Lietuvių kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksmažodžiais

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIV (2001), 201–225 Lietuvių kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksmažodžiais ELENA VALIULYTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius With directional verbs, purpose is basically expressed by the genitive or the genitive with the infinitive (which has taken the place of the original supine), or by the sole infinitive. Alongside the genitive, prepositional phrases also occur, e.g., with į, prie, dėl. In many cases there is a relationship of synonymy between an infinitival final construction (either consisting of a mere infinitive or an infinitive and a noun) and a nominal construction (genitival or prepositional). Several series of synonymous means of expressing purpose are examined in the article. Attention is also paid to the lexical restrictions to which they are subject. The situation in the dialects and in older writings (Donelaitis) is also taken into account, especially with regard to the use of accusative and genitive with the infinitive of purpose. 0. ĮVADAS 0.1. Tikslo semantinę kategoriją sudaro dvi skirtingos reikšmės: SIEKINIO (t. y. siekiamo dalyko) ir PASKIRTIES. Kiekviena šių reikšmių turi būdingą raišką: siekinys reiškiamas kilmininku – vienu ar su bendratimi bei viena bendratimi, užimančia kilmininko poziciją (nuėjo vandens, sugrįžo rakto pasiimti, išėjo riešutauti), paskirtis reiškiama naudininku – vienu ar su bendratimi ir viena bendratimi, užimančia naudininko poziciją (turi rugių sėklai, padarė lentyną knygoms sudėti, patiesė lentą pereiti). Be to, tikslas su papildomais reikšmės atspalviais reiškiamas ir kai kuriomis prielinksninėmis konstrukcijomis: į su galininku (nuėjo į šokius), prie su kilmininku (išėjo prie rugių), už su galininku (kovoja už laisvę) ir dėl su kilmininku (lenktyniauja dėl pirmos vietos). Antra vertus, tikslas reiškiamas ir sudėtinių prijungiamųjų sakinių šalutiniu dėmeniu, pvz.: Išsiuntė vaikus, kad uogų parinktų. Atidarė langą, kad įeitų tyro oro. Plačiau apie tai žr. Ulvydas, red. (1976: 884–889). 0.2. Tikslo konstrukcijų parinkimas didžia dalimi priklauso nuo pagrindinio sakinio (resp. žodžių junginio) veiksmažodžio. Straipsnyje aprašomos tikslo konstrukcijos, vartojamos su slinkties ir jiems artimais veiksmažodžiais. Bus stengiamasi išryškinti konstrukcijų sinonimiją. Todėl didelis dėmesys bus skiriamas konstrukcijų leksinei raiškai. 0.3. Siekinio (tikslo) kilmininką (su bendratimi) prisijungia veiksmažodžiai, žymintys gyvo subjekto aktyvius, valingus veiksmus: (a) slinktį (eiti, bėgti, važiuoti, skristi, plaukti) bei jos pertrūkį (sustoti, sustabdyti), (b) slinkties skatinimą (kviesti, prašyti 202 | ELENA VALIULYTĖ ‘t. p.’, siųsti, vilioti, varyti, vesti, paimti ‘vestis su savim’, pristatyti ‘priversti ką daryti’, priimti ‘įsileisti kokiu nors tikslu’, leisti ‘siųsti ką kokiu nors tikslu’) ar jos atsisakymą (pasitikti, palikti, likti), (c) daikto padėties pasikeitimą (gulti – guldyti, sėstis – sodinti, klauptis – klupdyti, tūpti – tupdyti, atsisoti, pasilenkti, išsitiesti, siekti). Plačiau apie tai žr. Ulvydas, red. (1976: 28, 168); Grenda (1965: 50 tt); Ambrazas, red. (1997: 551); Šukys (1998: 112, 203). 0.4. Valentingumo tyrimuose veiksmažodžių klausti (kelio), prašyti (pinigų), reikalauti (atsakymo), teirautis (knygos), ieškoti (paparčio žiedo), žvalgytis ‘t. p.’ (turtingos pačios) stipriai valdomas kilmininkas laikomas finityvu, t. y. tikslo reikšmės (Sližienė 1994: 23, 229, 349; 1998: 208, 290). 0.5. Nurodytųjų semantinių grupių (slikties, jos skatinimo, daikto padėties keitimo) veiksmažodžiai pagal savo valentines ypatybes pirmiausia reikalauja krypties (Dir) nurodymo: galinio taško (Ad), pradinio taško (Ab) ar kelio (Via), pvz.: nuvažiuoti į sostinę (Ad), išeiti iš namų (Ab), eiti per mišką (Via). Su šiomis, paprastai galinio taško konstrukcijomis, gerai semantiškai „derinasi“ ir tikslo (siekimo) reikšmės konstrukcijos, t. y. jos abi gali būti vartojamos kartu, pvz.: (1) nuvažiavo į sostinę pasižvalgyti (2) nuėjo prie upės akmenėlių pasirinkti (3) išėjo iš namų pasisvečiuoti Tikslo konstrukcijos prie slinkties veiksmažodžių valentingumo požiūriu yra laisvieji nariai. Tačiau kai sakinyje būtiniojo palydovo (t. y. vietos reikšmės formos – direktyvo) nėra, ji gali atstoti tikslo konstrukcija ir sakinys lieka struktūriškai pakankamas, plg.: (4) Vaikai nuėjo į mišką (riešutauti). (5) Vaikai nuėjo riešutauti. Todėl tikslo konstrukcijos dažnai vartojamos vienos, be vietos (krypties) nurodymų. 0.6. Pasitaiko vienas kitas veiksmažodis – sustoti, pasilikti, kurie tikslo reikšmės žodžių formas prisijungia šalia buvimo vietos (lokatyvo) formų (beje, šios gali būti ir nepasakytos ar praleistos), pvz.: (1) Keleiviai sustojo (miške) pailsėti. (2) Senelė liko (name) vaikų žiūrėti. Šie veiksmažodžiai savo semantinėje struktūroje turi ir slinkties semą, plg. jų leksinių reikšmių apibrėžimus: sustoti ‘liautis judėjus’ ³DŽ 367, pasilikti ‘neišvykti’ ³DŽ 367. Tai ir leidžia jiems prisijungti siekinio reikšmės formas. 0.7. Siekinio (tikslo) reikšmės konstrukcijos jungiamos ir prie veiksmažodžio būti būtojo kartinio laiko formos, pavartotos sudėtinei slinkties formai artima reikšme, plg.: (1) Buvau miške medžių kirsti / grybauti. LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS 203 (2) Buvau nuėjęs į mišką medžių kirsti / grybauti. 1. KILMININKAS 1.0. Tikslo kilmininku gali eiti ir konkretūs, ir abstraktūs daiktavardžiai. Nuo kilmininko leksinės raiškos didžią dalimi priklauso jo sinonimija. 1.1. Konkrečių daiktavardžių tikslo kilmininkas yra tarsi eliptinis: šalia jo beveik visada (išskyrus 0.4 atvejus) numanoma ir bendratis. Ją galima atstatyti iš konteksto ar kalbos situacijos, pvz.: Nuėjo į pašiūrę malkų [parnešti]. BK Tučtuojau važiuoju daktaro [parvežti]. JABL Atjojo ponas iki girios – turi grįžti kirvio [pasiimti]. TTS Tėvas išsiuntė savo du protingus sūnus tų vaistų [surasti]. TTS Negana namų darbai, bet dar reikia važinėtis šeimynos [samdyti]. ŽEM Nuėjo į parduotuvę duonos [nusipirkti]. BK Šaukia mane arbatos [gerti] – einu! ŠRAG Kaip yra nurodęs Jonas Šukys (1998: 114), „tokia numanoma bendratis dažniausiai yra įvairių gabenimo reikšmės veiksmažodžių (parnešti, parvežti, pargabenti...), dažnai su papildomu reikšmės atspalviu, jaučiamu iš situacijos ar konteksto (gauti, paimti, nupirkti, pasiskolinti...).