scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Neopierwiastki litewskie na „-s-”

Wojciech Smoczyński

Full text

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIX (2003), 103 – 129 Neoraíces lituanas en -s- WOJCIECH SMOCZYŃSKI Uniwersytet Jagielloński, Kraków Una peculiaridad de la formación de palabras lituana es que muchos sufijos, principalmente los que contienen sonantes (l, r, m, n, v), parecen haber desarrollado variantes sigmáticas; por ejemplo, -sla- junto a -la-, -sra- junto a -ra-, etc. Sincrónicamente, la variante asigmática suele añadirse a raíces que terminan en una obstruyente, mientras que la variante sigmática va precedida de una vocal o un diptongo. En este artículo se sostiene que las aparentes variantes sigmáticas son resultado de la resegmentación de ciertas formas verbales (infinitivos en -sti, presentes en -sta, presentes atemáticos en -sti e iterativos en -styti), en las que -s- surge por disimilación ante obstruyentes dentales; por ejemplo, la resegmentación de ēsti como ē-sti dio lugar a una raíz remodelada ēs-, que se observa en ēsļus (que debe segmentarse ēs-lus y no ēd-slūs). De este modo, junto a la mayoría de las raíces que originalmente terminaban en obstruyentes dentales se desarrollaron raíces remodeladas en -s-. Por tanto, puede prescindirse de las variantes sigmáticas atribuidas en la bibliografía a muchos sufijos. 1. Una de las peculiaridades de la formación de palabras lituana consiste en que, con ciertos sufijos nominales, se distingue aquí una variante asigmática de otra sigmática, caracterizada por la presencia de la consonante s antes del sufijo propiamente dicho1. A partir del material reunido en la monografía de Pr. Skardžius (1943: 162n.), puede decirse que presentan este tipo de diferenciación principalmente los sufijos lituanos que empiezan por una sonante (l, r, m, n, v), cf. Forma asigmática Forma sigmática -la-: krėklas, mėšlas -sla-: giršlas, kaišlas, krišlas2 -lā-: dėla, eilā -slā-: gȳsla -lu-: vešļus, tukļus, suosļus -slu-: dėšļus, ešļus, gosļus3 -lē-: rėplės, nárplė -slē-: dėšlės, pūslē4 -rā-: skūdras, stipras, vāiras -sra-: gaisras, tīmsras -rā-: kaitrā, kantrā, šutrā, taukrā -srā-: [kaisrā, gaisrā]5 -ma-: kélmas, skvarmas -sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas6 1Las condiciones en que aparece esta s no se han precisado nunca, que yo sepa. 2 Secundarias: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas. 3 Secundarias: ei-slūs. 4 Secundarias: patvār-slēs, rauk-slē. 5Formaciones no mencionadas en Skardžius (1943). 6 Secundarias: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas. 104 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI -me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē -smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē -na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas -sna-: dosnas, skursnas8 -nā-: dusnā -snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna9 -ni-: barnis, vilnīs -sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs10 -nu-: kaunūs, kritnūs, lepnūs -snu-: ēsnūs, skursnūs, rusnūs11 -niu-: barniūs, mižniūs, sūsniūs -sniu-: pīržnius (*pirsnius) -va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas -sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas12 -vā-: dirvā, kalvā, sparvā -svā-: braṣvā, lāisva, nausva13 2. El sufijo asigmático se añade por lo general a una raíz terminada en una obstruyente oclusiva (p, t, k, b, d, g), cf. rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas, o en una obstruyente fricativa (s, š), cf. dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs14. En cambio, desde un punto de vista descriptivo, el sufijo sigmático se combina con una raíz de terminación vocálica o diptongada. Cf. la vocal breve en rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs, la vocal larga en kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē, los diptongos en kiēsvas, juōsvas y kaīslas, jaūšmas, y los diptongos sonánticos en bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. Esta regla la infringen los derivados secundarios, en los que el sufijo sigmático se combina con bases de cualquier tipo; véanse la nota 2 y las siguientes. 3. Mientras que el sufijo asigmático se distingue claramente de la raíz, en el caso del sufijo sigmático tenemos el llamado nudo morfológico: el segmento s procede por degeminación del grupo *s-s-, en el que el primer fonema constituía la terminación del morfema precedente y el segundo, el inicio del morfema siguiente, es decir, del sufijo. Skardžius (1943), y después de él, entre otros, Otrębski (1965), reconstruyen el antiguo límite morfológico en la forma anterior a la asimilación, concretamente como *t-s o *d-s. Esto supone una raíz terminada en una consonante oclusiva dental y un sufijo con inicio -s-, por ejemplo, kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē. 4. El postulado de los sufijos sigmáticos está indisolublemente ligado a la hipótesis de que derivan nombres de bases verbales terminadas en una oclusiva dental. Ahora bien, hay que decir que esta hipótesis solo se confirma en el caso de los nombres deverbales; sin embargo, falla cuando se intenta extenderla a los derivados 7 Secundarios: ei-smē, ūk-smē, verk-smē. 8 Secundarios: kūp-snas, vīlg-šnas. 9 Secundarios: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna. 10 Secundarios: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis. 11 Secundarios: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti) 12 Secundarios: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as. 13 Secundarios: gausvā, ydva, našva. 