Neopierwiastki litewskie na „-s-”

m= „E T m ACTA LINGUISTICA LITHUANICA i XLIX (2003), 103 -129 | ~~ Lietuvių kalbos neoelementai su -sFEE ar O * I SE fe TE ae Wojciech S iskr je i aat „ a EC N "NSKI " i OJ CH 1OCZYN | A pa R | zwis Jogailos universitetas, Krokuva „Pęd KUJ „M“ <w ENEA Ear Lietuvių kalbos žodžių formavimo ypatumas yra tas, kad daugelis priesagų, daugiausia turinčių garsų (1, r, m, n, v), akivaizdžiai išsivystė į sigmatinius variantus, pvz., -slaalongside -la-, -sraalongside -rair kt. Sinchroniškai, asigmatiniai variantai paprastai pridedami prie šaknų, kurios baigiasi obstruentu, o sigmatiniai variantai prieš juos turi balsį arba diftongą. Straipsnyje teigiama, kad akivaizdžios sigmatinės variacijos atsiranda dėl tam tikrų veiksmažodžių formų (infinityvų -sti, dabarties formų -sta, atematinių dabarties formų -sti ir iteratyvų -styti) resegmentavimo, kai -si atsiranda dėl dissimiliacijos prieš dantų obstruentus, pvz., ėsti resegmentavimas kaip és-ti sukėlė pertvarkytą šaknį éslus (būti segmentuotam ės-lūs, o ne éd-slus). Tokiu būdu, | pertvarkytos šaknys -shave išsivystė kartu su daugeliu šaknų, kurios iš pradžių baigėsi dantų obstruentais. Dėl to galima atsisakyti daugeliui priesagų literatūroje priskiriamų sigminių variacijų. p 1. Vienas iš lietuvių kalbos žodžių sudarymo ypatumų yra tas, kad prie tam tikrų vardinio žodžio priesagų skiriamas asigmatinis variantas nuo sigmatinio varianto, kai prieš atitinkamą priesagą būna priebalsis s'. Remiantis medžiaga, surinkta monografijoje Pr. Skardžius (1943: 162n.) galima pasakyti, kad šios rūšies diferenciacija rodo daugiausia tie su priesaga : . z . . x GCE) aii CL Lietuvių kalbos žodžiai, prasidedantys rezonansu (/, r; m, n, v), žr. zęazdądłoom + 139" GAL kt MGM Asigmatinė forma SA ANY A: Sigmatinė forma PA === Tai taika! s. j. TZM i la-: krėklas, mėšlas ry RAAF -sla-: girslas, kaislas, krislas ME ai -la-: dćla, eila mood 5 ir -sla-: gysla = = W. "a aoc | LL FET" 3 -lu-: vešlūs, tuklus, suoslis -Slu-: dėslūs, ćslus, goslūs“ 5-3 róple irple EEE -S$l6-dėslė islė* | -lė-: rėplės, narplė NES TT slė-: dėslės, pūslė det raha 4 | p r rai Ć Fm i mal neramói -ra-: skruzdėlė, stiprus, vairas PT -sra-: gaisras, timsras ~~ -ra-: kaitra, kantra, sutra, taukra -sra-: |kaisra, gaisra P pd ls -ma-: kélmas, skvarmas -sma-: bilsmas, gafsmas, jaiismas, vafsmas* Šio s atsiradimo sąlygos, kiek žinau, niekada nebuvo tiksliai apibrėžtos. oping £ © ir 2 antriniai: mok-slas, pū-slas, ruk-slas, tik-slas. ms mina u" 3 Antrinis: neslis. ALE GADA DU zy gk a ii + Antriniai: patvór-slćs, raukšlė. Ogi „ni km WU "Littzua „OT $ Formacijos u Skardzius (1943) nepaminėtos. | lų r. dębie AA B=" 6 Sekundarne: bég-smas, dziaiig-smas, link-smas, valk-smas, vefk-smas. KG kp Nad žosmė" ina ais BO si fers r gel , ir 1041 -/' -VOICIECH SMOCZYNSKI | = ru -me-: dermė, retmć, sekmė, tekmć -smė-: bausmė, drausmė, giesmė, résmé, == r a -na-: alpnas, drėgnas, gléebnas NJ -sna-: dosnus, skursnas® -na-: dusna -sna-: dźiiisna, ésnos, skursna, varsna“ -ni-: bamis, vilnis —-sni-: kąsnis, krūsnis, pusnis“ SŁ] -nu-: kaunus, kritnus, lepnūs pak” -snu-: ėsnūs, skursnus, rusnūs -niu-: barniūs, mižnius, sūsnius i -sniu-: pirznius (*pirsnius) (E KAWY Prod -va-: efdvas, mulvas,żewas -sva-: balsvas, juosvas, kićsvas, risvas'? -va-: dirva, kalva, sparva p aiti -sva-: brėžva, laisva, nausva® 2. Asygmatiniai priebalsiai dažniausiai būna prie žodžių, baigiančiųsi trumpuoju obstruentu (p, £, k, b, d, g), pvz., rėp-lės, rėt-mė, krėk-las, glėb-nas, erd-vas, drėg-nas, arba prie žodžių, baigiančiųsi plyšiniu obstruentu (s, š), pvz., dus-na, suos-lūs, mėšlas, veś-lis'"*. Šiuolaikinėje kalboje žodis „diftongas“ vartojamas apibūdinti fonetiškai ar fonetiniu požiūriu panašiam daiktavardžiui. Palyginkite trumpą balsį rasmė, rūsvas, krislas, pusnis, ilgą balsį kąsnis, resmć, goslis, mislć, pūslė, diftongus kićsvas, juosvas ir kaislas, jaiismas, sonantinius diftongus bilsmas, gifslas, skufsnas, varsna, timsras, krimslé. Šis principas pažeidžiamas antrinėse išvestinėse kalbose, kuriose priesaga sujungta su bet kuriuo pagrindu, žr. 2 ir paskesnės išnašos. 3. Tuo tarpu, kai asigmatinis priesagas aiškiai išsiskiria savo šaknies atžvilgiu, sigmatinio priesako atveju mes susiduriame su vadinamuoju morfologiniu mazgu: segmentas s yra kilęs degeneracijos būdu iš grupės *s-s-, kurioje pirmasis fonas buvo prieš jį buvusios morfemos, o antrasis – po jos buvusios morfemos, t. y. priesako, balsis. Skardžius (1943), o po jo ir kt. Otrębski (1965) rekonstruoja senąją morfologinę ribą prieš asimiliaciją buvusia forma, būtent kaip *t-s arba *d-s. Tai reiškia šaknį, baigiantįsi trumpuoju danties priebalsiu ir priesagą su balsiu -s-, pvz., kirslas < *kirt-slas, bausmė < *baud-sme. 4. Postulatas dėl simbolių priesagų yra neatsiejamai susijęs su hipoteze, kad jos išveda vardus iš žodžių junginių, baigiančiųsi tankiu dantimis. Ši hipotezė galioja tik deverbaliniams nominalams, tačiau netinka, kai bandoma ją išplėsti į išvestines kalbas. Šv. ja A TELE wozie ta mik FOR y Antriniai: ei-smć, ūk-smė, verk-smé. ir * 1982 m. – Vytautas Šlepikas, Lietuvos krepšininkas. Pagrindiniai intakai – Šalčininkai, Šalčininkais, Šalčininkais-Šalčininkais. ati nońki m WY E aga a Po 0 Antriniai: kćp-snis, lup-snis, mirk-snis, žińg-snis. ii Sekundarne: lak-snis, lip-šnūs, mil-snūs (<= pamilti), ry-snus (<= ryti) ima yu “IRE va rl z 2 Antrinė: zilsvas = žilas, žal-svas <= žal(ij)as. 2004 m. rugsėjo 1 d. —-Antriniai: gausva, ydva, nastva. ir Tačiau šios taisyklės yra išimčių, pvz., kél-mas, bói-mć, bar-nis, kau-nhs, dir-va. "PRA „al EEEE = i m na Lietuvių kalbos žodžių sudarymo pagrindai, t. 1. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. Pavyzdžiui, šalia kirslas, paprastai interpretuojamo kaip *kirt-slas, yra veiksmažodžiai kirsčioti ir kirsnóti, kuriems negalima priskirti struktūrų *kirt-cioti, *kirt-noti. Neosufiksais su -dsudarytų veiksmažodžių kirsdinćti, kirsdinti, atsikirsdyti atveju neįtikėtina, kad morfologinėje jungtyje esanti [zd] grupė būtų kilusi iš desimiliuotos *t-d grupės. Paprasčiau priimti kirsjak pagrindą inf. kirsti ir išankstinį s įgarsinimą, kurį sukėlė priesagos -d prijungimas (plg. mesdamas = mesti); Atitinkamą nomen kirslas natūraliau būtų rašyti kirs-las, o ne *kin-slas. Tokie deverbatyvai kaip kąscioti, kąslioti, kĄsnoti rodo balsį: q, kuris įmanomas tik prieš spirantą, žr. inf. kąsti. Tai iš karto pašalina. rekonstrukciją su kompaktine dantų sistema, *kand-cioti, *kand-lioti, *kand-noti, ir rekomenduoja vietoj to analizuoti kąs-čioti, kós-lioti, kds-noti; Atitinkamas nomen kąsnis lengviau kildinamas iš aj kąs-nis nei iš *kand-snis. ETT a IE ŽEMĖLAPIS 5. Veiksmažodžio ėsti išvestinės sudaro tokią seką: Kaas ės-dinėti he TELE MAZ NSA waj EEC ep = ——eg Ta ćs-dinti i | | [mn bał a writ alu" ćs-terti o ćs-ena | SKIEGO) tonai?" gars WEB PME "NY ml 4.23 „do ZĘ LAs antai es-lūs Ari ėeurwevjainy c EE ETT tikslai Le du down ni wiles és-nos Ės nis PFL zwi a, Werle ZW srl] zo gd puerto 4 whi Boden PAPAE grid Bald piks ZI ainiai FAA Jaro SAT pian gre ės-tūvas Akivaizdu, kad visoje šioje serijoje pagrindinis yra neopriekaištis ėsi, nes jis buvo išabstrahuotas iš begalinės formos ćs-ti (< *ėt-ti < *éd-ti). Neoelementas suteikia šiai sekai morfologinį savarankiškumą taip pat, kaip ir pirminis elementas ćdw išvestinės sekos atžvilgiu éd-inéti Tei eet a i Ma ėd-inti oh zł, ny Wat 9 mo beam mmm AA ala wiam ah se era 1 (w, Dae] ony gei | (karalių mėnesių pytztło? PARY * ed-ejas | || "= PRET eS Lal Tala TL aa zadana RS Se Ima i] ėd-ėnė aaa p i ėd-rūs aE I ERA IE AN; KOMETA Z) ėdž-ios a AX G E WW wa Ša 47. FK „Šiauliai“ – 6 tšk. Jeigu dabar iš ćs serijos išskiriama forma ėslūs ir jai priskiriamas pagrindas ėd (plg. *ed-slus u Skardziusa 1943: 166), tai reikia konstatuoti, kad tai interpretacinis triukas, neatsižvelgiantis į tai, kad deverbalinė išvestis lietuvių kalboje naudoja ne vieną, o du pagrindus: ėdi ćs (senesnį ir jaunesnį- ). Šiuo atveju, mes atsisakome pirminių priesagų -sl-, -sr-, -sm-, -snpr ir šablonų -£-/-dkoncepcijos. Šią sąvoką pakeitė terminas „nepriklausomas“ (angl. independent). m 106 | MIR WOJCIECH SMOCZYŃSKI s, kuris galiausiai atsirado iš neapibrėžtumo formos kompaktiškos danties dissiliacijos (-s-ti_ < *-f-ti). Šis neopriekaištis įgauna tokias pačias priesagas kaip ir pirminis šaknys su etimologiniu -sw tarimu, pvz., ćs-ena kaip dvćs-ena (iki dvćsti, dvėsė) arba tis-ena (iki tjsti, tiso), gies-mć kaip ges-mć (iki gésti, géso), ćs-tiwai arba verstuvć kaip praus-tuvć (iki praństis, prańsćs), kąs-čioti kaip blćs-ćioti (iki blėsti, blėso). 7. Jau trumpa Akademinio žodyno (LKŽ) apžvalga mus įtikina, kad beveik kiekvieną daiktavardį, baigiantįsi trumpąja dantimis, lydi neodarbinis daiktavardis, baigiantisis -s-, atsiradęs peranalizavus bevardį į -sti. Paprastai jis yra dokumentuojamas keliais išvestiniais, nominaliais ir (arba) žodžiais, pvz., $ 5. Tačiau kartais vienintelis įrodymas, kad elementas egzistuoja, yra jo išvestinis darinys. Pvz., gaiis-mas «= gaiisti, gos-lūs = gosti, kiés-vas = kiesti, mes-tinis <= męsti ir triz-na (< *tris-na) © tristi. Kaip ir pirminiai elementai, taip ir neelementai pasižymi apofonine diferenciacija, t. y. įgauna laipsnio formą o: šalia bris-(bristiné) yra bras-(brasta, brasva), šalia mis-(misa) yra mais-(maistas), šalia kirs-(kifslas, kirscioti) yra karsw izoliuotas sb. karsa. Tokie pavyzdžiai, kaip bals-vas «= bólsta (inf. balti), vyks-mas «= vyksta (inf. vykti) rodo, kad etimologinis presensas ant -stazbuvo iš naujo interpretuotas kaip prs. na -taoparte 0 pagrindą į -s-, bóls-ta, vyks-ta; Panašiai biis-ena reiškia prs. biis-ta —(pvz., 11 USD). —Išvestinių, pvz., dćs-Cioti, dćs-lioti, dés-ena ir kt., pagrindas. Tai geriausiai paaiškina atematinį prs. Dést(i) kładzie“, kuris, kaip ir infinityvai su -sti, galėjo būti resegmentuotas kaip dćs-ti (žr. $12). —Dariniai kdusdinti, pjausdinti yra segmentuojami, atskleidžiant neoelemento kausi pjausw santykį su pwk. prymarnych kaui pjau-. Norint paaiškinti šiuos neomorfizmus, reikia kreiptis į intensyvius -styti darinius ir manyti, kad jų segmentas s buvo suvoktas kaip morfologinis mazgas ir interpretuotas kaip pirminis *s-s ryšys: kaustyti = *kaus-sty-, pjaustyti =*pjaus-- sty-($ 13). 