Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVIII (2003), 35-47 Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė LIDIJA KAUKĖNIENĖ Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas, Kaunas The article deals with the guantity of unstressed vowels in Standard Lithuanian. Attention is paid to the first and to the second post-stressed and pre-stressed vowels and their relationship to stressed vowels. 1. Kad kirciuoti ilgieji balsiai ilgesni uz atitinkamus trumpuosius, jau seniai zinoma ir neabejojama. Sis dalykas lietuviy bendrinéje kalboje tirtas, analizuotas ir jrodytas (zr. Vaitkevičiūtė 1960: 207-217; Svecevicius 1964: 14-32; Dambrauskaité-Urbe- lien¢ 1967: 17-25; Pakerys, Plakunova, Urbeliené 1970: 27-28, 30). Viena pirmųjų lietuvių kalbos balsių kiekybę išmatavo ir aprašė Valerija Vaitkevičiūtė (1960: 207- 217). Jos atlikti eksperimentai parodė, kad balsių ilgumas priklauso nuo kirčio ir priegaidės: kirčiuoti balsiai ilgesni už nekirčiuotus, o tvirtapradžiai trumpesni uz tvirtagalius. Iš jos tyrimų matyti, kad lietuvių bendrinėje kalboje ilgieji balsiai 1,5—2 kartus ilgesni už trumpuosius. Bronius Svecevičius nustatė (1964: 17), kad ilgieji kir- čiuoti balsiai 2,1—2,5 karto ilgesni už trumpuosius. Antanas Pakerys (1982: 92-103) išmatavo ir statistiškai įvertino ilgųjų ir trumpųjų balsių trukmės santykius. Jo duo- menys parodė, kad tvirtapradžiai balsiai vidutiniškai 1,7 karto, o tvirtagaliai daugiau negu 2 kartus ilgesni už atitinkamus kirčiuotus trumpuosius balsius. Anot Pakerio balsių kiekybės redukcija, tačiau pastebi, kad kitose pozicijose gali būti ryškesnių kiekybinės redukcijos požymių. Apskritai kirčio vietos įtaka lietuvių kalbos balsių trukmei beveik netyrinėta, o analizuojant kirčiuotų ir nekirčiuotų balsių kiekybės skirtumus paprastai remtasi tik viena kuria nors nekirčiuota pozicija. Tik Vaitkevi- čiūtė užsimena (1960: 207), kad kuo nekirčiuotas balsis toliau nuo kirčiuoto, tuo jis esąs trumpesnis. Janinos Urbelienės (1967: 461) manymu, lietuvių bendrinės kalbos ilgieji pokirtiniai balsiai net 5096 trumpesni už atitinkamus kirčiuotus. Lilija Anusie- nė (1984: 19), tyrusi nekirčiuotus lietuvių rišliosios kalbos balsius, nustatė, kad trum- pieji pokirtiniai redukuojami 10%, prieškirtiniai — 20%; labiausiai trumpėja ilgieji balsiai: pirmieji prieškirtiniai — 5096, antrieji — 4096, o antrieji pokirtiniai — 40%. Tačiau nė viename minėtame nekirčiuotam vokalizmui skirtame darbe, išskyrus Pa- kerio tyrimus, eksperimentiniai kiekybės duomenys nėra įvertinti statistiškai. 1.1. Šiame straipsnyje aprašoma ir statistiškai vertinama lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė, lyginama trumpuju ir atitinkamų ilgųjų balsių trukmė kirčiuotoje ir nekirčiuotoje pozicijoje. 36 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ Analizei pasirinkti lietuvių bendrinės kalbos triskiemeniai žodžiai". Kirčiuotų bal- sių trukmės vidurkiai skaičiuoti iš triskiemenių žodžių pirmojo skiemens*. Tyrimui pasirinkti tokie žodžiai: fikusas, kilimas, sinusas, tikimas, dėmonas, ėpinis, bėmolis, ka- simas, rasimas, atneša, padeda, donoras, komikas, lotosas, gūmulas, muzika, ūbagas, dyzelis, lydalas, lyrika, ėdalas, žėralas, sėlenos, tépalas, ėžeras, lėsalas, adata, gatavas, būtika, dobilas, sominis, posėdis, diiminė, iikana, rūkalas. Nekirčiuotų balsių trukmės reikšmėms gauti pasirinkti žodžiai, kad tiriamasis bal- sis būtų tokiose pozicijose: pirmas pokirtinis po trumpo ir ilgo kirčiuoto skiemens®: dūšinė, muzika, kilimas, didelis, dėbetas, kasdamas, rasdamas, cokolis, dėmonas, ro- botas, gūmulas, rėbusu, sėrumu, nūzyzė, pacypė, alinė, alūdės, ramūnės, nutūkęs, kokė- te, vėsinęs, kolitą, komodą, vaišinąs, išmoka, grobiko, merginų, saliūtų, motina, kūdi- kis, lyrika, ėžeras, tabelis, fakelas, adata, sūmana, husaras, karbolis, arnotas, slalomas, épusé, sūnėnus, mėlynas, gydyti, dalyvį, kanapė, kanapės, būtybė, nutolęs, šakėlę, boka- la, pirūtą, nutolstąs, pamoté, rūkomas, biziiny, mediizy; antras pokirtinis po trumpo ir ilgo kirčiuoto skiemens: sifilis, didelis, ėpinį, nėšimas, kasimas, padeda, rėbusu, rė- busus, sėrumu, būčinį, ėterį, nūlinė, ėpinės, nūlinės, fizinę, virinęs, dėmoną, Operą, būdi- no, rėbusų, rūporų, dyzelis, kūdikis, moteris, dūminės, épuses, lyrines, lopeta, samana, Jakobsonas, Sūcharovas*, amaru, ūmarus, ūdinį, avilį, diiminė, kapinés, pamote, ma- sing, asarg, lėsalą, kalbings, tobulo, dobilo, lasino, būsenų; pirmas prieškirtinis prieš trumpą ir ilgą kirčiuotą skiemenį: ekipa, didikas, kikilis, debesis, afera, meleta, maka- ka, panama, melasa, komoda, obojus, polonis, dykuma, rulėtė, pakyla, masyvūs, saty- ra, kalėda, édikas, tęstinis, tąsiūkas, Zasidé, motūšė, odinis, ceziira, lagiina, radinys, kii- rinys, giminė, etapas, esybė, cemerys, banaly, arabas, alėja, moralas, bokalas, ovalas, uranas, pupėlė, rutulys, utėlė, byloti, pažymys, tylėnis, šėtonas, ūmėdė, gręžioti, gręžioja, tąsyti, tąsynės, doroti, kokybė, sūnėnas; antras prieškirtinis prieš trumpą ir ilgą kir- čiuotą skiemenį: citata, gitara, idilė, debesis, melasa, ekipa, afera, banalūs, pavija, ko- moda, kolega, omarū, ulonū, rutina, sumanūs, dykuma, gydykla, érena, vésuma, testi- niu, lęšiukū, tąsiukū, žąsinė, ąselė, dovana, obelis, lūšena, giduma, ūdrena, giminė, židinys, birulys, čemerys, deginys, pasakys, sakinys, pašalė, kyšulys, gyvulys, dėmesys, vė- gėlė, tęsinys, gręžinys, rąžulys, obuolys, kosulys, būdinys, sūkurys, gonorėja, šokolūdas, honoraras. 1.2. Lietuvių kalbos žodžius su tiriamaisiais balsiais jskaité Lietuvos valstybinio Kau- no akademinio dramos teatro aktoriai P. V. (g. 1949) ir E. L. (g. 1976). Zodziai akto- riams buvo pateikti sumaišyti atsitiktine tvarka. Kiekvienas jų kartotas tris kartus. Aktoriai turėjo skaityti įprastu šnekamosios kalbos tempu ir, kiek galima, neutrales- ne intonacija, tarp žodžių darydami nedideles pauzes. 1.3. Tiriamųjų balsių vidutinė trukmė matuota programa PRAAT 4.0.11. Matavi- Įrodyta, kad lietuvių bendrinės kalbos tekstuose dažniausiai vartojami triskiemeniai žodžiai (žr. Karosienė, Girdenis 1990: 36-48). 2 Visų žodžių tartis tikrinta remiantis V. Vitkausko (2001) „Lietuvių kalbos tarties žodynu“. Balsių trukmė atskirai prieš tvirtagalius ir tvirtapradžius skiemenis ar po jų nebuvo skaičiuota. Su trumpuoju balsiu [5] reikiamoje pozicijoje nebuvo rasta triskiemenių žodžių, todėl balsiai tyrimui imti iš keturių skiemenų žodžių. 4 BENDRINES KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBE | 37 mu rezultatai apdoroti matematinės statistikos metodais: buvo skaičiuojamas truk- mes aritmetinis vidurkis (x), standartinis nuokrypis (s), variacijos koeficientas (v), 9596 pasikliaujamasis intervalas (+). Rezultatų reikšmingumas tikrintas Studento kriterijumi. Statistinė analizė atlikta Alekso Girdenio sukurta programa „STUDENT“ (programavimo kalba TURBO-PASCAL, v. 7.0). 2. Gauti trukmės rezultatai pateikti lentelėse, taip pat pavaizduoti grafiškai. 1 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS ILGŲJŲ KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBE IR STATISTINIS JOS VERTINIMAS“ Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. Loon (ms) kirčiuotas [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 2 prieskirtinis [i] 23 88 27 30,3 74 + 101 11,23 >3,69 kirčiuotas [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 1 prieškirtinis [i] 19 106 19 17,9 97 + 115 11,57 > 3,66 kirčiuotas [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 1 pokirtinis [i] 21 85 20 24,0 75 + 94 14,23 > 3,63 kirčiuotas [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 2 pokirtinis [i] 16 118 16 13.4 109 + 126 10,5 > 3,71 kirčiuotas [e] 16 229 30 13,2 210 + 249 2 prieskirtinis [e] 19 76 25 33.3 62 + 90 14,33 > 3,73 kirčiuotas [e’] 16 229 30 13,2 210 + 249 1 prieskirtinis [e“] 16 104 26 25,3 88 + 120 11,04 > 3,77 kirčiuotas [e] 16 229 30 13,2 210 + 249 1 pokirtinis [e’] 19 152 36 23 135 + 169 6,21 > 3,66 kirčiuotas [e’] 16 229 30 13,2 210 + 249 2 pokirtinis [e’] 24 152 25 16,4 142 + 163 8,14 > 3,6 kirčiuotas [e'] 14 246 29 11,9 229 + 263 2 prieškirtinis [e'] 27 119 25 21,1 103 + 135 11,79 > 3,75 5 Lentelése minimų simbolių reikšmės: 7 — matavimų skaičius, X — aritmetinis vidurkis, s — standartinis nuokrypis, v — variacijos koeficientas, pasikl. interv. — pasikliaujamasis intervalas, 1 — apskaičiuota Studen- to kriterijaus reikšmė, ¢_— kritinė Studento kriterijaus reikšmė, a— rezultatų reikšmingumo lygmuo. 38 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ 1 LENTELĖS TĘSINYS Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. L> tum (ms) kirčiuotas [e] 14 246 29 11,9 229 + 263 1 prieskirtinis [er] 24 122 27 21,7 111 + 133 13,38 > 3,58 kirčiuotas [¢] 14 246 29 11,9 229 + 263 1 pokirtinis [e"] 24 171 47 27,6 150 + 191 5,38 > 3,58 kirčiuotas [e'] 14 246 29 11,9 229 + 263 2 pokirtinis [e] 25 142 20 14,4 133 + 150 13,06 > 3,58 kirčiuotas [a] 12 245 35 14,3 223 + 267 2 prieskirtinis [a)] 15 78 17 22,2 68 + 87 16,27 > 3,73 kirčiuotas [a] 12 245 35 14,3 223 + 267 1 prieskirtinis [a] 18 77 19 25.3 67 + 86 16,98 > 3,67 kirčiuotas [a] 12 245 35 14,3 223 + 267 1 pokirtinis [a] 23 132 39 29,7 115 + 149 8,39 > 3,61 kirčiuotas [a’] 12 245 35 14,3 223 + 267 2 pokirtinis [a] 22 150 27 17,8 137 + 161 8,84 > 3,63 kirčiuotas [0°] 13 203 22 10,9 189 + 216 2 prieskirtinis [o'] 21 89 18 20,5 80 + 98 15,43 > 3,67 kirčiuotas [0°] 13 203 22 10,9 189 + 216 1 prieskirtinis [0'] 21 99 27 27,3 86 + 111 11,71 > 3,62 kirčiuotas [0°] 13 203 22 10,9 189 + 216 1 pokirtinis [0] 19 107 36 33,6 90 + 124 8,52 > 3,65 kirčiuotas [0] 13 203 22 10,9 189 + 216 2 pokirtinis [0"] 26 101 23 22,4 92 +110 13,27 > 3,58 kirčiuotas [u-] 15 182 47 25,6 153 + 212 2 prieskirtinis [wu] 24 77 18 23,6 69 + 86 9,09 > 3,65 kirčiuotas [u"] 15 182 47 25,6 153 + 212 1 prieškirtinis [uw:] 19 103 29 27,7 89+ 117 5,90 > 3,66 BENDRINES KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ | 39 | LENTELES TESINYS Pozicija n x (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. t >t pP 0.001 (ms) kirčiuotas [u"] 15 182 47 25,6 153 + 212 1 pokirtinis [u"] 18 133 23 17,3 121 + 144 3,88 > 3,67 kirčiuotas [u-] 15 182 47 25,6 153 + 212 2 pokirtinis [u"] 14 128 16 12,6 119 + 137 411 >3,75 Pagal gautus kiekybės duomenis nubraižyti du grafikai (zr. 1 ir 2 pav.), iš kurių matyti, kad ilgieji nekirciuoti balsiai, lyginant su kir¢iuotais, sutrumpėja daug dau- giau nei trumpieji nekirčiuoti balsiai. 2.1. Iš kirčiuotų ilgųjų balsių išsiskiria [e'], [a’], [e"], jų kiekybė didžiausia (ž atitin- kamai 246 ms, 245 ms ir 229 ms). Kaip matyti, kirčiuotų balsių [e“] ir [a] vidutinė trukmė beveik tokia pati. Kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų centrų trukmės skir- tumas statistiškai reikšmingas, tai rodo pasikliaujamieji intervalai, kurie daugiau ar mažiau yra nutolę nuo kirčiuotų balsių pasikliaujamųjų intervalų, bei gauta Stu- dento kriterijaus reikšmė, kuri taip pat yra kur kas didesnė už kritinę Studento kriterijaus reikšmę, be to, reikšmingumo lygmuo visų balsių yra vienodas ir labai aukštas 0,001. 1 PAV. ILGŲJŲ (KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ) BALSIŲ KIEKYBĖ 170 Balsių trukmė (ms) 8 210 230 250 2 prieškirtinis I preškirtims kirčiuotas I pokirtinis 2 pokirimis 2.2. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad lietuvių kalbos nekirčiuoti ilgieji variantai patiria gana didelę kiekybinę redukciją. Palyginus kirčiuotų balsių ir nekirčiuotose pozicijose esančių variantų kiekybę paaiškėjo (žr. 2 lent.), kad labiausiai redukuoja- mi balsiai, esantys prieškirtiniuose skiemenyse. Šiose pozicijose nekirčiuoti varian- tai 2-3 kartus trumpesni už atitinkamus kirčiuotus. Labiausiai sutrumpėja antrieji 40 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ prieškirtiniai [a] ir [e]. Su kirčiuotais ilgaisiais jie santykiauja maždaug taip: [a'"] : [4]*=15:3,1; [e'] : [ė'"] = 1:3. Labai smarkiai sutrumpėjęs ir pirmasis prieškirtinis [a'], jo santykis su kirčiuotu yra: [a"] : [a"] = 1: 3,2. Visi likę nekirčiuoti ilgieji varian- tai prieškirtinėse pozicijose sutrumpėja 2—2,5 karto. Pokirtinėse pozicijose kiekybi- nė redukcija mažesnė. Čia balsiai trumpėja nuo 1,3 iki 2,2 karto. Be to, pirmieji prieš- kirtiniai yra trumpesni už pirmuosius pokirtinius, o antrieji prieškirtiniai — už antruosius pokirtinius. Apskaičiavę bendrąjį vidurkį gavome, kad antrieji prieškirti- niai variantai vidutiniškai sutrumpėja 2,5 karto, o pirmieji prieškirtiniai — 2,1 karto; pirmieji ir antrieji pokirtiniai — 1,6 karto. Apskaičiavę visų nekirčiuotų ilgųjų balsių trukmės vidurkį, gavome tokius rezulta- tus: bendrinės lietuvių kalbos pirmieji prieškirtiniai variantai vidutiniškai sutrum- pėja 59%, antrieji prieškirtiniai — 53%; pirmieji pokirtiniai — 4296, antrieji pokirti- niai — 4190. 2 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS ILGŲJŲ BALSIŲ KIEKYBĖS SANTYKIAI KIRCIUOTOSE IR NEKIRČIUOTOSE POZICIJOSE’ Pozicijos / Balsiai 2Pr:K 1Pr:K 1Pk:K 2Pk:K [i]: [i] 1:22 1718 1:22 1:16 [ec]: lė] 1:3 1:22 1:15 1713 le]: [e] 1:2 1:2 1:14 151.7 [a] : [a] 1:31 1:32 1:18 1:16 [0]: [0] 122.2 1:2 1:18 1:2 [wr]: [er] 1:23 1:1,7 1:13 1:14 Vidutinės reikšmės 1:25 1521 1:16 1:16 2.3. Pagal trukmę kirčiuoti balsiai išsidėsto tokia tvarka: [e] < [a] < [e']< [07] < [i'] < [u']. Jau minėta, kad [e] ir [a] kiekybė nesiskiria (¥ atitinkamai 246 ms, 245 ms). Ši balsių eilė rodo, kad balsių trukmės santykiai beveik atitinka bendrą taisyklę: že- mutinio pakilimo balsiai ilgiausi, vidutinio pakilimo — trumpesni, aukštutinio pakili- mo — trumpiausi. Daugelio kalbų eksperimentiniai tyrinėjimai taip pat parodė, kad kiekvieno pakilimo garsus charakterizuoja trukmė, kuri mažėja didėjant pakilimui (žr. Malmberg 1963; Lehiste 1970; Mohr 1971; Liepa 1979; Ščerba 1983). Jau 1925 m. 6 Kadangi skai¢iavome absoliučiąją ilgųjų balsių trukmę, t. y. atskirai neišskyrėme balsių trukmės prieš tvirtapradžius ir tvirtagalius skiemenis ar po jų, tai brūkšnelis virš ilgojo balsio rodo, kad balsis kirčiuotas. ParaSyma [a"] reikia skaityti: „kirčiuotas ilgasis balsis“. 2 Lentelėse naudojami simboliai: K — kirčiuota pozicija; 2 Pr — antras prieškirtinis variantas, 1Pr — pirmas ETT SA ST prieškirtinis variantas, 1 Pk — pirmas pokirtinis variantas, 2 Pk — antras pokirtinis variantas. BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBE | 41 Richardas Ekblomas pastebėjo, kad vidurio aukštaičių garsų trukmė priklauso nuo artikuliacijos būdo (Ekblomas 1925: 39). Aptardami daugelio tyrinėtojų, matavusių lietuvių bendrinės kalbos balsių trukmę, Pakerys, Plakunova ir Urbelienė (1970: 48) teigė, kad žemutinio pakilimo balsiai, t. y. platieji (atvirieji), paprastai turi didesnę fizinę trukmę nei aukštutinio pakilimo balsiai, t. y. siaurieji (uždarieji). Taigi drąsiai galima teigti, kad šis prozodinis dėsningumas yra universalija (žr. Pakerys 1982: 43). Nekirčiuoti ilgieji balsiai pagal savo trukmę išsidėsto kiek kitaip: pirmieji prieškirti- niai — [g'] < [i'] < [e’] < [uw] < [0'] < [a']; antrieji prieškirtiniai — [e] < [0] < [i] < [a] < [u'] < [e’]; pirmieji pokirtiniai — [e"] < [e] < [u'] < [a] < [i] < [0°]; antrieji pokirtiniai — [e] < [a] < [e'] <u] < [i"] < [0"]. Beveik visose pozicijose balsis [¢] išlaiko savo vietą — jis yra ilgiausias, tačiau kiti balsiai eilėje keičia savo vietą. Pirmo prieškirtinio [a] trukmė yra mažiausia. Tai turbūt irgi parodo, kad šis balsis patiria didelę kiekybinę redukciją. Be to, pirmieji prieškirtiniai aukštutinio pakilimo balsiai [t], [i] yra il- giausi. Tik antrųjų pokirtinių ilgųjų balsių eilė beveik atitinka universalųjį balsių truk- mes ir pakilimo ryšį. Apskritai nekirčiuotų ilgujų variantų trukmės skirtumai mažes- ni nei kirčiuotų, todėl, matyt, jie yra labiau pažeidžiami (žr. Pakerys 1982: 47). 3 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS TRUMPŲJŲ KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ IR STATISTINIS JOS VERTINIMAS Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. t>=<t, interv. (ms) kirčiuotas [i] 14 75 15 19,4 66 + 83 2 prieskirtinis [i] 26 62 20 32,0 53+70 208 >t, = 204 kirčiuotas [i] 14 75 15 19,4 66 + 83 1 prieskirtinis [i] 21 74 28 38,0 62+87 0,04 < t,,„,= 2,03 kirčiuotas [i] 14 75 15 19,4 66 + 83 1 pokirtinis [i] 19 70 19 26,7 61 +79 0,79 <¢,,, = 204 kirčiuotas [i] 14 75 15 19.4 66 + 83 2 pokirtinis [i] 24 82 27 33.1 70 = 95 093 <1t,,, = 2,04 kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 2 prieškirtinis [e] 26 75 18 23,8 67+83 4,47 > t = 3,65 kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 1 prieškirtinis [e] 23 96 21 21,3 87 + 105 1,69 < t,„ = 2,04 kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 1 pokirtinis [e] 18 92 16 17,1 84+100 229>¢, = 2,05 42 | 3 LENTELĖS TĘSINYS LIDIJA KAUKĖNIENĖ Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. t>=<t, interv. (ms) kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 2 pokirtinis [e] 26 102 20 19,7 94 + 110 1,05 < f,„ =203 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 2 prieškirtinis [a] 26 68 15 22,6 60 + 76 2,35 > £,,„=206 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 1 prieškirtinis [a] 21 70 18 25,9 62 + 78 2,06 >t, = 204 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 1 pokirtinis [a] 15 79 18 23,4 68 + 89 0,79 < £,,„=206 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 2 pokirtinis [a] 27 90 21 23,2 82 +99 0,73 < f,,„ = 2,03 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 2 prieškirtinis [2] 16 82 22 26,6 70 + 94 2,40 > t,,„ = 206 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 1 prieskirtinis [2] 20 93 19 20,5 85+100 045 <1, =204 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 1 pokirtinis [2] 21 78 15 19,2 71 + 85 3,9 >t, = 3,62 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 2 pokirtinis [2] 16 78 18 22,6 67 + 90 312> 4. =310 kirčiuotas [u] 16 92 21 22,4 79 + 106 2 prieskirtinis [u] 20 76 18 23,4 67 + 85 2,21 > ¢,.. = 2,06 kirčiuotas [u] 16 92 21 22,4 79 + 106 1 prieskirtinis [u] 17 90 36 39,7 71+108 023 <¢,, = 2,06 kirčiuotas [u] 16 92 21 22,4 79 + 106 1 pokirtinis [u] 16 75 10 13,1 70 + 81 2,57 > t,,, = 2,08 kirčiuotas [u] 16 92 21 22.4 79 + 106 2 pokirtinis [u] 22 88 23 26,6 76 + 99 058 < t, =205 0.05 BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIU KIEKYBE | 43 2 PAV. TRUMPUJU (KIRCIUOTU IR NEKIRCIUOTU) BALSIU KIEKYBE 50 60 a a 1 [a] | E [u] | | 2 80 | E | = i) | E go. [>] | Z 100 | | 110 | 120 2 preškirtns 1 prieškrtinis krčiuotas 1 pokirtinss 2 pokrins 3. IS duomenų analizės matyti, kad trumpieji nekir¢iuoti balsiai patiria daug mazes- nę kiekybinę redukciją negu ilgieji, trukmės skirtumai yra labai nedideli ir statistiš- kai nereikšmingi. 2 pav. matyti, kad kirčiuotų ir nekirčiuotų trumpųjų balsių truk- mes atotrūkis ne toks didelis kaip ilgųjų. Net ir tose pozicijose, kur gavome statistiškai reikšmingus trukmės skirtumus (žr. 3 lent.), apskaičiuota Studento kriterijaus reikš- mė yra vos didesnė už kritinę Studento kriterijaus reikšmę ir galbūt, jei dar padidin- tume realizacijų skaičių, tas reikšmingas skirtumas iš viso išnyktų. Be to, trumpųjų balsių daug žemesnis reikšmingumo lygmuo: 0,05 bei 0,005 ir tik keliose pozicijose yra pats aukščiausias — 0,001. 3.1. Apskaičiuoti trumpujų balsių kiekybės santykiai kirčiuotose ir nekirčiuotose pozicijose parodė (žr. 4 lent.), kad lietuvių kalbos trumpieji nekirčiuoti variantai patiria labai nedidelę kiekybinę redukciją. Šiek tiek daugiau trumpėja antrasis prieš- kirtinis [e]. Lyginant su kirčiuotu balsiu jo santykis būtų maždaug toks: [e]: [ė] =1: 1,4. Likusiose pozicijose nekirčiuoti trumpieji balsiai trumpėja nuo 1,1 iki 1,2 karto arba trukmė tokia pati kaip kirčiuoto. Kiek didesnė antrųjų prieškirtinių balsių kie- kybinė redukcija. Išvedę bendrąjį trukmės vidurkį gavome, kad jie vidutiniškai su- trumpėja 1,2 karto. Nedaug tesutrumpėja ir pirmieji prieškirtiniai bei pokirtiniai variantai — apie 1,1 karto. 4 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS TRUMPŲJŲ BALSIŲ KIEKYBĖS SANTYKIAI KIRČIUOTOSE IR NEKIRČIUOTOSE POZICIJOSE Pozicijos / Balsiai 2Pr:K 1 Pr:K 1 Pk:K 2Pk:K [i] : [i] 1:12 1:1 1:41 1:091 [e]: [¢] 1:14 1:1, 1:12 1:1,1 44 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ 4 LENTELĖS TĘSINYS Pozicijos / Balsiai 2Pr:K 1 Pr:K 1Pk:K 2Pk:K [a] : [a] 1:12 1:12 1:11 1:0,93 [2] : [2] 1:12 1:1] 1:12 1:12 [ue] : [a] 1:12 1:1 1:1,2 1:11 Vidutinės reikšmės 1:12 1:11 1:1.1 1:1 Nustebino tai, kad kai kuriose nekirciuotose pozicijose trumpieji nekirciuoti va- riantai šiek tiek ilgesni uz kir¢iuotus. Tai labiau būdinga antriesiems pokirtiniams balsiams. Ilgesni uz kir¢iuotaji šioje pozicijoje yra [i], [a]. Pokirtinio [u] vidutinė trukmė beveik tokia pati kaip kir¢iuoto. Be to, antrųjų pokirtiniu bendras santykis su kirčiuotu yra 1 : 1. Šis faktas paskatino palyginti pirmuosius ir antruosius pokirti- nius trumpuosius balsius (žr. 5 lent.), ilguosius pokirtinius balsius lyginti nėra tiks- linga, nes iš pirmosios lentelės duomenų matyti, kad ilgieji pokirtiniai variantai yra kiek ilgesni už antruosius arba trukmės labai panašios. Išsiskiria tik antrieji pokirti- niai [i'] ir [a"], kurie yra ilgesni už pirmuosius. 5 LENTELĖ. TRISKIEMENIŲ ŽODŽIŲ PIRMŲJŲ IR ANTRŲJŲ TRUMPŲJŲ POKIRTINIŲ BALSIŲ TRUKMĖ IR STATISTINIS JOS VERTINIMAS Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. £2 Ls interv. (ms) 1 pokirtinis [i] 19 70 19 26,7 61 +79 2 pokirtinis [i] 24 82 27 33,1 70 + 95 1,62 < 2,03 1 pokirtinis [e] 18 92 16 17.1 84 + 100 2 pokirtinis [e] 26 102 20 19,7 94 + 110 1.71 < 202 1 pokirtinis [a] 15 79 18 23,4 68 + 89 2 pokirtinis [a] 27 90 21 23,2 82 + 99 1,81 < 2,03 1 pokirtinis [2] 21 78 15 19,2 71 = 85 2 pokirtinis [2] 16 78 18 22,6 67 + 90 0,02 < 2,04 1 pokirtinis [u] 16 75 10 13,1 70 + 82 2 pokirtinis [u] 22 88 23 26.6 76 + 99 1.71 < 2,05 BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ | 45 3.2. Antrieji pokirtiniai balsiai (žr. 5 lent.) visose pozicijose yra ilgesni už pirmuo- sius, tik balsio [2] trukmė abiejose pozicijose tokia pati, tačiau gautos Studento kri- terijaus reikšmės nėra didesnės už kritines šio kriterijaus reikšmes, trukmės skirtu- mo tikimybė šiose pozicijose 8096. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad antrajame pokirtiniame skiemenyje yra šalutinis ritminis, arba morfemos, kirtis, nes trumpasis balsis neredukuotas, be to, antrieji pokirtiniai balsiai ilgesni ir už prieškirtinius, ir už pirmuosius pokirtinius trumpuosius variantus. Tokio tipo kirčio pasirodymas nu- lemtas žodžio sandaros ir pagrindinio kirčio vietos: paryškinti šį kirtį svarbiausia šalutinio ritminio kirčio funkcija. Mūsų nagrinėjamuose žodžiuose jis pasirodo nely- giniame, t. y. trečiajame, žodžio skiemenyje, jis, matyt, ir turi įtakos nekirčiuotų bal- sių kiekybei. Pagal užimamą poziciją pagrindinio kirčio vietos atžvilgiu šalutiniai kir- čiai skirstytini į prieškirtinius ir pokirtinius. Nagrinėjamu atveju antrieji prieškirtiniai balsiai yra trumpiausi. Kita vertus, tokie gauti rezultatai leidžia manyti, kad lietuvių bendrinėje kalboje pokirtiniai šalutiniai kirčiai turbūt yra daug ryškesni ir dažnesni negu prieškirtiniai (bent jau triskiemeniuose žodžiuose). 3.3. Apskaičiavę nekirčiuotų trumpųjų balsių trukmės vidurkį gavome, kad trum- pieji antrieji prieškirtiniai balsiai vidutiniškai sutrumpėja 21%, pirmieji prieškirti- niai ir antrieji pokirtiniai — 796, pirmieji pokirtiniai — 1496. Pirmųjų prieškirtinių ir antrųjų pokirtinių skiemenų trumpieji balsiai sutrumpėja vienodai, tai yra nedidelė ir nereikšminga redukcija. Didžiausią kiekybinę redukciją patiria antrieji prieškirti- niai trumpieji balsiai — matyti tokia pati tendencija kaip ir ilgųjų balsių, kur daugiau- sia taip pat trumpėja antrieji prieškirtiniai variantai. 3.4. Pagal trukmę kirčiuotus trumpuosius balsius galima surašyti taip: [e] < [2] < [4] < [a] < [i]. Kirčiuotų trumpųjų balsių eilė ne visai atitinka universalųjį trukmės ir pakilimo modelį. Vidutinio pakilimo [2] ir aukštutinio pakilimo [u] ilgėlesni už že- mutinio pakilimo balsį [a]. Nekirčiuoti variantai pagal trukmę išsidėsto taip: pir- mieji prieškirtiniai — [2] < [e] < [u] < [i] < [a]; antrieji prieškirtiniai — [2] < [u] < [e] < [a] < [i]; pirmieji pokirtiniai — [e] < [a] < [2] < [u] < [i]; antrieji pokirtiniai — [e] < [a] < [u] < [i] < [2]. Pokirtinių balsių trukmės eilės beveik atitinka universalųjį trukmės ir pakilimo modelį. 4. Apskaičiavę palyginome kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų bei nekirčiuotų ilgųjų ir trumpujų balsių santykines reikšmes tose pačiose pozicijose (žr. 6 lent.). Gauti rezultatai rodo, kad kirčiuoti trumpieji balsiai už atitinkamus ilguosius maž- daug 2,3 karto trumpesni. Apskritai kirčiuoti ilgieji už trumpuosius ilgesni 2—2,9 karto. Ilgasis kirčiuotas [d"] net 2,9 karto ilgesnis už kirčiuotą trumpąjį [a], o [i"] — 2,5 karto už [i]. 4.1. Nekirčiuotose pozicijose ilgųjų ir trumpųjų balsių didelis trukmės skirtumas neutralizuojamas, o prieškirtinėse pozicijose iš viso išnyksta ir yra beveik minima- lus: ilgieji prieškirtiniai (pirmieji ir antrieji) vidutiniškai tik 1,1 karto ilgesni už atitinkamus trumpuosius. Kiek didesnį trukmės santykį išlaiko tik ilgieji abiejų prieš- kirtinių pozicijų [i“], jie 1,4 karto ilgesni už [i], ir, kaip parodė statistinė analizė, šis trukmės skirtumas statistiškai reikšmingas. Likusių prieškirtinių ilgųjų ir trumpųjų variantų atlikta statistinė analizė nerodė reikšmingų trukmės skirtumų. Visa tai ro- do, kad lietuvių kalbos ilgieji prieškirtiniai balsiai patiria didelę kiekybinę redukcija, 46 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ 6 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS TRUMPŲJŲ IR ILGŲJŲ BALSIŲ KIEKYBĖS SANTYKIAI KIRČIUOTOSE IR NEKIRČIUOTOSE POZICIJOSE Pozicijos / Balsiai K:K 2Pr:2Pr 1 Pr: I Pr 1Pk:1Pk 2Pk:2Pk [i] : [i] 1:25 1:14 1:14 1:12 1:14 le] : [e'] 1:2) 1:1,1 11,1 1:16 1:15 [a] : [a] 1:29 1:1,1 1:11 1247 1:16 [2] : [0'] 1:2 1:11 I: 1d 1:14 1:13 [ue] : [ue] 1:2 1:1 1:11 1:18 1715 Vidutinės reikšmės 1:23 1:11 I 145] 1::15 1:15 kai kurių jų trukmė mažai kuo skiriasi nuo atitinkamų trumpųjų“. Pokirtiniai ilgieji variantai išlaiko didesnę kiekybinę priešpriešą: vidutiniškai jie 1,5 karto ilgesni už atitinkamus trumpuosius. Apskritai ilgieji pokirtiniai už trumpuosius ilgesni nuo 1,2 iki 1,8 karto. Visose pokirtinėse pozicijose ilgųjų variantų trukmės intervalai nutolę nuo trumpųjų, o Studento kriterijaus gautos reikšmės didesnės už kritines. Taigi lietuvių kalbos ilgieji balsiai vartojami tik kirčiuotuose, o pusilgiai — nekir- čiuotuose skiemenyse. Trumpieji balsiai gali būti ir kirčiuotuose, ir nekirčiuotuose skiemenyse. Trumpieji balsiai kirčiuotoje pozicijoje kontrastuoja ilgiesiems, o nekir- čiuoti — pusilgiams. Pusilgiai balsiai yra ilgųjų balsių alofonai, nes tarp jų yra papil- domos distribucijos santykis: ilgieji balsiai vartojami kirčiuotose, o pusilgiai — nekir- čiuotose pozicijose. 5. Eksperimento rezultatus galima apibendrinti taip: 1. Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuoti balsiai, be jokios abejonės, patiria kiekybi- nę redukciją. Ypač redukuojami ilgieji variantai: antrieji prieškirtiniai vidutiniškai sutrumpėja 2,5 karto, pirmieji prieškirtiniai — 2,1 karto, o pirmieji ir antrieji pokirti- niai — 1,6 karto. 2. Visų nekirčiuotų ilgųjų pirmas ir antras prieškirtiniai variantai sutrumpėja dau- giau nei atitinkami pokirtiniai. Be to, antrieji prieškirtiniai — trumpesni už pirmuosius. 3. Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuoti trumpieji balsiai sutrumpėja labai nedaug. š Žinoma, mūsų atliktas eksperimentas gal ir nėra labai metodiškas, nes balsių kiekybė matuota nevieno- dos garsinės sandaros žodžiuose. Kaip žinome, balsių trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių: skiemens sandaros ir vietos žodyje, aplinkinių priebalsių kokybės, akcentinės pozicijos ir t. t. (apie veiksnių visumą ir jų įtaką lietuvių kalbos balsių kiekybei žr. Vaitkevičiūtė 1960: 207—208). Į juos neatsižvelgus matuojant absoliučią trukmę kartais galima gauti net labai prieštaringų duomenu. Kita vertus, visiškai idealių mini- maliųjų porų, tiriant skirtingose pozicijose esančių balsių trukmę, vargu ar galima rasti. Be to, juk labai įvairuoja kiekvieno žmogaus kalbėjimo tempas, kitos individualios savybės. Manyčiau, kad šis kirčiuotų ir nekirčiuotų balsių ilgumo lyginimas bent jau rodo pagrindines lietuvių bendrinės kalbos triskiemenių žodžių kiekybinės redukcijos tendencijas. BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBE | 47 Kiek didesnę kiekybinę redukciją patiria antrieji prieškirtiniai variantai, jie viduti- niškai sutrumpėja 1,2 karto, pirmieji pokirtiniai ir prieškirtiniai — 1,1 karto, o ant- rieji pokirtiniai iš viso nelinkę trumpėti. Statistiškai reikšmingų trukmės skirtumų nerodė ir dauguma mūsų lygintų nekirčiuotų trumpųjų balsių pozicijų. Vadinasi, trumpųjų balsių trukmei kirtis turi daug mažiau įtakos nei ilgųjų. Be to, gauti duome- nys leidžia daryti išvadą, kad antrajame pokirtiniame skiemenyje yra šalutinis ritmi- nis, arba morfemos, kirtis, nes trumpasis balsis čia beveik neredukuotas. 4. Pastebėta, kad trumpieji antrieji prieškirtiniai variantai trumpesni už pirmuo- sius prieškirtinius, o antrieji pokirtiniai — ilgesni už pirmuosius. 5. Palyginę kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių vidutines trukmes gavome, kad kir- čiuoti trumpieji už atitinkamus ilguosius maždaug 2,3 karto trumpesni. Nekirčiuoto- se pozicijose ilgųjų ir trumpųjų variantų didelis trukmės skirtumas neutralizuoja- mas: ilgieji prieškirtiniai vidutiniškai tik 1,1 karto ilgesni už trumpuosius, 0 pokirtiniai ilgieji variantai išlaiko didesnę kiekybinę priešpriešą: jie vidutiniškai 1,5 karto ilges- ni už atitinkamus trumpuosius. LITERATŪRA ANUSIENE [AHnycene)], L. 1984: Koauuecmeerroe coomnowenue caoconocumeneii Kak (bakmop pummueckoil CMPYKMypbl C108 8 AUMOBCKOM aumepamypHom azsike. ABTopedepar Kan. auccepraimu, Bunbrioc: BTV. DAMBRAUSKAITE-URBELIENE [YPBENEHE], J. 1967: /Įo12ue 2arachbie coepemennozo aumoeckoeo aumepa- mypHoeo a3biKa. ABToped. KaHI. aucceprauni, BwibHioc: BTV, ExBLOM, R. 1925: Quantitit und Intonation im zentralen Hochlitauischen. Uppsala: Lundequistska Bokhan- deln. KAROSIENE, V., GIRDENIS, A. 1990: Bendrinės lietuvių kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. Kalbotyra 41 (1), 36-48. LEHISTE, I. 1970: Suprasegmentals, Cambridge (Mass.) — London: M. I. T. Press. LiEPpA, E. 1979: Vokalizma un zilbju kvantitate latviešu literūraja valoda, Riga: Zinatne. MALMBERG, B. 1963: Phonetics, New York: Dover Publications. MOHR, B. 1971: Intrinsic variantions in the speech signal. Phonetica 23 (2), 65-93. PAKERYS, A.1982: Lietuviy bendrinés kalbos prozodija, Vilnius: Mokslas. PAKERYS, A., PLAKUNOVA, T., URBELIENE, J. 1970: OTHOCHTE/IbHAS JUTHTEILHOCTD [IACHBIX JIMTOBC- Koro s13bIKa. Kalbos garsai ir intonacija 4, 30-53. SVECEVICIUS, B. 1964: /lTpocmbie eaactsie (MOHOGMOHSU) COBPEMEHHOS0 AUMOBCKO20 AUMEPAMYPHO20 A3bIKA: IKCnepumMenmanbHo-goremuueckoe uccaedosarue. Asroped. Kana. aucceprauny, Bunbsrioc: BTV. SCERBA, L. V. 1983: Pycckue eaacrbie 6 kavecmeenHom u koausecmeennom omuowenuu, Jlenunrpan: Hayka. VAITKEVIČIŪTĖ, V. 1960: Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė. Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 207-217. VITKAUSKAS, V. 2001: Lietuviy kalbos tarties Zodynas. Antrasis papildytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas. Lidija Kaukéniené Gauta 2003 03 27 Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas Muitinės g. 8, 3000 Kaunas, Lietuva [email protected]