“ Su tam tikrais kilmininkiniais veiksmažodžiais (ieškoti, žvalgytis ‘t. p.’, siekti, klausti, prašyti, reikalauti ir pan.) tikslui žymėti pakanka vieno kilmininko ir bendraties stygius nejaučiamas, pvz.: ieško paparčio žiedo žvalgosi pačios su kraičiu klausė manęs kelio senukas prašė pašalpos jaunuolis siekė mokslo kaimynas reikalavo skolos katė tyko pelės Tačiau veiksmažodis ieškoti, priklausomai nuo konteksto, gali prisijungti ir kilmininką su bendratimi, pvz.: ieško namo pirkti. 1.2. Atskirą grupę sudaro daiktavardžiai, žymintys valgių pavadinimus pagal valgymo metą atitinkamu paros metu (momentu). Dauguma jų dvireikšmiai: pusryčiai ‘1. neankstyvas ryto laikas. 2. to meto valgymas’ ³DŽ 635; pietūs ‘1. vidudienio valgis ar ėdesys. 2. vidurdienis...’ ³DŽ 553; vakarienė ‘vakaro valgymas’ ³DŽ 906; priešpiečiai ‘1. laikas prieš vidurdienį. 2. valgymas prieš pietus’ ³DŽ 602; priešpusryčiai ‘valg(is) prieš pusryčius’ ³DŽ 602; pó pietis ‘1. laikas po pietų’ ³DŽ 576; ‘3. valgis prieš vakarienę’ LKŽₓ 436; pavakariai ‘vasaros valgis tarp pietų ir vakarienės’ ³DŽ 529; naktipiečiai ‘senovinių talkų valgymas naktį’ ³DŽ 413. 204 | ELENA VALIULYTĖ Šių daiktavardžių kilmininkai, pavartoti su slinkties bei jos skatinimo veiksmažodžiais, žymi veiksmo tikslą (siekinį). Antra vertus, juos galima pakeisti tos pačios šaknies (kaip ir minėtieji daiktavardžiai) veiksmažodžių bendratimi (plg.: pietūs → pietauti). Sako, vyrai iš lauko pusryčių parjoja (PAUKŠT). Šešis pusryčių nespoksojęs (BOR). Pietų visi sudūmė, o darbui nebus (DS). Susirinkome vakarienės, o jojo vis nėra (VLKV). Pareis tėtukas priešpiečių. NM Šauk talkininkus naktipečių. DKŠ Visa šeima susėdo priešpiečiauti. RŠ Kilmininką dar galima papildyti veiksmažodžio valgyti bendratimi. Tuo būdu susidaro trijų narių sinonimų eilė, pvz.: parjoja pusryčių / pusryčiauti / pusryčių valgyti susirinkome vakarienės / vakarieniauti / vakarienės valgyti 1.3. Abstrakčių daiktavardžių, kurių kilmininkas gali žymėti veiksmo tikslą (siekinį), skirtinos kelios semantinės grupės: a) Poilsio meto ar poilsio būsenos pavadinimai: atostogos, miegas, poilsis, pogulis ‘dienos poilsis atsigulus’, pokaitis ‘poilsis po pietų, pogulis’ ³DŽ 574, apypietė ‘1. poilsis po pietų, pogulis’ ³DŽ 545, nakynė ‘2. nakvojimas’ ³DŽ 413, naktigultas ‘t. p.’ ³DŽ 413. Kaip matome, dauguma šios grupės daiktavardžių yra veiksmažodiniai (ar bendrašakniai su veiksmažodžiais) ir jų tikslo kilmininkas paprastai esti sinonimiškas atitinkamo veiksmažodžio bendratiai, pvz.: Tuo metu Tijūnėlis pavadavo išvykusį atostogų (plg. atostogauti) reikalų vedėją. CV Jis nuėjo miego. CV (Plg. Žygimantas nuėjo miegoti. ŠALT) Gailestingąją seserį vakar vakare išleido poilsio. VENCL (Plg. Šimtieji žirgeliai pailsėt sustojo. KTK) Pavalgę pavirskt kiek pogulio. VB (Plg. Pavalgę nuėjo prigult. KTK) Paskui Pačiauska saugodavo, kada gandras nakynės parlėkia. MAŠ Ar nepriimtumėt naktigulto? SLM (Plg. O mergelės, mergužėlės jaunosios, ar priimsite kareivėlį nakvoti? TTS) Forma pokaičio nepakeičiama atitinkama bendratimi, nes daiktavardžio pokaitis reikšmė yra nutolusi nuo veiksmažodžio pasikaitinti reikšmės, pvz.: vyrai atsigulė pokaičio (/*pasikaitinti), bet ši forma pakeičiama leksiniais sinonimais pogulio, apypietės, per pietės, pvz.: Vyrai suvirto pogulio. UŽP Papietavau ir atsiguliau per pietės / apypietės. Poilsio meto pavadinimai sakomi ne tik su slinkties bei daikto padėties keitimo LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 205 veiksmažodžiais (eiti, gulėti), bet ir su būsenos veiksmažodžiais (miegoti, prisnūsti ir pan.), pvz.: Parpiečių visi miegojom. GrD Vaikis miegė pokaičio. TrŠ Pogulio susnūdom. OB Prisnūdau valandėlę pietų. Ktk Šiuo atveju kilmininkas žymi ne tikslą, o būsenos turinį. Poilsio būsenas žyminčių daiktavardžių kilmininkas gali būti sakomas su intranzityvinių veiksmažodžių gulti (bei jo vedinių), taip pat miegoti (bei jo vedinių) bendratimi, pvz.: Einam apypietės prigult, mažai miegojom. Dkš Karalius išėjo į daržą pietų miegoti. SIMON Šienpjovys atsigulė pas akmenį primigt apypietės. BsV Šeimyna atsigulė pietų numigti. GrŽ Šių konstrukcijų kilmininkas (skirtingai nuo konstrukcijų su tranzityvinių veiksmažodžių bendratimi) žymi bendraties veiksmo tikslą (o ne objektą), plg.: 1) išėjo pietų miegoti (miegos pietų – tikslas) 2) išėjo pietų valgyti (valgys pietus – objektas) b) Gyvulių ganymo bei jų poilsio meto pavadinimai (rytągonė ‘1. gyvulių ganymas anksti rytą. 2. gyvulių laikymas tvarte po ankstyvo ganymo’ LKŽXI 725, rytągonis ‘t. p.’, rytelis ‘t. p.’ LKŽXI 729, naktigonė ‘gyvulių (ppr. darbinių) ganymas naktį’ DŽ3 412, naktinė ‘t. p.’ LKŽVIII 518). Šie žodžiai yra etnografizmai. Jų vartosena stilistiškai ribota. Seniau, būdavo, Sekminių rytą mergos až (už) piemenis gindavo rytągonės. Ds Šventadieniais gyvulius anksti rytą paganyti išgindavo merginos vadinamojo rytelio (rytągonės). RŠ Vakarais jodavom naktinės. Lb Kur ne kur ganėsi nakties paleisti arkliai. RŠ Rytągonio vienuoliktą valandą parvarom namo. Kb Eik ir pasakyk kerdžiui, kad varytų gyvulius rytągonės. PN Kai karšta, tai ir mūsų gyvulius gena namo rytelio. SLM Jau parginė karves pietų. Ktk Perpietės tai pargydavom namo, kai būdavo šilta. GL Daiktavardžiai naktigonė, naktinė vartojami paprastai su prielinksniu į (resp. iliatyvu), pvz.: Josiu į naktigonę. Dkš 206 | ELENA VALIULYTĖ Naktigonėn reikėj jot. Nmč Kas jūsų šiąnakt naktigonėn joja – tėvas ar Albinas? Trgn c) Švenčių (paprastai renginių: Kūčios, Kalėdos, Velykos, Sekminės, Devintinės), taip pat religinių apeigų (mišios, mišparai, poteriai) pavadinimai, pvz.: Juozas tik buvo parvažiavęs Kalėdų. Maš Kūčių susirinko visa šeimyna. Ktk Parvažiavosi į kaimą Sekminiu. Bk Arklį pririšo prie stulpo ir ėjo mišių. Tts (Plg. Jau nuskambino mišių. Lnkv) Miestelyje skambino poterių. Vien Tarmėse bei šnekamojoje kalboje šie daiktavardžiai tam pačiam reikalui (tikslui žymėti) vartojami ir naudininku, pvz.: Parvažiudavo į tėviškę Velykoms. Jau paskambi-no mišioms Rd. Yra atvejų, kai tik naudininkas ir tevartojamas, pvz.: skambino sumai, pertraukai, pamokai (ne *sumos, pertraukos, pamokos). d) Įvairių renginių, vaišių, apeigų, progų pavadinimai (tai daiktavardžiai, darybiškai susiję su veiksmažodžiais, pvz.: sutaktuvės, išleistuvės, sutiktuvės, pabaigtuvės..., derybos, posėdis, pokalbis, gastrolės, revizija, repeticija), pvz.: Visa brigada susirinko išleistuvių. Balt Ateik rugiapjūtės pabaigtuvių. Dj Kas metai jis su kitais garbingais piliečiais buvo kviečiamas į Karaliaučiaus pilį alaus koštuvų. Rš (Plg. Ateik į koštuves, alus po viena puta, bekošdams atsigersi bent. Srv) Teatras išvyko gastrolų. Bk Jis išvažiuodavo revizijos (revizijos daryti). Jabl Šiandien rinksimes posėdžio. Bk Jaunikaitis pas jaunąją užgerų važiuodavo. 