9. Neoelementų rinkinys -pateikiamas žemiau, suskirstytas į keturias grupes, atitinkamai suskirstytas į formacijas, kurios tapo morfologinės resegmentacijos pradiniu tašku. Tai: 1. neapibrėžtumas ant -sti, 2. prezencija ant -sta, 3. « > > 19 5 r i "nciv". Įteka į Nemuną ties Ašmenos kaimu, įteka į Nemuną ties Ašmenos kaimu, įteka į Nemuną ties Ašmenos kaimu, įteka į Nemuną ties Ašmenos kaimu, įteka į Nemuną ties Ašmenos kaimu. | org lazdele (8 žemyn: 10. Re-segmentacija infinitivus į -s-ti NE Ux AA Nevėžis. Nemuno deltos baseinas. PK. PRIMARNY a; VSS a ausdus-dantis ma, aus ZL aud-, dudziu, dudziau Lo! arba tris ~~ kartus R na Austi P CED 3 Eanos asa TY Bt ESE [NUE it wodume ys gl TUNE 27 THEE MTL ane 5 Per degeneraciją iš *aus-styti. kepurė m r 107 psl. „Lietuvių kalbos žodynas- “. || . ME i aus-tuvć tis MEI bausbaus-lys baństi baud-, baudżiu, baudżiań aka baus-mć- '* pam NL baus-tūvė nim =F a oo belsbels-- mas bćlsti beld-, bćldžiu, bćldžiau SP bélsteleri | peł poza ch béls-tereti Ea 5 =r bels-titkas EM aa besbes-cioti besti —bed-, bedu, bedžiaū słu bes-teleti bes-tuvas Ig re Aš parašiau Lp paz,: „m | WWI U EL bilsbils-Cioti bilsti, bilsta bild-, bilda |... bilsedćnti | | mu py UESZLT ME sen bils-mas" u r gi bils-nóti E brisbris-- nóti bristi'® bred-/brid-, bred, bridaii > > + ryžiai OBIE „a liepsnos nutraukėjas | į oF} |! | BL brisbris-teleti brsti, brįsta“ brind-, pribrindo i drausdraus-dineti | i. draūsti kg, draud-, draugiu, draudżiań draus-mć draus-tinis PE zę PAL Oy i | draustyti”” i Tau draus-tojas draus-tuves || se" el ERY mas (hw kais i ri fam NE km Ir ESTE " kgma_ noge WW LRC | ėsės-dinėti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau i NEJ ćs-dinti 1 sima | i 4 <a i tą | ILE A= | gy za" | Eel, = ATR MET dd. U EU "r ufały" u 16 Skardžius (1943: 206): *baud-sme. |" Skardžius (1943: 203) tarp žodžių su -smas išvardijo tokius kaip bėg-smas, rék-smas, verk-smas. Paviršius kalvotas, apaugęs krūmynais, pušynais. mažiau nei $ 10.1. 8 Dar prieš pakeičiant pralitą. *inS w lit. 1997 m. – Vytautas Balčiūnas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis „Žalgirio“ gretose. Vėliau ši forma buvo resegmentuota kaip brink-sta, ką liudija prt. brinko ir inf. brinkti. Taip atsirado neolitas. brink-'bumbauti, išsipūsti, išsipūsti tapo neopwk sinonimu. bris-. "Per degeneracija z *draus-styti. pe a Pasakykite mėtų, "jie m | + m r --Y =”, “y a, U 108 | (|... WOJCIECH SMOCZYNSKI e Aš esu vienas! == "Ez rl JL E mel i Km peer WE UI ós-ka* | Ema, tu mūsų šeimininkė. a FR ės-nūs** EFA Šių ka ės-terti m a e o [u ELIM ab „db 0 maro ZE aa als és-tuvai i | Eri) és-tuvas i I A = Je pe py aa Im _k El i OZ gąsgas-cioti išsigąsti = gand-, iśsigandai re.. mai | L gas-dinti habe zam 0 w Mėsa — 5 | rn I |. nuogąstavimas Eos z, m iw. LTT r = | išgąs-tis I. Peg | JE A kij yo = B Seva. ver eile 7117 | gausgaus-mas gadusti. gaud-, gaudziń, gaudźiań geisgeis-- las | geisti mz geid-, geidžiū, geidziau geis-lus ś. ga = | sj Fj s geis-mas kl MAME ra NE ens. Ah | X Aš su manimi = boras ir SAW "= : pageis-tojas i | PES "|. nišų kaja 5 c SĄ. " 1 p | ZARZ LE AT gelsgelvas R gelsti, gelsta gelsta-, gelsva ar gelsvamėlyna : = SF arbata, "i iż Kii : ar IIE girsgirs-- las* girsti, išgirsta gird-, išgirdo gifs-mas wid ras p Tw , y | E Tali ŚĆ 404420, ZE gysgys-- mas; gysti, gysta” gyd-, pragydo u L = glausglaus-me glaństi glaud-, glaudžiū, glaudžiau glaus-nūs m ap = Pagal Skardžius (1943: 234) tai yra suf darinys. - 1 metai. Tačiau palyginkite és-ena su išvestinėmis formomis -ena iš šaknų, kurių etimologija baigiasi -s-: dvćs-ena <=dvesiń, dvćsiaii, dvés-ti; tisena <= tįstū, tįsaū, tisti. * Skardžius (1943: 124): *ed-ska. - Adi. ėskūs a. ėskus są raczej derywatami na -us od sb. ėska ‘apetitas’, o ne deverbaline formacija *éd-skus, kaip norėjo Skardžius (1943: 124). Įsikūręs prie Ežerėlio (Šakių raj.). 8 Skardzius (1943: 166): *ėd-slūs. M? ** Skardžius (1943: 225): *ėd-snus. m] = Formacija *ćs-/us buvo pakeista įterpiant k į *ćkstis, vėliau pakeitus ks > kśw eėkštūs 'išrinktas maiste; stabowity“. 1943 m. įkurta Švėkšnos Šv. emy i * Skardzius (1943: 166): *gand-slus. ra, Taa 2 Skardzius (1943: 377): *gelt-svas. TAT SA, ally fala ives UST DON TW R" pm 4 *® Skardzius (1943: 163): *gird-slas. 1912 m. – Juozas Vaitiekūnas, rašytojas, vertėjas, publicistas (m. 1996 m.). „Apie 1912 m. spalio 12 d.“. atemat.- giest(i). —FoR gris-tinis gris-tójis p ir Im m EEE i m m ma NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-| 19g aa glaus-tyti(s)* MH! > St. bu ES M. a priglau-tojas m= —N 7. = 2 p. 2008 m. rugpjūčio 1 d. —1 glosglos-nuis far. glosti glod-, glodziu, glodziau iR glós-telćti glóstyti" gosgos-lusTM gost god-, godźiu, godziau uzg „! i ry s grėsgręs-tūvas grėsti grend-, grėndžiu, grėndžiau grausgralis-mas* grausti graud-, graudzia, k graude aus-tinis aj griausgriaūs-mas griausti griauud-, griaudžia, griaudė griaus-tinis grisgris-dinti gristi grind-, grindžiū, grindziańi gris-lai | h gris-mas m hs po EE] ris-tas Pa g T m r mų ma 8 RCIE A E degalų! £ Siena 4-2 ' e Ae Fah] ak Ia grusgrūs-lys grūsti grud-, grūdu, grūdau grūs-mė | grūs-tas = x in el ra rūs-tinė u g ML z r.. t al u all ki z | | grūs-tis = | | "h griis-tinć | griistyti m Dan iškas = JI MUZ TL LM grūs-tūkas grūs-tūkė i ód © i Via r grus-tuvas mis mn, tna Ta ' A PE = zs z | dh Fs = Grus-tuvė | Grus-tuvis grūs-tuvys = 8 Tu ir tu. a | la TR 77 3% degeneracijos iš *glaus-styti. *' Degeneracija iš *glos-styti. Alternatyvi metaanalizė glóst-yti gamina neopwk. glost-: glostinéti, glostinis, savo ruožtu glosty-ti veda į glosty-dinti. = Deriniai: goslduti 'gosliam, geidulingam būti', gosłyba *gaślumas, geidulingumas’. Skardžius (1943: 166): *god-slus. Įsikūręs prie upelio „Uošvė“ (Šiaulių raj.). 