Neopierwiastki litewskie na „-s-”

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIX (2003), 103 – 129 Lietuvių kalbos neopirminiai dariniai su -s- WOJCIECH SMOCZYŃSKI Uniwersytet Jagielloński, Kraków Lietuvių kalbos žodžių darybos ypatybė yra ta, kad daugelis priesagų, daugiausia turinčių sonantų (l, r, m, n, v), regis, įgijo sigmatinių variantų, pavyzdžiui, -sla- greta -la-, -sra- greta -ra- ir t. t. Sinchroniškai asigmatinis variantas paprastai jungiamas prie obstruentu besibaigiančių šaknų, o prieš sigmatinį variantą eina balsis arba dvibalsis. Šiame straipsnyje teigiama, kad tariamieji sigmatiniai variantai atsirado perskaidžius tam tikras veiksmažodžio formas (bendraties formas su -sti, esamojo laiko formas su -sta, tematines esamojo laiko formas su -sti ir iteratyvus su -styti), kuriose -s- atsiranda dėl disimiliacijos prieš dantinius obstruentus. Pavyzdžiui, perskėlus ēsti į ē-sti, susidarė pertvarkyta šaknis ēs-, matoma žodyje ēsļus (skaidytina ēs-lus, o ne ēd-slūs). Taip greta daugumos šaknų, iš pradžių besibaigusių dantiniais obstruentais, susiformavo pertvarkytos šaknys su -s-. Taigi literatūroje daugeliui priesagų priskiriamų sigmatinių variantų galima atsisakyti. 1. Viena iš lietuvių kalbos žodžių darybos ypatybių yra ta, kad prie tam tikrų vardažodinių priesagų čia skiriamas asigmatinis variantas nuo sigmatinio, kuriam būdingas priebalsis s prieš pačią priesagą1. Remiantis Pr. Skardžiaus monografijoje (1943: 162n.) sukaupta medžiaga, galima teigti, kad tokį skirtumą rodo daugiausia tos lietuvių kalbos priesagos, kurios prasideda sonantu (l, r, m, n, v), plg. Asigmatinė forma Sigmatinė forma -la-: krėklas, mėšlas -sla-: giršlas, kaišlas, krišlas2 -lā-: dėla, eilā -slā-: gȳsla -lu-: vešļus, tukļus, suosļus -slu-: dėšļus, ešļus, gosļus3 -lē-: rėplės, nárplė -slē-: dėšlės, pūslē4 -rā-: skūdras, stipras, vāiras -sra-: gaisras, tīmsras -rā-: kaitrā, kantrā, šutrā, taukrā -srā-: [kaisrā, gaisrā]5 -ma-: kélmas, skvarmas -sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas6 1 Šio s pasirodymo sąlygos, kiek man žinoma, niekada nebuvo tiksliai apibrėžtos. 2 Antriniai: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas. 3 Antriniai: ei-slūs. 4 Antriniai: patvār-slēs, rauk-slē. 5 Skardžiaus (1943) formacijos nepaminėtos. 6 Antriniai: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas. 104 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI -me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē -smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē -na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas -sna-: dosnas, skursnas8 -nā-: dusnā -snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna9 -ni-: barnis, vilnīs -sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs10 -nu-: kaunūs, kritnūs, lepnūs -snu-: ēsnūs, skursnūs, rusnūs11 -niu-: barniūs, mižniūs, sūsniūs -sniu-: pīržnius (*pirsnius) -va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas -sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas12 -vā-: dirvā, kalvā, sparvā -svā-: braṣvā, lāisva, nausva13 2. Asigmatinė priesaga paprastai prisijungia prie šaknies, pasibaigiančios sprogstamuoju trukdžiu (p, t, k, b, d, g), plg. rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas arba frikatyviniu trukdžiu (s, š), plg. dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs14. O sigmatinė priesaga – aprašomuoju požiūriu – jungiasi su vokaliniu arba dvigarsiniu šaknies galūnės elementu. Plg. trumpąjį balsį formose rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs, ilgąjį balsį formose kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē, dvigarsius formose kiēsvas, juōsvas ir kaīslas, jaūšmas, sonantinius dvigarsius formose bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. Šį principą pažeidžia antriniai vediniai, kuriuose sigmatinė priesaga jungiasi su bet kokiomis kamienų atmainomis; žr. 2 pastabą ir toliau. 3. Asigmatinė priesaga aiškiai išsiskiria iš šaknies, o sigmatinės priesagos atveju turime vadinamąjį morfologinį sandūrą: segmentas s atsirado degeminacijos būdu iš grupės *s-s-, kurioje pirmoji fonema buvo ankstesnio morfemos elemento pabaigoje, o antroji – paskesnio morfemos elemento, t. y. priesagos, pradžioje. Skardžius (1943), o po jo, be kita ko, Otrębski (1965), rekonstruoja senąją morfemų ribą iki asimiliacijos, būtent kaip *t-s arba *d-s. Tai reiškia, kad šaknis baigiasi sprogstamuoju dantiniu priebalsiu, o priesaga prasideda -s-, pvz., kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē. 4. Sigmatinių priesagų postulatas neatsiejamai susijęs su hipoteze, kad jomis iš veiksmažodinių kamienų, pasibaigiančių sprogstamuoju dantiniu priebalsiu, daromi daiktavardžiai. Tačiau reikia pasakyti, kad ši hipotezė pasitvirtina tik kalbant apie veiksmažodinius vedinius, bet nepasitvirtina mėginant ją taikyti vediniams 7 Antriniai: ei-smē, ūk-smē, verk-smē. 8 Antriniai: kūp-snas, vīlg-šnas. 9 Antriniai: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna. 10 Antriniai: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis. 11 Antriniai: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti) 12 Antriniai: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as. 13 Antriniai: gausvā, ydva, našva. 