Postpozicinių vietininkų sistema Chylinskio Naujojo Testamento vertime

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIX (2003), 33 – 49 Postpozicinių vietininkų sistema Chylinskio Naujojo Testamento vertime Gina Kavaliūnaitė Lietuvių kalbos institutas The article deals with the structure of the system of local cases in Old Lithuanian as reflected in Chylinskis’ translation of the New Testament. It is argued that the traditional descriptions of the Lithuanian system of local cases should be revised in several important respects. As shown in earlier publications, inessive and adessive are not opposed in terms of case meaning, their distribution depending on the categorial properties of the noun phrase (animacy and individuation). The subsystem of lative cases shows no opposition between an internal (illative) and an external (allative) case either. It is only the illative that is marked in this respect; the allative is actually a general lative case, unmarked with regard to the opposition ‘internal : external’. The system of local cases is thus, in fact, ternary: it consists of one locative case with two varieties (inessive for inanimates and adessive for animates) and two lative cases, one of which is additionally marked as illative. Straipsnyje tęsiamas Chylinskio kalbos vietininkų vartojimo tyrimas, kurio pirmieji rezultatai paskelbti ankstesnėse publikacijose (Kavaliūnaitė 2001, 2002). Visų pirma buvo ištirtas inesyvo ir adesyvo vartojimas (Kavaliūnaitė 2001). Tyrimas patvirtino Zigmo Zinkevičiaus (1982) ir Wojciecho Smoczyńskio (2001) spėjimus dėl adesyvo sąsajos su gyvumo kategorija ir buvo patikslintas šios sąsajos pobūdis. Minėtame straipsnyje buvo parodyta, kad adesyvas ir inesyvas vartojami pagal Silversteino suformuluotą gyvumo hierarchiją, šių linksnių santykį nusako semantinių požymių lemiama papildomoji distribucija. Vėlesnėje publikacijoje (Kavaliūnaitė 2002) aptartas liatyvinių linksnių – iliatyvo ir aliatyvo – vartojimas. Nustatyta, kad ir liatyvinių linksnių sistemoje gyvumas taip pat turi tam tikros reikšmės, tačiau aliatyvas turi funkcijų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su gyvumu. Šiame straipsnyje tikslinamos anksčiau suformuluotos išvados ir formuluojami bendrieji vietininkų sistemos struktūros bruožai. Kaip anksčiau nustatyta, inesyvo ir adesyvo vartojimą lemia vard žodžio arba jo įvardinio pakaito pozicija gyvumo hierarchijoje. Negyvus daiktus (vietas ir pan.) reiškiantys daiktavardžiai turi tik inesyvo formą, o adesyvo formą – išimtinai tik gyvas būtybes reiškiantys daiktavardžiai ar kiti gyvumo hierarchijoje aukštą vietą užimantys vardžodžiai (plačiau apie tai ir gyvumo hierarchiją plg. Kavaliūnaitė 2001). Kadangi linksnio formų vartojimą sąlygoja vardžodžio kategorinės savybės, tai linksnio semantikos priešpriešos tarp šių linksnio formų nėra. Kyla klausimas, ar panašūs veiksniai lemia ir atitinkamų liatyvinių linksnių – iliatyvo bei aliatyvo – vartojimą. Iš 34 | GINA KAVALIŪNAITĖ pirmo žvilgsnio atrodo, kad sąsajos su gyvumu esama: vartojami tik gyvumo požymio neturinčių vardažodžių iliatyvai. Toliau pateikiama statistiniu duomenų, rodančių iliatyvo ir aliatyvo išsidėstymą. Kad galima būtų jį palyginti su inesyvo ir adesyvo pasiskirstymu, visu pirma iš ankstesnio straipsnio pakartojama lentelė, rodanti, kaip adesyvas susijęs su kalbos dalimis ir jų subkategorijomis (plg. Kavaliūnaitė 2001: 99): 1 LENTELĖ. ChNT ADESYVO VARTOJIMO DAŽNUMAS PAGAL KALBOS DALIS IR JŲ SUBKATEGORIJAS Kategorija Paliudytos formos Pirmojo asmens įvardžių adesyvai vns. manimp (44x), dgs. musimp (21x) Antrojo asmens įvardžių adesyvai tavimp (21x), dgs. jusimp (59x) Sangrąžinio įvardžio adesyvai savimpi (61x) Tik­rinių vardų adesyvai Kristusiep (65x), Viešpatiep (55x), Jėzusiep (47x), Dieviep (44x), Tėviep (11x), Sunumpi (4x), Simon iep (4x) etc., iš viso 177 tikrinių vardų adesyvai Parodomųjų ir trečiojo asmens įvardžių adesyvai jampi, tampi, kitampi (90x) Santykinių įvardžių adesyvai kuriampi, kampi (23x) Asmenų pavadinimų adesyvai žmogumpi (8x) Būdvardžių adesyvai gyvampi (1x), tikrampi (1x), išmint ingampi (1x) Gyvų būtybių (ne žmonių) ir negyvų daiktų pavadinimų adesyvai nėra Iš viso 507 Kalbant apie inesyvo formos priklausomybę nuo vardažodžio kategorinių savybių, svarbu pabrėžti, kad ChNT vertime beveik nevartojami gyvumo hierarchijoje aukštą vietą užimančių kalbos dalių inesy­vai, nėra nė vieno 1 ir 2 asmens įvardžių, gyvumo hierarchijoje užimančių aukščiausią vietą, vienaskaitos inesyvo. Iš keleto tūkstančių ChNT esančių in esyvų tik tai 17 yra gyvų būtybių pavadinimai, 14 iš jų yra daugiskai- CHYLINSKIO POSTPOZICINIŲ VIETININKŲ SISTEMA | 35 tos įnesyvai, užimantys žemą vietą individualumo hierarchijos skalėje (apie šiuos išimtinius atvejus plačiau žr. Kavaliaunaitė 2001: 101–103). Nėra nė vieno asmenvardžio, įvardžių aš, tu, leksemų Dievas, Tėvas, Jėzus, Kristus ir pan. įnesyvo. 