XVII–XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVII (2002), 31-40 XVII-XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius The process of formation of surnames among the citizens of Kaunas was still far from its comple- tion in the 17th and 18th centuries, as witnessed by the numerous variants recorded in the docu- ments. Various factors contributed to this instability, notably the use of Polish and Latin in official documents, and the fact that little attention was paid to the accurate reproduction of surnames. 17th century variants of surnames are here classified into three groups: (1) orthographical and phonetic variants, (2) variants differing as to their endings, and (3) variants with different patro- nymical suffixes. The latter groups are referred to as morphological variants. In the article, most attention is paid to the first type. A similar instability, especially with regard to orthography and phonetics, is noted in 18th century documents. 0. IVADAS Jau rašyta apie kauniečių pavardžių formavimąsi. Nustatyta, kad visose vietinės Kauno miestiečių bendruomenės grupėse pavardės susidarė skirtingu laiku. Mėginta teigti, kad anksčiausiai atsirado miestiečių elito pavardės. Net XVI a. pirmojoje pu- sėje germaniškos kilmės asmenvardžiais užrašyti asmenys (greičiausiai mieste gyve- nę vokiečiai) ir kai kurie kauniečiai lietuviai, užimantys aukštesnę padėtį visuomenė- je, matyt, jau galėjo vadintis pavardėmis. Antrojoje šio šimtmečio pusėje bei XVII a. pirmojoje pusėje miestiečių luomo viduriniojo bei žemesniųjų sluoksnių atstovai pa- laipsniui įgyja paveldimus antroponimus. XVII a. antrojoje pusėje visi kauniečiai jau turėjo pavardes (Ragauskaitė 2002: 123-143). Tačiau tuo metu jų galutinis formavi- masis dar nebuvo pasibaigęs. Pastebėta, jog XVII-XVIII a. miestiečių pavardės pasi- žymi dideliu variantiškumu. Pavardės VARIANTAIS čia vadinamos skirtingos tos pačios pavardės formos (plg. Podol'skaja 1978: 41). Kitaip tariant, vieno kurio nors pavar- dės elemento (galūnės, priesagos ir kt.) pasikeitimas jau leidžia kalbėti apie naujo jos varianto atsiradimą. Tai ne tik su Kauno vardynu susijęs reiškinys. Pavardžių įvaira- vimas pastebėtas ir kito XVII a. Lietuvos miesto — Vilniaus, taip pat Lenkijos, Rusi- : Panašiai pavardės varianto sąvokos turinys nusakomas ir kitų autorių darbuose (plg. Zinkevičius: 1977; Bubak 1981: 251-257; 1986: 112-115, 151-152; Maciejauskienė 1997: 71 ir kt.). 32 | ALMA RAGAUSKAITĖ jos, Latvijos ir kitų Europos valstybių miestų vardynuose. Išsamiai buvo aptarti XVII a. pradžios vilniečių asmenvardžių variantai, išaiškintos jų atsiradimo aplinkybės (Zin- kevičius 1977: 55-59; 91-93). Nemažai rašyta apie lenkų miestiečių pavardžių prie- sagų įvairavimą (Bubak 1986: 37, 98, 112). Daugiausia aiškintos teorinės šio luomo rusų pavardžių variantų klasifikavimo problemos (Krakalija 1974: 53-58; Gvozdeva 1990: 13-14; Kučerenko 1990: 45-46). Tyrinėtas jų pravardinių asmenvardžių vari- javimas (Vizgalov 1973: 167-170). Išnagrinėti fonetiniai rusų antroponimų varian- tai (Superanskaja 1969: 171-198; 1978: 414-430). Dométasi jų istorinių vardų va- riantais (Simina 1970: 189-194). Sudaryta varijuojanciy latvių vardų klasifikacija (Dambe 1970: 218-219). Aktualus atrodo ir vieno didziausiy LDK miesty — Kauno — tolesnės miestiečių pavardžių raidos tyrimas. Šio straipsnio tikslas — aptarti XVII-XVIII a. kauniečių pavardžių variantų radi- mosi priežastis, palyginti juos su dabartinėmis lietuvių pavardėmis ir išskirti svar- biausias jų grupes. Be to, bus bandoma pasižiūrėti, kokią įtaką variantų porų susida- rymui turėjo pasirinktų šaltinių specifika bei kiti veiksniai. Medžiaga straipsniui surinkta iš 1603-1800 m. Kauno miesto 39 aktų knygų?