Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVIII (2003), 35–47 Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė Lidija Kaukėnienė Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas, Kaunas The article deals with the quantity of unstressed vowels in Standard Lithuanian. Attention is paid to the first and to the second post-stressed and pre-stressed vowels and their relationship to stressed vowels. 1. Kad kirčiuoti ilgieji balsiai ilgesni už atitinkamus trumpuosius, jau seniai žinoma ir neabejojama. Šis dalykas lietuvių bendrinėje kalboje tirtas, analizuotas ir įrodytas (žr. Vaitkevičiūtė 1960: 207–217; Svecevičius 1964: 14–32; Dambrauskaitė-Urbelienė 1967: 17–25; Pakerys, Plakunova, Urbelienė 1970: 27–28, 30). Viena pirmųjų lietuvių kalbos balsių kiekybę išmatavo ir aprašė Valerija Vaitkevičiūtė (1960: 207–217). Jos atlikti eksperimentai parodė, kad balsių ilgumas priklauso nuo kirčio ir priegaidės: kirčiuoti balsiai ilgesni už nekirčiuotus, o tvirtapradžiai trumpesni už tvirtagalius. Iš jos tyrimų matyti, kad lietuvių bendrinėje kalboje ilgieji balsiai 1,5–2 kartus ilgesni už trumpuosius. Bronius Svecevičius nustatė (1964: 17), kad ilgieji kirčiuoti balsiai 2,1–2,5 karto ilgesni už trumpuosius. Antanas Pakerys (1982: 92–103) išmatavo ir statistiškai įvertino ilgųjų ir trumpųjų balsių trukmės santykius. Jo duomenys parodė, kad tvirtapradžiai balsiai vidutiniškai 1,7 karto, o tvirtagaliai daugiau negu 2 kartus ilgesni už atitinkamus kirčiuotus trumpuosius balsius. Anot Pakerio (1982: 94), lietuvių bendrinei kalbai nėra būdinga nekirčiuotų prieškir­tinių kamieno balsių kiekybės redukcija, tačiau pastebi, kad kitose pozicijose gali būti ryškesnių kiekybinės redukcijos požymių. Apskritai kirčio vietos įtaka lietuvių kalbos balsių trukmei beveik netyrinėta, o analizuojant kirčiuotų ir nekirčiuotų balsių kiekybės skirtumus paprastai remtasi tik viena kuria nors nekirčiuota pozicija. Tik Vaitkevičiūtė užsimena (1960: 207), kad kuo nekirčiuotas balsis toliau nuo kirčiuoto, tuo jis esąs trumpesnis. Janinos Urbelienės (1967: 461) manymu, lietuvių bendrinės kalbos ilgieji pokirtiniai balsiai net 50% trumpesni už atitinkamus kirčiuotus. Lilija Anusienė (1984: 19), tyrusi nekirčiuotus lietuvių rišliosios kalbos balsius, nustatė, kad trumpieji pokirtiniai redukuojami 10%, prieš­kir­tiniai – 20%; labiausiai trumpėja ilgieji balsiai: pirmieji prieškir­tiniai – 50%, antrieji – 40%, o antrieji pokirtiniai – 40%. Tačiau nė viename minėtame nekirčiuotam vokalizmui skirtame darbe, išskyrus Pakerio tyrimus, eksperimentiniai kiekybės duomenys nėra įvertinti statistiškai. 1.1. Šiame straipsnyje aprašoma ir statistiškai vertinama lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė, lyginama trumpųjų ir atitinkamų ilgųjų balsių trukmė kirčiuotoje ir nekirčiuotoje pozicijoje. 36 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ Analizei pasirinkti lietuvių bendrinės kalbos triskiemeniai žodžiai¹. Kirčiuotų balsių trukmės vidurkiai skaičiuoti iš triskiemenų žodžių pirmojo skiemens². Tyrimui pasirinkti tokie žodžiai: fikūsas, kilimas, sinusas, tikimas, dėmonas, ēpinis, bėmolis, kàsimas, ràšimas, àtneša, pàdeda, dò noras, kò mikas, lōtosas, gùmulas, mùzika, ùbagas, džėzelis, lỹdalas, lỹrika, ēdalas, žėralas, sėlenos, tēpalas, ēžeras, lės atalas, ādāta, gātavas, bātika, dōbilas, sōminis, pōsēdis, dūminė, ūkana, rūk alas. Nekirčiuotų balsių trukmės reikšmėms gauti pasirinkti žodžiai, kad tiriamasis balsis būtų tokiose pozicijose: pirmas pokirtinis po trumpo ir ilgo kirčiuoto skiemens³: dūsinė, muzika, kilimas, didelis, dėbetas, kasdamas, rašdamas, čiokolis, dėmonas, rōbotas, gùmulas, rēbusu, sērumu, rùžyžė, pãcypė, alinė, aludės, ramūnės, nutūkės, kokētė, vėsinės, kolitą, komodą, vaišiną, išmoka, grobiko, merginų, saliūtų, mōtina, kūdikis, lỹrika, ēžeras, tēbelis, fākelas, ādāta, sāmaną, husāras, kárbolis, ārnotas, slālomas, ēpušė, sūnėnus, mėlynas, gydyti, daktyvi, kanāpė, kanāpės, būtybė, nutōlės, šakėlė, bokāla, pirāta, nutōlstas, pāmotė, rūk omas, bizūnų, medūzų; antras