14 No obstante, se dan excepciones a esta regla; cf. kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 105 verbos pertenecientes a las mismas bases derivativas. Así, por ejemplo, junto a kirslas, interpretado habitualmente como *kirt-slas, están los verbos kiršč́ioti y kirsnóti, a los que no se les puede atribuir la estructura *kirt-čioti, *kirt-noti. En el caso de los verbos formados con neosufijos que contienen el elemento -d-, kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti, no es probable que el grupo [zd] en la juntura morfológica proceda de un grupo *t-d disimilado. Es más sencillo suponer aquí la base kirs-, como en el infinitivo kírsti, y una sonorización anticipatoria de s provocada por la adición de un sufijo en -d- (cf. mèšdamas ⇐ mèšti); el sustantivo correspondiente kiršlas se analiza más naturalmente como kirs-las que como *kirt-slas. Deverbativos como kąśčioti, kąšlioti, kąśnoti muestran la vocal ą, que solo es posible ante una fricativa; cf. el infinitivo kąsti. Esto excluye de inmediato una reconstrucción con una oclusiva dental, *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti, y aconseja más bien el análisis kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti; el sustantivo correspondiente kąśnis se deriva más fácilmente de kąs-nis que de *kand-snis. 5. Los derivados del verbo ésti forman la siguiente serie: ės-dinéti ės-dinti ės-terti ės-ena ės-kà ės-lùs ės-nos ės-nùs ės-tùvai ės-tùvas Es evidente que en toda esta serie la base es el neorradical ės- y que este fue abstraído de la forma de infinitivo ės-ti (< *ėt-ti < *ėd-ti). El neorradical confiere a esta serie autonomía morfológica del mismo modo que el radical primario ėd- con respecto a la serie derivativa ėd-inéti ėd-inti ėdž-ióti ėd-a ėd-ėjas ėd-ėnė ėd-rùs ėdž-ios 6. Si ahora se excluye de la serie ės- la forma ėsłus y se le asigna la base ėd- (cf. *ėd-šlus en Skardžius 1943: 166), hay que señalar que se trata de un recurso interpretativo que no tiene en cuenta el hecho de que la derivación deverbal en lituano se basa no en una, sino en dos bases: ėd- y ės- (una más antigua y otra más reciente). Teniendo esto en cuenta, abandonaremos la concepción de los sufijos sigmáticos primarios -sl-, -sr-, -sm-, -sn- en las bases terminadas en -t-/-d-. La sustituiremos por el concepto de una neopraíz terminada en el segmento 106 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI s derivado, en última instancia, de la disimilación de la oclusiva dental en la forma del infinitivo (-s-ti < *-t-ti). Esta neopraíz adopta los mismos sufijos que una raíz primaria con -s- etimológica en posición final, cf., por ejemplo, dēs-ena como dvēs-ena (de dvēsti, dvēšē) o tiṣ-ena (de tiṣti, tiṣo), gies-mē como ges-mē (de gēsti, gēso), ēs-tuvai o vers-tuvē como praus-tuvē (de praūstis, praūšēs), kās-čioti como blēs-čioti (de blēsti, blēso). 7. Ya una revisión superficial del diccionario académico (LKŽ) nos reafirma en la convicción de que casi a cada raíz terminada en una oclusiva dental le corresponde una neopraíz en -s-, surgida del reanálisis del infinitivo en -sti. Por regla general, está documentada por varios derivados, nominales y/o verbales; cf. es- en § 5. Sin embargo, a veces solo una formación derivada constituye prueba de la existencia de una neopraíz. Así ocurre, por ejemplo, con gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti y triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti. Al igual que las raíces primarias, las neopra raíces también presentan variación apofónica; concretamente, adoptan la forma del grado o: junto a bris- (brištine) aparece bras- (brastā, brasvā), junto a mis- (mišā) aparece mais- (maīstas), junto a kirs- (kiršlas, kirščioti) aparece kars- en el sustantivo aislado karsā. 8. Otras fuentes de neoraíces en -s. Ejemplos como bāls-vas ⇐ bālsta (inf. bālti), vīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (inf. vīkti) sugieren que el presente etimológico en -sta- fue reinterpretado como un prs. en -ta- basado en un tema en -s-, bāls-ta, vīkṣ-ta; de modo análogo, būs-ena presupone un prs. būs-ta (véase § 11). – El tema de derivados como dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena, etc., se explica mejor a partir de la forma de un prs. atemático dēst(i) ‘pone’, que, por analogía con los infinitivos en -sti, pudo ser resegmentada como dēs-ti (véase § 12). – Los derivados del tipo kāusdinti, pjāusdinti están sujetos a una segmentación que revela las neoraíces kaus- y pjaus- frente a las pwk. primarias kau- y pjau-. Para explicar estos noemorfemas en -s- hay que recurrir a las formaciones intensivas en -styti y reconocer que su segmento s fue concebido como un límite morfológico e interpretado como un contacto original *s-s: káustyti = *kaus-sty-, pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13). 9. El conjunto de neoraíces en -s- se presenta a continuación dividido en cuatro grupos, de acuerdo con la diversidad de las formaciones que sirvieron de punto de partida para la resegmentación morfológica. Son: 1. infinitivos en -sti, 2. presentes en -sta, 3. presentes atemáticos en -sti, 4. intensivos en -styti. 