14 Vis dėlto pasitaiko šios taisyklės išimčių, plg. kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 105 veiksmažodžiai, priklausantys toms pačioms žodžių darybos bazėms. Pavyzdžiui, greta kirslas, paprastai interpretuojamo kaip *kirt-slas, yra veiksmažodžiai kiršč́ioti ir kirsnóti, kuriems neįmanoma priskirti struktūros *kirt-čioti, *kirt-noti. Kalbant apie veiksmažodžius, sudarytus su neosufiksais, turinčiais dėmenį -d-, kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti, mažai tikėtina, kad [zd] grupė morfemų sandūroje kiltų iš disimiliuotos grupės *t-d. Paprasčiau čia laikyti kamieną kirs-, kaip inf. kírsti, ir anticipacinį s skardėjimą, kurį sukelia prijungtas sufiksas su -d- (plg. mèšdamas ⇐ mèšti); atitinkamą daiktavardį kiršlas natūraliau analizuoti kaip kirs-las, o ne kaip *kirt-slas. Tokie deverbatyvai kaip kąśčioti, kąślioti, kąśnoti rodo balsį ą, kuris galimas tik prieš pučiamąjį priebalsį, plg. inf. kąsti. Tai iškart atmeta rekonstrukciją su dantiniu sprogstamuoju priebalsiu: *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti, ir veikiau skatina analizę kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti; atitinkamą daiktavardį kąśnis lengviau kildinti iš kąs-nis nei iš *kand-snis. 5. Veiksmažodžio ésti vediniai sudaro tokią seką: ės-dinéti ės-dinti ės-terti ės-ena ės-kà ės-lùs ės-nos ės-nùs ės-tùvai ės-tùvas Akivaizdu, kad visos šios eilės kamienas yra neopirminis šaknis ės- ir kad jis buvo išabstrahuotas iš infinityvo formos ės-ti (< *ėt-ti < *ėd-ti). Neopirminė šaknis suteikia šiai eilei morfologinę autonomiją taip pat, kaip pirminė šaknis ėd- darybinių darinių eilės atžvilgiu ėd-inéti ėd-inti ėdž-ióti ėd-a ėd-ėjas ėd-ėnė ėd-rùs ėdž-ios 6. Jei dabar iš ės- serijos išskiriama forma ėsłus ir jai priskiriama kamieno forma ėd- (plg. *ėd-šlus pas Skardžių 1943: 166), reikia konstatuoti, kad tai interpretacinis metodas, neatsižvelgiantis į faktą, jog deverbalinė daryba lietuvių kalboje remiasi ne vienu, o dviem kamienais: ėd- ir ės- (senesniu ir naujesniu). Atsižvelgdami į tai, atsisakysime sigmatinių pirminių priesagų -sl-, -sr-, -sm-, -sn- koncepcijos prie kamienų su -t-/-d- gale. Ją pakeisime neopirminio kamieno, pasibaigiančio segmentu 106 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI s, galiausiai kilusiu iš dantinio sprogstamojo priebalsio disimiliacijos infinitivo formoje (-s-ti < *-t-ti). Šis neopirminis kamienas priima tokias pačias priesagas kaip pirminis kamienas, kurio etimologinis -s- yra žodžio gale, plg., pavyzdžiui, dēs-ena kaip dvēs-ena (iš dvēsti, dvēšē) arba tiṣ-ena (iš tiṣti, tiṣo), gies-mē kaip ges-mē (iš gēsti, gēso), ēs-tuvai arba vers-tuvē kaip praus-tuvē (iš praūstis, praūšēs), kās-čioti kaip blēs-čioti (iš blēsti, blēso). 7. Jau paviršutiniška akademinio žodyno (LKŽ) apžvalga patvirtina mūsų įsitikinimą, kad beveik kiekvieną kamieną, pasibaigiantį dantiniu sprogstamuoju priebalsiu, lydi neopirminis kamienas su -s-, atsiradęs dėl infinitivo su -sti reinterpretavimo. Paprastai jį liudija keli vediniai, daiktavardiniai ir (arba) veiksmažodiniai, plg. es- § 5. Tačiau kartais neopirminio kamieno buvimą įrodo tik vienas vedinys. Taip yra, pavyzdžiui, gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti ir triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti atvejais. Kaip ir pirminiai kamienai, neopirminiai kamienai taip pat turi apofoninę kaitą, t. y. įgyja o laipsnio formą: greta bris- (brištine) yra bras- (brastā, brasvā), greta mis- (mišā) yra mais- (maīstas), greta kirs- (kiršlas, kirščioti) yra kars- izoliuotame daiktavardyje karsā. 8. Kiti neopiermiastų šaltiniai su s. Tokie pavyzdžiai kaip bāls-vas ⇐ bālsta (inf. bālti), vīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (inf. vīkti), leidžia manyti, kad etimologinis praesens su -sta- buvo reinterpret uotas kaip prs. su -ta-, paremtas -s- kamienu, bāls-ta, vīkṣ-ta; panašiai būs-ena numato prs. būs-ta (žr. § 11). – Tokių vedinių kaip dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena ir kt. kamieną geriausiai paaiškina atematinio prs. forma dēst(i) „deda“, kuri pagal infinitivus su -sti galėjo būti iš naujo segmentuota kaip dēs-ti (žr. § 12). – Tipo kāusdinti, pjāusdinti vediniai segmentuojami taip, kad išryškėja neopiermiastai kaus- ir pjaus-, priešpriešinami pirminiams pwk. kau- ir pjau-. Aiškinant šias -s- noemorfemas reikia atsigręžti į intensyvines formacijas su -styti ir pripažinti, kad jų s segmentas buvo suprastas kaip morfologinė riba ir interpretuotas kaip pirminis *s-s sandūros atvejis: káustyti = *kaus-sty-, pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13). 9. -s- neopiermiastų rinkinys toliau pateikiamas suskirstytas į keturias grupes, atsižvelgiant į formacijų, tapusių morfologinės resegmentacijos išeities tašku, įvairovę. Tai: 1. infinitivai su -sti, 2. praesens formos su -sta, 3. atematinės praesens formos su -sti, 4. intensiva su -styti. 10. Infinitivų su -s-ti resegmentacija NEOPWK. VEDINYS NEOPWK. ŠALTINIS PIRMINIS PWK. aus- áus-dinti ataus-dýti áustyti15 áusti aud-, áudžiu, áudžiau 15 Dėl geminacijos iš *aus-styti. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 107 aus-tuvė baus- baus-lys; baus-mė16; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas17; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi18 bred- / brid-, bredù, bridaũ briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta19 brind-, pribrindo draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti20; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau 16 Skardžius (1943: 206): *baud-smė. 17 Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas. 18 Laipsnio iki bris- yra bras-, žr. toliau § 10.1. 19 Dar prieš pralit. *inS virsmą į lit. įS esamajame laike *brin-sta gavo velarinę intarpą: > brinksta. Vėliau ši forma buvo permorfeminta kaip brink-sta, tai liudija būt. l. forma brinko ir bendratis brinkti. Taip neopwk. brink- „skambtelėti, brinkti, tinti“ tapo neopwk. briṣ- sinonimu. 20 Per geminacijos panaikinimą iš *draus-styti. 108 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI ės-ena21 ės-kà22 ės-lùs23 ės-nos ės-nùs24 ės-terti *ės-tùs25 ės-tùvai ės-tùvas gąs- gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs26 išgąs-tis išsigąsti gand-, išsigandau gaus- gaũs-mas gaũsti gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ geis- geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas geĩsti geid-, geidžiù, geidžiaũ gels- gẽls-vas27 gẽlsti, gẽlsta gelt-, pagelto girs- gĩrs-las28 gĩrs-mas gĩrsti, išgĩrsta gird-, išgirdo gys- gys-mas gỹsti, gỹsta29 gyd-, pragýdo glaus- glaus-mẽ glaus-nùs glaũsti glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ 21 Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti. 22 Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà. 23 Skardžius (1943: 166): *ėd-slùs. 24 Skardžius (1943: 225): *ėd-snus. 25 Forma *ės-tùs buvo pakeista įterpus k į *ėktùs, vėliau pakeitus ks > į kš, atsirado ėkštùs „išrankus maistui; silpnas“. Skardžiaus (1943) forma nepateikta. 26 Skardžius (1943: 166): *gand-slus. 27 Skardžius (1943: 377): *gelt-svas. 28 Skardžius (1943: 163): *gird-slas. 29 Plg. § 12 giesmẽ iš tematinio esamojo laiko giẽst(i). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 109 glaus-tyti(s)30 priglaus-tojas glos- glos-nùs glós-teletì glóstyti31 glósti glod-, glódžiu, glódžiau gos- gos-lùs32 gosti god-, godzìu, godzìau grę̇s- grę̇s-tùvas grę̇sti grend-, gréndžiu, gréndžiau graus- graũs-mas33 graus-tìnis gráusti graud-, gráudžia, gráude griaus- griaũs-mas griaus-tìnis griaústi griaud-, griaúdzia, griaúde grįs- grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis grįsti grind-, grindžiu, grindžiau grūs- grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti34 grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs grústi grūd-, grūdu, grūdau 30 Per geminacijos redukciją iš *glaus-styti. 31 Per geminacijos redukciją iš *glos-styti. Alternatyvi metaanalizė glóst-tyi sukuria neopwk. glost-: glostinėti, glostinis, o savo ruožtu glósty-ti veda prie glósty-dinti. 32 Vediniai: gosláuti „būti gosliam, geidulingam“, goslyba „gašlumas, geidulingumas“. Skardžius (1943: 166): *god-slus. 33 Variantai: graũzmas, graũdzmas. 34Dėl geminacijos panaikinimo iš *grūs-sty-. 110 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI gurs- gūrs-tas35 gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas36 jaūs-mē jaūsti jaut-, jaučiū, jaučiaī kais- užkais-dinti kais-las37 kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito kąs- kąs-čioti38 užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-, kándu, kándau keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-, keičiū, keičiaū kęš- apkęš-dinti kęš-mas kęš-terėti kęš-terti kęšti kent-, kenčiū, kenčiaū kęs- kęs-čioti kęsėti39 kęs-las40 kęsti kėt-, kėtù, kėtaū 35 Skardžius (1943: 322): *gurd-smas. 36 Skardžius (1943: 203): *jaut-smas. 37 Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-. 38 Plg. senesnius iteratyvus su kand-, kandýti ir kándžioti. 39Dėl geminacijos panaikinimo iš *kės-sėti. Plg. versėti s. v. vers-. 40 Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 111 kies- kiẽs-vas41 kiẽsti, kiẽsta42 kiet-, sukiẽto, užkiẽto kirs- kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las43 kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas44 kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas kìrsti kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ krės- krės-čioti krės-dinėti krės-nóti krėsti kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ krims- krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas krìmsti kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ45 kris- kris-dinėti kris-dinti krìsti krit-, krintù, kritãũ 41 Skardžius (1943: 377): *kiet-svas. 42 Darybos pagrindas yra iš būdvardžio su priesaga -sta- sudarytas denominatyvinis veiksmažodis. Taip pat kaip kiẽs-vas „kietokas“ aiškinami ir būdvardžiai balsvas „balkšvas“, gelsvas „gelsvokas“, juõsvas „juosvokas“, mėlsvas „melsvas“, raũsvas „rausvas“, žalsvas „žalsvas“, žil̃svas „žilšvas“. Skardžius (1943: 377) ir Otrębski (1965: § 121) nepagrįstai postuluoja visai šiai grupei priesagą -svas. 43 Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne). 