pokirtinis po trumpo ir ilgo kirčiuoto skiemens: sifilis, didelis, ēpini, nėšimas, kàsimas, pàdeda, rēbusu, rēbusus, sērumu, būčinį, ēterį, nūlinė, ēpinės, nūlinės, fizinė, virinės, dėmong, òpera, būdino, rēbusų, rùporų, dželės, kūdikis, mōteris, dūminės, ēpušės, lỹrines, lōpeta, sāmaną, Jākobsonas, Sācharovas⁴, ām aru, āmarus, ādini, āvili, dūminė, kāpinės, pāmotė, māšinė, āšarą, lės alą, kālbingas, tōbulo, dōbilo, lāšino, būsenų; pirmas prieškir­tinis prieš trumpą ir ilgą kirčiuotą skiemenį: ekipā, didikas, kikilis, debesis, aferā, meletā, makakā, panamā, melasā, komodā, obōjus, polōnis, dykumà, ruletė, pakylà, masyvūs, satyrā, kalėdā, ēdikas, tęstinis, tasiūkas, žąsidė, motušė, odinis, cezūrā, lagūnā, radinys, kūrinys, giminė, etāpas, esybė, čemerys, banālu, arābas, alēja, morālas, bokālas, ovālas, urānas, pupelė, rutulys, utelė, byloti, pažymys, tylėnis, šėtonas, ūmedė, grėžioti, grėžioja, tašyti, tašynės, dorōti, kokybė, sūnėnas; antras prieškir­tinis prieš trumpą ir ilgą kirčiuotą skiemenį: citatā, gitarā, idilė, debesis, melasā, ekipā, aferā, banālus, pavijā, komodā, kolegā, omarū, ūlonū, rutinā, sumanūs, dykumà, gydyklā, erenā, vėsumā, tęstinių, lęšiuką, tasiukų, žąsinė, ašelė, dovanā, obelis, liūsenā, gūduma, ūdenė, giminė, židinys, birutės, čemerys, deginys, pasakys, sakinys, pašalė, kyšūkis, gyvulys, dėmesys, vėgelė, tęsinys, grėžinys, ražulys, obuolys, kosulys, būdinys, sūkurys, gonorėja, šokoladas, honorāras. 1.2. Lietuvių kalbos žodžius su tiriamaisiais balsiais įskaitė Lietuvos valstybinio Kauno akademinio dramos teatro aktoriai P. V. (g. 1949) ir E. L. (g. 1976). Žodžiai aktoriams buvo pateikti sumaišyti atsitiktine tvarka. Kiekvienas jų kartotas tris kartus. Aktoriai turėjo skaityti įprastu šnekamosios kalbos tempu ir, kiek galima, neutralesne intonacija, tarp žodžių darydami nedideles pauzes. 1.3. Tiriamųjų balsių vidutinė trukmė matuota programa PRAAT 4.0.11. Matavi- 1 Įrodyta, kad lietuvių bendrinės kalbos tekstuose dažniausiai vartojami triskiemeniai žodžiai (žr. Karosienė, Girdenis 1990: 36–48). 2 Visų žodžių tartis tikrinta remiantis V. Vitkausko (2001) „Lietuvių kalbos tarties žodynu“. 3 Balsių trukmė atskirai prieš tvirtagalius ir tvirtapradžius skiemenis ar po jų nebuvo skaičiuota. 4 Su trumpuoju balsiu [ɔ] reikiamoje pozicijoje nebuvo rasta triskiemenų žodžių, todėl balsiai tyrimui imti iš keturių skiemenų žodžių. BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ | 37 mu rezultatai apdoroti matematinės statistikos metodais: buvo skaičiuojamas trukmės aritmetinis vidurkis (x̄), standartinis nuokrypis (s), variacijos koeficientas (v), 95% pasikliaujamasis intervalas (÷). Rezultatų reikšmingumas tikrintas Studento kriterijumi. Statistinė analizė atlikta Alekso Girdenio sukurta programa „STUDENT“ (programavimo kalba TURBO-PASCAL, v. 7.0). 2. Gauti trukmės rezultatai pateikti lentelėse, taip pat pavaizduoti grafiškai. 1 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS ILGŲJŲ KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ IR STATISTINIS JOS VERTINIMAS5 Pozicija | n | x̄ (ms) | s (ms) | v (%) | 95% pasikl. interv. (ms) | tₚ > t₀,₀₀₁ kirčiuotas [iː] | 12 | 193 | 22 | 11,6 | 179 ÷ 207 | 2 prieškirčinis [iː] | 23 | 88 | 27 | 30,3 | 74 ÷ 101 | 11,23 >3,69 kirčiuotas [iː] | 12 | 193 | 22 | 11,6 | 179 ÷ 207 | 1 prieškirčinis [iː] | 19 | 106 | 19 | 17,9 | 97 ÷ 115 | 11,57 > 3,66 kirčiuotas [iː] | 12 | 193 | 22 | 11,6 | 179 ÷ 207 | 1 pokirtinis [iː] | 21 | 85 | 20 | 24,0 | 75 ÷ 94 | 14,23 > 3,63 kirčiuotas [iː] | 12 | 193 | 22 | 11,6 | 179 ÷ 207 | 2 pokirtinis [iː] | 16 | 118 | 16 | 13,4 | 109 ÷ 126 | 10,5 > 3,71 kirčiuotas [eː] | 16 | 229 | 30 | 13,2 | 210 ÷ 249 | 2 prieškirčinis [eː] | 19 | 76 | 25 | 33,3 | 62 ÷ 90 | 14,33 > 3,73 kirčiuotas [eː] | 16 | 229 | 30 | 13,2 | 210 ÷ 249 | 1 prieškirčinis [eː] | 16 | 104 | 26 | 25,3 | 88 ÷ 120 | 11,04 > 3,77 kirčiuotas [eː] | 16 | 229 | 30 | 13,2 | 210 ÷ 249 | 1 pokirtinis [eː] | 19 | 152 | 36 | 23 | 135 ÷ 169 | 6,21 > 3,66 kirčiuotas [eː] | 16 | 229 | 30 | 13,2 | 210 ÷ 249 | 2 pokirtinis [eː] | 24 | 152 | 25 | 16,4 | 142 ÷ 163 | 8,14 > 3,6 kirčiuotas [eː] | 14 | 246 | 29 | 11,9 | 229 ÷ 263 | 2 prieškirčinis [eː] | 27 | 119 | 25 | 21,1 | 103 ÷ 135 | 11,79 > 3,75 5 Lentelėse minimų simbolių reikšmės: n – matavimų skaičius, x̄ – aritmetinis vidurkis, s – standartinis nuokrypis, v – variacijos koeficientas, pasikl. interv. – pasikliaujamasis intervalas, tₚ – apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė, tₐ – kritinė Studento kriterijaus reikšmė, α – rezultatų reikšmingumo lygmuo. 38 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ 1 LENTELĖS TĘSINYS Pozicija n x̄ (ms) s (ms) v (%) 95% pasikl. interv. tₚ > t₀.₀₀₁ (ms) kirčiuotas [eː] 14 246 29 11,9 229 ÷ 263 1 prieškir­tinis [eː] 24 122 27 21,7 111 ÷ 133 13,38 > 3,58 kirčiuotas [eː] 14 246 29 11,9 229 ÷ 263 1 pokirtinis [eː] 24 171 47 27,6 150 ÷ 191 5,38 > 3,58 kirčiuotas [eː] 14 246 29 11,9 229 ÷ 263 2 pokirtinis [eː] 25 142 20 14,4 133 ÷ 150 13,06 > 3,58 kirčiuotas [aː] 12 245 35 14,3 223 ÷ 267 2 prieškir­tinis [aː] 15 78 17 22,2 68 ÷ 87 16,27 > 3,73 kirčiuotas [aː] 12 245 35 14,3 223 ÷ 267 1 prieškir­tinis [aː] 18 77 19 25,3 67 ÷ 86 16,98 > 3,67 kirčiuotas [aː] 12 245 35 14,3 223 ÷ 267 1 pokirtinis [aː] 23 132 39 29,7 115 ÷ 149 8,39 > 3,61 kirčiuotas [aː] 12 245 35 14,3 223 ÷ 267 2 pokirtinis [aː] 22 150 27 17,8 137 ÷ 161 8,84 > 3,63 kirčiuotas [oː] 13 203 22 10,9 189 ÷ 216 2 prieškir­tinis [oː] 21 89 18 20,5 80 ÷ 98 15,43 > 3,67 kirčiuotas [oː] 13 203 22 10,9 189 ÷ 216 1 prieškir­tinis [oː] 21 99 27 27,3 86 ÷ 111 11,71 > 3,62 kirčiuotas [oː] 13 203 22 10,9 189 ÷ 216 1 pokirtinis [oː] 19 107 36 33,6 90 ÷ 124 8,52 > 3,65 kirčiuotas [oː] 13 203 22 10,9 189 ÷ 216 2 pokirtinis [oː] 26 101 23 22,4 92 ÷ 110 13,27 > 3,58 kirčiuotas [uː] 15 182 47 25,6 153 ÷ 212 2 prieškir­tinis [uː] 24 77 18 23,6 69 ÷ 86 9,09 > 3,65 kirčiuotas [uː] 15 182 47 25,6 153 ÷ 212 1 prieškir­tinis [uː] 19 103 29 27,7 89 ÷ 117 5,90 > 3,66 BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ | 39 1 LENTELĖS TĘSINYS Pozicija | n | x̄ (ms) | s (ms) | v (%) | 95% pasikl. interv. (ms) | tₚ > t₀,₀₀₁ kirčiuotas [u·] | 15 | 182 | 47 | 25,6 | 153 ÷ 212 1 pokirtinis [u·] | 18 | 133 | 23 | 17,3 | 121 ÷ 144 | 3,88 > 3,67 kirčiuotas [u·] | 15 | 182 | 47 | 25,6 | 153 ÷ 212 2 pokirtinis [u·] | 14 | 128 | 16 | 12,6 | 119 ÷ 137 | 4,11 > 3,75 Pagal gautus kiekybės duomenis nubraižyti du grafikai (žr. 1 ir 2 pav.), iš kurių matyti, kad ilgieji nekirčiuoti balsiai, lyginant su kirčiuotais, sutrumpėja daug daugiau nei trumpieji nekirčiuoti balsiai. 2.1. Iš kirčiuotų ilgųjų balsių išsiskiria [e·], [a·], [e·], jų kiekybė didžiausia (x̄ atitinkamai 246 ms, 245 ms ir 229 ms). Kaip matyti, kirčiuotų balsių [e·] ir [a·] vidutinė trukmė beveik tokia pati. Kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų centrų trukmės skirtumas statistiškai reikšmingas, tai rodo pasikliaujamieji intervalai, kurie daugiau ar mažiau yra nutolę nuo kirčiuotų balsių pasikliaujamųjų intervalų, bei gauta Studento kriterijaus reikšmė, kuri taip pat yra kur kas didesnė už kritinę Studento kriterijaus reikšmę, be to, reikšmingumo lygmuo visų balsių yra vienodas ir labai aukštas 0,001. 1 PAV. ILGŲJŲ (KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ) BALSIŲ KIEKYBĖ 2.2. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad lietuvių kalbos nekirčiuoti ilgieji variantai patiria gana didelę kiekybinę redukciją. Palyginus kirčiuotų balsių ir nekirčiuotose pozicijose esančių variantų kiekybę paaiškėjo (žr. 2 lent.), kad labiausiai redukuojami balsiai, esantys prieškirčiuotiniuose skiemenyse. Šiose pozicijose nekirčiuoti variantai 2–3 kartus trumpesni už atitinkamus kirčiuotus. Labiausiai sutrumpėja antrieji 40 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ prieškirčtiniai [aː] ir [eː]. Su kirčiuotais ilgaisiais jie santykiauja maždaug taip: [aː] : [aː]⁶ = 1 : 3,1; [eː] : [eː] = 1 : 3. Labai smarkiai sutrumpėjęs ir pirmasis prieškirčtinis [aː], jo santykis su kirčiuotu yra: [aː] : [aː] = 1 : 3,2. Visi likę nekirčiuoti ilgieji variantai prieškirčtinėse pozicijose sutrumpėja 2–2,5 karto. Pokirtinėse pozicijose kiekybinė redukcija mažesnė. Čia balsiai trumpėja nuo 1,3 iki 2,2 karto. Be to, pirmieji prieškirčtiniai yra trumpesni už pirmuosius pokirtinius, o antrieji prieškirčtiniai – už antruosius pokirtinius. Apskaičiavę bendrąjį vidurkį gavome, kad antrieji prieškirčtiniai variantai vidutiniškai sutrumpėja 2,5 karto, o pirmieji prieškirčtiniai – 2,1 karto; pirmieji ir antrieji pokirtiniai – 1,6 karto. Apskaičiavę visų nekirčiuotų ilgųjų balsių trukmės vidurkį, gavome tokius rezultatus: bendrinės lietuvių kalbos pirmieji prieškirčtiniai variantai vidutiniškai sutrumpėja 59%, antrieji prieškirčtiniai – 53%; pirmieji pokirtiniai – 42%, antrieji pokirtiniai – 41%. 2 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS ILGŲJŲ BALSIŲ KIEKYBĖS SANTYKIAI KIRČIUOTOSE IR NEKIRČIUOTOSE POZICIJOSE7 Pozicijos / Balsiai | 2 Pr : K | 1 Pr : K | 1 Pk : K | 2 Pk : K [iː] : [iː] | 1 : 2,2 | 1 : 1,8 | 1 : 2,2 | 1 : 1,6 [eː] : [eː] | 1 : 3 | 1 : 2,2 | 1 : 1,5 | 1 : 1,5 [ɛː] : [ɛː] | 1 : 2 | 1 : 2 | 1 : 1,4 | 1 : 1,7 [aː] : [aː] | 1 : 3,1 | 1 : 3,2 | 1 : 1,8 | 1 : 1,6 [oː] : [oː] | 1 : 2,2 | 1 : 2 | 1 : 1,8 | 1 : 2 [uː] : [uː] | 1 : 2,3 | 1 : 1,7 | 1 : 1,3 | 1 : 1,4 Vidutinės reikšmės | 1 : 2,5 | 1 : 2,1 | 1 : 1,6 | 1 : 1,6 2.3. Pagal trukmę kirčiuoti balsiai išsidėsto tokia tvarka: [eː] < [aː] < [ɛː] < [oː] < [iː] < [uː]. Jau minėta, kad [ɛː] ir [aː] kiekybė nesiskiria (x̄ atitinkamai 246 ms, 245 ms). Ši balsių eilė rodo, kad balsių trukmės santykiai beveik atitinka bendrą taisyklę: žemutinio pakilimo balsiai ilgiausi, vidutinio pakilimo – trumpesni, aukštutinio pakilimo – trumpiausi. Daugelio kalbų eksperimentiniai tyrinėjimai taip pat parodė, kad kiekvieno pakilimo garsus charakterizuoja trukmė, kuri mažėja didėjant pakilimui (žr. Malmberg 1963; Lehiste 1970; Mohr 1971; Liepa 1979; Ščerba 1983). Jau 1925 m. 6 Kadangi skaičiuovome absoliučiąją ilgųjų balsių trukmę, t. y. atskirai neišskyrėme balsių trukmės prieš tvirtrapradžius ir tvirtagalius skiemenis ar po jų, tai brūkšnelis virš ilgojo balsio rodo, kad balsis kirčiuotas. Parašymą [aː] reikia skaityti: „kirčiuotas ilgasis balsis“. 7 Lentelėse naudojami simboliai: K – kirčiuota pozicija; 2 Pr – antras prieškirčtinis variantas, 1Pr – pirmas prieškirčtinis variantas, 1 Pk – pirmas pokirtinis variantas, 2 Pk – antras pokirtinis variantas. BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ | 41 Richardas Ekblomas pastebėjo, kad vidurio aukštaičių garsų trukmė priklauso nuo artikuliacijos būdo (Ekblomas 1925: 39). Aptardami daugelio tyrinėtojų, matavusių lietuvių bendrinės kalbos balsių trukmę, Pakerys, Plakunova ir Urbelienė (1970: 48) teigė, kad žemutinio pakilimo balsiai, t. y. platieji (atvirieji), paprastai turi didesnę fizinę trukmę nei aukštutinio pakilimo balsiai, t. y. siaurieji (uždarieji). Taigi drąsiai galima teigti, kad šis prozodinis dėsningumas yra universalia (žr. Pakerys 1982: 43). Nekirčiuoti ilgieji balsiai pagal savo trukmę išsidėsto kiek kitaip: pirmieji priešskirtiniai – [eː] < [iː] < [eː] < [uː] < [oː] < [aː]; antrieji priešskirtiniai – [eː] < [oː] < [iː] < [aː] < [uː] < [eː]; pirmieji pokirtiniai – [eː] < [eː] < [uː] < [aː] < [iː] < [oː]; antrieji pokirtiniai – [eː] < [aː] < [eː] < [uː] < [iː] < [oː]. Beveik visose pozicijose balsis [eː] išlaiko savo vietą – jis yra ilgiausias, tačiau kiti balsiai eilėje keičia savo vietą. Pirmo priešskirtinio [aː] trukmė yra mažiausia. Tai turbūt irgi parodo, kad šis balsis patiria didelę kiekybinę redukciją. Be to, pirmieji priešskirtiniai aukštutinio pakilimo balsiai [uː], [iː] yra ilgiausi. Tik antrųjų pokirtinių ilgųjų balsių eilė beveik atitinka universaliųjų balsių trukmės ir pakilimo ryšį. Apskritai nekirčiuotų ilgųjų variantų trukmės skirtumai mažesni nei kirčiuotų, todėl, matyt, jie yra labiau pažeidžiami (žr. Pakerys 1982: 47). 