3DŽ 879 Šie tikslo kilmininkai nėra dažni. Jie turi pakaitalų. Beveik visais atvejais galima vartoti prielinksnio į konstrukciją, pvz.: susirinko išleistuvių / į išleistuves, sukvietė instruktazo / į instruktazą, išvyko derybų / į derybas (žr. į + gal.). Atskirais atvejais, kai išvestinio daiktavardžio reikšmė nėra labai nutolusi nuo veiksmažodžio, kilmininką galima pakeisti bendratimi (ir prielinksnio į konstrukcija), pvz.: išvyko gastrolų / gastroluoti / į gastroles susirinko posėdžio / posėdžiauti / į posėdį išvyko derybų / derėtis / į derybas nuėjo konsultacijos / konsultuotis / į konsultaciją Iš šios trinarės sinonimų eilės dažniausiai vartojama prielinksnio į konstrukcija, rečiau – kilmininkas. LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 207 Kai išvestinio daiktavardžio reikšmė yra gerokai nutolusi nuo jo darbinio pamato (veiksmažodžio) reikšmės kilmininko negalima pakeisti bendratimi, pvz.: susirinko pabaigtuvių / į pabaigtuves / *pabaigti. Pabaigtuvės reiškia ne baigimo veiksmą, bet su tuo veiksmu susijusias apeigas – šventę, pokylį. Antra vertus, kai kuriuos abstrakčius kilmininkus galima vartoti ir su tranzityvinio veiksmažodžio bendratimi, pvz.: išvažiavo revizijos (daryti), sukvietė instruktažo (išklausyti), išvyko darbų (vesti), nuėjo konsultacijos (gauti). 1.4. Atskirai minėtini aptarąsčioje veiksmažodžio eiti junginiai su veiksmažodinių daiktavardžių (daugiausia priesagos -tynės vediniu, plg. Ulvydas, red. (1965: 295) kilmininku, pvz.: EITYNĖS: Eikim eitynių – kas toliau ir greičiau nueis. Š GALĖTYNĖS: Tai ką, kūmai, gal eisim galėtynių? SML (Plg. Balti ir melsvi žvėriukai susikabina galėtynių. RŠ) GRUMTYNĖS: Piemens eina grumtynių. JABL IMTYNĖS: Ar nenori eit su manim imtynių? BsMT. Imtynių einant, reikia eit tris kartus. SML (Plg. dar: Leist imtynių jaučius JABL. Piemenys leidžia jaučius badytinių. Kp) JOTYNĖS: Eisma, išmaudę arklius, jotynių? Ds KAPOTYNĖS: Mes labai mėgstam eit kapotynių su botagu. Ds LENKTYNĖS: Kai žirgeliu jojo, bėras su vėjais lenktyniųėjo KREV. Su šešėliu lenktynių neik. Ds MĖTTYNĖS: Eikš mėtynių – katras toliau numesma, aukščiau užmesma. SL (Plg. Berniokai, einam prie ežero, eisim mėtynių. Ds) RISTYNĖS: Par šienapjūtę bernai eidavo ristynių ir trauktynių. Kp SLĖPYNĖS: Vaikai, eikim slėpynių! TRAUKTYNĖS: Bijau eit su tavim trauktynių. SDK VELTYNĖS: Mano tėvelis eidavo veltynių ANTŠ. Bernai eidavo veltynių, tai trauktynių. KRS LAŽYBOS: Einam lažybų: pamatysi – aš laimėsiu. KTG Junginys eiti lažybų turi keletą sinonimų: kirsti lažybų, daryti lažybas, dėti lažybas (LKŽVII 216). Nurodytuosius kilmininkus galima pakeisti atitinkama bendratimi, plg.: eiti grumtynių ~ eiti grumtis eiti lažybų ~ eiti lažintis eiti slėpynių ~ eiti slėptis Junginiai su kilmininku turi apibendrintą reikšmę, o su bendratimi konkretesnę. Antra vertus, veiksmažodis eiti šiuose junginiuose yra desemantizavęs ir nurodo veiksmo pradžią, plg. eiti grumtynių ~ pradėti grumtynes / grumtis. Todėl aptariamų junginių kilmininką priskirti prie tikslo kilmininkų galima tik sąlygiškai. 208 | ELENA VALIULYTĖ 2. KILMININKAS SU BENDRATIMI 2.0. Tikslo kilmininkas dažniau vartojamas su tranzityvinių veiksmažodžių bendratimi, pvz.: nuėjo gėlių laistyti (plg. laistys gėles). Ši konstrukcija sakinyje atlieka vieną semantinę funkciją – žymi pagrindinio veiksmažodžio reiškiamo veiksmo tikslą – siekiamą objektą ir kartu numatomą poveikį jam (tam objektui). Kitaip tariant, tarp šios konstrukcijos dėmenų yra objektinis santykis. Tikslo kilmininkas su tranzityvinių veiksmažodžių bendratimi ypatingas tuo, kad bendraties žymimo veiksmo objektas čia reiškiamas ne įprastu galininku, o kilmininku. Tai priklauso nuo konstrukcijos sintaksinių ryšių pobūdžio (žr. 1 schemą): 1 SCHEMA Kilmininkas ir bendratis (kiekvienas atskirai) tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio veiksmažodžio (plg. nuėjo gėlių + nuėjo laistyti), bet tarp jų irgi jaučiamas objektinis santykis (plg. laistyti gėlių → laistys gėles). Taigi slinkties veiksmažodžių junginiai su kilmininku ir bendratimi sudaro uždarą sintaksinę struktūrą su dvilypiais sintaksiniais ryšiais. 2.1. Kilmininkas jungiasi su GALININKO REIKALAUJANČIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ BENDRATIMI. 2.1.1. Veiksmažodžių junginiai su tikslo kilmininku ir bendratimi pagal dėmenų tvarką sudaro kelis modelius1: (1) V – GEN INF: nuėjo / rugių kirsti (2) V – INF GEN: nuėjo / kirsti rugių (3) GEN INF – V: rugių kirsti / nuėjo (4) INF GEN – V: kirsti rugių / nuėjo (5) GEN – V – INF: rugių / nuėjo / kirsti (6) INF – V – GEN: kirsti / nuėjo / rugių Žodžių tvarka gali turėti įtakos konstrukcijos stabilumui / nestabilumui (sintaksinių ryšių pergrupavimui). (1) V – GEN INF: V – intranzityvinis slinkties veiksmažodis; subjektas – gyva būtybė: Eina daržininkas daržovių palaistėt. Maš Tik sudėjau akis, ir atėjo manęs kelti. Rm N e ilgai trukus ir pas jus nueisiu tvarkos padaryti. LzP Anupras pasikrapštė pupkę ir priėjo prie žiburio ugnelės įsižiebti. Bor Jaunoji nubėgo po kita vyšnia laiško skaityti. Cv Važiuoja tas žentas uošvės pažiūrėti, ar jau sušalo. SŽ 1 Vartojami šie simboliai: V – pagrindinis veiksmažodis (ir tranzityvinis, ir intranzityvinis), Gen (genityvas) – kilmininkas, Inf (infinit yvas) – bendratis. LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS Tegu tik suras darbo ir kambarį, paukščiu atskris jos paimti. Avyž Atsisėdęs ir nusiyrė žuvų gaudyti. Grv Sugrįžo daiktų pasiimti. Ktk Sustojom arklių pailsinti. Ut GEN INF eina ir su intranzityviniais veiksmažodžiais rengtis, ruoštis, kai šalia yra galinio taško konstrukcija, kuri signalizuoja esant numanomą (ar praleistą) slinkties veiksmažodį (jį galima atstatyti iš konteksto ar kalbos situacijos), pvz.: Ruošiuos [važiuoti] į tėviškę Kalėdų švęsti. Tą rytą jis su broliuku susiruošė [eiti] prie upės laivelių leisti. Rengiuos [eiti] į turgų sėklų pirkti. Vaikai išsirengė [eiti] ant piliakalnio laužo kurti. Šnekamojoje kalboje su nurodytais veiksmažodžiais GEN INF pasakomas ir vienas (be galinio taško nurodymo), pvz.: Ruošiamės [eiti] bulvų kast. Lp Tačiau tokioje pozicijoje dažniau sakoma tranzityvinio veiksmažodžio bendratis su galininku, pvz.: Šeimininkė ruošėsi sutikti svečius. Dėl minimų veiksmažodžių junglumo žr. Sližienė (1998: 297–298; 320–321). V – tranzityvinis slinkties skatinimo veiksmažodis: Kviečia svočios karavoj aus palupinėti. Baltr Visi miestai siuntė delegacijas jo sveikinti. Balč Ir štai jūs, dragūnus, kareivius, prastus žmones atvarė tokių pat žmonių plakti. Myk-Put Motina nusivedė visus klėtin kraičio parodyti. Vaižg Parvežė martelę puodėlių mazgoti. Ls Mane direktorius paleido porai dienų namo daiktų atsigabenti. Vencl O Juozapėlį pristatė burokų kapoti. Paukšt Paliko mane namų saugoti. Ktk V – intranzityvinis ar tranzityvinis daikto padėties keitimo veiksmažodis: Pavakaroję sėsdavo už stalo vakarienės valgyti. Vien [Juozas] prisėdo ant kelmelio pailsėti ir rūpęs užsidegti. LzP Atsistojo pamokslo sakyti. Bk Prigulė valandėlę kojų pailsinti. Ktk Pasodino svečią vakarienės valgyti. Ktk Suklupdė vaikus poter(ių) kalbėti. Ut Ištiesė ranką durų atidaryti. Šis modelis yra stilistiškai neutralus ir dažniausias. 