pakeisti atitinkama bendratimi, plg.: eiti grumtyniy ~ eiti grumtis eiti lazyby ~ eiti lazintis eiti slepyniy ~ eiti sléptis Junginiai su kilmininku turi apibendrinta reik’me, o su bendratimi konkretesne. Antra vertus, veiksmazZodis eiti Siuose junginiuose yra desemantizavesis ir nurodo veiksmo pradzZia, plg. eiti grumtyniy ~ pradéti grumtynes / grumtis. Todél aptariamy junginiy kilmininka priskirti prie tikslo kilmininku galima tik salygiSkai. 208 | ELENA VALIULYTE 2. KILMININKAS SU BENDRATIMI 2.0. Tikslo kilmininkas dazniau vartojamas su tranzityviniy veiksmazodziy bendratimi, pvz.: nuéjo geéliy laistyti (plg. laistys géles). Si konstrukcija sakinyje atlicka viena semantine funkcija — zymi pagrindinio veiksmazodzio reiskiamo veiksmo tiksla — siekiama objekta ir kartu numatoma poveiki jam (tam objektui). Kitaip tariant, tarp Sios konstrukcijos démeny yra objektinis santykis. Tikslo kilmininkas su tranzityviniy veiksmazodziu bendratimi ypatingas tuo, kad bendraties zymimo veiksmo objektas Cia reiSkiamas ne jprastu galininku, o kilmininku. Tai priklauso nuo konstrukcijos sintaksiniy rysiy pobidzio (Zr. 1 schema): 1 SCHEMA geliy nuejo laistyti Kilmininkas ir bendratis (kiekvienas atskirai) tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio veiksmazodzio (plg. nuéjo géliy + nuéjo laistyti), bet tarp ju irgi jauciamas objektinis santykis (plg. laistyti géliy — laistys géles). Taigi slinkties veiksmazodZiy junginiai su kilmininku ir bendratimi sudaro uzdara sintaksine struktira su dvilypiais sintaksiniais rySiais. 2.1. Kilmininkas jungiasi su GALININKO REIKALAUJANCIU VEIKSMAZODZIU BENDRATIMI. 2.1.1. Veiksmazodziy junginiai su tikslo kilmininku ir bendratimi pagal démenu tvarka sudaro kelis modelius': (1) V —- GEN INF: nuéjo / rugiy kirsti (2) V - InF GEN: nueéjo / kirsti rugiy (3) GEN InF — V: rugiy kirsti / nuéjo (4) INF GEN — V: kirsti rugiy / nuéjo (5) GEN — V — INF: rugiy / nuéjo | kirsti (6) INF — V —- Gen: kirsti / nuéjo / rugiy Zodziy tvarka gali turéti jtakos konstrukcijos stabilumui / nestabilumui (sintaksiniu rySiu pergrupavimui). (1) V — GEN Inr: V — intranzityvinis slinkties veiksmazodis; subjektas — gyva bitybe: Eina darzininkas darioviy palaistyt. MAS Tik sudéjau akis, ir atéjo manes kelti. RM Neilgai trukus ir pas jus nueisiu tvarkos padaryti. LZP Anupras pasikrapstée pypke ir priéjo prie ziburio ugnelés isiziebti. BOR Jaunoji nubégo po kita vysnia laisko skaityti. Cv Vaziuoja tas Zentas uosvés paiiiiréti, ar jau susalo. SZ Vartojami Sie simboliai: V — pagrindinis veiksmazodis (ir tranzityvinis, ir intranzityvinis), Gen (genityvas) — kilmininkas, Inf (infinityvas) — bendratis. LIETUVIU KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 209 Tegu tik suras darbo ir kambarj, pauksciu atskris jos paimti. AVYZ Atsisédes ir nusiyré Zuvy gaudyti. GRV Sugrizo daikty pasiimti. KTK Sustojom arkliy pailsinti. UT GEN INF eina ir su intranzityviniais veiksmazodZiais rengtis, ruoStis, kai alia yra galinio tasko konstrukcija, kuri signalizuoja esant numanoma (ar praleista) slinkties veiksmazodj (ji galima atstatyti is konteksto ar kalbos situacijos), pvz.: RuoSiuos [vaziuoti] j téviske Kalédy Svesti. Ta rytq jis su broliuku susiruosé [eiti] prie upés laiveliy leisti. Rengiuos {eiti] j turgy sékly pirkti. Vaikai issirenge [eiti] ant piliakalnio lauzo