XVII–XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVII (2002), 31–40 XVII–XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius The process of formation of surnames among the citizens of Kaunas was still far from its completion in the 17th and 18th centuries, as witnessed by the numerous variants recorded in the documents. Various factors contributed to this instability, notably the use of Polish and Latin in official documents, and the fact that little attention was paid to the accurate reproduction of surnames. 17th century variants of surnames are here classified into three groups: (1) orthographical and phonetic variants, (2) variants differing as to their endings, and (3) variants with different patronymical suffixes. The latter groups are referred to as morphological variants. In the article, most attention is paid to the first type. A similar instability, especially with regard to orthography and phonetics, is noted in 18th century documents. 0. ĮVADAS Jau rašyta apie kauniečių pavardžių formavimąsi. Nustatyta, kad visose vietinės Kauno miestiečių bendruomenės grupėse pavardės susidarė skirtingu laiku. Mėginta teigti, kad anksčiausiai atsirado miestiečių elito pavardės. Net XVI a. pirmojoje pusėje germaniškos kilmės asmenvardžiais užrašyti asmenys (greičiausiai mieste gyvenę vokiečiai) ir kai kurie kauniečiai lietuviai, užimantys aukštesnę padėtį visuomenėje, matyt, jau galėjo vadintis pavardėmis. Antrojoje šio šimtmečio pusėje bei XVII a. pirmojoje pusėje miestiečių luomo viduriniojo bei žemesniųjų sluoksnių atstovai palaipsniui įgyja paveldimus antroponimus. XVII a. antrojoje pusėje visi kauniečiai jau turėjo pavardes (Ragauskaitė 2002: 123–143). Tačiau tuo metu jų galutinis formavimasis dar nebuvo pasibaigęs. Pastebėta, jog XVII–XVIII a. miestiečių pavardės pasižymi dideliu variantškumu. Pavardės VARIANTAIS čia vadinamos skirtingos tos pačios pavardės formos (plg. Podol’skaja 1978: 41)1. Kitaip tariant, vieno kurio nors pavardės elemento (galūnės, priesagos ir kt.) pasikeitimas jau leidžia kalbėti apie naujo jos varianto atsiradimą. Tai ne tik su Kauno vardynu susijęs reiškinys. Pavardžių įvairavimas pastebėtas ir kito XVII a. Lietuvos miesto – Vilniaus, taip pat Lenkijos, Rusi 1 Panašiai pavardės varianto sąvokos turinys nusakomas ir kitų autorių darbuose (plg. Zinkevičius: 1977; Bubak 1981: 251–257; 1986: 112–115, 151–152; Maciejauskienė 1997: 71 ir kt.). 32 | ALMA RAGAUSKAITĖ jos, Latvijos ir kitų Europos valstybių miestų vardynuose. Išsamiai buvo aptarti XVII a. pradžios vilniečių asmenvardžių variantai, išaiškintos jų atsiradimo aplinkybės (Zinkevičius 1977: 55–59; 91–93). Nemažai rašyta apie lenkų miestiečių pavardžių priesagų įvairavimą (Bubak 1986: 37, 98, 112). Daugiausia aiškintos teorinės šio luomo rusų pavardžių variantų klasifikavimo problemos (Krakalija 1974: 53–58; Gvozdeva 1990: 13–14; Kučerenko 1990: 45–46). Tyrinėtas jų pravardinių asmenvardžių varijavimas (Vizgalov 1973: 167–170). Išnagrinėti fonetiniai rusų antroponimų variantai (Superanskaja 1969: 171–198; 1978: 414–430). Domėtasi jų istorinių vardų variantais (Simina 1970: 189–194). Sudaryta varijuojančių latvių vardų klasifikacija (Dambe 1970: 218–219). Aktualus atrodo ir vieno didžiausių LDK miestų – Kauno – tolesnės miestiečių pavardžių raidos tyrimas. Šio straipsnio tikslas – aptarti XVII–XVIII a. kauniečių pavardžių variantų radimosi priežastis, palyginti juos su dabartinėmis lietuvių pavardėmis ir išskirti svarbiausias jų grupes. Be to, bus bandoma pasižiūrėti, kokią įtaką variantų porų susidarymui turėjo pasirinktų šaltinių specifika bei kiti veiksniai. Medžiaga straipsniui surinkta iš 1603–1800 m. Kauno miesto 39 aktų knygų2. Jos rašytos lenkų ir lotynų kalba. Dokumentų turinys įvairus. Magistrato knygose rašoma apie tarybos sprendimus, miestiečių skolas ir finansinius reikalus. Čia taip pat įrašyti cechų nuostatai, teismo