Friedrich Scholz, eds. “Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die litauische Sprache von Johannes Bretke”

187 psl. 214 (visų žemaičių šio žodžio skiemuo -ki-, čia raseiniškiai vėl tokie savaimingi, atsimetę nuo visų žemaičių, bet plg. uuoki.tis —р. 39, uuoki.čū—- p. 213). Vidūklėje 03 03 02 klausinéta, kaip tariamas Jūkainių kaimo pavadinimas, du žmonės ištarė jurkain'- u, lyg іг abejotina уга јӣ“Каій- 'и forma (p. 69). Korektūros klaidų, kaip didelis trumparegis, nelabai noriu nurodyti, bet į tokius duomenis, kaip britoļis (=brūolis) —р. 151 psl. (anglų k.) 211 m. pr. m. e. – Petras Didysis (m. 210 m. pr. m. e.). 213, šūdas! (=arklu) —p. 69, 'abu,dū (abūdu) – r. 1974 m. – Vytautas Vaitkevičius, krepšininkas (g. 1924 m.). 206, vištums (=vištums) aiškiai nurodytina. Jaunoji mokslininkė įdėjo daug darbo, aprašė šimtų kilometrų ploto šnektas, netenkančias – р. 81, dėsningumo dalykų, paveldėtų tarmės ypatybių (nors dar daugelyje vietų galima rasti ir paveldėtosios dėsningos tarmės vartotojų), bet ką rodo, tai Daiva Atkočaitytė turbūt ir pateikė. Kalbos istorijai ir tai yra svarbu. Reikėjo vengti tik nesutampančių tolygių formų ir žodžių, abejotinų akimirkos svyravimų, kalbant su (jauna ar jaunomis) išsipusčiusiomis mergikėmis. Leisdama šį darbą, ji neturėjo greta nė vieno žemaitelio varguolelio padėjėjo, nors dėkoja gan dideliam būriui patarėjų ir konsultantų. Vytautas Vitkauskas Gauta 2003 05 05 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva TEXTKRITISCHE EDITION DER ŪBERSETZUNG DES PSALTERS IN DIE LITAUISCHE SPRACHE VON JOHANNES BRETKE, PASTOR ZU LABIAU UND KONIGSBERG I. PR., NACH DER HANDSCHRIFT AUS DEM JAHRE 1580) UND DER ŪBERARBEITETEN FASSUNG DIESES PSALTERS VON JOHANNES REHSA, PASTOR ZU KONGSBERG I. PR., NACH DEM DRUCK AUS DEM JAHRE 1625 NEBST DER ŪBERSETZUNG DES PSALTERS IN DIE DEUTSCHE SPRACHE VON MARTIN LUTHER NACH DER AUSGABE AUS DEM METAI 1545 TARP DARBAS NUO Frydrichas Klėras. Su įžanga ir išleido FRIEDRICH SCHOLZ. Paderborn, Munich, Vienna, Zürich: Ferdinand Schoningh, 2002, LXXXI + 559 psl., ISBN 3-506-71681-6. (Biblia Slavica, Serie VI: Supplementum: Biblia Lithuanica, Reihe 2: Editionsbande, 6. išleido Hans Rothe ir Friedrich Scholz bendradarbiaujant su Christian Hannick ir Ludger Udolph.) In įžanginė kalba (p. IX-X) Scholz rašo, kad Johannes Bretke (Bretkūnas) baigė Vertimas į lietuvių of kalbą Šventasis Raštai tarp Kovo ir 1579 balandžio mėn. Lapkritis, 1590, bet iki šiol tik Psalter pasirodė prieš spausdinin imą. Šis Psalter, išversta tarp 1580 m. gegužės 20 d. ir liepos viduryje, pateko į Johannes Rehsa rankas, kuris peržiūrėjo ir išleido kartu su it Liuterio vokiečių vertimas in 1625 in 2006 m. gruodžio 1 d. Lorencas. Spaudos draudimas. Įprastas teiginys, kad Rehsos versija mažai skiriasi nuo Bretkūno vertimo, yra tiesiog neteisingas as a iš pirmo at žvilgsnio du tekstai bus lengvai parodyti. Čia aptariamas tūris yra tiek Bretkūno originalus ir Rehsos peržiūron os puslapiai. At prašymą of Prof. dr. Jonas Palionis 188 | Vilniaus universiteto bibliotekoje buvo nuspręsta įtraukti iki 1580 m. pasirodžiusį Liuterio vertimą į vokiečių kalbą, kadangi šis vertimas Lietuvoje ne visada lengvai prieinamas. Tai rodoma puslapio apačioje. Aptariamas tomas yra dalis itin ambicingo projekto išleisti visą Bretkūno Biblijos vertimą (p. X1) trijose serijose: 1 serijoje – faksimilinius tomus, 2 serijoje – leidinių tomus ir 3 serijoje – komentarus. Iki šiol keturiuose faksimiliniuose tomuose išėjo šeši Bretkino rankraščio tomai. Be to, pasirodė ir Jochen