10. Resegmentación de los infinitivos en -s-ti NEORAÍZ. DERIVADO FUENTE DE LA NEORAÍZ RAÍZ PRIMARIA aus- áus-dinti ataus-dýti áustyti15 áusti aud-, áudžiu, áudžiau 15 Por degeminación a partir de *aus-styti. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 107 aus-tuvė baus- baus-lys; baus-mė16; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas17; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi18 bred- / brid-, bredù, bridaũ briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta19 brind-, pribrindo draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti20; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau 16 Skardžius (1943: 206): *baud-smė. 17 Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas. 18 El grado bris- corresponde a bras-, véase más abajo § 10.1. 19 Incluso antes del cambio pralt. *inS a lit. įS, el presente *brin-sta recibió una inserción velar: > brinksta. A continuación, esta forma se resegmentó como brink-sta, como lo atestiguan el pret. brinko y el inf. brinkti. De este modo, el neoppk. brink- ‘resonar, hincharse, inflarse’ se convirtió en sinónimo del neoppk. briṣ-. 20 Por degeminación de *draus-styti. 108 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI ės-ena21 ės-kà22 ės-lùs23 ės-nos ės-nùs24 ės-terti *ės-tùs25 ės-tùvai ės-tùvas gąs- gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs26 išgąs-tis išsigąsti gand-, išsigandau gaus- gaũs-mas gaũsti gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ geis- geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas geĩsti geid-, geidžiù, geidžiaũ gels- gẽls-vas27 gẽlsti, gẽlsta gelt-, pagelto girs- gĩrs-las28 gĩrs-mas gĩrsti, išgĩrsta gird-, išgirdo gys- gys-mas gỹsti, gỹsta29 gyd-, pragýdo glaus- glaus-mẽ glaus-nùs glaũsti glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ 21 Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti. 22 Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà. 23 Skardžius (1943: 166): *ėd-slùs. 24 Skardžius (1943: 225): *ėd-snus. 25 La formación *ės-tùs se transformó mediante la inserción de k en *ėktùs; después, mediante el cambio de ks > kš, en ėkštùs «melindroso al comer; débil». La forma no está recogida en Skardžius (1943). 26 Skardžius (1943: 166): *gand-slus. 27 Skardžius (1943: 377): *gelt-svas. 28 Skardžius (1943: 163): *gird-slas. 29 Véase en § 12 giesmẽ, de la forma temática de presente giẽst(i). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 109 glaus-tyti(s)30 priglaus-tojas glos- glos-nùs glós-teletì glóstyti31 glósti glod-, glódžiu, glódžiau gos- gos-lùs32 gosti god-, godzìu, godzìau grę̇s- grę̇s-tùvas grę̇sti grend-, gréndžiu, gréndžiau graus- graũs-mas33 graus-tìnis gráusti graud-, gráudžia, gráude griaus- griaũs-mas griaus-tìnis griaústi griaud-, griaúdzia, griaúde grįs- grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis grįsti grind-, grindžiu, grindžiau grūs- grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti34 grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs grústi grūd-, grūdu, grūdau 30 Por degeminación a partir de *glaus-styti. 31 Por degeminación a partir de *glos-styti. El metanálisis alternativo glóst-tyi produce un neopwk. glost-: glostinėti, glostinis, mientras que glósty-ti conduce a glósty-dinti. 32 Derivados: gosláuti «ser lascivo, libidinoso», goslyba «lascivia, lubricidad». Skardžius (1943: 166): *god-slus. 33 Variantes: graũzmas, graũdzmas. 34 Por degeminación de *grūs-sty-. 110 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI gurs- gūrs-tas35 gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas36 jaūs-mē jaūsti jaut-, jaučiū, jaučiaī kais- užkais-dinti kais-las37 kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito kąs- kąs-čioti38 užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-, kándu, kándau keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-, keičiū, keičiaū kęš- apkęš-dinti kęš-mas kęš-terėti kęš-terti kęšti kent-, kenčiū, kenčiaū kęs- kęs-čioti kęsėti39 kęs-las40 kęsti kėt-, kėtù, kėtaū 35 Skardžius (1943: 322): *gurd-smas. 36 Skardžius (1943: 203): *jaut-smas. 37 Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-. 38 Compárese con los iterativos más antiguos con kand-, kandýti i kándžioti. 39 Por degeminación de *kės-sėti. Compárese versėti s. v. vers-. 40 Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 111 kies- kiẽs-vas41 kiẽsti, kiẽsta42 kiet-, sukiẽto, užkiẽto kirs- kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las43 kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas44 kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas kìrsti kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ krės- krės-čioti krės-dinėti krės-nóti krėsti kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ krims- krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas krìmsti kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ45 kris- kris-dinėti kris-dinti krìsti krit-, krintù, kritãũ 41 Skardžius (1943: 377): *kiet-svas. 42 La base de la derivación es un vb. denominativum formado a partir de un adjetivo con el sufijo -sta-. Del mismo modo que kiẽs-vas ‘algo duro’ se explican también los adj. balsvas ‘blanquecino’, gelsvas ‘amarillento’, juõsvas ‘negruzco’, mėlsvas ‘azulado’, raũsvas ‘rosado’, žalsvas ‘verdoso’, žil̃svas ‘canoso’. Skardžius (1943: 377) y Otrębski (1965: § 121) postulan erróneamente el sufijo -svas para todo este grupo. 43 Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne). 44 La variante kerštas es secundaria; el vocalismo se niveló según el prs. kertù. 45 Existe también un neopk. correspondiente en grado o; véase más abajo krams-, § 10.1. 112 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI kri-slas46 kri-sliai kri-snoti kri-stelėti leis- hacer que se escape, gotear / hacer que gotee, gotear / -gotear gotera, fuga, pérdida goteo ligero, filtrarse ligeramente, gotear ligeramente, gotear filtrándose, que gotea ligeramente, gotero, que se escapa47 tubo de escape léisti leid-, leídžiu, leídau lies- fuga, escape, gotera gotear ligeramente, gotear ligeramente liēsti liet-, liečiu, liečiau liš- hacer que se escape, gotear gotear hacia abajo, gotera48 lišti lind-, lendū, lindau mels- mels-dinti mels-ena mels-mas užmels-tojas mels-tuvė melsti meld-, meldžiu, meldžiau mes- / mez- mes-čiōti49 mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava50 mēsti met-, metù, mečiau 46 Skardžius (1943: 164): *krit-slas. 47 Estas palabras lituanas antiguas compárese z klaust-tojas SD³ 372 «preguntador, percontator, rogator» con kláusiu, kláusti. 48 Compárese la nota anterior sobre ės-, ēšena. 49 Esto se da junto al iterativo más antiguo mēčioti (*mēt-iā-), así como a mētyti. En cuanto al grado alargado, compárese el letón mētāt ‘arrojar, lanzar’ y el checo antiguo vūmetati, pomētati. 50 El sufijo -liava se abstrajo de la formación mēšliava ‘época de transportar estiércol al campo’, concretamente cuando se relacionó con el verbo mēšti, mēžiu ‘estercolar, abonar’. Desde el punto de vista de NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 113 mẽž-liava; mes-muõ51; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai męs- męs-tìnis męsti ment-, menčiù, menčiãũ mis- mis-â52 mišti mit-, mintù, mitãũ53 pers- pẽrs-teleti; pers-tùvai pẽrsti perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau54 pirs- pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus56; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius57 *pìrsti, *pìrsta perd-/ pird-, *pirdo55 plaus- plaũs-mas; plaũs-tas58; plaũstyti59 plaũsti plaud-, pláudžiu, pláudžiau plės- plẽs-ẽnos plẽsti plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ Etimológicamente, se trata de mẽšliava, derivada con el sufijo -iava del sustantivo mẽšlas ‘estiércol, abono’ < mẽš-las; esta palabra era una formación burlesca del infinitivo mẽsti, y no de la raíz verbal primaria mẽž-, como sugería Skardžius (1943: 164) al reconstruir *mẽž-slas. A semejanza de la relación mẽs-tì:: mẽs-liava, surgieron diversas formaciones analógicas; compárese nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (secundariamente vẽžliava), rìnkti ⇒ rìnkliava. 51 Variante de met-muõ, más frecuentemente en plural mẽt-menys ‘urdimbre de un tejido’. 52 Extracto de malta, mosto con el que se elabora cerveza mediante fermentación’. Coincide con el letón misa. 53 Compárese la raíz verbal primaria mais-, con grado o respecto de mis-, § 10.1. 54 En cuanto al grado cero pird-, véase más abajo la raíz verbal primaria pìrs-. 55 En cuanto al grado e, véase más arriba la raíz verbal primaria pers-. El grado cero se observa en pirdìnti, pirdžioti y también en los nominativos pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius. 56 Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus. 57 Por sonorización de *pìrs-nius (sufijo como en sùs-nius ⇐ sùsti). Paralelo: trìznius s. v. tris-. Skardžius (1943: 226) reconstruye *pìrd-dnius (¡tal sufijo no existe!) 58 Skardžius (1943: 321): *plaud-tas. 59 Por degeminación a partir de *plaus-syti. 114 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI išsiplės-ena plės-mas plūs- plūs-čioti plūs-ena plūs-mas61 plūs-teleti plūs-tereti plūsti, plūsta plūd-, plūdo60 pras- pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē pràsti prat-, prantù, prataũ pus- pus-nis62 pùs-tas pustytý63 pùsti put-, puntù, putaũ pūs- pūs-čioti64 pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē65 pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti pūsti put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ ras- ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs66 ras-mē ràsti rad-, randù, radaũ 60 Al lado de esto está el neopwk. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis «quien insulta y denigra, un bocazas que no se lava». 61 Suponiendo una abreviación expresiva de plūs- > a plus-, también podría incluirse aquí plus-čioti «andar sin rumbo, vagabundear» (⇒ plūs-čius «holgazán, vago, vagabundo»). 62 Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170). 63 Por degeminación a partir de *pus-snyt. 64 Cf. el más antiguo pūčiōti < *pūt-ia-. 65 Skardžius (1943: 170): *pūt-slē. 66 Skardžius (1943: 166): *rad-slus. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 115 res- / ręš- rēs-vas rēs-vas67 rēs-mē68 rēsti ret-, rēnta, rēto ręs- rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas69 rēsti rent-, renčiù, renčiaũ ries- ries-čiúoti ries-mē70 rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas71 riēsti riet-, riečiù, riečiaũ ris- ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas risti rit-, ritù, ritãu rus- rus-nùs72 rùs-vas73 rùsti rud-, rundù, rudaũ sēs- sēs-lỹs sēs-lùs74 sēs-tas pasēs-tē75 sēsti sēd-, sēdu, sēdau siaus- siaũs-dinti siaus-lùs siaũsti siaut-, siaučiù, siaučiaũ 67 Skardžius (1943: 377): *rēt-svas. 68 Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’. 