Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ (1595) sudėtiniai aiškinamieji sakiniai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVII (2002), 19-29 Mikalojaus Daukšos Katekizmo (1595) sudėtiniai aiškinamieji sakiniai ARTŪRAS JUDŽENTIS Lietuvių kalbos institutas, Vilnius This article deals with the complex sentences containing complement clauses in M. Daukša's Katekizmas as well as in his Trumpas budas pasisakymo nuodémiu (1595). Attention is paid to the syntactic structure of these sentences and to the semantic relations between clauses. They are compared with the corresponding sentence models in Modern Standard Lithuanian. The conclusion is advanced that Dauksa’s language had no complementisers proper, in the sense of semantically empty markers of embedding. Instead, we find subordinators reflecting different types of semantic relationship between complement and main predicate; similar types of semantic relationship are reflected in adverbial clauses introduced by the same subordinators. 0. IVADAS Dabartinės bendrinės kalbos aiškinamieji sakiniai' jungiami daugiareikSmiais jung- tukais kad, jog arba netiesioginį klausimą pradedančiais jungiamaisiais žodžiais (Amb- razas 1994: 669-670). Jungtukai kad, jog akademinėse gramatikose dar vadinami ne- reikšminiais, arba funkciniais (asemantic, polyfunctional conjunctions), nes jie sieja šalutinį sakinį su pagrindiniu, bet nenurodo jų ryšio pobūdžio (Ambrazas 1994: 661; 1997: 720). Senųjų lietuviškų raštų lyginimas su dabartine bendrine kalba rodo įvykusius esmi- nius sudėtinių prijungiamųjų sakinių sandaros pokyčius. Šiame straipsnyje nagrinė- jami dviejų 1595 m. konvoliutu išleistų Mikalojaus Daukšos veikalų — Katekizmo® ir * Straipsnis parašytas remiantis Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo paremto projekto „Sudėti- niai M. Daukšos 1595 m. Katekizmo sakiniai“ medžiaga. Projektas vykdytas drauge su Jūrate Pajédiene; jo registracijos Nr. 96-163/3G. Už vertingas pastabas rengiant straipsnį nuoširdžiai dėkoju profesoriui Akseliui Holvoetui. Aiškinamaisiais šiame straipsnyje, kaip ir naujesniuose lietuvių kalbotyros veikaluose, vadinami sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, kurių šalutiniai dėmenys priklauso nuo pagrindiniame dėmenyje tariniu einančių veiksmažodžių, veiksmažodinių daiktavardžių, būdvardžių, dalyvių bei prieveiksmių ir turi pagrindinio dėmens veiksnio arba papildinio sintaksinę funkciją (plg. Ambrazas 1994: 665, 668-669; 1997: 725-726; Labutis 2002: 157-158). Šalutinis aiškinamųjų sakinių dėmuo užima pagrin- dinio dėmens tarinio atveriamą valentinio aktanto poziciją (plg. Labutis 2002: 157). *— KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONII PRIWALYVS. Toliau straips- nyje — Katekizmas. 20 | ARTŪRAS JUDŽENTIS Trumpo būdo pasisakymo nuodėmių“ — aiškinamieji sakiniai“. Skirtingai nei dabarti- nėje bendrinėje kalboje, juose vartojami jungtukai idant, jog ir jei(g(u)), kuriais Dauk- šos jungiami ir aplinkybiniai šalutiniai sakiniai“. Dabartinėje bendrinėje kalboje vy- raujantis aiškinamųjų sakinių jungtukas kad® Daukšos vartojamas tik laiko ir jiems artimuose priežasties bei sąlygos sakiniuose. 1. SAKINIAI SU idant Jungtukas idant yra dažniausiai Daukšos vartojamas sudėtinių sakinių jungiamasis žodis: Katekizme ir Trumpame būde rasti 144 sudėtiniai sakiniai su šiuo jungtuku. Jų šalutinis sakinys tiesioginiu sintaksiniu ryšiu siejamas su pagrindinio sakinio tariniu arba modifikuoja kitas pagrindinio sakinio dalis. Pagrindinio tarinio reikalaujami, t. y. aiškinamieji, sakiniai sudaro beveik pusę visų rastų sudėtinių sakinių su šiuo jungtuku (68 pavyzdžiai). Laisvaisiais sudėtinio sakinio semantinės struktūros na- riais einančių, aplinkybinių, šalutinių sakinių nagrinėjamuose veikaluose rasta tik ke- liais pavyzdžiais daugiau nei aiškinamųjų. Pagrindinio tarinio nereikalaujami, nors su juo ir tiesiogiai sintaksiškai susiję šalu- tiniai sakiniai su idant sudėtiniame sakinyje eina tikslo" (a) arba padarinio® (b) aplin- kybėmis. Pastariesiems būdingi sintaksinę funkciją išryškinantys atliepiniai’, pvz.: a) wiffos tos naktis atait / // idgnt’ ant’ mūjfJų vžgrūtų // ir mus vifiégty. (wfsytkie ty // nocy pr3ychod3ą / aby na nas v- // padly y nas 3akryty.) 