Dėl lietuvių kalbos priesaginių denominatyvinių veiksmažodžių semantikos

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA L (2004), 55 - 77 Del lie u iy kalbos p iesaginiy denomina y iniy eiksmazodziy seman ikos® JURGIS PAKERYS Vilniaus uni e si e as The meanings and ca ego ies o Li huanian denominal and deadjec i al e bs ha e been desc ibed mo e han once. I will a gue he e ha hese desc ip ions could be made mo e sys ema ic by applying a model o h ee-mode p edica ion (essi e, inchoa i e and causa i e) and by analysing syn ac ic and seman ic ea u es o he base wo ds in de i a ional pa aph ases. 1. [IVADAS Daik a a diniy i bid a diniy eiksmazodziy da ybinés eik’més i ka ego ijos lie- u iy kalbo y oje jau ne sykj ap asy os (Paulauskiené 1971: 192-204, 1994: 265- 270; Ul ydas, ed., 1971: 247-268; Jakai iené 1972, 1973, 1976: 266-270; Amb a- zas, ed., 1997a: 386-394). Vis dél o mazokai démesio ski a pa eikiamoms klasi ikacijoms sis emiskai pag js i i hie a chiniams nus a y y iene y san ykiams ap a i (isim imi laiky inos GeniuSienés (1983: 61 ., 1987: 155-159) pas abos apie denomina y inius e leksy us). Pe pas a uosius penkiasde%im me y pasi odé kele- as eik’mingy s udijy, ku iose a dazodiniy eiksmazZodziy eik&més sis eminamos emian is sin aksiniais-seman iniais aidmenimis, aikomi loginés analizés p incipai i a lickami ipologiniai y imai (Ma chand 1964, 1969a, 1969b: 367-371; Cla k, Cla k 1979; Ka olak 1972, Ka olak, ed., 1980; KaliuSéenko 1994, 2000). Siame s aipsnyje sickiama sin e iSkai pasinaudo i miné yjy da by pa i imi i pa eik i ie- nq ki a naujesnj sp endima. S aipsnio ikslas y a pasiiily i p elimina ia sin aksine- seman ing a daZodiniy lie u iy kalbos eiksmazodziy Klasi ikacija. Nesis engiama pa eik i gausios naujos medZiagos i dazniausiai emiamasi jau esamais mokslinéje apy a oje pa yzdZiais. Taip siekiama pa ody i, kuo ski iasi i kuo pana’iis anks esni i Cia si lomi sp endimai. S aipsnio p adzioje denomina y iniai eiksmazodziai (DV)! in e p e uojami kaip suglaus os p edika inés kons ukcijos (2.1), analizuojami galimi pozymiy p edikaci- jos ipai (2.2), éliau pe einama p ie sin aksiniy-seman iniy unkcijy analizés (3.1- 3.4). Uz eikSmingas pas abas no éciau padéko i p o . habil. d . E aldai Jakai ienei. Dalis s aipsnyje naudo- jamos li e a a os bu o sunkiau p ieinama, odeél esu dékingas p o . habil. d . Wojciechui Smoczy iskiui, suda iusiam galimybe ieSé i K oku os Jogailai iy uni e si e e, uz pagalbq nuosi dziai dekoju p o . habil. d . Vincui U buéiui, d . Aleksejui And ono ui, d . Jolan ai Gelumbeckai ei i Mikui Veng iui. Ka ais denomina y ais laikomi ik daik a a diniai eiksmaZodziai. Siame s aipsnyje denomina y y klasé apima daik a a dinius, bid a dinius i — no s okiy a ejy e a — daly inius, skai a dinius bei j a di- nius eiksmazodzius. 56 | JURGIS PAKERYS 2. APRASYMO PAGRINDAI 2.1. DV kaip p edika inés kons ukcijos Ma chando y a aikliai pas ebé a, kad ,denomina y iniai eiksmazodziai — ai su- eiksmazodin i sakiniai* (1969b: 368, plg. 31)?. Omeny, iesa, au o iaus cia u imi ne baig iniai sakiniai — p opozicijos, 0 p edika inés s uk i os su a dazodiniais a gu- men ais, ku ie jz elgiami da ybinése pa a azése, pa yzdziui: 1 (a) ka aliau i ~ bii i KARALIUMP (b) lie u in i ~ da y i, kad kas im y bii i LIETUVIU, kaip LIETUVIS (c) s o yklau i ~ bii i STOVYKLOJE (d) ilmuo i ~ da y i, kad im y bi i (a si as y ) FILMAS (e) Zaibuo i ~ Za BUI (-ams) bi i, im i bii i ( as is) Sios pa a azés esp. (galimi) ans o maciniai kalbamuju DV an eceden ai suda o p ielaidas sin aksinei-seman inei klasi ikacijai. Ma chandas nu odo, kad pama inis zodis pa a azéje gali bi i subjek o a ba objek o p edika y as (1 a, 1 b), gali a lik i aplinkybés (1 c) a ba objek o (1 d) unkcija (1964: 105, 1969a: 155 ., 1969b: 368, 371, plg. 33-38)*. Pa ys subjek ai ( eiksniai), Ma chando manymu, negalj bi i eiks- mazodinami dél loginiy p iezasciy: subjek as esas apibidinamasis démuo, ad jo pa- ies apibidinan¢iuoju démenimi (p edika u) pa e s i nejmanoma’. Vis deél o am ik- q isim j lie u iy kalboje galé y suda y i ie DV, ku iy subjek a inka laiky i i auk u j egzis encinj denomina y inj p edika a (1 e)°, plg. da : aud o i ~ AUDRAI bi i, speiguo- i ~ SPEIGUI bii i; dieno i ~ DIENAI im i bii i ( as is); Sal é i ~ im bii i (da y is) SALTA. Sup an ama, Sis sp endimas disku uo inas, pama inius Zodzius Cia galima in e p e- uo i i kaip p edika y us, siejamus su neapib ez u subjek u (plagiau Z . 3.2.1-2). Subjek o i objek o p edika y us (Ma chando pi masis i an asis ipai) si loma jung i j iena g upe, nes Cia i8 esmés a pa i sin aksiné unkcija: objek iniai p edika y- ai laiky ini kauza y iniais subjek iniy p edika y y a ian ais, plg. bal uo i ~ bi i BALTAM (subjek inis p edika y as) i bal in i ~ da y i, kad kas im y bi i BALTAS (kauza- y inis objek inis p edika y as, Z . placiau 3.1). Taigi i8 iso DV pa a azése galimi ke u i okie modeliai: (1) pama inis Zodis DV pa a azéje y a p edika y as (subjek o a objek o); 2 ,,Denominal e bs a e e balized sen ences“, plg. Ka olak (1972: 210). 3 Po Zenklo ~ éia i oliau nu odomos galimos da ybinés pa a azés, mazZosiomis didziosiomis aidémis isski iami pama iniai Zodziai. Re ais a ejais okiu issky imu a k eipiamas démesys i j ki us elemen us. é 1s ki y y imy, ski ianciy daugiau démesio sin aksinei DV in e p e acijai, plg. lenky kalbininky da bus: G zego ezykowa (1969); Ka olak (1972); Ka olak, ed. (1980); Boja (1975); Solecka, Te minska (1979, 1980). .,The subjec o a sen ence is necessa ily he de e mina um o i s e b, he e o e i canno become he de e minan in a e balized sen ence“ (Ma chand 1969b: 368). Dél seman inés subjek o inko po acijos e ba me eo ologica ipo eiksmazodziuose Z . Ka ku iené (1982). DENOMINATYVINIU VEIKSMAZODZIU SEMANTIKA | 57 (2) pama inis zodis DV pa a azéje y a subjek as; (3) pama inis zodis DV pa a azéje y a objek as ( iesioginis a ne iesioginis); (4) pama inis zodis DV pa a azéje y a aplinkybe. Pe éjus abs ak¢iausiq sin aksinio ski s ymo pakopa’, smulkesnius pog upius gali- ma ski i aikan konk e esniy seman iniy aidmeny inkinj. Siame s aipsnyje bus ope uojama p ocesan o, ezul a o, kon en o, posesumo (p iklausinio)%, ins umen o, loka y o, empo a y o i kai ku iais ki ais aidmenimis, smulkiau Z . 