69 Junto a ręš- existe el neoprk. rąst-: rąstas. Se abstrajo de intens. *rąs-yti ⇐ *ras-syti (base de ręš-ti). 70 Skardžius (1943: 206): formación en -smē. 71 Skardžius (1943: 377): *riet-svas. 72 Skardžius (1943: 225): *rud-snus. 73 Skardžius (1943: 377): *rud-svas. 74 Skardžius (1943: 166): *sēd-slus. 75 Skardžius (1943: 331): *pasēd-stē o *pasēd-tē. 116 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti76 siaũs-tùvas sius- sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė siùsti siut-, siunù, siutaũ sius- siųs-dinti77 siųs-lys siųs-tinis siųstyti78 sius-tùvas siųsti siunt-, siunčiù, siunčiãu skaus- skaũs-dinti skaũs-mas79 skaus-nóti skaũsti, skaũsta skaud-, skaũda, skaudžiù skers- skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės80 skẽrsti skerd-, skerdžiù, skerdžiãu skės- skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas skẽsti sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu skirs- skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis skĩrsti, skĩrsta skird-, skĩrdo 76 Por degeminación de *siatus-syti. 77 Además de esto, siuntinė́ti. 78 Por degeminación de *siųs-syti. 79 Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas. 80 La base secundaria skers- todavía se observa en el sustantivo skerstiis o skerstùjis ‘el último mes del año, diciembre’; sin embargo, la explicación del formante plantea dificultades. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 117 skirs-nùs skirs-telėti81 sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau skurs- skurs-dinti skurs-nà82 skurs-nas83 skurs-nùs84 skursti, skursta skurd-, skùrdo skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo85 81 En cambio, los derivados skirsč-iotis, skirt-ė, skirt-yti, skirst-ùkas, skirst-ùs están relacionados mediante metanálisis con el prs. skirsta como skirt-a. 82 Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną. 83 Skardžius (1943: 219): *skurd-snas. 84 Skardžius (1943: 225): *skurd-snus. 85 Véanse más abajo los neopwkks en el grado o: smars-, § 10.1. 118 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI smirs-nóti smirs-telėti smirs-telti smirs-terėti smirš-kus86 spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau spáus-dinti spáus-ena spáus-mas spáus-muõ spáus-tai / spáuš- spáus-telėti spáus-terėti spáustyti87 spáus-tojas spaus-tūkai spaus-tūvai spaus-tùvė spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau spraus-mas spraus-mė spraus-muõ spraus-tas spraus-tūkas spraus-tūvai88 spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau spręs-ena spręz-lis89 spręs-mas spręs-tūvai spręs-tūvas svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau svies-tas90 86 Cf. arriba pirš-kus. 87 Por degeminación a partir de *spaus-styti. 88 De pwk. praus- ‘lavar(se)’, con -s- etimológica, se tiene respectivamente praustuvė y praustuvė ‘palangana’. 89 De *spręz-lis, con sonorización del grupo sl como en mėzliava < mės-liava (véase s. v. mes-/mez-), kremzlė junto a kremslė ‘cartílago’ (neopwk. krims- / krems-). 90 Otrębski (1958: § 471): *svied-tas. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 119 svies-teleti svies-tinė svies-tynės svys- svýs-teleti svýs-terėti svýsti, svýsta svyd-, svýdo šus- šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai šūsti šut-, šuntù, šutaũ šveis- šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė šveisti šveit-, šveičiu, šveičiau švies- švies-à91 švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs šviėsti šviet-, šviečiu, šviečiau tris- triz-nà *tristi trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti92 Skardžius (1943: 310): *šveit-sa. Wbrew Skardži­usowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do 120 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti93 vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert-, verčiù, verčiaũ ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved-, vedù, vedžiaũ vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta, véstivèd-, védo žais- 1 žàis-las94 žàis-mas žàis-tojas žàisti ‘jugar’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ žais- 2 žàis-tis95 žàiz-dė žàisti ‘modelar en arcilla’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ96 siùs(ti) y como dziùs-nà respecto a dziùs(ta), y el antiguo prusiano duos-na respecto al presente atemático dúos(ti). – El derivado dialectal trznius ‘persona que padece diarrea’ se remonta a *triz-nius. Que también aquí se trata de sonorización secundaria lo demuestra el paralelo piržnius ‘pedo’ de *pirs-nius, que se remonta a pirs- ← *pìrsti (véase arriba). Compárese sùsnius de sùsti. Otrębski (1965: § 298) propone otra interpretación, con las formas prehistóricas *trid-snius y *pird-snius, con un sufijo sigmático, que, sin embargo, difícilmente puede considerarse antiguo y/o primario. 93 Por degeminación de *vers-sėti. Véase arriba kešėti s. v. kès-. 94 Skardžius (1943: 164): *žàid-slas. 95 ‘lugar junto al horno de pan, fogón’ (LKŽₓₓ 88). Una palabra emparentada es aquí žàidas ‘fragua’. 96 El dialectal žàisti se relaciona con el literario žiešti ‘modelar, formar con arcilla’ aproximadamente como el dialectal žàisti ‘herir’ se relaciona con žeisti ‘íd.’