169 18-20 Trumpas Budas Pafifakimo arba išpažinimo Nitdemiu. Toliau straipsnyje — Trumpas būdas. Senosios lietuvių kalbos aiškinamieji sakiniai specialiai nėra tirti. Duomenų apie atskirus jų tipus, ypač apie jungtukų vartojimą juose, galima rasti A. Leskieno (1903), E. Hermanno (1912, 1926), J. Palionio (1967) studijose. Atitinkami dabartinės bendrinės kalbos sakiniai išnagrinėti gramatikose (Jablonskis 1911/1957, 1922/1957; Balčikonis, 1982; Balkevičius 1963; Sirtautas, Grenda 1988; Ambrazas 1972, 1976, 1994, Ambrazas, red. 1997; Labutis 2002); specialiai apie dabartinės kalbos papildinio sakinius yra rašęs V. Būda (1979; taip pat žr. jo 1987). Dabartinės bendrinės kalbos ir senųjų raštų tikslo, priežasties, sąlygos bei padarinio sudėtiniai prijungia- mieji sakiniai su šiais jungtukais išsamiausiai tyrinėti L. Drotvino (1958, 1961, 1962, 1963a, 1963b, 1964, 1967). Jie nagrinėjami ir minėtose lietuvių kalbos gramatikose. Iš naujesnių atskirų aplinkybinių sakinių tipų tyrimų galima nurodyti S. Girdenienės (2000, 2001), E. Kibildaitės (2001), J. Liutkutės (Erichsmeier) (Liutkutė 1998, 2000, Erichsmeier 2002) ir V. Našlėnaitės (Eberhardt) (2001, 2002) darbus. 6 Jungtuko kad vartosena dabartinėje lietuvių kalboje aprašyta J. Žukauskaitės studijoje (1957). Straipsnyje laikomasi nuomonės, kad slinkties, arba judėjimo, veiksmažodžių semantinėje struktūroje nėra finityvo funkcijos, kurią išreikšti galėtų aiškinamieji sakiniai, todėl atitinkami šalutiniai sakiniai skiriami prie aplinkybinių. Kitokios nuomonės „Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyno“ autorė N. Sližienė, plg. ateiti (Sližienė 1994: 105 ). Akademinėse gramatikose tokie sakiniai laikomi tiesioginio prijungimo nusakomaisiais (plg. Ambrazas 1976: 836-842; 1994: 678-680, Ambrazas, red. 1997: 735-737 (correlative clauses)), o tradicinėse gra- matikose — tarinio, pažyminio arba būdo aplinkybės Salutiniais sakiniais (plg. Jablonskis 1911/1957: 492, mę“ (1964: 22). Čia ir toliau cituojama pagal V. Jakštienės ir J. Palionio parengtą Katekizmo ir Trumpo būdo leidimą (1995). DAUKSOS KATEKIZMO AISKINAMIEJI SAKINIAI | 21 b) téikis ia // teip apkabint / ir faw¢[p // priimt' / idgni nei giwato- // ié / nei numirimę nūg tawės // nė galėtų bat’ at[kirta. (rdcj ią tak // obtapič / y ku [obie przyiąc / aby // ani w žywocie / ani w šmierci // od čiebie oderwana byč niemo- // gta.) 168, Su pagrindiniu tariniu tiesiogiai nesusiję šalutiniai sakiniai su idant modifikuoja pagrindinio sakinio papildinį (a) arba pažyminį (b)*". Jų padarinio reikšmė sumišusi su tikslo, siekiamo dalyko reikšme, plg.: a) Zinaigu tu koky wai- // [tą / idant kas niekad // nė tėifėi nė prifiėktu? (Wiefs3e ty idkie lekarftwo / // jeby kto nigdy kr3ywo nie pr3y- // šięgat?) 79, , b) milédamas tawė [...] meile // teip' karfta / idgnt’ wiffos // iščios mano degt( mitéymu // tawo (mi- // tuige cig [...] mitoščią tak gorą- / ca / aby wfsytkie wnętr3nošči // moie gorzaly w milosči twey) 167, ,, Aiškinamieji šalutiniai sakiniai su idant sudėtiniame sakinyje turi veiksnio arba pa- pildinio sintaksinę funkciją. Papildiniu eina tie aiškinamieji sakiniai, kurių reikalauja: a) verba desiderativa, t. y. valios aktus arba kokiam nors tikslui pasiekti dedamas pastangas reiškiantys veiksmažodžiai norėti, rūpintis ir junginys padaryti pasirgėjimą “pasistengti, pasirūpinti': galū // melft Diewą / idgnt’ pér nū- // pėlnus / ir darbus [awy // fwetuiy fuffimyttų ant muf- // fu 66, , Tu no- // rėiči idgnt’ bucsia kaip [kri- // nia Teftamėnto (Tyš chéial dbych byt iako // Įkrzynia Teftamentu) 166, , b) verba postulandi, t. y. veiksmažodžiai ir junginiai, reiškiantys kalbėjimo aktus, turinčius paveikti adresato elgesį (melsti, prašyti, liepti, graudinti '"napomnieč', jgrau- denti ‘napominac’, padaryti paraginimgq): Kaip i3pildiffimé // trėc3ią priffdkimg [...]