3.2-3.4. 2.2. P edikacijos ipai P edikacija y a laikomas am ik o pozymio p isky imas ienam a keliems a gu- men ams (Mo kinas, pa ., 1999: 495). Denomina y iniais eiksmazodziais pozymiai gali bi i p edikuojami kaip nekin ami, kin ami i kauzuojami, pa yzdZiui: 1) pozymis nekin amas (esy inis): k ailio i ~ bi i KVAILIU, elg is kaip KVAILIUI; bal- uo i ~ bi i, ody is BALTAM; aud o i ~ AUDRAI bi i ( yk i); badau i ~ bii i BADA pa i ian- ciam; bu iuo i ~ plauk i naudojan is BUREMIS; Ziemo i ~ ZIEMA (ku ) bi i; 2) pozymis kin amas, jgyjamas a a si andan is sa aime (inchoa y inis)’: k ailé i ~ im i bii i KVAILIU | KVAILAM (-esniam); bal é i ~ im i bi i, da y is BALTAM (-esniam); aso i ~ im i bii i, as is RASAI; 3) pozymis kin amas, su eikiamas am ik os nu ody os jégos (kauza y inis): k ai- lin i ~ eik i, kad kas im y bi i KVAILIU | KVAILAS, e s i, laiky i kq KVAILIU / KVAILU; bal in i ~ eik i, kad kas im y bii i BALTAS (-esnis); juokau i ~ eik i, kad im y bii i JUOKAI, a si- as y JUOKU. Esy iné p edikacija (1) laiky ina bazine, iS jos is edama inchoa y ine (2), 0 iS pas- a osios — kauza y iné (3), z . 1 len ele. Jei iS am ik o a dazodzZio y a iS es as in- choa y inis eiksmazodis (bal as — bal é i), kauza y inj edinj galima in e p e uo i d ejopai: kaip de e ba y a (bal é i — bal in i ~ da y i, kad BALTETY) i kaip iesioginj denomina y a (bal as > bal in i ~ da y i, kad im y bii i BALTAS). 1 LENTELE. DENOMINATYVINIU VEIKSMAZODZIU POZYMIY PREDIKACIJOS BUDAI Pozymis (x) Nekin amas Kin amas igyjamas su eikiamas Funkcija Fosce(®) F cna Fesse(*)) F oaus(F incnol Fesse(%))) i Dalis DV y iné ojy abs akciomis sin aksinémis unkcijomis nesi emia i DV klasi ikuoja pagal ai, kokius seman inius aidmenis pama iniai ZodZiai a lieka pa a azése (Cla k, Cla k 1979: 769-781; Kalius- éenko 1994, 2000). Siame s aipsnyje sin aksiniy unkcijy nea sisakoma, nes jos a spindi abs ak¢iausia DV klasi ikacijos lygmeni, ku iame ge ai ma y i sin aksés i ZodZiy da ybos ySiai. Omeny u ima isumai (sa ininkui) p iklausan i dalis, objek as, plg. sa ininka apibiidinan j poseso iaus aidmenj. . Sa aime eiskia, kad p opozicijoje nenu odoma pozymio igijimo p iezas is. 58 | JURGIS PAKERYS Kad denomina y iniams eiksmazodziams bidinga ejopa pozymiy p edikacija, pas ebé a jau Ma chando (1969a: 155 . ). Tiesa, cia au o ius ap a ia ik bud a dinias (1972: 214-217; plg. Solecka, Te minska 1979, 1980) i Uluchano as (1977: 117), no s pas a asis da ybiniy eiksmiy ap aSe (131-193) sis emiSkai 8io modelio nedie- gia. Kalius¢enko logi’kai numa o da is neigiamus a ian us: ‘ne u e i pozymio’, ‘im i ne u é i pozymio’, ‘kauzuo i, kad im y ne u é i pozymio’. Au o ius ejopos (Se- Se iopos) p edikacijos modelj aiko ap a damas posesy inius, a ibu y inius, loka y- inius, biisenos p edika y inius i i8 dalies — j ykio DV (KaliuS¢enko 1987, 1994: 40-77, 98-102, 108-114; 2000: 22-44, 56-59, 63-67). 3. PAGRINDINIAI DENOMINATYVINIUVU VEIKSMAZODZIV TIPAI 3.1. P edika y iniai DV Jy pa a azése pama iniai ZodZiai y a bi inieji eiksnio a ba papildinio p edika y- ai, ku iais poZymiai p iski iami esy iSkai (2 a, b), inchoa y iSkai (3 a, b) i kauza- y iskai (4 a, b): 2 (a) Pe as k ailioja ~ Pe as y a KVAILYS, elgiasi kaip KVAILYS (b) Laukai bal uoja ~ Laukai y a, odosi BALTI 3 (a) Pe as k ailéja ~ Pe as da osi KVAILAS, i s a KVAILIU (b) D obé bal éja ~ D obé da osi BALTA 4 (a) Bi u é k ailina Pe a ~ Bi u é laiko (da o) Pe q KVAILIU (b) Ona bal ina d obes ~ Ona da o d obes BALTAS | kad d obés BALTETY Siais eiksmazZodzZiais p edikuojamos ypa ybés pap as ai eiskiamos daik a a dZiais (a) a ba bid a dZiais (b), ka ais pasi aiko i daly iy (isdykau i ~ bi i, elg is kaip ISDYKUSIAM, is i kau i ~ bii i, elg is kaip ISTVIRKUSIAM), skai a dziy (pi mau i ~ ba i PIRMAM) a ba j a dziy (sa in i ~ eik i, kad im y bii i sa o, SA U). Jei pama inis Zodis y a daik a a dis, eiksmazZodis gali em is ne isais jo seman iniais pozymiais (2 a), 0 ik kai ku iais i8 ju, pa yzdziui, kalbéjimo a judéjimo: Zemaiciuo i ~ kalbe i kaip ZEMAICIUI, ézlin i ~ judé i kaip VEZLIu . Nag inédami a ejus, kai pozymis p edikuoja- mas emian is panasumu, y éjai daZnai suda o a ski us pog upius a apib ezia spe- cialias seman ines unkcijas (plg. ,,,,, Solecka, Te mi iska 1979: 58, 1980: 20-22). No é usi a k eip i démesj, kad ka ais pasi aiko is es inés seman ikos daik a a dziy, jau besi emianciy pana’umo san ykiu, aigi iS jy pada y uose eiksmazodziuose o- kio san ykio jz elg i nebe enka, pa yedanai, beZdZioniau i gali bi i iesiai siejamas su bezdzioné, ‘kas pamégdzioja ki us, mai osi’, o ne su bezdzioné, ‘zinduolis gy ulys, pa- nasus j Zmogy sa o kino sudé imi (Simia)’ LKZ,.. 793). Ki ai a ian , lyginimo 1(2) Pp yg) 10 Apie lais uosius i bi inuosius p edika y us Z . Hol oe (2003). DENOMINATYVINIU VEIKSMAZODZIU SEMANTIKA | 59 unkcija ne isada jz elg ina pa ies DV s uk i oje, jos ezul a u galima laiky i i pama inius zodzius. Esy inius (2 a) ipo DV siily a laiky i i agen iniais, nes pa a azése jy pama iniai zodziai u j agen inius aidmenis (Cla k, Cla k 1979: 773 .): 5 (a) John bu che ed he cow (b) John did o he cow he ac ha one would no mally expec [a bu che o do o a cow] Agen iniais okius eiksmazodzius adin i pa auklu, nes ju seman ikos Zidinyje y a ak y us subjek as. Vis deél o ai ne ikslu —- juk pama inis Zodis ne nu odo pa i subjek a, 0 jeina j aze, apibidinan¢ia subjek a (5 b). Vadinasi, sin aksiné analizé, a lickama p ieS seman iniy aidmeny y ima, blokuoja ne inkamg da inio in e p e- acija. Kauza y inius (4 a) ipo a ejus kai ku ie y éjai laiko ikslo (goal) eiksmazo- dziais (Cla k, Cla k 1979: 774 .). Tai sup an ama, nes kauza y ai (kaip i (3 a) ipo inchoa y ai) suponuoja am ik a eiksmo ( yksmo) iba, ku ia inka laiky i siekia- mu ezul a u ( ikslu). Pag indiné p edika y iniy inchoa y y i kauza y y unkcija — zymée i am ik us i smus, ans o macijas, kai objek as igyja (jam su eikiama) nau- ju ypa ybiy (3 a, b; 4a, b), ad juos da galima adin i ans o maciniais ezul a y ais. Sie DV a imiausi objek iniams i subjek iniams ezul a y ams, pa yzdziui: eiliuo i ~ da y i, ku i EILES (eilé aScius), ilmuo i ~ da y i, ku i FILMA, juokau i ~ da y i (k és- i) JUOKUS, iidy i ~ RUDIMS a si as i, pleiskano i ~ PLEISKANOMS a si as i i k . (Z . pla- Giau 3.2.2, 3.3.1). Pag indiniai p edika y iniy i subjek iniy / objek iniy ezul a y y ski umai okie: 1) subjek iniai i objek iniai ezul a y ai p edikuoja am ik o naujo dalyko sa ai- minj a si adima ( idys, pleiskanos) a suki ima (eilés, ilmas, juokai), 0 p edika y i- niai — objek o ans o macijq (2 a, b; 3 a, b); 2) p edika y iniai kauza y ai negali bi i in anzi y iniai. Vis dél o sunku nub é2 i g ieZ q iba a p ypa ybiy su eikimo i naujo objek o a si- adimo a suki imo. Kai ku iuos daik a a dinius p edika y inius eiksmazodzius ga- lima in e p e uo i i kaip objek inius ezul a y us, ku iy iesioginiai objek ai a lieka Sal inio (,,;medziagos‘‘) aidmenis, plg.: 6 (a) g upuo i Zmones ~ e s i Zmones GRUPEMIS, su eik i Zmonéms GRUPIV ypa ybiy : pada y i, suku i GRUPES i§ Zmoniy; (b) auko i pinigus ~ e s i pinigus AUKA, su eik i pinigams AUKOS ypa ybiy, : pada y i, suku i AUKA is pinigy; (c) bul éms angle i ~ bul éms jgy i ANGLIES ypa ybiy : susida y i, a si as i ANGLIAI iS bul iy. A ski 6s pas abos eikalauja DV, eiSkian ys ‘laiky i, adin i uo, kas pasaky a pa- ma iniu Zodziu’, pa yzdziui: dédziuo i ‘ adin i DEDE’, ujin i ‘k eip is TU, a o i ie- naskai os an ojo asmens o mas, implikuojan¢ias j a dj TU’, ams in i ‘ adin i TAMS- 60 | JURGIS PAKERYS a’. Siy DV da ybiné eiksmé gali pasi ody i kick nu olusi nuo ki y p edika y iniy kauza y y (‘da y i, kad kas im y bi i kuo (koks)’). Ski umas Cia ik as, kad apsmas kauzuojamas mas ymo (‘laiky i kuo’) a ba pe o ma y iniais (‘ adin i’) eiksmais. Todél Ma chandas isai pama uo ai ski ia kalbamuosius eiksmazodzius p ie papil- dinio p edika y y (1964: 110, 1969b: 369). Ki i y iné ojai elgiasi ne aip sis emis- kai: jZi i i ins umen iskumq (Cla k, Cla k 1979: 777 angl. eiksmazodj si ‘ adin i se u, k eip is se e’ azéje si he gene al p iski ia p ie miscellaneous [ins umen s]) a ba ‘ adinimo’ eiksmazZodjZius jungia j a ski a kalbéjimo g upe, no s ‘laikymo, ak- a imo’ eiksmazodiius ap ago p ie p edika y iniy kauza y y (Kaliuscenko 1994: 68 ., 104; 2000: 38, 60)". Ski i p edika y iniy lie u iy kalbos DV g up¢ né a nauja, apie ai kalbé a jau Ge- niugienés s udijose (1983: 61, 1987: 156). Tiesa, p edika y iniais Cia adinami ik daik a a diniai ediniai, pa yzdziui: s eciuo is “bi i s e iu’ : s ecias; giminiuo is ‘bi i, ap i giminémis’ : giminé; cuk uo is ‘ i s i cuk umi’ : cuk us. Jakai ienes da buose sin aksinis kalbamyjy DV aspek as neakcen uojamas: p edika y iniai esy ai ski ia- mi p ie a i ikimo i bisenos ka ego ijy (jy p ieSp iesa emiasi subjek o ak y umu : neak y umu, plg. ad oka au i : juoduo i), inchoa y ai — p ie bi io kai os, kauza y ai — p ie pada omosios ka ego ijos (Jakai iené 1973: 64-66, 1976: 269; Amb azas, ed., 1997: 387-393; plg.: Ul ydas, ed., 1971: 248 ., 252-255, 258 ., 262, 264 ., 267; Pau- lauskiené 1994: 266-270). 3.2.1. SUBJEKTINIU DV SKYRIMO PROBLEMA. Jau uZsimin a (2.1), kad subjek inius DV ski i nejp as a, o Ma chando nuomone -— i logi8kai nejmanoma”™. A k eip inas dé- mesys j ai, kad Ma chandas ap ago angly kalbos eiksmazodziy da yba (1969b), sa- o s aipsniuose (1964, 1969a) g e a angly i ia i okieciy bei p ancizy DV. Visos ’ios kalbos u i uS¢iujy subjek y (dummy subjec s), odél au o ius uZsimena, kad e ba me eo ologica galima in e p e uo i kaip p edika y inius (1964: 116), plg. Cla - ku pa a aze: I is aining ~ I ( he wea he ) is doing he ac i i y ha one would no mally expec [ ain o do] (Cla k, Cla k 1979: 780). Nepaisan Sios pas abos, Ma chandas kalbamuosius eiksmazodiius is dél o pa eikia p ie objek iniy”’. Lie u iy kalboje né a ZodzZiy, a lickanéiy uSciojo subjek o unkcija, odél sin ak- si8kai subjek iné kai ku iy DV in e p e acija neuzblokuo a. Kad pa a azése jy pa- ma iniai Zodziai nea lieka p edika y inés unkcijos, galima jsi ikin i 8 neigiamy ans- o maciju, plg. (7 b) i (8 b): 7 (a) Vaka aud ojo ~ Vaka bu o AUDRA (b) Vaka AUDROS nebu o 4 Sio s aipsnio p edika y iniai DV Kaliuscenko klasi ikacijoje adinami a ibu y iniais, o p edika y i- niais laikomi eiksmy, biseny i pan. pa adinimais mo y uo i eiksmazZodZiai (Z . 1994: 94 ., 2000: 54 .). Subjek iniy angly kalbos DV g upe ski ia Ku icyna (1985: 70 .), be ji $i e mina aiko iesiog in anzi y- iniams eiksmazodziams ap asy i (angl. o agabond, o seal, o panic i pan.). 12 3 Beje, i Cla kai Gia jz elgia objek o seman inj aidmeni: ,, he e a e a ew elemen e bs, which a e s ill ano he kind o objec e b“ (Cla k, Cla k 1979: 780). DENOMINATYVINIU VEIKSMAZODZIU SEMANTIKA | 61 8 (a) Vilkas y a ZVERIS (b) Vilkas né a (Zolédis) ZVERIS (*Vilkas né a (zolédzio) ZVERIES) Kaip ma y i, kilmininku a diné a inio dalis neigiamose p opozicijose ne a zymi- ma, odél nomina y iniuose egzis encinés seman ikos sakiniuose jZ elg i sin aksinj subjek q (o ne p edika y a) isai pag is a. Taip da y i si ily a, pa yzdziui, Balke i- Giaus (1963: 147 .), be su isim imis (149 .). Viena iSim¢iy aisyklé okia: ,,Nomina- y inio sakinio a dininkas, kaip p edika y inis cen as, laiky inas bi io a dininku ( a iniu) [...], kai o a dininko unkcija y a analogiska ki y kon eks o sakiniy a iniy unkcijai*. Komen uodamas pa yzdj Nuo s ogy TESKA, an Zemés KLANAI, au o ius ei- gia, kad ,,Salia einanciy sakiniy pag indinés dalys [...] eska, klanai [...] y a iena usés, nes Zymi kelis lygiag eciai yks an¢ius eiSkinius“ (Balke icius 1963: 151, plg. 142). Vis dél o Zodj klanai laikan eiksniu, eiskiniy lygiag e umas nebi y kaip no s pazei- dziamas: juk g e a eské i y a eiksmazodis bii i, plg. Nuo s ogy TESKEJO, an Zemés klanai Bu o. Taigi esminis klausimas Gia y a eiksmazZodzZio bi i in e p e acija: neigia- mosios ans o macijos is dél o labiau pa emia egzis a imo eiksme, 0 ne p edika y- inés jung ies unkcijga. Nomina y iniy sakiniy egzis enciné seman ika pas ebé a i »Daba inéje lie u iy kalbos g ama ikoje“, ku apie juos aip aSoma: ,,Tokiuose sa- kiniuose p anesama apie daik a a eiSkinj, j a dijamas jo BUVIMAS“ (Amb azas, ed., 1997: 617; i&ski a mano — J. P.). Tiesa, Siy sakiniy modelis is dél o pa eikiamas su p edika y ine jung imi (V , - N,). »Lie u iy kalbos g ama ikoje“ ap asy as ne a ski- as egzis enciniy nomina y iniy sakiniy pog upis (Ul ydas, ed., 1976: 628 .). Sia egzis encine bi i in e p e acija galima mégin i aiky i i iems a ejams, kai a ojamos negimininés bid a dziy o mos: (9) Namie Sal éjo ~ Namie émeé bi i (da ési) SALTA Tai, kad negimininés o mos gali ei i eiksniais, pas ebé a jau seniai, plg. Jablons- kio pa eikiamus pa yzdzius (1911: 19 = 1957: 453): IS cion jau pliis a VISA GERA; DVI- LINKA ne iiks a; PIKTA gal j yk i; IS sena gims a JAUNA. Vis dél o (9) ipo pa yzdzius ip as a ap asy i jz elgian p edika y ing jung i, Z ., pa yzdziui, Amb azas, ed., 1997: 617 (VE... ATi neu /Ad ). Kokiy galima pasiily i a gumen y, leidziandiy Siuos sakinius lygin i su egzis enciskai in e p e uo ais (7) ipo sakiniais? Neigiamosios ans o - macijos j odomosios galios cia ne u i, nes negimininés o mos né a linksniuojamos. Tiesa, kai ku iais a ejais ie oj laukiamy negimininiy o mu pa a ojama y iskos giminés biid a dZio ienaskai os kilmininko ly¢iy (Z . Paulauskiené 1994: 216 .), be su neigimu jos nesiejamos, plg.: namie bu o SALTA; namie SALTA nebu o; *namie SALTO nebu o. Ki a e us, pas ebé a, kad Sias negiminines o mas galima pakeis i bud a - dziy abs ak ais, a8oma, kad ,,negimininé o ma eiSkia bisena kaip daik a“ (Pau- lauskiené 1994: 215), plg.: Miske isiskai TYLU; Miske isiska TYLA. Vadinasi, s uk u- iskai (9) ipo sakiniai a i inka ap a uosius (7) ipo sakinius. Be o, abiejy ipy sakiniy eiksmazodzio bi i eik’me ‘egzis uo i’ odo ai, kad jis iesiogiai siejamas su ie os (i laiko) aplinkybemis, plg. ne sykj ci uo a Saloméjos Né ies eilé aScio a ka pa: Ru- duo Pa yziu). Slapia. BULVARUOSE s iesu. Nezymé u sakinio daliy a kos modeliu lai- 62 | JURGIS PAKERYS ky inas a ian as su aplinkybe p adzioje: Vaka bu o aud a; Miske bu o ylu. Pas ebé- ina, kad Si a ka a i inka egzis encines kons ukcijas su neapib éz o kiekio eiks- niu, pa yzdziui, Kieme bu o aiky. Vadinasi, kai ku iais aspek ais (9) i (7) ipo saki- niai ( esp. denomina y iniai eiksmazZodzZiai) y a a imi. Sup an ama, sin aksiniy subjek y ( eiksniy) jz elgimas ap a uose sakiniuose su daik a a diiais i ypaé su negimininémis biid a dziy o momis y a disku uo inas i y iné inas smulkiau'’. IS anks esniy DV y imy a k eip inas démesys j Geniusienes si lyma ski i subjek inius e leksy inius DV, pa yzdziui, sméklo is ‘smékloms bi i, ody is’ (1983: 61, 1987: 157). Tiesa, au o é Cia kalba apie seman inj subjek o aid- meni, 0 ne apie sin aksinj subjek a ( eiksnj). Kaliu8éenko (1994: 109-114, 2000: 63-67) gam os eiskiniy eiksmazodiius ap aso kaip a ski a ,,i ykio eiksmazodziy“ g upe (co6wimu inwie enazoa , E eignis e ben) i jy pa a azése subjek o ( eiksnio) nejZ elgia (1994: 109, 28 isn.; 2000: 63, 24 iSn.)"°. 3.2.2. SUBJEKTINIY DV SEMANTIKA. Jau miné a, kad Siy DV pa a azése pama iniai Zo- dziai uZima eiksnio (sin aksinio subjek o) pozicija, pa yzdziui: 10 (a) Siandien da ganoja ~ Siandien y a (egzis uoja) DARGANA (b) jau dienoja ~ jau ima bi i ( andasi) DIENA (c) daba anks i S ieséja ~ daba anks i ima bii i S iesu | a si anda SVIESA (d) a ai iidija ~ an a y ima bi i ( andasi) RODZIY Siy DV subjek y egzis a imas apibidinamas a ba esy i8kai (10 a), a ba inchoa y- iskai (10 b, c, d). Esy iskai p edikuojamais subjek ais zymimos gam os jégos, sa ai- miniai eigkiniai, ku iuos seman iniy unkcijy y éjai apibidina p ocesan o a ba bu- senos, p oceso pa ien o aidmenimis (Jakai iené 1988: 62; Sliziené 1994: 20). Inchoa y iné p edikacija zymi am ik o ezul a o adimasi, o ma imasi (plg. ezul- a inio pa ien o sa oka: mies e kilo MAISTAS, Sliziené 1994: 20). G iez a iba a p sub- jek iniy esy iniy i inchoa y iniy DV kai ku iais a ejais nub éz i sunku. Sakysim, p opozicijas olumoje Zaibuoja, ji a banguoja galima pa a azuo i d ejopai: olumoje y a ZAIBY : olumoje ima bi i ZAIBY; j i oje y a BANGY : ju oje ima bi i BANGY. Esy iniai subjek iniai DV daznai bina beasmeniai, be ka ais i jie a e ia subjek- o pozicija, ku ia uzima a ba au ologinis subjek as ( ipas aud a aud oja, Zaibai Zai- buoja, z . daugiau pa yzdziy Ka ku iené 1979: 43 .), a ba ki as daik a a dis, nu o- dan is ie a (padangé Zaibuoja). Jei Sioje pozicijoje a ojamas subjek as a lieka kauzuojancio agen o aidmenj, okio eiksmaZodzio subjek iniu DV laiky i ne inka, pa yzdziui: Be kas pe auks ai j juodus debesis kopa, am daugsyk PERKONS Zaibuio- dams liepia sug iz i (LKZ,, 73; isski a mano — J. P.). Todél ski ini eiksmazodZiai Zaibuo i, ‘zaibams bi i, ody is’ i Zaibuo i, ‘ eik i, kad im y bi i ( as ysi) Zaiby’. 4 Reikia nepami s i, kad i paciy negimininiy o my kalbos dalies s a usas p oblemiskas, Z . jau Kazlaus- ko 1965: 175 . pas abas. Jei os o mos bid a dziais nelaiky inos, ai jy denomina y iniy eiksmazodziy klasi ikacijoje apsk i ai ne eikia ap a i. 15 Dél subjek inés pama iniy Zodziy unkcijos galimybés da Z . Kaliu8éenko (1994: 39 ., 2000: 21). DENOMINATYVINIU VEIKSMAZODZIU SEMANTIKA | 63 Inchoa y iniams subjek iniams DV bidinga ezul a o seman ika, jie lygin ini su objek iniais ezul a iniais DV (Z . 3.3.1). Objek iniai ezul a iniai DV ski iasi uo, kad jy p opozicijose nu odoma e balizuojama ( eiksmazodinama) ezul a a kau- zuojan i jéga (plg. miné uosius Zaibuo i, i Zaibuo i,). Subjek iniy inchoa y iniy DV a eju a jéga nenu ody a, odél jie daznai bina beasmeniai. Jei subjek o pozicija o- kio DV a gumen inéje s uk i oje a e iama, pa a azéje ji a i inka loka y inés a bene icien inés (ad esa inés, eiksmo ga éjo) seman ikos pozicija (subjek o ie a pa- a azéje uzimama pama inio Zodzio), pa yzdziui: LAUKAI udenéja ~ LAUKUOSE ima bii i uduo; VARTAI iidija ~ ANT VARTY ima bii i ( andasi) iidzZiy; LANGAI asoja ~ ANT LANGY ima bi i (susida o) asa; PETRAS p akai uoja ~ PETRUI ima bi i ( andasi, ixsiski- ia) p akai as. Tiesa, kai ku ie a ejai disku uo ini — sakysim, pasku iniame pa yzdy- je Pe q in e p e uojan kaip p akai o a si adimo p ieZas j, kauza o iy (plg. Pe as isski ia PRAKAITA), eiksmazodj p akai uo i galima siily i ski i p ie objek iniy ezul- a iniy eiksmazodZiy (3.3.1). Vis dél o Pe as Gia né a iesioginis p akai o kauza o- ius, jo eikla p akai o a z ilgiu né a samoninga, ikslinga i aldoma, odél kauza y- ine in e p e acija abejo ina (plg. ki us nekon oliuojamus ezul a us: eidas s azdanoja(si) ~ an eido a si anda STRAZDANU; Zaizda k aujuoja ~ Zaizdoje a si an- da KRAUJO, saulé SPINDULIUOIA ~ i§ saulés andasi SPINDULIAI)'®. Dél panasiy p iezasciy subjek iniams inchoa y iniams DV galima p iski i i nedidele ‘palikuoniy a si adi- mo’ g upé: é iuo is, pa Siuo is, e siuo is i pan. Sa aiminio a si adimo pozymiu, ma- y , Cia laiky inas i sang azos odiklis’’. A k eip inas démesys, kad seman iskai a i- mas nesang azinis aikuo i gali a e i au ologinio objek o pozicija: Vaiky ne aikiiok, kol neiigysi (LKZ,,,, 904). Cia ap a i eiksmazodziai y éjy daznai ap asomi emian is logine-seman ine ob- jek o sa oka. Sp endimai del e ba me eo ologica jau miné i anks¢iau, ad nag iné ini si lymai dél eidas s azdanoja(si), Pe as p akai uoja, ka é e siuojasi ipo pa yzdziu. Ma chandas juos ap a ia ezul a iniy objek y posky yje, ku y a smulkesnés i8sky i- mo (ko), pasidengimo (kuo), jaunikliy edimo i ki os g upés (1964: 116; 1969b: 370). Cla ky s aipsnyje sa aiminiai i kauzuojami ezul a ai pa eikiami bend oje ikslo (goal) g upéje (ia pa enka i p edika y iniai DV, z . Cla k, Cla k 1979: 774 .). GeniuSienés objek iniy e leksy y g upéje nu odomas eiksmazZodis e siuo is i ne- kon oliuojamus ezul a us suponuojan ys la. sakno ies (: sakne), pumpu o ies (: pum- pu s); lie. geleziuo is ‘ idy i’ pa eikiamas p ie ins umen iniy (1983: 61 ., 1987: 157). Kaliuscenko objek iniy DV sky iuje ap aso medziagy a ki y dalyky iSsky imo j ap- linka pog upj, ku pa enka eiksmazZodziai k aujuo i, e siuo is i pan. (1994: 80 ., 2000: 45 .). Ta p a si andanciy dalyky i jy adimosi ie y, ad esa y gali uzsimegz i posesinio ipo y$ys. Todél isai logiskas KaliuS¢enko sp endimas ski i k aziposesy- iniy DV pog upj, ku pa enka eiksmazZodzZiai plunksnuo is, lapo i, ki my i i pan. (1994: 45 ., 2000: 25 .). Tiesa, Sis pog upis au o iaus klasi ikacijoje p iklauso ne ob- jek iniy, o sa a ankiskam posesiniy DV sky iui (plg. 3.3.3). ‘6 Apie eiksmy (ne)kon olia ima Z . Hol oe (1991: 60 ., 163 ). ‘7 Esama si ilymy DV subjek a Gia su ok i i kaip ak y y eikéja, kauza o iy, o ne bene icien a (Solecka, Te minska 1980: 23). 70 | JURGIS PAKERYS pos (SeSe iopos) p edikacijos modelj (1994: 41-58, 2000: 22-32). K aziposesy i- niams inchoa y iniams DV ilius uo i au o ius pa eikia i lie u isky (Siame s aips- nyje subjek iniais ezul a y ais laikomy) pa yzdziy: Japo i ‘im i u é i lapu, igy i la- pu’, Zolé i ‘zole apaug i’, be o, Siai g upei p iski ia i kai ku iuos gam os eiSkiniy eiksmazodzius, pa yzdziui, ok. sich bewélken ‘debesuo is’. Siekimo igy i DV au o- ius ap ago p ie objek iniy, ku i8ski i i smulkesni medziojimo, inkimo, ejimo ko gau i pog upiai (1994: 83-86, 88; 2000: 47-50). Tik pasku inj pog upj (‘ei i ko (gau- i)’) au o ius laiko a ima loka y iniams posesy ams. Su posesy umo seman ika su- sije i d i Soleckos bei Te mi iskos ski iamos unkcijos (1980: 24 .). Dalies unkcija F as Va ojama apibidin i pama inio zodzio zymimo objek o susilie imui, susijungi- mui su isuma, pa yzdiZiui: le. plombowaé ‘plombuo i’ (PLoMBA ampa dan ies dali- mi), szczo kowaé ‘ aly i, Sukuo i (Sepeciu)’ (Sepe ys, Sukos — le. sZcZOTKA — liesdamas plaukus a ki us objek us bina jy dalimi); le. policzkowacé ‘mu8 i j eida, skel i an au- sj’ ( am ik u momen u eikéjo kino dalis paliecia eikiamojo eida, sk uos a — le. POLICZEK, akimi ka bina jo dalimi, plg. lie. snukiuo i, Z . 3.4.1) (Ka olak, ed., 1980: 53 ., 65 ., 89 .). Tik ojo posesy umo unkcija ,, Si iloma aiky i okiems DV kaip s eciuo is, Ziemo i, dieno i (‘Jeis i ku DIENA’), in e p e uojan bu ima ku no s kaip am ik a p iklausyma kam no s (Solecka, Te mi iska 1980: 25). Li uanis ikoje posesiniy DV ka ego ijq ski i né a jp as a. Kad posesiné seman ika uzZciuop a, galima sp es i i8 kai ku iy ka ego ijy apibidinimo, pa yzdziui, galio i pa- eikiamas p ie ‘[j]aus i, TURETI, pe gy en i ai, kas is eikS a pama iniu Zodziu’ (Jakai- iené 1976: 270; i&ski a mano — J. P.). Ki i Siame s aipsnyje posesiniais laikomi DV p iski iami pada omajai ka ego ijai i pa eikiami epimo, padengimo i ie3kojimo, inkimo i pan. pog upiuose (Amb azas, ed., 1997: 388 .; plg.: Jakai iené 1973: 64— 66, 1976: 269 .; Ul ydas, ed., 1971: 248, 252 ., 261; Paulauskiené 1994: 267-269). 3.3.4. INSTRUMENTINIAI DV. Jy pa a azése pama iniai zodziai zymi j ankius, ku iais a liekami am ik i eiksmai, pa yzdziui: 20 (a) S alius obliuoja len q ~ S alius oBLium1 eikia len q, naudoja OBLIY len ai apdo o i (b) Jonukas g aziai smuikuoja ~ Jonukas g aziai eikia (g oja) SMUIKU (c) Spo ininkai Spaguojasi ~ Spo ininkai eikia ( ienas ki q) SPAGOMIS (d) Ona Sukuojasi ~ Ona (sa e) eikia SUKOMIS (e) B oné daug lieZu auja ~ B oné daug eikia LIEZUVIU ( ) Pe as ge ai ai uoja ~ Pe as ge ai eikia / naudojasi VAIRU (g) Vaikai slidinéja ~ Vaikai naudojasi SLIDEMIS Ins umen iniai DV p edikuoja j ankiy naudojima esy iskai, be pasi aiko i okazi- niy ku a y y, pa yzdziui: smuikuodin i, (su-)Sukuodin i (LKZ,,,, 204, ,, 335). Abejo- 4 Tiesa, susukuodin i lizde pa eik as pa yzdys kiek painus: Pa i ilny nesukuo/[ja], ma i susuk iodina. Kadangi kauzuojamasis asmuo nu ody as i uzima subjek o pozicija (ma i), ai susukuodin i Cia ku a y i- niu nelaiky inas, laukiama kons ukcija bi y: Pa i ilny nesukuoja, ik Sukuodina — iskq jai ma i da o. DENOMINATYVINIU VEIKSMAZODZIU SEMANTIKA | 71 ina, a juos galima iesiogiai sie i su pama iniais daik a a dZiais, ySys cia a pinis: smuikuodin i : smuikuo i : smuikas. Kalban apie ins umen inius DV, j ankio sa oka ne u e y bi i ibojama konk e¢iy daik a a dziy, Cia j auk inos i abs ak esnés eiki- mo p iemonés, pa yzdziui: p o au i, gal o i ~ naudo is PROTU, GALVA. Ta pine g andj a p posesiniy kauza y y i ins umen iniy DV suda o a ejai, nusakan ys eikla am ik omis medziagomis (pa yzdziui: de uo i, chlo uo i, d uskin i), ku ias galima in e - p e uo i kaip p iemones, pa yzdziui: Mes nuodijame a akonus ~ Mes eikiame a a- konus NuobDAIs. Ta p okiy a ejy mégin a nub éZ i aiskesne iba, sakysim, pas ebé a, kad angly kalboje ins umen iniai eiksmazodziai nesude inami su p i a y iniais p ies- déliais de- i dis- (Cla k, Cla k 1979: 779, emian is Ma chand 1969b: 134 .), plg.: unbu on ‘a seg i’ ( e e sinis ins umen inis eiksmaZodis) : debu on ‘pada y i be sa- gu, isplés i sagas’ (p i a y inis eiksmazodis). Labai s eng is a ibo i kalbamuosius a ejus kazin a bi ina. Juk pap as ai p iemonés naudojimas am ik o objek o a z il- giu implikuoja e d inj p iemonés i eikiamo objek o saly i, plg. jau miné us Soleckos, Te minskos (1980: 24 .) s a s ymus. Todél kai ku ie a ejai gali bi i in e p e uojami d ejopai, ypa¢ jei pama inis Zodis y a medZiaga, ku i eiksmo me u su objek u nea ski- iamai sujungiama: cemen uo i pama us ~ dé i CEMENTO j pama us (da y i, kad pama ai u é y CEMENTO) a eik i pama us CEMENTU (plg. nuody i a akonus ~ da y i, kad a a- konuose a si as y NuoDy | kad a akonai sa yje u é y NUODY / eik i a akonus NUODAIS). Ins umen ing DV ka ego ija isski ia isi y iné ojai, iesa, ne isi j ja i aukia ei- kimo medziagomis DV ( ipas klijuo i, cemen uo i). Ma chandas ins umen inius da- inius ap a ia aplinkybiniy DV sky iuje (1964: 112-114; 1969b: 369 .) i pazymi o na y iniy DV a imuma Siai g upei. Cla ky s udijoje, kaip jau miné a, a ski ai pa- analizuo i ins umen iniy i lokaciniy DV panaSumai bei ski umai. Au o iai nelinke p ipazin i ins umen ais objek y, ku ie ampa nea ski iama eiksmo ezul a y dali- mi (1979: 778), be is dél o jy ins umen iniy DV sa a8e y a angl. glue ‘klijuo i’, cemen ‘cemen uo i’ i k . Kaliu’¢éenko Sios p oblemos a ski ai nenag inéja, a¢iau a p ins umen iniy DV i gi pa eikia klijuo i (1994: 91, 2000: 52), 0 auksuo i, d us- kin i ipo edinius ap a ia p ie kauza y iniy posesy y (1994: 52 ., 2000: 29 .). Geniu- Sienés s udijose kaip ins umen iniai eiksmazZodziai pa eikiami geleziuo is ‘ idy i ( auk is gelezimi)’, peciuo is ‘peciais s umdy is’ (1983: 61 ., 1987: 157). Li uanis inéje li e a i oje epimo, padengimo medziagomis a jy ku no s déjimo g upé ap a iama p ie pada omosios DV ka ego ijos, o konk e¢iy j ankiy pa adinimy pama uo iems DV ski iama ins umen iné ka ego ija (Jakai iené 1973: 64 ., 1976: 269; Amb azas, ed., 1997: 388, 390; plg.: Ul ydas, ed., 1971: 248, 253 ., 262, 265; Paulauskiené 1994: 267 .). 3.4. Aplinkybiniai DV Jy pa a azése pama iniai ZodZiai a lieka aplinkybiy unkcijas i y a eiSkiami links- niais a ba p ielinksninémis kons ukcijomis. Sie DV nusako eiksmy e d e (21 a) a ba laika (21 b), pa yzdziui: 21 (a) Tu is ai s o yklauja p ie eze o ~ Tu is ai y a (gy ena) STOVYKLOJE p ie eze o 72 | JURGIS PAKERYS (b) Gand ai ziemoja A ikoje ~ Gand ai Z1EMA biina A ikoje E d és i laiko seman inius aidmenis galima bi y jung i i 1 iena — e d élaikio aidmeni, nes j laika nu odoma kaip j am ik a laiko ma mens ie a. Ta p kai ku iy anks¢iau ap a y DV galima as i okiy, ku ie nusako eiksmo biida i gali bu i pa a- azuojami a ojan p ie eiksmius a jiems seman iSkai a imus linksnius. Plg. o- kias jau miné y p edika y iniy i ezul a iniy DV pa a azes: 22 (a) Pe as k ailioja ~ Pe as elgiasi KVAILAI : elgiasi kaip KVAILYS (b) Zi gas Suoliuoja ~ Zi gas béga SUOLIAIS : da o SUOLIUS Vis del o sa a ankisko bido aplinkybiy DV pog upio Cia nebus ski iama, biido ap- linkybés a spal is laiky inas an iniu. 3.4.1. ERDVES DV. Jy pa a azése pama iniai zodziai pap as ai zymi ie as, ku iose esama (23 a), a ba kauzuojama, kad kas jose bu y (23 b, c), pa yzdziui: 23 (a) Ona kieminéja pas déde ~ Ona y a dédés KIEME (s eciuojasi) (b) S a ybininkai sandéliuoja medziagas ~ S a ybininkai da o, kad medzZiagos bii y SANDELYIE (-iuose) (c) Gelbé ojai Salina kliii is ~ Gelbé ojai da o, kad kli i ys bii y SALYIE, deda Jas SALIN Esy inés p edikacijos a ejai e i, plg. da aikS e i ~ bii i AIKSTEJE, namuo i ~ bi i NAMIE, NAMUOSE (LKZ,, 36, , 537; Ul ydas, ed., 1971: 248, 258)>, miné inas i sinch oniskai nebeskaidus medzio i ~ bi i MEDYJE ‘miSke’. Aiskiy inchoa y iniy edi- niy sunku nu ody i, plg. p ie eiksminj eiksmazodj a é i ~ im i bi i ARTI, ARCIAU (kau- za y inis edinys a in i ~ da y i, kad bii y ARTI). K yp ies seman ikos, a ba di ek y i- niams galinio aSko, a ejams (23 b, c) p iski ini i e i muSimo j am ik q kino ie a eiksmazodzZiai, pa yzdziui: snukiuo i ~ eik i (kumS j) SNUKIO link, musS i | SNUKI; ausiuo i ~ eik i (kums j, delng) AUSIES link, mus i j/pe Aus]. Sie DV (Z . daugiau pa yz- dziy Jakai iené 1973: 44) seman iskai laiky ini kauza y ais, nes ne pa s subjek as juda am ik a k yp imi, 0 jo aldomas (kauzuojamas) objek as, pa yzdziui, kum& is. Pasi aiko e d és DV, ku iy pama iniai ZodZiai pa a azése a lieka seman inj kelio aidmenj, pa yzdziui, g uoden i ~ judé i GRUODU, aziuo i pe GRUODA. Jiems a imi p ielinksniy pama uo i eiksmaZodZiai, pa yzdziui, ske suo i, ku ie kelia gali p edi- kuo i esy iskai a ba kauza y iskai, plg. ske suo i pe laukq ~ ei i SKERSAI lauko : ske - suo i kamuolj ~ e s i kamuolj judé i SKERSAI ( u bolo aiks és). Kadangi p ielinksnis ske sai zymi i ie a, galimas kauza y inis edinys: ske sin i ~ da y i, kad kas bu y SKERSAI (ko), ‘ske sai ka da y i (dé i, k au i)’ DZ‘ 701. E d és DV samp a a li e a ii oje palygin i maZai j ai uoja. Demesys a k eip inas j adinamuosius p i a y inius eiksmazodzius (‘da y i, kad kas ko ne u é y’), ku iuos 2 Veiksmazodzio aiks é i uz iksuo a i inchoa y iné eiksmeé: ‘iskil i j aikS e, aiské i’ (LKZ 36). 1(2) DENOMINATYVINIU VEIKSMAZODZIU SEMANTIKA | 73 Ma chandas u bi nea si ik inai pa eikia iSka po loka y iniy (1964: 115). Jau mi- ne a, kad posesy umas i loka y umas glaudZiai susije, odél angl. shell = lie. lukS en i ipo DV galima in e p e uo i d ejopai: kaip neigiamuosius posesy inius (‘da y i, kad ne u é y LUKSTO’) i kaip neigiamuosius loka y inius (‘da y i, kad nebi y LUKSTE’). Ma y , odel Cla ky s udijoje Siaip jau panasiis pa yzdziai y a a sidi e ski ingose ie ose: shell he peanu s ‘luks en i Zemés ieSu us’ p ie Joca um (pog ypis ‘no -on’), shell he peas ‘luk8 en i Zi nius’ p ie loca ion (pog upis ‘no -in’) (1979: 770, 773), plg. da lie. iSp o e i ‘im i ne u é i (ne ek i) p o o’ : (me a o iskai) ‘iSei i is p o o’ (nei- giamas posesy as : neigiamas loka y as). Ta piniy a ejy galima nu ody i i daugiau, pa yzdziui, su e d e susijusios daly a imo a pa i iamy biseny si uacijos, plg. okias galimas pa a azes: posédziau i ~ bii i POSEDYJE / uzsiim i POSEDZIU, baimin is ~ bii i BAIMEJE, bii i apim am (e d inis eiksmazodis) B4lMES. Iim imi laiky ina p edika y- inio s eciuo is ~ bi i SVECIU galimybé bi i pa a azuo am loka y iskai: bii i s ECIUO- SE. Veiksmazodzio keliau i in e p e acija i gi gali bi i d ejopa: bi i KELYJE ( ie a) i naudo is KELIU (p iemoné, ins umen as). Li uanis ikoje e d iniy DV ka ego ija ski i nejp as a, be loka y iniy eik&miy ka ais nu odoma (Ul ydas, ed., 1971: 248). Loka y inj pog upj ap aso Geniusiené (1983: 62; 1987: 157), iesa, Sios seman ikos denomina y iniy lie u iy kalbos e lek- sy u nepa eikia. 3.4.2. LAIKO DV. Siy ediniu pa a azése pama iniai Zodziai zymi laiko sa okas i a lieka seman inj empo a y o aidmenj, pa yzdziui: 24 (a) Vasa o i kaime ~ AsA 4 bii i kaime (b) Vaka o i p ie eze o ~ VAKARE bii i p ie eZe o Kalbamieji DV zymi ne ik eiksmo laika, be i implikuoja am laikui bidinga eikla, pa yzdziui: asa a — poilsis, a os ogos, aka as — poilsis, p amogos a ba da - bai namie. P iesaginiai laiko seman ikos eiksmazodziai gali bi i pama uo i i a da- zodiniy p ie eiksmiy, zymin¢iy am ik a elia y y laiko a8ka (denomina y iniais Sie ediniai jau nelaiky ini): 25 (a) T aukinys éluoja ~ T aukinys y a laiko ake (pe ) VELAI ( . y. a silieka nuo numa y o, e aloninio laiko asko) (b) Kam aip anks ini sé i Zi nius? (LEZ, 145) ~ Kam laiko aske pe ANKSTI Séji Zi nius? ( . y. p alenki numa y g, e aloninj laiko askq) Kai ku iy okiy eiksmaZodziy galimi ne ik esy iniai, be i kauza y iniai p edika- cijos a ian ai, pa yzdziui: anks in i, élin i ~ da y i, kad bii y ANKSTI (anksciau), VELAI ( éliau). Pas a uosius galima susie i i su biid a dZiais ANKSTUS, VELUS (ANKST-y as, VEL-y as) i laiky i p edika y iniais. Laiko DV g upe né a didelé, ad ne isy au o iy i&ski iama. Sakysim, su laiko se- man ika susije angl. weekend ‘leis i sa ai galj’, aca ion ‘a os ogau i’, honeymoon ‘leis i medaus ménesj’ Ma chando laikomi objek iniais ezul a iniais, nes jie nu oda j eik- 74 | JURGIS PAKERYS la kaip j am ik a ezul a a”’. Cla ky s udijoje ie pa ys DV pa eikiami a ski oje uk- més (du a ion) g upéje (Cla k, Cla k 1979: 773). Kaliuséenko da buose (1994: 105—- 108, 2000: 61-63) empo a y iniams DV ejopos (SeSe iopos) p edikacijos mode- lio ne aikoma, nes daik a a dziy pama uo y inchoa y iniy i kauza y iniy ediniu, ma y , nepasi aiké. Tiesa, iename pog upiy pa eik as lie. dieno i eiksme ‘da y is Sil a’ (1994: 107, 2000: 62) galé y bi i in e p e uojamas i kaip inchoa y inis. Li uanis ikos adicijoje da ybiné laiko ka ego ija neiSski iama, be p ie -wo i i -o i ediniy &i eik8mé minima (Ul ydas, ed., 1971: 248, 254; Paulauskiene 1994: 267). Jakai iené laiko DV ( asa o i, Ziemo i) ski ia p ie pla esnés busenos ka ego i- jos (1973: 36). Veiksmazodis a os ogau i, panasiai kaip angl. aca ion, in e p e uoja- mas d ejopai: kaip laiko (Paulauskiené 1971: 195) i kaip daly a imo, bu imo ku DV (Jakai ienée 1973: 49, 1976: 269; Amb azas, ed., 1997: 394). 4. ISVADOS 1. Klasi ikuojan denomina y inius lie u iy kalbos eiksmazodzius ikslinga aiky i ejopos p edikacijos i sin aksinius-seman inius k i e ijus (Z . 2 len ele). 2 LENTELE. LIETUVIY KALBOS DENOMINATYVINIU VEIKSMAZODZIU SINTAKSINE-SEMANTINE KLASIFIKACIJA ATSIZVELGIANT | PREDIKACIJOS TIPUS (PZ - PAMATINIS ZODIS) P edikacijos ipas Esy as Inchoa y as Kauza y as Sin aksinés- seman inés PZ ypa ybés P edika y as k ailio i : k ailys k aile i : k ailys k ailin i : k ailys bal uo i : bal as bal é i : bal as bal in i : bal as Subjek as P ocesan as aud o i : aud a Rezul a as dieno i : diena Objek as Rezul a as juokau i : juokai Kon en as badau i : badas gédin i : géda Posesumas galio i : galia u é i : u as ginkluo i : ginklas Ins umen as meske io i : meske é 26 Plg. apie weekend: ,,das Wochenende wi d du ch die Handlung als e was Lebendiges sozusagen e s e zeug , wi d in de Handlung e s exis en “ (Ma chand 1964: 117). DENOMINATYVINIVU VEIKSMAZODZIU SEMANTIKA 25 2 LENTELES TESINYS P edikacijos ipas Esy as Inchoa y as Kauza y as Sin aksinés- seman inés PZ ypa ybés Aplinkybée E d e s o yklau i : s o ykla sandéliuo i : sandélis Laikas Ziemo i : Ziema 2. T ejopos p edikacijos sis ema suda o baziné esy iné p edikacija (pozymis u i- mas), i$ jos is edama inchoa y iné (pozymis igyjamas), i$ pas a osios — kauza y iné (pozymis su eikiamas). Denomina y iniais eiksmazodZiais p edikuojami pozymiai a ba ju kompleksai zymimi ju pama iniy a dazodziu. 3. Sin aksiniai-seman iniai pozymiai nus a omi a siZ elgian i pama inio ZodzZio unk- cijas da ybinése pa a azése. 4, Abs akCiausig sin aksiniy aidmeny pakopg denomina y iniy eiksmaZodziy kla- si ikacijoje suda o p edika y y, subjek uy, objek y i aplinkybiy unkcijos. 5. Subjek iniai denomina y iniai eiksmazZodziai u i seman inius p ocesan y i e- zul a y po ipius. 6. Objek iniai denomina y iniai eiksmazodZiai u i ke u is iesioginiais i ne ie- sioginiais objek ais eiSkiamus seman inius po ipius: ezul a y, u iniy (kon en y), p iklausiniy (posesumy) i j ankiy (ins umen uy). 7. Aplinkybiniai denomina y iniai eiksmazodZiai u i du po ipius: e d és i laiko. SUTRUMPINIMAI DZ‘ — Daba inés lie u iy kalbos Zodynas ( y . ed. S. Keinys), Vilnius: Mokslo i enciklopedijy leidybos ins i u as, 2000. LKZ — Lie u iy kalbos Zodynas 1-XX, I-IP ( ed.: J. Baléikonis, J. K uopas, K. Ul ydas, V. Vi kauskas), Vilnius, 1941-2002. LITERATURA AMBRAZAS, V., ed., 1997: Daba inés lie u iy kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijy leidykla. BALKEVICIUS, J. 1963: Daba inés lie u iy kalbos sin aksé, Vilnius: Vals ybiné poli inés i mokslinés li e a- i os leidykla. Boga , B. 1975: Polskie czasowniki z woudowanym a gumen em. Polonica 1, 167-186. C a k, E. V. 1978: Loca ionals: exis en ial, loca i e and possessi e cons uc ions. G eenbe g, J. H., ed., Uni e sals o Human Language 4: Syn ax, S an o d, Cali o nia: S an o d Uni e si y P ess, 85-126. CLARK, E. V., CLARK, H. H. 1979: When nouns su ace as e bs. Language 55 (4), 767-811. FREEZE, R. 1992: Exis en ials and o he loca i es. Language 68 (3), 553-595. GENIUSIENE, E. [GENJUSENE, E.] 1983: Peqbaexcuenw e enazonsi 6 GaamulicKUux A3b1KAX U munoaoeuA peg- Aekcueoe, Bus bHI0c: BYIbHIOCCKUMii YHUBepcHTe . GENIUSIENE, E. 1987: The Typology o Re lexi es, Be lin, New Yo k, Ams e dam: Mou on de G uy e . 76 | JURGIS PAKERYS GRZEGORCZYKOWA, R. 1969: Czasowniki odimienne we wspd czesnym jezyku polskim, W oc aw, Wa szawa, K ak6w: Ossolineum. (P ace jezykoznawcze, 53). HOL oe , A. 1991: T ansi i i y and Clause S uc u e in Polish. A S udy in Case Ma king, Wa szawa: Slawis- yezny Os odek Wydawniczy. (P ace Slawis yczne, 95). HOL oET, A. 2003: Lais ieji p edika y ai i jy sin aksiniai ysiai. Hol oe , A., Judzen is, A., ed., Sin aksiniy ysiy y imai, Vilnius: Lie u iy kalbos ins i u o leidykla (Lie u iy kalbos g ama ikos da bai 1), 67-78. [JABLONSKIS, J.] 1911: Rygiskiy Jonas, Lie u jy kalbos sin aksé 1, Seinai. JABLONSKIS, J. 1957: Rink iniai as ai 1 (suda é J. Palionis), Vilnius: Vals ybiné poli inés i mokslinés li e a ii os leidykla. JAKAITIENE, E. 1972: Dél p iesaginiy eiksmazodziy da ybiniy eikSmiu. Bal is ica 8 (1), 49-54. JAKAITIENE, E. 1973: Veiksmazodziy da yba. P iesagy ediniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. JAKAITIENE, E. 1976 : Zodziy da ybos ipai i ka ego ijos. Jakai iené, E., Laigonai é, A., Paulauskiené A., Lie u iy kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas, 251-278. JAKAITIENE, E. 1988: Leksiné seman ika, Vilnius: Mokslas. KALIUSCENKO, V. D. 1987: Tunono na 1OKaTHBHBIX, MOCCeCCMBHBIX HM aTpHOYTHBHBIX OTCYOCTAHTHBHBIX aia ooB. Bonpoce: a3biKo3Hanua (1), 93-105. KALIUSCENKO, V. D. 1994: Tunozozun omomennwx enaeo oe, Joneux: Jlonewanna. KALIUSCENKO, V. D. 2000: Typologie denominale Ve ben, Tiibingen: Max Niemeye Ve lag. KAROLAK, S. 1972: O znaczeniach czasownik6w odimiennych. Wie zbicka, A., ed., Seman yka i s ownik, W oc aw, Wa szawa, K akow, Gda isk: Ossolineum. (Z dziejéw o m a ys ycznych w li e a u ze polskiej, 27). KAROLAK, S., ed., 1980: Seman yczno-syn ak yczny s ownik s owianskich czasownikéw odimiennych, Ka o- wice: Uniwe sy e Slaski. KATKUVIENE, L. 1979: Lie u iy kalbos beasmeniai eiksmazZodiniai sakiniai, zymin ys gam os eiSkinius. Kalbo y a 30 (1), 39-47. KATKUVIENE, L. 1982: Apie lie u iy kalbos beasmeniy sakiniy su e ba me eo ologica seman ine s uk i a. Sin aksés i seman ikos klausimai. Respublikinés mokslinés kon e encijos, ski os TSRS jki imo 60-meéiui, p aneSimy ezés ( ed. K. Zupe ka), Siauliai, 29-30. KAZLAUSKAS, J. 1965: Moksliné lie u iy kalbos g ama ika [ ec.: Lie u iy kalbos g ama ika 1 ( ed. K. Ul y- das), Vilnius: Min is, 1965]. Pe galé 10, 172-176. Ku icyna, L. A. 1985: Oco6eHHOCTH OTBIMeHHOTO KOHBeEpCHOHHO O O6pa30BaHHA ia oo0B. Cemanmuxa u dyHKuuoHUuposanue aHenulicKozo enazona, ToppKuii, 69-76. Lyons, J. 1967: A no e on possessi e, exis en ial and loca i e sen ences. Founda ions o Language 3, 390- 396. MARCHAND, H. 1964: Die Ablei ung desubs an i ische Ve ben mi Nullmo phem im Englischen, F anz6- sischen und Deu schen. Die Neue en Sp achen 10, 105-118. MARCHAND, H. 1969a: Die Ablei ung deadjek i ische Ve ben im Deu schen, Englischen und F anzési- schen. Indoge manische Fo schungen 74, 155-173. MARCHAND, H. 1969b: The Ca ego ies and Types o P esen -Day English Wo d-Fo ma ion.A Synch onic- Diach onic App oach, Miinchen: C. H. Beck’sche Ve lagsbuchhandlung. Mo konas, K., pa ., 1999: Lie u iy kalbos enciklopedija (pa engé K. Mo kinas), Vilnius: Mokslo i encik- lopedijy leidybos ins i u as. PAULAUSKIENE, A. 1971: Daba inés lie u iy kalbos eiksmazodis, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. PAULAUSKIENE, A. 1994: Lie u iy kalbos mo ologija. Paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i enciklope- dijy leidykla. SLIZIENE, N. 1994: Lie u iy kalbos eiksmazodziy junglumo Zodynas 1: A-M, Vilnius: Mokslo i enciklope- dijy leidykla. SOLECKA, K. M., TERMINSKA, K. 1979: P éba de inicji seman ycznych. Jyanocaoeencku dunonce 35, 55-64. SOLECKA, K. M., TERMINSKA, K. 1980: De inicje seman yczne. Ka olak, ed., 1980, 17-28. DENOMINATYVINIU VEIKSMAZODZIU SEMANTIKA a7 ULUCHANOV, I. S. 1977: Ciosoo6paz0eamen uaa cemanmuka 6 pyccKom a361Ke, Mocksa: Hayxa. U ypas, K., ed., 1971: Lie u iy kalbos g ama ika 2: Mo ologija (Veiksmaiodis, p ie eiksmis, dalely é, p ielinksnis, jung ukas, jaus ukas, is ik ukas), Vilnius: Min is. U ypas, K., ed., 1976: Lie u iy kalbos g ama ika 3: Sin aksé, Vilnius: Min is. Ju gis Pake ys Gau a 2004 03 17 Bal is ikos i bend osios kalbo y os ka ed a Vilniaus uni e si e as Uni e si e o g. 5, 01513 Vilnius