. Teniendo en cuenta el grado o, se puede interpretar žàisti, žaidžia como un verbo cuasiprimario, es decir, uno que se estableció en lugar del iterativo *žaidyti, que se conjugaba en presente con el sufijo -ia-: žaidžia (cf. el tipo de presente del antiguo lituano mó́kia frente a mókyti, ró́dzia frente a ró́dyti, Otrębski 1965: § 639). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- 121 ž aiz-dē97 žaiz-rà žaizdrà98 žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-, žindu, žindau žos- žos-čioti žos-las žos-mė99 žos-tė žosti žod-, žódžiu, žódau 10.1. Apéndice: formaciones en grado o bras- bras-tà brās-tas100 bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau braṣ- braṣ-à101 braṣ-và102 braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo gais- gais-as103 *gisti, *gysta104 *gied- / gid-, compárese giedras, gaidrùs 97 Variante de la palabra žais-tis (LKŽXX 90). Puede derivarse de *žais-lė mediante una sonorización ocasional en posición tras i. Lo mismo se aplica a la palabra žaizdà o žaizdė ‘herida’, < *žais-tal-tė ⇐ dialectal.žais(ti) ‘herir’. 98 ‘fragua’, más conocida en masculino como žaizdras (LKŽXX 90–91). En žaizrà tenemos una formación con -ra- a partir del infinitivo žais(ti), es decir, *žais-ra. Nuestro ejemplo se distingue de un caso como kais-rà ⇐ kaisti (véase más arriba) por la sonorización de s (al respecto, compárese sprēžlis s.v. sprēs- y triznà s.v. tris-). Una variante más reciente es, en cambio, namitodrā, procedente de la sonorización de *žaist-ra (< *žais-ra-t- epentética, como por ejemplo en gaistras ‘resplandor en el cielo’, tras la sonorización: gaizdras). Skardžius (1943: 301) propone una explicación completamente distinta: *žaiddras, con un sufijo ficticio -dra- (la variante žaizdra no se tuvo en cuenta en este contexto). En las monografías de S. Ambrazas (1993, 2000) no encuentro las palabras žaizrà, žaizdrà, žaizdras (ni tampoco kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras). 99 Skardžius (1943: 206): *žod-smė. 100 En ambos derivados con -t- hablamos de una relación apofónica bras- ⇐ bris-. La ausencia de la formación intensiva *brastytì excluye la posibilidad de analizar *bras-à, *brast-as. 101 Skardžius (1943: 310): *brand-sa. 102 Skardžius (1943: 378): *brand-sva. 103 Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’. 104 El prs. *gysta puede entenderse como una renovación de un antiguo prs. infijado (*gind-sta ⇐ *ginda ‘se aclara, despeja’) en paralelo, por ejemplo, con išvysta (*vind-sta ⇐ *vinda ‘percibe, nota’), donde ys- sirve de base para el grado o de vais-; véase más abajo vaìskus. 122 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI gais-rà105 gais-ras106 gais-ùs gars- garš-as garš-inti gars-inti garš-mas107 gìrsti, išgìrsta gird-, gìrdi, išgìrdo kars- kars-à108 kìrsti kert- / kirt-, kertù, kìrtau krams- kráms-čioti109 krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti112 krams-tùkas krams-ùs krìmsti kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu110 ląs- las-tà ląs-tas113 ląs-tis lįsti lend- / lind-, lendù, lindàu lais- láis-čioti lais-dinti léisti leid-, lėdžiu, lėidau 105 Formación como en kaisra ⇐ kaiš(ti); véase más arriba, s. v. kais-. 106 Skardžius (1943: 301): *gaid-sras. 107 Skardžius (1943: 203): *gard-smas. 108 Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-. 109 Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13). 110 Compárese más arriba el neoelemento krims-. 111 Variante sonorizada; compárese más arriba spręžlis. 112 Por degeminación a partir de *krams-sty- ⇐ krims-. Compárese el letón krāmstīt ‘intentar conseguir algo comestible con los dientes, agarrar, atrapar algo; abalanzarse, robar’. 113 Skardžius (1943: 321): *land-las. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 123 láis-va114 làis-vas115 làistyti116 laizdyti117 mais- mais-tas118 mìsti mit-, mintù, mitaũ mas- sumastyti119 mèšti met-, metù, mečiãu nars- nars-à120 nar̃s-as sunìršti, -nìrsta nert- / nirt-, nìrto smars- smárs-as121 smìrsti, smìrsta smird-, pasmirdo švais- švais- à122 švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti124 švais-ùs švìsti šviet- / švit-, šviečiù; švintù123 vais- vàis-kus125 išvýsti, išvýsta vyd-, išvýdo vars- vars-nà126 var̃s-mas ver̃šti, vìršti vert- / virt-, verčiù; virstù 11. Resegmentación de las formas de presente en -s-ta NEOPWK. DERIVADO DE PRS. EN -sta FORMA DE PRT., INF. bals- bãls-vas127 bãlsta bal-, bálo, bálti 114 Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti. 115 Skardžius (1943: 377): *laid-svas. 116 Por degeminación de *làis-sty- ⇐ léis-. 117 lituano antiguo ‘arder con fuego’ (DP). Ortografía fonética de lais-dyti. 118 Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-. 119 ‘trenzar, retorcer, enredar’, por degeminación de *mas-sty- ⇐ mes-. Compárese mėtm enys ‘urdimbre en un tejido’. 120 Skardžius (1943: 310): *nart-sa. 121 Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas. 122 Skardžius (1943: 310): *švait-sa. 123 Compárese más abajo gais-ma ‘canto’ de gies-ti 3.ª persona ‘canta’ (pwk. gied-), § 12. 124 Por degeminación de *švais-sty-ti ⇐ švies-. 125 Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis. 126 Skardžius (1943: 220): *vart-sna. 127 Compárese más abajo žals-vas con žalsta. 