33 Warianty: graūzmas, grodymas. 1990 m. – Arūnas Žebriūnas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniavęs „Žalgirio“ (Klaipėda) ir „Lietuvos ryto“ (Panevėžys) komandose. dF ir buvo Le. „zakk rset [= a m PL 110 | (||| WOJCIECH SMOCZYNSKI al gursgurs-tasTM gursti, gursta gurd-, gurdo iš gurs-terėti jausjaūs-ena _, jaasti ', jaut-, w jauciń, jauciań a jaus-lus | jaūs-mas** a ip] jaus-mė 5 . 2008 m. lapkričio 1 d. . Įvadas“. = sj kaisużkais-- dinti kaisti, kaista kait-, pakaito sa kais-las” Dom] ad sai J A m= kais-ra zo ew FZ = | r PELEN x gumy kąskdgs-cioti** kasti kand-, kóndu, kóndau użkąs-dinćti | -m 4 i X Eilutė 0 EMC Gamintojas Fajny” Kara kisdyńi dk main“ Mie ja” m Ją kds-nis/-- nys i“ ksnoti my = (RT kai | EE PM m kąs-telėti | s gł ŁR keiskeis-- dinćti keisti | keit-, keičiū, keiciańi keis-ena | phi kćis-lioti i Em HNL IA | keis-mas i keis-tinis =" els wg -_—ET | keis-tinys kesapkes- -dinti késti pe kent-, kenciu, kenćiau kęs-mas whips kęs-terćti MJ po SEE I uiFĄ 57] kęs-terti a arms T . Keturi. R: ze prz = a = = keskes-Cioti i | kėsti | i kėt-, kėtū, kėtaū i EM kėsėti“ k m M ma EN" Weg mao al o o. ea >= ll ol 35 Skardžius (1943: 322): *gurd-smas. ra | =r *6 Skardžius (1943: 203): *jaut-smas. i a i e a a * Skardžius (1943: 163) šį žodį mini sufų formacijų grupėje. -Sla-. kal ir *s Palyginkite senesnius iteratyvus, pagrįstus kand-, kandyti ir kandžioti. Me a" ** Per degeneraciją iš *kés-séti. Pora. versćti S. v. vers-. Skardžius (1943: 163) dvejoja: „gali būti ki les iš *kes-slas ir *kćs-las, plg. kesintis- *. m dd „NE“ = E NEOPIERWIASTKI LITWAŃSKIE NA -5-| 111 kieskićs-vas*' kiesti, kiesta* kiet-, sukieto, użkieto kirskirs-Cioti kirsti kert-/kirt-, kerth, kirtaii atsikirs-dineti SL nukirs-dinti orl 1ve 41 = m m mm i Koj i A e Bra sj kirs-las* kirs-mas ma o kirs-ne a "u kirs-nóti iwa = kirs-tas** El kirs-teleti | a kirs-tereti kirs-tinas P ESA [e s: ap Ae kirs-tis heii zh M para kirs-tójas kirs tūkas a kirs-tuvas a | : NEA sl Ez: TE) AT w" Shu krćskres-- cioti krėsti kret-/krét- -, krečiū, krėčiaū kres-dinćti póki kres-nóti a lS krimskrims-Cioti krimsti Td kremt-/kriae mt-, kremtū, m Re [= aa Įsivaizduokite, kad jūs sėdite prie kompiuterio ir žiūrite į tą patį ekraną, kaip ir aš. m |. krims-lć iL a ATE krims-nis [pr Ez tm > il EA = IM Pa U WA [7 I krims-nóti i KIE krims-teleti M) A (il i krims-telti „= i Ę si krims-tūkas a FE whi» ! PU LL Antraštė S11] kriskris-dineti kristi krit-, krintū, kritaii 0 kriszdini za Lut | 4 Skardžius (1943: 377): *kiet-svas. Pagrindinis straipsnis – Vb. nominatyvas, sudarytas iš būdvardžio su priesaga -sta-. Kaip ir kies-vas, „kietas“ taip pat aiškinamas kaip adi. balsvas 'białawy', gelsvas *żółtawy', juosvas 'czarniawy', melsvas'sinawy', ratisvas 'różowy', žalsvas 'ziclonawy', Zilsvas'siwawy'. Skardžius (1943: 377) ir Otrębski (1965: $ 121) neteisingai postuluoja visai šiai grupei priesagą -svas. *—Skardžius (1943: 164): *kirt-slas. —Kersla variantas yra antrinis; Vokalizmas buvo prilygintas prs. kertu (Skardžius |. c. postuluoja *kert-slas, t. y. išvestinę iš osnowy praesentis, kas mažai tikėtina). * Kerstas variantas yra antrinis; Vokalizmas buvo prilygintas prs. Kerti. =. Taip pat tinka neopwk. ant laipsnio o, žr. žemiau krams-,$ 10.1. at „Aldi e sprausspraus-lé spróusti spraud-, sprdaugiu, spraudziau spraus-mas i | LEI ft mą» spraus-mé En skm atti | pūkas spraus-muo spraus-tas ~~ spraus-tukas Ma a KNIE PTS © tka a" spraus-tuvai* mam * k shi“ + prk wm a m 118 | |. WOJCIECH SMOCZYNSKI smirs-nóti i smirs-telėti ETS m smirs-telti | smirs-terei | r, na a smirs-kus*5 z m = aT In Mom a = Le ma, prey PL” zem im | spausspaus-- dinćti spausti spaud-, spaudžiu, spaudžiau spaus-dinti mo rr | spaus-ena i | boki kn spaus-mas e _* 5 spaus-muo ja ir spóus-tai | spaus--TS "EH EM spóus-teleti m r Lan EM | spaus-terėti spóustyti” BH m z spóus-tojas ~~ SECT LM L „ls spaus-tukai spaus-tuvai spaus-tuvé EM p — Žemas da ee a u Skoliozė (gr. σκλήρυνση, sklērsis,'- slankstelių susitraukimas') – sąnarių susitraukimas, atsirandantis dėl sąnarių lūžimo. ole KOZIEJ MEK o pale R. spręs-mas pits ich | a spręs-tuvai i Ema 7 Care hk sa spręs-tuvas Arys pó sviessvies-dyti ~~ sviesti svied-,sviedžiu, sviedźiau svies-tas“? | toll Wie T TTT NA Rd TR pa m ** Par. vyžej pir-kus. skait ML ian " Prrezdegeminacjęzė *špaussstytis Vice wo msm ieee pf 41 minuty || ss Od pwk. Praus-'plauti', su etimologine -s-, yra atitinkamai praustuvė a. praustūvė 'dubenys- '. s* Su *spręs-lis, su sl grupės sonorizacija kaip mezliava < més-liava (žr. s. v. mes-/mez-), kremzlė šalia | kremslé 'kremzlė' (neopvk. krims-/krems-). = Otrębski (1958: § 471): *svied-tas. LE laj, uko l ca "a JTŽTT m NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -5-| m al D svies-teléti burn mali DATY U Fiat svies-tinć svies-tynes Con e heey mm FL _Ę m svyssvys- -telėti svysti, svysta svyd-, svydo svys-terėti Vi R 'a L — Susšūs-dinti —šūsti šut-, šuntū, Sutaii šus-tiniai Ty © em sus-tinis | u i ra | i šus-tūkai ia [Lar Lats BEE LL u | šveisšveis-Čiūoti šveisti śveit-, Sveiciu, Sveiciau śveis-dinti Nesąmonė. gy | śweis-tinis EE 1» nusveis-tojas w. * „4 šveis-tūkas a i NB ~~ raita šveis-tūvas m ka Sk. - Ne 24! šveis-tūvė Typ beth [Ta Šviesa – šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis, šviesos šaltinis. 