209 210 | ELENA VALIULYTĖ (2) V–Inf Gen: Kartą aš dirbau pas juos ir vakare užėjau aplankyti ligonio. PAUKŠT [Baltaragis] nuėjo dar kartą į seklyčią pažiūrėti dukters. BOR Etmonas greitai anašyk pareiškė josias į Lietuvą susirast sau žmonos. SIMON [Jurgutis] parbėgo namo pažiūrėti savo karvelių. MAŠ Visi kalbėjo, drąsesnieji lipo sakyti prakalbų. VENCL Atsiunčia karalienė tarną nupirkt obuolių. ŠŽ Pakvietė elektriką įsukti lemputės. SP Varovai dieną ir naktį varė minių minias statyti klaikios tvirtovės. BOR Julė nusitempė jį prie šulinio nusiplauti kojų. JACIN [Ančiulis] nusivedė [mokytoją] apžiūrėti kambario. BALTR Barbelė pristojo neva susitaikysi ryšelio. LzP [Tutkus] nusilenkė pabučiuoti jai rankos. VENCL Šis modelis yra inversinis pagal kilmininko poziciją bendraties atžvilgiu. Kilmininko postpozicija gali būti nulemta sakinio struktūros: postpozicinio pažyminio buvimo (prie kilmininko) (a) arba esant keliems vienarūšiams kilmininkams (b): (a) Ji atėjo pas langą niūniuoti dainos apie putinų šakelę. CV Pavasarį Kadmó eidavo į pajūrį mušti jaunų ruonių, išlipusių ant kranto pasišildyti. MAŠ (b) Išėjau pasižiūrėti laukų, upės, lankos. PAUKŠT Modeliai (1), (2) skiriasi prasminiu kirčiu: pirmuoju labiau pabrėžiamas siekiamas objektas, jį žymintį kilmininką pasakant po pagrindinio veiksmažodžio, o antruoju – siekiamas veiksmas, plg.: (1) nuėjo senelės aplankyti ir (2) nuėjo aplankyti senelės. Pastarasis modelis yra parankus sintaksinių ryšių pergrupavimui: po bendraties einantis kilmininkas gali būti keičiamas galininku, plg. nuėjo aplankyti senelę. (3) Gen Inf – V: Taip jau sutapo, kad iš vakarese manęs aplankyti atvažiavo motina. AVYŽ Šiaurės Europos paukščiai žiemos praleisti traukia Baltijos pakraščiais. IVAN Juodu jaunu sieliu plukdyti išėdavo. CV Medžių vogt tamsoj į šilo pašalį traukias. DON Rytą vėl du išėjo medžioti, o pietų gaminti paliko Geležminkį. ŠŽ (4) Inf Gen – V: Ravėt daržo išsiuntė. KTK Modelių (3) ir (4) vartosena gali būti struktūriškai sąlygota klausiamojo sakinio su neiginiu ne, pvz.: Ar tikrai ne malūno pirkti atėjo? BOR LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS Ar tik ne skinti obuolių nubėgo vaikai? Ktk (5) GEN – V – INF: Aš vandenio lekiu atnešti. ĖR Sugirgždėjo tvarto durys – gyvulių nuėjo pažiūrėti. BUBN Aš naujo ryto eisiu sutikti. BRDŽ (6) INF – V – GEN: Apžiūrėti išėjo laukų. Ktk Šie modeliai su veiksmažodžio interpozicija yra reti, ypač pastarasis (6). Jie rodo kilmininko su bendratimi konstrukcijos skaidomumą, jos dėmenų santykinį savarankiškumą vienas kito atžvilgiu. 2.2. Kilmininkas jungiasi su KILMININKO REIKALAUJANČIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ BENDRATIMI. 2.2.0. Prie slinkties, jos skatinimo ir pan. veiksmažodžių (žr. 0.3) jungiamas ne tik kilmininkas su tranzityvinių veiksmažodžių bendratimi, bet ir su kilmininko reikalaujančių veiksmažodžių bendratimi (žr. 2 schemą): 2 SCHEMA Šie junginiai yra tos pačios sintaksinės ir semantinės struktūros kaip ir junginiai su tranzityvinio veiksmažodžio bendratimi. Kilmininkinių veiksmažodžių nėra daug (žr. Ambrazas, red. 1997: 510). Be to, ne visi jie gali būti vartojami tikslui reikšti. Ypač dažnos konstrukcijos su bendratimi ieškoti, pvz.: [Vizgirdą] išėjo tikro kaltininko ieškoti. BOR Bet miegas nemerkia bluosto, ir mes išėjom į stepę laukti ryto… BALT Užėjom vienon trobon paklausti kelio. Ktk Atsisėdo pasiklausyti pasakojimų. VENCL Anksčiau keliasi ir jau visas mėnuo eina mokytis vargoninkystės. CV 2.2.1. Tikslo konstrukcijas sudaro ir kilmininką valdantys veiksmažodžiai, išvesti iš tranzityvinių su priešdėliais, dažniausiai su pa-, at-, pvz.: Lekiam rugių pasilukštent. MAŠ (Plg. pasilukšteno rugių, bet lukšteno rugius.) Gali eiti į pušyną šakų pasilaužyti. SIMON 211 212 | ELENA VALIULYTĖ Suvokė [Raiboji], kad tai buvo pipiras, suramino ir pasiuntė vandens atsigerti. MAŠ (Plg. atsigėrė vandens, bet gėrė vandenį.) 2.2.2. Patvarias tikslo konstrukcijas sudaro ir tranzityvinių veiksmažodžių bendratis su dalies (neapibrėžto kiekio) kilmininku (daiktavardis paprastai reiškia medžiagą), pvz.: Dabar eisim druskos pirkt. ŠŽ (Plg. pirko druskos ir pirko druską.) Aš vandeniu lekiu atnešti. ĖR (Plg. atnešė vandens ir atnešė vandenį.) Didelė pramoga būdavo eiti į rūšį parsinešti obuolių. IVAN (Plg. parsinešė obuolių ir parsinešė obuolius.) [Žalčiai] atėdavę gerti pieno iš vieno dubens su vaikais. IVAN Apie dalies kilmininką plačiau žr. Švambarytė (1996: 39 tt). 2.3. Kilmininko poziciją užima ŠALUTINIS SAKINYS. Kilmininko poziciją prie tikslo bendraties gali užimti ir prijungiamojo aiškinamojo sakinio šalutinis dėmuo, pvz.: Visa drebėdama pribėgo Jurga prie lango pažiūrėti (ko?), kas čia atsitiko. BOR Ir Viliukas nubėgo Barkui pasakyti, kokia mamaitė gera. SIMON Jonas liko laukti, iš kur pasirodys ta baimė. ŠŽ Plačiau apie tai žr. Ulvydas, red. (1976: 815). Tikslo konstrukcijoms su bendratimi pagal komunikacinį turinį yra artimos dviejų veiksmažodžių (vienas jų slinkties) liepiamosios nuosakos (a) ar būsimojo laiko (b) formų samplaikos, plg.: (a) Eik užsimauk vyžas. DON (Plg. Eik užsimauti vyžų.) (b) Eisiu atnešiu vandens. (Plg. Eisiu atnešti vandens.) Pirmoji forma gali būti liepiamosios nuosakos, antroji – būsimojo laiko, pvz.: Eik paskinsi tu man obuolių. ŠŽ (Plg. Eik paskinti tu man obuolių.) 2.4. Vietoj kilmininko vartojamas ir GALININKAS. 2.4.1. Nors tikslo kilmininkas su galininkinio veiksmažodžio bendratimi laikomas bendrinės lietuvių kalbos norma, tačiau vietoj kilmininko pasakomas ir galininkas (žr. 3 schemą). Gretinamieji junginiai skiriasi ne tik morfologine (vienas su kilmininku, kitas su galininku), bet ir sintaksine sandara. Kilmininkas (1) yra tiesiogiai susijęs ir su pagrindiniu veiksmažodžiu (eisim šieno), ir su bendratimi (šieno grėbti) (dvily piai sintaksiniai ryšiai), o galininkas (2) yra stipriai valdomas bendratimi einančio veiksma- LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS 213 žodžio ir neturi tiesioginio ryšio su pagrindiniu (slinkties) veiksmažodžiu. Vadinasi, yra įvykęs sintaksinių ryšių persigrupavimas. 