124 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI būs- būs-ena būsta128 bū-, būvo, būti džiūs- džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas129 džiūsta džiū-, džiūvo, džiūti girs- girs-čiōti girs-nóti131 girs-telti girsta ger- / gir-, apgìro, gìrtì130 links- links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis linksta lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti132 miṣ- įmišt-i133 pamišt-i134 miṣ-lē135 *mišta < *min-sta min-, *mìno, *mìnti rūks- rūks-ena rūksta136 rūk-, rūko, rūkti 128 Junto a būs- está el neowk. būst-, abstraído mediante el reanálisis del prs. bū-sta como būst-a. Compárense derivados como būst-as, būst-inė, lituano būst-imas DP, būst-imė DP. – Cuando, en cierto momento del desarrollo, bū-sena empezó a asociarse con būti en lugar de con būsta, surgió la segmentación bū-sena (acorde con la intuición lingüística actual). 129 En este grupo aparece también un vocalismo acortado (expresivamente): džiūsas, džiūsna, džiūsnis, džiūsnius, džiūsra, džiūsris. En cualquier caso, el segmento -s- debe considerarse prefijal, como en la base sincrónica džiūs-ta. S. Ambrazas (1993: 125, 133) sostiene una posición distinta y propone los sufijos sintagmáticos -sn- y -sr-. 130 apgìrti ‘emborracharse’, prigìrti ‘entregarse a la bebida, convertirse en alcohólico’ (LKŽIII 350–351). 131 Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’. 132 Compárese más abajo el neowk. lanks-, § 11.1. 133 Inf. ‘adivinar, resolver (un acertijo)’. 134 Inf. ‘plantear un acertijo’. De este inf. en -sti se abstrajo la base verbal miṣ-, visible en el prs. miṣa ‘adivina acertijos’. Compárese As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. Véase LKŽVIII 284, donde, sin embargo, se dan formas falsas para el prs.: miñčia o minsia, y para el prt.: mintė (no se ofrecen ejemplos en oraciones). 135 Sobre el alomorfo en el grado o, véase más abajo s. v. mąs-, § 11.1. 136 El reanálisis paralelo de rūkst-a (prs. en -a-) genera un neopwk. rūkst-, visible en formaciones como rūkst-ėti (la chimenea humea), rūkst-énti (la sauna humeaba), rūkst-otas (día ahumado). – Cuando en cierto momento rūksena empezó a asociarse con rūkti en lugar de con rūksta, surgió la segmentación rūk-sena. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- 125 rūks-ėti rūks-mas rūks-noti sprogs- sprógš-ena sprógš-ena138 sprógš-mas139 sprógsta137 sprog-, sprógo, sprógti tims- timš-ras140 timš-ras142 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti141 ūks- ūks-mė143 ūks-na ūks-nė ūkšyti144 ūksta ūk-, ūko, ūkti vyks- vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti vỹksta vyk-, vyko, vykti žals- cuidar de los caballos, cuidar de las mulas, cuidar de los caballos, cuidar de los caballos / pastar, cuidar de los caballos145 žālsta žal-, žālo, žālti žils- cuidar de los caballos, cuidar de los caballos, cuidar de los caballos žīlsta žil-, žīlo, žīlti 137 En cierto momento, cuando sprógšena empezó a asociarse con sprógti en lugar de con sprógsta, surgió una nueva segmentación: spróg-sena. 138 Cambio ocasional de [ks] a > [kš]. 139 Además, sprog-mė ‘espacio vacío, sin matorrales’. 140 Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris). 141 Puesto que el segmento s de los derivados mencionados está relacionado con el análisis metanalítico de formaciones del presente en -sta- (→ *tims-ta, *tėms-ta), queda en entredicho la relación de las formas lituanas tamsa y tīmšras con la base indoeuropea en *es-/s-. Compárese el védico tāmas-, loc. sg. tāmasi ‘en la oscuridad’, el lat. temere ‘a tientas’, el védico tāmisraḥ ‘oscuridad’; véase más ampliamente Smoczyński (2001: 106). 142 LKŽXVI 365, con el cambio ocasional msr > mšr. – Además de tims-, que presupone la presencia del presente ingresivo *tim-sta ‘se hace de noche’, de tėmti, tenemos todavía otros dos neoraíces: tems- (véase más abajo tamsà, § 11.1) y temst- (cf. témsta ‘crepúsculo, oscuridad’). Se basan en un doble análisis metanalítico del (nuevo) presente témsta: como tém-s-ta o como témst-a. 143 Skardžius (1943: 206): ūk-smė de ūkti. 144 Por degeminación de *-uks-ty-. 145 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’. 126 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI žils-terti žils-vas146 11.1. Apéndice: formaciones en grado o lanks- lanks-čioti147 liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti148 lanks-mas lanksýti149 mąṣ- mąṣ-lė150 *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (secundariamente mįšti) mąṣ-lùs mąṣýti151 tams- tams-à152 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti153 11.2. Casos especiales en -š nirš- como neorraíz de nirt-: inìršta, niršo, niršti ‘emprender algo con ardor, con saña; volverse obstinado; animarse’. Este paradigma consiste en la forma prs. inìršta (prt. -nirto, niršti ts.), en la que se produjo la sustitución fonética de rs por rš. širš- como neorraíz de šird-: prt. širšo invita a analizar prs. širšta como una formación en -ta: širš-ta. El grupo rš procede aquí del cambio de rs. Por tanto, la neorr. en cuestión es una variante de širs-, cf. širšta < *širdsta, širdo, širšti ‘enfadarse, irritarse’ (denom. de širdìs ‘corazón’). 12. Resegmentación de las formas de presente atemático en -s-ti NEORR. DERIVADO PRS. EN -sti FORMA PRT., INF. dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-, dė́jau, dė́ti 146 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’. 147 Traducción alternativa: *lanks-tì-a-, iter. de la neorr. lanks- como en lankst-yíti. 148 Cf. más arriba la neorr. links-. 