protokolai, gyventojų testamentai ir kiti miesto gyvenimo realijas atspindintys dokumentai. Vaito knygą sudaro smulkesnių bylų protokolai. Suolininkų knygose įrišti šiam teismui įteikti besibylinėjančių asmenų skundai bei nagrinėtų bylų protokolai. Aktų įrašų knygose buvo rašomos įvairios pirkimo-pardavimo sutartys, testamentai, dovanojimai ir kt. Nuo XVIII a. šiose knygose registruoti centrinių apeliacinių, miesto ir kitų teismų sprendimai bei įvairių pareigūnų raštai Kauno miestui. Lentvaičių (vaito pavaduotojų) spręstos bylos surašytos atskirose knygose. Burmistro knygose atsispindi burmistrų ir miesto iždininkų veikla. Jose suseg tos ataskaitos apie miesto pajamas ir išlaidas, įvairios sąskaitos3. Iš viso iš aptartų šaltinių buvo išrašyta 2911 skirtingų vyrų įvardijimų. Iš XVII a. dokumentų surinkta 1511 užrašymų. Tarp jų 1311 (86, 96% visų XVII a. užrašymų) yra dvinar iai, pvz.: Albertus Baranowicz3 152)4, Grzegorz Bortkiewicz1 338), Georgius Demer3 77), Marka Fiedorowicza (GEN5; MS1 437), Matiasz Jodebelis (MS1 438), Marcin Kałfprowicz (S3 168), Walenty na Kielaycia (GEN; MS1 258), Andreas Lang (MS1 304), Jerego Matulewicza (GEN; MS1 313), Matyafu Milkožientysu (DAT; S3 286), Michael Nau gard (S3 321), Kaspra Oszkapaltis (MS1 286), Simon Pupeykiewicz (S3 129), Adam Wisztoklis (S3 429), Hanufla Zagiera (S3 148) ir kt. 2 Jų sąrašas pateiktas straipsnio pabaigoje. Dar viena 1636–1646 m. Kauno magistrato knyga yra saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (F. 356. Ap. 1. B. 19588). Ja pasinaudoti nebuvo galimybės. 3 Plačiau apie šio laikotarpio dokumentus žr. Kiaupa (1973: 125–140). 4 Visi straipsnyje pateikiami asmenvardžiai yra met rikuoti. Sklaustuose nurodoma istorijos šaltinio santrumpa ir lapo numeris. 5 Pasitaiko šių linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilmininkas – GEN, naudininkas – DAT, įnagininkas – INSTR. XVII–XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDŽIŲ VARIANTAI | 33 200 (13, 04%) miestiečių užrašyta dviem krikščioniškais vardais ir pavarde, pvz.: Augustyn Paweł Dowiata (S₃ 307), Jana Eufłachego Koiałowicza (GEN; S₃ 277), Marcin Jan Kozakiewicz (MS₁ 97), Jerzy Konftanty Mackiewicz (S₃ 491), Piotr Kazimierz Saurymowicz (S₃ 238), Chriftianum Franciscum Schacht (MS₁ 125), Joannem Alexandrum Stephanowicz (MS₁ 470), Kazimierz Michał Surwił (S₃ 79), Joannes Andreas Szymanowki (MS₁ 310), Kazimierz Stefan Urbanowicz (S₃ 444) bei kt. Iš XVIII šimtmečio surinkta 1400 asmenų įvardijimų, 1152 (t. y. 82, 28% visų XVIII a. užrašymų) kauniečiai užrašyti vardu ir pavarde, pvz.: Antoniego Dukiewicza (GEN; AĮ₉ 560), Jan Faber (L₈ 71), Michael Fok (MS₂ 157), Bartłomiej Grudz (AĮ₉ 280), Maciejowi Hintzowi (DAT; AĮ₈ 72), Ernestowi Hirjzfeltowi (DAT; MS₂ 203), Michała Hofmana (GEN; MS₂ 202), Jana Kalofa (GEN; L₇ 109), Jana Kieyżera (GEN; L₈ 6), Joannes Kijter (MS₂ 157), Michał Kleyn (L₇ 132), Tomasz Pieczulewicz (AĮ₉ 197), Matys Reyter (L₁₁ 90), Jozef Rex (L₉ 140), Johan Szreyter (L₉ 100), Kryſztofowi Walterowi (DAT; MS₂ 147) ir kt. Matyt, trumpumo sumetimais 128 (9, 15%) miestiečiai paminėti tik pavarde, pvz.: Augowiczowi (DAT; L₁ 71), Bartoszewicza (GEN; AĮ₁ 147), Jasiulewicza (GEN; L₁ 74), Markiewicza (GEN; AKA₂ 64), Mazurkiewicza (GEN; L₁ 48), Michalkiewiczowi (DAT; L₁ 48), Sokołowski (M₂ 324) ir t. t. Lyginant su XVII amžiumi, padaugėjo miestiečių, turinčių tris antroponimus – du krikščioniškus vardus ir pavardę. Taip užrašyta 120 (8, 57%) kauniečių, pvz.: Daniela Fryderyka Kantela (GEN; AĮ₂ 262), Janowi Krystyanowi Lerchowi (DAT; AĮ₃ 21), Janowi Krzyſztophowi Plewowi (DAT; MS₂ 147), Krystyan Henryk Pohibel (M₂ 353), Piotr Władysław Surwił (AĮ₂ 52), Martinus Joannes Szałtowski (AĮ₂ 54), Jan Krzysztoff Szrewer (AĮ₇ 49), Maciej Jozef Wieliczko (AĮ₂ 20), Stanislaw Piotr Wierzbicki (MS 435) ir kt. Kaip matyti, XVII–XVIII a. ne visuomet buvo krikštijama vienu bažnyčios šventojo vardu. Tai būdinga ne tik Kauno gyventojams. Pasirodo, tokius užrašymus plačiąja prasme galima sieti ir su kitų Europos miestų gyventojų įvardijimo tradicija. Manoma, kad ji buvo ypač įsigalėjusi Vokietijoje. Šioje šalyje jau XV a. privilegijuotos miestiečių šeimos krikštydavo savo vaikus dviem vardais (Benson 1990: 195). Įdomu tai, kad kaip tik daugeliu atvejų dviem krikščioniškais vardais užrašyti ir Kaune gyvenę vokiečiai, pvz.: Adam Jerzy Dyryng (L₇ 112), Jana Krystyana Gatermana (GEN; AĮ₇ 205), Andrzej Jakub Hirſzfeld (AĮ₂ 6), Jakub Frydrych Stolc (MS₂ 235), Jana Bernarda Szwarca (GEN; AĮ₃ 160), Karol Reinhold Wunderam (AĮ₁₀ 482) ir kt. Dėmesį atkreipia tai, kad Kauno teismų bylų įrašuose tie patys kauniečiai yra minimi ne vieną kartą. Kaip paaiškėjo, dalis bylų būdavo perduodama kitos instancijos teismui. Asmenų tapatumą skirtingų metų įrašuose padeda nustatyti miestiečių vardai, pareigų, amatų pavadinimai. Iš pateikiamų pavyzdžių aiškiai matyti, kad bus kalbama tik apie tų pačių asmenų pavardžių variantus, pvz.: Bartłomieij Hryşkaitis – uczciwego Bartłomieia Hryşkiewicza mieszczanina kowien(skiego) (GEN; VSM 82); uczciwy Kasper Perkunelis szwiec i mieszczanin kowien(ski) (MV 216) – uczciwy Kasper Perkunowicz szwiec i mieszczanin kowien(ski) (MV 62); p(an) Kazimierz Hofzkiewicz radca kowienski (SV₂ 105) – p(ana) Kazimierza Ofzkiewicza (GEN; SV₂ 127); Antoniemu Narodzkiemu radcie miasta Kowna (DAT; SV₂ 254) – Antoniemu Narockiemu radcie kowien(skiemu) (DAT; SV₂ 254) ir t. t. 34 | ALMA RAGAUSKAITĖ Aptariant kauniečių pavardžių varijavimo atvejus, jų formos bus lyginamos su dabartinėmis pavardėmis6. Pirmiausia pateikiamos struktūriškai artimiausios pavardės, reikalingos pagrįsti įvairuojančioms lytims. Kadangi tiriami konkretaus miesto pavardžių variantai, tai atsižvelgiama ir į šiandieninių pavardžių lokalizaciją. Be abejo, negalima pamiršti, kad žmonės visais laikais migruodavo. Į tokį didelį miestą kaip Kaunas atvykdavo ir visam laikui apsistodavo ir kitų miestų bei kaimų gyventojai. Kaip minėta, visi kauniečiai greičiausiai pavardes jau turėjo XVII a. Taigi pavardžių lyčių aptarimas pradedamas šiuo šimtmečiu7. 1. XVII AMŽIAUS PAVARDŽIŲ VARIANTAI 1.0. Nuo XVII a. šaltiniuose pastebėta įvairių pavardžių variantų. Jie buvo suklasifikuoti į tris grupes: 1) pavardžių variantai, atsiradę dėl grafinių bei fonetinių skirtumų, 2) pavardžių variantai, besiskiriantys galūnėmis, ir 3) pavardžių variantai su skirtingomis patroniminėmis priesagomis. Paskutiniųjų dviejų grupių variantai čia vadinami MORFOLOGINIAIS. 1.1. Surinkta nemažai variantų, susidariusių dėl užrašymo bei fonetinių skirtumų. Jie pateikiami pagal abėcėlę: 1607 m. Maciey Balicki (V1 231) | 1606 m. Maciei Belicki (V1 19), plg. db. pvd. Balickis ir Belčickis; 1610 m. Jan Barankiszki (VSM 438) | 1610 m. Jan Berankibkis (VSM 438), plg. tik db. pvd. Berãnkis; 1665 m. Georgio Cajimiro Barowjki (S3 160) | 1668 m. Georgio Cajimiro Borowjki (S3 288), plg. db. pvd. Barãuskas, Barõvskis ir Barõuskas, Borõvskis; 1610 m. Joannes Casprowicz (M5 561) | 1610 m. Joannes Casprowicz (M5 562), plg. db. pvd. Kasparãvičius; 1625 m. Jakub Daugelis (MV 150) | 1626 m. Jacobi Dagiel (MV 308), plg. db. pvd. Daugelis ir Dagėlis; 1662 m. Joannes Dembkowjki (S3 6) | 1672 m. Joannes Dempkowski (S3 340), plg. tik pvd. Dempkãuskas; 1668 m. Macia Gor/kiego (GEN; S3 298) | 1663 m. Mathie Gur/jki (S3 23), plg. db. pvd. Gòrskis ir Gùrskas, Gùrskis; 1670 m. Jofepho Jau czykiewicz (S3 406) | 1670 m. Jofepho Jauczukiewicz (S3 406), šiandien tokių pavardžių neturime; 1625 m. Jerzego Labanow/kiego (GEN; MV 136) | 1627 m. Jerzego Labunow/kiego (GEN; MV 398), plg. db. pvd. Labanãuskas, Labanovskis ir Labunãuskas, Labunõvskas, Labunõvskis; 1612 m. Mathias Plekaitis (S1 5) | 1617 m. Mathie Pla- kaitys (S1 522), plg. db. pvd. Plekaitis ir Plakys; 1631 m. Joannis Raczkiewicz (S2 173) | 1640 m. Joanis Roczkiewicz (S2 248), plg. db. pvd. Račkėvičius ir Rockã, Ročkãitis ir kt.; 1625 m. Woyciecha Rudzianskiego (GEN; MV 154) | 1627 m. Woyciecha Rudzin/kiego (GEN; MV 390), plg. db. pvd. Rudžiãnskas ir Rudzinskas; 1666 m. Kafpra Zydkiewicza (GEN; S3 257) | 1666 m. Gafparum Zytkiewicz (S3 256), plg. db. pvd. Žydkẽvičius ir Žitkẽvičius. Kaip jau minėta, XVII a. miesto juridinius administracinius dokumentus rašė asmenys, kurių gimtoji kalba dažniausiai buvo ne lietuvių. Fiksuodami pavardes, tam tikras jų lytis jie perteikė labai nevienodai. Dalis paminėtų pavardžių yra 6 Dabartinės pavardės pateikiamos iš: Vanagas, red. (1985–1989). 7 Aptariant XVII–XVIII a. Kauno miestiečių pavardžių variantus, vienaip ar kitaip remtasi Z. Zinkevičiaus, J. Bubako, V. Macijauskienės ir kt. darbais (žr. Zinkevičius 1977; Bubak 1981: 251–257; 1986: 112–115; 151–152; Macijauskienė 1990: 263–273; 1991: 118–151; 1993: 34–99; 1997: 71–88). XVII–XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDŽIŲ VARIANTAI 35 įvairiai pakeistos. Dėl slavų ir lietuvių kalbų sąveikos dėsningai neskiriami balsiai a ir e, a ir o, o ir u. Painiojami priebalsiai b ir p, t ir d. Taigi pavardės buvo užrašomos taip, kaip jas išgirsdavo ir suprasdavo raštininko raštingumas. 1.2. Tik keletas atvejų priskirta antrajam pavardžių variantų, besiskiriančių galūnėmis, tipui. Tai: 1615 m. Valentin Burniškis (S, 368) | 1615 m. Valentin Burniško1 (S₁ 367), plg. tik db. pvd. Burnys, Būrnikas ir kt.; 1609 m. Matys Czernis (VSM 245) | 1609 m. Matys Czernius (VSM 246), plg. db. pvd. Černis, Černys ir Černius; 1607 m. Andrzej Raudos1 (V₁ 257) | 1607 m. Raudis (V₁ 220), plg. db. pvd. Raūdas ir Raūdis, Raudys. Šios grupės variantų nėra daug, nes neretai pavardės nelietuviškuose tekstuose buvo užrašomos be galūnių. 1.3. Trečiojoje grupėje yra pavardžių lytys su skirtingomis patroniminėmis priesagomis. Detaliau jos buvo suskirstytos į tris pogrupius: 1) pavardžių variantai su varijuojančiomis lietuviškomis patroniminėmis priesagomis, 2) pavardžių variantai su įvairuojančiomis slaviškomis patroniminėmis priesagomis ir 3) pavardžių variantai su skirtingos kilmės patroniminėmis priesagomis. 1.3.1. Pirmajam pogrupiui priskirtos pavardžių formos su skirtingomis lietuviškomis patroniminėmis priesagomis. Minėtini tik keli tokie atvejai, pvz.: 1612 m. Georgius Brandziun (S, 25) | 1613 m. Georgius Brandzaytis (S₁ 89), dabar tokių pavardžių nėra; 1626 m. Matysowi Dylonowi (DAT; MV 259) | 1626 m. Macieia Dyluna (GEN; MV 274), plg. tik db. pvd. Diliūnas; 1621 m. Joannes Perdaytis (S₁ 745) | 1621 m. Joannes Perdonis (S₁ 748), dabar tokių pavardžių nežinoma. Beje, šios pavardės variantus pastebėjo ir J. Oksas (2000: 183). Akivaizdu, kad kitakalbiai raštininkai painiojo ne tik slaviškas, bet ir lietuviškas patronimines priesagas -aitis, -onis, -ūnas. Tam įtakos galėjo turėti dar viena aplinkybė. Kauniečiai XVII a. pradžios teismuose kalbėjo lietuvių kalba. Teisindamiesi ar apskųsdami savo skriaudėjus, jie privalėjo prisistatyti patys. Lietuviškai paaiškindavo, kur gyvena, kam tarnauja, kieno yra giminė ir pan. Numan u, kad tuo metu jie nebuvo labai sąmoningi ir patys galėjo save pavadinti skirtingai. Todėl teismų aktuose įsigalėjo tokie lietuviškų patroniminių priesagų vartosenos polinkiai. 1.3.2. Antrajame pogrupyje – tų pačių pavardžių vartojimo atvejai su skirtingomis slaviškomis patroniminėmis priesagomis: 1609 m. Piotr Bartromieiewicz (VSM 251) | 1610 m. Piotr Bartłomiejowicz (VSM 436), plg. tik db. pvd. Baltramiejūnas; 1626 m. Jozęph Borowicz (MV 297) | 1628 m. Jozeph Borewicz (MV 435), plg. tik db. pvd. Baravičius; 1625 m. Adam Dominikiewicz (MV 123) | 1625 m. Adam Dominikowicz (MV 105), plg. tik db. v. Dominykas8; 1625 m. Stephanowi Dwilowiczowi (DAT; MV 174) | Stephana Dwilewicza (GEN; MV 173), plg. db. pvd. Dvylavičius, Dvylovičius ir Dvilėvičius; 1608 m. Banis Grygowicz (VSM 86) | 1608 m. Bania Grygiewicza (GEN; VSM 21). Plg. db. pvd. Grigavičius, Grigovičius ir Grigėvičius; 1607 m. Piotr Gulbinowicz1 (V₁ 278) | 1607 m. Piotrowi Gulbiniewiczowi (DAT; V₁ 158). Plg. tik db. pvd. Gulbinavičius, Gulbinovičius; 1626 m. Krzysztoff Jeremiaszewicz (MV 204) | 1626 m. Krzysztoffa Jeremiaszowicza (GEN; MV 182), dabar tokių pavardžių nėra; 1626 m. Jana 8 Dabartinis vardas nurodomas iš: Kuzavinis, Savukynas (1994). 36 ALMA RAGAUSKAITĖ Maciewicza (GEN; MV 166) | 1624 m. Jana Maciewicza (GEN; MV 65), plg. db. pvd. Maciejauskas, Maciejauškas, Maciejėnas, Maciejėvskis, Maciejovskis; 1610 m. Piotr Maciulowicz (VSM 484) | 1610 m. Piotru Maculiewiczu (DAT; VSM 484), plg. db. pvd. Maciulavičius ir Maculėvičius; 1610 m. Jakub Markowicz (VSM 480) | 1610 m. Jakubem Markiewiczem (INSTR; VSM 396), plg. db. pvd. Markavičius ir Markėvičius; 1606 m. Jana Mikołajowicza (GEN; V, 20) | 1607 m. Jan Mikotaiewicz (V, 154), plg. db. pvd. Mikolajunas, Mikolajūnas, Mykolajūnas; 1607 m. Jozef Pukienowicz (V, 233) | 1607 m. Jozefowi Pukienewiczowi (DAT; V, 236), plg. tik db. pvd. Pukėnas, Pūkenas, Pūkenas, Pūkėnis, Pūkėnis; 1607 m. Mathias Szymkiewicz (M₁ 263) | 1610 m. Matys Szymkowicz (M₁ 558), plg. db. pvd. Šimkevičius ir Šimkavičius; 1670 m. Paulo Walo-wicz (S₃ 411) | 1673 m. Pawła Walewicza (GEN; S₃ 563), plg. db. pvd. Valavičius ir Valėvičius. Šie pavardžių variantai greičiausiai susidarė dėl rytų slavų tėvavardžių darybos polinkių. Mat kitataučiams raštininkams slaviškos patroniminės priesagos -evič ir -ovič tebūvo „rusiška galūnės forma sūnui žymėti“ (Jablonskis 1979: 243). Todėl tą pačią pavardę jie užrašydavo su abiem priesagomis. 1.3.3. Trečiajam pogrupiui priskirti pavardžių variantai, turintys skirtingos kilmės patronimines priesagas: 1604–1610 m. Gregorius Balwierun (M₁ 136) | 1604–1610 m. Georgius Balwierowicz (M₁ 142), dabar tokių pavardžių nėra; 1606 m. Lenart Brai-dziewicz (VSM 74) | 1607 m. Leonardo Braidziun (VSM 401), tokių pavardžių taip pat nėra; 1604–1610 m. Casparis Gruminaytis (M₁ 221) | 1604–1610 m. Caspar Gruminowicz (M₁ 44), tokių pavardžių dabar nėra; 1603–1629 m. Marcin Janonis (MV 51) | 1603–1629 m. Marcin Janowicz (MV 181), plg. db. pvd. Janónis ir Janavičius; 1684 m. Walentin Mijselunas (MS₁ 234) | 1684 m. Valentinum Mijselewicz (MS₁ 248), plg. db. pvd. Miseliūnas; 1603–1629 m. Dominika Narkuna (GEN; MV 212) | 1603–1629 m. Dominika Narkiewicza (GEN; MV 212), plg. db. pvd. Narki̇̄nas ir Narkėvičius; 1603–1629 m. Janowi Niefłanayciowi (DAT; MV 57) | 1603–1629 m. Jan Niefłanowicz (MV 86), tokių pavardžių taip pat nėra; 1603–1629 m. Jana Stankuna (GEN; MV 155) | 1603–1629 m. Jana Stankiewicza (GEN; MV 331), plg. db. pvd. Stankėvičius ir Stankūnas; 1604–1610 m. Bernardus Szymkun (M₁ 128) | 1604–1610 m. Ber-nardum Szymkowicz (M₁ 144), plg. db. pvd. Šimkūnas ir Šimkavičius. Matyt, dažniausiai dėl rusų raštinės tradicijos įtakos autentiškas, t. y. pačių miestiečių vartotas lietuviškas patronimines priesagas -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, teismų raštininkai keisdavo slaviškomis -evič ir -ovič. 2. XVIII AMŽIAUS PAVARDŽIŲ VARIANTAI 2.1. XVIII a. pavardės taip pat buvo užrašomos netiksliai, jų lytys svyravo. Ypač daug tų pačių pavardžių variantų, atsiradusių dėl grafinių bei fonetinių ypatumų, pavyzdžiui: 1773–1775 m. 9 Alexander Anyżkiewicz (L₇ 125) | Alexander Anufzkiewicz (L₇ 100), plg. db. pvd. Aniškėvičius ir Anuškėvičius; 1768–1771 m. Jerzy Dymiṅski (L₄ 9 Kai dokumentų lapai yra labai susipainioti, nurodomos tik apytikslės, archyvo apraše nurodytos dokumento chronologinės ribos. XVII–XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDŽIŲ VARIANTAI | 37 109 | Jerzego Tymin[kiego (GEN; L₂ 22), plg. db. pvd. Dimińskis ir Timińskis; 1775–1776 m. Stan Dobrowskiemu (DAT; L₈ 77) | Stanisław Dombrow[ski (L₈ 91), plg. db. pvd. Dabráuskas ir Dambráuskas, Dambráuskis, Dambraìskis, Dombráuskas, Dombròvskis; 1754–1759 m. Tomaża Dziękiewicza (GEN; L₁ 58) | Tomażowi Dzinkiewiczowi (DAT; L₁ 45), plg. db. pvd. Dzenkēvičius ir Dzinkēvičius; 1763–1765 m. Symon Kałucki (L₃ 16) | Symon Kołucki (L₃ 15), plg. db. pvd. Kalùčkas; 1763–1765 m. Tomaża Kontakiewicza (GEN; L₃ 25) | Tomażowi Kantukiewiczowi (DAT; L₃ 119), plg. tik db. pvd. Kantakēvičius; 1763–1765 m. Maciejowi Kopyłtowiczowi (DAT; L₃ 42) | Maciej Kopułowicz (L₃ 153), plg. tik db. pvd. Kapulskis; 1763–1765 m. Franciszek Łoszakiewicz (L₃ 35) | Franciszek Łaźukiewicz (L₃ 15), plg. db. pvd. Lašakevičius ir Lašukas; 1768–1771 m. Jerzemu Lugayłowi (DAT; L₄ 109) | Jerzemu Lungayło (L₄ 30), plg. tik db. pvd. Liugáila; 1773 m. Antoniemu Miranowiczowi (DAT; L₆ 45) – Antoni Mironowicz (L₆ 126), plg. tik db. pvd. Mironāvičius; 1776–1778 m. Piotr Morawski (L₉ 25) | Piotrowi Murawskiemu (DAT; L₉ 73), plg. db. pvd. Moráuskas, Moràvskis ir Muráuskas; 1763–1767 m. Antoniemu Narockiemu (DAT; SV₂ 254) | Antoniemu Narodzkiemu (DAT; SV₂ 326), plg. db. pvd. Narockis; 1775–1776 m. Jan Pazienkow[ski (L₈ 64) | Jana Poziénkow[kiego (GEN; L₈ 45), dabar tokių pavardžių nėra; 1763–1765 m. Dominika Radziewicza (GEN; L₃ 2) | Dominikowi Rodziewiczowi (DAT; L₃ 182); 1763–1765 m. Jakuba Rodziewicza (GEN; L₃ 192) | Jakub Rudźewicz (L₃ 28), plg. db. pvd. Radzevičius, Rodzevičius ir Rudzevičius; 1715–1737 m. Adama Stanisława Skuderewicza (GEN; AĮ₁ 134) | Stanisława Skuderowicza (GEN; AĮ₁ 145), dar plg. db. pvd. Skuderis; 1780–1781 m. Jozef Sosin[ski (L₁₁ 61) | Jozef Susinski (L₁₁ 213), dabar tokios pavardės nežinomos; 1773 m. Michal Taramowicz (L₆ 127) | Michał Tarymowicz (L₆ 25), plg. db. pvd. Tarimas; 1776–1778 m. Jan Zygmantowicz (L₉ 6) | Jan Zygmuntowicz (L₉ 76), plg. db. pvd. Zigmantāvičius ir Zigmentāvičius, Zigmentovičius. Stebina čia pateiktų XVIII a. kauniečių pavardžių lyčių įvairovė. Ir šiame amžiuje dėsningai ir nedėsningai vieni balsiai keičiami kitais. Pastebėta, kad balsis a tam tikrais atvejais pakeičiamas o, o → a, o → u, e → i. Vienaip ar kitaip kaitaliojami priebalsiai c ir č, d ir t, m ir n. Tam įtakos turėjo pasikeitusi, nelietuviška XVIII a. Kauno miesto raštinių aplinka. Todėl šiuo laikotarpiu atsirado daugiausia pavardžių variantų su įvairiomis slaviškomis priesagomis, jų fonetika nelietuviška. 2.2. Pasitaiko pavienių pavardžių morfologinių variantų. 2.2.1. Pastebėta įvairavimo atvejų su lietuviškomis ir slaviškomis patroniminėmis priesagomis, pvz.: Krzystoffa i Anny Giedrayciow (GEN; AĮ₁₀ 402) | Giedrowiczowie (AĮ₁ 143), plg. db. pvd. Giedráitis ir Giedrávičius. 2. 2. 2. Slaviškų priesagų vartosenos polinkius atspindi tokie pavyzdžiai: 1755–1763 m. Bartłomiejowi Maciulewiczowi (DAT; L₂ 177) | Bartłomiejowi Maczułkiemu (DAT; L₂ 139), plg. db. pvd. Maciulēvičius ir Mačulskis. 1773 m. Samuelem Waśilewicz (MS₁ 234) – 1771 m. Samuel Wasilewski (MS₁ 158), plg. db. pvd. Vasilēvičius ir Vasilēvskis. Iš pateiktų variantų aiškiai matyti, kad ir XVIII a. įvairių kalbų vartojimas trukdė nusistovėti rašytinei pavardės lyčiai. 38 | ALMA RAGAUSKAITĖ 3. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta šiame straipsnyje, galima pasakyti, jog XVII–XVIII a. galutinis kauniečių pavardžių formavimasis dar nebuvo pasibaigęs. Tai liudija gausybė įvairių pavardžių variantų. Jų atsiradimą sąlygojo įvairios aplinkybės. Visų pirma, Kauno miesto tarybos, vaito, suolininkų teismų raštinės savo knygas, kuriose užfiksuotos kauniečių pavardės, rašė ne lietuvių, o senąja lenkų ir lotynų kalba. Taigi miestiečių antroponimai buvo slavinti, lotyninami ir pan. Todėl jau susiformavusi to paties asmens pavardė skirtinguose bylos įrašuose galėjo būti kaip nors pakeista. Kalbamajam reiškiniui turėjo įtakos tirtų aktų knygų specifika. Jos paprastai buvo rašomos praktiniais sumetimais, todėl tiksli kauniečių pavardžių rašyba niekam nerūpėjo. Jau paminėtas ieškovas ar atsakovas kitame bylos nagrinėjimo protokole galėjo būti užrašytas kitokia pavardės forma. Šis įvairavimas iš dalies susijęs ir su neoficialiu miestiečių apibūdinimu. Mat XVII–XVIII a. Kauno teismuose jiems būdavo leidžiama kalbėti, atsakinėti į įvairius klausimus. Visai įmanoma, kad šie asmenys patys pasivadindavo skirtingai. XVIII a., kai miesto raštinių aplinka tapo nelietuviška, atsirado ypač palankios sąlygos plisti įvairioms tos pačios pavardės formoms. Baigiant galima pateikti tokias išvadas: 1. XVII–XVIII a. Kauno miestiečių pavardžių lytys dar svyravo. 2. XVII a. pavardžių variantai suskirstyti į tris grupes: 1) pavardžių variantai, susidarę dėl užrašymo ir fonetinių ypatumų, 2) pavardžių variantai, besiskiriantys galūnėmis, ir 3) pavardžių variantai su skirtingomis patronominėmis priesagomis. Pastarųjų dviejų grupių variantai straipsnyje pavadinti MORFOLOGINIAIS. Daugiausia aptarta pirmosios grupės pavardžių formų. 3. XVIII a. Kauno miesto aktų knygose užrašytos pavardės taip pat įvairavo. Itin daug pasitaikė grafinių fonetinių pavardžių variantų. ŠALTINIAI AI1 – 1693 m. aktų įrašų knyga. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUBRS). F. 7. B. 13868, 1. AI2 – 1738–1749 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. F. 7. B. 13868, 2. AI3 – 1743–1748 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. F. 7. B. 13868, 3. AI4 – 1749–1753 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. F. 7. B. 13868, 4. AI5 – 1747–1768 m. aktų įrašų knyga. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA). F. SA. B. 13870. AI6 – 1763–1773 m. aktų įrašų knyga. LVIA. F. SA. B. 13871. AI7 – 1771–1781 m. aktų įrašų knyga. LVIA. F. SA. B. 13872. AI8 – 1780–1784 m. aktų įrašų knyga. LVIA. F. SA. B. 13873. AI9 – 1781–1788 m. aktų įrašų knyga. LVIA. F. SA. B. 13874. AI10 – 1789–1792 m. aktų įrašų knyga. LVIA. F. SA. B. 13877. AI11 – 1796–1798 m. aktų įrašų knyga. LVIA. F. SA. B. 13877. AKA1 – 1779–1781 m. archyvo knygų aprašas, 2. LVIA. F. SA. B. 18657. AKA2 – 1788–1809 m. archyvo knygų aprašas. LVIA. F. SA. B. 18653. XVII–XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDŽIŲ VARIANTAI | 39 B1 – 1779–1780 m. burmistro knyga. LVIA. F. SA. B. 19625. B2 – 1780–1785 m. burmistro knyga. LVIA. F. SA. B. 19622. L1 – 1754–1759 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19588. L2 – 1755–1763 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19592. L3 – 1763–1765 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19602. L4 – 1768–1771 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19596. L5 – 1771–1773 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19599. L6 – 1773 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19601. L7 – 1773–1775 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19605. L8 – 1775–1776 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19606. L9 – 1776–1778 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19607. L10 – 1778–1781 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19627. L11 – 1780–1781 m. lentvaičio knyga. LVIA. F. SA. B. 19610. M1 – 1604–1610 m. magistrato knyga. VUBRS. F. 7. B. 13856. M2 – 1752–1786 m. magistrato posėdžių protokolai. LVIA. F. SA. B. 19587. M3 – 1786–1796 m. magistrato posėdžių knyga. LVIA. F. SA. B. 19560. MS1 – 1683–1773 m. mišri knyga: magistrato posėdžių protokolai, magistrato ir suolininkų teismų protokolai ir aktai. VUBRS. F. 7. B. 13867. MS2 – 1686–1776 m. mišri knyga: magistrato posėdžių protokolai, magistrato ir suolininkų teismų protokolai ir aktai. VUBRS. F. 7. B. 13867. MV – 1603–1629 m. mišri magistrato ir vaito knyga. VUBRS. F. 7. B. 13855. S1 – 1610–1622 m. suolininkų knyga. VUBRS. F. 7. B. 13861. S2 – 1622–1640 m. suolininkų knyga. LVIA. F. SA. B. 13863. S3 – 1662–1673 m. suolininkų knyga. VUBRS. F. 7. B. 13865. SV1 – 1758–1762 m. suolininkų ir vaito teismo knyga. LVIA. F. SA. B. 19589. SV2 – 1763–1767 m. suolininkų ir vaito teismo knyga. LVIA. F. SA. B. 19593. V1 – 1606–1608 m. vaito knyga. VUBRS. F. 7. B. 13859. VSM – 1608–1616 m. mišri vaito, suolininkų ir magistrato knyga. VUBRS. F. 7. B. 13860. LITERATŪRA BENSON, S. 1990: Variations in the Swedish forename system. Proceedings of the XVIIth International Congress of Onomastic Sciences 1. Helsinki, 13–18 August 1990, Helsinki: The University of Helsinki and the Finnish Research Centre for Domestic Languages, 194–201. BUBAK, J. 1981: Процесс формирования польских фамилий в южной части территории малой Польши в XV–XVII вв. Proceedings of the International Congress of Onomastic Sciences 1. Cracow, August 21–25, 1978, Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk–Łódź: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 251–257. BUBAK, J. 1986: Proces kształtowania się polskiego nazwiska mieszczańskiego i chłopskiego, Kraków: Nakładem Uniwersytetu Jagiellońskiego. DAMBE, V. [ДАМБЕ В. Ф] 1970: Варианты латышских имен. Никонов, В. А., Суперанская, А. В., ред., Антропонимика, Москва: Наука, 218–219. GVOZDEVA, E. L. 1990: Морфологические варианты мужских календарных имен в русской деловой письменности XIV–XVI вв. Шоста республіканська ономастична конференція 4–6 грудня 1990 року. Тези доповідей і повідомлень. Теоретична та історична ономастика. Одесса: Інститут мовознавства ім. О.О. Потебні 13–14. JABLONSKIS, K. 1979: Istorija ir jos šaltiniai, Vilnius: Mokslas. KIAUPA, Z. 1973: Kauno miesto senojo archyvo likimas. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A, 2 (43), 125–140. 40 | ALMA RAGAUSKAITĖ Krakalia, L. V. 1974: До питання класифікації буковинських антропонімічних варіантів. Мовознавство 2 (44), 53–58. Kučerenko, L. I. 1990: Однорівнева і багаторівнева варіантність антропонімів. Шоста республіканська ономастична конференція 4–6 грудня 1990 року. Тези доповідей і повідомлень. Теоретична та і історична ономастика, Одесса: Інститут мовознавства ім. О.О. Потебні, 45–46. Kuzavinis, K., Savukynas, B. 1994: Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė [МАЦЕЯУСКЕНЕ], V. 1990: Влияние языка источников на вариантность литовских фамилий в XVIII веке. Kondratiuk, M., red., Balto-słowiańskie związki językowe, Wrocław etc.: Ossolineum, 263–273. (Prace Slawistyczne, 81.) Maciejauskienė, V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVII a., Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė, V. 1993: Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai. Lietuvių kalbos klausimai 32, 34–99. Maciejauskienė, V. 1997: Lietuvių pavardžių varijavimas XIX amžiuje. Lituanistica 2 (30), 71–88. Oksas, J. 2000: Buvusios Kauno evangelikų-liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai. Kauno istorijos metraštis 2, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 177–210. Podol’skaja, N. V. 1978: Словарь русской ономастической терминологии, Москва: Наука. Ragauskaitė, A. 2002: Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVIII amžiuje. Acta Linguistica Lithuanica 45, 123–143. Simina, T. J. 1970: Бытовые варианты личных имен (по материалам древних письменных памятников и современной антропонимии Пинежья). Никонов, В. А., Суперанская, А. В., ред., Антропонимика, Москва: Наука, 189–194. Superanskaja, A. V. 1969: Структура имени собственного. Москва: Наука. Superanskaja, A. V. 1978: Новые русские имена. Онома 22, 414–430. Vanagas, A., red. 1985–1989: Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, Vilnius: Mokslas. Vizgalov, P. I. 1973: Синонимия и вариантность прозвищ. Кузеев, Р. Г., Никонов, В. А., ред., Ономастика Поволжья 3, Уфа: Академия наук СССР. Башкирский филиал. Институт этнографии им. Н. Н. Миклухо-Маклая. Башкирский государственный университет, 167–170. Zinkevičius, Z. 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. Alma Ragauskaitė Lietuvių kalbos institutas Vileišio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected] Gauta 2002 08 14