? liepdami iddant’ ir // tiė kurie maffy waldžio- // ia yra / t€ipaiag darity. (Jako 3achowamy tr3ecie // przykazanie [...]? cžyniąc tež aby y inni // nam poruc3eni / Mf5ey ftuchali.) 79-80, c) verba timendi (veiksmažodis bijotis): biiokites / idant' Wie- // (špatis Diewas nė pėrtai- // [tų ko pikto ąnt iuffy (boyčie fię // [kardnia Božego) 81. , d) verba sentiendi — veiksmažodžio atminti liepiamosios nuosakos forma (jungtukas idant apskritai nebūdingas sakiniams su šiais veiksmažodžiais): 0 Tradicinėse gramatikose jie laikomi pažyminio (plg. Jablonskis 1911/1957: 494-495; Balčikonis 1982: 125; Balkevičius 1963: 342, 345; Sirtautas, Grenda 1988: 163-164), 0 akademinėse — tiesioginio prijungi- mo pažymimaisiais arba nusakomaisiais šalutiniais sakiniais (plg. Ambrazas 1976: 830, 840-843). 22 | ARTŪRAS JUDŽENTIS Atmink idgnt’ dieną né- // dėlos we [timbei. (Pamigtay dbys džien Nie- // džielny šwiečil.) 74, , e) modaliniai (reiškiantys deontinį" būtinumą) veiksmažodžiai ir predikatiškai var- tojami būdvardžiai derėti, reikėti; reikalingas, privalus: ręikia // idant pagęrbtūmbimę a- // ng / per kury prifsiékeme. (potr3eba vežčiwošči ku temu // pr3e3 kogo przyšięgaią.) 78, ,, f) kauzatyviniai veiksmažodžiai plačiąja prasme (grynieji kauzatyvai bei veiksma- žodžiai, reiškiantys, kad subjektas savo leidimu, pagalba ir pan. sudaro sąlygas ko- kiam nors veiksmui arba būsenai) — duoti “leisti, suteikti’, padėti ‘pomagaé’, padaryti “uczynič, sprawic’: Jeig dabar manę // fwčiką pramitįfi / dik idąni // galéc3é giwatą mang [ti- // prei pataifit (Jefliže iefsc3e pr3y 3dro- // wiu mię 3achowaf3 / day dbych // mogt žywota mego [tatecžnie // poprawic) 189 14-17 g) būdvardis vertas: S3wėtas Jonas krikfstito- // iės [...] nė pa3inos // ėffąs wėrtū idgni autūwo // tawo diržęlį išrifstų. (Swiety Jan // Krąčičiel [...] ani [ig // 3nat byč godnym / ižby v tr3e- // wika r3emyk rozwigzal.) 149, Veiksnio sintaksinę funkciją turi aiškinamieji sakiniai, einantys daiktavardžio var- dininko pozicijoje, kai jų reikalauja neveikiamosios rūšies reikšmę turinti verbi po- stulandi sangrąžinė bendratis priminėtis (a)'? arba tapatumo santykį tarp propozicinių argumentų bei jo nustatymą reiškiantys veiksmažodžiai išmanytis "reikšti", priskaityti ‘poczytac’, būti ‘reiksti’ (b), pvz.: a) C3¢ gali priminétis / idgnt // nidemes wy[[okios [dugo- // tus kiekwiénas (Widruy [ig každy grzechu wfela- // kiego) 93, „, b) M. Kas tai ifiméanos // Amen? Mo. Jddnt teip’ butū / arba // teip' tétamp’ / teip Diewe // didi. (M. A coj3 [ig rosumie Amen? V. Aby tak bylo: taiko Bože day.) 43, „, AiSkinamieji šalutiniai sakiniai su idant pagrindiniame sakinyje gali turėti atliepia- mųjų žodžių, glaudžiau susiejančių sudėtinio sakinio dėmenis ir išryškinančių sintak- sinę šalutinio sakinio funkciją, pvz.: "Del termino plg. Matthews (1997: 91); daugiau apie deontinį modaluma žr. Palmer (1986: 18-20). > Panašius atvejus plg. Drotvinas (1964: 41). DAUKŠOS KATEKIZMO AIŠKINAMIEJI SAKINIAI | 23 tū- // rigu būt Diewiep mietais / // tad’ priwalū to / idant' // iféityg išš mėites. (maiąli byč v Boga // platne / tedy tr3eba tego / aby // pochodžitly 3 mitošči.) 72,, „, Daukšos kalbai būdingi sudėtiniai sakiniai su asemantiniais arba labai bendros reiks- mės atliepiamojo žodžio vaidmenį atliekančiais daiktavardžiais daiktas, dalykas, ma- lonė, net širdis ir pan.