D. Range komentarinis tomas Bausteine zur BretkeForschung. Šį tomą ir Psalterio faksimilės tomą apžvelgiau 1993 m. Lituanus 39 (3), 72-84. Nekantriai laukiu, kada pasirodys Scholzo komentaras apie dabar ruošiamą Bretkino Psalterio vertimą. Čia Scholz žada palyginti su Rehsos vertimu ir ištirti Bretkūno vertimo santykį su įvairiais jo šaltiniais, Liuterio vertimu, hebrajų originalo tekstu, Septuaginta ir Vulgata. Scholcas taip pat aprašo savo pirmąją pažintį su Bretkūno Biblijos vertimo rankraščiu 1949 m. Getingene, prof. Reinhardo Wittramo kabinete, ir vėlesnį rankraščio perkėlimą į Geheime Staatsarchiv Berlyne. Laimei, Scholz galėjo pasitelkti labai kompetentingo Jochen D. Range ir vėliau Friedemann Kluge pagalbą. Įvadas mus informuoja, kad nors faksimilinis leidimas apskritai yra gana geras, paraštėse yra keletas pataisymų ir glosų, kurie yra vargu ar įskaitomi arba visai neįskaitomi. Kai kuriais atvejais žodžių paskutinės raidės antrojoje pusėje arba pradinės raidės pirmojoje pusėje buvo taip arti rankraščio tekstų kraštų, kad fotoaparatas negalėjo jų paimti, o kai kuriais atvejais žodžiai antrąją pusę rašė taip arti, kad fotoaparatas negalėjo jų paimti. Kažkas, kas žino Bretkūno rašybą ir gramatiką, neturėtų jokių sunkumų pateikti didžiąją jų dalį, nors čia susiduriame su kai kuriais netikėtumais. Kartais skirtingos rašalo savybės gali būti naudingos nustatant originalią formą. Kai raidės ar skiemenys ištrinami ir užrašomi nauji virš originalo, kartais tamsesnis originalo rašalas matomas per šviesesnį korektūros rašalą, todėl galima nustatyti ir originalą, ir pataisymą (XX psl.). Kadangi ir originalus tekstas, ir pataisyta versija gali būti atkurti tik naudojant rankraštį, be faksimilinio leidimo reikalingas kritinis teksto komentaras. Įvade (XXI–XXIV psl.) taip pat pateikiamos trumpos Bretkino ir Rehsos biografijos ir jų kūrybos įvertinimai. Toliau pateikiamas teksto aprašymas ir būdas, kuriuo jis buvo parengtas publikavimui. Bretkūno pradinė versija (Grundschicht, sutrumpintai GS) yra čia spausdinamo teksto pagrindas. Tuo pačiu metu pataisymai, kurie buvo padaryti iš karto arba netrukus po to, kai buvo užrašyta pradinė versija, yra pažymėti raidėmis a, b, c ir t. t. ir pateikiami kaip pastabos po pradine versija. Šios pataisos yra pažymėtos Stk (= Sofortkorrektur); vėlesnės korekcijos yra pažymėtos KS (= Korrekturschicht). Pagal įvadą (p. XXXVI) Danielis Gallusas padarė 28 pataisas (pažymėtas G), o Rehsa – 136 (pažymėtas R). (XVIII psl. du kartus pateikiami santrumpų KS ir R paaiškinimai – akivaizdi korektūros klaida.) Skirtumai tarp 1983 m. Palionio leidimo ir Scholzo leidimo akivaizdūs nuo pat pirmos pirmos psalmės eilutės: Pagal Scholzo originalo restauraciją (GS) (p. 6): Gerai tam, kurfai newaikfch= | czoia rode Diewa nefibijancu nei eit kieliu griefnuiu nei fiedsia || kur apioktieghi [iedsia; pagal Palionį (1983: 183): Palaimintas <bijans Diewo teisus> ira tas wiras, kursai ne waikschczoio surinkime Diewo nefibijanczuju, nei sussisedeghime apioktuiu se- 189 deio. nei ant kelio grieschnuiu stoweio. Scholz taip pat pateikia šią ankstyvą liuteronų versiją: Wol dem der nicht wandelt im Rat der Gotlofen, Noch trifft auff den Weg der Siinder, Noch fitzet da die Spätter Jitzen. Tačiau Vulgatoje yra: Beatus est vir Še, qui non ambulat in consilio improborum, et viae peccatorum non insistit, ac in consessu derisorum non desiderat; ir Septuaginta turi: uaxdptog avn, 05 оох ёлорео и гу Bovkīj dasBūv, ho! 636 dAuaprokūv odx čarr, ho! Aotoov ox exadoey. Karaliaus Jokūbo knygoje parašyta: „Palaimintas žmogus, kuris neina nedorėlio pėdomis, nestoja nusidėjėlių kelyje ir nesėdi prie tyčiotojų stalo.“ (1 Jono 3:16) Bretkūno pradinės versijos žodžiai Gerai tam, kurfai...*- Tai gerai tam, kuris...” atrodo artimesni Liuterio Wol dem der... nei lotyniškam Beatus est vir Ше, qui... „Palaimintas žmogus, kuris...” arba graikų uaxdptog avto, бс... Manau, kad Liuteris naudojo hebrajų originalą, kurio atitinkamus pirmuosius kelis žodžius mano kolega profesorius B. Halpernas iš Pensilvanijos žydų studijų programos transliteruoja kaip 'ašrė hāīš “Ser, kurio reikšmė nėra akivaizdžiai sukonstruotos valstybės reikšmė. Prof. Halpern toliau pažymi, kad žodis 'ašrė' veikia taip, tarsi jame būtų bent jau netiesioginė predikacija, ir išraiška turi būti verčiama kaip 'palaimintas/laimingas yra žmogus, kuris..." Tai, atrodo, rodo, kad Septuaginta tėvai suprato Hebrajų kalba geriau nei Martynas Liuteris. Iš pradžių Bretkūnas rėmėsi Liuteriu, o pataisymai su Palaimintas ‘palaimintas’ (Pafchlowintas) ar Rehsos Jschganitingas... buvo pagrįsti Vulgata arba Septuaginta. Bet kuriuo atveju bus įdomu sužinoti, ką apie šią ir daugelį kitų su Psalteriumi susijusių problemų sako Scholz savo būsimame kritiniame komentare, minėtame pirmiau. Įvade taip pat pateikiama įdomi fonetinės sistemos analizė (p. XLIV— LXIV). Pagal įvadą (р. XLIV) priebalsių fonemai gali būti žymimi iki penkių raidžių, pvz., >c< gali reikšti /с/, >c3< gali reikšti /¢/, >[ch< gali reikšti /5/> fchc3< gali reikšti /šč/. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai reiškia, jog /&/ laikoma viena fonema, o toks aiškinimas primena slavų orientaciją (pvz., rusų щ) ir jį būtų sunku pateisinti lietuvių kalba (žr. Klimas 1970: passim.). Jeigu teiginys interpretuojamas tik kaip žymintis viršutinę priebalsių raidžių іп seką, tuomet teiginys yra neteisingas, pvz., newaikfchczoia „nevaikšto“, kuriame sutinkame šešių priebalsių raidžių seką, t. y., >kfchc3<, kuri, atrodo, perteikia tris fonemus /kšč/. Įdomesnis galbūt yra balsių sistemos atvaizdavimas, kur raidžių seka >ie< yra labai dviprasmiška. Originalioje versijoje (GS) jis gali reikšti /ie/, /ё/ ar net /e/ po velarinių priebalsių, kur raidė >i< buvo naudojama tik palatalizacijai pažymėti. Pasak Scholz (р. LII), vėliau ištaisytoje versijoje (KS) Bretkūnas bandė pašalinti >i< prieš >e<, einančią po velario ir kur seka žymėjo etimologinį /ē/. Taigi originalo versijos žodis kieliu pakeistas į (ant) kelio pataisytoje versijoje (р. 6), o originalo versijos žodis Kodiel pakeistas į Kodel (р. 10), plg. šiuolaikinį standartą kodėl. Diftongas tariamas teisingai ir nuosekliai, pvz., prieg in „netoli“ (p. 6). Apibendrinant, Scholz ir jo kolegos turi būti pagirti už šios serijos leidimo idėją, ypač šį tomą, kuris rodo išskirtinius daugelio valandų kruopštaus ir kruopštaus darbo rezultatus. Knyga yra gražiai įrištas, ant aukštos kokybės popieriaus ir todėl kreditas leidėjui, taip pat redaktoriai. Pagal mano vonios kambario svarstyklės knyga sveria daugiau nei tris svarus, todėl ji yra sunki knyga tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. PALIONIS, J., ŽUKAUSKAITĖ, J., 1983: Bretkūnas, Johannes. Rinktiniai raštai, Vilnius: Mokslas. KLiMAs, A. 1970: Lietuvių kalbos fonemų inventorizavimas. Š. F Magner ir Nr. R. Schmalstieg, eds., Baltic linguistics, University Park and London: Pennsylvania State University Press, 93-102. William R. Schmalstieg Gauta 2003 06 09 814 Cornwall Road State College, Pa. 16803 Jungtinės Amerikos Valstijos El. paštas: [email protected]