*. Jos rašytos lenkų ir lotynų kalba. Dokumentų turinys įvairus. Magistrato knygose ra- šoma apie tarybos sprendimus, miestiečių skolas ir finansinius reikalus. Čia taip pat įrašyti cechų nuostatai, teismo protokolai, gyventojų testamentai ir kiti miesto gyvenimo realijas atspindintys dokumentai. Vaito knygą sudaro smulkesnių bylų protokolai. Suolininkų knygose įrišti šiam teismui įteikti besibylinėjančių asmenų skundai bei nagrinėtų bylų protokolai. Aktų įrašų knygose buvo rašomos įvairios pirkimo-pardavimo sutartys, testamentai, dovanojimai ir kt. Nuo XVIII a. šiose knygose registruoti centrinių apeliacinių, miesto ir kitų teismų sprendimai bei įvai- rių pareigūnų raštai Kauno miestui. Lentvaičių (vaito pavaduotojų) spręstos bylos surašytos atskirose knygose. Burmistro knygose atsispindi burmistrų ir miesto iž- dininkų veikla. Jose susegtos ataskaitos apie miesto pajamas ir išlaidas, įvairios sąskaitos“. Iš viso iš aptartų šaltinių buvo išrašyta 2911 skirtingų vyrų įvardijimų. Iš XVII a. dokumentų surinkta 1511 užrašymų. Tarp jų 1311 (86, 9696 visų XVII a. užrašymų) yra dvinariai, pvz.: Albertus Baranowicz (S, 152)*, Gr3egorz Bortkiewicz (MS, 338), Georgius Demer (S. 77), Marka Fiedorowicza (GENS; MS „ 437), Matiasz Jodbelis (MS, 438), Marcin Kafprowicz (S, 168), Walentyna Kielaycia (GEN; MS, 258), Andreas Lang (MS, 304), Jerzego Maiulewicza (GEN; MS, 313), Matyafžu Milkozientysu (DAT; S, 286), Michael Naugard (S, 321), Kaspra Oszkapaltis (MS, 286), Simon Pupeykiewicz (5: 129), Adam Wisztoklis (S, 429), Hanufa Zagiera (GEN; S, 148) ir kt. 2 Ju sąrašas pateiktas straipsnio pabaigoje. Dar viena 1636-1646 m. Kauno magistrato knyga yra saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (FE. 356. Ap. 1. B. 19588). Ja pasinaudoti nebuvo galimybės. Plačiau apie šio laikotarpio dokumentus žr. Kiaupa (1973: 125-140). 3 4 Visi straipsnyje pateikiami asmenvardžiai yra metrikuoti. Skliaustuose nurodoma istorijos šaltinio santrumpa ir lapo numeris. Pasitaiko šių linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilmininkas — GEN, naudininkas — DAT, įnagininkas — INSTR. XVII-XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDŽIŲ VARIANTAI | 33 200 (13, 04%) miestiečių užrašyta dviem krikščioniškais vardais ir pavarde, pvz.: Augustyn Pawet Dowiata (S, 307), Jana Euftachego Koiatowicza (GEN; S, 277), Marcin Jan Kozakiewic3 (MS, 97), Jerzy Konftanty Mackiewicz (S, 491), Piotr Kazimiers Sau- rymowicz (S,238), Chriftianum Franciscum Schacht (MS, 125), Joannem Alexandrum Štephanowic3 (MS, 470), Kazimierz Michat Surwit (S, 79), Joannes Andreas Szyma- nowfki (MS, 310), Kazimierz Stefan Urbanowicz (S, 444) bei kt. Iš XVIII šimtmečio surinkta 1400 asmenų jvardijimy. 1152 (t. y. 82, 28% visu XVIII a. užrašymų) kauniečiai užrašyti vardu ir pavarde, pvz.: Antoniego Dukiewicza (GEN; AI, 560), Jan Faber (L, 71), Michael Fok (MS, 157), Barttomiey Gruzdz (Al, 280), Macieiowi Hintzowi (DAT; Al, 72), Ernestowi Hirfzfeltowi (DAT; MS, 203), Mi- chala Hofmana (GEN; MS, 202), Jana Kalofa (GEN; L, 109), Jana Kieyzera (GEN; L 0), Joannes Kifter (MS, 157), Michat Kleyn (L, 132), Tomasz Pieczulewicz (AĮ, 197), Ma- tys Reyter (L,, 90), Jozef Rex (L, 140), Johan Szreyter (L, 100), Kr3y[5tofowi Walterowi (DAT; MS, 147) ir kt. Matyt, trumpumo sumetimais 128 (9, 15%) miestiečiai paminėti tik pavarde, pvz.: Augowiczowi (DAT; L, 71), Bartoszewicza (GEN; Al, 147), Jasiulewicza (GEN; L, 74), Markiewicza (GEN; AKA, 64), Mazurkiewicza (GEN; L, 48), Michalkiewiczowi (DAT; L, 48), Sokolowski (M, 324) ir t. t. Lyginant su XVII amžiumi, padaugėjo miestiečių, turinčių tris antroponimus — du krikščioniškus vardus ir pavardę. Taip užrašyta 120 (8, 5796) kauniečių, pvz.: Daniela Fryderyka Kantela (GEN; Al, 262), Janowi Krystyanowi Lerchowi (DAT; AĮ, 21), Janowi Krzy[5tophowi Plewowi (DAT; MS, 147), Krystyan Henryk Pohibel (M, 353), Piotr Wia- dystaw Surwit (Al, 52), Martinus Joannes Szawlowski (AL, 54), Jan Krzysztoff Szrewer (AL 49), Maciey Jozef Wieliczko (AL 20), Stanistaw Piotr Wierzbicki (MS, 435) ir kt. Kaip matyti, XVII-XVIII a. ne visuomet buvo krikstijama vienu bažnyčios šventojo vardu. Tai būdinga ne tik Kauno