3 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS TRUMPŲJŲ KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ IR STATISTINIS JOS VERTINIMAS Pozicija | n | x̄ (ms) | s (ms) | v (%) | 95% pasikl. interv. (ms) | tₚ >=<tₐ kirčiuotas [i] | 14 | 75 | 15 | 19,4 | 66 ÷ 83 | 2 priešskirtinis [i] | 26 | 62 | 20 | 32,0 | 53 ÷ 70 | 2,08 > t₀,₀₅ = 2,04 kirčiuotas [i] | 14 | 75 | 15 | 19,4 | 66 ÷ 83 | 1 priešskirtinis [i] | 21 | 74 | 28 | 38,0 | 62 ÷ 87 | 0,04 < t₀,₀₅ = 2,03 kirčiuotas [i] | 14 | 75 | 15 | 19,4 | 66 ÷ 83 | 1 pokirtinis [i] | 19 | 70 | 19 | 26,7 | 61 ÷ 79 | 0,79 < t₀,₀₅ = 2,04 kirčiuotas [i] | 14 | 75 | 15 | 19,4 | 66 ÷ 83 | 2 pokirtinis [i] | 24 | 82 | 27 | 33,1 | 70 ÷ 95 | 0,93 < t₀,₀₅ = 2,04 kirčiuotas [e] | 13 | 110 | 27 | 24,2 | 92 ÷ 128 | 2 priešskirtinis [e] | 26 | 75 | 18 | 23,8 | 67 ÷ 83 | 4,47 > t₀,₀₁ = 3,65 kirčiuotas [e] | 13 | 110 | 27 | 24,2 | 92 ÷ 128 | 1 priešskirtinis [e] | 23 | 96 | 21 | 21,3 | 87 ÷ 105 | 1,69 < t₀,₀₅ = 2,04 kirčiuotas [e] | 13 | 110 | 27 | 24,2 | 92 ÷ 128 | 1 pokirtinis [e] | 18 | 92 | 16 | 17,1 | 84 ÷ 100 | 2,29 > t₀,₀₅ = 2,05 42 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ 3 LENTELĖS TĘSINYS Pozicija | n | x̄ (ms) | s (ms) | v (%) | 95% pasikl. interv. (ms) | tₚ >= < tₐ kirčiuotas [e] | 13 | 110 | 27 | 24,2 | 92 ÷ 128 | 2 pokirtinis [e] | 26 | 102 | 20 | 19,7 | 94 ÷ 110 | 1,05 < t₀,₀₅ = 2,03 kirčiuotas [a] | 12 | 85 | 22 | 26,3 | 70 ÷ 100 | 2 prieškir­tinis [a] | 26 | 68 | 15 | 22,6 | 60 ÷ 76 | 2,35 > t₀,₀₅ = 2,06 kirčiuotas [a] | 12 | 85 | 22 | 26,3 | 70 ÷ 100 | 1 prieškir­tinis [a] | 21 | 70 | 18 | 25,9 | 62 ÷ 78 | 2,06 > t₀,₀₅ = 2,04 kirčiuotas [a] | 12 | 85 | 22 | 26,3 | 70 ÷ 100 | 1 pokirtinis [a] | 15 | 79 | 18 | 23,4 | 68 ÷ 89 | 0,79 < t₀,₀₅ = 2,06 kirčiuotas [a] | 12 | 85 | 22 | 26,3 | 70 ÷ 100 | 2 pokirtinis [a] | 27 | 90 | 21 | 23,2 | 82 ÷ 99 | 0,73 < t₀,₀₅ = 2,03 kirčiuotas [ɔ] | 13 | 100 | 17 | 16,6 | 90 ÷ 110 | 2 prieškir­tinis [ɔ] | 16 | 82 | 22 | 26,6 | 70 ÷ 94 | 2,40 > t₀,₀₅ = 2,06 kirčiuotas [ɔ] | 13 | 100 | 17 | 16,6 | 90 ÷ 110 | 1 prieškir­tinis [ɔ] | 20 | 93 | 19 | 20,5 | 85 ÷ 100 | 0,45 < t₀,₀₅ = 2,04 kirčiuotas [ɔ] | 13 | 100 | 17 | 16,6 | 90 ÷ 110 | 1 pokirtinis [ɔ] | 21 | 78 | 15 | 19,2 | 71 ÷ 85 | 3,9 > t₀,₀₁ = 3,62 kirčiuotas [ɔ] | 13 | 100 | 17 | 16,6 | 90 ÷ 110 | 2 pokirtinis [ɔ] | 16 | 78 | 18 | 22,6 | 67 ÷ 90 | 3,12 > t₀,₀₅ = 3,10 kirčiuotas [u] | 16 | 92 | 21 | 22,4 | 79 ÷ 106 | 2 prieškir­tinis [u] | 20 | 76 | 18 | 23,4 | 67 ÷ 85 | 2,21 > t₀,₀₅ = 2,06 kirčiuotas [u] | 16 | 92 | 21 | 22,4 | 79 ÷ 106 | 1 prieškir­tinis [u] | 17 | 90 | 36 | 39,7 | 71 ÷ 108 | 0,23 < t₀,₀₅ = 2,06 kirčiuotas [u] | 16 | 92 | 21 | 22,4 | 79 ÷ 106 | 1 pokirtinis [u] | 16 | 75 | 10 | 13,1 | 70 ÷ 81 | 2,57 > t₀,₀₅ = 2,08 kirčiuotas [u] | 16 | 92 | 21 | 22,4 | 79 ÷ 106 | 2 pokirtinis [u] | 22 | 88 | 23 | 26,6 | 76 ÷ 99 | 0,58 < t₀,₀₅ = 2,05 BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ 43 2 PAV. TRUMPŲJŲ (KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ) BALSIŲ KIEKYBĖ 3. Iš duomenų analizės matyti, kad trumpieji nekirčiuoti balsiai patiria daug mažesnę kiekybinę redukciją negu ilgieji, trukmės skirtumai yra labai nedideli ir statistiškai nereikšmingi. 2 pav. matyti, kad kirčiuotų ir nekirčiuotų trumpųjų balsių trukmės atotrūkis ne toks didelis kaip ilgųjų. Net ir tose pozicijose, kur gavome statistiškai reikšmingus trukmės skirtumus (žr. 3 lent.), apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė yra vos didesnė už kritinę Studento kriterijaus reikšmę ir galbūt, jei dar padidintume realizacijų skaičių, tas reikšmingas skirtumas iš viso išnyktų. Be to, trumpųjų balsių daug žemesnis reikšmingumo lygmuo: 0,05 bei 0,005 ir tik keliose pozicijose yra pats aukščiausias – 0,001. 3.1. Apskaičiuoti trumpųjų balsių kiekybės santykiai kirčiuotose ir nekirčiuotose pozicijose parodė (žr. 4 lent.), kad lietuvių kalbos trumpieji nekirčiuoti variantai patiria labai nedidelę kiekybinę redukciją. Šiek tiek daugiau trumpėja antrasis prieš-kirtinis [e]. Lyginant su kirčiuotu balsiu jo santykis būtų maždaug toks: [e] : [ė] = 1 : 1,4. Likusiose pozicijose nekirčiuoti trumpieji balsiai trumpėja nuo 1,1 iki 1,2 karto arba trukmė tokia pati kaip kirčiuoto. Kiek didesnė antrųjų prieškirtinių balsių kiekybinė redukcija. Išvedę bendrąjį trukmės vidurkį gavome, kad jie vidutiniškai sutrumpėja 1,2 karto. Nedaug tesutrumpėja ir pirmieji prieškirtiniai bei pokirtiniai variantai – apie 1,1 karto. 4 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS TRUMPŲJŲ BALSIŲ KIEKYBĖS SANTYKIAI KIRČIUOTOSE IR NEKIRČIUOTOSE POZICIJOSE Pozicijos / Balsiai | 2 Pr : K | 1 Pr : K | 1 Pk : K | 2 Pk : K [i] : [ī] | 1 : 1,2 | 1 : 1 | 1 : 1,1 | 1 : 0,91 [e] : [ė] | 1 : 1,4 | 1 : 1,1 | 1 : 1,2 | 1 : 1,1 44 | Lidija Kauķenienė 4 LENTELĖS TĘSINYS Pozicijos / Balsiai | 2 Pr : K | 1 Pr : K | 1 Pk : K | 2 Pk : K [a] : [ā] | 1 : 1,2 | 1 : 1,2 | 1 : 1,1 | 1 : 0,93 [ɔ] : [ɔ̄] | 1 : 1,2 | 1 : 1,1 | 1 : 1,2 | 1 : 1,2 [u] : [ū] | 1 : 1,2 | 1 : 1 | 1 : 1,2 | 1 : 1,1 Vidutinės reikšmės | 1 : 1,2 | 1 : 1,1 | 1 : 1,1 | 1 : 1 Nustebino tai, kad kai kuriose nekirčiuotose pozicijose trumpieji nekirčiuoti variantai šiek tiek ilgesni už kirčiuotus. Tai labiau būdinga antriesiems pokirti­niams balsiams. Ilgesni už kirčiuotąjį šioje pozicijoje yra [i], [a]. Pokirtinio [u] vidutinė trukmė beveik tokia pati kaip kirčiuoto. Be to, antrųjų pokirtinių bendras santykis su kirčiuotu yra 1 : 1. Šis faktas paskatino palyginti pirmuosius ir antruosius pokirtinius trumpuosius balsius (žr. 5 lent.), ilguosius pokirtinius balsius lyginti nėra tikslinga, nes iš pirmosios lentelės duomenų matyti, kad ilgieji pokirtiniai variantai yra kiek ilgesni už antruosius arba trukmės labai panašios. Išsiskiria tik antrieji pokirtiniai [iˑ] ir [aˑ], kurie yra ilgesni už pirmuosius. 5 LENTELĖ. TRISKIEMENIŲ ŽODŽIŲ PIRMŲJŲ IR ANTRŲJŲ TRUMPŲJŲ POKIRTINIŲ BALSIŲ TRUKMĖ IR STATISTINIS JOS VERTINIMAS Pozicija | n | x̄ (ms) | s (ms) | v (%) | 95% pasikl. interv. (ms) | tₚ > t₀,₀₅ 1 pokirtinis [i] | 19 | 70 | 19 | 26,7 | 61 ÷ 79 2 pokirtinis [i] | 24 | 82 | 27 | 33,1 | 70 ÷ 95 | 1,62 < 2,03 1 pokirtinis [e] | 18 | 92 | 16 | 17,1 | 84 ÷ 100 2 pokirtinis [e] | 26 | 102 | 20 | 19,7 | 94 ÷ 110 | 1,71 < 2,02 1 pokirtinis [a] | 15 | 79 | 18 | 23,4 | 68 ÷ 89 2 pokirtinis [a] | 27 | 90 | 21 | 23,2 | 82 ÷ 99 | 1,81 < 2,03 1 pokirtinis [ɔ] | 21 | 78 | 15 | 19,2 | 71 ÷ 85 2 pokirtinis [ɔ] | 16 | 78 | 18 | 22,6 | 67 ÷ 90 | 0,02 < 2,04 1 pokirtinis [u] | 16 | 75 | 10 | 13,1 | 70 ÷ 82 2 pokirtinis [u] | 22 | 88 | 23 | 26,6 | 76 ÷ 99 | 1,71 < 2,05 BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ | 45 3.2. Antrieji pokirtiniai balsiai (žr. 5 lent.) visose pozicijose yra ilgesni už pirmuosius, tik balsio [ɔ] trukmė abiejose pozicijose tokia pati, tačiau gautos Studento kriterijaus reikšmės nėra didesnės už kritines šio kriterijaus reikšmes, trukmės skirtumo tikimybė šiose pozicijose 80%. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad antrajame pokirtiniame skiemenyje yra šalutinis ritminis, arba morfemos, kirtis, nes trumpasis balsis neredukuotas, be to, antrieji pokirtiniai balsiai ilgesni ir už prieškirčius, ir už pirmuosius pokirtinius trumpuosius variantus. Tokio tipo kirčio pasirodymas nulemtas žodžio sandaros ir pagrindinio kirčio vietos: paryškinti šį kirtį svarbiausia šalutinio ritminio kirčio funkcija. Mūsų nagrinėjamuose žodžiuose jis pasirodo nelyginiame, t. y. trečiajame, žodžio skiemenyje, jis, matyt, ir turi įtakos nekirčiuotų balsių kiekybei. Pagal užimamą poziciją pagrindinio kirčio vietos atžvilgiu šalutiniai kirčiai skirtini į prieškirtinius ir pokirtinius. Nagrinėjamu atveju antrieji prieškirčtiniai balsiai yra trumpiausi. Kita vertus, tokie gauti rezultatai leidžia manyti, kad lietuvių bendrinėje kalboje pokirtiniai šalutiniai kirčiai turbūt yra daug ryškesni ir dažnesni negu prieškirčtiniai (bent jau triskiemeniose žodžiuose). 3.3. Apskaičiavę nekirčiuotų trumpųjų balsių trukmės vidurkį gavome, kad trumpieji antrieji prieškirčtiniai balsiai vidutiniškai sutrumpėja 21%, pirmieji prieškirčtiniai ir antrieji pokirtiniai – 7%, pirmieji pokirtiniai – 14%. Pirmųjų prieškirčių ir antrųjų pokirtinių skiemenų trumpieji balsiai sutrumpėja vienodai, tai yra nedidelė ir nereikšminga redukcija. Didžiausią kiekybinę redukciją patiria antrieji prieškirčtiniai trumpieji balsiai – matyti tokia pati tendencija kaip ir ilgųjų balsių, kur daugiausia taip pat trumpėja antrieji prieškirčtiniai variantai. 3.4. Pagal trukmę kirčiuotus trumpuosius balsius galima surašyti taip: [e] < [ɔ] < [u] < [a] < [i]. Kirčiuotų trumpųjų balsių eilė ne visai atitinka universalųjį trukmės ir pakilimo modelį. Vidutinio pakilimo [ɔ] ir aukštutinio pakilimo [u] ilgesni už žemutinio pakilimo balsį [a]. Nekirčiuoti variantai pagal trukmę išsidėsto taip: pirmieji prieškirčtiniai – [ɔ] < [e] < [u] < [i] < [a]; antrieji prieškirčtiniai – [ɔ] < [u] < [e] < [a] < [i]; pirmieji pokirtiniai – [e] < [a] < [ɔ] < [u] < [i]; antrieji pokirtiniai – [e] < [a] < [u] < [i] < [ɔ]. Pokirtinių balsių trukmės eilės beveik atitinka universalųjį trukmės ir pakilimo modelį. 4. Apskaičiavę palyginome kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų bei nekirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių santykines reikšmes tose pačiose pozicijose (žr. 6 lent.). Gauti rezultatai rodo, kad kirčiuoti trumpieji balsiai už atitinkamus ilguosius maždaug 2,3 karto trumpesni. Apskritai kirčiuoti ilgieji už trumpuosius ilgesni 2–2,9 karto. Ilgasis kirčiuotas [aː] net 2,9 karto ilgesnis už kirčiuotą trumpąjį [a], o [iː] – 2,5 karto už [i]. 4.1. Nekirčiuotose pozicijose ilgųjų ir trumpųjų balsių didelis trukmės skirtumas neutralizuojamas, o prieškirčtinėse pozicijose iš viso išnyksta ir yra beveik minimalus: ilgieji prieškirčtiniai (pirmieji ir antrieji) vidutiniškai tik 1,1 karto ilgesni už atitinkamus trumpuosius. Kiek didesnį trukmės santykį išlaiko tik ilgieji abiejų prieškirčtinių pozicijų [iː], jie 1,4 karto ilgesni už [i], ir, kaip parodė statistinė analizė, šis trukmės skirtumas statistiškai reikšmingas. Likusių prieškirčtinių ilgųjų ir trumpųjų variantų atlikta statistinė analizė nerodė reikšmingų trukmės skirtumų. Visa tai rodo, kad lietuvių kalbos ilgieji prieškirčtiniai balsiai patiria didelę kiekybinę redukciją, 46 LIDIJA KAUKĖNIENĖ 6 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS TRUMPŲJŲ IR ILGŲJŲ BALSŲ KIEKYBĖS SANTYKIAI KIRČIUOTOSE IR NEKIRČIUOTOSE POZICIJOSE Pozicijos / Balsiai | K : K | 2 Pr : 2 Pr | 1 Pr : 1 Pr | 1 Pk : 1 Pk | 2 Pk : 2 Pk [i] : [iː] | 1 : 2,5 | 1 : 1,4 | 1 : 1,4 | 1 : 1,2 | 1 : 1,4 [e] : [eː] | 1 : 2,1 | 1 : 1,1 | 1 : 1,1 | 1 : 1,6 | 1 : 1,5 [a] : [aː] | 1 : 2,9 | 1 : 1,1 | 1 : 1,1 | 1 : 1,7 | 1 : 1,6 [ɔ] : [oː] | 1 : 2 | 1 : 1,1 | 1 : 1,1 | 1 : 1,4 | 1 : 1,3 [u] : [uː] | 1 : 2 | 1 : 1 | 1 : 1,1 | 1 : 1,8 | 1 : 1,5 Vidutinės reikšmės | 1 : 2,3 | 1 : 1,1 | 1 : 1,1 | 1 : 1,5 | 1 : 1,5 kai kurių jų trukmė mažai kuo skiriasi nuo atitinkamų trumpųjų.8 Pokirtiniai ilgieji variantai išlaiko didesnę kiekybinę priešpriešą: vidutiniškai jie 1,5 karto ilgesni už atitinkamus trumpuo­sius. Apskritai ilgieji pokirtiniai už trumpuosius ilgesni nuo 1,2 iki 1,8 karto. Visose pokirtinėse pozicijose ilgųjų variantų trukmės intervalai nutolę nuo trumpųjų, o Studento kriterijaus gautos reikšmės didesnės už kritines. Taigi lietuvių kalbos ilgieji balsiai vartojami tik kirčiuotuose, o pusilgiai – nekirčiuotuose skiemenyse. Trumpieji balsiai gali būti ir kirčiuotuose, ir nekirčiuotuose skiemenyse. Trumpieji balsiai kirčiuotoje pozicijoje kontrastuoja ilgiesiems, o nekirčiuoti – pusilgiams. Pusilgiai balsiai yra ilgųjų balsių alofonai, nes tarp jų yra papildomos distribucijos santykis: ilgieji balsiai vartojami kirčiuotose, o pusilgiai – nekirčiuotose pozicijose. 5. Eksperimento rezultatus galima apibendrinti taip: 1. Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuoti balsiai, be jokios abejonės, patiria kiekybinę redukciją. Ypač redukuojami ilgieji variantai: antrieji prieškirčtiniai vidutiniškai sutrumpėja 2,5 karto, pirmieji prieškirčtiniai – 2,1 karto, o pirmieji ir antrieji pokirtiniai – 1,6 karto. 2. Visų nekirčiuotų ilgųjų pirmas ir antras prieškirčtiniai variantai sutrumpėja daugiau nei atitinkami pokirtiniai. Be to, antrieji prieškirčtiniai – trumpesni už pirmuosius. 3. Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuoti trumpieji balsiai sutrumpėja labai nedaug. 8 Žinoma, mūsų atliktas eksperimentas gal ir nėra labai metodiškas, nes balsių kiekybė matuota nevienodos garsinės sandaros žodžiuose. Kaip žinome, balsių trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių: skiemens sandaros ir vietos žodyje, aplinkinių priebalsių kokybės, akcentinės pozicijos ir t. t. (apie veiksnių visumą ir jų įtaką lietuvių kalbos balsių kiekybei žr. Vaitkevičiūtė 1960: 207–208). Į juos neatsižvelgus matuojant absoliučią trukmę kartais galima gauti net labai prieštaringų duomenų. Kita vertus, visiškai idealių minimaliųjų porų, tiriant skirtingose pozicijose esančių balsių trukmę, vargu ar galima rasti. Be to, juk labai įvairuoja kiekvieno žmogaus kalbėjimo tempas, kitos individualios savybės. Manyčiau, kad šis kirčiuotų ir nekirčiuotų balsių ilgumo lyginimas bent jau rodo pagrindines lietuvių bendrinės kalbos triskiemenių žodžių kiekybinės redukcijos tendencijas. BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ | 47 Kiek didesnę kiekybinę redukciją patiria antrieji prieškirtiniai variantai, jie vidutiniškai sutrumpėja 1,2 karto, pirmieji pokirtiniai ir prieškirtiniai – 1,1 karto, o antrieji pokirtiniai iš viso nelinkę trumpėti. Statistiškai reikšmingų trukmės skirtumų nerodė ir dauguma mūsų lygintų nekirčiuotų trumpųjų balsių pozicijų. Vadinasi, trumpųjų balsių trukmei kirtis turi daug mažiau įtakos nei ilgųjų. Be to, gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad antrajame pokirtiniame skiemenyje yra šalutinis ritminis, arba morfemos, kirtis, nes trumpasis balsis čia beveik neredukuotas. 4. Pastebėta, kad trumpieji antrieji prieškirtiniai variantai trumpesni už pirmuosius prieškirtinius, o antrieji pokirtiniai – ilgesni už pirmuosius. 5. Palyginę kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių vidutines trukmes gavome, kad kirčiuoti trumpieji už atitinkamus ilguosius maždaug 2,3 karto trumpesni. Nekirčiuotose pozicijose ilgųjų ir trumpųjų variantų didelis trukmės skirtumas neutralizuojamas: ilgieji prieškirtiniai vidutiniškai tik 1,1 karto ilgesni už trumpuosius, o pokirtiniai ilgieji variantai išlaiko didesnę kiekybinę priešpriešą: jie vidutiniškai 1,5 karto ilgesni už atitinkamus trumpuosius. LITERATŪRA ANUSIENĖ [АНУСЕНЕ], L. 1984: Количественное соотношение слогоносителей как фактор ритмической структуры слов в литовском литературном языке. Автореферат канд. диссертации, Вильнюс: ВГУ. DAMbrAUSKAITĖ-URBELIENĖ [УРБЕЛЕНЕ], J. 1967: Долгие гласные современного литовского литературного языка. Автореф. канд. диссертации, Вильнюс: ВГУ. EKBLOM, R. 1925: Quantität und Intonation im zentralen Hochlitauischen. Uppsala: Lundequistiska Bokhandeln. KAROSIENĖ, V., GIRDENIS, A. 1990: Bendrinės lietuvių kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. Kalbotyra 41 (1), 36–48. LEHISTE, I. 1970: Suprasegmentals, Cambridge (Mass.) – London: M. I. T. Press. LIEPA, E. 1979: Vokālizma un zilbju kvantitāte latviešu literārajā valodā, Riga: Zinātne. MALMBERG, B. 1963: Phonetics, New York: Dover Publications. MOHR, B. 1971: Intrinsic variations in the speech signal. Phonetica 23 (2), 65–93. PAKERYS, A. 1982: Lietuvių bendrinės kalbos prozodija, Vilnius: Mokslas. PAKERYS, A., PLAKUNOVA, T., URBELIENĖ, J. 1970: Относительная длительность гласных литовского языка. Kalbos garsai ir intonacija 4, 30–53. SVECEVIČIUS, B. 1964: Простые гласные (монофтонги) современного литовского литературного языка: экспериментально-фонетическое исследование. Автореф. канд. диссертации, Вильнюс: ВГУ. ŠČERBA, L. V. 1983: Русские гласные в качественном и количественном отношении, Ленинград: Наука. VAITKEVIČIŪTĖ, V. 1960: Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė. Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 207–217. VITKAUSKAS, V. 2001: Lietuvių kalbos tarties žodynas. Antrasis papildytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Lidija Kaučėnienė Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas Muitinės g. 8, 3000 Kaunas, Lietuva [email protected] Gauta 2003 03 27