3 SCHEMA (1) eisim šieno grėbti (2) eisim šieną grėbti Galima pridurti, kad ir sakinio dalių lygmenyje yra pasikeitęs šio galininko (palyginus su kilmininku) rangas: galininkas eina sakinio dalies (tikslo aplinkybės, išreikštos bendratimi) palydovu, o ne sudėtinės aplinkybės komponentu (kaip kilmininkas). 2.4.2. Galininko vartosena vietoj tikslo kilmininko ne naujas dalykas. Galininko skverbimasis prasidėjo jau seniai: jis paliudytas XVII a. raštuose (Ambrazas 1995: 82). Galininkas vietoj tikslo kilmininko vartojamas ir kai kuriose tarmėse: daugiausia vakarų aukštaičių, dalies žemaičių, rečiau – kitur (Dumašiūtė 1967: 25; Piročkinas 1972: 131 tt.; Ambrazas 1995: 82; Šukys 1998: 204). Štai pluoštas pavyzdžių iš tarmių: Einu karvės (ir karvę) perrišti. Dkš (Marijampolės r.) Tėvas ją pasiuntė in turgų nupirkti karvučių. Klvr (Marijampolės r.) Tas vyras puolė traukt iš šulinio agną, į [ir] abu užduso. Grdž (Jurbarko r.) Vieną vyšnią apskyniau, eisiu kitą ruošuot. Skr (Jurbarko r.) Išsiuntė vakare auklęle įnešti iš kamaros pakulų kuodelį. Všv (Telšių r.) Liuob puls ant krėslo, ant kubilaičio veitingas sakyti. Šts (Skuodo r.) O paliko tą triakę ją saugot. Ožk (Vilkaviškio r.) Sėdau už stalelio laiškelį skaityti. Plm (Kaišiadorių r.) Eik tu vežimą mint, tu geriau nurnuoši. Bsg (Radviliškio r.) Pasitaiko tokių galininkų (prie tikslo bendraties) pietų ir rytų aukštaičių šnektose, pvz.: Mergelė palieka kept pyragus. Dv (Šalčininkų r.) Eisime ančiukus pjauti. Šmn (Kupiškio r.) Sėda apžiūrėt sutręntą koją. Balt Dabartinėje rašomojoje kalboje abi konstrukcijos įvairuoja. Vyrauja kilmininkas su bendratimi. Galininkas dažnesnis vakarų tarmėms (ypač Mažosios Lietuvos) atstovaujančių autorių raštuose. Sakysim Kristijono Donelaičio „Metuose“ (parengė K. Ulvydas, Vilnius, 1983) aiškiai vyrauja galininkas. J. Šukys (1996: 55) yra pateikęs tokią statistiką: galininkas su tikslo bendratimi sudaro net 87%, o kilmininkas – tik 13%. Pateiksime pavyzdžius su galininku prie tikslo bendraties pagal konstrukcijų žodžių tvarkos modelius (plg. 2.1.). 214 | ELENA VALIULYTĖ (1) V – ACC INF: Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint. 21 Jau pargrįžtam jus gaivint. 105 Ir kas dar daugiau susibastei Lietuvą vargint. 106 (3) ACC INF – V: Musės ir vabalai, uodai su kaimene blusų mus jau vargint vėl pulkais susirinko. 21 Ale kokie dyvai, nei viens iš didelio pulko verkdams ar dūsau­dams mus aplankyt nesugrįžo. 22 Valgi sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai. 22 Juk ir jie kasmets, mus aplankyt sukeliauve. 25 Kaip daro mūs gaspadinės, kad žiemos čėse ką verpt krūvoms susisėda. 38 Į Karaliaučių dalgį pirkt tiesiog nukeliavo. 54 Kad jau kelios jų su grybais į Karaliaučių kupčiams išparduot ir ką nusipirkt nukeliavo. 58 Su mergoms ką verpt susisės pas kakalį šiltą. 58 Ir mes buriškai laukus įsidirbt susibėgom. 60 jo žaizdas aptvert susirinko. 85 Ne tik vokiečiai visokį mus pažiūrėti, bet ir daug prancūzų mus mylėt susirinko. 95 Štai laputė iš tolo ji lankyt atbėga. 116 Jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti. 39 (4) INF ACC – V: Bet ir meškos ir vilkai šokinėdami džiaugės ir suplėšyt ką į pagirį traukės. 21 Irgi praryt mano dūšią vis į patalą siekė. 48 (5) ACC – V – INF: Ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint. 90 Tikslo kilmininkas su bendratimi pavartotas vos keletą kartų, pvz.: Irgi pačias, kaip reik, linų raut guikite greitai. 58 Medžių vogt tamsoj į šilo pakraštį traukias. 79 Varnų mušt tuojau, kiek reik, su puloku bėgo. 99 Gali būti, kad galininko vyravimą čia skatino vokiečių kalbos įtaka, o kilmininko vartojimo atvejai perimti iš tarmės, kurioje turėjo būti gretiminė šių formų vartosena. 3. BENDRATIS 3.1. Su tais pačiais veiksmažodžiais kaip ir kilmininkas (su bendratimi) (0.3) tikslui žymėti vartojama ir viena bendratis, paprastai intransityvinių veiksmažodžių, pvz.: LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS išėjo pasivaikščioti, susirinko pasitarti, pasiliko nakvoti, išsiuntė apžiūrėti, išleido tarnauti, atsiklaupė pasemelsti, atsisėdo pailsėti, pakilo išeiti. Šešelga išėjo apsidairyti į lauką. BOR Poilsiautojai puola į neramią jūrą maudytis. SP Šiandien Deveikos bitelės pirmą kartą išlindo iš avilio pasišildyti saulutėje. CV Širmieji žirgeliai pailsėt sustojo. Ktk Stasiuko tėvai naujus namus statėsi ir sūnelį išsiuntė pas dėdę paviešėti. Maš Mykolas pakvietė atsisėsti ir virėją. Vien Nusivedė juos vištelę prie kūdros pagirdyti. Maš Girios žvėrys šeimą kėlė… senį meškiną patupdė vidury ant kelmo pirmininkauti. Maš 3.2. Tikslą gali žymėti ir viena tranzityvinio veiksmažodžio bendratis (be kilmininko), kai jos objektas yra aiškus ar neaktualus, pvz.: Moterys susedo verpti. Kviesk šeimyną valgyti. Išleido sūnų gan(yti). Veda senis veršius gert. ŠŽ Duktė išvažiavo į Vilnių studijuoti. Nainys išlipo užsirūkyti. Mikel Ten aš su savo broliais kartais nuvažiuodavau pamėdžioti. Ivan 3.3. Tam tikrų veiksmažodžių tikslo bendratis gali būti pakeičiama tos pačios šaknies daiktavardžių kilmininku, pvz.: nuėjo atsigulti / pogulio atsigulė pailsėti / poilsio liko nakvoti / nakvynės / nakvynės pakvietė pietauti / pietų / pietų valgyti susirinko vakarieniauti / vakarienės / vakarienės valgyti pakvietė šokti / šokio išvyko derėtis / derybų / į derybas susirinko posėdžiauti / posėdžio / į posėdį 3.4. Tikslo bendratis gali būti sinonimiška atitinkamos leksinės raiškos prielinksnio į konstrukcijai, pvz.: išėjo medžioti / į medžioklę išėjo pasisvečiuoti / į svečius atėjo paviešėti / į viešnagę išėjo kariauti / į karą susirinko puotauti / į puotą nuėjo pasitarti / į pasitarimą 215 216 | ELENA VALIULYTĖ 3.5. Veiksmažodžių su priesaga -auti, išvestų iš augalų (uogauti), gyvūnų (peliauti), rečiau – kitų daiktų (kiaušinėti) pavadinimų, tikslo bendratis gali būti pakeičiama atitinkamo daiktavardžio kilmininku su bendratimi tranzityvinio veiksmažodžio, žyminčio į nurodytą objektą nukreiptą įprastą veiksmą: RINKTI: išėjo aviečiauti / aviečių rinkti išsiruošė grybauti / grybų rinkti GAUDYTI: nuskubėjo žuvauti / žuvų gaudyti ėjo katinas peliauti / pelių gaudyti IEŠKOTI: išvažiavo pašarauti / pašaro ieškoti MEDŽIOTI: išėjo kiškiauti / kiškių medžioti, gaudyti SKINTI: nuėjo riešutauti / riešutų skinti, ieškoti eik kiškiakopūstauti / kiškio kopūstų skinti, rinkti RIŠTI: išėjo šluotauti / šluotų rišti Beje, šias sinonimų eiles paprastai galima papildyti ir kilmininku, pvz.: išėjo aviečiauti / aviečių rinkti / aviečių. 