2 LENTELĖ. CHNT INESYVO VARTOJIMAS PAGAL KALBOS DALIS IR JŲ SUBKATEGORIJAS Kategorija Paliudytos formos Iš viso Negyvų daiktų pavadinimų įnesyvai 1234x vns., 383x dgs. 1617x Parodomųjų ir trečiojo asmens įvardžių įnesyvai aname (45x vns., 27x dgs.), jame (1x), 216x; joje (7x), jose, tame (77x), tose (22x), šiame (6x), šiose (1x), tokiame (2x) 216x Vietovardžių įnesyvai 142x 142x Apibendrinamųjų įvardžių įnesyvai cielame (9x), kožname (5x), kožnoje (3x), niekame (1x), tūlame (2x vns., 2x dgs.), visoj (26x), visose (41x), visokiame (25x) 114x Klausiamųjų santykinių įvardžių įnesyvai katroj (6x), kitame (1x), kitoj (3x), kok iame (3x), kokioj (2x), kuriame (38x), kurioje (19x), nekuriame (2x vns., 2x dgs.) 76x Būdvardžių įnesyvai 47x vns., 20x dgs. 67x Skaitvardžių įnesyvai 52x 52x Gyvų būtybių pavadinimų įnesyvai 1x vns., 15x dgs. 16x Dalyvių įnesyvai 11x 11x Pabrėžiamojo įvardžio įnesyvas pačiame (1x) 1x 1 ir 2 asmens įvardžių įnesyvai nėra Iš viso 2312 36 | GINA KAVALIŪNAITĖ 3 ir 4 lentelėse pakartosime atitinkamai sugrupuotus duomenis, iliustruojančius iliatyvo ir aliatyvo vartojimą (Kavaliūnaitė 2002: 84–86): 3 LENTELĖ. CHNT ILIATYVO VARTOJIMAS PAGAL KALBOS DALIS IR JŲ SUBKATEGORIJAS Kategorija Paliūdy tos formos Iš viso Negyvų daiktų pavadinimų iliatyvai 611x 611x Tik­rinių vardų (vietovardžių) iliatyvai 212x 212x Būdvardžių iliatyvai 22x 22x Parodomųjų įvardžių ir 3-iojo asmens asmeninių įvardžių iliatyvai jan (9x), juosna (3x), anan (1x), šian (1x), tokian 1x 15x Skaitvardžių iliatyvai 11x 11x Klausiamųjų ir santykinių įvardžių iliatyvai kurian (5x), kuriosna (1x), katrian (2x), katriosna (1x) 9x Neapibrėžiamųjų įvardžių iliatyvai kitan (4x), nekurion (1x), nekuriosne (1x), cielon (1x) 7x Dalyvių iliatyvai 2x 2x Savinių įvardžių iliatyvai savon (1x) 1x Asmenų pavadinimų iliatyvai žmogun (1x) 1x Gyvų būtybių (ne asmenų) pavadinimų iliatyvai nėra – Sangrąžinių įvardžių ir 1-ojo bei 2-ojo asmens asmeninių įvardžių iliatyvai nėra – Iš viso 891x CHYLINKIO POSTPOZICINIŲ VIETININKŲ SISTEMA | 37 4 LENTELĖ: CHNT ALIATYVO VARTOJIMAS PAGAL KALBOS DALIS IR JŲ SUBKATEGORIJAS Kategorija Paliudytos formos Iš viso Parodomųjų įvardžių ir 3-iojo asmens asmeninių įvardžių aliatyvai jop (344x), josp (33x), jump (305x), anop (11x), top (23x), tosp (2x), tump (16x), topgi (1x), tokiop (1x) 736x Negyvų daiktų pavadinimų aliatyvai 327x 327x Tik­rinių vardų (asmenvardžių) aliatyvai 235x 235x Asmenų pavadinimų aliatyvai 164x 164x 2-ojo asmens asmeninių įvardžių aliatyvai tavėsp (20x), jūsump (99x) 119x Sangrąžinio įvardžio aliatyvai savėsp (57x) 57x 1-ojo asmens asmeninių įvardžių aliatyvai manėsp (40x), mūsump (7x) 47x Neapibrėžiamųjų įvardžių aliatyvai kitop (9x), kitump (14x), visop (2x), visump (7x), cielop (2x), nekuriosp (2x), nekuriump (2x), niekop (3x) 41x Būdvardžių aliatyvai 37x 37x Santykinių įvardžių aliatyvai kuriop (12x), kuriump (2x), kop (8x), katrop (2x) 24x Dalyvių aliatyvai 16x 16x Skaitvardžių aliatyvai 10x 10x Savybinių įvardžių aliatyvai savump (1x), saviškiump (1x), tavump (1x) 3x Gyvų būtybių (ne asmenų) pavadinimų aliatyvai 2x 2x Iš viso 1818x 38 | Gina Kavaliūnaitė Šie duomenys iš dalies atitinka tuos, kurie buvo gauti lyginant adesyvo ir inesyvo vartojimą. Gyvumo hierarchijoje aukštą poziciją užimančių 1 ir 2 asmens asmeninių įvardžių iliatyvai nepaliudyti. Gyvas būtybes reiškiančių daiktavardžių iliatyvai irgi nepaliudyti: čia pastebėta tik viena išimtis – iliatyvas žmogun (apie jį žr. Kavaliūnaitė 2002: 95). Antra vertus, krinta į akis vienas ryškus skirtumas: palyginti didelis negyvų daiktų pavadinimų (inanimata) aliatyvų skaičius (327). Kaip matyti iš 1 lentelės, tokių daiktavardžių adesyvai nepaliudyti. Ką reiškia šis skirtumas, bus aptariama šiame straipsnyje toliau. Iš lentelių matyti, kad vidaus ir pašalio vietininkų pasiskirstymui gyvumo kategorija turi reikšmės. Tai, kad gyvas būtybes reiškiantys daiktavardžiai (animata) iliatyvo neturi, rodo, jog iliatyvo, panašiai kaip ir inesyvo, vartojimas siejasi su vardažodžio požymiu [–gyvas]. Kadangi adesyvas susijęs su žymėjimu [+ gyvas], lauktume, kad ir aliatyvas būtų panašiai žymėtas. Tačiau aliatyvui toks apribojimas nebūdingas. Vadinasi, galima tikėtis atvejų, kai vienas daiktavardis turės ir iliatyvo, ir aliatyvo formas. Iš tikrųjų tokių atvejų yra nemažai. ChNT