149 Sincrónicamente puede analizarse como *lanks-stytii = liṅks(ta). Diacrónicamente: lankst-yíti, es decir, un derivado iterativo-causativo en grado o sobre la base linkst-, como en prs. intrans. liṅkst-a (<= link-sta). 150 Cf. LKKŽVII 893–894: Užminsiu dabar tokią mąslę, kad nei vienas neatspėsta. Minu minu mąslę, katė veža pūslę. 151 Al menos en el sentido de ‘adivinar acertijos’, procede por degeminación de *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) ‘adivinar’ (cf. más arriba la neorr. miṣ-). Cf. Aš mastau, ar neįminsiu, kas tą padarė. Mįsles mąsto. Mąstykime misles. En cambio, mąstyti con el significado de ‘pensar, reflexionar’ puede derivar de *man-styty <= menù, mìn̄ti ‘recordar’. 152 Se omiten aquí formas como tamsìnti, tamsúoti, tamsùs, puesto que son derivados de tamsā. – La relación entre tams- <= tims- / tems- es similar a la de krams- <= krims- / krems- (cf. más arriba). Como paralelos para el abstracto en -à se presentan dos formaciones creadas a partir de infinitivos en -s(ti): kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – Skardžius (1943: 310) analiza tam-sà indicando témti como base. 153 Cf. más arriba la neorr. tims-, tìmsras, § 11. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 127 dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni154 duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs156 dúost < dúosti155 duo-, daviaũ, dúoti gais- gais-ma157 giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti gies- gięs-ena158 gies-mē160 gies-nóti giest < ĝiesti159 gied-, ĝiėdu, giedóti 13. Resegmentación de los verbos en -styti NEOPWK. DERIVADO VERBO EN -styti PWK. PRIMARIO kaus- káus-dinti kaus-ena161 kaūs-tē / -tē162 káustyti = *kaus-sty-163 kau-, káuju, káuti nars- nars-la náršyti = *nars-sty-163 ner-, nerìu, nérti 154 Junto a dés-: existe un neopwk. dést-: déstelėti, destinéti. Se abstrajo del intens. dést-yti ⇐ dé-styti (base dėti). 155 Cuando en cierto momento dúosena empezó a asociarse con el inf. dúoti en lugar de con el prs. atemático dúost(i), surgió una nueva segmentación: dúo-sena. 156 Junto a duos- existe un neopwk. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. Se abstrajo del intens. dúost-yti ⇐ dúo-styti (base dúoti). 157 ‘canto, acción de cantar’ (en Dowkont, LKŽIII 35). El morfema gais- es un alomorfo con grado o respecto de gies-, como en gięs-ti 3.ª pers. ‘canta’ (véase más abajo gies-mē§ 12). La derivación ai ⇐ *ei, lituano ie, se ilustra, por ejemplo, con la relación švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. Junto a esto encontramos un alomorfismo más antiguo gaid-:: gied-, cf. gáidà ‘melodía, oído musical’, gaidas ant. ‘cantor’, gáidys ‘gallo’, como derivados de la raíz gied-, ĝiėdu, giedóti ‘cantar’. 158 Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena. 159 Cf. más arriba gysmas de gysti, gýsta, § 10. 160 Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti. 161 Cuando en cierto momento kausena empezó a asociarse con káuti en lugar de con káustyti, surgió una nueva segmentación: káu-sena. 162 En el sentido de ‘caja con herramientas para herrar caballos’. También es posible el análisis kaust-ē y su adscripción al neopwk. káus-, surgido de la resegmentación de káu-styti como káust-yti. 163 El metanálisis alternativo *nár-st-yti genera el neopwk. narst-, visible en narš-as o panaršt-is ‘látigo, parte de cuero del látigo, aquello que se sujeta a la fusta’, panáršta ‘batoga sunarstymas. kad būtų trumpesnis; narplė, narstas’ (LKŽIX 325). 128 | W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I panārs-la164 nars-lai pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti165 pjāus-ena166 sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau sklās-tas sklās-tis167 sklās-tūvas spąs- spąs-lai168 spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau, spąs-nos por. iter. spāndyti sprąs- sprās-tis169 sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau, compárese iter. sprāndyti uos- uos-lė170 ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau uos-lýs uos-lùs uōs-nai uōs-tai úos-telėti ABREVIATURAS adj. – adjetivo gwar. – dialectal inf. – infinitivo neopwk. – neoraíz prs. – presente prt. – pretérito pwk. – raíz sb. – sustantivo suf. – sufijo vb. – verbo 164 S. Ambrazas (1993: 98): sufijo -sla-. 165 Junto a pjaus- existe la neoraíz pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. Se abstrajo de la forma intensiva pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (tema pjāuti). 166 Cuando en cierto momento pjāusena empezó a asociarse con pjāuti en lugar de con pjāustyti, surgió una nueva segmentación: pjāu-sena. 167 Skardžius (1943: 330): *skland-stis o *skland-tis. 168 Skardžius (1943: 164): *spand-slai. 169 Skardžius (1943: 330): *sprand-stis o *sprand-tis. 170 Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 129 FUENTES LKŽ – Diccionario de la lengua lituana I–XX, Vilnius 1941–2002. DP – CZESŁAW KUDZINOWSKI, Índice-diccionario de «Daukšos Postilė» 1–2. Poznań: Universidad Adam Mickiewicz, 1977. (Serie Filología báltica, 2.) SD³ – Dictionarium trium linguarum... [3.ª ed.], Vilnae M.DC.XLII. Citado según K. PAKALKA (ed.), Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas, 1979. BIBLIOGRAFIA AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.) SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.) Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected] Gauta 1003 11 20