4. SIEKINYS (SUPINAS) Ši speciali tikslo reikšmės forma bendrinėje kalboje nebevartojama, – ją yra pakeitusi bendratis. „Siekinys dabar bėra vartojamas tik rytinėje ir pietinėje rytų aukštaičių tarmės dalyje ir iš šios tarmės kilusių rašytojų kūriniuose (dažniausiai kaip tam tikra stilistinė priemonė). Seniau jo būta gyvo visoje Lietuvoje. Dar senuosiuose raštuose jį vartojo ne tik rytų, bet ir vidurio bei vakarų aukštaičių tarmių atstovai (M. Daukša, J. Bretkūnas, rečiau M. Mažvydas)“ (Ulvy das, red. 1971: 418). Siekinys vartojamas su tais pačiais veiksmažodžiais kaip ir tikslo bendratis: su slinkties, jos skatinimo, daikto padėties keitimo ir dar vienu kitu. Siekinys iš tranzityvinių veiksmažodžių (kaip ir jį pakeitusi bendratis, žr. 3.) vartojamas su objekto kilmininku, pvz.: Pusryčio pavalgom ir einam hinų brauktų. ŠMN Kai pas tau būdavo, tai puldavo ir ravėtų, ir andenio atneštų. SLM Ažusuk alaus atsigertų. PND Aisma, broliai, šieno pjautų. Ds Sugrįžo talkininkai papjovų valgytų. VAIŽG Visi šoko durų rakintų, savo turto slėptų. BIL Skubinas kaip tinginys darbo dirbtų. Sv Atlik rugių pjautų. JABL Ėgi devintų metų sulaukus, jau kelio taisytų išvarė. GUD-GUZ Nesiųsk vilko avelių ganytų. DKK Visi nusigando ir, ką beregint, stumė Katrę išvestų berio iš svetimos dalies. VAIŽG Sukvietė Kunotas… žalio midaus paragautų, seno vaidilos… pasiklausytų. KRĖV Pavasarį išleido ją žąsų ganytų. VIEN LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 217 Nebeturėdamas iš ko gyventi, ir vėl ap­siėmė avelių ganytų. BM Beje, pastaruoju atveju bendrinėje kalboje vartojama bendratis ne su kilmininku, o su galininku, pvz.: apsiėmė aveles ganyti. Antra vertus, ir su siekiniu (kaip ir su tranzityvinio veiksmažodžio bendratimi, žr. 2.4.) vietoj kilmininko retkarčiais pasakomas galininkas, pvz.: Eisiu imsiu dalgelę, eisiu šieną šienautų. KTY [Bielinis] nubėgo eriuką iš vasarojaus varytų. VIEN Siekynis iš intranzityvinių veiksmažodžių, pvz.: Reiks pašalėn bėgioti pažiobčiotų kaip žuvims. VAIŽG Jegu bus gražus oras, tai lėksma (v)uogautų ir grybautų. PNM Sekančią dieną samdiniai susirinko vakarotų. VIEN [Puodžiūnas] prigulė ant sofos pailsėtų. VIEN [Joniuką] reikšią leisti piemenautų. BIL Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų. JABL Susigodajo vyrai žalion girion jotų. KRĖV 5. PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS 5.0. Tam tikrais atvejais tikslą (siekini) gali žymėti ir kai kurios prielinksninės konstrukcijos: (1) į su galininku: Sūnūs išvyko į medžioklę. (2) prie su kilmininku: Šeimyna išėjo prie rugių. (3) dėl su kilmininku: Tėvas atėjo dėl sūnaus. Pirmųjų dviejų konstrukcijų (į su galininku ir prie su kilmininku) tikslo reikšmė išryškėja tam tikromis leksinėmis sąlygomis šalia jų pagrindinės galinio taško reikšmės. O prielinksnio dėl konstrukcijų tikslo reikšmė yra susijusi su pagrindine priežasties reikšme. 5.1. Tikslą žymi į SU GALININKU. 5.1.1. Veiksmažodžių valentingumo požiūriu į su galininku konstrukcijos sakinyje gali visai atstoti valentinį palydovą – krypties konstrukciją (plg. Sližienė 1994: 31). Todėl šalia jos retai ir vartojamos krypties konstrukcijos, pvz.: Išvažiavo į Dusetas į žirgų lenktynes. Sekmadienį eisim ant piliakalnio į gegužinę. 5.1.2. Į konstrukcijos, reiškiančios tikslą, vartojamos su tais pačiais veiksmažodžiais kaip ir kilmininkas (su bendratimi): su slinkties (žr. 0.3a), jos skatinimo (žr. 0.3b) ir dar su veiksmažodžiais paimti (į medžioklę), priimti (į sargybą), atidjuoti (į rekrūtus). Tačiau jos nevartojamos su daikto padėties keitimo veiksmažodžiais (plg. 0.3c), taip pat su veiksmažodžiais sustoti, (pasi)likti. 5.1.3. Tikslo konstrukcijos dažniausiai daromos su veiksmažodiniais daiktavardžiais (veiksmažodžių abstraktais), rečiau – su kitais abstrakčios reikšmės daiktavardžiais (lažas, baudžiava, nelaisvė, gegužinė). 218 | ELENA VALIULYTĖ 5.1.4. Kai kurias prielinksnio į tikslo konstrukcijas galima pakeisti labiau apibendrintą tikslo reikšmę turinčia atitinkama bendratimi. Konstrukciją su prielinksniu į iliustruoja šie pavyzdžiai: Su Andriumi dažnai į medžioklę eina ir Ketė. Cv Urtė nustebs, kad jau šiandien reikės važiuoti į tarnybą. SIMON Meškinas liepė kiškiui grįžti į sargybą. MAŠ Jodami į karą, jie trimitudavo ilgais trimitais. IVAN Kitos naktį, slapta pro langą išlipusios, į šokius eina. PAUKŠT Tada sėdo ant arklio ir leidosi į kelionę. GD Reik man pavalgyt ir eit į darbą. PC Užaugę, į nakvynę sugrįžę, jauni žvirbliukai jau ne pasakų klausydavo… MAŠ Nusigandę ir nusiminę šilų viensėdžiai nedrįso į poilsį eiti. SIMON Nesako broliui, kad mama liepė ir jį pasikviesti į talką. PAUKŠT Jam į pagalbą skuba tėvas. CV Panaši reikšmė vartojama ir tos pačios šaknies veiksmažodžio bendratis: eina medžioti, važiuoja tarnauti, grįžo sergėti, joja kariauti, eina šokti ir pan. 5.1.5. Prielinksnio į konstrukcijos, sudarytos su veiksmažodiniais daiktavardžiais, žyminčiais ne pačius veiksmus, o su jais susijusias apeigas, vaišes ar šiaip renginius, į kuriuos vykstama (žr. Ambrazas, red. 1997: 144), paprastai tikslo bendratimi nekeičiamos, pvz.: Alksnienė išėjo į vestuves (/*vesti). PAUKŠT Pakvietė kaimynus į įkurtuves (/*įsikurti). RŠ Susirinko visi į tas gimtuves, tada tėvas išrinko kūmus. ŠŽ Po 1–2 savaičių merginos tėvus kviesdavo į sugrąžtus, kad susipažintų su vyro tėvų gyvenimu. RŠ Laukia dieną, laukia antrą, trečiąją dienelę žemė sudrebėjo – tai senas uošvelis į peržiūras atjojo. KRĖV (Plg. dar: Čia viską sutaria ir prašo, kad tėvai atvažiuotų peržiūrų. LP) Tėvas nuėjo į susirinkimą (/*susirinkti). Mokinys grįžo į pamoką (/*pamokyti). Paprastai prielinksnio į konstrukcijų negalima pakeisti tikslo bendratimi, jei jų daiktavardis turi pažyminį, pvz.: Liepė sušaukti kumečius ir bežemius į svarbų pasitarimą. CV Artistai susirinko į generalinę repeticiją. CV [Jie] taip pat buvo atvykę į šį pokylį. VENCL Išleidau bernelį į didįjį karelių. JD Galiu išvažiuoti į kokias nors didingas statybas. JACIN Sūnų pašaukė į karo tarnybą. RŠ Tiktai retkarčiais pasitaiko išplėstų prielinksnio į konstrukcijų, kurias galima pakeisti bendratimi su priklausomu žodžiu, pvz.: LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS 219 Iškeliauja į tolimą žūklę laivai. Rimk (Plg. iškeliauja toli žūklauti.) Kai daiktavardis eina su kilmininku, žyminčiu veiksmo objektą, konstrukciją galima pakeisti kilmininku su bendratimi, pvz.: Vyrai išėjo į šermų medžioklę / šermų medžioti. 5.1.6. Tikslo reikšmės atspalvį turi ir prielinksnio į konstrukcijos, sudarytos su tam tikrais abstrakčiais neveiksmažodinės kilmės daiktavardžiais, pvz.: Visų veiduose buvo matyti kažkoks lengvumas, lyg į gegužinę jie būtų susirinkę. CVNuž̌̌̌? Nuž̌̌̌? 