44 Variantinis kerštas yra antrinis; vokalizmas sulygintas pagal prs. kertù. 45 Taip pat yra atitinkamas neopk. o laipsnyje, žr. toliau krams-, § 10.1. 112 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI kris-las46 kris-liai kris-nóti kris-telėti leis- leis-dinėti leis-dinti leis-dyti / -dūti leis-ena leis-telėti leis-terėti leis-terti leis-tin̄iai leis-tiniai leis-tōjas apléis-tojas47 leis-tūvas léisti leid-, leídžiu, leídau lies- liés-mas liés-telėti lies-tūkas liēsti liet-, liečiu, liečiau liš- liš-dinėti nuļis-dyti liš-ena48 lišti lind-, lendū, lindau mels- mels-dinti mels-ena mels-mas užmels-tojas mels-tuvė melsti meld-, meldžiu, meldžiau mes- / mez- mes-čiōti49 mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava50 mēsti met-, metù, mečiau 46 Skardžius (1943: 164): *krit-slas. 47 Šiuos senosios lietuvių kalbos žodžius plg. z klaust-tojas SD³ 372 „klausinėtojas, percontator, rogator“ su kláusiu, kláusti. 48 Plg. ankstesnę pastabą prie ės-, ēšena. 49 Tai greta senesnio iteratyvo mēčioti (*mēt-iā-), taip pat ir mētyti. Dėl pailginto laipsnio plg. latv. mētāt „mėtyti, sviesti“ ir sen. slav. vūmetati, pomētati. 50 Priesaga -liava išabstrahuota iš darinio mēšliava „mėšlo vežimo į lauką metas“, būtent tada, kai šis darinys buvo susietas su veiksmažodžiu mēšti, mēžiu „mėžti, tręšti“. Požiūriu NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 113 mẽž-liava; mes-muõ51; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai męs- męs-tìnis męsti ment-, menčiù, menčiãũ mis- mis-â52 mišti mit-, mintù, mitãũ53 pers- pẽrs-teleti; pers-tùvai pẽrsti perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau54 pirs- pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus56; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius57 *pìrsti, *pìrsta prar-/ pir-, *prarė55 plaus- plaũs-mas; plaũs-tas58; plaũstyti59 plaũsti plaud-, pláudžiu, pláudžiau plės- plẽs-ẽnos plẽsti plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ Etimologiškai tai yra mẽšliava, išvestas su priesaga -iava iš daiktavardžio mẽšlas „mėšlas, purvas“ < mẽš-las; šis žodis buvo pašaipus vedinys iš bendraties mẽsti, o ne iš pamatinės šaknies mẽž-, kaip siūlė Skardžius (1943: 164), rekonstruodamas *mẽž-slas. Pagal santykį mẽs-tì:: mẽs-liava atsirado įvairių analoginių darinių, plg. nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (vėliau vẽžliava), rìnkti ⇒ rìnkliava. 51 Variantas prie met-muõ, dažniau daugiskaita mẽt-menys „audinio ataudai“. 52 Salyklo ekstraktas, misa, iš kurios fermentuojant gaminamas alus“. Atitinka latvių misa. 53 Plg. naująją pamatinę šaknį mais-, o laipsnio o formą su mis-, § 10.1. 54 Apie nykstamąjį laipsnį pird- žr. toliau naująją pamatinę šaknį pìrs-. 55 Apie e laipsnį žr. aukščiau naująją pamatinę šaknį pers-. Nykstamasis laipsnis matyti formose pirdìnti, pirdžioti ir vardininko formose pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius. 56 Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus. 57 Dėl sonorizacijos *pìrs-nius (priesaga kaip sùs-nius ⇐ sùsti). Paralelė: trìznius s. v. tris-. Skardžius (1943: 226) atkuria *pìrd-dnius (tokios priesagos nėra!) 58 Skardžius (1943: 321): *plaud-tas. 59 Dėl degeminacijos iš *plaus-syti. 114 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI išsiplės-ena plės-mas plūs- plūs-čioti plūs-ena plūs-mas61 plūs-teleti plūs-tereti plūsti, plūsta plūd-, plūdo60 pras- pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē pràsti prat-, prantù, prataũ pus- pus-nis62 pùs-tas pustytý63 pùsti put-, puntù, putaũ pūs- pūs-čioti64 pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē65 pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti pūsti put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ ras- ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs66 ras-mē ràsti rad-, randù, radaũ 60 Obok tego jest neopwk. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis ‘kas plūsta, koneveikia, nepraustbūrn is’. 61 Darant prielaidą apie ekspresyvų trumpinį plūs- > plus-, čia dar būtų galima priskirti plus-čioti „vaikščioti be tikslo, bastytis“ (⇒ plūs-čius „tinginys, dykaduonis, bastūnas“). 62 Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170). 63 Dėl geminatos supaprastėjimo iš *pus-snyt. 64 Palyginkite senesnį pūčiōti < *pūt-ia-. 65 Skardžius (1943: 170): *pūt-slē. 66 Skardžius (1943: 166): *rad-slus. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 115 res- / ręš- rēs-vas rēs-vas67 rēs-mē68 rēsti ret-, rēnta, rēto ręs- rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas69 rēsti rent-, renčiù, renčiaũ ries- ries-čiúoti ries-mē70 rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas71 riēsti riet-, riečiù, riečiaũ ris- ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas risti rit-, ritù, ritãu rus- rus-nùs72 rùs-vas73 rùsti rud-, rundù, rudaũ sēs- sēs-lỹs sēs-lùs74 sēs-tas pasēs-tē75 sēsti sēd-, sēdu, sēdau siaus- siaũs-dinti siaus-lùs siaũsti siaut-, siaučiù, siaučiaũ 67 Skardžius (1943: 377): *rēt-svas. 68 Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’. 69 Greta ręš- esama neoprk. rąst-: rąstas. Jis išabstrahuotas iš intens. *rąs-yti ⇐ *ras-syti (ręš-ti kamienas). 70 Skardžius (1943: 206): -smē vedinys. 71 Skardžius (1943: 377): *riet-svas. 72 Skardžius (1943: 225): *rud-snus. 73 Skardžius (1943: 377): *rud-svas. 74 Skardžius (1943: 166): *sēd-slus. 75 Skardžius (1943: 331): *pasēd-stē arba *pasēd-tē. 116 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti76 siaũs-tùvas sius- sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė siùsti siut-, siunù, siutaũ sius- siųs-dinti77 siųs-lys siųs-tinis siųstyti78 sius-tùvas siųsti siunt-, siunčiù, siunčiãu skaus- skaũs-dinti skaũs-mas79 skaus-nóti skaũsti, skaũsta skaud-, skaũda, skaudžiù skers- skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės80 skẽrsti skerd-, skerdžiù, skerdžiãu skės- skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas skẽsti sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu skirs- skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis skĩrsti, skĩrsta skird-, skĩrdo 76 Per geminacijos panaikinimą iš *siatus-syti. 77 Be to, siuntinė́ti. 78 Per geminacijos panaikinimą iš *siųs-syti. 79 Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas. 80 Antrinį kamieną skers- dar matome daiktavardžiuose skerstiis arba skerstùjis „paskutinis metų mėnuo, gruodis“; tačiau formanto aiškinimas kelia sunkumų. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 117 skirs-nùs skirs-telėti81 sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau skurs- skurs-dinti skurs-nà82 skurs-nas83 skurs-nùs84 skursti, skursta skurd-, skùrdo skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo85 81 Su prs. skirsta, kuris siejamas su skirt-a, metanalizę taip pat siejasi darybiniai dariniai skirsč-iotis, skirt-ė, skirt-yti, skirst-ùkas, skirst-ùs. 82 Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną. 83 Skardžius (1943: 219): *skurd-snas. 84 Skardžius (1943: 225): *skurd-snus. 85 Žr. žemiau neopierwkk. o pakopoje: smars-, § 10.1. 118 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI smirs-nóti smirs-telėti smirs-telti smirs-terėti smirš-kus86 spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau spáus-dinti spáus-ena spáus-mas spáus-muõ spáus-tai / spáuš- spáus-telėti spáus-terėti spáustyti87 spáus-tojas spaus-tūkai spaus-tūvai spaus-tùvė spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau spraus-mas spraus-mė spraus-muõ spraus-tas spraus-tūkas spraus-tūvai88 spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau spręs-ena spręz-lis89 spręs-mas spręs-tūvai spręs-tūvas svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau svies-tas90 86Plg. aukščiau pirš-kus. 87Dėl geminatų supaprastėjimo iš *spaus-styti. 88Iš pwk. praus- „prausti(s)“, su etimologiniu -s-, atitinkamai yra praustuvė ir praustuvė „praustuvas“. 89Iš *spręz-lis, su grupės sl sonorizacija, kaip mėzliava < mės-liava (žr. s. v. mes-/mez-), kremzlė greta kremslė „kremzlė“ (neopwk. krims- / krems-). 90Otrębski (1958: § 471): *svied-tas. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 119 svies-teleti svies-tinė svies-tynės svys- svýs-teleti svýs-terėti svýsti, svýsta svyd-, svýdo šus- šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai šūsti šut-, šuntù, šutaũ šveis- šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė šveisti šveit-, šveičiu, šveičiau švies- švies-à91 švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs šviėsti šviet-, šviečiu, šviečiau tris- triz-nà *tristi trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti92 Skardžius (1943: 310): *šveit-sa. Wbrew Skardži­usowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do 120 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti93 vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert-, verčiù, verčiaũ ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved-, vedù, vedžiaũ vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta, véstivèd-, védo žais- 1 žàis-las94 žàis-mas žàis-tojas žàisti ‘žaisti’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ žais- 2 žàis-tis95 žàiz-dė žàisti ‘lipdyti iš molio’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ96 siùs(ti) ir kaip dziùs-nà iš dziùs(ta), taip pat sen. lit. duos-na iš es. l. beatem. dúos(ti). – Tarm. trznius ‘asmuo, kenčiantis nuo viduriavimo’ kildinamas iš *triz-nius. Kad ir čia kalbama apie antrinę sonorizaciją, įrodo paralelė piržnius ‘pirdalius’ iš *pirs-nius; tai iš pirs- ← *pìrsti (žr. aukščiau). Plg. sùsnius iš sùsti. Kitaip Otrębski (1965: § 298), kur siūlomos proformos *trid-snius i *pird-snius su sigmatiniu sufiksu, kurį vis dėlto sunku laikyti senu ir (arba) pirmine forma. 93 Degeminacijos būdu iš *vers-sėti. Plg. aukščiau kešėti s. v. kès-. 94Skardžius (1943: 164): *žàid-slas. 95 ‘vieta prie duonkepės krosnies, pakrosnė’ (LKŽₓₓ 88). Giminiškas žodis čia yra žàidas ‘kalvės židinys’. 96 Tarm. žàisti santykiauja su bendr. lit. žiešti ‘lipdyti, formuoti iš molio’ maždaug taip, kaip tarm. žàisti ‘žeisti’ santykiauja su žeisti ‘t. p.’. Atsižvelgiant į o laipsnį, žàisti, žaidžia galima aiškinti kaip kvazipirminį veiksmažodį, t. y. tokį, kuris įsitvirtino iteratyvo *žaidyti vietoje; šis iteratyvas esamajame laike buvo kaitomas su suf. -ia-: žaidžia (plg. sen. lit. es. l. tipą mó́kia iš mókyti, ró́dzia iš ró́dyti, Otrębski 1965: § 639). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- 121 ž aiz-dē97 žaiz-rà žaizdrà98 žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-, žindu, žindau žos- žos-čioti žos-las žos-mė99 žos-tė žosti žod-, žódžiu, žódau 10.1. Priedas: formacijos o laipsnyjeo bras- bras-tà brās-tas100 bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau braṣ- braṣ-à101 braṣ-và102 braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo gais- gais-as103 *gisti, *gysta104 *gied- / gid-, plg. giedras, gaidrùs 97 Žodžio žais-tis (LKŽXX 90) variantas. Jį galima kildinti iš *žais-lė dėl proginio sonorizavimo pozicijoje po i. Tas pats pasakytina apie žodį žaizdà arba žaizdė „žaizda“, < *žais-tal-tė ⇐ tarminio žais(ti) „sužeisti“. 98 „kalvio žaizdras“, plačiau žinomas kaip masc. žaizdras (LKŽXX 90–91). Žodyje žaizrà turime formaciją su -ra- iš inf. žais(ti), t. y. *žais-ra. Nuo tokio atvejo kaip kais-rà ⇐ kaisti (žr. aukščiau) mūsų pavyzdį skiria s suskardėjimas (šiuo klausimu plg. sprēžlis s.v. sprēs- ir triznà s.v. tris-). Tačiau vėlesnis variantas yra namitodrā, atsiradęs suskardėjus *žaist-ra (< *žais-ra-t- įterptinis, kaip, pavyzdžiui, gaistras „švytėjimas danguje“, po suskardėjimo: gaizdras). Visai kitaip aiškina Skardžius (1943: 301): *žaiddras, su fiktyvia priesaga -dra- (variantas žaizdra šiame kontekste neaptartas). S. Ambrazaso monografijose (1993, 2000) nerandu žodžių žaizrà, žaizdrà, žaizdras (taip pat ir kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras). 99 Skardžius (1943: 206): *žod-smė. 100 Abiejų šių vedinių su -t- atveju kalbame apie apofoninį santykį bras- ⇐ bris-. Intensyvinės formacijos *brastytì nebuvimas neleidžia analizuoti kaip *bras-à, *brast-as. 101 Skardžius (1943: 310): *brand-sa. 102 Skardžius (1943: 378): *brand-sva. 103 Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’. 104 Esamąjį laiką *gysta galima suprasti kaip seno įterptinio esamojo laiko atnaujinimą (*gind-sta ⇐ *ginda „švinta, giedrėja“), pavyzdžiui, pagal išvysta paralelę (*vind-sta ⇐ *vinda „pastebi“), kur ys- sudaro pagrindą laipsniui o vais-, žr. toliau vaìskus. 122 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI gais-rà105 gais-ras106 gais-ùs gars- garš-as garš-inti gars-inti garš-mas107 gìrsti, išgìrsta gird-, gìrdi, išgìrdo kars- kars-à108 kìrsti kert- / kirt-, kertù, kìrtau krams- kráms-čioti109 krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti112 krams-tùkas krams-ùs krìmsti kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu110 ląs- las-tà ląs-tas113 ląs-tis lįsti lend- / lind-, lendù, lindàu lais- láis-čioti lais-dinti léisti leid-, lėdžiu, lėidau 105 Daryba kaip kaisra ⇐ kaiš(ti), žr. aukščiau s.v. kais-. 106 Skardžius (1943: 301): *gaid-sras. 107 Skardžius: (1943: 203): *gard-smas. 108 Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-. 109 Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13). 110 Plg. aukščiau neopkw. krims-. 111 Suskardėjęs variantas, plg. aukščiau spręžlis. 112 Dėl geminacijos panaikinimo iš *krams-sty- ⇐ krims-. Plg. latv. krāmstīt ‘dantimis ko nors valgomo siekti, griebti, čiupinėti; griebtis, vogti’. 113 Skardžius (1943: 321): *land-las. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 123 láis-va114 làis-vas115 làistyti116 laizdyti117 mais- mais-tas118 mìsti mit-, mintù, mitaũ mas- sumastyti119 mèšti met-, metù, mečiãu nars- nars-à120 nar̃s-as sunìršti, -nìrsta nert- / nirt-, nìrto smars- smárs-as121 smìrsti, smìrsta smird-, pasmirdo švais- švais- à122 švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti124 švais-ùs švìsti šviet- / švit-, šviečiù; švintù123 vais- vàis-kus125 išvýsti, išvýsta vyd-, išvýdo vars- vars-nà126 var̃s-mas ver̃šti, vìršti vert- / virt-, verčiù; virstù 11. Esamojo laiko formų resegmentacija į -s-ta NAUJASIS PRADINIS VEIKSMAŽODIS. PRS DERYVATAS SU -sta FORMA PRT., INF. bals- bãls-vas127 bãlsta bal-, bálo, bálti 114 Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti. 115 Skardžius (1943: 377): *laid-svas. 116 Dėl geminacijos panaikinimo iš *làis-sty- ⇐ léis-. 117 stlit. ‘palaikyti ugnį’ (DP). Fonetinė rašyba atitinka lais-dyti. 118 Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-. 119 ‘supinti, susukti, sumazgyti’, dėl geminacijos panaikinimo iš *mas-sty- ⇐ mes-. Plg. mėtm enys ‘audinio metmenys’. 120 Skardžius (1943: 310): *nart-sa. 121 Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas. 122 Skardžius (1943: 310): *švait-sa. 123 Plg. žemiau gais-ma ‘dainavimas’ iš gies-ti 3 asm. ‘dainuoja’ (pradinis veiksmažodis gied-), § 12. 124 Dėl geminacijos panaikinimo iš *švais-sty-ti ⇐ švies-. 125 Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis. 126 Skardžius (1943: 220): *vart-sna. 127 Plg. žemiau žals-vas su žalsta. 124 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI būs- būs-ena būsta128 bū-, būvo, būti džiūs- džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas129 džiūsta džiū-, džiūvo, džiūti girs- girs-čiōti girs-nóti131 girs-telti girsta ger- / gir-, apgìro, gìrtì130 links- links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis linksta lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti132 miṣ- įmišt-i133 pamišt-i134 miṣ-lē135 *mišta < *min-sta min-, *mìno, *mìnti rūks- rūks-ena rūksta136 rūk-, rūko, rūkti 128 Be būs- taip pat yra neopwk. būst-, kuris buvo išskirtas atlikus prs. bū-sta reanalizę kaip būst-a. Plg. tokius darybinius žodžius kaip būst-as, būst-inė, slit. būst-imas DP, būst-imė DP. – Kai kuriuo raidos tarpsniu bū-sena imta sieti su būti, o ne su būsta, atsirado segmentacija bū-sena (ji atitinka dabartinę kalbinę intuiciją). 129 Šioje grupėje taip pat pasitaiko (ekspresyviai) sutrumpėjęs vokalizmas: džiūsas, džiūsna, džiūsnis, džiūsnius, džiūsra, džiūsris. Segmentą -s- bet kuriuo atveju reikia laikyti prefiksiniu, kaip sinchroninėje šaknyje džiūs-ta. Kitaip mano S. Ambrazas (1993: 125, 133), vartojantis sintagmines priesagas -sn- ir -sr-. 130 apgìrti ‘apgirsti’, prigìrti ‘įprasti gerti, tapti girtuokliu’ (LKŽIII 350–351). 131 Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’. 132 Plg. toliau neopwk. lanks-, § 11.1. 133 Inf. ‘atspėti, įminti (mįslę)’. 134 Inf. ‘užminti mįslę’. Iš šio inf. su -sti išskirtas pwk. miṣ-, matomas prs. miṣa ‘mina mįsles’. Plg. As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. Žr. LKŽVIII 284, kur vis dėlto nurodytos klaidingos prs. formos: miñčia arba minsia ir prt. forma: mintė (nėra jas iliustruojančių sakinių). 135 Apie alomorfą su laipsnio o žr. toliau s.v. mąs-, § 11.1. 136 Lygiagreti rūkst-a reanalizė (prs. su -a-) sukuria neopwk. rūkst-, matomą tokiuose dariniuose kaip rūkst-ėti (kaminas rūkstėja), rūkst-énti (rūkštėna pirtis), rūkst-otas (diena rūkstota). – Kai kuriuo metu rūksena imta sieti su rūkti, o ne su rūksta, atsirado segmentacija rūk-sena. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- 125 rūks-ėti rūks-mas rūks-noti sprogs- sprógš-ena sprógš-ena138 sprógš-mas139 sprógsta137 sprog-, sprógo, sprógti tims- timš-ras140 timš-ras142 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti141 ūks- ūks-mė143 ūks-na ūks-nė ūkšyti144 ūksta ūk-, ūko, ūkti vyks- vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti vỹksta vyk-, vyko, vykti žals- žālš-ganas žālž-ganas žāls-telėti žāls-telti / -terti žāls-vas145 žālsta žal-, žālo, žālti žils- žīls-ganas žīls-telėti žīls-terėti žīlsta žil-, žīlo, žīlti 137 Tam tikru metu sprógšena pradėjus sieti su sprógti, o ne su sprógsta, atsirado naujas segmentavimas spróg-sena. 138 Atsitiktinis [ks] pakitimas į > [kš]. 139 Be to, sprog-mė „tuščia, krūmais neapaugusi vieta“. 140 Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris). 141 Kadangi minėtų vedinių segmentas s susijęs su praesens formacijų, turinčių -sta-, metanalize (→ *tims-ta, *tėms-ta), abejotinas tampa lietuviškų formų tamsa ir tīmšras ryšys su ide. kamienu *es-/s-. Plg. ved. tāmas-, loc. sg. tāmasi „tamsoje“, lot. temere „apgraibomis“, ved. tāmisraḥ „tamsa“; plačiau žr. Smoczyński (2001: 106). 142 LKŽXVI 365, su atsitiktiniu msr > pakitimu į mšr. – Be tims-, kuris suponuoja ingresyvinio prs. *tim-sta „temsta“ buvimą prie tėmti, turime dar du kitus neopierwiastki: tems- (žr. toliau tamsà, § 11.1) ir temst- (plg. témsta „sutemos, tamsa“). Jie paremti dvejopa (naujojo) prs. témsta metanalize: kaip tém-s-ta arba kaip témst-a. 143 Skardžius (1943: 206): ūk-smė iš ūkti. 144 Dėl degeminacijos iš *-uks-ty-. 145 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’. 126 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI žils-terti žils-vas146 11.1. Priedas: formacijos o laipsnyje lanks- lanks-čioti147 liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti148 lanks-mas lanksýti149 mąṣ- mąṣ-lė150 *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (wtórnie mįšti) mąṣ-lùs mąṣýti151 tams- tams-à152 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti153 11.2. Ypatingi atvejai su -š nirš- kaip neopirminė šaknis prie nirt-: inìršta, niršo, niršti ‘įnirtingai, įtūžusiai imtis ko nors; tapti atkakliam; įsiaudrinti’. Ši paradigma remiasi esamojo laiko forma inìršta (būt. l. -nirto, niršti ts.), kurioje fonetiškai rs pakeista į rš. širš- kaip neopr. šaknis prie šird-: būt. l. širšo skatina analizuoti esamojo laiko formą širšta kaip vedinį su -ta: širš-ta. Grupė rš čia atsirado pakitus rs. Taigi šis neopr. yra variantas prie širs-, plg. širšta < *širdsta, širdo, širšti ‘supykti, įtūžti’ (denominatyvas iš širdìs ‘širdis’). 12. Atematinių esamojo laiko formų į -s-ti resegmentacija-s-ti NEOPR. ŠAKNIS | VEDINYS, ES. L. -sti | BŪT. L., BENDRATIS dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-, dė́jau, dė́ti 146 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’. 147 Alternatyvus aiškinimas: *lanks-tì-a-, iteratyvas iš neopr. šaknies lanks-, kaip lankst-yíti. 148 Plg. anksčiau pateiktą neopr. šaknį links-. 149 Sinchroniškai tai galima vertinti kaip *lanks-stytii = liṅks(ta). Diachroniškai: lankst-yíti, t. y. iteratyvinis-kauzatyvinis vedinys o laipsnyje iš kamieno linkst-, kaip intranzityvinėje esamojo laiko formoje liṅkst-a (<= link-sta). 150 Por. z LKKŽVII 893–894: Užminsiu dabar tokią mąslę, kad nei vienas neatspėsta. Minu minu mąslę, katė veža pūslę. 151 Bent jau reikšme ‘mįsti mįsles’ jis atsirado degeminacijos būdu iš *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) ‘spėti’ (žr. anksčiau pateiktą neopr. šaknį miṣ-). Plg. Aš mastau, ar neįminsiu, kas tą padarė. Mįsles mąsto. Mąstykime misles. O savo ruožtu mąstyti reikšme ‘galvoti, svarstyti’ gali būti kildinamas iš *man-styti <= menù, mìn̄ti ‘atsiminti’. 152 Čia praleidžiamos tokios formos kaip tamsìnti, tamsúoti, tamsùs, nes tai vediniai iš tamsā. – Santykis tarp tams- <= tims- / tems- panašus į santykį tarp krams- <= krims- / krems- (žr. anksčiau). Abstraktui su -à kaip paralelės siūlosi du dariniai, sudaryti iš bendraties su -s(ti): kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – Skardžius (1943: 310) analizuoja tam-sà, nurodydamas témti kaip kamieną. 153 Plg. anksčiau pateiktas neopr. šaknis tims-, tìmsras, § 11. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 127 dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni154 duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs156 dúost < dúosti155 duo-, daviaũ, dúoti gais- gais-ma157 giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti gies- gięs-ena158 gies-mē160 gies-nóti giest < ĝiesti159 gied-, ĝiėdu, giedóti 13. Veiksmažodžių persegmentacija į -styti NEOPWK. -styti DARYVARDIS VEIKSMAŽODIS. PIRMINIS PWK. kaus- káus-dinti kaus-ena161 kaūs-tē / -tē162 káustyti = *kaus-sty-163 kau-, káuju, káuti nars- nars-la náršyti = *nars-sty-163 ner-, nerìu, nérti 154 Greta dés- egzistuoja naujasis PWK. dést-: déstelėti, destinéti. Jis abstrahuotas iš intensyvo dést-yti ⇐ dé-styti (šaknis dėti). 155 Tam tikru metu dúosena imta sieti su bendratimi dúoti, o ne su atematine esamojo laiko forma dúost(i), todėl atsirado naujas segmentavimas dúo-sena. 156 Greta duos- egzistuoja naujasis PWK. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. Jis abstrahuotas iš intensyvo dúost-yti ⇐ dúo-styti (šaknis dúoti). 157 „dainavimas, giedojimas“ (pas Dowkontą, LKŽIII 35). Morfema gais- yra laipsnio o alomorfas, atitinkantis gies-, kaip formoje gięs-ti „gieda“, 3 asm. (žr. toliau gies-mē§ 12). Kaitą ai ⇐ *ei, liet. ie, iliustruoja, pavyzdžiui, santykis švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. Greta to turime senesnį alomorfizmą gaid-:: gied-, plg. gáidà „melodija, muzikinė klausa“, gaidas sen. „dainininkas“, gáidys „gaidys“ kaip šaknies gied-, ĝiėdu, giedóti „dainuoti“ vediniai. 158 Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena. 159 Plg. aukščiau gysmas iš gysti, gýsta, § 10. 160 Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti. 161 Tam tikru metu kausena imta sieti su káuti, o ne su káustyti, todėl atsirado naujas segmentavimas káu-sena. 162 Reikšme „dėžė su arklių kaustymo įrankiais“. Galima ir analizė kaust-ē ir priskyrimas naujajam PWK káus-; tuomet tai būtų kilę iš persegmentavimo káu-styti kaip káust-yti. 163 Alternatyvi metaanalizė *nár-st-yti sukuria naują PWK narst-, matomą formoje narš-as arba panaršt-is „botagas, botago odinė dalis, tai, kas pritvirtinama prie botagėlio“, panáršta „botago sunarstymas, kad būtų trumpesnis; narplė, narstas“ (LKŽIX 325). 128 | W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I panārs-la164 nars-lai pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti165 pjāus-ena166 sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau sklās-tas sklās-tis167 sklās-tūvas spąs- spąs-lai168 spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau, spąs-nos palyg. iter. spāndyti sprąs- sprās-tis169 sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau, palyg. iter. sprāndyti uos- uos-lė170 ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau uos-lýs uos-lùs uōs-nai uōs-tai úos-telėti SKRŌTY adj. – būdvardis gwar. – tarminis inf. – bendratis neopwk. – neopriešaknis prs. – esamasis laikas prt. – būtasis laikas pwk. – šaknis sb. – daiktavardis suf. – priesaga vb. – veiksmažodis 164 S. Ambrazas (1993: 98): priesaga -sla-. 165 Šalia pjaus- egzistuoja neopriešaknis pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. Jis abstrahuotas iš intensyvo pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (kamienas pjāuti). 166 Kai tam tikru metu pjāusena pradėta sieti su pjāuti, o ne su pjāustyti, atsirado naujas segmentavimas pjāu-sena. 167 Skardžius (1943: 330): *skland-stis arba *skland-tis. 168 Skardžius (1943: 164): *spand-slai. 169 Skardžius (1943: 330): *sprand-stis arba *sprand-tis. 170 Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 129 ŠALTINIAI LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas I–XX, Vilnius 1941–2002. DP – CZESŁAW KUDZINOWSKI, „Daukšos Postilė“ rodyklė-žodynas 1–2. Poznanė: Adomo Mickevičiaus universitetas, 1977. (Baltų filologijos serija, 2.) SD³ – Trijų kalbų žodynas... [3 leid.], Vilnae M.DC.XLII. Cituojama pagal K. PAKALKA (red.), Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas, 1979. BIBLIOGRAFIA AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.) SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.) Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected] Gauta 1003 11 20