tekste paliudytos tokios formos: garbèn ir garbèsp: Lk 9,26 ChNT atevǫ garben fawo, ir (garben) Tewa, ir βwentu Anjehu StB wanneer hy komen fal in fijne heerlickheyt / ende [in de heerlickheyt] des Vaders / ende der heylige Engelen GdB gdy przyjdźie w chwale fwey / y w Ojcow[k]iey / y świętych Anjołow Jn 11,4 ChNT liga n’eft fmertiefp, bet garbefp Diewo StB Defe kranckheyt en is niet tot der doot / maer ter heerlickheyt Godts GdB Tá chorobá nie jeft ná śmierć / ále dla chwaty Božey karalystèn ir karalystèsp: Lk 18,24 ChNT Kaypo nepigiey tie kuriey turi turtuõ ieyõ Karalijten Diewo StB Hoe fwaerlick fullen de gene die goet hebben in het Koninckrijcke Godts ingaen GdB Iákoż trudno či co májá pieniądze / wnidą do kroleftwá Bożego APD 1,3 ChNT ir bekalba → kalb<ed>amaõ ape dayktus prigulinciuõ → kurie pryguli karalijtefp Diewo StB ende fprekende van de dingen / die het Koninckrijcke Godts aengaen GdB y mówiąc o kroleftwie Bożym medžian ir medžiop: Rom 11, 24 ChNT Jeygu neg tujen [...] eli [...] prieβ prygimima giaran aliwoõ Medžian ifodynctas: StB Want indien ghy [...] zijt [...] tegen nature in den goeden olijfboom inge-ent CHYLINSKIO POSTPOZICINIŲ VIETININKŲ SISTEMA | 39 GdB Abowiem jeśli ty[...] przeciwko przyrodzeniu jesteś wbczepie-ny w dobrą oliwę LK 17, 6 ChNT tarytumbite top figoł-lauka medžiop: Jfįβaknik, ir ifilodynk Mariole, ó paklaułitu juſu StB ghy ſoudet tegen deſen moerbeſieboom leggen / Wort ontwortelt / ende in de zee geplant : ende hy ſoude u gehoorſaem zijn GdB á rzękłibyście temu drzewu leśney figi: Wyrwi śię z korzenia/ á władź śię w morzu; uſłuchałoby was prapultin ir prapultiesp: LK 8,31 ChNT Praβe tada ghi kad nelieptu jemo eyt prapultyn StB Ende ſy baden hem / dat hy haer niet gebieden en ſoude in den affront henen te varen GdB Tedy go prośili / áby im nie rozkázował z támtąd odejść w przepaść HEBR 10,39 ChNT Bet meoſjen neſme iβ tu kurie atſitraukia prapulieſp, bet iβ tu kurie tyki uſtureimop źywata StB Maer wy en zijn niet van de gene / die haer ontrecken ten ver-derve / maer van de gene die gelooven tot behoudinge der ziele GdB Lecz my nie jeſteſmy z tych ktorzy śię zchraniają ku zginieniu: ále z tych ktorzy wierzą ku pozyſkaniu duβe żywatan ir żywatos: 1Jn 3,14 ChNT Zynom jog perejom iβ ſmertieś zywatan, jog milim brolus StB Wy weten / dat wy overgegaen zijn uyt de doot in het leven / dewyle wy de broeders lief hebben GdB My wiemy żeśmy przeniesieni z śmierci do żywotá / iż miłujemy bracią 2Kor 2,16 ChNT Tiemuo tieſa kwapu ſmertieś ſmertieſp, bet aniemuo kwapu zywato, zywatop StB Den deſen wel eenen reuck des doots ter doot; maer genen eenen reuck des levens ten leven GdB Tymći wonnością śmierci ná śmierć / ále onym wonnością ży-wotá ku żywotowi Yra atvejų, kai pasirinkimas bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo priklausomas nuo to, ar daiktavardis žymi gyvą būtybę ar negyvą daiktą. Toks pavyzdys yra žodis bažnyčia, kuris gali reikšti arba pastatą, arba tikinčiųjų bendruomenę. Kai turimas omenyje pastatas, vartojamas iliatyvas, o kai šiuo žodžiu kreipiamasi į tikinčiuosius – aliatyvas: ApD 13,14 ChNT ir ataje Baznicijon Subatoś diena, ſedog StB ende egaen zijnde in de Synagoge op den dagh des Sabbaths / ſaten ſy neder 40 | GINA KAVALIŪNAITĖ APR 3,6 GdB á wβedβy do božnice w dźień Sobotni / uśiedli ChNT Kaθ turi auliō, tekaufo, ką dwafia kalba Baznicziump StB Die ooren heeft / die hoore wat de Geeft tot de gemeenten feght GdB Kto ma uβy miechaj fhuha / co Duch mowi ʒborom Tačiau šiuo atveju negalima teigti, kad priešprieša tarp įlatyvo ir aliatyvo remiasi tik gyvumu arba negyvumu. Sunku nustatyti, kokie veiksniai lemia linksnio pasirinkimą frazėje kalba bažnyčiump. Konstrukcijos su veiksmažodžiu kalbėti, t. y. kalbėjimo predikatai, bent jau prototipiniais atvejais suponuoja adresato gyvumą, todėl jų reikšmei būdinga tam tikra krypties (kalbėjimo akto nukreipimo į adresatą) ir adresato gyvumo požymių samplaika; todėl nelengva nustatyti, būtent kuris veiksnys lemia aliatyvo vartojimą. Taigi norint redukuoti diferenci­nių požymių skaičių ir nustatyti „minimaliąją porą“, pagal kurią būtų galima nustatyti linksnio pasirinkimo kriterijų, visų pirma reikia ištirti bent jau keletą pavyzdžių, kuriuose negyvus daiktus reiškiančių vardadžių aliatyvai vartojami su grynais judėjimo veiksmažodžiais (vengiant krypties reikšmės samplaikos su gyvumu, būdingos, pvz., kalbėjimo predikatams). Siekiant ištirti aliatyvo ir iliatyvo funkcinį santykį, buvo išrinkti keli dažniau vartojami erdvės reikšmės daiktavardžiai. Aptarsime daiktavardžių grabas ir eldija pavyzdį. 10 kartų pavartotas šio žodžio aliatyvas grabop, o 8 kartus iliatyvas graban. Visi iliatyvai, išskyrus vieną atvejį1, atitinka olandiškas konstrukcijas su prielinksniu in, ir jie žymi situacijas, kai mirusiojo (dažniausiai Jėzaus) kūnas dedamas į kapą, arba mokiniai eina į Jėzaus kapą, esantį oloje. Abiem atvejais aišku, kad judėjimo galinis taškas yra kapo viduje: Mk 6,29 ChNT atajo ir ateme jo kuna, ir izedjo graban StB gingen fy ende namen fijn doot lichaem wech / ende leyd­den dat in een graf GdB prʒyβli y wźięli ciało jego / y położyli je w grobie Jn 20,6 ChNT Simonaọ tada Petraṣ atajo ir ejo pałkuy ghi, ir iejo graban StB Simon Petrus dan quam ende volghde hem / ende gingh in het graf GdB Prʒyβedł teź y Symon Piotr idąc ʒá nim / y wβedł w grob Aliatyvo vartojimo atvejai atitinka olandiškas konstrukcijas su prielinksniais naar ir tot. Čia aprašomos situacijos, kai mokiniai nuvyksta į tą vietą, kur yra Jėzaus kapas. Tokią lokalizaciją galima būtų laikyti aliatyvine (pašalio), t. y., kai galinis taškas yra vieta prie kapo: Mk 16,2 ChNT atajo łabey aḱty grabop ∠ kad →, uźtekiejuṣ łauley 1 ApD 8.2: nunėβe Stefona (podraug) graban (ChNT), droegen Stefanus te samen [ten grave] (StB), Y pogrʒebli Sʒczepana (GdB). CHYLiNSKIO POSTPOZICINIŲ VIETININKŲ SISTEMA | 41 StB quamen fy tot het graf / als de fonne opgingh GdB prąyßhy do grobu gdy weßło słońce Keliais sakiniais toliau aprašoma, kaip į kapo vietą atėję mokiniai įeina į patį kapą: Mk 16,5 ChNT Jr jęję graban, įßwido jaunikį, sėdintį po deßyney (baliy) StB Ende in het graf ingegaen zijnde / sagen sy een jongelingh / sittende ter rechter GdB Y wßedßy w grob / ujrzały młodzieńca siedzącego ná práwicy Šie pavyzdžiai neprieštarauja prielaidai, kad iliatyvas reiškia kryptį, kai galinis judėjimo taškas yra objekto viduje, o aliatyvas reiškia vietą prie objekto kaip galinį judėjimo tašką. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tokia reikšmė neturi atitikmens statinių vietininkų sistemoje, nes adesyvas neturi buvimo prie objekto reikšmės. Šis faktas literatūroje jau pastebėtas (Gelumbeckaitė 2002:120), jį patvirtina ir Chylinskio duomenys. Atitinkamą reikšmę Chylinskio kalboje perteikia prielinksnis pas su galininku2: Jn 20,11 ChNT Ó Maria ftowej ore and → pas graba werkdama, kad tada werkie, pafiłękie graban StB Ende Maria ftont buyten by het graf / wenende. Als fy dan weende / buckte fy in het graf GdB ALe Márýa ftała u grobu ná dworze płacząc. A gdy płakała / nachyliła się w grób Lk 24,22 ChNT Batayg ir nekuriog Moterißkiek → Moteris iß mulų, izgandýno mus, kurios ankfty rytą meta pas graba buwo StB Maer oock sommige vrouwen uyt ons / hebben ons ontfelt / die vroegh in den morgentfont aen het graf geweest zijn GdB Lecź y niewiały niektore 3 náßych przeßtrąßyły nas / ktore ránjučko były u grobu 2 Prielinksnis pas ChNT iš viso pavartotas 41 kartą: 26 kartus su gyvumo požymio neturinčiais daiktavardžiais (inanimata), o 15 kartų su asmenis reiškiančiais daiktavardžiais (animata) arba jų įvardiniais pakaitais. Kai prielinksnis pas pavartotas su asmens pavadinimu, jo reikšmė turbūt buvo artima adesyvo reikšmei, nes randame: idad hume → ume ßyrdies at ßliktu Wießpatiep → paſ Wießpati ChNT (Apd 11,23); met een voornemen des herten by den Heere souden blijven (StB); w przedsęwzięciu serca trwali przy Panu (GdB). Šiaip adesyvus Wießpatiep beveik visada atliepia konstrukcijos in den Heere ‘èv χωρίῳ’, plg. kalbedami draƒew Wießpatien ChNT (Apd 14,3), vrymoediglich sprekende in den Heere (StB), beſpiecżnie mowiąc w Panu (GdB); gjate vienok Dievuy CHriſtujiep Jeſujiep Wießpatien mufi ChNT (Rom 6,11), maer Gode levende zijt in Christo Jeſu / onſen Heere (StB), áłeſcie żywymi Bogu w CHryſtuſie IEſuſie PAnu náßym (GdB) ir pan. Tarp adesyvo ir prielinksninio junginio su pas tam tikrų skirtumų, be abejo, būta; adesyvas vartojamas, kai kalbama apie apsigyvenimą kieno nors namuose, toks atspalvis pastebimas ir 2 KOR 5,8: gieydżiame → welijame giwent iß → nog kuna, ó giwent Wießpatien (ChNT), hebben meer behagen om uyt het lichaem uyt te woonen / ende by den Heere in te woonen (StB), wolemy ráčey wyniść z ciała / á iść ná mięßkanie do Pana (GdB). Atrodo, kad Chylinskis („apsi)gyvenimą kieno nors namuose“ kaip inesyvo variantą skyrė nuo atsitiktinio, laikino „buvimo prie (šalia) ko“ – pastarąją reikšmę perteikia konstrukcija su prielinksniu pas. 42 | Gina Kavaliūnaitė Jeigu nėra statinio linksnio, reiškiančio „buvimą prie ko nors“, tai nėra ir pagrindo manyti, kad aliatyvas, be krypties reikšmės, dar turėtų žymėti „buvimą prie ko nors“ kaip galinį judėjimo tašką. Daug įtikinamesnė prielaida, kad aliatyvas žymi vietą kaip judėjimo tikslą. Ši vieta yra apibūdinama pagal tam tikrą atskaitos objektą (reference object), bet linksnis netikslina, ar galinis judėjimo taškas yra šio objekto viduje, ar ne. Panašią reikšmę perteikia ir olandiško originalo prielinksnis naer (tot), panašiai vokiečių nach, zu, anglų to ir pan. Tokią interpretaciją patvirtina ir formų eldijos, eldijon vartojimas. Čia skaičių santykis yra kitoks nei graban, grabop: Žodžio eldija iliatyvas pavartotas 19 kartų³, o aliatyvas tik du kartus (Jn 6,19 ir APD 20,13). Iš pavyzdžių matyti, kad dauguma iliatyvo vartojimo atvejų yra susiję su priešdėlį į- turinčiais veiksmažodžiais. Iliatyvą eldijon Chylinskio NT prisijungia veiksmažodžiai įeiti (12 atvejų), įžengti (2 atvejai), įimti (1 atvejis). Tokį pat judėjimą su galiniu tašku objekto viduje atspindi olandiško originalo prielinksnis in. Kur olandiškame tekste pavartota naer, vienu atveju pavartotas aliatyvas: APD 20,13 ChNT Bet meçgen nueję pirm eldyofp, laivdėmeg Aſſon StB Maer wy / voor uyt na het ſchip gegaan zijnde, voeren af naar Aſſon GdB My przɣβędβy wprzod do okrętu / puścilimy się do Aſſonu Šiuo atveju iš viso sakinio aiškėja, kad Pauliaus bendražygiai ne tik pasiekia vietą, kur yra jų laivas, bet ir įlipa į jį, norėdami plaukti toliau. Toks ir buvo judėjimo tikslas, tačiau objekto ribų peržengimas (įlipimas į laivą) nėra išreikštas. Tačiau kitoje vietoje, kur olandų originale yra prielinksnis naer, pavartotas iliatyvas: APD 20,38 ChNT ir nulydejo ghi eldyon StB ende ſy geleydden hem na het ſchip GdB Y prowadźili go do okrętu Šį kartą atsižvelgta ir į paskutinį judėjimo etapą, įlipimą į laivą. Atrodo, kad liatyvinių linksnių sistema leido Chylinskiui tokiais atvejais kaip judėjimo tikslą vartoti arba apibendrintą latyvinį linksnį, nurodantį atskaitos objektą, arba nesyvinį linksnį, kaip judėjimo tikslą nurodantį tašką atskaitos objekto viduje. Savo pasirinkimą jis galėjo paremti olandiškame tekste pavartotu prielinksniu, bet taip darė ne visur. Taigi visiškos priklausomybės nuo olandiškame tekste esančios konstrukcijos nėra. Tiesiog buvo panašios olandiškos konstrukcijos su naer ir lietuviško aliatyvo reikšmės. 3 Iš tikrųjų 20 kartų, bet vienu atveju (Jn 6,16) turbūt per klaidą, nes originale yra na zee ‘prie jūros’: Mokityney jo nuejo eldyon (ChNT); gingen ſijndecipſelen af na de zee (StB); ʒłtapili ucżniowie jego do morża (GdB). Nors Jn 6,17 iliatyvas vartojamas verčiant konstrukciją su prielinksniu in: Jr ieję eldyon (ChNT); Ende in het ſchip gegaan zijnde (StB); A wſtapiliſy w łodź (GdB). CHYLINSkIO POSTPOZICINIŲ VIETININKŲ SISTEMA | 43 Kai vieta apibūdinama ne pagal atskaitos objektą, o tiesiog vartojamas abstraktesnės reikšmės daiktavardis vieta, „buvimo viduje“ ir „buvimo prie ko“ priešprieša turėtų būti neutralizuota. Vis dėlto Chylinskio tekste paliudytos formos vieton ir vietosp: pirmoji forma pabrėžia tikslo pasiekimą, o pastaroji – tik kryptį (nežinia, ar tikslas bus pasiektas): Mk 14,32 ChNT Atajo tada wieton [kuriōs wardas buwo → wadynamon Gethlemane StB Ende ɫy quamen in een plaetje / welcker name was Gethlemane GdB Y Prʒyšli ná miejʒce ktore ʒwano Getſemáne G καὶ ἔρχονται εἰς χωρίον οὗ τὸ ὄνομα Γεθσημανί Filip 3,14 ChNT ó ɫiekdamas to kas ira prieb, wiju → begu pažymetoɫp wietosp užtąsymiɫop pabałkima Diewo StB ende ɫtreckende my tot het gene dat voren is / jage ick na het wit / tot den prijs der roepinge Gods GdB á do tego się co prʒede mna jeft ɫpieją / bieżę do krefu ku ʒáktądowi powołania onego Bożego G τοῖς δὲ ἔμπροσθεν ἐπεκτεινόμενος, κατὰ σκοπὸν διώκω εἰς τὸ βραβεῖον τῆς ἄνω κλήσεως τοῦ θεοῦ ChNT gausiai vartojamos konstrukcijos su abstrakčiųjų daiktavardžių iliatyvais bei aliatyvais tik nežymiai tegalėtų pakeisti arba papildyti apibrėžimus, gautus tiriant konstrukcijas su konkrečiais daiktavardžiais. Jeigu teisinga laikysime prielaidą, kad aliatyvas žymi vietą kaip buvimo tikslą, kai galutinis taškas nenurodytas, galėtume nesunkiai paaiškinti, kodėl toks gausus abstrakčiųjų daiktavardžių aliatyvų būrys. Tikslo reikšmė nepasakoma, ar tikslas buvo pasiektas iki galo, ar prie jo tik priartėta, pvz.: 1Tes 4,7 ChNT Nepaɫaukite neg mus Die wag neczyſtatoɫp, bet ʒwentibeɫp StB Want God en heeft ons niet geroepen tot onreynigheyt / maer tot heylighmakinge GdB Bo nas nie powołał Bog ku nieczyſtości / ále ku poświęceniu Hebr 6,11 ChNT Bet gieydʒiame idand koʒnaś iʒ jufų tagi pacia rupelti paroditu tobutop nuſitykynimop nodiejoos, iki gali StB Maer wy begeeren / dat een yegelicx van u deſelve neerſtigheyt bewiſje / tot de volle verſekerheyt der hope / tot den eynde toe GdB A ʒądámy/ áby káždy ʒ was toʒ ɫtáránie pokázował / ku nábyćiu ʒupełney nadźieje áż do końcá 2Tes 3,5 ChNT Bet wieɫpato teredo ɫyrdio jufų meyeɫp dziewo, ir kantribeɫp Chriſtufo StB Doch de Heere rechte uwe herten tot de liefde Gods / ende tot de lijdtſaemheyt Christi 44 | GINA KAVALIŪNAITĖ GdB A PAN niech ſpráwuje ſercá wáſbe ku miloſći Bożej / y ku čierpliwemu ćzekawániu Chryſtuſá 2Kor 9,11 ChNT Idand butumbite bagoteŋ wifame wiſokioſp gieribeſp → gieradeiſteſp, kuria → kuriÿ per mug daro dekudaryma diewop StB Dat ghy in alles rijck wordet tot alle goetdadigheyt / welcke door ons werckt dancklegginge tot Godt GdB A Byśćie ӡ každey míary byli ubogáćeni ku wβelkiey proſtoſći / ktora ſpráwuje preӡ nas / áby dӡieki Bogu ćzynione były Apibendrintai galima pasakyti, kad iliatyvas žymi perkėlimą į naują, kitokią būklę, o aliatyvas – tikslą, kuris gali būti pasiektas arba ir ne. Toks apibūdinimas atitinka tą pačią schemą, kuri buvo pateikta aprašant konstrukcijas su konkrečiaisiais daiktavardžiais. Pasirinkti vieną arba kitą interpretaciją (ir atitinkamai – vieną arba kitą linksnį) kiekvienu konkrečiu atveju Chylinskiui padėjo olandiškas tekstas, kuriame buvo vartojami prielinksniai in (perteikiamas iliatyvu) arba tot (perteikiamas aliatyvu). Graikiškas originalas paprastai visais atvejais turi tą patį prielinksnį eis, kuris negalėjo duoti Chylinskiui pagrindo rinktis iš dviejų linksnių. Vienos arba kitos interpretacijos pasirinkimas dažnai atsispindi dar veiksmažodžio pridedame priešdėlyje, pvz., priešdėlis į- yra natūraliai susijęs su iliatyvu: Mt 25,21 ChNT Jeyk linxmiben Wieβpatieç tawo StB Gaet in in de vreughde uwes heren GdB wnidӡ do rádosći páná twego G εἴσελθε εἰς τὴν χαρὰν τοῦ κυρίου 1Tim 6,9 ChNT Bet tie kurie nori but bagotejo, impola pagundyniman → ing pagundynima ir (ing) ∠ ing ≥ ſpáſt[us] StB Doch die rijck willen worden / vallen in verſoeckinge / ende [in] den ſtrick GdB Bo ktoryӡ chcą bogátymi bydӡ / wpadają w pokubienie / y w sidło G οἱ δὲ βουλόμενοι πλουτεῖν ἐμπίπτουσιν εἰς πειρασμόν Tokie iliatyvai gali būti laikomi veiksmažodžių reikalaujamais: juos prisijungia perkėlimą į kitą būklę reiškiantys veiksmažodžiai (neatsitiktinai turintys priešdėlius į-, at-). Abstrakčiųjų daiktavardžių aliatyvai paprastai veiksmažodžių nereikalaujami⁴, o eina tikslo aplinkybėmis: 4 Yra, be abejo, atvejų, kai aliatyvas gali būti laikomas veiksmažodžio reikalaujamu, pvz., su veiksmažodžiais, turinčiais priešdėlį pri-, pvz., Lk 9,62: Zednaǧ kurſey prydeſi ſąka ſawo jungop (ChNT); Niemand die ſijne hant aen den ploegh ſlaet (StB); Žaden ktoryby pryłoӡył rękę ſwoję do pługa (GdB). CHYLIŃSKIO POSTPOZICINIŲ VIETININKŲ SISTEMA | 45 Ef 1,14 ChNT Kuri ira ʒadotku teywanifteʒ → teywaynifteg mufu, igitop iβ<pirkimop> → atpirkimop and βłoweʒ jo garbeʒ StB Die het onderpant is van onſe erfeniffe / tot de verkregene verlossinge / tot prijs ſijner heerlickheyt GdB Ktory jeſt ʒádátkiem dʒiedʒictwá nábego / ná wykupienie nábytey wſałności / ku chwale ſławy jego G ὅ ἐστιν ἀρραβὼν τῆς κληρονομίας ἡμῶν, εἰς ἀπολύτρωσιν τῆς περιποιήσεως, εἰς ἔπαινον τῆς δόξης αὐτοῦ 1 Pt 1,22 ChNT Apęzyſtyję tada duβias juſu [...] neweydmayniβkoʃp broliβkoʃp meyſęp StB Hebbende [dan] uwe zielen gereynight [...] tot ongeveynſde broederlicke liefde GdB Ponieważeście duβę wáβe oczyścili [...] ku nieobłudney bráterſkiey miłości G τὰς ψυχὰς ὑμῶν ἡγνικότες [...] εἰς φιλαδελφίαν ἀνυπόκριτον Ši abstraktesnė tikslo reikšmė atitinka konkrečių daiktavardžių atveju konstatuotą krypties reikšmę, o perkėlimo į naują būklę – įsiveržimo į objekto vidų reikšmę. Iliatyvo ir aliatyvo priešpriešą galima suformuluoti taip: abu linksniai žymi kryptį, tačiau iliatyvas turi papildomą semą – jis dar žymi objekto ribų peržengimą ir įsiveržimą į objekto vidų. Aliatyvas žymi objektą kaip krypties (slinkties) tikslą, tačiau netikslina, ar objekto ribos bus peržengtos ir galutinis judėjimo taškas bus objekto viduje, ar ne. Palyginus su lygšioliniais iliatyvo ir aliatyvo funkcijų apibrėžimais, šis apibūdinimas skiriasi žymėtumo požiūriu⁵. Lygšioliniai apibrėžimai iliatyvo ir aliatyvo priešpriešą nusakydavo kaip simetrišką (ekvipolentinę): judėjimo galinis taškas yra objekto viduje (iliatyvas) arba ne viduje (aliatyvas) (plg. Zinkevičius 1980: 254–261; Range 1995: 96–102). Iš tikrųjų aliatyvas šiuo atžvilgiu yra nežymėtas. Skirtingai nei iliatyvas, kuris vienareikšmiškai rodo galinį tašką esant objekto viduje, aliatyvas tokios informacijos neduoda. Galinis judėjimo taškas dažnai būna prie objekto, bet tai nėra aliatyvo reikšmės požymis. Tipologiškai toks semantinis santykis tarp iatyvinių linksnių yra visai įprastas reiškinys. Geras pavyzdys yra anglų prielinksniai to ir into: pirmasis nurodo objektą kaip judėjimo tikslą, ir šis požymis įeina ir į prielinksnio into reikšmę; tai atspindi faktas, kad pats prielinksnis to kaip sudedamoji dalis įeina į prielinksnių in-to. Pastarasis yra žymėtasis priešpriešos narys, nes jis prie bendros prielinksnio to reikšmės prideda dar prielinksnio in aliatyvinę reikšmę. Dabar galime patikslinti iliatyvo ir aliatyvo santykį su gyvumu. Šiuo atveju, skirtingai nei buvo nustatyta tiriant inesyvo ir adesyvo vartojimą, gyvumas esminės reikšmės linksnių diferencijavimui neturi. Žymėtojo iliatyvo atveju linksnio semantika, matyt, yra prastai suderinama su gyvumu, veikiausiai dėl to, kad linksnio reikšmė – judėjimas, kurio galinis taškas yra kokio nors erdvinio objekto viduje – gyvoms būtybėms 5 Į žymėtumo skirtumą atkreipia dėmesį tik Hamp (1997). 46 GINA KAVALIŪNAITĖ bėms paprastai netaikoma (nors dabartinėse tarmėse visai įmanomas metaforiškas pasakymas kitan žmogun neįlisi). Tačiau tiesioginės sąsajos nebuvimą rodo tai, kad vartojamas gyvumo požymių neturinčių daiktavardžių aliatyvas. Aliatyvo reikšmė su gyvumo hierarchija nesusijusi. Turint visa tai omenyje, galima teigti, kad statinių ir dinaminių vietininkų santykis yra asimetriškas. Kaip nustatyta ankstesniame straipsnyje, inesyvo ir adesyvo priešprieša remiasi gyvumu, o ne žymimo erdvinio santykio atžvilgiu. Taigi pasirinkimas priklauso nuo vardažodžio kategorinių savybių. Jeigu taip, tai inesyvas ir adesyvas iš esmės nėra skirtingi linksniai. Tai patvirtina ir grynai morfologiniai faktai. Kaip minėta literatūroje, inesyvas ir adesyvas gali būti vartojami viename daiktavardiniame junginyje, pvz., iš dviejų žodžių, kurių sintaksinis ryšys (pvz., būdvardžio su daiktavardžiu) reikalauja derinimo, vienas gali turėti inesyvo, o antras – adesyvo formą. Tokie atvejai paliudyti Daukšos Postilėje: nė regi Dwasios s. žmogup atgimdėtame DP 25535–36 žmonele bediewiufém͂p ir neybtikumūlémp DP 4452–53 (Pavyzdžiai cituojami pagal: Palionis 1967: 170) Vietų, kur adesyvas ir inesyvas vartojami vienoje vardažodinėje frazėje, galima rasti ir Chylinskio kalboje: Ef 4,6 ChNT Wienų Diewaś ir Tewaś wifu, kurſey yra and wilo, ir per wiś, ir juſimp wiſoſe StB Een God ende Vader van allen / Die daar is boven allen/ ende door allen/ ende in u allen GdB Ieden Bog y Ocėc wʒbyſtikich / ktory jeft náde wʒbyſtko / y po wʒbyſtikich / y we wʒbyſtikich was Tai reiškia, kad inesyvas ir adesyvas yra vieno linksnio variantai. Adesyvas yra inesyvo variantas, būdingas gyvumo požymį turintiems vardažodžiams. Form aliaži žiūrint, adesyvo rodiklis kaip sudedamąją dalį apima ir inesyvo rodiklį, ir derinimo tikslams pakanka, kad vardažodis būtų žymėtas abiem variantams bendru inesyvo rodikliu. Tokiu būdu susidaro daiktavardiniai junginiai, kurių tik vienas narys turi visam junginiui priskirto linksnio rodiklį. Toks linksnio žymėjimo tipas, visai įprastas agliutinacinėse kalbose, lietuvių kalbai šiaip nėra būdingas. Postpoziciniai vietininkai paprastai vartojami kaip visi linksniai – jais būna žymėti visi vardažodinio junginio nariai (pvz.: anon eldyon ChNT Jn 6,22; top katnop ChNT Mk 11,23; neweydamayniβkoβp broliβkoβp meitęβp ChNT 1PETR 1,22; tump źmoniump ChNT APD 28,26 ir pan.). Todėl tie atvejai, kai adesyvo antrasis rodiklis -p(i) pasirodo esąs fakultatyvus ir derinimo reikalavimus patenkina inesyvo vartojimas šalia adesyvo, tikrai yra reikšmingi ir liudija ypatingą inesyvo ir adesyvo artimumą. Iliatyvo ir aliatyvo santykis yra visai kitoks. Jie, be jokios abejonės, yra skirtingi linksniai. Linksnio semantikos požiūriu jie sudaro aiškią priešpriešą. Todėl vienas vardažodis gali turėti abi linksnio formas, iliatyvą ir aliatyvą, ir tarp jų yra semantinė CHYLINSKIO POSTPOZICINIŲ VIETININKŲ SISTEMA | 47 priešprieša, kurią galima priskirti būtent patiems linksniams, nes ji nesiremia vardažodžiu kategorinėmis savybėmis. Prisiminkime ankstesniame straipsnyje (Kavaliaūnaitė 2001: 104) cituotą Wojciecho Smoczyńskio apibrėžimą (Smoczyński 2001: 215): „Obserwuje się współwystępowanie (I) illatiwu z lokatiwem oraz (II) allatiwu z adessi-wem, a to w zależności od znaczenia tematu: przy nieżywotnych n[azwach] miejscowości – (I), przy żywotnych (zwł. osobowych) i przy nazwach osób – (II). Nie ma natomiast takiego tematu, do którego tworzyłoby się zarówno loc[ativus] i ill[ativus], jak ade[ssivus] i all[ati-vus]. Realnie mamy więc do czynienia z dwiema izofunkcyjnymi parami form o dystrybucji komplementarnej, która jest regulowana semantyką rzeczownika“. Pirmoji šio teiginio dalis dėl inesyvo ir adesyvo yra visiškai teisinga, tačiau antrosios – dėl iliatyvo ir aliatyvo – Chylinskio kalbos duomenys nepatvirtina. Ar Smoczyńskio apibendrinimas dėl iliatyvo ir aliatyvo vartojimo gali būti taikomas kitų senųjų raštų kalbai arba toms lietuvių kalbos tarmėms, kuriose dar esama postpozicinių vietininkų liekanų, šiame straipsnyje nesiimama spręsti. Atsižvelgiant į šio ir ankstesnių straipsnių (Kavaliaūnaitė 2001, 2002) duomenis, Chylinskio NT vertime vartojamų postpozicinių vietininkų sistemą galima apibūdinti taip: funkciniu požiūriu ši sistema iš esmės yra trinarė, t. y. ji susideda iš trijų funkciškai (linksnių semantikos atžvilgiu) diferencijuotų linksnių. Vienas, statinis, turi du vardažodžio kategorinių savybių sąlygojamus variantus – inesyva (gyvumo požymio neturintiems vardažodžiams) ir adesyva (gyvumo požymį turintiems vardažodžiams). Pagal požymį „statiškas : dinamiškas“ (arba „vieta : kryptis“) jam galima priešinti du linksnius: iliatyvą, kuris be bendros krypties reikšmės turi dar „įsiveržimo į objekto vidų“ reikšmę, ir aliatyvą, kuris turi tik bendrą krypties reikšmę, be papildomo „išorinės lokalizacijos“ (lokalizacijos prie objekto) semos. Šį linksnį būtų tiksliau vadinti „liatyvu“ negu „aliatyvu“. Schematiškai ChNT vartojamų postpozicinių vietininkų sistemą galima pavaizduoti taip: 1 SCHEMA. VIETININKŲ SISTEMA CHYLINSKIO KALBOJE 48 | GINA KAVALIŪNAITĖ Kaip matyti, funkcinės analizės rezultatai skiriasi nuo to vietininkų sistemos struktūros vaizdo, kurį būtų galima susidaryti morfologinius požymius mechaniškai perkeliant į semantinį lygmenį. Iš pažiūros postpozicinių vietininkų sistema yra keturnarė ir simetriška. Ji remiasi dviem požymiais: priešinami esamieji ir einamieji linksniai, o pagal kitą požymį skiriami vidaus ir pašalio vietininkai. Iš tikrųjų pastarosios semantinės priešpriešos Chylinskio kalboje nėra. Išorinės lokalizacijos („buvimo prie kokio nors objekto“) reikšmė yra neesminė, arba jos išvis gali nebūti. SANTRUMPOS ChNT – CZESŁAW KUDZINOWSKI, JAN OTRĘBSKI, red., Biblia litewska Chylińskiego. Nowy Testament 2, Tekst, Poznań: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1958. G – NESTLE-ALAND, Hrsg., Novum Testamentum Graece, 27. Aufl., Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, 1975. GdB – Biblia święta, Tho jest, Księgi Stárego y Nowego Przymierza z Żydowskiego y Greckiego Języka ná Polski pilnie i wiernie przetłumáczone [...], [Dantzig], 1632. StB – Biblia, Dat Is De gantſche H. Schrifture, vervattende alle de Canonijcke Boecken des Ouden en des Nieuwen Testaments. Door laſt der Hoogh-Mog: Heeren Staten Generael van de Vereenighde Nederlanden [...] Uyt de Oorspronckelijcke talen in onse Nederlantsche tale getrouwelijk over-geſet [...] ende Door gemeene ordre der Nederlandſche Kercken verbetert van Druckfauten en Misſtellingen die in den Eersten Druck gevonden worden. T’Amsterdam, Gedruckt bij de Weduwe wijlen Paulus Aertſz van Ravesteijn [...] Anno 1657. ŽENKLAI [...] kupūra žmog[us] atstatyta abreviatūra → keista į ⌜ taisymo pradžia ∠ išbraukta〉 išbraukta LITERATŪRA GELUMBECKAITĖ, J. 2002: Linksnių ir prielinksnių konstrukcijų sintaksė Jono Bretkūno Biblijos Evangelijoje pagal Luką, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. (Opera Linguistica Lithuanica, 1.) HAMP, E. P. 1997: The in- and ad-forms of case in XVI and XVIII c. Baltic. Baltistica 32 (1), 40. KAVALIŪNAITĖ. G. 2001: Adesyvas Chylińskio Naujojo Testamento vertime. Acta Linguistica Lithuanica 45, 93–111. KAVALIŪNAITĖ, G. 2002 [2003]: Die postpositionalen Lokalkasus in Chylinskis’ Übersetzung des Neuen Testaments. Linguistica Baltica 10, 81–97. KUDZINOWSKI, Cz. 1964: Biblia Litewska Chylińskiego. Nowy Testament 3, Indeks, Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. LAIGONAITĖ, A. 1957: Pašalio vietininkai dabartinėje kalboje. Lemchenas, Ch., red., Kai kurie lietuvių kalbos gramatikos klausimai, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 21–39. PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a., Vilnius: Mintis. RANGE, J.-D. 1995: Allativ und Adessiv in altlitauischen Texten des 16. Jahrhunderts. Linguistica Baltica 4, 96–102. SMOCZYŃSKI, W. 2001: Przypadki lokalne języków bałtyckich. Id., Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 214–216. CHYLINSKIO POSTPOZICINIŲ VIETININKŲ SISTEMA | 49 ZINKEVIČIUS, Z. 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Vilnius: Mokslas. ZINKEVIČIUS, Z. 1982: Lietuvių kalbos postpoziciniai vietininkai. Baltistica 18 (1), 21–38. Gina Kavaliaūnaitė Gauta 2003 10 04 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva [email protected]