gyventojams. Pasirodo, tokius užrašymus plačiąja prasme galima sieti ir su kitų Europos miestų gyventojų įvardijimo tradicija. Mano- ma, kad ji buvo ypač įsigalėjusi Vokietijoje. Šioje šalyje jau XV a. privilegijuotos mies- tiečių šeimos krikštydavo savo vaikus dviem vardais (Benson 1990: 195). Įdomu tai, kad kaip tik daugeliu atvejų dviem krikščioniškais vardais užrašyti ir Kaune gyvenę vokiečiai, pvz.: Adam Jerzy Dyryng (L, 112), Jana Krystyana Gatermana (GEN; Al 205), Andrzey Jakub Hirfzfeld (Al, 6), Jakub Frydrych Stolc (MS, 235), Jana Bernarda Szwarca (GEN; Al 160), Karol Reinhold Wunderam (Al,,482) ir kt. Dėmesį atkreipia tai, kad Kauno teismų bylų įrašuose. tie patys kauniečiai yra mi- nimi ne vieną kartą. Kaip paaiškėjo, dalis bylų būdavo perduodama kitos instancijos teismui. Asmenų tapatumą skirtingų metų įrašuose padeda nustatyti miestiečių var- dai, pareigų, amatų pavadinimai. Iš pateikiamų pavyzdžių aiškiai matyti, kad bus kal- bama tik apie tų pačių asmenų pavardžių variantus, pvz.: Bartlomiei Hrys3kaitis (VSM 82) — uczciwego Bartlomieia Hrys3kiewicza mieszczanina kowien(skiego) (GEN; VSM 82); uczciwy Kasper Perkunelis szwiec i mieszczanin kowien(ski) (MV 216) — uczciwy Kasper Perkunowics szwiec i mieszczanin kowien (ski) (MV 62); p(an) Kazimierz Hofzkie- wicz radca kowienski (SV, 105) — p(ana) Kazimierza Ofzkiewicza (GEN; SV, 127); An- toniemu Narodzkiemu radcie miasta Kowna (DAT; SV, 254) — Antoniemu Narockiemu radcie kowien(skiemu) (DAT; SV, 254) ir t. t. 34 | ALMA RAGAUSKAITĖ Aptariant kauniečių pavardžių varijavimo atvejus, jų formos bus lyginamos su da- bartinėmis pavardėmis". Pirmiausia pateikiamos struktūriškai artimiausios pavar- dės, reikalingos pagrįsti įvairuojančioms lytims. Kadangi tiriami konkretaus miesto pavardžių variantai, tai atsižvelgiama ir į šiandieninių pavardžių lokalizaciją. Be abe- jo, negalima pamiršti, kad žmonės visais laikais migruodavo. Į tokį didelį miestą kaip Kaunas atvykdavo ir visam laikui apsistodavo ir kitų miestų bei kaimų gyventojai. Kaip minėta, visi kauniečiai greičiausiai pavardes jau turėjo XVII a. Taigi pavardžių lyčių aptarimas pradedamas šiuo šimtmečiu". 1. XVII AMŽIAUS PAVARDŽIŲ VARIANTAI 1.0. Nuo XVII a. šaltiniuose pastebėta įvairių pavardžių variantų. Jie buvo suklasifi- kuoti į tris grupes: 1) pavardžių variantai, atsiradę dėl grafinių bei fonetinių skirtu- mų, 2) pavardžių variantai, besiskiriantys galūnėmis, ir 3) pavardžių variantai su skir- tingomis patroniminėmis priesagomis. Paskutiniųjų dviejų grupių variantai Cia vadinami MORFOLOGINIAIS. 1.1. Surinkta nemažai variantų, susidariusių dėl užrašymo bei fonetinių skirtumų. Jie pateikiami pagal abėcėlę: 1607 m. Maciey Balicki (V, 231) | 1606 m. Maciei Belic- ki (V, 19), plg. db. pvd. Balickis ir Belickis; 1610 m. Jan Barankisskis (VSM 438) | 1610 m. Jan Berankifkis (VSM 438), plg. tik db. pvd. Berarikis; 1665 m. Georgio Cafimi- ro Barowfki (S, 160) | 1668 m. Georgio Cafimiro Borowfki (S, 288), plg. db. pvd. Barauskas, Barovskis ir Borduskas, Borovskis; 1610 m. Joannes Casparowic3 (M, 561) | 1610 m. Joannes Casprowic3 (M. 562), plg. db. pvd. Kasparavicius; 1625 m. Jakub Daugielis (MV 150) | 1626 m. Jacobi Dagiel (MV 308), plg. db. pvd. Daugelis ir Dagė- lis; 1662 m. Joannes Dembkow/ki (S. 6) | 1672 m. Joannes Dempkowski (S, 340), plg. tik pvd. Dempkduskas; 1668 m. Macieia Gorfkiego (GEN; S, 298) | 1663 m. Mathice Gurfki (S, 23), plg. db. pvd. Gorskis ir Gūrskas, Gūrskis; 1670 m. Jofepho Jauczykie- wicz (S. 406) | 1670 m. Jofepho Jauczukiewicz (S, 406), šiandien tokių pavardžių neturime; 1625 m. Jerjego Eabanow/fkiego (GEN; MV 136) | 1627 m. Jerzego Labu- now/fkiego (GEN; MV 398), plg. db. pvd. Labanauskas, Labanovskis ir Labunduskas, Labunovskas, Labunovskis; 1612 m. Mathias Plekaicis (S, 5) | 1617 m. Mathice Pla- kaitys (S, 522), plg. db. pvd. Plekaitis ir Plakys; 1631 m. Joannis Raczkiewicz (S, 173) | 1640 m. Joanis Roczkiewicz (S, 248), plg. db. pvd. Račkėvičius ir Ročka, Ročkaitis ir kt.; 1625 m. Woyciecha Rud3ianskiego (GEN; MV 154) | 1627 m. Woyciecha Rudsin/kie- go (GEN; MV 390), plg. db. pvd. Rudzianskas ir Rudzinskas; 1666 m. Kafpra Zydkie- wicza (GEN; S, 257) | 1666 m. Gafparum Zytkiewicz (S. 256), plg. db. pvd. Žydkėvičius ir Žitkėvičius. Kaip | jau minéta, XVII a. miesto juridinius administracinius dokumen- tus rašė asmenys, kurių gimtoji kalba dažniausiai buvo ne lietuvių. Fiksuodami pa- vardes, tam tikras jų lytis jie perteikė labai nevienodai. Dalis paminėtų pavardžių yra 6 Dabartinės pavardės pateikiamos iš: Vanagas, red. (1985-1989). 4 Aptariant XVII-XVIII a. Kauno miestiečių pavardžių variantus, vienaip ar kitaip remtasi Z. Zinkevi- čiaus, J. Bubako, V. Maciejauskienės ir kt. darbais (žr. Zinkevičius 1977; Bubak 1981: 251-257; 1986: 112-115; 151-152; Maciejauskienė 1990: 263-273; 1991: 118-151; 1993: 34-99; 1997: 71-88). XVII-XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDZIU VARIANTAI | 35 įvairiai pakeistos. Dėl slavų ir lietuvių kalbų sąveikos dėsningai neskiriami balsiai aire, a ir o, o ir u. Painiojami priebalsiai b ir p, t ir d. Taigi pavardės buvo užrašomos taip, kaip jas išgirsdavo ir suprasdavo raštininkai. 1.2. Tik keletas atvejų priskirta antrajam pavardžių variantų, besiskiriančių galūnė- mis, tipui. Tai: 1615 m. Valentin Burnifkis (S, 368) | 1615 m. Valentin Burnifko (S, 367), plg. tik db. pvd. Burnys, Būrnikas ir kt.; 1609 m. Matys Csernis (VSM 245) | 1609 m. Matys Csernius (VSM 246), plg. db. pvd. Černis, Černys ir Černius; 1607 m. Andrjei Raudos (V, 257) | 1607 m. Raudis (V, 220), plg. db. pvd. Raūdas ir Raūdis, Raudys. Šios grupės variantų nėra daug, nes neretai pavardės nelietuviškuose teks- tuose buvo užrašomos be galūnių. 1.3. Trečiojoje grupėje yra pavardžių lytys su skirtingomis patroniminėmis priesa- gomis. Detaliau jos buvo suskirstytos į tris pogrupius: 1) pavardžių variantai su vari- juojančiomis lietuviškomis patroniminėmis priesagomis, 2) pavardžių variantai su įvairuojančiomis slaviškomis patroniminėmis priesagomis ir 3) pavardžių variantai su skirtingos kilmės patroniminėmis priesagomis. 1.3.1. Pirmajam pogrupiui priskirtos pavardžių formos su skirtingomis lietuviško- mis patroniminėmis priesagomis. Minėtini tik keli tokie atvejai, pvz.: 1612 m. Geor- gius Brandziun (S, 25) | 1613 m. Georgius Brandzaytis (S, 89), dabar tokių pavardžių nėra; 1626 m. Matysowi Dylonowi (DAT; MV 259) | 1626 m. Macieia Dyluna (GEN; MV 274), plg. tik db. pvd. Diliūnas; 1621 m. Joannes Perdaytis (S, 745) | 1621 m. Joannes Perdonis (S, 748), dabar tokių pavardžių nežinoma. Beje, šios pavardės va- riantus pastebėjo ir J. Oksas (2000: 183). Akivaizdu, kad kitakalbiai raštininkai pai- niojo ne tik slaviškas, bet ir lietuviškas patronimines priesagas -aitis, -onis, -ūnas. Tam įtakos galėjo turėti dar viena aplinkybė. Kauniečiai XVII a. pradžios teis- muose kalbėjo lietuvių kalba. Teisindamiesi ar apskųsdami savo skriaudėjus, jie pri- valėjo prisistatyti patys. Lietuviškai paaiškindavo, kur gyvena, kam tarnauja, kieno yra giminė ir pan. Numanu, kad tuo metu jie nebuvo labai sąmoningi ir patys galėjo save pavadinti skirtingai. Todėl teismų aktuose įsigalėjo tokie lietuviškų patronimi- nių priesagų vartosenos polinkiai. 1.3.2. Antrajame pogrupyje — tų pačių pavardžių vartojimo atvejai su skirtingomis slaviškomis patroniminėmis priesagomis: 1609 m. Piotr Baltromieiewic3 (VSM 251) | 1610 m. Piotr Bartlomieiowic3 (VSM 436), plg. tik db. pvd. Baltramiejūnas; 1626 m. Jozeph Borowic3 (MV 297) | 1628 m. Jozeph Borewic3 (MV 435), plg. tik db. pvd. Baravicius; 1625 m. Adam Dominikiewic; (MV 123) | 1625 m. Adam Dominikowic3 (MV 105), plg. tik db. v. Dominykas®; 1625 m. Stephanowi Dwilowic3owi (DAT; MV 174) | Stephana Dwilewic3a (GEN; MV 173), plg. db. pvd. Dvylavičius, Dvylovičius ir Dvilevicius; 1608 m. Banis Grygowic3 (VSM 86) | 1608 m. Bania Grygiewic3a (GEN; VSM 21). Plg. db. pvd. Grigavicius, Grigovičius ir Grigėvičius; 1607 m. Piotr Gulbino- wicz (V, 278) | 1607 m. Piotrowi Gulbiniewicjowi (DAT; V, 158). Plg. tik db. pvd. Gulbinavicius, Gulbinovicius; 1626 m. Krz3ys3toff Jeremias3ewic3 (MV 204) | 1626 m. Kr3ysjtoffa Jeremias3owicza (GEN; MV 182), dabar tokių pavardžių nėra; 1626 m. Jana 8 Dabartinis vardas nurodomas iš: Kuzavinis, Savukynas (1994). 36 | ALMA RAGAUSKAITĖ Macieiowicja (GEN; MV 166) | 1624 m. Jana Macieiewicsa (GEN; MV 65), plg. db. pvd. Maciejauskas, Maciejaūskas, Maciejénas, Maciejėvskis, Maciejovskis; 1610 m. Piotr Maciulowic3 (VSM 484) | 1610 m. Piotru Maciulewic3u (DAT; VSM 484), plg. db. pvd. Maciulavičius ir Maciulėvičius; 1610 m. Jakub Markowic3 (VSM 480) | 1610 m. Jakubem Markiewic3zem (INSTR; VSM 396), plg. db. pvd. Markavicius ir Markėvičius; 1606 m. Jana Mikotaiowicja (GEN; V, 20) | 1607 m. Jan Mikotlaiewic5 (V, 154), plg. db. pvd. Mikolajunas, Mikolajūnas, Mykolojinas; 1607 m. Jozef Pukienowic3 (V,233) | 1607 m. Jojefowi Pukienewicsowi (DAT; V, 236), plg. tik db. pvd. Pukėnas, Pūkėnas, Pūkėnas, Pukėnis, Pitkénis; 1607 m. Mathias Szymkiewics (M, 263) | 1610 m. Matys Szymkowic3 (M, 558), plg. db. pvd. Simkévicius ir Simkavicius; 1670 m. Paulo Walo- wicz (S,411) | 1673 m. Pawla Walewicza (GEN; S, 563), plg. db. pvd. Valavicius ir Valévicius. Sie pavardžių variantai greičiausiai susidarė dėl rytų slavų tėvavardžių da- rybos polinkių. Mat kitataučiams raštininkams slaviškos patroniminės priesagos -evič ir -Ovič tebuvo „rusiška galūnės forma sūnui žymėti“ (Jablonskis 1979: 243). Todėl tą pačią pavardę jie užrašydavo su abiem priesagomis. 1.3.3. Trečiajam pogrupiui priskirti pavardžių variantai, turintys skirtingos kilmės patronimines priesagas: 1604—1610 m. Gregorius Balwierun (M, 136) | 1604-1610 m. Georgius Balwierowic;3 (M, 142), dabar tokių pavardžių nėra; 1606 m. Lenart Brai- dziewicz (VSM 74) | 1607 m. Leonardo Braidsiun (VSM 401), tokių pavardžių taip pat nėra; 1604-1610 m. Casparis Gruminaytis (M, 221) | 1604-1610 m. Caspar Gru- minowicj (M, 44), tokių pavardžių dabar nėra; 1603-1629 m. Marcin Janonis (MV 51) | 1603-1629 m. Marcin Janowic3 (MV 181), plg. db. pvd. Janonis ir Janavicius:; 1684 m. Walentin Mifselunas (MS, 234) | 1684 m. Valentinum Mifselewicz (MS, 248), plg. db. pvd. Miseliinas; 1603-1629 m. Dominika Narkuna (GEN; MV 212) | 1603- 1629 m. Dominika Narkiewicsa (GEN; MV 212), plg. db. pvd. Narkiinas ir Narkévi- čius; 1603-1629 m. Janowi Nieflanayciowi (DAT; MV 57) | 1603-1629 m. Jan Niefta- nowicj (MV 86), tokių pavardžių taip pat nėra; 1603-1629 m. Jana Stankuna (GEN; MV 155) | 1603-1629 m. Jana Stankiewic3a (GEN; MV 331), plg. db. pvd. Stankévi- čius ir Stankiinas; 1604-1610 m. Bernardus Szymkun (M, 128) | 1604-1610 m. Ber- nardum Szymkowicj (M, 144), plg. db. pvd. Simkiinas ir Simbavidius, Matyt, dazniau- siai dėl rusų raštinės tradicijos įtakos autentiškas, t. y. pačių miestiečių vartotas lietuviškas patronimines priesagas -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, teismų raštininkai keis- davo slaviškomis -evič ir -ovic. 2. XVIII AMŽIAUS PAVARDŽIŲ VARIANTAI 2.1. XVIII a. pavardės taip pat buvo užrašomos netiksliai, jų lytys svyravo. Ypač daug tų pačių pavardžių variantų, atsiradusių dėl grafinių bei fonetinių ypatumų, pa- vyzdžiui: 1773-1775 m." Alexander Anyfžkiewicz (L, 125) | Alexander Anufzkiewicz (L, 100), plg. db. pvd. Aniškėvičius ir Anuškėvičius; 1768-1771 m. Jerzy Dyminfki (L, ’ Kai dokumentų lapai yra labai supainioti, nurodomos tik apytikslés, archyvo apraše nurodytos doku- mento chronologinės ribos. XVII-XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDŽIŲ VARIANTAI | 37 109) | Jerzego Tyminfkiego (GEN; L, 22), plg. db. pvd. Diminskis ir Timinskis; 1775— 1776 m. Stan Dobrowskiemu (DAT; L. 77) | Stanistaw Dombrow/ki (L 91), plg. db. pvd. Dabrduskas ir Dambrauskas, Dambrauskis, Dambraiiskis, Dombrduskas, Dombrov- skis; 1754-1759 m. Tomafza Dzigkiewicza (GEN; L, 58) | Tomafzowi Dzinkiewiczowi (DAT; L, 