“, kurių vartoseną palaikė verčiamojo teksto pobūdis. Su tokiais daiktavardžiais dažnai vartojamas artroidas. Pvz.: nė // reikatingas ėft dai- // ktas / idanf dažnai tu- // rėtųš tai darit. (nie ieft r3ecž // potr3ebna / aby fię to cžę- // [to cžynič miato) 117, ,, Diikig man tą // malong / idgnt’ afš galtėcziė // būt méilingu tos geribes (Racžže mi dač tę ta- // [kg / abych ia mogt byč wd3ig- // cžen tego dobrodžieyftwa) 167, , Aiškinamiesiems sakiniams su idant būdingas deontinis modalumas. Akivaizdus šio tipo aiškinamųjų sakinių semantinis artimumas aplinkybiniams tikslo sakiniams, kurie taip pat perteikia subjekto valios aktus. Tuo galima paaiškinti ir jungtuko idant vartojimą sakiniuose su verba timendi (bijoti ir pan.): tipologiniu požiūriu šių veiks- mažodžių reikalaujami papildinio sakiniai kildinami iš neigiamųjų tikslo sakinių (plg. Lichtenberk 1995). Vadinasi, jungtukas idant būdingas Katekizmo ir Trumpo būdo tikslo sakiniams ir tiems aiškinamiesiems sakiniams, kurie jiems giminiški reiškia- mų semantinių santykių atžvilgiu. 2. SAKINIAI SU jog Jungtukas jog nagrinėjamoje Daukšos knygoje sudėtinio sakinio dalis jungia 115 atvejų — tai vienas iš dažniausiai Daukšos šiam reikalui vartojamų jungiamųjų žodžių. Beveik du trečdaliai šalutinių sakinių su jog (70 pavyzdžių) yra aiškinamieji — tai pagrindinis šių sakinių sintaksinis tipas. Aplinkybinių šalutinių sakinių su jungtuku jog Katekizme ir Trumpame būde rasta perpus mažiau. Jie sudėtiniame sakinyje turi priežasties (a), sąlygos (b) arba pada- rinio (c) aplinkybių sintaksinę funkciją. Pvz.: a) Karalus // Dowidas priimdawo [ko- // miėfp fawėlfp raifsg žmogų: // iog būwo funumi ano di- // džio / o mieto priėtėlėus io // Jonatos (krol // Dawid pryimowat do [totu // [wego chromego cžtowieka / iš // byt fynem onego wielkiego a // mitego pr3yiacield iego Jona- // ty) 153 17-22 b) iog // Wiefspatié noréigi wel at- // eit ing tūs grinus namūs // mano ir iūfę ftowėt / pradėk // laimint namūs tarno ta- // wo (gdyjes Pa- // nie / hciat te przyšė w ten vbo- // gi dom /y w nim ftanąč / poc3ni // blogoftawič dom [tugi twego) 165, ,, '*-— Plg. panašius dabartinės kalbos sakinius su tarinio vardine dalimi einančiais daiktavardžiais gėda, kaltė ir pan. (Ambrazas 1976: 813, 820-821; 1994: 671). '* Priezasties aplinkybės sakiniuose Daukšos taip pat vartojami specialieji jungtukai nes(q) ir kadang. 24 | ARTŪRAS JUDŽENTIS c) kas // yra žmogus / iog teip atme- // ni ij (co ieft cžtowiek / iš nan tak // pamietač racžyf) 162, , Jungtuko jog vartosena (kartais ir be atliepiamuju žodžių!) priežasties aplinkybės sakiniuose dabartinei bendrinei kalbai neįprasta“. Priezasties prasminius santykius Daukšos tekstuose išryškina pagrindiniame sakinyje pavartojami atliepiamieji ŽO- džiai todrin, drin to ir dėl to. Sąlygos sakiniams su jog būdinga šalutinio sakinio prepo- zicija, juose nėra atliepiamųjų žodžių. Padarinio šalutinis sakinys su jog retkarčiais siejamas ne su pagrindiniu tariniu, O modifikuoja būdo aplinkybe'®, plg.: teip gėrai prif- // [idabdio tam if;maną // žmonės iog pataifimas / Ba3nic3ios / ir giwa- // tos krikf5c3ionifskos / // kitaip but nė galgio / // tiektai per tą fektą iau- // nūmo. (tak do- // br3e to obacžyli madr3y // ludžie / iš inacžey napra- // wa koščiota Bože?" y r3e- // c3y pospolitey Chr3esci- // ianfkiey byč nie može / ie- // dno 3 tego mtodego našie- // nia) 6, ,, Šalutiniai aiškinamieji sakiniai su jungtuku jog sudėtiniame sakinyje turi veiks- nio arba papildinio sintaksinę funkciją. Papildiniu eina tie sakiniai, kuriuos prisi- jungia: a) kalbėjimo veiksmažodžiai (verba dicendi) byloti, pa(si)sakyti ir kt., pvz.: Tė pafsiffakai iog [fu ti- // krūiu fawū kūnu nė vfsi- // taike (Niechay fię fpowiada iš 3 // wtafnym čiatem [woim / nie // obchodžit fig) 126,, ,, b) protinę veiklą arba episteminį vertinimą" reiškiantys veiksmažodžiai (verba sentiendi) tikėti, tikėtis, žinoti, pažinti ‘pripazinti’, išpažinti, atminti, neužmiršti, veizdė- ti ‘turéti omenyje", išmanyti ‘suprasti’, prirašinėti ‘priskirti’, pvz.: priwa- // tū žinot / iog tokios // nūdemes gali būt ar- // ba priefs Diewą / arba // priefš mūs pacsius (potr3eba // wiedžieč iš tdkowe gr3e- // chy mogą byč abo pr3e- // čiw Bogu / dbo pr3ečiw // nam [dmym) 116, , c) kauzatyvinis veiksmažodis daryti: M. Kodrinag ią wa- // dina marinanč3ia? // Mo. Jog ii [...] daro tai / // iog atima [weikatg / ir gi- // watg ios / tai ėft / matonę // Diewo. (M. Cžemuž go 30wią šmiertel- // nym? // V. Jį [...] c3yni / je // ona traci žywot [woy / to ieft // tafkę Božą.) 92 10-16 5 Plg. Ambrazas (1976: 867). 