Der Nominativ in Zeitadverbialen im Litauischen

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LII (2005), 41-58 Der Nominativ in Zeitadverbialen im Litauischen MARKUS RODUNER Lietuviy kalbos institutas Šiame darbe nagrinėjamas lietuvių kalbos laikinių prieveiksmių (daugiausia ilgalaikių) vardinis daiktavardis. Remiantis tekstų korpuso analize nustatyta, kad tam tikros leksemos turi stiprią tendenciją pasirodyti vardininke prieveiksminėje funkcijoje, o kai kurios leksemos – prieveiksminėje funkcijoje. Kitos konstrukcijos, apimančios laikinius prieveiksmius vardininke, linkusios tapti fiksuotomis išraiškomis. Manome, kad vadinamasis vardinis daiktavardis galėjo atlikti arba vis dar atlieka svarbų vaidmenį palaikant laikinių ir erdvinių prieveiksmių vartojimą vardiniame laipsnyje. Apibūdinant vardinio veiksmažodžio atsiradimą prieveiksminėje funkcijoje sinchroniniu lygmeniu, galima pasakyti, kad (a) jis dažniausiai atsiranda su kiekybiniais modifikatoriais prieš daiktavardį ir (b) jis apibūdina laiko erdvę nuo tam tikro fiksuoto (kartais nefiksuoto) taško praeityje iki atskaitos laiko arba, dabarties atveju, iki kalbos laiko (kaip anglų kalba jis dainavo tris valandas- ). 0. IMPORTUOTOJAS Straipsnyje siekiama išsamiau išnagrinėti lietuvių kalboje sporadiškai, tačiau tam tikrais atvejais reguliariai pasitaikančius laiko prieveiksmius vardininke. Kur įmanoma, buvo tiriama šiandieninė lietuvių rašytinė kalba (bendriné jazyk), naudojant šiuolaikinės lietuvių kalbos (ŠKL) tekstų korpusą. Dėl kai kurių rašytinėje kalboje neaptinkamų fenomenų buvo pasinaudota paskelbtais dialektiniais tekstais (LKT, LTCu) ir savo fonoteką. Šio straipsnio tema nėra visiškai sustingusios frazės ir gryni prieveiksmiai, skirti laiko išraiškai. Vardinio laiko vartojimas prieveiksminiame laike, bent jau Vakarų Europos kalbų kalbėtojams, yra gana neįprastas. In denjeni4 Įrašai buvo sukurti vykdant du mokslinius projektus kartu su Lietuvių kalbos instituto darbuotojais ir iš dalies yra prieinami Lietuvių kalbos instituto fonetinėje bibliotekoje Vilniuje. Interpretuojant mums svarbias ištraukas mums padėjo Edmundas Trumpa ir Asta Leskauskaitė, kuriems už tai nuoširdžiai dėkojame. 2 Jablonskis (1957: 560) pastebi:,, Vardininkas kitoms (antrininkéms) sakinio dalims, ypaé aplinkybéms, reiksti yra ne visai paprastas misy gramatikoms dalykas* (,,Vardininkas kitoms (antrininkéms) sakinio dalims, ypaé aplinkybéms, reiksti yra ne visai paprastas misy gramatikoms dalykas* (,,Vardininkas kitoms (antrininkéms) sakinio dalims, ypaé aplinkybéms, reiksti yra ne visai paprastas misy gramatikoms dalykas* (,,Vardininkas kitoms (antrininkéms) sakinio dalims, ypaé aplinkybéms, reiksti yra ne visai paprastas misy gramatikoms dalykas* (,,Vardininkas kitoms (antrininkéms) sakinio dalims, ypaé aplinkybéms, reiksti yra ne visai paprastas misy gramatikoms dalykas* ( ); Valiulyté (1998: 259):,,Kaip Zinia, vardininkui aplinkybés funkcija nebidinga. Taciau turime atveju, kada Sis linksnis vartojamas veiksmo trukmei reikSti* (,,Kaip visuotinai žinoma, vardinio veiksmažodžio naudojimas prieveiksmių funkcijoje jiems nėra būdingas. Vis dėlto yra atvejų, kai šis linksnis naudojamas veiksmo trukmei išreikšti*). 42 | MARKUS RODUNER Vakarų Europos indoeuropiečių kalbose, turinčiose šiek tiek išplėtotą daiktavardžių sistemą, prieveiksminiams laiko santykiams (laikas, trukmė, pasikartojimas) išreikšti naudojami beveik išimtinai netiesioginiai daiktavardžiai (vardinis, prieveiksminis, daiktavardis, būdvardis ir kt.). Vokiečių kalboje reiškia „padėtis- “. Pvz., archajiški, dažniausiai į prieveiksmius pavirtę laiko nustatymo būdvardžiai gimtosios giminės pavidalu, pvz., morgens, nachts (taip pat des Nachts) arba daugybė prieveiksminių būdvardžių, pvz., letzten Monat, nchsten Samstag. Be šių grynai reikšminių daiktavardžių, kaip laiko prieveiksmiai labai gerai veikia ir daiktavardžiai su prieveiksmiais, pvz., iš vokiečių kalbos: am Abend, im Sommer. Lietuvių kalboje prieveiksminės konstrukcijos taip pat sudaro reikšmingą, bet palyginti mažesnę laiko prieveiksmių dalį*. Iš įvairių laipsnių, šis straipsnyje aptariamas vardinis laipsnis yra pats rečiau naudojamas laiko nurodymui. Tačiau toliau bus galima pastebėti, kad šis veiksmažodis vis dažniau naudojamas tam tikruose žodžių junginiuose ir tam tikruose dialektuose, ypač laiko trukmei ir nuolat pasikartojantiems veiksmams apibūdinti. Tačiau jis visada konkuruoja su „gramatiniu“ kaltinamuoju veiksmažodžiu. 1. LAIKO TRUMPUMO IŠRAIŠKOS VARDININKAS 1.1. (taip) + laiko nurodymas „(jau) X metų, mėnesių ir t. t.“ Pasak Sukys (1998: 83), vardininku galima išreikšti laiko trukmę tik su eilės skaičiais ir tam tikrais įvardžiais. Valiulyté (1998: 260) šiuo atžvilgiu papildomai pabrėžia, kad vardininku veiksmo trukmė dažniausiai žymima kartu su prasens, rečiau ir su paprastu prateritumu (bitasis kartinis laikas), dažnai pridedant jau. Laiko prieveiksmio su abiem žodžiais pavyzdys yra toks sakinys: (1) Mes kelinti metai bendradarbiaujame su AIDS centru wir:Nom’ schon wievielt: Jahr:NomM zusammenarbeiten: mit AIDS Zentrum: Nom. Įteka į 1. PL Ins. SG Paulauskiené (1989: 74) schreibt dazu:,, Vardininko, kaip aplinkybés, funkcija yra Salutiné. [...] Dažniausiai aplinkybinę funkciją jis atlieka ne vienas, o kartu su kitais ZodZiais —skaitvardziais ir ivardziais, su jais drauge ir prieveiksmiais“ (,,Die Adverbialfunktion des Nominativs ist sekundar. [...] Dažniausiai jis veikia ne vienas, kaip prieveiksmis, bet kartu su kitais žodžiais, skaitvardžiais ir įvardžiais ir kartu su jais greitai sukietėja į prieveiksmį“*). Baskų kalboje, kuri yra ergatyvinė kalba, kurioje nėra kaltinamojo veiksmažodžio, vardinis veiksmažodis pirmiausia naudojamas laiko trukmei išreikšti, bet ne laikotarpiui, nuo kurio kažkas tęsiasi, kuris nurodomas netiesioginiame veiksmažodyje (plg. Lafitte 1978: 429). Dėl Baltijos jūros žvejybos žr. 4 skirsnį. * Tačiau tai nėra šio straipsnio tema ir todėl čia nebus aptariami. Šios santrumpos yra naudojamos gramatikos glosacijose: Apv: prieveiksmis; Įteka į Amūrą ties Amūru. Dar: daiktinis laikas; F: moteriškas; Kailis: Ateitis; Gentis: giminė; Hprr: pusiau dalyvinis; Imp: beasmenis; Ine: neveiksmingas; INs: Instrumentalinė muzika; Lox: lokatyvas; M: vyriškas; N: neutralus; Nec: neigimas; Vardas: Vardinis; Pora: partityvinė forma; PL: daugiskaita; PPP: Partizip Perfect Passive; PPRA: Dabarties veiksmažodis; PPRP: Pasyvusis dabarties dalyvinis laikas; PRAgs: Prasens; PRAET: Prateritum; ReFL: šviesą atspindintis; Įteka į Są. ® Metai ‘metai’ lietuvių kalboje yra daugiskaitos forma, todėl čia prie atitinkamo kelinto pridedama atitinkama galūnė. VARDININKAS LAIKO VEIKSMAŽODŽIUOSE | 43 „Mes jau daugelį metų bendradarbiaujame su AIDS centru.“ (KT) Konstrukcijos jau + skaičius arba įvardis (kuris, keleri, keletas, ir t. t.) kartu su vardininku, nurodant veiksmo trukmę, yra įprasta ir norminėje kalboje. 1 lentelė suteikia, pripažįstama, ribotą įžvalgą į vardinio ir konkuruojančio kaltinamojo būdvardžių dažnumą čia aptariamoje struktūroje: LENTELĖ 1: JAU + LAIKOTARPIS LAIKO NURODYMAS Nom AKK KARDINALINIŲ SKYRIŲ ORDINALINIŲ SKYRIŲ KARDINALINIŲ SKYRIŲ ORDINALINIŲ SKYRIŲ kelintas kelintas Simtmetis /Simtmeciai ‘Jahrhundert(e- )’ Sg 4/PI 11 6 Sg 33 /Pl 36 11 metai ‘Jahr(e)’ 83 80 76 46 jau keleri | kelinti metai 61 15 28 1 „jau keletą metų Jahren’ ménuo /ménesiai Sg 24 /P1 74 68 Sg 14 Pl 113 LT ‘Monat(e)’ jau keli ménesiai | 57 15 66 1 kelintas ménuo ‘schon seit einigen Monaten’ valanda | valandos Sg 4/P14 Sg 25 /PI 15 ‘Stunde(n)’ Nors (skaidrūs) statistiniai duomenys vargu ar leidžia galutinai interpretuoti ypač rečiau pasitaikančius laiko pavadinimus, vis dėlto galime pastebėti, kad, priešingai nei nurodo Ambrazas (1996: 548), kai kuriuose leksemuose aiškiai vyrauja vardinis būdvardis. Fiir Lexeme metai ir ménuo rezultatai parodė, kad vardinio ir kaltinamojo būdvardžių vartojimas kardinaliuosiuose skaičiuose yra maždaug subalansuotas, dafiir tibervyrauja vardinis būdvardis eiliniuosiuose skaičiuose, o fiir jau kelinti metai /kelintus metus fiksuotų junginių paieška parodė ver-; Buvo analizuojami 1 lentelėje nurodyti nominalai. Fiir simtmetis jahrhundert‘ ir valanda ‚valanda‘ dėl nedaugelio įrodymų buvo atsisakyta papildomo skirstymo. Be to, buvo peržiūrėti minuté ir sekundé, tačiau jie čia nenaudojami dėl (tikėtino) labai taupaus elgesio. Fiir metai ir ménuo /ménesiai buvo peržiūrėtos dvi sritys – nacionalinė ir regioninė spauda. Be to, rezultatų patikimumas buvo patikrintas ieškant derinių (jau vieneri, dveji, keli... metai). 44 | MARKUS RODUNER haltnis iš 254: 33 vardinio linksnio naudai, o tai rodo, kad prieveiksminis posūkis jau yra gerokai pažengęs. Atrodo, kad kalbant apie mažiau naudojamus laiko pavadinimus, kaltinamasis veiksmažodis yra norma. Tai patvirtina (tikriausiai dėl nedaugelio įrodymų vertinti atsargiai) ir laiko prieveiksmis jau n-ta vasara, kuriame taip pat 24:6 vyrauja kaltinamasis būdvardis. Konstrukcija since soundsolange taip pat gali būti perkelta į praeitį, tačiau pati konstrukcija nesikeičia. Čia taip pat apibūdinamas veiksmas- /būklė, kuris praeityje tęsiasi nuo tam tikro momento iki referencinio laiko praeityje ir jį apima, o veiksmažodis dažniausiai būna paprastuoju praeitimi: (2) Jau treji metai ji nevaiksciojo, nors puikiausiai galéjo eiti. Jau trys: Metai:Nom jie paleisti:NEG.PRAET.3 Vardas. PL “Ji jau trejus metus nebevaikšto į Fu, nors puikiai galėjo vaikščioti/’ (KT) Abiejuose pirmiau minėtuose pavyzdžiuose vardinis laiko nurodymas, viena vertus, yra vardinio būdvardžio prasme, susijęs su tam tikrais modifikatoriais, kita vertus, papildomai susijęs su ominesniu jau. Tačiau vardinis veiksmažodis gali būti ir paprastuose žodžiuose, kaip rodo šie pavyzdžiai: pirmasis reiškia paprastą žymėjimą jaw, o antrasis - vieną skaičių. (3) az kad jo vairuojamos automasinos Jau dass er: GEN lenken:PPRP.GEN.SG. F Auto:GEN. SG schon menuo ieško Kauno kriminalistai. Mėnuo: Nom. Ieškoti SG:PRAEs.3 Kaunas: GEN Kriminalistai: Vardas. PL „... kad Kauno kriminalistai jau mėnesį po jo nužudymo Ieškoti automobilio. (KB) (4) Ths mėnesiai nesu jam Zodzio tarus. trys:Mėnesio pavadinimas: būti:NEG.- PRAES.1. SG er:Šis žodis: spreVardas. PL Generolas majoras chen PPP: Vardas. Sc. F – Jau tris mėnesius aš su juo nekalbėjau nė žodžio. (KT) Pavyzdžiui (4), prie Valiulytės formuluotės, kad vardinis būdvardis būna ir su, ir be būdvardžio, galima pridėti, kad nors formal valanda kein Attrii Valiulyté (1998: 260):,,Vardininkas esti be pazyminio ir su pazyminiu arba su valdomu kilmininku*. DER NOMINATIV IN ZEITADVERBIALEN | 45 but, bet toks, būtent skaičius vienas (arba čia, žinoma, moteriškosios giminės forma viena), yra numanomas. Tai savaime išplaukia iš lietuvių kalbos nominaliųjų laiko apibrėžimų gramatinių savybių, nes jie laiko trukmei nurodyti gali turėti tik tam tikrus laiko apibrėžimo daiktavardžius (pvz., diena ‘diena’, valanda ‘valanda’, ménuo ‘mėnuo’ ir kt.), o lietuvių kalboje (kaip ir pvz. rusų kalboje) nėra nei apibrėžtojo, nei neapibrėžtojo straipsnio, todėl kiekybinį skaitvardį „vienas“ vartoja tik tada, kai nori jį ypač pabrėžti. 1.1.1. jau + eilinis skaičius Čia aptariamų vardinio laiko nuorodų pogrupį sudaro laiko nuorodos su eiliniu skaičiumi, pvz., jau treti metai. Oficialioje kalboje (valstybės institucijų dokumentuose) naudojamas beveik išimtinai kaltinamasis veiksmažodis". Atitinkamuose pavyzdžiuose iš KT buvo rasta ir vardinio, ir tariamojo laiko nustatymų su eiliniais skaičiais. (5) Aikstéje Salia fontano jau trecia valanda Platz: Lox. SG šalia fontano: Gen. Sc jau trečias: Nom.SG. F valanda: Nom. Sc be perstogés dainavo nacionalinés estrados veteranai ohne Unterbrechung singen:PRAET.3 nacionalinis U-Musik veteranas: Vardas. PL „Aikštelėje, prie fontano, jau tris valandas be pertraukos dainavo nacionaliniai U-muzikos veteranai.“ (KT) Čia cituojamas sakinys taip pat parodo, kad konstrukcija jau + eilinis skaičius/- kelintas taip pat gali būti vartojama su praeitimi. Galime pastebėti, kad semantika yra tokia pati, kaip ir 2 pavyzdyje. Vietoj eilės skaičiaus, daiktavardis, esantis vardininke, laiko prieveiksmyje taip pat gali būti sujungtas su įvardžiu kelintas. Tokie sakiniai kaip nuo Verbiny girininko jau kelintas (kiek:Nom- .SG.M) ménuo (mėnuo:Nom.Sc) nedvelkia degtine ‘Verbunų girininkas jau kelis mėnesius neskleidžia degtinės kvapo’ (KT) yra gana įprasti ir rašytinėje kalboje. Čia, kaip ir pirmiau, galime daryti prielaidą, kad vardinio daiktavardžio sudėtis yra * Semantinis skirtumas tarp jau treji metai ir jau treti metai yra tas, kad pastaruoju atveju treji metai dar nėra visiškai praėję. So auch Sukys (1998: 83):,,Oficialiuose kalbos stiliuose paprastai vartojami vien trukmés galininkai- *. Tai rodo ir KT pavyzdžių analizė, nes tiriamiems laiko žymėjimams nebuvo paimta pavyzdžių iš LR Valstybinių dokumentų, kurie sudaro 8% korpuso, o 1 ir 2 skyriuose pateikiamiems laiko žymėjimams – iš LR Valstybinių dokumentų. 1.1. nerasta jokių diskutuotų struktūrų, o kai kurios iš Seimo stenogramų atspindi Seimo narių bendrą kalbą. 46 | MARKUS RODUNER kalbėtojo/rašytojo sąmonėje esanti kelintas jungtis yra susijusi su šiuo veiksmažodžiu. Kitas pavyzdys čiafiir yra (1). 1.2. Tarpinės išvados 1 ir 2 dalyse nurodyti 1.1. aptarti pavyzdžiai leidžia man padaryti šias tarpines išvadas dėl šios konstrukcijos: 1 Tai yra konstrukcija su struktūra (taip) + kiekybinį įvardis arba skaitvardis + daiktavardis vardininke. Jau gali nebūti, jei daiktavardis yra nurodomas modifikatoriumi'!, bet jis turi būti, jei nėra jokio požymio (bent jau aš neradau priešingų pavyzdžių KT, kiek žinau). Be Valiulyté (1998) pastebėjimų, galime konstatuoti, kad, nors keliuose teiginiuose, būtent, kai skaičius vienas yra netiesiogiai įvardintas, bet neįvardintas, yra laikomasi pirmiau suformuluotos privalomo jau įvardijimo taisyklės, tačiau, mūsų nuomone, čia lemiamas yra ne jau įvardijimas ar neįvardijimas, o kiekybinės išraiškos semantika, apribojanti vardininkus. 2 Šios konstrukcijos atveju galėtų būti teisinga Jablonskio (1957: 560) prielaida, kad ji gali būti susidariusi iš dviejų sakinių struktūros sutrumpinimo, kad jau trys metai nebebuvau gimtinéje turi būti suprantama kaip sutrumpinta jau trys/treti metai (bus: veiksmažodis nėra privalomas- ), kai(p) nebebuvau gimtinéje. Pastarosios rūšies sakiniai su kai(p) įrodomi ir šnekamojoje, ir rašytinėje kalboje ir yra gana dažni, pvz.: (6) Jau trys meénesiai, kai guli partijos valdybos Jau trys:Nom mėnuo:Nom. Pt, kad melas:Praes.3 Partija:Gen. SG Valdybos narys: Gen. SG stalciuose mano _pareiskimas. Centras – Loznica. PL mano prašymas:Nr. SG „Mano prašymas jau tris mėnesius guli partijos vadovybės stalčiuose.“ (KB) 2. NUOLATINIO PAKARTOJIMO LAIKAI Daugelyje Lietuvos vietovių reguliariai pasikartojančio veiksmo laikas nurodomas vardininke, prie daiktavardžio visada pridedant kas (šiuo atveju kas mėnesį). i VGTU. Valiulyté (1998: 261):,,O prie vardininko su pazyminiu arba su valdomu kilmininku (pvz., Simtas mety) dalelytés jau buvimas yra fakultatyvus arba jos visai gali nebuti“ (,,Im Falle eines Nominativs mit Attribut oder von ihm regierten Genitiv (z. B. Simtas mety ‘hundert Jahre’) ist die Partikel schon fakultativ oder kann ganz fehlen“). 12 2 Tai, kad ji tokia, parodo modalinio autobuso naudojimas ten. DER NOMINATIV IN ZEITADVERBIALEN | 47 indeklinacinis), naujesnis ir kiekvienas, dialektiškai vietoj kas taip pat eina lygiavertis, iš slavų kalbos pasiskolintas koznas. Rašytinė kalba vengia vardinio linksnio junginyje kas + laiko nurodymas. 2 LENTELĖ: KAS + ŽIŪRĖTI ŽIŪRĖTI if SG Nom PL SG AKK PL metai (kas metai | kas X metai) 173 4964 -66 ménuo 8s 105 315 92 valanda 2 26 73 48 minute 8 45 47 28 Akivaizdu, kad vienaskaitoje kaltinamasis daiktavardis yra daug dažnesnis. Daugiskaitoje kiekvieno žodžio padėtis skiriasi, tačiau abu atvejai yra šiek tiek subalansuoti. Visiškai iš eilės šokinėja metai, kuris iki šiol pirmenybę teikia vardininkui. Kas junginys su daiktavardžiu, ypač apibendrinančiuose teiginiuose, pvz., patarlėse, lietuvių kalboje neapsiriboja laiko prieveiksmiais, bet naudojamas ir vietos reikšmės prieveiksmiams: (10) Kas namai —„ai dimai. what:Namų pavadinimas:Nom. Įteka į Amūrą ties Amūru (Amūro intakas). PL „Kur namas, ten ir dūmai.“ (Cit. pagal Paulauskiené 1989: 74.) Nors pastaruoju atveju dvi sakinių dalys dar laikomos autonominėmis, kurių kiekvienos dvi nominatyvo formos yra sintaksiškai suprantamos kaip priklausomybės nuo įsivaizduojamos kopula yra ‘is’, tai problematiška (9) pavyzdyje, kur kas metai yra visiškai integruotas į sakinį kaip laiko prieveiksmis. Kyla klausimas, ar vardininkui nepadeda tiesiog įvardis kas? Kas yra klausiamasis įvardis asmenims, pvz., daiktams vardininkuose („kas / kas“), taip pat santykiniams įvardžiams ir apibendrinimui (kas nors). Į ‘8 pavyzdžiai buvo įtraukti keturi laiko apibrėžimai, susiję su kas, t. y. ménuo ‘mėnuo’, metai ‘metai’, valanda ‘valanda’ (išskyrus daugiskaitą tantum metai, vienaskaitą ir daugiskaitą) ir minute. „4 Mokėta tik už tuos dokumentus, kurių kaltinamajame sakinyje buvo bent 5 dokumentai. Čia labai aiški vardinio žodžio viršenybė. ‘°_ Fiir ménuo buvo paimti tik nacionalinės ir regioninės spaudos įrodymai, nes santykiai yra aiškiai matomi. 48 | MARKUS RODUNER Visoms šioms funkcijoms jis yra deklinacinis. Galiausiai, jis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, kai kalbama apie 'kiekvieną', nors pats įvardis nėra linksniuojamas. Taigi mes sakome kas (NoM.SG) metai (Nom.PL) ‘kiekvienais metais’ be kongruencijos skaičiuje tarp kas ir daiktavardžio. Prieš priežastinį ryšį tarp kas ir daiktavardžio kalba tai, kad daiktavardis, prie kurio stovi kas, gali būti skirtinguose linksniuose, pvz.: kas treciame (trečiasis:LoK.SG) posédyje (sesija:LoK.SG) nedalyvauja ‘jis nedalyvauja kiekviename trečiame posėdyje’'®. 2.1.1. Tarpinės išvados Fraenkel (1928) mano, kad čia aptariama struktūra iš tikrųjų yra „iš įvardžio ir daiktavardžio sudarytas santykinis sakinys*, kurį kalbėtojas gali laikyti prieveiksminiu valdančiojo sakinio apibrėžimu“, ir savo teorijai pagrįsti pateikia analogijas iš lenkų kalbos, pavyzdžiui, co raz (= lit. kas kartas) ‘kiekvieną kartą’, co rok (= lit. kas metai) ‘kiekvienais metais’. Jei teisingai suprantu Fraenkel hipotezę, reikėtų manyti, kad yra tokia koreliatyvinė struktūra kaip kas metai, tas... ‘kas metai <yra>, kad...’. Tačiau jau ankstesniame kalbos vystymosi etape jie turėjo būti integruoti į sakinį kaip prieveiksmiai, nes šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nėra dviejų sakinių struktūros pavyzdžių. Laiko prieveiksmiai, kuriuose daiktavardis yra modifikuotas visais, gali būti suskirstyti į tris grupes, iš kurių pirmoji yra tiesiogiai susijusi su skyriuje 2.2. aprašytais prieveiksmiais, o antroji yra tiesiogiai susijusi su skyriuje 2.3. aprašytais prieveiksmiais. 1.1. aptartų teiginių tipai yra, antrasis iš tų, kurie skyriuje 2.1. ir trečiasis iš tų, kurie nurodyti 3 skirsnyje. a. Pirmąją grupę sudaro tokie teiginiai kaip jog mokyklos nelankas jau visas (ganz:Nom.SG.M) ménuo (Monat:Nom.Sc) ‘kad jis mokyklos nelankas jau visą mėnesį’ (KT). Tokie sakiniai gali būti dėl jų struktūros ir semantikos aukščiau skyriuje 1.1. prilyginami apdorotiems, o laiko nurodymas čia papildomai modifikuojamas visais. Vietoj jog mokyklos nelankgsjau ménuo ‘kad jis nelanko mokyklos jau mėnesį’ dabar yra jog mokyklos nelankgs jau visas ménuo ‘kad jis nelanko mokyklos jau visą mėnesį’. Abu sakiniai yra tikriausiai Tačiau ir čia, kalbant kasdienėje arba dialektinėje kalboje, vardinis būdvardis yra nedalyvaujantis: kas trecias posédis nedalyvauja. 7 Šiuo atveju reikėtų atidžiau ištirti galimybę pasiskolinti struktūrą iš lenkų kalbos. 8 Lietuvių kalboje nesutikau tokių teiginių laiko žyminiuose žodžiuose. Priešingai, čia puikiai tinka pavyzdys kas namai —tai diimai (pvz., 10). Panašiai Fraenkel (1928: 32) cituoja pavyzdį iš lenkų kalbos su koreliacine dviejų sakinių struktūra: co (kas:vardas) autor (autorius:vardas.Sc), to (tai:vardas) osobna (ypatingas:- vardas.SG.- F) metoda (metodas:vardas.Sc) ‘kiekvienas autorius turi savo metodą’. 49 jų teiginio struktūra vargu ar atskirti vienas nuo kito, todėl aukščiau esančioje dalyje 1.1. Minėti sinngema® taip pat galioja čia. Čia, kaip ir ten, veiksmažodis dažniausiai būna dabartiniame laike; Taigi čia taip pat apibūdinamas veiksmas / būsena, kuris prasideda tam tikru metu praeityje ir tęsiasi visą laikotarpį iki dabartinio laiko (arba praeities veiksmažodžio atveju iki referencinio laiko praeityje), arba veiksmų atveju, kurie kartojasi visą laikotarpį ". b. Antroji grupė, kurią, mano nuomone, reikėtų atskirti, yra tokio pobūdžio teiginiai (nuotraukos iš Musteikos, Varėnos rajonas): (11) Visą laiką séjom. ganz:Nom.Sc. Pagrindinis straipsnis – 1. P1 “Mes sėdėjome visą laiką karštas- .” Ankstesniame pavyzdyje lietuviškas vokiečių kalbos atitikmuo visą laiką vartojamas su praeitimi. Semantiniu požiūriu iš šio teiginio neaišku, ar ilgalaikis veiksmas (visas laikas) vis dar tęsiasi, ar ne. Tačiau, remiantis pokalbio eiga, galima manyti, kad tai reiškia ilgą laikotarpį iki neaiškiai apibrėžto laiko praeityje, nes teiginys turi būti suprantamas kaip atsakymas į ankstesnius klausytojo klausimus (t. y. ar frither ruggen gesät haben). Iš jų: 1.1. aptariamos struktūros ir ypač pavyzdys (2), kuris sutampa su čia paminėtais pavyzdžiais dėl tempo, skiriasi tuo, kad čia nenurodomas pradžios taškas ir taip pat nėra aišku, ar veiksmas galbūt vyksta. nebus kartojamas iki kalbėjimo laiko. Taip pat negalime jų užduoti dėl toliau cituojamo pavyzdžio (12), nes jame aprašytas, nors ir neaiškiai lokalizuotas, užbaigtas laikotarpis praeityje, o čia mes susiduriame su po dviejų puslapių atviru laikotarpiu praeityje (galbūt tęsiančiuis iki dabarties). Tačiau šie pavyzdžiai, turintys ilgo, nebaigto laikotarpio semantiką, puikiai tinka tiems, kurie pateikti 2.3. nagrinėjo diena naktis tipo laikinuosius prieveiksmius. Paskutinė aptariama konstrukcija yra beveik išimtinai su daiktavardžiu /aikas „Laikas“ (arba skolinys ¢ésas „tas“), nurodantis jau sustingusį sakinį. Be to, KT neradau jokio rašytinės kalbos pavyzdžio, tik vieną, aiškiai dialektinį: Dainavau (singen:PRAET.1.SG) visas laikas per visy (ganz:AKK.SG) gyvenimy (Leben: AKk.SG) ‘aš dainuodavau visą gyvenimą’. ce. LKT (199) taip pat randamas praeities laiko teiginio, apimančio apibrėžtą laikotarpį, pavyzdys: Palyginkite tokius teiginius su praeitimi: jau visas ménuo nelijo ‘jau visą mėnesį nebelyjo- ’. 56 | MARKUS RODUNER tai su lietuviškais posakiais kas vakaras ‘kiekvieną vakarą’. Tačiau šie žodžiai savo ruožtu galėjo būti atitinkamo posakio lenkų kalba kopija (žr. 17 ir 18 išnašas). Nau (1998: 15) pastebi, kad latvių kalboje 2-9 skaitvardžiais modifikuoti daiktavardžiai gali būti vardininku, o ne daiktavardžiu, kaip reikalauja jų sintaksinė funkcija: (24) Keturi metai mes tik iš dešimties vier: NoM Jahr:Nom. PL wir:Nom tik iš tai:Dar. PL zehn nodzivojam ten, tada miis atleido majas leben:PraAetT.1. PL ten tada mes:AKK eiti:PRAET.3 namo “Mes praleidome tik keturis iš šių dešimties metų ten, tada jie pabėgo mus eiti.” (Na, ten.) 8. IŠVADA Diskusijos metu apie skirtingus teiginių tipus, kuriuose pasitaiko vardinio laiko prieveiksmiai, buvo iškelti trys skirtingi aiškinimai, kaip vardinis laikas prieveiksmio funkcijoje galėtų būti apribotas arba bent jau motyvuotas. Tai yra: a. Iš pradžių vardinis sakinys buvo atskiros vardinio sakinio dalies dalis arba parataktinio sakinio veiksnys, kuris vėliau buvo integruotas į pagrindinį sakinį kaip prieveiksmis. b. Vardininkus motyvuoja daiktavardį modifikuojantis tam tikrasis įvardis (galbūt kaip fiksuoto veiksmažodžio dalis). c. Vardinis būdvardis pasitaiko kiekybinėse išraiškose (visų pirma, bet ne tik su Skaičiai (anglų k.) Pirmuoju skaitymo keliu eina, be kitų, Jablonskis ir Fraenkel. Taip mano Jablonskis (1957: 560), kalbėdamas apie lietuvių kalbos laiko prieveiksmių vardininkus:. loji vardininko aplinkybe arba Siaipjau antrininké sakinio dalis bus atsiradusi kalboje daugiausia trumpinimo ar iSleidimo keliu —i§ viso tam tikro sakinio, kuriame tas vardininkas galéjo eiti veiksniu, arba i8 jterptinio sakinélio: i Sie metai negeri, maza tebus Sieno...; brolis, bus jau visi metai, serga (kaip serga)...; jis, jau kelinti metai baigiasi, kai jq lankauja..- .“ (,,Šis vardinis prieveiksmis ar kita antrinė sakinio dalis greičiausiai susidarė sutrumpinus ar praleidus —iš viso sakinio, kuriame šis vardinys galėjo būti veiksnys, arba iš įterpto sakinio: iš Sie metai negeri, maza tebus Sieno...; brolis, bus jau visi metai, serga (kaip serga)...; jis, jau kelinti metai baigiasi, kai jq lankauja...- *). Tą pačią hipotezę iškėlė ir Fraenkel (1928, 5 skyrius, 30 ff.), kur jis nagrinėja vardininkus įterptuose, iš pradžių savarankiškuose sakiniuose. Galimas paaiškinimas yra tai, kad jie fir į 1.1. ir 1.1.1. aptarti teiginiai, žr. tarpines išvadas 1.2. Tipo teiginiai jaw trys ménesiai arba jau trecias ménuo žymi abu kaip papildomai dar per visas modifi- VARDININKAS LAIKO PRIEDAINIUOSE | 57 žodžiai (jau visas ménuo) nurodo laikotarpį nuo taško A praeityje iki laiko, apie kurį kalbama, arba dabarties atveju iki kalbėjimo laiko ir dar toliau, o ne užbaigtą laikotarpį. Ši ypatinga semantika be kiekybinės išraiškos gali papildomai apimti ir vardininkus. Kai kurios frazės, pvz., Sie /kiti metai, tikriausiai jau yra visiškai sustingusios, nes nebegali būti produktyviai sudarytos iš kitų laiko žymenų. Apribojimas tam tikromis leksemomis rodo leksikalizaciją, kurią galima pastebėti rusų kalbos dialekte zima ‘žiema’. Panašiai gali būti ir su visas laikas ir rytas vakaras. Kitų vardinio laiko prieveiksmių grupių paaiškinimas yra šiek tiek sudėtingesnis, nes bent jau šiuolaikinėje kalboje beveik nebeliko postuluojamos parataksinės struktūros likučių. Diskusijoje po atskirais punktais paaiškėjo, kad teiginys kariuomenéje prabuvau trys metai yra netinkamas, pvz. 14 ir tokius teiginius kaip visas laikas sédavom ‘mes sėdėjome visą laiką’ (šis, kaip minėta aukščiau, tikriausiai jau sustingęs posakis) išskiria iš parataktinio sakinio integracijos požiūrio. Turime manyti, kad kiekybiniai modifikatoriai čia įtraukia vardininkus, ką patvirtina latvių kalbos kasdieniniai pavyzdžiai. QUELLEN KT — Textkorpus der litauischen Gegenwartssprache des Zentrums fiir Computerlinguistik, VytautasMagnusUniversitat, Kaunas, donelaitis.vdu.lt LKT - Lietuviy kalbos tarmés. Chrestomatija. Sudaré E. GRINAVECKIENE, A. JONAITYTE, K. MORKUNAS, B. VaNaGIENE, A. Vipuairis, Vilnius: Mintis, 1970. LTCu — Lietuviy tarmiy chrestomatija. Sudaré R. BAcEvici0TE, A. IVANAUSKAITE, A. LESKAUSKAITE, E. Trump, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2004. LKZe-elektronische Variante des Wirterbuchs der litauischen Sprache, www.|kz.It LITERATUR AMBRAZAS, V., red., 1996: Dabartineés lietuviy kalbos gramatika. Antrasis pataisytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. AMBRAZAS,V., ed., 1997: Lithuanian Grammar, Vilnius: Baltos lankos. AmbrRAzas, V., 2001: On the development of the nominative object in East Baltic. In: Dahl, V., Koptjevskaja-Tamm, M., eds., The Circum-Baltic Languages. Typology and Contact 2. Grammar and Typology, Amsterdam-Philadelphia: John Benjamins. FRAENKEL, E. 1928: Syntax der litauischen Kasus, Kaunas: Valstybés spaustuve. Gaters, A. 1993: Lettische Syntax. Die Dainas. Herausgegeben von Hildegard Radtke, Frankfurt etc.: Peter Lang. Ho tvoet, A., SEMENIENE, L. 2004: Linksnio teorijos pagrindai. In: Holvoet, A., Semeniené L., red., Gramatiniy kategorijy tyrimai, Vilnius: Lietuviu kalbos institutas, 11-33. JABLONSKIS, J. 1957: Linksniai ir prielinksniai. In: id., Rinktiniai rastai 1, sudaré J. Palionis, Vilnius: Valstybine politinés ir mokslinés literatiros leidykla. Kar sson, F. 2000: Finnische Grammatik. Ubertragen aus dem Finnischen von K.-H. Raabe. Bearbeitet von C. Hasselblatt und P. Jéasalmi-Kriiger, Hamburg: Buske. Kuz’mina, I. B. 1993: Sintaksis russkix govorov v lingvogeograficeskom aspekte, Moskva: Nauka. 58 | MARKUS RODUNER Lasutis, V. 1998: Lietuviy kalbos sintaksé. Antrasis pataisytas leidimas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Laritte, P. 1978: Grammaire basque (Navarro-labourdin littéraire), Donostia: ELKAR. Nau, N. 1998: Latvian, Miinchen—Newcastle: LINCOM Europa. PAULAUSKIENE, A. 1989: Gramatines lietuviy kalbos vardazodziy kategorijos, Vilnius: Mokslas. RatHert, M. 2000: A semantics for durative adverbs. web.uni-frankfurt.de/fb10/rathert/publikationen/ downloads/Proc-Band-Artikel/console-pr-mB.pdf Soko s, E., red., 1962: Miisdienu latvieSu literaras valodas gramatika 2. Sintakse, Riga: LPSR Zinatnu akadémijas izdevnieciba. Suxys, J. 1998: Lietuviy kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Sviesa. TIMBERLAKE, A. 1974: The nominative object in Slavic, Baltic, and West Finnic, Miinchen: Sagner. (Slavistische Beitrage, 82.) Utvypas, K. 1969: Vienaskaitos vardininko kilmés prieveiksmiai. Lietuviy kalbotyros klausimai 9, 7-15. Uxvypas, K., red., 1976: Lietuviy kalbos gramatika 3. Sintaksé, Vilnius: Mokslas. VALECKIENE, A. 1998: Funkciné lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. VaLiuLyTe, E. 1998: Dabartinés lietuviy kalbos sintaksiniai sinonimai. Vietos, laiko ir priezasties raiska, Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas. Markus Roduner Gauta 2005 06 01 Lietuvių kalbos institutas P. VileiSio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva markus@splius.|t