1 plokštelė >. O. -4ńuir | šviės-dinti iusi ii balsavimas. Er bea. di — Śvies-dyti Śvies-ć | i raka Śvies-ćti LIE rzy kam i, Rees <a = ALAM Ft A FE i sirdi svies-inii | -inti Šviės-is ou: UW švies-tūvas zał | ce > EE A Sveiulys PE i =" Sy ye į 15) svies-uma k i 26 švies-Umas | TUŠČIAI ol le 2012 m. rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis i m Svies-umas | TE = tik EB, Šveicarijos-JAV r: "= STOP ED D CE | ur TAT z! Taip, trauk. me wu ab | irti u OMĘS_ARI. ask JA * sza „AA Hoax, I PIESZE ik R. Rpt Ri vaje = tristriz-- na Price 4 k tristi an trid-/tried-, *trindū, *tridau; ki 3 “! val SĄ OJ: ni z > z. WAL "i | * | o * e Gatvė Wei be mes es AM? gen Ye ho as WESTIE, FEYSIŲ < trind-stu, a ji d nnn Widan; Trys? Mes esame! = A LF L= ie AAS ed E ietis į | s. 4. % 4.5 pO Skardžius (1943: 310): *śveit-sa. 92; vi; 2 zy" ZET: TL > Priešingai Skardzius (1943: 219) žodis trizna 'viduriavimas; asmuo, kenčiantis nuo jos“ negali būti išvestas iš prototipo *trid-dna dėl paprastos priežasties, kad komponentas -dna neatsiranda kaip priesaga nė viename lietuviškame žodyje. Šiuo atveju natūraliau būtų išvesti trizną iš praformos trisna, t. y. atsižvelgiant į ankstyvąjį snorėjimą sn > zn. Šį netaisyklingą fonetinį reiškinį patvirtina tokios paralelės kaip, viena vertus, uóznai < uósnai, nuolaiznis < nuolaisnis, kita vertus, grazmć < grasmć, graiizmas < grausmas, juozmuó < juosmuo. Formacija *tris-na taip pat yra su inf. tris(ti) kaip sius-na do 120 | |... WOJCIECH SMOCZYŃSKI versvers-čiūkas versti vert-, verciu, verćiau vers-dineti FLET vers-dineti [am W pérvers-- dyti | vers-ena Fr g | verseti® m] vefs-las Pa" az EPA vers-mas ar L a _vers-tuve BANACH ra gi nl] vesves-dinćti vesti ved-, vedū, vedżiań ves-dini mm RAE i | | vesddyti RKF WEE l.... * i I _Įvestis | - Taip. Cal ves-tivés 4x m opr tye = ų, „m, = m= un rkl vėsvės-d vėsta, vėsti vėd-, vėdo TI Bo iii pmagł 4 atves-dineti. Šis dantų mimika | —atvėsinti; a ———LEE gw W we „p bór reg mewn armin | RSS | jc A Ap teg ®t es-uma dew k eS-untas emi E I 7 es-us FL padėklas Įteka į Ają. m žais-1 Zais-lasTM L žaisti „žaid-, žaidžiū, žaidziań Zais-mas i 24 val. 4 "ZET" Initial asi ER. SIA ir Isa ię žais-2 Zais-tisTM žaisti 'lepić z gliny zaid-, žaidžiū, žaidžiau“ —žaiz-dė siūs(ti) ir kaip džiūs-na do džiūs(ta) ir stlit. Įdėkite ją į krūtinę. Atematas. dūos( ti). - Dr. triznius 'asmuo, sergantis viduriavimu, yra susijęs su *tris-nius. Kad ir čia kalbama apie antrinį garsinimą, įrodo paralelė pirznius 'pierdzioch iš *pirs-nius, tai do pirs-<= *pirsti (žr. aukščiau). Vytautas Smilgevičius. Kita vertus, Otrębski (1965: § 298), kur siūlomos praformos *trid-snius ir *pird-snius, su sigmatine priesaga, kurią, tačiau, sunku laikyti sena ir/arba pirmykščia. *s Degeneracija iš *vers-séti. Por. vyčiau kėsėti S. v. kės-. % Skardžius (1943: 164): *żaid-slas. % *miejsce przy piecu chlebowym, przypieczek“ (LKZ,, 88). Pagrindinis straipsnis – Zagroso kalnai. % Gwarowe žaisti yra iki raidžių. žićsti 'klijuoti, formuoti iš molio maždaug taip pat kaip ir žargonas. žaisti ranić ma się do Zeisti “ts.” Atsižvelgiant į laipsnį o, galima žaisti, žaidžia interpretuoti kaip kvazipirminį veiksmažodį, t. y. tokį, kuris įsitvirtino iteratyvo *žaidyti vietoje, keičiantis į praesens iš suf. -ia-: žaidžia (plg. stlit. tip prs. mókia do mokyti, rodžia do rodyti, Otrębski 1965: $ 639). na ok JOSE "ppp 3 SA M T ae m M a W” oiu a. M, EM m "r E m. LIETUVIŲ KALBOS NEOPRIVATAI -5S-| 121 Sar 397 Zaiz-de kirasas žaiz-ra i ZaizdraTM STR žys-Cioti: žysti ~~ žynd-, Zindu, Zindau žys danti "e i s = = ph Žirniai TE Atgal ah o Zi-lioti re) vi . ki 4 žįs-loti mh i =n kd] ZOE Fig" žis-tukas = saa si mata SE Waza. ŽosžOs-Čioti Visi žósti |. žod-, Zodziu, žódau ir žós-las EL aie | ua i kari anna El. paštas 10.1. Priedas: sudėtis ant laiptelio o My "huta brasbras-ta bristi bred-/brid-, bredu, bridaii Zininiai mailius 100 > tas m MTT ras-\ a. Wyre ias bras-tva Ele co brasbrgs-aTM brésti, brésta brend-/brind-, pribréndo, s Pina of.} r "HD Np Liab] pribrindo ea pa brąs-va'= ¥ \ "4 brąs-tva | ł oa EE zz gaisgais-- as'" p *gisti, *gysta'TM ~~ *giedgid-, / baimė. gićdras, . „rr oa a. gaidrus in 7 Wariant wyrazu žais-tis (LKZ, 90). Jis gali būti išvestas iš *Zais-té, kartais naudojant poi pozicijos garsą. To samo reiškia žodį do Zaizda arba žaizde „rana“, < *žais-ta/-Ić <= gwar. Užsiėmimas (-ai) „rani¢“. | * „kalvystės židinys“, plačiau žinomas kaip maskas. 