45), plg. db. pvd. Dzenkévicius ir Dzinkévicius; 1763-1765 m. Symon Katucki (L, 16) | Symon Kotucki (L, 15), plg. db. pvd. Kalūckas; 1763-1765 m. Toma/za Kon- takiewicza (GEN: L, 25) | Tomafzowi Kantukiewiczowi (DAT; L. 119), plg. tik db. pvd. Kantakévicius; 1763-1765 m. Macieiowi Kopylowiczowi (DAT; L. .42) | Maciey Koputo- wicz (L. 153), plg. tik db. pvd. Kapulskis; 1763-1765 m. Franciszek Loszakiewicz (L, 35) | Francifzek tafzžukiewicz (L. 15), plg. db. pvd. Lašakevičius ir Lasukas; 1768— 1771 m. Jerzemu Lugaytowi (DAT; L, 109) | Jerzemu Lungayto (1,30), plg. tik db. pvd. Liugdila; 1773 m. Antoniemu Miranowiczowi (DAT; L 45) — Antoni Mironowicz (L, 126), plg. tik db. pvd. Mironavicius; 1776-1778 m. Piotr Moraw/ki (L, 25) | Piotrowi Murawskiemu (DAT; L, 73), plg. db. pvd. Morduskas, Moravskis ir Murauskas; 1763— 1767 m. Antoniemu Narockiemu (DAT; SV,254) | Antoniemu Narodzkiemu (DAT; SV, 326), plg. db. pvd. Narockis; 1775-1776 m. Jan Paziemkow/ki (L 64) | Jana Pozien- kow/fkiego (GEN; L 45), dabar tokių pavardžių nėra; 1763-1765 m. Dominika Radzie- wicza (GEN; L. 2) | Dominikowi Rodziewiczowi (DAT; L. 182); 1763-1765 m. Jakuba Rodziewicza (GEN; L, 192) | Jakub Rudziewicz (L. 28), plg. db. pvd. Radzėvičius, Ro- dzėvičius ir Rudzėvičius; 1715-1737 m. Adama Stanistawa Skuderewicza (GEN; Al 134) | Staniftawa Skuderowicza (GEN; Al, 145), dar plg. db. pvd. Skuderis; 1780-1781 m. Jozeff Sosinfki (L, 61) | Jozeff Susinski (L, 213), dabar tokios pavardės nežinomos; 1773 m. Michal Taramowicz (L, 127) | Michat Tarymowicz (L, 25), plg. db. pvd. Tari- mas; 1776-1778 m. Jan Zygmantowicz (L,6) | Jan Zygmuntowicz (L,76), plg. db. pvd. Zigmantavicius ir Zigmuntavicius, Zigmuntovicius. Stebina čia pateiktų XVIII a. kau- nieCiy pavardžių lyčių įvairovė. Ir šiame amžiuje dėsningai ir nedésningai vieni balsiai keičiami kitais. Pastebėta, kad balsis «a tam tikrais atvejais pakeičiamas 0,0 — 4,0 — u, e — i. Vienaip ar kitaip kaitaliojami priebalsiai c ir ¢, d ir f, m ir n. Tam įtakos turėjo pasikeitusi, nelietuviška XVIII a. Kauno miesto raštinių aplinka. Todėl šiuo laikotarpiu atsirado daugiausia pavardžių variantų su įvairiomis slaviškomis priesa- gomis, jų fonetika nelietuviška. 2.2. Pasitaiko pavienių pavardžių morfologinių variantų. 2.2.1. Pastebėta įvairavimo atvejų su lietuviškomis ir slaviškomis patroniminėmis priesagomis, pvz.: Krzysztoffa i Anny Giedrayciow (GEN; AĮ,,402) | Giedrowiczowie (AI, 143), plg. db. pvd. Giedraitis ir Giedravicius. 2.2. 2. Slaviškų priesagų vartosenos polinkius atspindi tokie pavyzdžiai: 1755-1763 m. Bartlomieiowi Maciulewiczowi (DAT; L, 177) | Bartlomieiowi Ma- czulfkiemu (DAT; L, 139), plg. db. pvd. Maciulėvičius ir Maculskis. 1773 m. Samuelem Wafilewic3 (MS, 234) — 1771 m. Samuel Wasilewski (MS, 158), plg. db. pvd. Vasilėvičius ir Vasilėvskis. Iš pateiktų variantų aiškiai matyti, kad ir XVIII a. įvairių kalbų vartojimas trukdė nusistovėti rašytinei pavardės lyčiai. 38 | ALMA RAGAUSKAITĖ 3. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta šiame straipsnyje, galima pasakyti, jog XVII- XVIII a. galutinis kauniečių pavardžių formavimasis dar nebuvo pasibaigęs. Tai liu- dija gausybė įvairių pavardžių variantų. Jų atsiradimą sąlygojo įvairios aplinkybės. Visų pirma, Kauno miesto tarybos, vaito, suolininkų teismų raštinės savo knygas, kuriose užfiksuotos kauniečių pavardės, rašė ne lietuvių, o senąja lenkų ir lotynų kalba. Taigi miestiečių antroponimai buvo slavinami, lotyninami ir pan. Todėl jau susiformavusi to paties asmens pavardė skirtinguose bylos įrašuose galėjo būti kaip nors pakeista. Kalbamajam reiškiniui turėjo įtakos tirtų aktų knygų specifika. Jos paprastai buvo rašomos praktiniais sumetimais, todėl tiksli kauniečių pavardžių rašyba niekam nerūpėjo. Jau paminėtas ieškovas ar atsakovas kitame bylos nagri- nėjimo protokole galėjo būti užrašytas kitokia pavardės forma. Šis įvairavimas iš dalies susijęs ir su neoficialiu miestiečių apibūdinimu. Mat XVII-XVIII a. Kauno teismuose jiems būdavo leidžiama kalbėti, atsakinėti į įvairius klausimus. Visai įma- noma, kad šie asmenys patys pasivadindavo skirtingai. XVIII a., kai miesto raštinių aplinka tapo nelietuviška, atsirado ypač palankios sąlygos plisti įvairioms tos pa- čios pavardės formoms. Baigiant galima pateikti tokias išvadas: 1. XVII-XVIII a. Kauno miestiečių pavardžių lytys dar svyravo. 2. XVII a. pavardžių variantai suskirstyti į tris grupes: 1) pavardžių variantai, susi- darę dėl užrašymo ir fonetinių ypatumų, 2) pavardžių variantai, besiskiriantys galū- nėmis, ir 3) pavardžių variantai su skirtingomis patroniminėmis priesagomis. Pasta- rųjų dviejų grupių variantai straipsnyje pavadinti MORFOLOGINIAIS. Daugiausia aptarta pirmosios grupės pavardžių formų. 3. XVIII a. Kauno miesto aktų knygose užrašytos pavardės taip pat įvairavo. Itin daug pasitaikė grafinių fonetinių pavardžių variantų. ŠALTINIAI Al, — 1693 m. aktų įrašų knyga. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau — VUBRS). E. 7. B. 13868, 1. Al, - 1738-1749 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. E. 7. B. 13868, 2. Al, — 1743-1748 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13868, 3. Al, — 1749-1753 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. E. 7. B. 13868, 4. AĮ,-1747-1768 m. aktų įrašų knyga. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau — LVIA). E SA. B. 13870. Al, — 1763-1773 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E. SA. B. 13871. Al - 1771-1781 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13872. Al - 1780-1784 m. aktų įrašų knyga. LVIA. F. SA. B. 13873. AĮ,— 1781-1788 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13874. AĮ,,— 1789-1792 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13877. AĮ,,— 1796-1798 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13877. AKA, —- 1779-1781 m. archyvo knygų aprašas, 2. LVIA. E SA. B. 18657. AKA, - 1788-1809 m. archyvo knygų aprašas. LVIA. E. SA. B. 18653. XVII-XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDŽIŲ VARIANTAI |39 B,— 1779-1780 m. burmistro knyga. LVIA. E. SA. B. 19625. B,- 1780-1785 m. burmistro knyga. LVIA. E. SA. B. 19622. L,- 1754-1759 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19588. L,- 1755-1763 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19592. L.- 1763-1765 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19602. L,- 1768-1771 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19596. L,- 1771-1773 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19599. L,—- 1773 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19601. L,- 1773-1775 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19605. L,—- 1775-1776 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19606. L,- 1776-1778 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19607. L,,— 1778-1781 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19627. L,,- 1780-1781 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19610. M, —- 1604-1610 m. magistrato knyga. VUBRS. E. 7. B. 13856. M, — 1752-1786 m. magistrato posėdžių protokolai. LVIA. E. SA. B. 19587. M, - 1786-1796 m. magistrato posėdžių knyga. LVIA. E. SA. B. 19560. MS, — 1683-1773 m. mišri knyga: magistrato posėdžių protokolai, magistrato ir suolininkų teismų protokolai ir aktai. VUBRS. E. 7. B. 13867. MS, — 1686-1776 m. mišri knyga: magistrato posėdžių protokolai, magistrato ir suolininkų teismų protokolai ir aktai. VUBRS. E. 7. B. 13867. MV - 1603-1629 m. mišri magistrato ir vaito knyga. VUBRS. E. 7. B. 13855. S, — 1610-1622 m. suolininkų knyga. VUBRS. F. 7. B. 13861. S, — 1622-1640 m. suolininkų knyga. LVIA. E. SA. B. 13863. S, — 1662-1673 m. suolininkų knyga. VUBRS. E. 7. B. 13865. SV, — 1738-1762 m. suolininkų ir vaito teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19589. SV,-1763-1767 m. suolininkų ir vaito teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19593. V, - 1606-1608 m. vaito knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13859. VSM - 1608-1616 m. mišri vaito, suolininkų ir magistrato knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13860. LITERATŪRA BENSON, S. 1990: Variations in the Swedish forename system. Proceedings of the XVIIth International Con- gress of Onomastic Sciences 1. Helsinki, 13-18 August 1990, Helsinki: The University of Helsinki and the Finnish Research Centre for Domestic Languages, 194-201. BuUBAK, J. 1981: Ilponecc popmupoBanHs IIOJIbCKHX (paMHINI B IOXHOH 4aCTH TEDpDpHTOpHH Maso ITOJIbINH B XV-XVII Be. Proceedings of the International Congress of Onomastic Sciences 1. Cracow, August 21-25, 1978, Wroctaw-Warszawa—-Krakow-Gdansk-L.6dz: Zaktad Narodowy im. Ossolinskich, 251-257. BUBAK, J. 1986: Proces ksztattowania si¢ polskiego nazwiska mieszczarnskiego i chlopskiego, Krakow: Nakla- dem Uniwersytetu Jagiellonskiego. DAMBE, V.[JIaMsE B. O] 1970: BapuanTs! narsiickux ume. Hukonos, B. A., Cynepanckas, A. B., pexn., Arnmpononumuxa, Mocksa: Hayxka, 218-219. GvOzDEVA, E. L. 1990: Mopdonornyeckne BapHaHThl MYKCKHX KaJIeHAapPHBIX HMEH B PYCCKO# J1€710BOH nucbMeHHocTH XIV-XVI BB. [llocma pecnybaikancoka onomacmuyna kongepenyis 4—6 zpydna 1990 poky. Te3u donoeidei i nosioomaens. Teopemuuna ma i icmopuuna onomacmuxa, Onecca: IHCTITYT MOBO3HABCTBA IM. 0.0. Ilore6ni 13-14. JABLONSKIS, K. 1979: Istorija ir jos šaltiniai, Vilnius: Mokslas. Kiaura, Z. 1973: Kauno miesto senojo archyvo likimas. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A, 2 (43), 125-140. 40 | ALMA RAGAUSKAITĖ KRAKALIJA, L. V. 1974: Jlo nuranus knacudikaiti 6yKOBHHCHKHX AaHTpONMOHIMISHHX BapiaHTiB. Mo603xaecmeo 2 (44), 53-58. KUCERENKO, L. I. 1990: Onnopisuesa i GararopiBsneBa BapianTHICTh aHTPONORIMiB. [Llocma pecnyéiikanceka oHomacmuuna kongpepenyis 4-6 pyons 1990 poxy. Tesu donosioeu i nosioomreny. Teopemuuna ma i icmop- uuna onomacmuxa, Onecca: lncriryT MoBo3HaBcTBa iM. 0.0. IloreGni, 45-46. Kuzavinis, K., SAVUKYNAS, B. 1994: Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. MACIEJAUSKIENE [MAUESYCKEHE], V. 1990: Brnsnnte si3bika HCTOYHHKOB Ha BapHAHTHOCTb JIHTOBCKHX (JAMHJI- uit B XVIII sexe. Kondratiuk, M., red., Bafto-stowiarskie zwigzki jezykowe, Wroclaw etc.: Ossolineum, 263— 273. (Prace Stawistyczne, 81.) MACIEIAUSKIENE „V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas XIII-XVIII a., Vilnius: Mokslas. MACIEJAUSKIENE, V. 1993: Kriaunų parapijos XVII-XVIII a. asmenvardžiai. Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 34-99. MACIEJAUSKIENE, V. 1997: Lietuvių pavardžių varijavimas XIX amžiuje. Lituanistica 2 (30), 71-88. Oksas, J. 2000: Buvusios Kauno evangelikų-liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai. Kauno istorijos metraštis 2, Kaunas: Vytauto Didžiojo univer- sitetas, 177-210. PopoL’skAJA, N. V. 1978: Crosape pycckoii onomacmuueckou mepmunoroeuu, Mocksa: Hayxka. RAGAUSKAITE, A. 2002: Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI-XVIII amžiuje. Acta Linguistica Lithuanica 45, 123-143. SiMINA, T. J. 1970: BkrroBbie BapHaHThl IMYHBIX HMEH (110 MaTEPHATAM JIDEBHHX MHCHMEHHBIX INAMSTHHKOB H coBpeMeHHOH anTpononumuu Ilunexsa). Hukonos, B. A., Cynepanckas, A. B., pex., Aumpononuvuka, Mockaa: Hayxka, 189-194. SUPERANSKAJA, A. V. 1969: Cmpykmypa umenu cobemeennozo, Mocksa: Hayka. SUPERANSKAIJA, A. V. 1978: HoBsie pycckue umena. Onoma 22, 414-430. VANAGAS, A., red. 1985-1989: Lietuvių pavardžių žodynas 1-2, Vilnius: Mokslas. VizGaLrov, P.1. 1973: Cunonnmus u BapHaHTHOCTB possum. Kysees, P. I., Hukowos, B. A., pex., Onomac- muxa Ilosonoicoa 3, V pa: Axanemus nayk CCCP. bamkupeknit Ona. UHCTHTYT STHOTpad Hi HM. H. H. Muxutyxo-Maknas. Banikupernit rocyziaperBeHnbiit ynuBepenTreT, 167-170. ZINKEVICIUS, Z. 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. Alma Ragauskaitė Gauta 2002 08 14 Lietuviy kalbos institutas Vileišio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva alma@]lki.lt