220 | ELENA VALIULYTĖ Tikslo reikšmė išryškėja tais atvejais, kai daiktavardis žymi ne konkrečią vietą (1), o neapibrėžtą daiktą (2). Pastarąją konstrukciją galima pakeisti tikslo kilmininku su bendratimi, plg.: Moterys nuėjo prie šieno / šieno grėbti. Taigi prielinksnio prie tikslo konstrukcija yra lyg sutrauktinė iš kilmininko su bendratimi. Ji vartojama tada, kai iš situacijos yra aiškus į nurodytą daiktą nukreiptas siekiamas veiksmas. Antra vertus, prielinksnio prie tikslo konstrukcijos sandara yra išbaigta: prie jos negalima bendratis kaip prie tikslo kilmininko, plg.: (3) nuėjo prie šieno (*grėbti) (4) nuėjo vandens (atnešti) Prielinksnis prie su kilmininku, žymintis tikslą, gali būti vartojamas šalia galinio taško konstrukcijų, pvz.: Moterys nuėjo į paupį prie šieno. Tačiau tikslo konstrukcija dažniau eina viena ir atstoja galinį tašką žymintį valentinį veiksmažodžio palydovą. 5.2.2. Konstrukcijas su tam tikrus daiktus (ne vietas) žyminčiais daiktavardžiais galima pakeisti kilmininku su bendratimi (bendratį atstatant iš konteksto ar kalbos situacijos), pvz.: Moterys nuėjo prie linų (t. y. linų rauti). BK Anele pastatė ąsotį atgal ir, jau atsigavusi, nuskubėjo vėl prie.pėdų (t. y. pėdų rišti). BALT Eisim šiandien prie rugių (t. y. rugių kirsti). PLV Butvila siunčia Sviderskį prie pačių sunkiausių medžių (t. y. medžių kirsti). CV Seniūnai nuo ryto iki nakties bėginėjo po kaimus varinėdami jaunus ir senus prie akmenų (t. y. akmenų rinkti). CV Trudė dar jaunutė paklusniai skuto buvęs, šen ten slapčia pribėgdama prie savo rankdarbių (t. y. rankdarbių siuvinėti). SIMON Sakau, gal kaip nors... O vasarą pasodinsim prie knygos (t. y. knygos skaityti). BALTR O kada diena palinko vakarop, Anskis lyg tikras šeimininkas susaukė šeimyną prie knygų. SIMON Sėdosi visi prie vakarienės (t. y. vakarienės valgyti, vakarieniauti). ČIURL Tikslo reikšmė jaučiama ir konstrukcijose, sudarytose su gyvas būtybes žyminčiais daiktavardžiais, pvz.: Dilgėlienė išsivedė mane atgal prie kiaulių (t. y. kiaulių ganyti, kiaulių šerti). JABL Eik sau namo prie vaikų (t. y. vaikų prižiūrėti). ŽEM Išeina prie arklių (prie arklių) (t. y. arklių ganyti). IMB Jonuką pristatė prie žąsų (t. y. žąsų ganyti). Aptartaisiais atvejais daiktavardžiai žymi objektą, kurį turės paveikti atitinkamas veiksmas, pvz.: sėdo prie knygos / knygos skaityti → skaitys knygą. Tačiau kartais daiktavardis gali reikšti ir numanomo (siekiamo) veiksmo instrumentą, pvz.: LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS Ane nubraukė ištryškusias ašaras ir grįžo prie ratelio. BALTR Siuvėjas sėdo prie siuvamosios. BALT Arklininkai vėl sėdasis prie kortų. Cv Šias konstrukcijas galima pakeisti sinonimiška bendratimi su įnagininku, plg.: grįžo prie ratelio (/verpti rateliu), sėdo prie kortų (/lošti kortomis). Išplėtus konstrukciją atitinkama bendratimi pasikeičia konstrukcijos semantinė funkcija: ji nurodo tik galinį tašką, o tikslą žymi bendratis, plg.: grįžo prie ratelio verpti; sėdo prie pianino skambinti. 5.2.3. Tikslo reikšmę kartais turi ir prie su veiksmažodžių abstraktais. Dažniausiai vartojama konstrukcija prie darbo, pvz.: 1) Kitą perpietę mokytojas vyresniuosius tuojau prie darbo pristatė Maš. 2) Niekas nenorėjo skubėti prie darbo Cv. Pirmajame sakinyje prie su kilmininku galima pakeisti bendratimi (pristatė prie darbo / dirbti), o antrajame – į su galininku (skuba prie darbo / skuba į darbą). Bendratis šiuo atveju turėtų jau turinio reikšmę (skuba dirbti). 5.2.4. Tarmėse prielinksnio prie konstrukcijų pasitaiko ir su kitais veiksmažodiniais daiktavardžiais. Ir jas galima pakeisti tikslo kilmininku su bendratimi, pvz.: Mane parvežė į dvarą prie virimo (t. y. virti valgių). SKR Karalienė pri (prie) gimdymo (t. y. gimdymo prižiūrėti) liepė tarnaitei pavadinti antrąją seserį. Šlv Eik prie giesmių (t. y. giesmių giedoti). J Jūsų sūnus per visus metus buvo blogas mokinys… Taigi… Ir barėm, ir prie pamokų (t. y. pamokų ruošti) varėm. BALTR 5.3. Tikslą žymi DĖL SU KILMININKU. Dėl konstrukcijos tikslui žymėti su slinkties veiksmažodžiais vartojamos retai, pvz.: Užsukau pas Feliksą dėl šautuvo. SAJ Grįžęs neužmiršk ateiti ir dėl savęs (t. y. savo reikalu, savo labui). MIKEL Pirmiau [Perkūnas] tai tikrai dėl juostos lankėsi, o vėliau dėl gražiosios Vaivos. KRĖV Atėjau dėl pinigų (pasitarti). KTK Tačiau dėl su kilmininku vartosena tikslui reikšti yra platesnė: šios konstrukcijos jungiamos ir su kitais aktyvaus veiksmo reikšmės veiksmažodžiais (lenktyniauti, kovoti, varžytis, dirbti ir pan.), pvz.: Vaikai lenktyniauja dėl peiliuko: kas pirmas atbėgs, to ir bus peiliukas. SP Ordinas su kalavijuočiais broliavosi, bet abu varžėsi dėl žemaičių sričių. VIEN Šėriau žirgelį dėl gražumėlio. KRĖV Dirba lyg jaučiai kiaurą dieną dėl sausos duonos plutos. Cv Apskritai dėl su kilmininku tikslo konstrukcijos turi ir priežasties reikšmės atspalvį. 221 222 | ELENA VALIULYTĖ 6. IŠVADOS 1. Konstrukcijos su slinkties veiksmažodžiais, prie kurių skiriami ir slinkties skatinimo (kviesti, siųsti) bei daikto padėties keitimo (sėstis – sodinti) veiksmažodžiai, žymi tikslą kaip siekiamą dalyką (siekinį). Tikslas lietuvių kalboje reiškiamas kilmininku (vienu), kilmininku su bendratimi arba viena bendratimi, užimančia kilmininko poziciją (nuėjo vandens / vandens atnešti / maudytis). 2. Tikslą gali žymėti ir tam tikros leksinės sudėties prielinksninių konstrukcijos: į su abstrakčios reikšmės, paprastai veiksmažodinių daiktavardžių, galininku (išėjo į susirinkimą), prie su tam tikrus daiktus žyminčių daiktavardžių kilmininku (nuėjo prie rugių, sėdo prie knygų). Tokiais atvejais išlieka ir slinkties galinio taško reikšmė, kuri šiems prielinksniams yra pagrindinė. Tikslą žymi ir prielinksnio dėl konstrukcijos su kilmininku. Jos vartojamos ne tik su slinkties, bet ir su kai kuriais kitais aktyvaus veiksmo veiksmažodžiais (lenktyniauti dėl pirmos vietos, kovoti dėl nepriklausomybės, varžytis dėl žemės). Tikslo reikšmė neretai turi ir priežasties reikšmės atspalvį. 3. Centrinę vietą tikslo reikšmės priemonių sistemoje užima bendratis – viena ir su kilmininku, o prielinksninės konstrukcijos sudaro tos sistemos periferiją. Konkrečių daiktavardžių tikslo kilmininkas gali eiti vienas ir su bendratimi. Eidamas vienas jis gali būti laikomas eliptiniu, pvz.: nuėjo vandens (atnešti). O abstrakčių, paprastai veiksmažodinių daiktavardžių, kilmininkas vartojamas vienas ir jį galima pakeisti atitinkama bendratimi, pvz.: nuėjo pogulio / pagulėti. Vienas tikslo kilmininkas (be bendraties) vartojamas su šio linksnio reikalaujančiais veiksmažodžiais: klausti (kelio), prašyti (pinigų), reikalauti (skolos), teirautis (naujienų), ieškoti (laimės). 