1990–1991 m. LKP CK narys. Be Zaizra mes susiduriame su formavimu na -Rainf. od žais(ti), tj. *Zais-ra. Od nelaimingo atsitikimo, «= pavyzdžiui, kais-ra kaisti (žr. 4 skyrių). aukščiau) išskiria mūsų a pavyzdį s įgarsinimas (dėl to plg. sprėzlis s.v. spręsoir trizna s.v. tris-). Jaunesnioji sesuo – Aušra, ištekėjusi už Vytauto. z *žvarbu < *žais-ra (-tepentetinis kaip pvz. wgaistras „tūnas na danguje“, po įgarsinant: gaizdras). Visai kitaip Skardžius (1943: 301): *žaiddras, su išgalvotu priesaga -dra-(variantas žaizra šiame kontekste neįtrauktas). S. Ambrazo monografijose (1993, 2000) nerandu žodžių žaizra, Zaizdra, žaizdras (taip pat kaisra, sprézlis, trizna, gaizdras). ** Skardžius (1943: 206): *žod-sme. | 0 —Su abiem šiomis išvestinėmis į -fkalbame apie apofoninį ryšį bras-<=bris-. Nėra intensyvios formacijos. ir Thrastyti pašalina galimybę analizuoti tbrast-a, thrast-as. 01 Skardžius (1943: 310): *brand-sa. o 2 Skardžius (1943: 378): *brand-sva. 1943 m. – Algirdas Skardžius, lietuvių rašytojas (g. 1903 m.). Lietuvių kalbos žodžiai atitinka latvių kalbos žodžius. gaiss powietrze- “. 1999 m. – „A“ klasės ordinas. *gysta gali būti suprantama kaip senojo prs atnaujinimas. infgowanego (*gind-sta <= *ginda ‘išsišviečia, išsisklaido’) paralelės pvz. w do išvysta (*vėjo greitis) <= *vinda 'pastebi, pastebi“), kur jis suteikia pagrindą laipsniui o vais-, žr. Toliau aptariama. SL SLICE Ep krams-lits mas krams-nóti » Sail: krams-oti Ir et m króms-telżti 122) | eg WOJCIECH SMOCZYNSKI Emi" gais-ra'> kr mj.— gais-ras- '% = z gais-us garsgars- -as zz girsti, išgirsta gird-, girdi, išgirdo age gens i ala gars] s Tm gars-mas karskars- -a'* oo kirsti M kert-/kirt-, kertu, kirtaū Em kramskrams-cioti- '" krimsti kremt-/krimt-, kremtu, krimtai'" krams-eti krams-lé Minia | ta SPER if" = i kramz-lé- '" | krams-lys bowl ie Paveikslėlis FE sa U -telti | (Lat Tora“ króms-terćti sd, kramstyti" ER E krams-titkas 1% gel krams-ūs | sło uje Ja, —aqzk | kx Ula mia ląsląs-ta iy listi af śe lend-/lind-, lend, lindaii a i lgs-tas'" lgs-tis - k = i R ri muy eg eo lie laisldis-Gioti léisti eid, léidziu, léidau lais-dinti s | goni „A me kar egy Fu Ur de harlem lp] kj 8 Budowa jak kaisra <=kais(ti- ), zob. Vyžej s.v. kais-. ue i Poza O 106 Skardžius (1943: 301): *gaid-sras. R m '07 Skardžius: (1943: 203): *gard-smas. po | 108 Skardžius (1943: 310): *kart-sa. Apie apofoniją žr. žemiau narsa, tamsa, vėsa ir brūsa s.v. brūs-. į i» Šalia to krdm-čioti 'kąsti; kramtyti. Pasak Skardžio (1943: 519), krdms-cioti buvo kilęs iš priesagos -ioti, kilusios iš šauktuko kramst. —Jei ką nors neįtikina kramsod krimformos infinitivi išvestis, tai jis gali pasinaudoti intensivum kramstyti, kad peranalizuodamas *kram-sty iš jo išgautų reikalingą neopriekaištinę formą (paraleliškai tai paminėta žemiau $ 13). 100 m. pr. m. e. – Neoptolemas. Krimas. Įteka 1 upelis, išteka upelis link Šalčininkų. 2000 m. – „Kremliaus 2000“ – „Kremliaus 2000“ (rež. A. Lozoraitis. kramstit „mit den Zinnen etw. EBbares zu erlangen | ieškoti, griebtis, ieškoti ir pan. ; prieiti, pavogti'. | "3 Skardžius (1943: 321): *land-tas. ~~ EPEE aa ATA TTS BR neh) m m 100 mg Bosas Eras Lietuvių kalbos žodynas, t. 12. = i lais-vas'> ša łóistyti EN = TE laizdyti'" | = —maismais-tas “S misti mit-, mintu, mitau k massumastyti'"’ mesti L met-, metu, meciaii narsnars-a% sunifsti,- i -nirsta nmert-/nirt-, nifto || nars-as na smarssmars-as smirsti, smirsta _ smird-, pasmirdo w. w. 122 did Ww. ¥ ow w. FL. 21% Svais-SVALS-A" SVLSLI švyt-/Svit-, žvakę; švintū > Svazilandas Svais-inti z “py m rų, ET Team svais-yli m u Raqstar name - I > śvaistyti' ** m aa Z a i r EU švais-Ūs m ml al vaisvais-- kus išvysti, išvysta vyd-, išvydo i varsvars-na'*® ~~ versti, virsti vert-/virt-, vercii; virstu || var-mas ; AoCoptic month 10 - ShortName 11. Presens formų resegmentacija į -s-ta ir Bee „WL. tėvas Nevėžis. Išvestinė finansinė priemonė PRS. NA -sta FORMA PRT., INF. Ab balsbals-- vas,, bdlsta bal-, balo, balti apara a į ara. GF htr i Fle Wee i x ui > ją wn oa% ZA P LEZ x i FTE a az zd. "4 Skardžius (1943: 378): *laid-sva. —Dėl laipsnio o su priesaga -va žr. kalva nuo kéltis, narva nuo kćltis, narva nuo nėrti, sparva nuo spirti. Skardžius (1943: 77): *laid-svas a m zt = wyje aged 48 ii Degeneracija iš *lais-sty- -< léis-. "Kova ogg "I zzakj Th 7 stlit. „deginti ugnimi“ (DP). Fonetinė rašyba lais-dyd. +++. 1% Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Aukštupyje nedidelis intakas. išnykimo laipsnio misforma. "9 *supinti, pasukti, susipainioti, degeneracijos būdu iš *mas-sty-<= mes-. Pagrindinis straipsnis – „Aukso amžius“. 120 Skardžius (1943: 310): *nart-sa. 1921 m. – Antanas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1899 m.). Skardžius (1943: 310): *smard-- sas. i ** Skardžius (1943: 310): *Svait-sa. 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 1999 m. – „Gyvenimas yra gražus“ – 3 vieta 12. my i i 3 sa a ol Bink 4“ Per degeneraciją iš *švais-sty-ti <= Śvies-. 1:3 Budowa jak pirs-kus <=pirs(ti), smirs-kus <=smirs(ti), zob. Aukščiau. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaidilas, vaiduoklis. ~~ = i | R Išėjo 126 numeriai. GE 4. 5369.43, | iJ a HL RR onl o Skardžius (1943: 220): *vart-sna. on ir praga Ay, T 17 Por.niżejłalsvasdożdsta. +++ + 000 i =F AE Tr VTU, I FAT" 124 | uj WOJCIECH SMOCZYŃSKI Tp" būsbūs-ena būsta'** bū-, būvo, biiti džiūsdžiūs-kis džiūsta džiū-, džiūvo, džiūti a ve —N M džiūs-la rud digsna dźińsna | as uz 0 Scop 129 džiūs-nas si iF Mums RI -[I we sr, = >. 3 3. girsgirs-- cioti fu, girsta ger-/gir-, apgiro, girti X mmm girs-nóti- "*' sz = En „pI Tris kartus. m ZE sus telti wła T Gays T a lamų Popa tir zer | linkslinks- -ćti lińksta lenk-/link- -, lińko, liūkti * lińks-mas spik links-né BB a | — m fw fa | = RIN MEL . links-nis al [ir whe BR links-óti links-tć Bo cy | si links-tinis LL hi links-tis ar m . CE. > +133 a. k 7.. | |. misįmįst-i > are *mista < *min-sta min-, *mino, *minti kd pamjst-i'* mįs-lė k“ tai m ard Hi ruksriuks- -ena P ruksta'*5 rūk-, riko, rukti i zw” Ut SĄRAŠAS Pijus I-asis. | = s asd mm 12 % gyventojų – katalikai. Įkurtas 1995 m., pertvarkytas 2000 m., pervadintas į FK Panevėžys. Būk geras. Por. takie derywaty, jak būst-as, bitst-inć, stlit. būst-imas DP, būst-imė DP. —Kai tam tikru vystymosi momentu būsena pradėta sieti su būti, o ne su būsta, atsirado bū-sena segmentacija (ji atitinka dabartinį kalbos jausmą). 1 % Šioje grupėje taip pat pasitaiko sutrumpintas vokalizmas: džinsas, džiusna, džiusnis, dzińsnius, dziusra, džinsris. Segmentas -s bet kuriuo atveju turi būti laikomas prielinksniu, kaip sinchroniniame žodžio junginyje džiūs-ta. 1993 m. – S. Ambrazas, ispanų rašytojas (g. 1913 m.). 130. apgirti ‘upi¢tis’, pragirti *atsipirkti, tapti girtuokliu“ (LKŽ,, 350-351). 131 Skardžius (1943: 220), nutylėjęs girs-cioti ir girs-telti buvimą, girsnóti aiškina kaip girsn-6ti, t. y. vardinis veiksmažodis iš *gir-sna ‘gerti’. 132 AKC: 4 a | eu Derva PS“ Aa 8s, ¥ SĘ = r m =P ** Žr. žemiau pateiktą neapibrėžtumą. Šri Lankos rupija, $ 11.1. Be „dt i I Fy Tian z "Inf. *atspėti, atspėti (mįslę). Nuoroda tikrinta 2013-04-13. „About Us“. Iš šios informacijos -sti buvo atskirtas nuo pwk. Žiedynas – žiedynkotis. misa „gaduje zagonetke“. Pora. Aš prarasiu mįslę. Aš radau. Nebūsi sąžiningas, jei to neišmoksi. Aš pamaniau, kad tai antikvariniai daiktai. Dantys. 1428 m. minimas Kėdainių dvaras, kuriame buvo įkurta parapija. : moneta arba moneta ir ant prt. : mińte (jiems nėra pavyzdinio sakinio). 135 psl. „Apie žvaigždes“. žemiau s.v. mąs-, § 11.1. 13 Lygiagrečiai pakartotinai analizuojant nekst (prs. į -a-) gaunamas neopwk. riikst-, matomas tokiose formacijose kaip rūkst-ėti (kaminas riiksteja), rukst-ćnti (rūkstėna pirtis), rukst-otas (diena ritkstota). —Kai kažkuriuo metu nekseną pradėta sieti su r rukti, o ne su rūksta, atsirado rik-senos segmentacija. Pašalinkite žaidėją m m m „Er mal NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s5-| £25 rūks-ėti a w js ¢ a | rūks-mas —, Emu mm” ruks-noti di „B I sprogssprógs-ena sprogsta" sprog-, sprógo, sprogti stron "M p s i s pp sprógi-ena al ma ip Td 1 z "OC „13 | KE sprogs mas r I Sie SR Tah = „l timstims-ras' —*umsta /tćmsta tem-/tim- -, sutćmo, tćmti'*' timš-ras i LO ar“ R" Pa uksuks-zme dksta uk-, uko, ukti ūks-nė NE" ALONNENACENAS Z zd SĘ") = Win sa] ja TH SE TL vyksvyks-mas vyksta vyk-, vyko, vykti Mapo . || jų 2 o vyks-nis łab” s i „tu man. ai vyks-teleti Ponas: Bhan Ppl ir Fy JAV am rj j 20 mg i |= i 100 mg p 1 u ZSL“ ss "= y al a mr zals-Zals- -ganas žólsta żal-, żalo, žólti | =X Adži lašiša ih EH || TAP žils-telėti Lu: MR Laikas UA Šūdas, gd ponia. = | u? sł k teisinga _ | in 1 v > . = Tėti. ni = 1 k Ld [I FV: LT Mts žals-telti /-terti A iii | i gun TIEN A = kazin «ri m EU, til żals-vas- '* i x: xT ai fr. pigų va et | wsp 43 vip, a. |) žils-Zils-- ganas gg IR Żilžilo, žilti af Mł m. ea $ af $3 115 | L žils-telėti DE ri ar NE Zils-tereti I fg) EE hl m. i [| = "7 i m | łe = Vt r em EL LR 37 Kai tam tikru momentu sprogsena pradėta sieti su sprógti, o ne su sprógsta, atsirado nauja sprog-sena segmentacija. 1:8 Retkarčiais keičiasi [ks] > [kš]. Įteka į Nemuną netoli Nevėžio kaimo, nedideliu tvenkiniu. 4 180° Por. gais-ras od *gis(ti), kais-ra od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tirn-sras. Įspūdingas tiriisras praleidimas S. Ambrazaso monografijoje (1993: 132-133) (priešdėliai -(s)ra, -(s)ris). Kadangi s segmentas išvardytų išvestinių žodžių išlieka susijęs su -sta-, (= *tims-ta, *téms-ta) formacijos metanalize, tai kyla klausimas dėl formų lit sąsajos. tamsa ir timsras su pyragas. tema į *-es-/-s-. Vikiteka Vikiteka tdmas-, loc. sg. 1940 m. – Juozas Tamošiūnas, rašytojas. Temere 'po omacku', tdmisrah 'tamsa, apie ką arčiau Smoczyński (2001: 106). 365 d. pr. m. e. buvo 365-asis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių. —Išskyrus tims-, kuris daro prielaidą, kad yra prs. Iš ingressive *fim-sta 'pritemsta' į tēmti, mes turime dar du neoelementus: tems-(žr. žemiau tamsa, § 11.1) itemst-(plg. témsta 'pritemsta, tamsa '). Tai dviejų rūšių metastazės (metastazės iš kitų organų). tēmsta: kaip tóms-ta arba kaip témst-a. is Skardžius (1943: 206): ūk-smė od iikti. ly '* —Per degeneraciją iš *uks-sty-. ir M pieski ginė 143 5 Skardžius (1943: 377) mano, kad drw. denominalny iš suf. -svas od žalias *zielony“. iš viso a m m 126| -||| WOJCIECH SMOCZYNSKI mi = Mėlyna-trečiasis Jagr En Fu ==" s" e mėlyna-vas ** m 11.1. Priedas: o laipsnio formacijos "=" Ri is = TY lankslanks-cióti'* linksta lenk-/link-, linko, liūkti lanks-mas lankstyti mila mąsmąs-lė? *mjsta < me *min-sta min-, *mino, mini mąs-lūs zat (antrai myst) ds. Ačiū už mastyti*>! tamstams-a* —*timsta | tėmsta tem-/tim- -, sutėmo, tėmti 53 i 11.2. ypatingi atvejai -§ nirśjako neopriekaištis prie nirt-: įniršta, nirso, nirsti imtis kažko užsidegimu, su užsidegimu; tapti užsispyręs; "Atsipalaiduoti". Šis modelis yra paremtas FPGA. inirsta (prt. -nirto, nirsti ts.), kuriame rs fonetiškai pakeistas į rš. širšjako neopierwiastek do šird-: prt. šifšo skatina analizuoti prs. $i7sta kaip formacija ant -ta: Sirs-ta. Įkurtas 1990 m., pakeitęs rs. Danutė Nedzinskienė. Tai yra variantas Sirs-, por. Sirsta < *Sirdsta, širdo, Sirsti'supykti, supykti' (denom. iš širdis 'širdis'). "Pavardė z Daan ale -_ anol m R a 12. Presens atematiškos formos resegmentacija į -s-ti af NEOPWK. Išvestinė finansinė priemonė PRS. NA -Sti FORMA PRT., INF. | . REM ir LB ¢ g. g. Vakara wa dćsdes-cioti naa dest < desti dé-, dėjau, dėti w = = i e Ca '46 Skardžius (1943: 377) mano, kad drw. denominalny iš suf. -svas od žilas „siwy“. SETA gy more 47 Alternatyvus vertimas: *lankst-ia-, iter. iš neopvk. lankstjak w lankst-yii. Išėjo 148 numeriai. kairėn. | akis A. p. R 5 ii A -TWIT EOE 1 | 1 © i» Sinchroniškai gali būti vertinama kaip *lanks-styti = lińks(ta). Diachroniškai: lankst-yti, t. y. iteratyvinis-kauzatyvus išvestinis laipsnio o iki skeleto kairiojo čiaupo. intrans. linksta (<= linksta). " Por. z LKZ,, 893-894: Użminsiu dabar tokią mąslę, kad nei vienas neatspésta. Mano mano mintis, katė veža pūslę. 1“ Bent jau reikšmėje ‘išspręsti mįsles’ jis kilęs iš *mąs-sty-<= mįs(ti) ‘išspręsti’ (žr. aukščiau neopvk. mįs-). Pora. Įdomu, kas tai padarė. Mintys mąsto. Pagalvokime apie mįsles. Žodis mąstyti gali būti kilęs iš *man-styti <= meni, minti 'prisiminti'. 52 Tokios formos kaip tamsinti, tamsūoti, tamsūs čia neįtraukiamos, nes jos yra išvestinės iš tamsa. —Santykis tams-<= tims-| temsjest panašus į krams-<= krims-/krems-(žr. aukščiau- ). Abstractum na-ó "— lygiagrečiai iškyla dvi formacijos, sudarytos iš inf. na -s(ti): kars-a <= kirsti, narsa < nirsti.— Skardžius (1943: 310) analizuoja tam-sa su nuoroda į tćmti kaip pagrindą. ga . . . . - u x 13-a pagal dydį gyvenvietė. Tims-, Timsras, $ 11. NĖRA RENEE maka Epson —— NENA 5 ir aš m z Lietuvių kalbos žodžių sudarymas iš -$-| i i rs m= i de-ena E Mokesčiai PF 0 REES dozė SME a "Jis... ——des-lioti == = —„e O = dvi Naos nai mra £ "rue om b i U m mm 4 duosdńosena ~~ dilost < dńosti5 duo-, daviań, dńoti | | . m HM 2 am i iš u DER Ža o e ABE" r nll rar re abo api EU M duos-nis nóż pt we“ m m B = Fra myk qe a Pvz., 1996 m. buvo sukurtas „Aeroflot“ lėktuvas „Aeroflot A-10“. ! -, gledu, ais is-ma'’ | est < giesti ied-, giedu, giedót zl 2 ir ” ” 58 ar 5 iš 156. AT fe;. 5.5 ies ies-ena'* est < giesti “* ied-, giedu, giedoti gies-mė'- 9? "| "MH TU o FIE Re | | 13. Įteka į Nemuną ties Nemenčinės kaimu, įteka į Nemuną ties Nemenčinės kaimu. Įteka į Sąnašą ties Pskovo miestu. PRYMARNY LZ BE kauskóus-dinti kaustyti = *kaus-stykau-, kauju, kóuti kaus-ena- '® in Ret al plz ac PARA TESLI m katis-té | -tė'** ELE = narsnars-la nórstyti = *nars-sty-'" ner-, neriū, nérti ~~~ pów "a 15: Obokdėsistnieje neopwk. dést-: destiluoti, paskirti. Jis buvo išstumtas iš intensyvumo. dćst-yti <= dé-styti (osnowa dėti). 1555 m. įkurta Šv. apaštalo Petro bažnyčia, vėliau perkelta į dabartinę vietą. atematiniais laikais, atsirado naujas diio-sena segmentavimas. | 6 Obokduos-egzistuoja neopwk. duost-: duost-eléti, diiost-urti. Jis buvo išstumtas iš intensyvumo. diūost-yti = diiostyti (osnowa duoti). 57 *dainavimas, dainavimas“ (u Dowkonta, LKŽ,, 35). Įteka į Nemuną ties Žygimanto Augusto upeliu ties Žygimanto Augusto gatve 3. ‘Ji dainuoja’ (žr. žemiau gies-mė $ 12). Išvestinis daiktavardis ai <= *ei, lit. ie iliustruoja, pvz., santykį śvais-d = Śvies(ti), šviečiū. Be to, yra senesnis alomorfas gaid-:: gied-, palygink gaida *'melodija, muzikos klausa', | gaidas daw. Dainininkas, gaidys 'gaidys kaip išvestinis elementas gied-, giedu, giedoti dainuoti. is Skardzius (1943: 234) šį žodį įtraukė į formacijų grupę -sena, kartu su ei-sena, jó-sena ir dugsena, beg-sena. Par. pirmiau gysmas nuo gysti, gysta, $ 10. '**—Skardžius (1943: 206): *gied-sme. —Paralela su šaknimi su -s-: ges-mć 'vargu ar degantis karštis“ <=gćso, gesti. = Kai kažkuriuo metu kausena pradėjo būti siejama su kduti, o ne su kaustyti, atsirado nauja kdu-senos segmentacija. 2 Žymėti "dėžė su įrankiais arklių kalimo". Taip pat gali būti naudojamas ir nešiojamas kompiuteris, ir nešiojamas kompiuteris. kdust-, tai iš kdu-styti resegmentacijos kaip kdust-yti. '=_ Alternatyvi metaanalizė *ndrst-yti gamina neopwk. narst-, kurį matome nafst-as arba panarst-is 'bokštas, bokštelio rankeninė dalis, tai, kas pritvirtinama prie bokštelio, pandrsta 'botago sunarstymas. kad būtų trumpesnis; narple, narstas“ (LKZ 325). e lin TEE The yf. Būk. S04 R00. Raudona