„Zanavykų šnektos žodynas“ II (L–R)

174 | RECENZIJOS (1958 m. autorius yra gyvenęs 3 savaites jo brolio šeimoje, tai jo sesers ir brolio kalba daug senoviškesnė ir sistemingesnė). Ūsai ten yra 6-znd- — udznai, ne ūznai (p. 275), aūštrinis (Guštrenis) ne auštrinis. Žinoma, Palangos šnekta yra šiaurės vakarų žemaičių (trečias Lietu- vos geografijos sumaišymas, žr. p. 276). Ir Degučiai yra vad. dūnininkų kraštas, ne klaipėdiš- kiai. Doutu, invali.dd.m"“', va-ikd. yra ne tos šnektos: do-to, invaledoma, va:k5, dgs. loc. sés'os m'éto-s sukurta transkribuotojo ar kieno. Labai puikaus dizaino knyga, įdėta daug darbo, vilčių, bet trūko dėmesio detalėms, transpo- navimas didžiai atsilikęs, daug ir netiesos. Darbo vadovė sociologė kalbininkė betarmė vilnietė doc. dr. Laima Grumadienė per daugelį darbų ir dėl tarmių tyrimo mažos praktikos, matyt, neįgalėjo sudarytojoms bent kiek padėti. Mokslo reikalams naudodamiesi būkime su ta knyga kiek atsargoki. Vytautas Antanas Vitkauskas Gauta 2005 06 09 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva ZANAVYKŲ ŠNEKTOS ŽODYNAS II, L-R TEKSTO AUTORES: RIMA BACEVIČIŪTĖ, GIEDRĖ CEPAITIENE, VILIJA SAKALAUSKIENĖ, JANINA ŠVAMBARYTĖ, KLEMENTINA VOSYLYTĖ REDAKTORĖS: VILIJA SAKALAUSKIENĖ (VYRIAUSIOJI RED.), KLEMENTINA VOSYLYTE. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 595 p., ISBN 5-420-01550-1 (2 tomas), ISBN 5-420-01506-6 (bendras). Jau turime ir antrąjį Zanavykų šnektos žodyno toma, kur sudėti raidėmis L-R prasidedantys žodžiai. Šis visuotinio (išsamiojo) tipo tarminis žodynas pateikia visą bendrinės kalbos pagrin- do šnektos pajėgtą užfiksuoti ir iš LKŽ išrašytą nenugirstą per ekspedicijas leksiką; vartojama supaprastinta fonetinė transkripcija (gaila, kad nėra neįtemptojo balsio 2, priebalsių 7, 7', x). Labai gerai, kad atsisakyta grožinės literatūros kūrėjų sakinių ir žodžių (nes buvo teikta net iš to krašto rašytojų naujadarų ir iš kitur prisigraibytų žodžių — tai nėra tarminių žodynų ob- jektas). Žodynas teikia tikrai daug patikimos ir visai naujos tarmių medžiagos, gyvos ir labai vaizdin- gos liaudiškos kalbos pavyzdžių, kuriuos, be abejo, savo darbuose vartos ir aiškins daugelis lietuvių kalbos ir ypač jos šnektų tyrinėtojų. Žodynas svarbus dar ir šiandienos istoriniu laiku, kai paveldėtos visos šnektų kalbinės sistemos yra stipriai veikiamos bk ir jos paveikos priemo- nių, ypač radijo, televizijos, administracijos ir politikos veiksnių. Tai itin matyti sūduvių kraš- te, kur naujovių gaudomasi su pasimėgavimu, slengas su visokiais skoliniais, vertalais taip ir skamba vietinių Jono Jablonskio žemės žmonių lūpose)! Jų čia šiek tiek pateikta, gal tik reikėjo įspėti žodyno vartotojus apie tokių žodžių ir formų naujumą. Tai valdininkijos „įnašas“ į mūsų kalbos visą fondą: masiniai SK „masiškai“ (p. 130); pramatyti (reikšme numatyti) (p. 135); frazeol. valdymo mazgas „smegenys“ (p. 139); [moteris] apsiveė:dus (p. 157); mišiūginis „kvai- lys“ (iš žydų gyvenimo) (p. 201); motininė [kiaulė] „vedeklė“ (p. 216); pamūšti blatą „prilįsti, RECENZIJOS | 175 bendrauti“ (p. 230); nuolatiniai (p. 288) Zp = nuolat; prieaugli. (=prieaugli-) auginam par- davimui (=... auginam parduoti) (p. 469); [baigę] propkes (p. 478); rota (1) žargonas iš sovie- ty armijos (p. 574); rūbas sm. (2) = rūbas (sl.) (p. 575). Ačiū Dievui, jų nedaug, tik gaila, kad nejspéta kokia santrumpéle apie jų naujumą, nepavel- dumą (40-50 metų), o tyla gali suklaidinti ne vieną kokį jauną tyrinėtoją Lietuvoje ir užsienyje (taip yra buvę ir būna dėl netaisyklingų kokių transponavimų ir neistoriškų pateikimų). Žino- me, kad dėl to ypač nukenčia žodžių geografijos tyrinėjimai, kuriais dažnai remiasi etimologi- jos mokslas. Tarmės faktai yra kruopščiai tikrinti, kokių didesnių priekaištų negalima pasakyti. Lyg ir netikėti galima tokiais duomenimis: vns. gal. rozanc'u = rozanc'u- (p. 9) NM; manu vaiks pa- laidoc tuo (=tūos?) kapuos (p. 10) Lkč; vienc [š]r ūbas (=vienc šriūbas) (p. 17); lietūs (3) (p. 65) — tai miestelėnų keičiamas lytus; paim[k] kuola- (=paim|k) kūola.) (p. 85); arklėj (=ar'kl'éi) (p. 86); pro: li-tu- BBL, ar ne pro. l'i-tu. (p. 90); maréd, maréds = maréd, mūrods (tar. ma-réd, ma-rods) (p. 129); vaškaro:s NM (p. 157) = va-§karo-s; ato-sto-gu. (p. 159) = atisto-gu.; pa- teikta tik nesavé, iš kur įrašyta žodyno neturima forma nesavéjé (p. 260); nesénija (iš LKŽ. į, 704) klaidingos lyties nereikėjo platinti: yra tik nese.n'ije (p. 261); nupleškėjo SNT (p. 429) = nupleškėju; isva-ri jūs plée-tku. rinkt Nu (p. 432) = isva-r'e: jus ple tku- rigkt; diong LPL (p. 436) = dūoną; pu-dimus JNK (p. 482) = pii-di-mus; i[š] ¢@ GRS (p. 534) = iš Če (š ir ¢ nesutraukia); rėbloti lizde yra re-bl'oje LKC (p. 536); kasn'uka. LKC (p. 541) = ka.s'n'uka.; ri-Skiai n. (p. 564) = ryškiai ADV.; senūka. i-so-dinu ... NM (p. 572) = senuka- i-so-dino-; gi-vé-si SNT (p. 573), LKS (p. 587) = gi-vé'si; duodavu NM (p. 577) = diuodavo-; jes INK (p. 583) = jes; da-gi SK (p. 583) = da.gi (iš dargi) ir dar vienas kitas. Kirc¢iavimo klausimai yra gerokai patvarkyti palyginti su pirmuoju apverktinai kir¢iuotu to- mu — čia tvirta ats. redaktorės dr. Vilijos Sakalauskienés, Griškabūdžio tarmės atstovės, ranka I tomo išdrikumo nepaliko ir ženklo: viena iš geriausių LKŽ paskutinių tomų rengėjų ir redak- torių neleido sau ir bendradarbėms numoti ranka į tarmių mokslo svarbų barą (gal nelabai aiškus yra pasakymas: „Žodyne antraštinių žodžių priegaidės žymimos kaip bendrinėje kalbo- je“ — p. 5). Matyti mažiausios šnektų nuokrypos, net E. de Saussure'o dėsnio nebesilaikymo atvejų ir kitokių dalykų: gelės ... langines (p. 23) = lan'g'inės; i- ... leke“tin'us (= lek'e-t'in'tis) miškūs (p. 45); ld.uzuose (3) (p. 31) kažin ar gali būti; sré-p's'u (p. 35) = sré-p's'u; gi"veėrna (p. 39) = g'iv'@ na; vns. viet. beeld.isve (p. 51) = beld.is'v'e:; liejinys (3°) (p. 60) = (3*); liėsas, -a (4) (p. 62) = liesas, -a (3), plg. liespienis (p. 63); loviškiai (p. 99) = Idviškiai (pasitaisė lizde); mandiėra (1) (p. 120) = mandiera (1); išmėčioti turi dainos kirtį (p.144) = išmėčioti; méistré yra 1 kirč., ne 3 (p. 151); užgeė:su (p. 156) = uzgd@ su; zi-di (p. 157) = zi-d'i; mėsininkas, -ė (2) (p. 163) = (1); ru-pesc'u (p. 166) = ri-pesc'u, plg. rūpestis (p. 589); ré-ksmas (p. 183) = ré-ksmas, plg. rėksmas (p. 540); ž'ūrri (p. 193) = žiūri; nea.ugdavu (p. 193) = ned.ugdavu; ga.n (p. 202) = gan; mundiėra (p. 220) = mundiera (1); nepagarba (2), bet 2 kirč. netinka acc. nepa.garba- (3°?) (p. 257); forma valé.i neįtikinama, nes tvirtapradė priegaidé neskaidoma ir netęsiama per dvibalsių ir dvigarsių sandus (p. 266); norti ar tikrai? (p. 282), nes lizde tik noro, panoro; nuoseklūs, -i (3) = (4 ar 3°) (p. 289); olbyti (p. 294) = olbyti; pamažyčiais (p. 324) = pamazyciais; i-sité-mijeeu (p. 340) = i-sité-mijau; pasitūrintis (1) — tokie dalyviai kirčiuotės numerio neturi (p. 342); vė:leva (p. 349) = v'é-leeva; papūls = papūls (p. 349); irgi (p. 351) = irgi; pristojus [arkliui] (p. 366) = pristé-jus; pintis acc. pl. (p. 370), plg. pintis (1) 176 | RECENZIJOS (p. 400); uspilto-s (p. 397) = us'p'iltos; vadove: (p. 414) = vadove“; atėjo: (p. 414) = atėjo“; to:ks (p. 430) = t6°ks; lė.idž'u (p. 457) = lé.id?u; puokštė (nėra žodyne); peli-ti (p. 462) = peli“ti; acisé-zdavo (p. 467) = acisé-zdavu; ėda (p. 479) = é-da; Za-si-tez (p. 484) = ža:s'i"t'es; riedam (p. 508) = riėdam; pasiré-d'e. (p. 532) = pasiré-d'e.; kota (p. 543) = ko ta.; atlé-kt (p. 559) = atl'é-kt; reng'uos'i (p. 565)= ren'g'ūos'i; pasiryžimas (1) (p. 569) = (2); rodyti (p. 570) = rodyti, rodo, rode; gal dar kas nepastebėta. Klaidų šiame veikale tikrai sumažėjo, artéjame prie pavyzdingo mokslinio teksto: toks tar- jimo, ir kitokių klaidelių, todėl jas buvo galima lengvai nurodyti (rengiant spaudai) ir pataisyti. Ar viskas priklauso tarmei, juk neapibrėžta sąvoka „tarmės žodis“, nors visą žodyno tomą lyg ir jungia apibrėžimas „paveldėtas žodis“. Ne tarmės žodžiai ir formos būtų: literatas (p. 88), sūlošiu (=sulošiū) (p. 97); neismaisi-tu. GRŠ = nei§maisi-tu. (rodos, ten tokios meta- tonijos nebūna); už bl@-cvas (p. 452); daugumé- (=daugiausia) rinko- [vežti] tarna.uto-jus visūs JNK (p. 559) ir kt. Tai irgi nedaug, o nuorodos būtų labai pravarčios ir reikalingos. Dabar lauksime paskutinio šios šnektų grupės, bendrinės kalbos pagrindo, viso turto. Tre- čiajame tome reikėtų nurodyti ir kokias nemalonias klaidas, netobulumus. Tarmių leksikos žodynų tinkamas sudarinėjimas, užrašymas yra be galo svarbus reikalas — tarmės ir senieji raštai yra didieji tautos kalbos turtai, rūpimi daugeliui indoeuropeistikos tyrinėtojų. Esama ir neišspręstų klausimų, pavyzdžiui, priebalsių grupės minkštumo reikalų: m'inks't'i ar kitaip, al'ks'n'is ar kitaip. Vytautas Antanas Vitkauskas Gauta 2005 06 09 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva IRENA ERMANYTĖ ANTONIMŲ ŽODYNAS Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2003, xxiii + 584 p., ISBN 9986-668-52-2 Antonimy žodynas — ilgai trukusio ir daug išmanymo bei kruopštumo pareikalavusio darbo rezultatas. Jo autorė Irena Ermanytė — patyrusi žodynininkė, daugybę metų rašiusi ir redagavusi didijį Lietuvių kalbos žodyną, išleidusi mokyklinį Lietuvių kalbos antonimų žodyną (1985 m.), todėl visiškai galima pasitikėti ir jos lingvistiniais sugebėjimais, ir moksliniu sąžiningumu. Recenzuojamasis žodynas priklauso specialiųjų žodynų tipui, nes jame teikiami vieno tipo leksikos vienetai: poros ar grandinės tokių žodžių, kurių reikšmės diametraliai priešingos, t. y. antonimai. Išrinkus medžiagą iš viso daugiatomio Lietuvių kalbos žodyno, papildžius pavyz- džiais iš grožinės literatūros, publicistikos, šiame veikale stengtasi pateikti ir sisteminius, ir kon- tekstinius antonimus, aiškinti ir lietuvių bendrinės kalbos, ir tarmių, ir senųjų raštų faktus. Taigi prieš akis — didelės apimties leksikografinis darbas, kuriame galima rasti duomenų ne tik apie dabartinės lietuvių kalbos žodžių sisteminius ryšius, bet ir apie tam tikruose tekstuose susifor- muojančius priešybės santykius, vienaip ar kitaip veikiančius visą kalbos sistemą.