4. Tikslo konstrukcijos yra tarp savęs susijusios sinoniminiais ryšiais. Susidaro kelios sinonimų eilės, į kurias įeina bendratis – viena ar su kilmininku: 1) bendratis / kilmininkas (veiksmažodžių abstraktų) (nuėjo pagulėti / pogulio, atsigulė pailsėti / poilsio, susirinko pasikalbėti / pokalbio); 2) bendratis (iš daiktavardžių išvestų veiksmažodžių su priesaga -auti) / kilmininkas su bendratimi kito veiksmažodžio, žyminčio į obymičio į objektą nukreiptą veiksmą (nuėjo pietauti / pietų / pietų valgyti, išėjo riešutauti / riešutų / riešutų skinti, išsiuntė aviečiauti / aviečių / aviečių rinkti); 3) bendratis / į su galininku veiksmažodžių abstraktų (jei jų reikšmė nėra labai nutolusi nuo pamatinio veiksmažodžio) (išvyko medžioti / į medžioklę, atskubėjo pagelbėti / į pagalbą, grįžo sergėti / į sargybą); 4) prie su kilmininku tam tikrus daiktus (ne vietas) žyminčių daiktavardžių / to paties daiktavardžio kilmininkas su bendratimi veiksmažodžio, reiškiančio į nurodytą objektą nukreiptą įprastą veiksmą (nuėjo prie rugių / rugių pjauti, sėdo prie knygos / knygos skaityti, vaiką išsiuntė prie žąsų / žąsų ganyti); 5) prie su kilmininku / bendratis su įnagininku (kai daiktavardis žymi instrumentą) (sėdo prie ratelio / verpti rateliu, sėdo prie pianino / groti pianinu, susėdo prie kortų / lošti kortomis). Kilmininkas prie tranzityvinių veiksmažodžių bendraties dėl sintaksinių ryšių pergrupavimo kartais esti keičiamas galininku, pvz.: nuėjo aplankyti senelės / senelę. LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 223 SUTRUMPINIMAI ANTŠ – Antasavà, Kupiškio r. APUT – Juozas Aputis AVYŽ – Jonas Avyžius BALČ – Juozas Balčikonis BALT – Juozas Baltušis BALTR – Aleksas Baltrūnas BIL – Jonas Biliūnas BK – bendrinė kalba BM – Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski... Leipzig, 1920. BOR – Kazys Boruta BRDŽ – Bernardas Brazdžionis BSG – Baisógala, Radviliškio r. BsMT – J. Basanavičius. Lietuviškos pasakos... Shenandoah, 1898, 1902. BsV – Iš gyvenimo vėlių ir velnių. Surinko dr. J. Basanavičius, Chicago, 1903. BUBN – Vytautas Bubnys CV – Petras Cvirka ČIURL – Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė DJ – Daujėnai, Pasvalio r. DKK – Duokiškis, Rokiškio r. DKŠ – Daukšiai, Marijampolės r. DON – Kristijonas Donelaitis DR – Darbėnai, Kretingos r. DS – Dusetos, Utenos r. DV – Dieveniškės, Šalčininkų r. 3DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1993 ĖR – Ėriškiai, Panevėžio r. GD – Gadūnavas, Telšių r. GL – Gelgaudiškis, Šakių r. GRD – Girdiškė, Šilalės r. GRDŽ – Girdžiai, Jurbarko r. GRV – Gervėčiai, Baltarusija GRŽ – Grūžiai, Pasvalio r. GS – Geistarai, Vilkaviškio r. GUD-GUZ – Aleksandras Gudaitis-Guzevičius IMB – Imbrādas, Zarasų r. IVAN – Tadas Ivanauskas J – Antanas Juška JABL – Jonas Jablonskis JACIN – Leonidas Jacinevičius JD – Lietuviškos dainos 1–3, užrašė Antanas Juška, Vilnius, 1954. KAIR – Kairiai, Šiaulių r. KB – Kabėliai, Varėnos r. KLV R – Kalvarija, Marijampolės r. 224 | ELENA VALIULYTĖ Kp – Kupiškis Krėv – Vincas Krėvė-Mickevičius Krs – Karsakiškis, Panevėžio r. Ktk – Kuktiškės, Utenos r. Ktv – Kietaviškės, Kaišiadorių r. Lb – Labanóras, Švenčionių r. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas LNKV – Linkuva, Pakruojo r. Lp – Leipalingis, Lazdijų r. Lš – Liškiava, Varėnos r. LzP – Lazdynų Pelėda Maš – Pranas Mašiotas Mikel – Jonas Mikelinskas Myk-Put – Vincas Mykolaitis-Putinas Nm – Kudirkos Naumiestis, Šakių r. Nmč – Nemenčinė, Vilniaus r. Nv – Nevarėnai, Telšių r. Ob – Obeliai, Rokiškio r. Ožk – Ožkabaliai, Vilkaviškio r. Paukšt – Juozas Paukštelis Pc – Pociūnėliai, Radviliškio r. Plm – Palomenė, Kaišiadorių r. Plv – Pilviškiai, Vilkaviškio r. Pn – Panevėžys Pnd – Pandėlys, Rokiškio r. Pnm – Panemunėlis, Rokiškio r. PnmR – Panemunis, Rokiškio r. Rd – Radviliškis Rm – Ramygala, Panevėžio r. Rš – raštai Rt – Rietavas, Plungės r. Sal – Kazys Saja Sdk – Sudeikiai, Utenos r. Simon – Ieva Simonaitytė Skd – Skuodas Skr – Skirsnemunė, Jurbarko r. Sl – Salos, Rokiškio r. Slm – Salamiestis, Kupiškio r. Sml – Smilgiai, Panevėžio r. Snėr – Salomėja Nėris Sp – spauda Srv – Surviliškis, Kėdainių r. Sv – Svėdasai, Anykščių r. ŠŽ – Stebuklingas žodis. Lietuvių liaudies pasakos, parengė K. Aleksynas, Kaunas, 1985. LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 225 Š – Lietuvių ir rusų kalbų žodynas, sudarė J. Šlapelis, Vilnius, 1921 ŠALT – Saulius Šaltenis ŠLV – Šiluva, Raseinių r. ŠMN – Šimónys, Kupiškio r. ŠRAG – Šatrijos Ragana ŠTS – Šatės, Skuodo r. TRGN – Tauragnai, Utenos r. TRŠ – Tryškiai, Telšių r. TTS – tautosaka UT – Utenà UZP – Užpaliai, Utenos r. VAŽG – Vaižgantas VB – Vabalninkas, Biržų r. VENCL – Antanas Venclova VIEN – Antanas Vienuolis VLKJ – Vilkija, Kauno r. VLKV – Vilkaviškis VRN – Varėnà VŠV – Viešvėnai, Telšių r. ŽEM – Žemaitė LITERATŪRA AMBRAZAS, V. 1995: Lietuvių kalbos bendraties konstrukcijų raida. Lietuvių kalbotyros klausimai 33, 74–109. AMBRAZAS, V., red. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. BABICKIENĖ, Z. 1984: Žodžiai, reiškiantys paros laiką ir tuo metu valgomą valgį. Kalbos kultūra 47, 29–31. DUMAŠIŪTĖ, Z. 1967: Dėl tikslo aplinkybės konstrukcijų vartojimo. Kalbos kultūra 13, 24–28. GRENDA, Č. 1965: Veiksmažodžių junginiai su objekto bendratimi. Kalbotyra 13, 29–54. LABUTIS, V. 1976: Tiesioginio objekto, tikslo ir kiekio kilmininkų valdymas. Mūsų kalba 4, 4–10. PALIONIS, J. 1974: Supino vartojimas XVI–XVII a. lietuvių rašto paminkluose. Baltistica 10 (2), 143–147. PIROČKINAS, A. 1972: Dėl kilmininko ir galininko su bendratimi vartojimo tikslo aplinkybei reikšti. Baltistica 1 priedas, 131–134. SAVIČIŪTĖ, G. 1980: Predikaty celi i predikaty kauzaciji. Izvestija akademii nauk SSSR. Serija literatury i jazyka 39 (6), 539–548. SLIŽIENĖ, N. 1994, 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. ŠUKYS, J. 1996: Dėl neiginio ir tikslo kilmininkų K. Donelaičio „Metuose“. Kalbos kultūra 68, 49–56. ŠUKYS, J. 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. ŠVAMBARYTĖ, J. 1996: Apibrėžtumas ir neapibrėžtumas bei jų raiška. Kalbos kultūra 68, 39–49. ULVYDAS, K., red. 1965, 1971, 1976: Lietuvių kalbos gramatika 1, Fonетika ir morfologija; 2, Morfologija, Vilnius: Mintis; 3, Sintaksė, Vilnius: Mokslas. VALIULYTĖ, E. 1988: Siekimo kilmininkas ir jo sinonimai. Kalbos kultūra 54, 30–36. Elena Valiulytė Gauta 2001 03 20 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva