scieee Open visual document viewer

Sveikiname Aloyzą Vidugirį

Kazimieras Garšva

Full text

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIX (2003), 171-172 PERSONALIA SVEIKINAME ALOYZA VIDUGIRI Per Kalėdas septyniasdešimt penktasias metines paminėjo žinomas Lietuvos dia- lektologas Aloyzas Vidugiris. Tai nepaprasta data kiekvieno žmogaus gyvenime, 0 mūsų vyresniajam kolegai — dviguba šventė, nes jau 50 metų Vidugiris dirba Lietuvių kalbos institute, Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje. Jis yra Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) narys, Lietuvos Respublikos mokslo premijos ir valstybinės Jono Basana- vičiaus premijos laureatas. Aloyzas Vidugiris — žymiausias Zietelos ir Lazūnų — toli- miausių lietuvių kalbos salų — tyrinėtojas. Nors per šimtmetį Gudijos lietuvių šnek- tas tyrinėjo daugiau negu šimtas įvairių valstybių mokslininkų, ne kiekvienas iš jų galėtų pasisakyti net kelis dešimtmečius buvęs šių šnektų nykimo ir mirties liudinin- kas. Vidugiris daug tyrinėjo pietrytinio lietuvių kalbos ploto pakraščio tradicines šnek- tas Šalčininkų, Vilniaus, Širvintų, Varanavo, Astravo, Jūrotiškių, Įvijos, Zietelos, Ščiu- čino, Gardino ir kituose rajonuose. Jis yra gyva šio krašto istorijos, kalbos ir vietinių žmonių gyvenimo enciklopedija. Aloyzas Vidugiris gimė 1928 metais, Panevėžio rajone, Karsakiškio parapijoje, Ga- kūnų kaime (dabar Tautvilai). 1954 metais, baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, pra- dėjo dirbti Lietuvių kalbos institute. 1962 metais apgynė humanitarinių mokslų dak- taro disertaciją Zietelos lietuvių tarmė. Duomenis Aloyzas Vidugiris ketverius metus 172 | PERSONALIA rinko Zietelos krašte. Disertacijos oponentas Juozas Balčikonis pažymėjo, kad tai yra pirmas baigiančios nykti įdomios tarmės platus aprašymas. Jis pabrėžė: „Darbas atliktas su dideliu rūpestingumu ir atsidėjimu, tikrai vertas, kad jis būtų išspausdin- tas mokslo reikalams [...] Ne pro šalį būtų duoti visą tarmės leksiką“. Pasižymėdamas ypatingu pasiaukojimu periferinėms šnektoms ir pastovumu, ir šį pasiūlymą Aloyzas Vidugiris įgyvendino praėjus nuo disertacijos gynimo keturiems dešimtmečiams. Kaip Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos (1970 m.) ir Lietuvių kalbos atlaso (t. 1-3, 1977-1991 m.) bendraautoris, kalbininkas užrašė daug šnektų tekstų, daly- vavo daugelyje ekspedicijų, tvarkė tarmių įrašus. Vienos ekspedicijos metu Varanavo rajone, Ramučių kaime, buvo net sumuštas vietinių chuliganų. 1988 metais Aloyzas Vidugiris aktyviai dalyvavo kuriant „Vilnijos“ draugiją ir buvo jos tarybos narys, kon- sultantas. Daugelio mokslo ar mokslo populiarinimo knygų recenzentas, redakcinių komisijų narys. Nors ir ne visada stiprios sveikatos, mūsų Kolega yra nepaprastai darbštus: Aloy- zas Vidugiris — devynių knygų autorius ar bendraautoris, parašė 135 mokslinius straips- nius, apie 90 populiarių straipsnių. Įspūdingas šių darbų sąrašas išspausdintas 2003 metų Lietuvių katalikų mokslo akademijos Metrastyje (t. 23, p. 599-608). Vien Lietu- vių kalbotyros klausimams Vidugiris parašė 22 straipsnius, kurie išspausdinti devy- niolikoje numerių (t. 2-46). Daug straipsnių paskelbta Kalbos kultūroje, taip pat Bal- tistikoje, Lietuvos TSR MA darbuose, Gimtojoje kalboje, Mūsų kalboje, Moksle ir gyvenime, mokslo, kraštotyros darbų rinkiniuose ir kitur. Ir straipsniai, ir patys didžiausi jo darbai skirti periferinėms lietuvių tarmėms. Tai — Lazūnų tarmės žodynas (su Jonu Petrausku, 1985 m.), Lazūnų tarmės tekstai (su Jonu Petrausku, 1987 m.), Zietelos šnektos žodynas (1998 m.). Netrukus pasirodys monografija — Zietelos lietuvių šnekta: fonetika ir morfologija, taip pat Dieveniškių šnektos žodynas (su Danguole Mikulėnie- ne, Kaziu Morkūnu, Laima Grumadiene). Išskirtinos bent septynios Aloyzo Vidugirio mokslinio darbo kryptys: dialektolo- gija (fonetika, morfologija, sintaksė), istorinė dialektologija, leksikologija, onomas- tika, dvikalbystė ir daugiakalbystė (sociolingvistika), lietuvių kalbos tyrinėjimo isto- rija, kalbos kultūra. Pristatydamas Zietelos šnektos žodyną, šio žodyno redaktorius ir ilgametis auto- riaus bičiulis Antanas Balašaitis rašė: „Pasirinkęs sunkesnį mokslininko kelią, negu apginti savo gimtosios tarmės aprašą, Vidugiris, tyliai ir nuosekliai dirbdamas, pa- statė paminklą Zietelai“. Ne tik Zietelai. Pirmiausia savo kraštui, savo kalbai. Ir pa- čiam sau. Būkit sveikas ir darbingas dar ilgus metus! Kazimieras Garšva