1 Tradicinės gramatikos tokius sakinius laiko būdo aplinkybės (plg. Jablonskis 1911/1957: 506; Balčiko- nis 1982: 127; Balkevičius 1963: 357-358 (būdo aplinkybių nusakomieji); Sirtautas, Grenda 1988: 168), 0 akademinės gramatikos — tiesioginio prijungimo nusakomaisiais sakiniais (plg. Ambrazas 1976: 840— 842; 1994: 680, Ambrazas, red. 1997: 735-737(correlative clauses)). 7 Dėltermino plg. Matthews (1997: 115-116); daugiau apie episteminį modalumą žr. Palmer (1986: 18-20). DAUKŠOS KATEKIZMO AIŠKINAMIEJI SAKINIAI | 25 d) emociniai veiksmažodžiai, t. y. emocinę reakciją reiškiantys veiksmažodžiai ste- bėtis, skųstis (plg. Drotvinas 1963a: 17; 1964: 21), junginys duotis kaltam “išpažinti (kaltes)': nė reikia ftėbėtis / // iog nėkurios pgrfonos // nėbažnos nė rąda nū- // demių / išš kurių turė- // tų ditis kaltos (nie tr3eba // [ig džiwowač / iš niektore // perfony nabožne / nie ndy- // duią gr3echow / 3 ktorych // by [i¢ mialy winnemi da- // wač) 115, „, [gali dūtis kaltas) iog nė tu- // rčio teip [tipro tikéiimo / // kaip dera ([može [ig dač winien] ij nie mial tak [td- // tec3ney widry / iako stufsa) 121,—-122,, Veiksnio sintaksinę funkciją turi tie šalutiniai sakiniai su jog, kurių reikalauja ver- borum dicendi neveikiamoji rūšis (a), tapatumo santykį tarp propozicinių argumentų reiškiantys veiksmažodžiai išsimanyti ‘reiksti’, išeiti “(pasidaryti kokiam rezultatui", būti ‘reiksti’ (b) ir episteminį vertinimą reiškiantis junginys būti tiesa (c), pvz.: a) Ape tawė ¢ifskei // tarita é[t: iog priemei nufidé- // iušius / ir fu iėis walgei. (O tobie iawnie mo- // wiono / jes pr3yimowat gr3e- // f5ne / y 3 nimiš iadt.) 150 , ,, b) M. Kas yra fedėt ąnt // défsinés Diewo Tė- // wo wi[fogalinc3io? // Mo. Jog [édi gnt’ aukfsezėu- // [ios wietos / kuri yra dą- // guié 37, iš to ifšė- // it / iog nė tūri / iš ko tu- // rėtųs kaltais dūtis (z tad pochod3i / iš // nie maią 3 c3egoby // [ig win- // ni dač mieli) 115,,-116, c) Tikra eft tiefša iog / // ko nof žmogus iž iau- // niftes issigiėre / tąię // ir pafkuieiais mėtais // vitaiko (R3ec3 pewna // ieft / iš c3e® fig cžtek 3 mto- // du népije / to y na poto- // mne c3dfy 3achowa) 5, , Atliepiamieji žodžiai aiSkinamuosiuose sakiniuose su junguku jog vartojami retai. Nors jie paprastai priklauso nuo originalo, tačiau rasta ir tokių sakinių, kuriuose pa- vartotas atliepinys originale atitikmens neturi. Tokie yra sakiniai su pagrindiniais veiksmažodžiais daryti (plg. pacituotą pavyzdį), išmanyti: M. Kaipag ifymanai / // Gime iš Marios mer- // gės? // Mo. Teip' iog nė wéikahu // žmogaus / bėt wčikalu Dwa- // [ios (gwęetos pagimde ii mer- // ga pafilikdama (M. A iakož Jig to Jtalo? // V. Nie [prawg cžtowiecžą / dle // fprawą Ducha šwietego: po- // niewaž ona Panna 30ftata) 33, , Atliepiamasis žodis būtinas keliuose aiškinamuosiuose sakiniuose su šalutinio sa- kinio prepozicija (a), taip pat sakiniuose su priežastinio ryšio tarp dviejų propozicijų nustatymą reiškiančiais pagrindiniais veiksmažodžiais, pavyzdžiui, prirašinėti ‘pri- skirti" (b), plg.: a) Jog tūli i3g tų / // kurie dažnai išpa- // žifta nūdemės / nė koki- // mé fumifsimė / ir pėr- // traukime fietos fawos // kartais rądaš [...] Tam // gali rast dwi priežafti (JZ niemato 3 tych // co fię cžęfto [powid- // daią w nieidkim 3amiefga- // niu y roftargnieniu fum- // nienia Įwego podežas [ig / nayduią [...] temu moje dwie pr3y- // ežynie nalešč.) 111,-112, 26 | ARTŪRAS JUDŽENTIS b) tawai tai malonei [...] priraf§in€iu / iog ma- // nė tikéiimop tawop fswetop // pawadint [...] teikéis (twoiey to tafce [...] pr3ypifuig / jes // mig do widry twey Swigtey po- // wold¢ [...] racžyt) 185,186, Nagrin¢jamuose sakiniuose, taip pat kaip ir sakiniuose su jungtuku idant, atliepia- maisiais žodžiais eina ir abstrakčios reikšmės daiktavardžiai malonė, slapté ‘paslap- tis', geradarymas, pvz.: Bat ir f5i- // tą nė ma3e[nj tawą gera- // darimą i3pa3iftu / iog manę // nig prietikimų daugiaro- // py [...] i3wer3ei / ir išgęlbė- // i¢i (Ale y to // nie mnieyfse twoie dobrod3iey- / Jtwo wy3nawam / jes mig od // pr3ygod rozmaitych [...] wyrwal y wybawit) 186, Kaip matyti iš duotų pavyzdžių, aiškinamieji sakiniai su jog visų pirma būdingi kal- bėjimą arba protinę veiklą reiškiantiems veiksmažodžiams (verba dicendi et sentien- di) ir emociniams veiksmažodžiams. Pastarasis aiškinamųjų sakinių tipas yra artimas aplinkybiniams priežasties sakiniams: propozicinis argumentas gali būti suvokiamas ne tik kaip nuostabos (skundo ir pan.) objektą, bet ir kaip nuostabą (skundą ir pan.) reiškianti aplinkybė. Šalutiniams aiškinamiesiems sakiniams su jog būdingos tariniu einančio veiksma- žodžio tiesioginės nuosakos formos. Tai susiję su jų faktyviniu statusu'®: suponuoja- ma, kad aiškinamojo sakinio turinys atitinka tikrovę. 3. SAKINIAI SU jei(g(u)) Visi 39 šalutiniai sakiniai su šiuo jungtuku nagrinėjamuose Daukšos veikaluose tiesioginiais sintaksiniais ryšiais susiję su pagrindinio sakinio tariniu. Vieni jų, aiški- namieji, užima tariniu einančio veiksmažodžio ar būdvardžio valentinio palydovo, ki- ti, aplinkybiniai, — laisvojo nario poziciją. Dauguma sudėtinių Daukšos sakinių su jungtuku jei(g(u)) yra aplinkybiniai. Jų ša- lutinis dėmuo paprastai reiškia sąlygą“ (a); kartais, ypač su neigiamu pagrindiniu tariniu, — nuolaidą (b), pvz.: a) Jėi tau tėwas ta- // was liepty kokią nétié- // fa bitėt / arba ką [ubrift // arba // ką pikto padarit / turié- // gu tu io tamė ktaufit? (kiedyby tobie očiec twoy // rofkazal r3ec iaką nieprawdę / // abo gr3ech iaki ve3ynic: winien // žeš go ftuchac?) 81,,-82, b) Tau Tėwę matonėu- // [es rod3iu nūdemęs mands / // kurés iéi norėcžė vifiépt po // akim tawo / nė galū. (Tobie Oycže natafkawfsy oka- // 3uię gr3echy moie / ktore gdy- // bych chéial 3ataič pried tobą / // nie mogę.) 134 16-19 ' Dėl termino žr. Matthews (1997: 125). “ Katekizmo ir Trumpo būdo sąlygos sakiniuose dar vartojamas specialusis jungtukas kačeib(a). DAUKŠOS KATEKIZMO AIŠKINAMIEJI SAKINIAI | 27 Sąlygos sudétiniams sakiniams nebūdingi atliepiamieji žodžiai. Juose vyrauja Salu- tinio sakinio prepozicija. Nuolaidos sakinyje šalutinis dėmuo taip pat eina prieš pa- grindinį tarinį. Aiškinamųjų sakinių su jungtuku jei(g(u)) Katekizme ir Trumpame bude rasta 11 pavyzdžių. Juos prisijungia emociniai veiksmažodžiai (skųstis), protinės veiklos veiks- mažodžiai (vartoti ‘rozbierac’), priežastinį ryšį (pakankamą arba nepakankamą saly- ga) reiškiantis veiksmažodis pakakti, teiginio galiojimo apribojimus reiškiantis veiks- mažodis išimti “iSskirti’, pvz.: pakdka to / // iaigu turi norą / ir walg / pri- // imt its ir iaigu tai daro / kas // pridera darit (dofyč na tym / že ma // chęč y wolą przyiąč ie / gdy to // cžyni / co ieft winien cžynič.) 42. . [ispildiffimé dma] nė apréi[k]fdami nide- // miy ne3inomų (tiéktai ige- // mus / iai butū drin’ i3waifti- / mo iy / tam kurėmi pridera (nie ob- // mawidigc / nie odkrywdigc // griechow potdiemnych (chy- // baby // dla veženia ich / temu ko- // mu pr3yftoi) 86,87, Aiškinamųjų šalutinių sakinių su jei(g(u)) reikalauja ir tariniu einantis junginys duotis kaltam, reiškiantis “išpažinti (kaltę)': [gali dutis kaltas] i¢i nu- // pute Ju [sirdimi ([može [ig dač winien] iefli v- // padat 3 vmyjftem) 121,-122 Visuose pacituotuose pavyzdžiuose šalutinis sakinys turi sintaksinę papildinio funk- ciją. Atliepiamąjį žodį (kaip ir originale) turi šalutiniai sakiniai, einantys su veiksma- žodžiu pakakti. Tai, kad visais tais atvejais šalutinis sakinys yra aiškinamasis, o ne aplinkybinis sąlygos sakinys, rodo tuose pačiuose sudėtingos sandaros sakiniuose pramaišiui su jei(g(u)) vartojamas jungtukas jog. Jungtuko parinkimas lietuviškame vertime visais atvejais priklauso nuo originalo, plg.: [Te [kandies graud3éi] Jog nė būwo kgntrus // priėpūlūfsė / arba iéi wel nė // turéio kgntrumo prié[pau- // dofsė / arba rūpęščiūjjJę ([Niechay [ig tej v[kar3a 3a- // tofnie] J5 nie byt Cierpliwy // w pr3y- // padkdch pr3eciwnych / dbo ie- // fli te nie miat čierpliwošči w // dotegtosciach) 124 125, [gali dutis kaltas] iog nė tu- // réio teip [tipro tikéiimo / // kaip dera: o iéi nė Jęrgeios // ty pagūndų / ir dimoiimy ([moje [ig dač winien] ij nie mial tak [td- // tec3ney widry / idko ftufsa: a ie- // fli [ig nie wy[tr3egat tych po- // kus y mysli) 121, -122 | Veiksnio sintaksing funkciją turi šalutinis sakinys, reikalaujamas asmens viding būseną žyminčio daiktavardžio deja / bėda: Deia // man / iéig palkui teip tūtus // waiftus / nė būjiu Įwėikas iéi tac3ėu ir gnt kūno / ir ant // dūfgios ligą nūdemių kęšiū. (Biada mnie / ieflije po tak wie- // le lekarftwach nie będę 3drowy iefli pr3edfię y na čiele y na du- // fy niemoc gr3echow čierpieč // będę.) 143, ,, 28 | ARTŪRAS JUDŽENTIS Kaip matyti iš duotų pavyzdžių, aiškinamųjų sakinių jungtukas jei(g(u)) savo funk- cija labai artimas jungtukui jog (su kuriuo jis kartais vartojamas pramaišiui), tačiau skiriasi nuo jo nefaktyviniu statusu. Pavyzdžiui, šalutinis sakinys pakanka, jog turi norą turi faktyvinę presupoziciją (suponuoja, kad noras yra), o atitinkamas sakinys pakanka, jeigu turi norą yra nefaktyvus — norą jis nurodo kaip pakankamą sąlygą, nepriklausomai nuo to, ar konkrečiu atveju jis yra, ar ne. Sudėtiniai aiškinamieji sakiniai su jungtuku jei(gu) nėra svetimi ir dabartinei ben- drinei kalbai (plg. Ambrazas 1976: 808-809, 874-875), tačiau jie vartojami retai. Daugeliu atvejų tokius sakinius dabar pakeičia sakiniai su kad. 4. IŠVADOS 1. Skirtingai negu dabartinėje bendrinėje kalboje, kur aiškinamieji sakiniai jungia- mi asemantiniu jungtuku kad (ir jo stilistiniu variantu jog), Daukša atitinkamuose sakiniuose vartoja jungtukus idant, jog, ir jei(g(u)). Pirmaisiais dviem šalutinis aiški- namasis sakinys pradedamas maždaug vienodai dažnai, jungtukas jei(g(u)) šiuose sa- kiniuose pavartojamas gerokai rečiau. Tie patys jungtukai sieja ir aplinkybinių tikslo, priežasties, padarinio bei sąlygos sudėtinių sakinių dalis. 2. Pagal modalumo tipą sakiniai su jungtuku idant ryškiai skiriasi nuo sakinių su jog ir jei(g(u)): pirmiesiems būdingas deontinis, o pastariesiems — episteminis mo- dalumas. 3. Daukšos aiškinamųjų sakinių jungtukai parenkami pagal semantinį santykį su predikatu: tikslo arba padarinio santykiai perteikiami jungtuku idant, priežasties san- tykiai — jungtuku jog, rečiau — jeigu. Pastarieji jungtukai skiriasi ne tiek atliekamų funkcijų, kiek faktyvumo atžvilgiu. LITERATŪRA AMBRAZAS, V. 1972: Lietuvių kalbos prijungiamųjų sakinių struktūriniai tipai. Baltistica 8 (1), 23—48. AMBRAZAS, V. 1976: Prijungiamieji sakiniai. Ulvydas, K., red. Lietuvių kalbos gramatika 3: Sintaksė, Vil- nius: Mokslas, 789-916. AMBRAZAS, V. 1994: Prijungiamieji sakiniai. Ambrazas, V., red. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vil- nius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 659-696. AMBRAZAS, V., ed. 1997: Lithuanian Grammar, Vilnius: Baltos lankos. BALČIKONIS, J. 1982: Paskaitos. Lietuvių kalbos gramatika. Rinktiniai raštai II. Sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 4-140. BALKEVIČIUS, J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Mintis. BUDA, V. 1979: Papildinio prijungiamųjų sakinių sandaros elementai. Kalbotyra 30 (1), 13-96. BUDA, V. 1987: Lietuvių kalbos prijungiamieji sakiniai, Vilnius: Mokslas. DROTVINAS, L. 1958: Yenoshble koKcrpykuux (coro3Hsie) B Iocrujnje M. Jlaykurm. Kalbotyra 1, 123-146. DROTVINAS, L. 1961: Apie kai kurių sąlygos konstrukcijų daugiareikšmiškumą lietuvių kalboje. Lietuvos TSR MA darbai A, 1 (10), 167-171. DROTVINAS, L. 1962: Apie dabartinės lietuvių kalbos sąlygos konstrukcijas. Kalbotyra 4,93-118. DROTVINAS, L. 1963 a: Apie dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos priežasties ir tikslo konstrukcijas su jungtuku kad. Kalbotyra 6, 15-27. DAUKŠOS KATEKIZMO AIŠKINAMIEJI SAKINIAI | 29 DROTVINAS, L. 1963 b: Apie tarinių formas dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos priežasties konstrukcijo- se. Kalbotyra 9, 35-49. DROTVINAS, L. 1964: Priežasties ir tikslo sudėtinės konstrukcijos XVI-XVII a. lietuvių kalbos raštuose. Kalbotyra 10, 19-52. DROTVINAS, L. 1967: Padarinio konstrukcijos lietuvių literatūrinėje kalboje. Kalbotyra 17, 61-80. ERICHSMEIER, J. 2002: Tikslo, sąlygos irnuolaidos šalutiniai sakiniai XVI-XVII a. Mažosios Lietuvos autorių raštuose. Daktaro disertacijos santrauka, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. GIRDENIENĖ,S. 2000: Zur Problematik der Konnektive im kausalen Bereich im Deutschen, Litauischen und Russischen. Žmogus ir žodis: Svetimosios kalbos. Mokslo darbai 2 (3), 78-86. GIRDENIENĖ, S. 2001: Sintaksinė priežastingumo raiška dabartinėse vokiečių, lietuvių ir rusų kalbose. Dakta- ro disertacijos santrauka, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. HERMANN, E. 1912: Ūber die Entwicklung der litauischen Konjunktionalsčitze, Jena: Frommansche Buch- druckerei. HERMANN, E. 1926: Litauische Studien: Eine historische Untersuchung schwachbetonter Worter im Litaui- schen, Berlin: Weidmannsche Buchhandlung. JABLONSKIS, J. 1911/1957: Lietuvjų kalbos sintaksė. Rinktiniai raštai 1. Sudarė J. Palionis, Vilnius: Valstybi- nė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 435-549. JABLONSKIS, J. 1922/1957: Lietuvių kalbos gramatika. Rinktiniai raštai I. Sudarė J. Palionis, Vilnius: Valsty- binė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 181—433. JAKŠTIENĖ, V., PALIONIS, J., red. 1995: Mikalojaus Daukšos 1595 metų katekizmas, parengė... , pratarmę parašė Jonas Palionis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 748 p. (Bibliotheca Baltica. Lithvana.) KIBILDAITĖ, E. 2001: Priežasties šalutiniai sakiniai Jono Bretkūno postilėje. Acta Linguistica Lithuanica 44, 129-144. LaBuTis, V. 2002: Lietuvių kalbos sintaksė, trečiasis pataisytas leidimas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LESKIEN, A. 1903: Litauische Partikeln und Konjunktionen. Indogermanische Forschungen 14, 89—113. LICHTENBERK, E. 1995: Apprehensional Epistemics. Bybee, J., Fleischman, S., eds. Modality in Grammar and Discourse, Amsterdam-Philadelphia: John Benjamins (Typological Studies in Language, 32), 293-327. LIUTKUTE, J. 1998: Tikslo šalutiniai sakiniai Jono Bretkūno postiléje. Lituanistica 4 (36), 83-91. LIUTKUTE, J. 2000: Prijungiamieji jungtukai Simono Vaisnoro 1600 metų „Žemčiūgos teologiškos“ tikslo Salutiniuose sakiniuose. Lituanistica 1/2 (41/42), 59-64. MATTHEWS, P. H. 1997: The Concise Oxford Dictionary of Linguistics, Oxford-New York: Oxford University Press. NASLENAITE, V., 2001: Priežasties santykiai tekstemu ir predikatiniy dėmenų pakopoje. Kalbotyra 50 (1), 91-101. NASLENAITE-EBERHARDT, V., 2002: PrieZasties santykiai įvairiose lietuvių kalbos sintaksės pakopose. Daktaro disertacijos santrauka, Vilnius: Vilniaus universitetas. PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a., Vilnius: Mintis. PALMER, E. R. 1986: Mood and Modality, Cambridge: University Press. SIRTAUTAS V., GRENDA C. 1988: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Mokslas. SLIZIENE, N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1: A-M, Vilnius: Mokslo ir enciklope- dijy leidykla. ZUKAUSKAITE, J. 1957: Jungtuko kad daznesni vartojimo atvejai. Kai kurie lietuviy kalbos gramatikos klau- simai, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 170-189. Artūras Judžentis Gauta 2002 12 03 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected]