Liaudiški augalų pavadinimai, siejami su augalo gydomosiomis savybėmis

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA L (2004), 11 - 24 Liaudiski augalų pavadinimai, siejami su augalo gydomosiomis savybėmis AURELIJA GENELYTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius The article deals with Lithuanian phytonyms (plant names) based on the healing properties attrib- uted to the plants concerned. The material is taken both from writings and from the living dialects. The plant names discussed in this article contain (a) names of organs and fluids of the human body, (b) names of diseases which the plants in guestion are assumed to cure and (c) words refer- ring to symptoms of such diseases. Plant names of this type are still widely used in the modern Lithuanian dialects, but their areal scope is usually narrow. 1. ĮVADINĖS PASTABOS Nuo seniausių laikų žmonės įvairiais vaistiniais augalais gydo ligas ir negalavimus. Lietuvoje liaudies medicinos ir žolininkystės tradicijos labai senos. Botanikų teigi- mu, mūsų šalyje auga per 2000 vaistinių augalų (Puidokas 2002: 4), tad visai supran- tama, kad apie gydymą žolėmis XIX-XX amžiuje šiek tiek nusimanė daugelis Lietu- vos kaimo gyventojų — tai buvo jų gyvenimo kasdienybė. Bemaž kiekviena žolelė laikyta vaistu: Visos žolės vaistai, tik reikia žinot, kas nuo ko Dj (LKŽ,). Tik smilga ne vaistas, o tei[p] visos žolės gydo PNMZ (LKZ,,,, 947). R. Trimako teigimu, XIX a. pabaigoje Lietuvos kaime vyravo liaudiški gydymo būdai. Oficialiosios medicinos paslaugomis naudotasi retai, susirgus mieliau buvo pasirenkamos žolininkų (kartais ir žiniuonių) paslaugos, ir šie žmonės kaimo bendruomenėje turėjo nemenką autoritetą. Autoriaus nuomone, egzistavo netgi savotiškas pasiskirstymas tarp lyčių: liaudies chirurgija ir veterinarija laikytos vyrišku užsiėmimu, o žolininkystė — moterišku (Trimakas 2001: 19). Mokslinėje literatūroje gausi liaudies medicinos ir veterinarijos medžiaga daž- nai aptariama įvairiais aspektais, nes tai gali būti kelių disciplinų — antropologijos, biologijos, etnologijos, folkloristikos, medicinos, farmacijos ir net lingvistikos — stu- dijų objektas. Senosios kaimo moterys dar ir šiandien pažįsta labai daug vaistinių augalų ir įvardija juos savais tarmiškais pavadinimais, kurių nerasime nei botanikos vadovėliuose, nei moksliniuose augalų aprašuose. Liaudiški fitonimai (plg. gr. gutéy ‘augalas’) puikiausiai suprantami vietinių žmonių ir perduodami iš kartos į kartą išli- ko ir iki mūsų dienų, nes žolininkių sukauptos žinios nebuvo laikomos paslaptimi (priešingai nei žiniuonių žadėtojų), jas perimdavo tas, kuris tuo daugiau domėjosi ar turėjo polinkį rinkti žoleles (Trimakas 2001: 19). Vaizdingų liaudiškų augalų vardų gyvojoje kalboje vartojama tūkstančiai (pvz., vien tik šiaurės panevėžiškių šnektose užrašyta per 800 skirtingų šaknų liaudiškų fitonimų). Dažnai tas pats augalas ne tik kad skirtingose šnektose — net atskiruose kaimuose vadinamas vis kitokiu vardu, nes 12 | AURELIJA GENELYTĖ kalbos vartotojai atkreipia dėmesį į skirtingus augalo skiriamuosius požymius, t. y. pažinimo procese skiriasi profilio aspektas (žiūros kampas), kuris tampa svarbus tam tikroje situacijoje fiksuojant daiktą ar reiškinį. Nominacijos procese itin svarbus yra profiliavimas, t. y. tam tikras specifinis daikto suvokimas, kurio pagrindas — viena ar kita daikto savybė, ypatybė, funkcija ir pan., vadinasi, vienokia ar kitokia daikto kate- gorizacija, jo priskyrimas vienai ar kitai kategorijai (Gudavičius 2000: 50). Gyvojoje kalboje pavadinimų, nurodančių augalo gydomąsias savybes, vartojama palyginti ne- daug. Didžiąją dalį šnektose vartojamų fitonimų sudaro pavadinimai pagal augalo išorinius požymius (vardai, nusakantys augalo žiedų, lapų ar vaisių formą, spalvą, jų panašumą į kokį nors tikrovėje esantį atributą ir pan.). Kadangi visą pasaulį žmonės linkę suvokti vaizdiniais, tai ir įvardijant augalus nominacinėje sistemoje dominuoja vizualiaisiais požymiais paremti pavadinimai. Be to, baigia išmirti XX a. pradžios senoji kaimo karta, pažinusi daugybę vaistingųjų augalų, žinojusi, kokia žolelė kokią ligą gydo ir pagal tuos gydomuosius požymius įvardijusi nemažai augalų. Tačiau ren- kant etnologinę medžiagą apie liaudies mediciną ir užrašinėjant liaudiškus augalų pavadinimus lietuvių kalbos tarmėse fiksuota ir keliasdešimt fitonimų (dažniausiai tai vaistinių augalų vardai), kurie nusako konkretaus augalo gydomąsias savybes. Au- torės iš tarmių surinkta medžiaga, taip pat LKŽ ir LKŽ, duomenys rodo, kad liau- diški fitonimai, siejami su augalo gydomosiomis savybėmis, skirtini į keletą reikšmi- nių grupių. 2. FITONIMAI, SUDARYTI IŠ ŽMOGAUS KŪNO DALIŲ PAVADINIMŲ Skirtinos dvi tokių pavadinimų grupės. 2.1. Fitonimai, kurių pamatiniu žodžiu nurodoma, kokia kūno dalis yra gydoma: 2.1.1. akis: akėlė (SLu — 2LKZ 152)! akisopai (LBŽ 139 [PN]), akišvietė (LBŽ 139), akisvita (LBZ 139 [P]), akšvita (P - LKZ 87), akute (LBZ 139) ‘akisveité’ _(Euphra- sia) — liaudies medicinoje žolės nuoviru nuo seno gydomos akių ligos (LBZ 139; VA 1973: 31); 2.1.2. ausis: ausgyda (P, LBZ 45 — *>LKŽ 500), ausiagydė (LBZ 45, RS — *LKŽ 1500), ausigydé (LBZ 45, BZ 40 — KZ, 500) ‘akenis’ (Ballota) — vaistinis augalas, kurio nuoviru gydomos ausų ligos (LBŽ 45; LVAS 1941: 16); 2.1.3. blužnis: blužnažolė (J, K, LBZ 88 — 2LKZ ,957), blužniažolė (LL 228 — *LKŽ, 957), blužniės žolė (D.POSK — LEZ, 959) ‘bluznuté’ (Chrysosplenium) — nuoviras vartojamas nuo blužnies ligų (LBŽ 88); blužnpapartis (P, LBŽ 35 — ?*LKŽ, 957) ‘kal- narūtė' (Asplenium) — žolė seniau buvo vartojama blužnies ligoms gydyti (LBŽ 35); taip pat augalo vardas motyvuotas ir klasikinėse kalbose, plg. gr. orAny ‘bluznis’; 2.1.4. dantis: dantgalba (LBZ 237 [P]) ‘skéstukas’ (Odontites) — antpilas vartoja- mas vaistams nuo dantų skaudėjimo (LBZ 237); dantvyra (LBZ 178 [P]) ‘debesylas’ (Inula) — šaknų nuoviras stiprina dantenas (VA 1973: 79); į Straipsnyje kirčiuojami tie fitonimai, kurie LKŽ, LKŽ, ar kituose šaltiniuose pateikiami kirčiuoti. LIAUDIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI | 13 2.1.5. inkstas: inkstaglobė (P, LBZ 247 — LKZ,, 171) “sienažolė' (Parietaria) — vaisti- nis augalas, vartotas inksty ligoms gydyti (LBZ 247; LVAS 1941: 62); 2.1.6. kaklas: kaklazole (LBZ 57 [Brz, PN], RTN — LKŽ, 92), kaklinélis (LBZ 57 [PN] — LKZ, 93), kaklinycia (LBZ 57 [BRZ] — LKZ, 93), kaklinikas (LS — LKŽ, 94) ‘pa- prastoji juodgalve’ (Prunella vulgaris) — liaudies medicinoje žolės nuoviru skalauja- ma gerklė (LBŽ 58; VA 1973: 128; Jankevičienė 1987: 154): Kai kaklą užstoja, reikia gerti kaklinykų arbatą Lš (LKZ, 94); 2.1.7. kaulas: gyvakaulé (MT — LKZ, 361), gyvakaulis (LBZ 338), kaulažolė (J, LBZ 338, Kp, Pc — LKŽ, 431; PNM — LKZ .), kaulazolé (VARN, Sp — LKŽ,, 431; GDR — LKZ,), kaulažolynis | (J, LBŽ 338 [RK], NDŽ, ŠvNč, Ds — LKŽ, 431), kaulažolis (LBZ 338 [P], AK, NJ, Ds — LKZ, 431; PNM — LEZ), kauliaSaknis (PNM — LKZ,), kauliažo- lė (PNM — LKŽ k) kauliažolynis (GMz, KTK, TRGN— LKŽ „ 432), kauliažolis (Ds — LKZ, 432; PNM — 1LKZ), kauliazolis (GDR — LKZ,) ‘vaistine taukė' (Symphytum officina- le) — trintos augalo šaknys vartojamos kaulų lūžiams gydyti (LBZ 338; VA 1973: 359; VAK 1976: 688): Kaului lūžus, bobos kaulažoliu gydydavo Ds (LKZ, 431). Kau- lažolynį deda, kai žmogus kaulais, kaulų ligom suserga Ds (LKZ, 431). KduliaSaknis žydi baltai. Jj iškasa, šaknis jo yra, Cia tik žiedai jo. Reikia iskast ir sutarkavot, ir aprist. Tai va, kai skauda, kai kam nors lūžę buna kaulai, tai apirisa, greičiau sugyja Pnm (LKŽ,). Panaši augalo vardų motyvacija ir kitose kalbose: lot. Symphytum pasidary- tas iš gr. cupgpvo ‘suauginti’; plg. vok. Beinwell, angl. boneset, lenk. žywokost; 2.1.8. kėpenys: kepingelbė (P, LBZ 22 — LKZ, 581), kepenų Zolelé (LBZ 22) ‘triskiau- tė žibuoklė' (Hepatica nobilis). Tai graikų kalbos sekinys, plg. gr. nap, navos ‘kepe- nys' — augalo triskiaučiai lapai savo forma primena kepenis?. Ta pati vardo motyvacija ir daugelyje kitų kalbų: vok. Leberbliimchen, angl. liverwort, rus. neuenounuųa; 2.1.9. kraūjas: kraiijo žolė (D.Pošk, P, Sp — LKŽ, x 960), kraujanosė (LBŽ 5 [BRŽ]), kraujanésis (LBZ 5 [PN], DZ, DKK, ŠMN — LKŽ,, 461), kraūjės (LBZ 5 [ŠvNč] — LKZ,, 463), kraujinirikas (kraujinykas) (BZ 107, Mr, LBZ 5 - LKZ, , 463), kraujutis (J, LBZ 5, AL, AUK, SLv — LKZ, , 466), kraiizole (NDZ — LKZ, , 485) ranjazolé (Achillea) — žiedų, lapų ir žolės preparatai vartojami įvairiems kraujavimams stabdyti, padidina kraujo krešėjimą (LBŽ 6; VA 1973: 163; VAK 1976: 16; VAA 1983: 58; Jankevičie- nė 1987: 140): Kraujanosiais užkišk nosį, ir nustos kraujas DKK (LKZ,, 461). Duoks kraujanosio — baisiai béga kraujas UT (LKZ,, 461). Norėdami kraują "sulaikyti, ant žaizdos deda kraujučių AUK (LKZ,, 466). Uždėk kraujūčio, ir nustos kraujas bėgęs SLv (LKZ,, 466); kraujo duobele (LBZ 310 — LKZ, | 462), kraijasakné (TRGN — LKZ,, 462), kraujélis (TRGN — LKŽ,, 463), kraujinis (TRGN — “LEZ, , 463), kraujotenis (LBZ 310 [1]), kraujotraukis (IM 1862, 31, LBZ 310 1] - 465), kraujūtis (BZ 218, LBZ 310, NDZ — LEZ, , 466), kraustaba (P, LBZ 310 — sy „ 472), kraiizole (J, KAIR - LKZ, , 485) kraujalaké’ (Sanguisorba) — žolės nuovirą liaudis vartoja žaizdoms 2 Lėvi-Strausso teigimu, augalų rūšys, turinčios kokį įsimenamą požymį, tam tikrą formą, spalvą arba kvapą, suteikia stebėtojui teisę manyti ir teigti, kad minėti požymiai rodo tam tikras, taip pat įsimenamas, tačiau paslėptas augalų savybes. Todėl žmonės, nors ir laikinai, atkreipia dėmesį į jutiminį ryšį tarp dviejų dalykų, pvz., kad geltoni augalų syvai gydo blužnies ligas, geltonos ar raudonos spalvos augalų žiedai tinka gydyti tą spalvą turinčius vidaus organus, lapai, panašūs į kepenis, gydo kepenų ligas ir pan. (Lėvi-Strauss 1997: 28). 14 | AURELIJA GENELYTĖ gydyti, antpilas geriamas nuo kraujuoto viduriavimo (LBŽ 311; Jankevičienė 1987: 172; MVAE 2002: 353): Kraužolės gyvuliam nuo šlapinimos krauju KAIR (LKZ, 485). Plg. augalo pavadinimus kitose kalbose: lot. Sanguisorbia pasidarytas iš sanguis ‘krau- jas’, sorbere "siurbti", — šakniastiebis turi daug tanidų ir stabdo kraujavimą. Taip pat plg. rus. kposoxaebka, lenk. krwišciąg, angl. blood-root; kraujūtraukė (VRN — LKŽ,, 462), kraujažolė (VRN — LKŽ,, , 462) "pelkinė trindažolė' (Comarum palustre) — žolės nuoviras liaudies medicinoje Vartojamas nuo pakilusio kraujo spaudimo ir nuo įvai- rių kraujavimų (VA 1973: 361): Kraujatraukių kai prideda, tuoj kraują sustabdo VRN (LKŽ,, 462); 2.1.10. liaūkos: liauktrama (P, LBZ317.~ LEZ, 393), liaukij žolė (LBZ 317, AK — LKŽ,, 392), liaūkžolė (J, LBZ 317 — LEZ, 393) ‘bervidis’ (Scrophularia) — žolės antpilas liaudies vartojamas vaistams nuo liauky pabrinkimo (LBZ 317; LVAS 1941: 81); liauką žolė (GRG — LKŽ,, 392), liaukazolé (LBZ 156, GRG — LKZ,, 392), liauka- žolynis (J.JABL — LKZ,, 392) ‘SliauzianCioji tramazole’ (Glechoma hederacea): Tas liaukazoles (liaukū žolės) isvirina ir duoda kiaulėms liaukoms sergant GRG (LKZ,,, 392); 2.1.11. mūcica (lenk. macica ‘gimda’): mūcicos žolė (LBZ 278, GRG — LKZ., 722) “tikroji sidabrazolé’ (Potentilla argentea) — žolės nuoviras vartojamas skausmingy menstruacijų atvejais (VA 1973: 302; MVAE 2002: 346); 2.1.12. nosis: sraujanose, sraujanosė (LBZ 6, NDZ, LKA, 264 [DBK, AN] — LKZ,. 568), sraujandsis, sraujandésis (S, LBZ 6 [PN, RK, UT, ZR), NpZ, K.BUG [Ds], LKA, 264 [RK], LEL, KP, ADM, SKP, ON, VB, AND, DKK, UT — LKŽ,,, 568), sravanosė, sra- vandsé (L 461, LBZ 6 [Brz], NDZ, LKA, 168 [SLC, SKRB, KRC), INSK — LKŽ, 570), sravandsis, sravanésis (L 813, LBZ 6 [PN, RK], S, vy LKA, 168 [VB], AR, Sv, VšK, RM — LKZ, 570), srevanosé (LKA, 168 [SK] — LKZ,, 577), srevanosis, is (LBZ 6 [BRŽ, KLP], NDZ, Ps, GRZ — LKZ ss srevenose (LKA, 168 [Ps] — 577), srevendsis (LKA, 168 [KvT], JNšK — LKŽ PN], NDZ — KZ. 579), sriavandsis (NDZ — LKZ, ut 280), sruvanosis (LBZ 6 [RK], Sv - LKZ,, 601), straujanosis (KRSN, ANTZ — LKZ, on. stravanose (LKA, 168 [SLČ, SKRB] — LKZ, 941), stravandsis (LKA, 168 [VB] — LKZ, 941), strevanosis (LKA, 168 [SLC, KRrC], Ps — LKZ.., 953) ‘paprastoji vibe (Achillea millefo- lium) — liaudies medicinoje sutrinta žolė plačiai vartojama srūvančiam iš nosies kraujui sustabdyti (LBŽ 6; VA 1973: 163; VAA 1983: 55; Jankevičienė 1987: 140; MVAE 2002: 202): Kaip tik ažukiši nosį sraujanosiais, tuoj nustoja kraujas tekėt UT KZ, 568). Reikia prisirinkt sravanosių: labai gerai kraujui sulaikyt AR (LKŽ... 570). Straujanosis — vaistas kraujui suturėt ANTZ (LEZ... 940); 2.1.13. pilvas: pilvytė (P, LBZ 220, NDZ — LKZ, x 1029), pilvytis (MT, BZ 29, NpZ — LKZ, x 1029) "trilapis pupalaiskis’ (Menyanthes trifoliata) — lapų arbata žadina ape- titą, gerina virškinimą (LBŽ 220; VA 1973: 237; MVAE 2002: 294); 2.1.14. plaūčiai: plaūčninkas (LBŽ 287, NDŽ — LKŽ, 89) ‘plauté’ (Pulmonaria) — žolės arbata gydomas bronchitas ir kitos plaučių ligos (LBZ 287; VA 1973: 234); plauciaZolé 1) “pelkinis zinginys’ (Calla palustris) (LBZ 62 [BRrz]), 2) “siauralapis gencijonas’ (Gentiana pneumonanthe) (LBZ 153) — augalų žiedų ir lapų arbata gydo- mos plaučių ligos (LBZ 62, 153); RZ xm, O77), sriaunandosis (LBZ bs [KDN, XIII LIAUDIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI | 15 2.1.15. pūslė: pūslėlė (LBZ 322, LF, 308 — LKZ, 1044; DGp, GDR, Krr, KZT, AKM, YL — LKZ,), puslelyté (KLT — LKZ,), pūslės žolėlė (AKM — LEZ, « 60), pūslikė (SMLN, SKT -LKZ), pūslytė (GDR, UT — LKŽ,), pūsliūkas (Jsv — LKŽ,) ‘naktiziede’ (Silene) — žolės nuoviras geriamas nuo šlapimo pūslės uždegimo: Pūslytės nuo pūslės gert GDR (LKŽ, ). Pūslelytės tokios, anos nuo pūslės gert KLT (LKŽ J Piislikés šlapimą sulaiko ŠKT (LKZ,); pūslėlė (DGp — LKŽ,), pūsliūkas (ALZ — LKŽ,) “vaistinis putoklis' (Sa- ponaria officinalis) — liaudies medicinoje putoklio šaknų nuoviru gydomos šlapimo pūslės ligos (VA 1973: 248; MVAE 2002: 297): Arkliai suserga, šlapinas per daug, tada pūsliūkų virdavo ALZ (LKŽ,); 2.1.16. sprandas: sprandadarė (LBZ 64), sprandadora (LBZ 64 [P]), sprandininkė (LBZ 65 [P]) “dilgialapis katilėlis" (Campanula trachelium) — graikų kalbos sekinys, plg. gr. Tpaynhos ‘kaklas’; augalo nuoviras vartojamas vaistams nuo kaklo ligų (LBZ 65); 2.1.17. strėnos: strėnų žolės (Mit, 141, LBŽ 269, LF, 544 — LKŽ, x 960), strėnažolė (KZ, MT — LKŽ,,, 951) “vaistinė baltašaknė' (Polygonatum odoratum) — liaudies medicinoje baltašaknė vartojama reumatui gydyti, jos antpilu įtrinami skaudami są- nariai, juosmuo, 0 uogos padeda išvengti nėštumo (LBZ 269; VA 1973: 59; MVAE 2002: 63); 2.1.18. širdis: širdžolė (MT, BZ 41 — LKZ.,, 846) ‘gencijonas’ (Gentiana) — gencijono šaknų nuoviras stiprina širdį (MVAE 2002: 136); širdžolė (L, L 445, RTR, TRGN — LKZ 846), Sirdgloba (LBZ 195 [P], NDZ — LKZ,., 848), sirdinirikas (F, LBZ 195, NDZ - LKZ,, 849) ‘sukatzolé’ (Leonurus) — liaudies medicinoje sukatzolés lapų nuoviru gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, kardioskleroze, šaknų nuoviras léti- na širdies ritmą ir didina širdies susitraukimo galią (LBŽ 195; VA 1973: 319; Šim- kūnaitė 1994: 34; MVAE 2002: 356); Sirdiés žolės (I, P, KLvK 82, LBZ 78 — LKZ., 960), Sirdziazole, širdžiūžolė (BRS, ALK, NC — LKZ, v 900), širdžiažolynis, širdžiūžolynis (KZT, Kit — LKŽ,,, 900), širdžolė (F, LTR [KLTN)] — LRZ,, 900) ‘Sirdazole’ (Centau- rium) — liaudis žolės nuoviru gydo širdies ligas (LBŽ 78; VA 1973: 341; MVAE 2002: 373); širdžolė (MZ, N, [K], E, BzBK,, 18, NDZ, KZ, LTR [KLIN] — LKZ,,, 900) ‘vais- tinis skaistenis’ (Tanacetum parthenium) — seniau augalo arbata vartota širdies li- goms gydyti; širdėlė, širdytė (GDR — LKZ,) “pelkinė mandrauninké’ (Parnasia palust- ris) — lapų ir šaknų nuoviru gydoma širdies neurozė, jis reguliuoja širdies ir kraujagyslių veiklą (VA 1973: 183; MVAE 2002: 232); širdūkai (TRGN — LEZ... 899), širdžiūkai (LTR [TRGN] — LKŽ,,, 900), širdžolė (NDZ, KZ, TRAK — LKZ 900) ‘paprastasis saulenis’ (Helianthemum nummularium) — liaudies medicinoje saulenio preparatai vartoti širdies ligoms gydyti; širdies žolės (P — KZ. 960) ‘pieviné gencijonele’ (Gen- tianella amarella) — šaknų nuoviras ramina nervus, stiprina širdį (VA 1973:109); 2.1.19. tulžis: tulžiūžolė “paprastoji pikulė' (Sisymbrium sophia) (LBZ 324 [BRž], NDZ, LF, 491 — LKZ... 13) — liaudies veterinarijoje žolės nuoviras vartojamas gy- vulių tulžies ligoms gydyti (LBŽ 324); tulžiūžolė "tikroji sidabražolė' (Potentilla ar- gentea) (LBZ 278 [BRŽ], NDZ — LEZ... 13); tulžiažolynis (Aps, KZT — EKŽ 13), tulžies žolės ‘pusyniné gelteklė' (Scorzonera humilis) (LBZ 324) — pastarųjų trijų pa- vadinimų motyvacija yra tarsi dvigubai pamatuota: augalai yra ne tik vaistingi, gy- dantys tulžies ligas, — visų jų žiedai geltoni, t. y. tulžies spalvos; 16 | AURELIJA GENELYTĖ 2.1.20. žyvatas*: žyvatrama ‘piikelis’ (Gnaphalium) (P, LBZ 158, NDŽ — LKŽ,. 825) — pūkelio žolės ir šaknų nuoviras padidina žarnyno peristaltiką (VA 1973: 235). 2.2. Ne visi fitonimai, kurių pamatiniu žodžiu eina žmogaus kūno organų vardai, nurodo augalo gydomąsias galias. Kartais tokie vardai tik pažymi, kad kuri nors au- galo dalis yra išoriškai panaši į tą organą. Augalo žiedyno formą nurodo šie fitonimai: širdėlė (BZF 182, LBZ 120, KZ, PLšK — LKZ, 846), širdėlės (Š, LBZ 120, LF, 470, NDZ, VAIZG, Nė, BRŽ, Ds — LEZ... 846), Sirdikés (LTR [LS], DSN — LKZ_ 899) ‘auskareliar’ (Dicentra); širdėlės (S, LBZ 56, LF, 470, NDZ, LMD [BRrz], VAIZG, Brz, Ds — LKZ,,, 846) “kiškio ašarėlės' (Briza media). X Lapų arba vaisių forma nurodo šie augalų vardai: dvidantis (LBZ 49) ‘lakiSius’ (Bi- dens) — augalo vaisiai pleištiški, viršuje su 2-4 akuotais, panašiais į dantukus (LF, 65); pūslažiedis (LBZ 109) ‘kriimsargé’ (Cucubalus) augalas taip vadinamas del ap- valiy vaisių (LF, 326); sirdlapéliai (LBZ 210 [Brz], NDZ, LF, 543 — IKZ,., 899) ‘dvilap¢ medute’ (Majanthemum bifolium) — lapai Sirdiskai kiaušiniški (LF, 543); širdlapis (MT, KZ — LBZ... 899) ‘debesylas’ (Inula) — viršutiniai augalo lapai Sirdis- kais pamatais apkabina stiebą (LF, 57). Ne gydomąsias, o tik išorines augalo savybes pažymi ir šie vardai: dantažolė (Den- taria) (plg. lot. dens, dentis ‘dantis’, vok. Zahnwurz, angl. toothwort, rus. 3y6anxa, la. zuobainites) — augalo šakniastiebis apaugęs dantų pavidalo žvynais (LBŽ 117); dvi- lypdanitė (Ditrichum) — peristomo plaukelių viršūnės dvigubos (BVŽ 1998: 115); dvyndarité (Dicranum) — peristomo danteliai dvišakai skelti (BVŽ 1998: 111); krei- vadanitė (Anomodon) (plg. gr. ėvopos ‘netaisyklingas’, ėŠovę, ėdodvros ‘dantis’) — peri- stomo danteliai netaisyklingos formos (BVŽ 1998: 35); gyslalapė (Ps — LK, 354), gyslalapis (LBŽ 264 [BRZ, PN], PN, JNšK, BRZ, PL, ER — LKZ, 354; KRC, RGV, SUR, Ps, PL, SLM -LKZ,), gyslalapis (LN, VLK — LKZ,), gyslalapis (PBR, PMP, PSS, Mžš — LKŽ,), gyslapis (K, 341, M, LDVN — LKZ 354; SKP, PPL, SUR, SDB — LKZ Ly)» gyslažolė (LBZ 264 [PN]; SD — LKZ,), gyslapis (KRC — LKZ,), gyslonis (OB — LKZ.), gysliuotis (KC, KpC — LKZ,), gyslocius (PNM, TVR, BD — LKZ 355; PNs, Dv, SB — LKZ,), gyslonas (KVR, DBK, LkM, SLK, VI, DGLS, SsK, Ds, TRGN, ML, SVNC — LKZ,, 356; KTK, SLK, Dar, PG, SLD, IG, DGLS, VDZ, KzT, TRGN, PsN, ALN, MIT — LKZ,), gysloné (LKM — LKZ,), gyslonis (Ds — LKŽ, 356), gyslūnalapis (MSG — LKZ 356), gysluonis (ANT — LKZ,, 356; Dar — LKZ,), gysludtis (MRK, INS, PKR, GRv, NMN, MS — LKZ, 356; Bsa, KpC — 'LKZ,) ‘gyslotis’ (Plantago) — augalo platūs kiaušiniški lapai išvagoti tankio- mis lankiškomis gyslomis, gyslotas ir lapkotis (LF, 505); pirštūkas (F, LBZ 121 — LKZ, 33), pirstiinas (P, LBZ 121 — LKZ, 33), pirstiine (MT — LKZ, 33) ‘pirStuote’ (Digitaria) (plg. lot. digitus ‘pirstas’, vok. S Fingergras, Fingerhirse, angl. fingergrass) — sudėtinį žiedyną sudaro kelios varpos, pirštuotai išsidėsčiusios stiebo viršūnėje (LF, 128); plaukalūpė (Blepharostoma) — perianto žiotys apaugusios plaukeliais (BVŽ 1998: 53); plaukunis “agurklė' (Borrago) (LBZ 52 [I]) — augalo stiebai ir lapai šiurkš- čiai plaukuoti (LF, 248); plaukželda ‘Seriné kalnarūtė' (Asplenium trichomanes) (LBŽ 35 [P]) — augalo stiebas apaugęs smulkiais blakstienotais žvyneliais (LF, 44); 3 LRZ 824 nurodo, kad žyvatū gyvojoje kalboje ir senesniuose raštuose gali būti vadinamas ‘pilvas, viduriai; taip pat jis reiškia ir dvi su viduriais susijusias ligas — “viduriavimą ir kruvinaja’. LIAUDIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI | 17 skeltadanté (Fissidens) (plg. lot. fissus ‘skeltas’, dens ‘dantis’) — peristomo danteliai dviSakai skelti (BVZ 1998: 132). 3. FITONIMAI, KURIŲ SAKNIMI EINA KOKIOS NORS LIGOS PAVADINIMAS Šios motyvacinės grupės fitonimai nurodo, kad tokios šaknies žodžiu įvardijamas augalas dažniausiai tinka tam tikrai ligai gydyti. drugys: drugenis (LBŽ 318 [I]), drūgiažolė, drugiazolé (MT, AK, I, ALv, Kp — 1KZ, 751), drigiazolynis (KZT — LKZ,), drugio žolė (O 183, P, D.POSK — LKŽ,, 959), drug. žolė (MZ, K, J — *LKŽ, | 752) Silokas’ (Sedum) (LBZ 318 [1]); drugzolé 1) “skėtinė marenike’ (Chimaphila umbelata) (LBŽ 85), 2) “skėtinė širdažolė' (Centaurium ery- thraea) (LBŽ 78); drugio dobilas (LBŽ 220) “trilapis pupalaiškis' (Menyanthes trifo- liata); drugpupis (LBZ 280 [I]) ‘migdolas’ (Amygdalus) — liaudies manymu, šie auga- lai tinkami drugiui (maliarijai) gydyti (LBŽ 318; VA 1973: 339), plg. *LKŽ, 752 iliustracinį sakinį: Drūgžolė balo auga, gydo nuo drugio J; ėduonis, ėsti: ėdažolė, ėduonžolė (LBZ 151 [BRŽ]) “kibusis lipikas' (Galium apari- ne) — liaudis vartoja žolę nuo ėduonies (LBZ 151); gąstas: gasto žolė (Š, I — *LKŽ, , 151)* “žolė nuo išsigandimo'; gumbas: gumbo žolė (D.POSK, LBŽ 341 — LKŽ,,. 959) “paprastoji bitkrésle’ (Tanace- tum vulgare); sumbažolė 1) ‘vaistinis dais’ (Satrureja calamintha) (LBZ 313); 2) ‘pie- vinis gencijonas’ (Gentiana amarella) (LBZ 152 [PN]); 3) “šilinis gvazdikas’ (Dianthus deltoides) (LBZ 119 [PN]); 4) ‘vienaziedé kriauslap¢’ (Pyrola uniflora) (LBZ 263); 5) ‘vaistine melisa’ (Melissa officinalis) (RDM — LKZ x); 6) "pelkinis snaputis’ (Gera- nium palustre) (LBZ 154); 7) “skėtinė širdažolė' (Centaurium erythraea) (LBZ 78); gumbo métra (LBZ 129 [KLp]) “kvapioji aniuzé’ (Elsholtzia ciliata) — visi Čia išvardyti augalai liaudies medicinoje yra laikomi vaistiniais ir vartojami jvairioms ligoms gydy- ti. Daznai net sunku nustatyti, kokiai konkreciai ligai gydyti jie vartojami, nes gyvojoje kalboje gumbas gali reikšti net kelias ligas. Plg. LKŽ,, 723 nurodomas šias gumbo reikšmes: 1) “išauga, patinimas, guzas (ant žmogaus ar gyvulio kūno); skaudulys, vo- tis’, 2) “pilvo sloga ar šiaip koks vidurių sopulys; didelis vidurių gélimas’, 3)‘gimdos liga’, 4) “išvarža', 5) “maras'. Pvz., kvapioji aniužė yra labai panaši į pipirmėtę, o šios preparatais liaudyje gydomos skrandžio bei žarnyno ligos, gimdos kaklelio erozija (VA 1973: 230; MVAE 2002: 282); skėtinės širdažolės antpilais gydomos skrandžio bei žarnyno ligos, kolitas, dizenterija (VA 1973: 341; MVAE 2002: 374); melisos prepa- ratais gydomas skrandžio kataras (VA 1973: 192): Nuo gumbo an labai senų lašinių paspirgydavo sutrintų gumbūžolių RDM (LKŽ,); gencijonų arbata vartojama sutrikus virškinimui, apetitui, nuo vidurių pūtimo (VA 1973: 109; MVAE 2002: 136) ir pan.; kraūligė: kraūligės žolės (AKM — LKZ, x 960) “raudonoji Ziognage’ (Geum rivale): Kraiiliges žolės nu karvių krauligés AkM (LKZ, 960); 4 Gastas — ‘iSgastis, baimė' (LKZ, 151). Kraiilige, kraujalige gyvojoje kalboje ir raštuose vadinamos net kelios ligos: 1) “galvijų liga, pasireiškianti kraujuotu šlapinimusi (haemoglobinuria)’, 2) “kraujo liga’, 3) ‘kruvinoji’ (LKŽ,, 468). 18 | AURELIJA GENELYTĖ mūras: maražolė (Petrorhagia) (LBŽ 357) — žolė seniau buvo vartojama vaistams nuo maro (LBŽ 357); nūomaras: nuomaržolė (LBZ 318 [Brz], LTR [AN] — LEZ, 941) “aitrusis Silokas’ (Sedum acre) — liaudis Siloka vartoja nuomarui gydyti (LBZ 318): Nuo nuomario gydosi nuomarzolém LTR [AN] (LKZ,, 941); priemétis: prieméczolé, priemétZolé — šiais vardais vadinamas ne vienas vaistinis au- galas: 1) “pelkinė kalpokė' (Scutellaria galericulata) (LBŽ 318 [PN]); 2) “karčioji kar- tenė' (Cardamine amara) (LBZ 68); 3) ‘miskinis pelézirnis’ (Lathyrus silvester) (LBZ 191); 4) “sėjamoji pipirné’ (Lepidium sativum) (LBZ 196); 5)“ putoksle’ (Polygala) (LBZ 268 [BrZ, PN]); 6) “miškinė sidabrazolé’ (Potentilla erecta) (LBZ 278 [BRZ]): Kad nuo priemécio vidų paleide, tai tik prieméczole ir sulaikysi TRGN (LKZ, 659); 7) ‘zlinge’ (Stellaria) (MT, LBZ 334, LF, 274 — LKZ, 660). Vieni iš šių augalų (pvz., miškinė sidabrazole) ir dabar vartojama vaistams nuo priemecio®, kitų gydomosios savybės kiek primirštos; priepuolis: priepuolžolė (LBZ 143, NDŽ, LTR [KLIN], VL — LKZ, 670), priepZole (LTR [Lr] — LKZ, 670) “pelkinė vingiorykste’ (Filipendula ulmaria) — žolės antpilu gydomi įvairūs priepuoliai: inkstų, širdies, galvos skausmai, viduriavimas, išgąstis (LBŽ 143; VA 1973: 393; MVAE 2002: 427): Prypuolžolių arbata nuo išgąsčio LTR [KLTN] (LKŽ, 670). Priepžolės vartojamos nuo išsigandimo LTR [Lp] (LKZ, 670); prietvaras: prietvaro žolė ([K], LBZ 57 — LKŽ, 725), prietvaraus žolė (C, 402, K, 264, P, AK — LKŽ, 725) "paprastoji juodgalve’ (Pruneila vulgaris) — žolės nuovirą liaudis vartoja nuo vidurių ligų (LBŽ 58; VA: 1973, 128); prietvaržolė (J — LKZ, 725) “tokia kalnuose auganti, mėlynai žydinti žolė, vartojama nuo prietvaro"; [pa Jsiutimas, siustas, siutas: pasiutzolé (MT — LKZ x 477), siūstažolė (LBZ 209, NDZ — LKŽ,,, 620), siūtažolė (NDŽ, Jz, siutūžolė RZ, LBZ 209 [PN], MTT 5, 221, KLK 3, 47, Viz, DKST, KP — LKZ, , 630), siusto žolė (Kos 134 — LKZ, x 960) “paprastoji rau- doklė' (Lythrum salicaria) — liaudies medicinoje žolės nuoviras vartojamas įkandus pasiutusiam gyvuliui (LBŽ 209; VA 1973: 261); siutažolė: 1) “dirvinė mėta' (Mentha arvensis) (LBZ 219); 2) “paprastasis lipikas’ (Galium mollugo) (LBZ 151 [BRŽ]) — seniau mėtų ir lipikų arbata buvo gydoma epilepsija (LBZ 151); 3) ‘siauralapé žliūgė' (Stellaria graminea) (LBZ 334 [BRrZ]) — jos arbata gydomas pasiutimas (LBZ 334); 4) “juodoji drignė' (Hyoscyamus niger) (LBŽ 174) — augalas nuodingas, jo užvalgius pasiuntama (LBŽ 493); siūtgalba (P, LBŽ 18, NDŽ, LF, 538 — LKZ,, 630), siutgloba (NDZ, siutgléba MT, RTR, SER, BZ 37, LBZ 18, LF, 538 LKZ,,, 630) ‘laibenis’ (Alys- sum) — graikų kalbos sekinys, plg. gr. ėAuooov nuo Avooa ‘pasiutimas’; augalas buvo vartojamas vaistams nuo pasiutimo (LBŽ 18); skorbutas: skorbutrama "pavasarinis švitriešis' (Ficaria verna) (šį vardą mini J. Da- gys savo straipsnyje kalbėdamas apie J. Pabrėžos naujadarus. Žr. Dagys: 1972: 19). Žolė, matyt, seniau vartota nuo skorbuto. Plg. tos pačios motyvacijos jos pavadini- mus kitose kalbose: vok. Scharbockskraut, rus. yucmsk; 6 Rytų aukštaičių šnektose priemėčiu vadinama ‘tokia nervų liga, konvulsijos’ (LKZ, 660). L Rytų aukštaičių šnektose (Rm, KVR, KM, Ds, Užp, SLM) prietvaras reiškia “vidurių uzkietéjima’ (LKZ, 725). LIAUDIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI | 19 sukatos: sukatiné (PST — LKZ.. 58) “vaistinė notera’ (Betonica officinalis) — lapų ir žolės nuoviru gydomas kvėpavimo ligų kataras ir kosulys (VA 1973: 199; MVAE 2002: 251); sukatzolé (Leonurus), sukatos žolė (LBZ 159) “miškinis piikelis’ (Gna- phalium sylvaticum) — abiejų žolių arbata gydoma džiova (LBZ 195); sūsas, sūskis, susna: susazolé (LBZ 291, NDZ — LKZ, , 221), suskazolé (RT — LKZ,,, 227), sūskė (Uzv — LKŽ,,, 227), sūsnažolė (LBŽ 291 [PN], NDŽ — KZ... 230) ‘ved- rynas’ (Ranunculus); sūskio žolė (AKM — LEZ, « 960) ‘aitrusis védrynas’ (Ranunculus acris) — augalo nuoviras liaudyje vartojamas susnai, suskiui (t. y. tokiai grybelio su- keliamai odos ligai, susui, niežams (favus) Kz... 230) gydyti; sasas: piktasasis (MT, LBZ 342 [BRZ, PN], Kp, SML, JNSK, SB, ER, SMLN, VB — LKŽ,, 960); PNM — LKZ,), sasavalkis (LBZ 342 [Brz, PN], DZ, NDZ, SLC, Kes, KP, Mžš, BRŽ — LKZ,, 537), šašūkas (LBZ 342 [PN], J.JABL, NDZ, JNšK, Ps, DJ, PMP — LKŽ,,, 540), šašūnas (LBZ 342, NDZ — LKŽ,,, 540) “kiaulpienė' (Taraxacum) — liaudies medicinoje šaknų nuoviras vartojamas nuo egzemos, furunkulų (VA 1973: 150; VAA 1983: 139; MVAE 2002: 179); škrūpas: škrūpažolė (LBZ 270 [Brz], NDZ, LF, 208 — LKŽ,,, 990) — “vijoklinis pelevirkstis’ (Fallopia convolvulus) — liaudis žolės nuoviru gydo škrupą?; traida: traiduolė (LBZ 346, NDZ, LF, 578 — LKŽ,,, 526) “dirvinė čiužutė' (Thlaspi arvense) — žolės nuoviras geriamas nuo viduriavimo; tryda, trizna: trydažolė (MT, LBZ 175, NDŽ — LKZ,,, 809), triznazolé (LBZ 175, NDZ - 1KZ. .. 935) ‘jonazolé’ (Hypericum) — žolės nuoviras vartojamas nuo dizente- rijos, kolito, viduriavimo (LBZ. 175; VA 1973: 127; MVAE 2002: 159)"; trukis: tritkazole (BZ 106, NDZ, DZ, KZ, tritkazolé MT, TVR — LKZ, 962), triika- Zolynis (DGLS, KZT, ŠvNč, VDS, IGN — LKŽ,,, 962), tritkiazolé, tritkiaZolé (LBZ 262, NDZ - LEZ... 968) “grūšlapė' (Pyrola); pavadinimų motyvaciją atskleidžia LKZ pa- teikiami iliustraciniai sakiniai: Nuo patrūkio gert tritkazolynio VDš KZ, 963). Kap bambą, galą pilvo ka skauda, tada reikia gert trūkažolynius IGN AKZ... 963); trūkažo- le (BZ 106, NpZ, DZ,, KZ, Kos 126 [Sv], ENc,, 856, SB, tritkazolé LBZ 88, TVR — LKZ,,, 962), trūkiūžolė (NDŽ, trūkiažolė LMD [BRŽ], Ds — LKZ.., 968), tritkzole (J, DRrSKZ, Pc, GRD, Pv, KTV, SIL, trūkžolė RZ, NDZ, LTR [BR], V.KREV, SKR, KZR, KPC, Up, PIN — KZ... 1008), triikzolis (SLVN, DG — 1LKZ... 1009) ‘trukazole’ (Cichorium). Dėl vardų motyvacijos plg. šiuos sakinius: KatriuSyciy (trūkiažolių) arbata — nuo tri- kio LMD [BRZ] (LKZ,,, 968). Trūkį seniau trūkiažolėm gydydavo, o dabar geria žuvų taukus Ds (LKŽ,,.,,„ 968). Trūkžolės buvo nū trūkio GRD (LKZ,,, 1008). Tritkzoles kas- davom, dzZiovydavom, kap patriksta |kas), kap pakeli ką [per sunkiai] Pv (LKŽ.., 1008). Trūkžolę reikia valgyt su kiaušiniene nuo patrūkimo ir dėl apetito SIL (LKZ,., 1008). Gyvojoje kalboje diiriniais, kurių pirmuoju sandu eina šaknis trūk-, jvardija- 8 Sukatomis gyvojoje kalboje vadinamos net kelios ligos. Vienaskaitiné forma dažniausiai žymi: 1) “avių kvaitulj (Coenurus cerebralis)’, 2) “arklių liga, panašią į pasiutima’, 3) ‘viduriavima’ (LKZ,,, 58). Daugis- kaitiné forma rytų aukštaičių Snektose paprastai reiškia dziova (LEZ... 59). * Škrupū, krupu senesniuose žodynuose ir gyvojoje kalboje vadinamas “gerklės viršutinės dalies uždegimas; difterija' (LKZ,,,„990, LKZ,, 714). "= Dizenterija — užkrečiamasis storosios žarnos uždegimas (DZ, 126). 20 | AURELIJA GENELYTĖ ma ir daugiau augalų; trūkžole dar vadinama: 1) “gyslotis' (Plantago) (LBZ 265, VDK, KIN — LKZ 1008); 2) "pelkinis saliavas’ (Peucedanum palustre) (Jsv — LKZ 1008); 3) “skėtinė mareniké’ (Chimaphila umbellata) (SMLN — LKŽ,,, 1008); 4) ¢ ‘ge- bene’ (Hedera) (Kos 238 — LKZ 1008); 5) ‘valerijonas’ (Valeriana) (BRU — LKZ,,, 1008); trizkiazole, tritkiazole taip pat dar gali būti vadinama: 1) ‘pelkiné mandraunin- ke’ (Parnassia palustris) (LBZ 248, NDZ - LKZ, vw 968); 2) “karališkasis saliavas’ (Peucedanum ostruthium) (LBZ 253, NDZ — LKZ,, 968); 3) ‘pelkinis snaputis’ (Ge- ranium palustre) (LBZ 154 [PN]); 4) “skėtinė Sirdazole’ (Centaurium umbellatum) (LBZ 78, NDZ — 1LKZ... 968); 5) ‘kudlé vanagé’ (Hieracium pilosella) (LBZ 169 [BrZ] — LKZ,., 968). Galbūt seniau liaudies medicinoje Sie augalai ir buvo vartojami trūkiui gydyti, tačiau dabartiniuose vaistinių augalų aprašuose ši jų gydomoji savybė nenurodoma; valasnykas“": valasnykūžolė, valasnykažolė (LBZ 84, LF, 462, DB — LRZ... 1023) ‘ugniazolée’ (Chelidonium) — ugniazolés pieno sultys vartojamos odos ligoms (vilkli- gei, karpoms) gydyti (LF, 464; VA 1973: 373; MVAE 2002: 396); vėžys: vėžiūkas "miškinė sidabražolė' (Potentilla erecta) (GRAZ — LKZ,,, 44; PNM — LKZ,), véZduninkas (-nykas P, RTZ, Krč) (KZ, PLN, STs, vézauniiikas L, RTR, LBZ 270 [P], NDZ, LF, 206, YL — LKŽ,,, 16), vėžiūkas (LBZ 270 [SL], NDZ, LF, 206, KLI — LKZ,,, 44) ‘rugtis gyvatzole’ (Polygonum bistorta); véztrama (P, MT, LBZ 239 [P], NDZ, KZ - LKZ,,, 69) ‘dygliuotoji kardažolė' (Onopordon acanthium) — visų Siy žolių šaknų nuoviru gydomas vėžys (Šimkūnaitė 2001: 30); votis: vočiažolė, vociazolé 1) “miškinė bajorė' (Centaurea jacea) (LBŽ 77 [BRž)], NpŽ- KZ 880); 2) ‘barskutis’ (Alectorolophus) (LBZ 14 [RK], NDZ, RK — LKZ, 880); 3) ‘pelkiné mandrauninke’ (Parnassia palustris) (LBZ 248 [SN], NDZ, VRN — - LKZ. 880); 4) “apskritalape saulašarė' (Drosera rotundifolia) (LBZ 125 [BrZ], NpZ, LF, 594 — LEZ, 880); 5) ‘Sliauziancioji tramazole’ (Glechoma hederacea) (LBZ 156, NDZ - LEY 880) — liaudies medicinoje pievinės bajorės, barSkucio nuoviras ir antpilas vartojamas odos ligoms, įvairioms žaizdoms, votims gydyti (LBŽ 14, 77; VA 1973: 361; MVAE 2002: 232, 391). XVI 4. PAVADINIMAI, KURIŲ ŠAKNIMI EINA SU LIGA ARBA NEGALIA SUSIJĘS VEIKSMAZODIS AR VEIKSMAZODINIS ABSTRAKTAS Šios grupės fitonimų užrašyta mažiausiai, o tokias šaknis turinčiais žodžiais įvardy- ti augalai pasižymi dvejopu poveikiu: 1) sukelia (arba sustiprina) tam tikrų ligų požy- mius ar pasekmes; 2) būna skirti toms pasekmėms ar požymiams šalinti. čiaudėti: čiaudažolė (Š — *LKŽ,, 89), čiaudžolė (LBZ 6 [P]) “čiaudulinė kraujazolé’ (Achillea ptarmica) — žolės aštrus kvapas sukelia čiaudulį; čiaudžolė (K, J — KZ, 90) “baltasis ¢emerys’ (Veratrum album) — ¢emerio preparatai dirgina kvėpavimo " Valasninkas, valasnykas — slavų kalbų skolinys (plg. lenk. wiosiennica, rus. eonocxuya), reiškiantis: 1) ‘landuoni, aptaką (pūlinį piršto uždegimą (paranitium)'; 2) ‘streptokoka (rutuliuko pavidalo bakterija, sukeliančią pūlinius, skarlatiną, rožę ir kt.)' (LKZ,.,, 1023). XVII LIAUDIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI | 21 takų bei burnos gleivinę, todėl jų išgėrę žmonės pradeda čiaudėti, koseti ar net vemti (MVAE 2002: 86); miegoti: miegale (MZ 413, N — LKZ.. 134), miegaliai (N, K — LKŽ.,, 134), miegalis (LBŽ 174), miegažolė (LBŽ 174) “juodoji drignė' (Hyoscyamus niger) — drignės pre- paratai veikia raminamai, o didesnės dozės gali labai sudirginti nervų sistemą (VA 1973: 91; LF, 388); mirti: mirštamasis (LBŽ 89), mirštamukai (LBŽ 89) “nuodingoji nuokana' (Cicuta virosa) — tai vienas nuodingiausių Lietuvos augalų, juo dažnai mirtinai apsinuodija ne tik galvijai, bet ir žmonės (VA 1973: 203; LF, 55); nužudyti: nuožudis (LBŽ 10 [I]) nuodingoji šunpetrė' (Aethusa cynapium) — labai nuodingas augalas, pavojingas žmonėms ir gyvuliams (LF, 71); pūsti: putažolė “paprastoji naktižiedė' (Silene vulgaris) (LBŽ 322 [Brz]) — liaudies medicinoje naktižiedės žolės duodama gyvuliams nuo išputimo (LBŽ 323); raūkas: raūiko žolė (O 610, C, 921, P, NpŽ — LKŽ, „| 290), raukūžolė (LBŽ 264, GRŽ, INSK, Ps, VSK, raūkažolė (R, MŽ, Sur, Ak, D.POSK, 'N, MT, LBZ 264, NDZ, [K], LTR [Zp], DJ — LKZ, „| 290), raiiklapis (SMLN — LKZ, 294), raūkžolė (MZ, K, J, LBZ 264, NDZ, JRB — LKZ,, 305) ‘gyslotis’ (Plantago) — gysločio lapų patariama dėti ant sumu- šimų, žaizdų, paraudusių odos ir vabzdžių įgeltų vietų, nes jie užtraukia, „užraukia“ žaizdas (VA 1973: 113; MVAE 2002: 138)?: Tai nieko nereiškia dėl tiek įsipjovimo: uždės raukūžolę, ir sugis JNSK (LKZ,, 290). Uždėk sutrynes raukazoliy ant sumuštos vietos VSK (LKZ,, 290); sravéti, srevéti, srūti, sruvėti, stravėti, aa Mėn (BŽ 198, DZ, NDZ, sraiija- žolė MT, RTR, LBZ 6, LKA,168 [KP, SLM] — m 970), srauzde (P, LBZ 6 - LKZ,, 570), sraiizolé (NDZ, sriužolė RT, LBŽ 6, KŽ, wo KZ. 570), sravai (LBZ 6, NDZ — LKZ,,, 570), sravandji (LKA,168 [PS] — LKZ xm O70), sravas (LBZ 6, NDZ — LKZ 571), sravo žolė (O 434, C,, 384, P, Kos 126, LBZ 6, K, 145, K.BUG, NDZ, KZ, LKA 168 [VN] - LKZ, , 571), sravduninkas (LKA, 168 [Sts, BRs] — LKŽ,,, 571), srūvažolė (LT, 14 [K.BUG], J.JABL. [GRS], DZ, NM, JrB, ERZ, VDZG, SKR, GL, sravūžolė J, RTR, LBZ 6 [PN, S, Rs], KZ- LKZ, 571), sraveniai (LBZ 6), sravénis (NDZ - LKZ,,, 571), sravi- nė (NDZ, LKA, 168 [SLu] — LKZ,,, 571), sraviné žolė (R 301, MZ 403, P, N, K, LBZ 6, NDZ, LKA, 168 [ERŽ] — EKZ 572), sravinis (NDZ, VN — LKŽ,, 572), sravinZolé (LKA, 168 [ERŽ] — LKŽ,,, 572), sravžolė (R 301, MZ, P, KB, 97, N, KGR 190, K, L, RTR, LBZ 6, KŽ, LKA, 168 [VN, TRG, ERŽ, SMLN], Stu, Vb — LKZ,, 572), sreva (LKA,168 [KRTN] — LKZ.. 577), srevai (J.JABL, LBZ 6 - LKZ, 577), srévas (LBZ 6, NDZ, LKA, 168, KL, GRSL, GRG — LKZ,,, 577), srévo žolė (P, KEL 1881, 168, LKA, 168 [DR], KZ — 1LKZ, 577), srevauninkas (LKA, 168 [PLN] — LEZ, . 577), srévazole (LKA, 168— LKŽ,, 1 377), srevažolės (AK — LEZ 377) srevéné (LKA,168 [KRTN] — LKZ,, 577), srevėnd kai (LKA , 168 [BRŽ] — KZ, 577), srevenokas (VB — LKZ,,, 577), sreviné (LKA, 264, SINT — 1KZ.., 577), srevinis (LKA, 264 — KZ. 577), srévzolé (LBZ 6 Šiu], LEA, 168 [KRIN] — LKŽ,,, 577), sriaiiZolé (NDZ, sriduzolé LKA, 168 [TRG, ŠLU] — RZ om 580), srūjažolė (LKA, 168 LA KP — LRZ, . 598), sruvūžolė (NDZ, srūvažolė 12 6 [PN], LKA, 168 [KRS] — 601), strauninkas (-ykas) (LKA, 168 [SLu] — KZ KZ, 12 Plg. LKZ, 299 pateikiamą vieną iS raitkti reikšmių — ‘daryti, kad susitraukty, uzsiverty’. 22 | AURELIJA GENELYTĖ 941), stravas (LKA, 168 [KRKL, SLNT] — >) stravo žolė (BzF 177 [Prk], KZ — LKZ,,, 941), stravduninkas (LKA, 168 a KZ, 941), stravazolé (ERZ, JRB, stra- vazolé LKA, 168 [VDzG] — LKZ, 941), Wry (NDZ - LZ 941), stravikle (LBZ 6, NDZ, LKA, 168 [PLuT), IG — LKZ,, 941), straviklis (LBZ 6, NDZ, LKA, 168, AL, RDM — LKZ, 941), stravyla (LKA, 168 [MRK], ZR — LKZ 941), stravylas (LBZ 6, XIII NDZ, LKA, 168 [Mrc], NMN, Lp, LS, RTN — LKŽ,,, 941), straviné (LKA, 168 [SLU] — xm 941), stravzole (L LKŽ 941), stravinis (t RLS, LKA, 168 [PNs], SN, RDM — LKZ KZ 942), strevas (LKA, 168 [KIN, KRKL, Kr] — LKZ XI 430, LKA, 168 [PGG] — 953), strėvažolė (LD 193 Vis, SN, ALK, ZAL, strevazolé LBZ 6, NDZ — LKZ_ 954), streviklé (LKA, 168 — LKZ.., 954), strevylas (LKA, 168 — LKZ.., 954), strévzole (LKA, 168, PRK — LKŽ,,, 954), strujazolé (LBZ 6 [Brz]) ‘kraujazolé’ (Achillea) — sutrinti žolės lapeliai stabdo kraujavimą (VA 1973: 163; VAA 1983: 58; MVAE 2002: 202): SravaZoliy syvais patrink žaizdą, ir nustos kraujas béges VDZG (LKZ,,, 571). Kad jsipjo- vei, ty srevenoky prisirinkai, sutrynei, tai kraujas nebėga ir nesétrija VB LEZ... 577). Oi, nusimusiau pirštą! Bėk, paskinsi stravikliy RDM KZ, 941). Atnesk greit stravyly — bėga kraujas RTN (LKZ,,, 941). Isipjovus reik tuoj uzdet strévazoliy ALK (LEZ. 954); traukti, traūkas“: traiko kiaulélé (GRG, lūpas PLT, SKD, JDR, PGR, DUNZ, žolė P, Kos 151, LBZ 265 [P, Si, TRG], J.JABL, Š [KV], SL, AK, Lkž— LKŽ 603), traukalapis (PLŠK — LIZ. 602), traukazole (RZ, NDZ, GRNK, PKR, Bs, Pšš, KT, traitkazolé E, LBZ 265 [SL], PSKAR, KZ — LKZ... 603), traitklapis (LBZ 265 [PN, SL, TL], NDZ, PLN, YL, MZK, KrP, KRS, KLP, END, BRS, SD, AKM, TL, KRZ, LKV, DONZ, NMZ, TRG, SMLN, Srv, VKS, VN, SNT, Srv, PN — LEZ; 624), traukutis (LBZ 265 [PN, Sk], DZ, NDZ, FRNW, Jsv, DKS, SNT, PNMZ, KT, ZVR, ALVT, SN, KROK, KZR, SK, ALK, Gs, GRL, ILG, LKS, PLv — KZ. 723) ‘gyslotis’ (Plantago) — augalo lapus liaudis deda ant su- mušimų, žaizdų, paraudusiy ir vabzdžių įgeltų vietų (LBŽ 265; VA 1973: 113; VAA 1981: 39; MVAE 2002: 138); dar plg. LKŽ,,, pateiktus iliustracinius sakinius: Traūik- lapiai labai karštį traukia KLP KZ. 624). A parsipjovel, a koja suputo — dėk traiik- lapį, ir ištrauks BRS (LKZ,, , 624). Traiiklapiai: kad yr skaudulys kame, deda lapelį — i ištraukia pulius TL AKZ. 624). Traūklapius ant auglių deda, i tada pratraukia KRŽ (LKZ,, , 624). Tie traukuciai labai gerai, kai suka, tep ištraukia, visi pūliai išeina KZR (LKZ,, , 123). Uzsidek traukūtį, tegu karštį nutraukia GS ALKZ... 723). Sx XIII 5. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS 1. Gyvojoje kalboje daugiausia darinių sudaryta su žodžiais kraiijas, nosis, širdis, kau- las. Ypač produktyvūs veiksmažodiniai dariniai. Pvz., su šaknimi sravėti, sriiti sudaryti net 22 priesagų vediniai ir 17 dūrinių iš šių veiksmažodžių ir daiktavardžio. Taip pat gyvojoje kalboje linkstama sudaryti fitonimus, kurių šaknimi eina veiksmažodžiai miegoti, siūsti, traukti, trūkti ir kt. Dūrinių grupėje vyrauja dūriniai iš dviejų daiktavar- džių, taip pat populiarūs dūriniai iš veiksmažodžio ir daiktavardžio, iš daiktavardžio ir veiksmažodžio. Antruoju daiktavardinių dūrinių sandu dažniausiai eina žodžiai žo- 13 Plg. KZ. 603 pateiktą vieną iš traūko reikšmių — ‘skiautelé medžiagos, patepta vaistais ir lipdoma ant skaudamos vietos, pleistras". LIAUDIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI | 23 lė, žolynas. Kiek rečiau antrasis sandas tiksliau apibrėžia, kokia augalo dalis vartoja- ma gydymui: lūpas (raūklapis, traūklapis), šaknis (kauliašaknis, kraūjašaknė). Tik la- bai retais atvejais antrasis dūrinių sandas žymi konkretų augalą: blužnpapartis, drug- pupis ir pan. Antruoju veiksmažodinių dūrinių sandu dažniausiai eina šie veiksmažodžiai: gydyti, globoti, traukti, gėlbėti, sopéti, stabdyti, vilkti. Pastoviaisiais žodžių junginiais reiškiamų pavadinimų grupėje vyrauja vardai, ku- rių pagrindiniu dėmeniu eina daiktavardžiai žolė, žolės, žolėlė, žolikės. Kartais pagrin- dinis dėmuo nurodo ir konkretų augalą, pvz., drugio dobilas, gumbo mėtra. Retesniais atvejais pagrindinis dėmuo nurodo konkrečią augalo dalį (pvz., traūko lūpas), vietą ar būtybę, kurios gydymui vartojamas augalas. Tokie daiktavardiniai junginiai su kilmi- ninku reiškia nusakomuosius santykius: kilmininkas apibūdina pagrindiniu daikta- vardžiu žymimą augalą, nurodo, kuriam organui ar ligai jis tinka gydyti. 2. Kai kurie šios motyvacinės grupės pavadinimai fiksuoti tik rašytiniuose šaltiniuo- se. Jų vartojimo gyvojoje kalboje nepaliudija nei LKŽ, nei LKŽ, teikiama medžiaga. Dalis jų laikytini J. A. Pabrėžos naujadarais. Jis pats lenkų kalba rašytame straipsnyje „Pastabos, liečiančios tobulos Žemaičių floros sudarymą“ yra sakęs, kad sudarant nau- jus vardus paprasčiausia yra išsiversti iš lotynų kalbos to augalo pavadinimą (Elisonas 1922: 47). J. Dagys Pabrėžos naujadarais laiko šiuos fitonimus, nurodančius augalų gydomąsias savybes: akšvita, ausgyda, čiaudžolė, dantgalba, dantvyra, inkstaglobė, ke- pingelbė, liauktrama, kraustaba, pilvytė, siutgalba, skorbutrama, sprandadora, sprandi- ninkė, srauzdė, širdgloba, vėžtrama, žyvatrama (Dagys 1972: 21). L. Ivinskio sukurtais fitonimais laikytini šie pavadinimai: drugenis, kruvinis gydantysis, kraujotenis, kraujot- raukis, nuožudis. Tik D. Poškos raštuose vartoti pavadinimai blužnies žolė, gumbo žolė. Greičiausiai P. Matulionio naujadarais laikytini vardai gyvakaulė, pilvytis, trydažolė. Nemaža dalis gydomąsias savybes nusakančių pavadinimų yra ne originalūs, lietu- vių kalboje susiformavę dariniai, o kitų kalbų sekiniai, pvz.: blužnpapartis “kalnarūtė' — lot. Asplenium iš gr. onary ‘bluznis’; blužnažolė, blužniažolė, blužniės žolė ‘bluznuté’ — lot. Chrysosplenium, kilęs iš gr. ypuoocg ‘auksas’, onAny ‘bluznis’; dantgalba “skėstu- kas’ — lot. Odontites, kilęs iš gr. ėdo0c, ėd0vrog ‘dantis’, taip pat plg. rus. 3y6uamka, vok. Zahntrost; kepeną žolėlė, kepingelbė “triskiautė žibuoklė' (Hepatica nobilis) — lot. Hepatica iš gr. map, fnaros ‘kepenys’, plg. augalo vardus kitose kalbose: vok. Leber- bliimchen, rus. newenounuya, angl. liverwort; visi kraujalakės (Sanguisorba) sinonimai, įvardijami šaknimis krauj-, kruv- ir pan., taip pat pasidaryti sekant kitomis kalbomis — lot. sanguis ‘kraujas’, sorbere “siurbti', plg. kitų kalbų pavadinimus: rus. xpo60x1e6- ka, lenk. krwišciąg, angl. blood-root; kitų kalbų sekiniais laikytini ir bervidžio (Scro- phularia) vardai, turintys šaknį liauk-, paliauk-: lot. scrophulae “pagurklio liaukų pa- brinkimas'; laibénio (Alyssum) sinonimai, turintys šaknį siust-, pasiust-, pasidaryti sekant graikų kalba: gr. a- neigiamas priešdėlis, Aooa ‘pasiutimas’ — augalas buvo vartojamas vaistams nuo pasiutimo, plg. angl.madwort; plaučninkas, plaučiažolė ‘plau- tė' (Pulmonaria) pasidaryta sekant kitomis kalbomis: lot. pulmo, -onis ‘plauciai’, pul- monaris ‘plautinis’, dar plg. Sio augalo vardus kitose kalbose: vok. Lungenkraut, rus. nezounuya, angl. lungwort; J. Pabrėžos raštuose vartoti dilgialapio katilélio (Campa- nula trachelium) pavadinimai sprandadora, sprandininké pasidaryti sekant rūšies lo- tyniSku vardu: lot. trachelium iš gr. rpaymAos ‘kaklas’. 24 | AURELIJA GENELYTĖ 3. Lietuvių kalboje apie 20 žmogaus kūno organų ir skysčių vardų gali eiti fitonimų šaknimis. Augalų pavadinimai sudaromi su visais gyvybiškai svarbiausiais organais (kraujas, širdis, kaulas, pūslė ir pan.). Su mažesniais kūno organais (nagai, oda, sme- genys, nervai) ir su galūnėmis (koja, ranka, pirštas) fitonimų nelinkstama sudaryti. SUTRUMPINIMAI BVŽ- Botanikos vardų žodynas, sud. R. JANKEVIČIENĖ, Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1998. BZF - Litauische Forschungen [...] von A. BEZZENBERGER, Goettingen, 1882. IM — L. IvINSKIS, Kalendorius arba metskaitlius. LF — Lietuvos TSR flora 1-6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Mintis, Mokslas, 1959-1980. LBZ - Lietuviškas botanikos žodynas 1, sud. Botanikos žodyno komisija, vadovaujama L. VAILIONIO, red. J. DAGYS, Kaunas: Varpas, 1938. *LKŽ, ,,LKZ, xx Lietuvių kalbos žodynas 1-20, Vilnius: Mintis, Mokslas, Mokslo ir enciklopedijų leidyk- la, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Lietuvių kalbos instituto leidykla, 1968-2002. LKŽ, — Lietuvių kalbos žodyno kartoteka. L, L- A. Laris, Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas. 2 dalis: angliškai-lietuviška, Chicago, 1915. LVAS - Lietuvos vaistinių augalų sąrašas, Kaunas: LTSR Kauno universiteto Medicinos falultetas, 1941. MIT — Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft I-VI, Heidelberg, 1883-1912. MTT - Mūsų tautosaka, Kaunas, 1930-1935. MVAE - Mažoji vaistinių augalų enciklopedija, red. M. PUODZIONIENE, Kaunas: „P. G.“ leidybinė įmonė, 2002. VA — Vaistiniai augalai, vyr. red. J. PIPINYS, Vilnius: Mintis, 1973. VAA - Vaistinių augalų auginimas, red. Z. BANDZAITIENE ir kt., Vilnius: Mokslas, 1983. VAK - Vaistingieji augalai (katalogas), sud. H. DUDENAS, J. GRINEVICIUS, ST. GUDANAVICIUS, Vilnius: Mokslas, 1976. LITERATURA BECKER, U. 1995: Simboliy Zodynas, Vilnius: Vaga. DAGYS, J. 1972: J. Pabrėžos gyvenimas ir darbai. Jurgis Pabrėža 1771-1849, Vilnius: Botanikos institutas, 8-26. ELISONAS, J. 1922/23: Iš Pabrėžos nespausdinty botanikos raštų. Uwagi tyczace si¢ utozenia doskonatey Flory Zmudzkiey. Kosmos, 1922/1923, sas. 1, 46-51; sas. 2, 183-186; sas. 3, 283-292. GAIVENIS, K. 1980: Paronimai — klastingi žodžiai. Kalbos kultūra, 39, 48-50. GRYBAUSKAS, K. 1946: Lietuvos TSR miškų sumedėję vaistingieji augalai, Kaunas: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla. Gupavičius, A. 2000: Etnolingvistika, Šiauliai: Šiaulių universitetas. JANKEVIČIENĖ, R. 1987: Vasarą žydintys augalai, Vilnius: Mokslas. LEvVI-STRAUSS, C. 1997: Laukinis mąstymas, Vilnius: Baltos lankos. Puipokas, A. 2002: Vaistingieji augalai sodyboje, Vilnius: Gamta. ŠIMKŪNAITĖ, E. 1994: Ką žino tik ragana, arba gyvenimas be tablečių, Kaunas: Ūkininko patarėjas. TRIMAKAS, R. 2001: Lietuvos kaimo vaistininkystės tradicijos XIX a. pabaigoje — XX a. pirmojoje pusėje. Liaudies kultūra, 3, 18-27. Aurelija Genelytė Gauta 2003 10 16 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva aurelaite(2one.lt