kurti. Snekamojoje kalboje su nurodytais veiksmazodziais GEN INF pasakomas ir vienas (be galinio tasko nurodymo), pvz.: Ruosiames [eiti] bulby kast. Le Taciau tokioje pozicijoje dazniau sakoma tranzityvinio veiksmazodzio bendratis su galininku, pvz.: Seimininké ruosési sutikti svecius. Dél minimy veiksmazodziu junglumo Zr. Sliziené (1998: 297-298; 320-321). V — tranzityvinis slinkties skatinimo veiksmaZodis: Kviecia svocios karavojaus palupinéti. BALTR Visi miestai siunté delegacijas jo sveikinti. BALC Ir Stai jus, dragtinus, kareivius, prastus Zmones atvaré tokiy pat Zmoniy plakti. MyK-PUT Motina nusivede visus klétin kraiéio parodyti. V A\ZG Parveza martele puodeliy mazgoti. L& Mane direktorius paleido porai dieny namo daikty atsigabenti. VENCL O Juozapeélj pristaté buroky kapoti. PAUKST Paliko mane namy saugoti. KTK V — intranzityvinis ar tranzityvinis daikto padéties keitimo veiksmazZodis: Pavakaroje sésdavo uz stalo vakarienés valgyti. VIEN [Juozas] prisédo ant kelmelio pailséti ir pypkés uzsidegti. LzP Atsistojo pamokslo sakyti. BK Prigulé valandéle kojy pailsinti. KrK Pasodino sveciq vakarienés valgyti. KTK Suklupdeé vaikus poteriy kalbéti. Ur Istiesé rankq dury atidaryti. Sis modelis yra stilistiskai neutralus ir dazniausias. 216 | ELENA VALIULYTE 3.5. Veiksmazodziy su priesaga -auti, iSvesty i8 augaly (uogauti), gyviinu (peliauti), reciau — kity daikty (Aiausiniauti) pavadinimy, tikslo bendratis gali biti pakeiciama atitinkamo daiktavardzio kilmininku su bendratimi tranzityvinio veiksmazodiio, Zymincio j nurodyta objekta nukreipta iprasta veiksma: RINKTI: iSéjo avieciauti / avieciy rinkti iSsiruosé grybauti / gryby rinkti GAUDYTI: nuskubéjo Zuvauti / Zuvy gaudyti éjo katinas peliauti / peliy gaudyti IESKOTI: iSvaziavo pasarauti / pasaro ieskoti MEDZIOTI: is€jo kiskiauti / kiskiy medzioti, gaudyti SKINTI: nuejo rieSutauti / riesuty skinti, ieskoti eik kiskiakopistauti / kiskio kopiisty skinti, rinkti RISTI: iséjo Sluotauti / Sluoty risti Beje, Sias sinonimy eiles paprastai galima papildyti ir kilmininku, Pvz.: iS€jo avieCiauti / avieciy rinkti / avieciy. 4. SIEKINYS (SUPINAS) Si speciali tikslo reik’més forma bendrinéje kalboje nebevartojama, — ja yra pakeitusi bendratis. ,,Siekinys dabar béra vartojamas tik rytinéje ir pietinéje ryty aukstaiciy tarmés dalyje ir i8 Sios tarmés kilusiy ra8ytojy kiriniuose (dazZniausiai kaip tam tikra stilistiné priemoné). Seniau jo biita gyvo visoje Lietuvoje. Dar senuosiuose raétuose jj vartojo ne tik ryty, bet ir vidurio bei vakary aukstai¢iy tarmiy atstovai (M. Daukéa, J. Bretkiinas, reciau M. Mazvydas)“ (Ulvydas, red. 1971: 418). Siekinys vartojamas su tais pa¢iais veiksmazZod7iais kaip ir tikslo bendratis: su slinkties, jos skatinimo, daikto padéties keitimo ir dar vienu kitu. Siekinys i§ tranzityviniy veiksmaZodziy (kaip ir jj pakeitusi bendratis, Zr. 3.) vartojamas su objekto kilmininku, pvz.: Pusrycio pavalgom ir einam liny braukty. SMn Kai pas tau bidavo, tai puldavo ir ravéty, ir andenio atnesty. SLM Aiusuk alaus atsigerty. PND Aisma, broliai, Sieno pjauty. Ds Sugrizo talkininkai papjovy valgyty. VAIzG Visi Soko dury rakinty, savo turto slépty. BL Skubinas kaip tinginys darbo dirbty. Sv Atlik rugiy pjauty. JABL Egi devinty mety sulaukus, Jau kelio taisyty isvaré. GUD-Guz Nesiysk vilko aveliy ganyty. DKK Vist nusigando ir, kq beregint, stiimé Katre isvesty bério is svetimos dalies. VAIZG Sukvieté Kunotas... Zalio midaus paragauty, seno vaidilos... pasiklausyty. KREV Pavasarj isleido jq Zasy ganyty. VEN LIETUVIU KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 217 Nebeturédamas is ko gyventi, ir vél apsiémé aveliy ganyty. BM Beje, pastaruoju atveju bendrineje kalboje vartojama bendratis ne su kilmininku, o su galininku, pvz.: apsiémé aveles ganyti. Antra vertus, ir su siekiniu (kaip ir su tranzityvinio veiksmazodzio bendratimi, zr. 2.4.) vietoj kilmininko retkarciais pasakomas galininkas, pvz.: Eisiu imsiu dalgele, eisiu Sieng Sienauty. KTV [Bielinis] mubégo ériukg is vasarojaus varyty. VIEN Siekinys i§ intranzityviniy veiksmazodziy, pvz.: Reiks pasalén bégioti paziobéioty kaip zuvims. V AIZG Jegu bus grazus oras, tai léksma (v)uogauty ir grybauty. PNM Sekanciq dieng samdiniai susirinko vakaroty. VIEN [Puodziiinas] prigulé ant sofos pailséty. VIEN [Joniuka] reiksig leisti piemenauty. Bu. Vienq kartq mergaité issiprasé krembliauty. JABL Susigodojo vyrai Zalion girion joty. KREV 5. PRIELINKSNINES KONSTRUKCIJOS 5.0. Tam tikrais atvejais tiksla (siekinj) gali zyméti ir kai kurios prielinksninés konstrukcijos: (1) j su galininku: Siiniis isvyko j medziokle. (2) prie su kilmininku: Seimyna iséjo prie rugiy. (3) dél su kilmininku: Tévas atéjo deél siinaus. Pirmuju dviejy konstrukcijyu (f su galininku ir prie su kilmininku) tikslo reik’mé isrySkeja tam tikromis leksinémis salygomis Salia ju pagrindinés galinio taSko reikSmés. O prielinksnio dél konstrukcijy tikslo reikSmé yra susijusi su pagrindine priezasties reikSme. 5.1. Tiksla Zymi J SU GALININKU. 5.1.1. Veiksmazodziy valentingumo poziiriu / su galininku konstrukcijos sakinyje gali visai atstoti valentin palydova — krypties konstrukcija (plg. Sliziené 1994: 31). Todél alia jos retai ir vartojamos krypties konstrukcijos, pvz.: [Svaziavo j Dusetas j Zirgy lenktynes. Sekmadienj eisim ant piliakalnio j geguZine. 5.1.2. J konstrukcijos, reiskian¢ios tiksla, vartojamos su tais paciais veiksmazodZiais kaip ir kilmininkas (su bendratimi): su slinkties (Zr. 0.3a), jos skatinimo (Zr. 0.3b) ir dar su veiksmazodZiais paimti (j medziokle), priimti (i sargyba), atiduoti (j rekritus). Taciau jos nevartojamos su daikto padeties keitimo veiksmazodzZiais (plg. 0.3c), taip pat su veiksmazodZiais sustoti, (pasi)likti. 5.1.3. Tikslo konstrukcijos dazniausiai daromos su veiksmazodiniais daiktavardziais (veiksmazodziy abstraktais), reciau — su kitais abstrak¢ios reikSmés daiktavardZiais (lazas, baudziava, nelaisvée, geguziné). 218 | ELENA VALIULYTE 5.1.4. Kai kurias prielinksnio j tikslo konstrukcijas galima pakeisti labiau apibendrinta tikslo reiksme turinéia atitinkama bendratimi. Konstrukcija su prielinksniu j iliustruoja Sie pavyzdZiai: Su Andriumi dainai j mediiokle eina ir Keté. Cv Urté nustebs, kad jau Siandien reikés vaziuoti j tarnybq. SIMON MeSkinas liepé kiskiui grizti j sargybqa. MAS Jodami j karg, jie trimituodavo ilgais trimitais. IvAN Kitos naktj, slapta pro langg islipusios, j Sokius eina. PAUKST Tada sédo ant arklio ir leidosi j kelione. Gd Reik man pavalgyt ir eit j darbq. Pc Uzauge, j nakvyne sugrize, jauni Zvirbliukai jau ne pasaky klausydavo... Mas Nusigande ir nusimine Sily viensédziai nedrjso { poils; eiti. SIMON Nesako broliui, kad mama liepé ir jj pasikviesti j talkg. PAUKST Jam j pagalbq skuba tévas. Cv PanaSia reikSme vartojama ir tos pacios Saknies veiksmazodzio bendratis: eina medzioti, vaziuoja tarnauti, grizo sergéti, joja kariauti, eina sokti ix pan. 5.1.5. Prielinksnio j konstrukcijos, sudarytos su veiksmaZodiniais daiktavardZiais, zyminCiais ne pacius veiksmus, o su jais susijusias apeigas, vaises ar Siaip renginius, j kuriuos vykstama (zr. Ambrazas, red. 1997: 144), paprastai tikslo bendratimi nepakeiciamos, pvz.: Alksniené iséjo j vestuves (/*vesti). PAUKST Pakvieté kaimynus j jkurtuves (/*isikurti). RS Susirinko visi j tas gimtuves, tada tévas igrinko kimus. SZ Po 1-2 savaiciy merginos tévus kviesdavo { sugraztus, kad susipazinty su vyro tévy gyvenimu. RS Laukia diengq, laukia antra, treciqjq dienele Zemé sudrebéjo — tai senas uosvelis j perziitras atjojo. KREV (Plg. dar: Cia viskg sutaria ir praso, kad tévai atvaziuoty perziiiry. Lp) Tévas nuéjo j susirinkimg (/*susirinkti). Mokinys grizo j pamokq (/*pamokyti). Paprastai prielinksnio j konstrukcijy negalima pakeisti tikslo bendratimi, jei jy daiktavardis turi pazyminj, pvz.: Liepé susaukti kumecius ir beZemius j svarby pasitarimg. Cv Antistai susirinko j generaline repeticijg. Cv [Jie] taip pat buvo atvyke j § pokylj. VENCL Bsleidau bernelj ; didjjj karelj. SD Galiu isvaziuoti j kokias nors didingas statybas. JACIN Stiny pasauke j karo tarnybq. R& Tiktai retkarCiais pasitaiko i&plésty prielinksnio i konstrukcijy, kurias galima pakeisti bendratimi su priklausomu Zodiiu, pvz.: LIETUVIU KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 219 Iskeliauja j tolimg ziikle laivai. RIMK (Plg. iskeliauja toli Ziklauti.) Kai daiktavardis eina su kilmininku, zymin¢iu veiksmo objekta, konstrukcija galima pakeisti kilmininku su bendratimi, pvz.: Vyrai iséjo j Semy mediiokle / Serny mediioti. 5.1.6. Tikslo reiksmés atspalvj turi ir prielinksnio j konstrukcijos, sudarytos su tam tikrais abstrakCiais neveiksmazZodinés kilmés daiktavardiiais, pvz.: Visy veiduose buvo matyti kazkoks lengvumas, lyg j geguiine jie bity susirinke. Cv Nuéjau j Sermenis, plaukus raujas nuo galvos. VLKI Pats Dabaras eina pas barong j lag. SIMON 5.1.7. Panasy tikslo reik’més atspalvj galima jziiréti ir pasakymuose su konkreéius daiktus zymin¢iais daiktavardziais, pavartotais su tais daiktais susijusiems veiksmams nusakyti, pvz.: I grybus reikia eiti anksti. Skp (Plg. reikia eiti grybauti.) Vaziavom j uogas pernai. Nv (Plg. vaziavom uogauti.) Einam j mélynes. KAir (Plg. einam mélyniauti.) Tokie pasakymai bidingi tarméms. 5.1.8. Tarmése, kur vietoj prielinksnio j su galininku vartojamas iliatyvas, Sis linksnis sakomas ir tikslui Zyméti, pvz.: Tu visq sodziy gali talkon [t. y. j talka] suprasyti. Le Naktigonén reiké jot. NMC Nutraukes nuo karties kailinius, ifrengé vyresnijjj siiny naktigonén. BALT Kas jiisy Siqnakt naktinén joja — tévas ar Albinas? TRGN Priemé jj naktigultan. VRN Palinkéjo jiedu jam labo vakaro ir pasiprasé nakvynén. SNER Susideje desimt kaimyny is eilés kas deSimtq dieng anksti karves ikgena rytagoneén. RS Mano tévas nemégdavo sveciuotis, bet vis délto kai kada, savo tévo Spiriamas, nuvaziuodavo vieSnagén ir ten nuobodziaudavo. IVAN Prisirengé kelionén ir isvaziavo. BBMT 5.2. Tiksla Zymi PRIE SU KILMININKU. 5.2.1. Prielinksnio prie su kilmininku tikslo reikimé tam tikrais atvejais iSrySkéja Salia pagrindinés galinio ta3ko reiksmés, plg.: (1) Vaikai nuéjo prie upés (galinis taSkas). (2) Moterys nuéjo prie Sieno (galinis ta&kas ir tikslas). 220 | ELENA VALIULYTE Tikslo reikSmé iSrySkéja tais atvejais, kai daiktavardis zymi ne konkre¢ia vieta (1), 0 neapibrézta daiktq (2). Pastaraja konstrukcijq galima pakeisti tikslo kilmininku su bendratimi, plg.: Moterys nuéjo prie Sieno / Sieno grébti. Taigi prielinksnio prie tikslo konstrukcija yra lyg sutrauktiné i§ kilmininko su bendratimi. Ji vartojama tada, kai i8 situacijos yra aiskus j nurodyta daiktq nukreiptas siekiamas veiksmas. Antra vertus, prielinksnio prie tikslo konstrukcijos sandara yra iSbaigta: prie jos negalima bendratis kaip prie tikslo kilmininko, plg.: (3) nuéjo prie Sieno (*grébti) (4) nuéjo vandens (atne3ti) Prielinksnis prie su kilmininku, zymintis tiksla, gali biti vartojamas Salia galinio tasko konstrukciju, pvz.: Moterys nuéjo j paupj prie Sieno. TaGiau tikslo konstrukcija dazniau eina viena ir atstoja galinj taska zymintj valentinj veiksmazodzZio palydova. 5.2.2. Konstrukcijas su tam tikrus daiktus (ne vietas) zymin¢iais daiktavardZiais galima pakeisti kilmininku su bendratimi (bendratj atstatant i8 konteksto ar kalbos situacijos), pvz.: Moterys nuéjo prie liny (t. y. liny rauti). BK Anelé pastaté qsotj atgal ir, jau atgijusi, nuskubéjo vél prie pédy (t. y. pedy risti). BALT Eisim Siandien prie rugiy (t. y. rugiy kirsti). PLv Butvila siuncia Sviderskj prie paciy sunkiausiy medziy (t. y. medziy kirsti). Cv Seniiinai nuo ryto iki nakties béginéjo po kaimus varinédami jaunus ir senus prie akmeny (t. y. akmeny rinkti). Cv Trudé dar jaunuté paklusniai skuto bulves, Sen ten slapcia pribégdama prie savo rankdarbéliy (t. y. rankdarbéliy siuvinéti). SIMON Sakau, gal kaip nors... O vasarq pasodinsim prie knygos (t. y. knygos skaityti). BALTR O kada diena palinko vakarop, Anskis lyg tikras Seimininkas susauké Seimyngq prie knygu. SIMON Sédosi visi prie vakarienés (t. y. vakarienés valgyti, vakarieniauti). ClURL Tikslo reikSmé jauciama ir konstrukcijose, sudarytose su gyvas bitybes Zymindiais daiktavardZiais, pvz.: Dilgéliené issivedé mane atgal prie kiauliy (t. y. kiauliy ganyti, kiauliy Serti). JABL Eik sau namo prie vaiky (t. y. vaiky priziiréti). ZEm Iseina prie arkliais (prie arkliy) (t. y. arkliy ganyti). IMB Jonukg pristaté prie zqsy (t. y. Zasu ganyti). Aptartaisiais atvejais daiktavardziai zymi objekta, kurj turés paveikti atitinkamas veiksmas, pvz.: sédo prie knygos / knygos skaityti > skaitys knygq. Taciau kartais daiktavardis gali reikSti ir numanomo (siekiamo) veiksmo instrumenta, pvz.: LIETUVIV KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 221 Ané nubrauke istrySkusias asaras ir grjzo prie ratelio. BALTR Siuvéjas sédo prie siuvamosios. BALT Arklininkai vél sédasi prie korty. Cv Sias konstrukcijas galima pakeisti sinonimiska bendratimi su jnagininku, plg.: grizo prie ratelio (/verpti rateliu), sédo prie korty (/losti kortomis). Isplétus konstrukcija atitinkama bendratimi pasikeicia konstrukcijos semantine funkcija: ji nurodo tik galinj taSka, o tiksla zymi bendratis, plg.: grizo prie ratelio verpti; sédo prie pianino skambinti. 5.2.3. Tikslo reikSme kartais turi ir prie su veiksmazodziy abstraktais. Dazniausiai vartojama konstrukcija prie darbo, pvz.: 1) Kitq perpiete mokytojas vyresniuosius tuojau prie darbo pristaté MaS. 2) Niekas nenoréjo skubéti prie darbo Cv. Pirmajame sakinyje prie su kilmininku galima pakeisti bendratimi (pristaté prie darbo / dirbti), o antrajame —j su galininku (skuba prie darbo / skuba j darbq). Bendratis Siuo atveju turetu jau turinio reik8me (skuba dirbti). 5.2.4. Tarmése prielinksnio prie konstrukcijyu pasitaiko ir su kitais veiksmazodiniais daiktavardzZiais. Ir jas galima pakeisti tikslo kilmininku su bendratimi, pvz.: Mane parvezé i dvarq prie virimo (t. y. virti valgiy). SKR Karaliené pri (prie) gimdymo (t. y. gimdymo priziureéti) liepé tarnaitei pavadinti antrajq seser]. Siv Eik prie giesmiy (t. y. giesmiy giedoti). J Jiisy siinus per visus metus buvo blogas mokinys... Taigi... Ir barém, ir prie pamoky (t. y. pamoky ruoSti) varém. BALTR 5.3. Tiksla Zymi DEL SU KILMININKU. Del konstrukcijos tikslui zyméti su slinkties veiksmazodZiais vartojamos retai, pvz.: Uzsukau pas Feliksq dél Sautuvo. SAS Grizes neuzmirsk ateiti ir dél saves (t. y. savo reikalu, savo labui). MIKEL Pirmiau [Perkinas] tai tikrai dél juostos lankési, o véliau dél graziosios Vaivos. KREV Ateéjau dél pinigy (pasitarti). KTK Taciau dél su kilmininku vartosena tikslui reikSti yra platesné: Sios konstrukcijos jungiamos ir su kitais aktyvaus veiksmo reikSmés veiksmazZodZiais (lenktyniauti, kovoti, varzytis, dirbti ir pan.), pvz.: Vaikai lenktyniauja dél peiliuko: kas pirmas atbégs, to ir bus peiliukas. sp Ordinas su kalavijuoéiais broliavosi, bet abu varzési dél Zemaiciy sriciy. VIEN Sériau Zirgelj dél grazumélio. KREV Dirba lyg jauciai kiaurq dienq dél sausos duonos plutos. Cv Apskritai dél su kilmininku tikslo konstrukcijos turi ir priezasties reiksmés atspalVi. 222 | ELENA VALIULYTE 6. ISVADOS 1. Konstrukcijos su slinkties veiksmazZodZiais, prie kuriy skiriami ir slinkties skatinimo (kviesti, siysti) bei daikto padéties keitimo (séstis — sodinti) veiksmazodziai, zymi tiksla kaip siekiamq dalyka (siekinj). Tikslas lietuviy kalboje reiSkiamas kilmininku (vienu), kilmininku su bendratimi arba viena bendratimi, uzimanéia kilmininko pozicija (nuéjo vandens / vandens atnesti / maudytis). 2. Tiksla gali zyméti ir tam tikros leksinés sudéties prielinksniy konstrukcijos: j su abstrakCios reikSmés, paprastai veiksmaZodiniy daiktavardziy, galininku (iéjo j susirinkimq), prie su tam tikrus daiktus zyminéiy daiktavardziy kilmininku (nuéjo prie rugiy, sédo prie knyguy). Tokiais atvejais iSlieka ir slinkties galinio taSko reikSmé, kuri Siems prielinksniams yra pagrindiné. Tikslq zymi ir prielinksnio del konstrukcijos su kilmininku. Jos vartojamos ne tik su slinkties, bet ir su kai kuriais kitais aktyvaus veiksmo veiksmazodZiais (lenktyniauti del pirmos vietos, kovoti dél nepriklausomybés, varzytis dél Zemés). Tikslo reiksmé neretai turi ir priezasties reik’més atspalvi. 3. Centring vieta tikslo reikSmés priemoniy sistemoje uZima bendratis — viena ir su kilmininku, o prielinksninés konstrukcijos sudaro tos sistemos periferija. Konkre¢iy daiktavardziy tikslo kilmininkas gali eiti vienas ir su bendratimi. Eidamas vienas jis gali buti laikomas eliptiniu, pvz.: nuéjo vandens (atneSti). O abstrakéiu, paprastai veiksmazodiniy daiktavardziy, kilmininkas vartojamas vienas ir ji galima pakeisti atitinkama bendratimi, pvz.: nuéjo pogulio / paguléti. Vienas tikslo kilmininkas (be bendraties) vartojamas su Sio linksnio reikalingais veiksmazodziais: klausti (kelio), prasyti (pinigu), reikalauti (skolos), teirautis (naujieny), ieskoti (laimés). 4. Tikslo konstrukcijos yra tarp saves susijusios sinoniminiais rySiais. Susidaro kelios sinonimy eilés, j kurias jeina bendratis — viena ar su kilmininku: 1) bendratis / kilmininkas (veiksmaZodziy abstrakty) (nuéjo paguléti / pogulio, atsigulé pailséti | poilsio, susirinko pasikalbéti | pokalbio); 2) bendratis (i§ daiktavardziy i8vesty veiksmazodziy su priesaga -auti) / kilmininkas su bendratimi kito veiksmazZodzio, zyminéio j o6ymincio j objekta nukra veiksma (nuéjo pietauti / piety / piety valgyti, ixéjo rieSutauti | riesuty / rieSuty skinti, issiunté avieCiauti / avieciy / avieciy rinkti); 3) bendratis / j su galininku veiksmaZodziy abstrakty (jei ju reikSmé néra labai nutolusi nuo pamatinio veiksmazodzio) (iivyko mediioti | j medzZiokle, atskubéjo pagelbeéti / j pagalba, grizo sergéti | j sargybq); 4) prie su kilmininku tam tikrus daiktus (ne vietas) zyminciy daiktavardziy / to paties daiktavardzio kilmininkas su bendratimi veiksmazZodiio, reigkian¢io j nurodyta objektq nukreipta jprasta veiksma (nuéjo prie rugiy / rugiy pjauti, sédo prie knygos / knygos skaityti, vaikg iSsiunté prie Zqsy / Zasy ganyti); 5) prie su kilmininku / bendratis su jnagininku (kai daiktavardis zymi instrumenta) (sédo prie ratelio / verpti rateliu, sédo prie pianino / groti pianinu, susédo prie korty | losti kortomis). Kilmininkas prie tranzityviniy veiksmazodziy bendraties dél sintaksiniy rySiy pergrupavimo kartais esti keiciamas galininku, pvz.: nuéjo aplankyti senelés / senele. LIETUVIV KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 223 SUTRUMPINIMAI ANTS — AntaSava, Kupiskio r. AputT —Juozas Aputis Avyz — Jonas Avyzius BaAL¢ — Juozas Baléikonis Batt —Juozas BaltuSis BALTR —Aleksas Baltriinas Bit — Jonas Bilitinas BK—bendriné kalba BM - Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski... Leipzig, 1920. Bor - Kazys Boruta Brbz-— Bernardas Brazdzionis Bsc — Baiségala, Radviliskio r. BsMrT—J. Basanavicius. Lietuviskos pasakos... Shenandoah, 1898, 1902. BsV — IS gyvenimo véliy ir velniy. Surinko dr. J. Basanavicius, Chicago, 1903. BuBN-— Vytautas Bubnys Cv - Petras Cvirka Crurt - Sofija Ciurlioniené-Kymantaité Ds—Daujénai, Pasvalio r. Dkk — Duokiskis, Rokiskio r. DxSDauk%iai, Marijampolés r. Don - Kristijonas Donelaitis Dr - Darbénai, Kretingos r. Ds — Diusetos, Utenos r. Dv - Dievéniskés, Saléininku r. 3DZ — Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas, Vilnius, 1993 ERErikkiai, Panevézio r. Gp - Gadiinavas, TelSiy r. Gu-Gelgaudiskis, Sakiy r. Grp — Gifdiské, Silalés r. Groz — Girdiiai, Jurbarko r. Grv - Gervééiai, Baltarusija Grz — Griiziai, Pasvalio r. Gs - Geistarai, Vilkavi8kio r. Gupb-GuzAleksandras Gudaitis-Guzevicius ImMB—Imbradas, Zarasy r. IVAN — Tadas Ivanauskas J—Antanas Juska JABL—Jonas Jablonskis Jacin - Leonidas Jacineviéius JD — Lietuviskos dainos 1-3, uzra3é Antanas Juska, Vilnius, 1954. Karr - Kairiai, Siauliu r. Ks - Kabéliai, Varénos r. Kivr-— Kalvarija, Marijampolés r. 224 | ELENA VALIULYTE Kp — Kupiskis KREV — Vincas Krévé-Mickevicius Krs — Kafsakiskis, Panevézio r. KTK — Kiktiskés, Utenos r. Krv - Kietaviskés, KaiSiadoriy r. Ls -—Labanéras, Svenéioniy iF LKZ — Lietuviy kalbos Zodynas Lykv - Linkuva, Pakruojo r. Lp-Léipalingis, Lazdijy r. LS — LiSkiava, Varénos r. LzP —Lazdyny Peléda MaS — Pranas MaiSiotas MIKEL — Jonas Mikelinskas Myk-PuTVincas Mykolaitis-Putinas NM - Kudirkos Naimiestis, Sakiy r. NméNementéiné, Vilniaus r. Nv-—Nevarénai, TelSiy r. Os — Obéliai, RokiSkio r. Ozk — Ozkabaliai, Vilkavi8kio r. PAUKST—Juozas PaukStelis Pc—Pociiinéliai, Radviliskio r. PLM — Palémené, KaiSiadoriy r. Piy — Pilviskiai, Vilkaviskio r. PN-Panevézys PNp — Pandélys, RokiSkio r. Pn —Panemunélis, Rokiskio r. PNMR — Paneminis, Rokiskio r. Rp — Radviliskis Rm - Ramfgala, Panevézio r. RS —ra&stai Rt -Rietavas, Plungés r. SAJ—Kazys Saja SpK - Sudeikiai, Utenos r. SIMON — Ieva Simonaityté SKD —Skuddas Skr - Skifsnemuné, Jurbarko r. SL-SaAlos, Rokiskio r. SLM - Salamiestis, Kupiskio r. SMLSmilgiai, Panevézio r. SNER — Saloméja Néris sP—spauda Srv - Survili8kis, Kédainiy r. Sv - Svédasai, Anyk&éiy r. SZ —Stebuklingas Zodis. Lietuviy liaudies pasakos, parengé K. Aleksynas, Kaunas, 1985. LIETUVIY KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS || 225 § - Lietuviy ir rusy kalby Zodynas, sudaré J. Slapelis, Vilnius, 1921 Sart —Saulius Saltenis Stv -Siluva, Raseiniy r. Smn - Siménys, Kupiskio r. SRaG -Satrijos Ragana Sts —Satés, Skuodo r. TRGN — Tauragnai, Utenos r. TRS - Tryskiai, TelSiy r. TTs—tautosaka Ur-Utena Uzp — Uzpiliai, Utenos r. VaAIzG — Vaizgantas Vs -— Vabalninkas, Birzy r. VENCL— Antanas Venclova VieEN - Antanas Vienuolis Vik - Vilkija, Kauno r. VLKv — Vilkaviskis VrRn-— Varéna Viv — VieSvénai, Tel8iu r. ZeM — Zemaité LITERATURA AMBRAZAS, V. 1995: Lietuviy kalbos bendraties konstrukcijy raida. Lietuviy kalbotyros klausimai 33, 74-109. AMBRAZAS, V., red. 1997: Dabartinés lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. BABICKIENE, Z. 1984: Zodziai, reiskiantys paros laika ir tuo metu valgoma valgi. Kalbos kultiira 47, 29-31. DumaSIUTE, Z. 1967: Dél tikslo aplinkybés konstrukcijy vartojimo. Kalbos kultiira 13, 24-28. GRENDA, C. 1965: Veiksmazodiiu junginiai su objekto bendratimi. Kalbotyra 13, 29-54. LaBUTIS, V. 1976: Tiesioginio objekto, tikslo ir kiekio kilmininky valdymas. Masy kalba 4, 4-10. PALIONIS, J. 1974: Supino vartojimas XVI-XVII a. lietuviy rato paminkluose. Baltistica 10 (2), 143-147. PIROCKINAS, A. 1972: Dél kilmininko ir galininko su bendratimi vartojimo tikslo aplinkybei reiksti. Baltistica, | priedas, 131-134. SaviCIUTE, G. 1980: Predikaty celi i predikaty kauzacii. Izvestija akademii nauk SSSR. Serija literatury i jazyka 39 (6), 539-548. SLIZIENE, N. 1994, 1998: Lietuviy kalbos veiksmazodziy junglumo Zodynas 1, 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. Sukys, J. 1996: Dél neiginio ir tikslo kilmininky K. Donelaicio ,,Metuose“. Kalbos kultiira 68, 49-56. Suxys, J. 1998: Lietuviy kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Sviesa. SvamparvTE, J. 1996: ApibréZtumas ir neapibréZtumas bei jy raiska. Kalbos kultiira 68, 39-49. ULvypas, K., red. 1965, 1971, 1976: Lietuviy kalbos gramatika 1, Fonetika ir morfologija; 2, Morfologija, Vilnius: Mintis; 3, Sintaksé, Vilnius: Mokslas. VALIULYTE, E. 1988: Siekimo kilmininkas ir jo sinonimai. Kalbos kultiira 54, 30-36. Elena Valiulyté Gauta 2001 03 20 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva