Der Nominativ in Zeitadverbialen im Litauischen

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LII (2005), 41 – 58 Vardininkas laiko aplinkybėse lietuvių kalboje Markus Roduner Lietuvių kalbos institutas Šiame straipsnyje nagrinėjamas vardininkas laiko aplinkybėse (daugiausia trukmės) lietuvių kalboje. Išanalizavus tekstyną nustatyta, kad tam tikri leksemai labai linkę eiti vardininku aplinkybine funkcija. Kitos konstrukcijos su vardininku išreikštomis laiko aplinkybėmis linkusios virsti pastoviaisiais posakiais. Teigiame, kad vadinamasis vardininko objektas galėjo arba vis dar gali prisidėti prie bendresnio vardininko vartojimo laiko ir vietos aplinkybėse. Sinchroniškai aprašant vardininko vartojimą aplinkybine funkcija, galima teigti, kad (a) jis dažniausiai vartojamas su daiktavardį einančiais kiekybiniais modifikatoriais ir (b) nusako laiko tarpą nuo tam tikro pastovaus (kartais nepastovaus) taško praeityje iki atskaitos laiko arba, kalbant apie dabartį, iki kalbėjimo momento (kaip anglų kalbos sakinyje he has been singing for three hours). 0. ĮVADAS Šiame straipsnyje siekiama išsamiau aptarti lietuvių kalboje sporadiškai, tačiau tam tikrais atvejais reguliariai pasitaikančias vardininku reiškiamas laiko aplinkybes. Kur buvo įmanoma, tirta dabartinė lietuvių bendrinė kalba, pasitelkiant Lietuvių šnekamosios kalbos tekstyną (KT). Atskirų reiškinių, kurie bendrinėje kalboje nepasitaiko, atveju remtasi publikuotais tarmių tekstais (LKT, LTCH) ir asmenine fonoteka¹. Šiame straipsnyje nenagrinėjami visiškai sustabarėję posakiai ir gryni laiko prieveiksmiai. Vardininko vartojimas laiko aplinkybėse iš pradžių, bent jau Vakarų Europos kalbų vartotojams, atrodo gana neįprastas². Tose- 1 Įrašai padaryti įgyvendinant du mokslinių tyrimų projektus kartu su Lietuvių kalbos instituto darbuotojais; dalį jų galima rasti Lietuvių kalbos instituto fonotekoje Vilniuje. Aiškinantis mums svarbias vietas, padėjo Edmundas Trumpa ir Asta Leskauskaitė, kuriems čia nuoširdžiai dėkojame. 2 Jablonskis (1957: 560) bemerkt dazu: „Vardininkas kitoms (antrinėms) sakinio dalims, ypač aplinkybėms, reikšti yra ne visai paprastas mūsų gramatikoms dalykas“ („Der Nominativ zur Bezeichnung anderer (sekundärer) Satzteile, besonders von Adverbialen, ist ein nicht allzu gewöhnliches Faktum unserer Grammatiken.“); Valiulytė (1998: 259): „Kaip žinia, vardininkui aplinkybės funkcija nebūdinga. Tačiau turime atvejų, kada šis linksnis vartojamas veiksmo trukmei reikšti“ („Wie allgemein bekannt ist, ist die Verwendung des Nominativs in Adverbialfunktion für diesen nicht typisch. Trotzdem gibt es Fälle, in denen dieser Fall zum Ausdruck der Handlungsdauer Verwendung findet“). 42 | MARKUS RODUNER ose Vakarų Europos indoeuropiečių kalbose3, turinčiose gana išplėtotą linksnių sistemą, laiko aplinkybėms (laiko momentui, trukmei, kartojimuisi) reikšti beveik išimtinai vartojami netiesioginiai linksniai (galininkas, įnagininkas, naudininkas, kilmininkas ir kt.). Vokiečių kalboje galima prisiminti, pavyzdžiui, archajiškas laiko aplinkybes, dažniausiai jau sustabarėjusias kaip prieveiksmiai, kilmininku reiškiamas formas, tokias kaip morgens, nachts (taip pat des nachts), arba daugybę galininku reiškiamų formų, pavyzdžiui, letzten Monat, nächsten Samstag. Greta šių vien linksniu reiškiamų daiktavardžių kaip laiko aplinkybės ypač dažnai vartojami ir daiktavardžiai su prielinksniais; plg. vokiečių kalbos pavyzdžius am Abend, im Sommer. Lietuvių kalboje prielinksninės konstrukcijos taip pat sudaro reikšmingą, nors palyginti mažesnę, laiko aplinkybių dalį4. Iš įvairių linksnių šiame straipsnyje nagrinėjamas vardininkas laiko aplinkybėms vartojamas neabejotinai rečiausiai. Vis dėlto toliau bus parodyta, kad šis linksnis dažniau pasitelkiamas tam tikruose posakiuose ir tam tikrose tarmių srityse, visų pirma trukmei žymėti ir nuolat pasikartojantiems veiksmams nusakyti. Tačiau jis visada konkuruoja su „gramatiniu“ galininku. 1. NOMINATYVAS LAIKO TRUKMEI REIKŠTI 1.1. (jau) + laiko nuoroda „(jau) X metų, mėnesių ir t. t.“ Der Nominativ kann eine Zeitdauer nach Šukys (1998: 83) im Prinzip nur in Verbindung mit Ordinalzahlen und bestimmten Pronomen ausdrücken. Valiulytė (1998: 260) führt in diesem Zusammenhang zusätzlich aus, dass der Nominativ die Handlungsdauer meist in Verbindung mit dem Präsens, seltener auch mit dem einfachen Präteritum (būta-sis kartinis laikas) bezeichnet, oft unter Setzung von jau. Ein Beispiel für ein Zeitadverbiale mit beidem ist folgender Satz: (1) Mes kelinti metai bendradarbiaujame su AIDS centru mes:Nom5 jau kelintas: Nom.PL6 metai:Nom bendradarbiauti: PRAES.1.PL su AIDS centras: Ins.SG Paulauskienė (1989: 74) schreibt dazu: „Vardininko, kaip aplinkybės, funkcija yra šalutinė. […] Dažniausiai aplinkybių funkciją jis atlieka ne vienas, o sutapęs su kitais žodžiais – skaitvardžiais ir įvardžiais, su jais drauge ir prieveiksmeja“ („Die Adverbialfunktion des Nominativs ist sekundär. […] Meist funktioniert er nicht allein als Adverbiale, sondern zusammen mit anderen Wörtern, Numeralia und Pronomina und erstarrt zusammen mit ihnen allmählich zum Adverb“). 3 Baskų kalboje, kuri, kaip ergatyvinė kalba, neturi akuzatyvo, nominatyvas daugiausia vartojamas laiko trukmei reikšti, bet ne trukmei nuo to laiko, kai kas nors tęsiasi; ši trukmė žymima inesivu (plg. Lafitte 1978: 429). Apie rytų baltų-suomių kalbas žr. 4 skyrių. 4 Tačiau jos nėra šio straipsnio tema, todėl čia nebus aptariamos. 5 Gramatinėse glosose vartojamos šios santrumpos: ADV: prieveiksmis; AKK: galininkas; DAT: naudininkas; F: moteriškoji giminė; FUT: būsimasis laikas; GEN: kilmininkas; HPRT: pusdalyvis; IMP: beasmenė forma; INE: inesyvas; INS: įnagininkas; LOK: vietininkas; M: vyriškoji giminė; N: niekatroji giminė; NEG: neiginys; NOM: vardininkas; PAR: partityvas; PL: daugiskaita; PPP: būtojo laiko neveikiamasis dalyvis; PPA: esamojo laiko veikiamasis dalyvis; PPrP: esamojo laiko neveikiamasis dalyvis; PRAES: esamasis laikas; PRAET: būtasis laikas; REFL: sangrąžinė forma; SG: vienaskaita. 6 Metai lietuvių kalboje yra pluralia tantum, todėl su juo derinamame kelintas vartojama atitinkama galūnė. DER NOMINATIV IN ZEITADVERBIALEN 43 „Jau daugelį metų bendradarbiaujame su AIDS centru.“ (KT) Konstrukcija jau + skaitvardis arba įvardis (kuris „kuris“, keleri „keletas“, keletas „tam tikras kiekis, keletas“ ir kt.), vartojama su vardininku laiko trukmei, kiek laiko veiksmas jau tęsiasi, nusakyti, būdinga ir normai artimai kalbai. 1 lentelėje pateikiamas, reikia pripažinti, ribotas vaizdas, kaip dažnai aptariamoje struktūroje vartojamas vardininkas ir konkuruojantis galininkas:7 1 LENTELĖ: JAU + LAIKO TRUKMĖ Laiko žyma | Vardininkas: kiekinis skaitvardis | Kelintas – kelintinis skaitvardis | Galininkas: kiekinis skaitvardis | Kelintas – kelintinis skaitvardis šimtmetis / šimtmečiai „amžius / amžiai“ | Vns. 4 / Dgs. 11 | 6 | Vns. 33 / Dgs. 36 | 11 metai „metai“ | 83 | 80 | 76 | 46 jau keleri / kelinti metai „jau kelerius metus“ | 61 | 15 | 28 | 1 mėnuo / mėnesiai „mėnuo / mėnesiai“ | Vns. 24 / Dgs. 74 | 68 | Vns. 14 / Dgs. 113 | 17 jau keli mėnesiai / kelintas mėnuo „jau keletą mėnesių“ | 57 | 15 | 66 | 1 valanda / valandos „valanda / valandos“ | Vns. 4 / Dgs. 4 | — | Vns. 25 / Dgs. 15 | — Nors (negausūs) statistiniai duomenys, ypač apie rečiau pasitaikančias laiko žymas, neleidžia jų vienareikšmiškai interpretuoti, vis dėlto galime konstatuoti, kad, priešingai nei nurodo Ambrazas (1996: 548), tam tikrų leksemų vartosenoje aiškiai vyrauja vardininkas. Leksemų metai ir mėnuo atveju rezultatai rodo apytikriai vienodą vardininko ir galininko vartojimą su kiekiniais skaitvardžiais, tačiau su kelintiniais skaitvardžiais vyrauja vardininkas, o ieškant pastoviųjų junginių jau kelinti metai / kelintus metus rastas ats— 7 Analizuoti 1 lentelėje minimi daiktavardžiai. Dėl negausių vartosenos pavyzdžių papildomai nediferencijuotos formos šimtmetis „amžius“ ir valanda „valanda“. Taip pat peržiūrėtos minutė ir sekundė, tačiau dėl (tikėtino) itin reto jų vartojimo jos čia neįtrauktos. metai ir mėnuo / mėnesiai atveju peržiūrėti du šaltinių korpuso skyriai: visos šalies ir regioninė spauda. Be to, rezultatų patikimumas, tiriant metai vartoseną, papildomai patikrintas ieškant junginių (jau vieneri, dveji, keleri… metai). 44 | M A R K U S R O D U N E R Nominatyvo naudai santykis yra 254: 33, o tai rodo, kad adverbialinė konstrukcija jau yra gerokai sustabarėjusi. Rečiau vartojamų laiko žymenų atveju norma, regis, yra akuzatyvas. Tai patvirtina (nors dėl nedaugelio paliudijimų šį teiginį reikia vertinti atsargiai) ir laiko adverbialinė konstrukcija jau n-ta vasara ‘jau n-oji vasara’, kur taip pat akuzatyvas vyrauja santykiu 24: 6. Konstrukciją seit soundsolange taip pat galima perkelti į praeitį, o pati konstrukcija nuo to nepakinta. Ir čia aprašomas veiksmas ar būsena, trunkantis (-i) praeityje nuo tam tikro laiko momento iki atskaitos laiko praeityje ir apimantis jį; veiksmažodis dažniausiai vartojamas paprastojo būtojo laiko forma (ankstesnis ir vienalaikis veiksmas): (2) Jau treji metai ji nevaikščiojo nors puikiausiai galėjo eiti. Jau trejus: metus:NOM ji vaikščioti:NEG.PRAET.3 NOM.PL ‘Jau trejus metus ji nebevaikščiojo pėsčiomis, nors būtų galėjusi puikiai vaikščioti.’ (KT) Abiejuose pirmiau pateiktuose pavyzdžiuose nominatyvinė laiko nuoroda vartojama, viena vertus, nominatyvo reikšme kartu su tam tikrais modifikatoriais, kita vertus, papildomai siejama su mįslinguoju jau. Tačiau nominatyvas gali būti vartojamas ir paprastai žymimuose teiginiuose, kaip rodo toliau pateikti pavyzdžiai: pirmasis – paprastam žymėjimui su jau, kitas – su skaitvardžiu. (3) … kad jo vairuojamos automašinos jau kad jis: GEN vairuoti: PPR.P.Gen.Sg.F automobilis: GEN.Sg jau mėnuo ieško Kauno kriminalistai. mėnuo:NOM.SG ieškoti:PRAES.3 Kaunas: GEN kriminalinis tyrėjas: NOM.PL ‘… kad Kauno kriminalistai jau mėnesį ieško jo automobilio.’ (KT) (4) Trys mėnesiai nesu jam žodžio tarus. trys:NOM mėnuo: būti:NEG.PRAES.1.SG jis:DAT žodis: tari- NOM.PL GEN.SG ęs PPP. NOM. SG.F ‘Jau tris mėnesius nesu su juo persimetęs nė žodžiu.’ (KT) Prie 4 pavyzdžio prie Valiulytės formuluotės, kad nominatyvas vartojamas ir su pažyminiu, ir be jo⁸, galima pridurti, kad nors forma valanda neturi pažy- 8 Valiulytė (1998: 260): „Vardininkas esti be pažyminio ir su pažyminiu arba su valdomu kilmininku“. Der Nominativ in Zeitadverbialen 45 tačiau kartu turi tai, kad numanomas toks skaitvardis, būtent vienas ‘vienas’ (arba, žinoma, čia moteriškosios giminės forma viena). Tai savaime išplaukia iš lietuvių kalbos vardinių laiko aplinkybių gramatinių ypatybių: nurodant trukmę, jose gali būti tik tam tikri laiko pavadinimo daiktavardžiai (pvz., diena ‘diena’, valanda ‘valanda’, mėnuo ‘mėnuo’ ir kt.), o lietuvių kalboje (kaip, pavyzdžiui, ir rusų kalboje) nėra jokių artikelių – nei apibrėžtųjų, nei neapibrėžtųjų, todėl kiekybinis skaitvardis eins ‘vienas’ pavartojamas tik tada, kai norima jį ypač pabrėžti. 1.1.1. jau + kelintinis skaitvardis Viena iš čia aptariamų vardininkinių laiko išraiškų grupių – laiko išraiškos su kelintiniais skaitvardžiais, tokios kaip jau treti metai ‘jau trečius metus (pažodžiui: jau treti metai’⁹). Oficialiojoje kalboje (valstybinių įstaigų dokumentuose) beveik išimtinai vartojamas galininkas¹⁰. Atitinkamuose KT pavyzdžiuose aptikta ir vardininkinių, ir galininkinių laiko aplinkybių su kelintiniais skaitvardžiais. (5) Aikštėje šalia fontano jau trečia valanda vieta:Vt.Vienask. šalia fontano:Kil.Vienask. jau trečia:Vard.Vienask.Mot. valanda:Vard.Vienask. be perstogės dainavo nacionalinės estrados veteranai be pertraukos dainuoti:Būt.L.3 nacionalinis estrados muzikos veteranas:Vard.Dgs. ‘Aikštėje, prie fontano, jau tris valandas be pertraukos dainavo nacionalinės estrados muzikos veteranai.’ (KT) Šis cituojamas sakinys taip pat rodo, kad konstrukcija jau + kelintinis skaitvardis/kelintas gali būti vartojama su būtuoju laiku. Galime nustatyti, kad jos semantika atitinka pavyzdžio (2) semantiką. Vietoj kelintinio skaitvardžio laiko aplinkybėje esantis vardininko linksnio daiktavardis taip pat gali būti jungiamas su įvardžiu kelintas ‘kelintas’. Sakiniai, panašūs į nuo Verbūnų girininko jau (jau) kelintas (kelintas:Vard.Vienask.Vyr.) mėnuo (mėnuo:Vard.Vienask.) nedvelkia degtine ‘Verbūnų girininkas jau kelintą mėnesį nebesklinda degtinės kvapu’ (KT), yra visiškai įprasti ir rašytinėje kalboje. Kaip ir anksčiau aptartuose teiginiuose su kelintiniu skaitvardžiu, galime manyti, kad vardininko vartojimą lemia 9 Semantinis skirtumas tarp jau treji metai ‘jau trejus metus’ ir jau treti metai ‘jau treti metai’ yra tas, kad pastaruoju atveju treji metai dar nėra visiškai praėję. 10 So auch Šukys (1998: 83): „Oficialiuose kalbos stiliuose paprastai vartojami vien trukmės galininkai“. Auch die Analyse der Beispiele aus KT legt dies nahe, für die untersuchten Zeitbezeichnungen wurde kein Beispiel aus staatlichen Dokumenten (LR Valstybiniai dokumentai), die immerhin 8% des Korpus ausmachen, für die beiden in 1.1 und 1.1.1. diskutierten Strukturen gefunden, dagegen etliche aus den Stenogrammen des Seimas, die die mündliche Sprache der Parlamentsmitglieder reflektieren. 46 | MARKUS RODUNER kalbėtojo / rašytojo sąmonėje esanti jungtis tarp kelintas ir šio linksnio yra sąlygota. Kitas pavyzdys pateiktas (1). 1.2. Zwischenfolgerungen 1. ir 1.1. aptarti pavyzdžiai leidžia man apie šią konstrukciją padaryti tokias tarpines išvadas: 1 Tai konstrukcija, kurios struktūra yra (jau) + kvantifikuojantis įvardis arba skaitvardis + daiktavardis vardininku. Jau gali būti praleistas, jei daiktavardį patikslina modifikatorius¹¹, tačiau turi būti vartojamas, kai nėra jokio pažyminio (bent jau peržiūrėtuose KT tekstuose priešingų pavyzdžių neradau). Papildydami Valiulytės (1998) pastebėjimus, galime teigti, kad nors keliuose teiginiuose, būtent tada, kai skaitvardis vienas numanomas, bet nepasakomas, laikomasi pirmiau suformuluotos privalomo jau vartojimo taisyklės, mūsų nuomone, lemiamas čia yra ne jau vartojimas ar nevartojimas, o kvantifikavimo semantika, pagrindžianti vardininką. 2 Šios konstrukcijos atveju galėtų pasitvirtinti Jablonskio (1957: 560) prielaida¹², kad ji galėjo atsirasti sutrumpėjus dviejų sakinių struktūrai, taigi jau trys metai nebebuvau gimtinėje reikėtų suprasti kaip sutrumpintą iš jau trys/treti metai (bus: veiksmažodis nėra privalomas), kai(p) nebebuvau gimtinėje. Pastarojo tipo sakiniai su kai(p) paliudyti tiek šnekamojoje, tiek rašytinėje kalboje ir gana dažni; plg. šį pavyzdį: (6) Jau trys mėnesiai, kai guli partijos valdybos Jau trys:NOM mėnesiai:NOM.PL kad gulėti:PRAES.3 partija:GEN.SG valdyba:GEN.SG stalčiuose mano pareiškimas. stalčius:LOK.PL mano prašymas:NOM.SG „Jau trečias mėnuo, kai mano prašymas guli partijos valdybos stalčiuose.“ (KT) 2. NUOLATINIO KARTOJIMOSI LAIKO NUORODOS 2.1. Teiginiai, kurių tipas kas mėnuo ‘kiekvieną mėnesį’ Didžiojoje Lietuvos dalyje reguliariai pasikartojančio veiksmo laiko nuoroda reiškiama Nominativu, o prieš Nomeną visada eina kas ‘kiekvienas’ (šiuo atveju 11 Vgl. Valiulytė (1998: 261): „O prie vardininko su pažyminiu arba su valdomu kilmininku (pvz., šimtas metų) dalelytės jau buvimas yra fakultatyvus arba jos visai gali nebūti“ („Im Falle eines Nominativs mit Attribut oder von ihm regierten Genitiv (z. B. šimtas metų ‘hundert Jahre’) ist die Partikel jau fakultativ oder kann ganz fehlen“). 12 Kad taip ir yra, rodo modalinio bus vartojimas toje pačioje vietoje. DER NOMINATIV IN ZEITADVERBIALEN 47 nekaitomas), naujesnėje vartosenoje ir kiekvienas ‘kiekvienas atskirai’, o tarmėse vietoj kas vartojamas ir tokios pat reikšmės iš slavų kalbų pasiskolintas kožnas. Rašomoji kalba konstrukcijoje kas + laiko nuoroda vengia Nominativo. Atitinkamų pavyzdžių peržiūra dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (KT)13 parodė didesnį Nominativo ir Akkusativo santykio svyravimą: 2 LENTELĖ: KAS + LAIKO NUORODA LAIKO NUORODA SG NOM PL SG AKK PL metai (kas metai / kas X metai) 173 49614 - 66 mėnuo 815 105 315 92 valanda 2 26 73 48 minutė 8 45 47 28 Akivaizdu, kad vienaskaitoje akuzatyvas gerokai vyrauja. Daugiskaitoje padėtis skiriasi priklausomai nuo leksemos, tačiau abu linksniai vartojami daugmaž vienodai dažnai. Visiškai išsiskiria metai, kur aiškiai teikiama pirmenybė nominatyvui. Junginys kas su nominatyvu, ypač apibendrinamuosiuose pasakymuose, pavyzdžiui, patarlėse, lietuvių kalboje vartojamas ne vien laiko aplinkybėse, bet ir vietos reikšmės aplinkybėse: (10) Kas was:NOM namai namas:Nom.Pl — tai tai:ADV dūmai. dūmai:Nom.Pl „Kur namas, ten ir dūmai.“ (Cituojama pagal Paulauskienė 1989: 74.) Paskutiniame pavyzdyje abi sakinio dalys dar laikomos savarankiškomis, o du nominatyvai sintaksiškai suprantami kaip numanomos kopulos yra ‘yra’ papildiniai; tačiau (9) pavyzdyje, kur kas metai visiškai integruotas į sakinį kaip laiko aplinkybė, tai kelia daugiau problemų. Kyla klausimas, ar nominatyvą tiesiog lemia įvardis kas? Kas pirmiausia yra klausiamasis įvardis, vartojamas kalbant apie asmenis ir daiktus nominatyvu (‘kas’), bet taip pat ir santykinis bei apibendrinamasis įvardis (kas nors ‘kas nors’). 13 Buvo patikrintos keturios laiko aplinkybės, vartojamos su kas: mėnuo ‘mėnuo’, metai ‘metai’, valanda ‘valanda’ (išskyrus daugiskaitinį daiktavardį metai, kiekvieną iš jų vienaskaita ir daugiskaita) ir minutė. 14 Skaičiuoti tik tie pavyzdžiai, kurių akuzatyvo atveju rasta bent 5 vartosenos atvejai. Nominatyvo persvara čia labai aiški. 15 mėnuo atveju tikrinti nacionalinės ir regioninės spaudos pavyzdžiai, nes santykis aiškiai matyti. 48 | M A R K U S R O D U N E R Visose šiose funkcijose jis linksniuojamas. Galiausiai, ypač šnekamojoje kalboje, jis vartojamas reikšme „kiekvienas“, o pats įvardis nelinksniuojamas. Taigi sakome kas (Nom.Sg) metai (Nom.Pl) „kiekvienais metais“, nesuderindami kas su daiktavardžiu skaičiumi. Vis dėlto prieš priežastinį ryšį tarp kas ir Nominatyvo kalba tai, kad daiktavardis, prie kurio vartojamas kas, gali būti įvairių linksnių, kaip pavyzdyje: kas trečiame (trečias:Lok.Sg) posėdyje (posėdis:Lok.Sg) nedalyvauja „jis nedalyvauja kas trečiame posėdyje“16. 2.1.1. Tarpinės išvados Fraenkel (1928) meint in Bezug auf die hier diskutierte Struktur, dass diese eigentlich ein „aus Pronomen und Substantiv bestehender Relativsatz“ sei, der „vom Sprechenden als adverbiale Bestimmung des regierenden Satzes betrachtet werden kann“ und führt zur Untermauerung seiner Theorie Parallelen aus dem Polnischen wie co raz (= lit. kas kartas) ‘jedes Mal’, co rok (= lit. kas metai) ‘jedes Jahr’17 an. Wenn ich diese Hypothese Fraenkels richtig verstehe, müsste man von einer zugrundeliegenden korrelativen Struktur des Typs kas metai, tas... ‘was Jahr <ist>, das...’ ausgehen18. Diese müsste allerdings schon in einer früheren Phase der Sprachentwicklung fast durchgängig als Adverbiale in den Satz integriert worden sein, da im heutigen Litauischen kaum Beispiele für die Zwe Satzstruktur existieren. 2.2. Laiko aplinkybės, kurių tipas visas laikas „visą laiką“ Laiko aplinkybes, kuriose daiktavardį modifikuoja visas „visas, (Pl) visi“, galima suskirstyti į tris grupes; pirmoji tiesiogiai susijusi su 1.1 skyriuje aptartais teiginių tipais, antroji – su aptartais 2.1 skyriuje, o trečioji – su aptartais 3 skyriuje. a. Pirmąją grupę sudaro tokie teiginiai: jog mokyklos nelankęs jau visas (visas:Nom.Sg.M) mėnuo (mėnuo:Nom.Sg) „kad jis jau mėnesį nelanko mokyklos“ (KT). Dėl savo struktūros ir semantikos tokius sakinius galima prilyginti anksčiau, 1.1 skyriuje, aptartiems sakiniams; čia laiko aplinkybę papildomai modifikuoja visas. Vietoj jog mokyklos nelankęs jau mėnuo „kad jis jau mėnesį nelanko mokyklos“ dabar sakoma jog mokyklos nelankęs jau visas mėnuo „kad jis jau visą mėnesį nelanko mokyklos“. Abu sakiniai tikriausiai yra 16 Tačiau ir čia šnekamojoje arba tarmiškoje kalboje galimas Nominatyvas: kas trečias posėdis nedalyvauja. 17 Čia reikėtų išsamiau ištirti galimybę, kad ši struktūra būtų perimta iš lenkų kalbos. 18 Lietuvių kalboje nesu aptikęs atitinkamų teiginių su laiko žymimaisiais žodžiais. Tačiau pavyzdys kas namai – tai dūmai (10 pavyzdys) čia puikiai tinka. Taip pat Fraenkel (1928: 32) cituoja lenkų kalbos pavyzdį su koreliacine dviejų sakinių struktūra: co (kas:Nom) autor (autorius:Nom.Sg), to (tas:Nom) osobna (ypatingas:Nom.Sg.F) metoda (metodas:Nom.Sg) „kiekvienas autorius turi savitą metodą“. DER NOMINATIV IN ZEITADVERBIALEN | 49 jų teiginio struktūroje beveik neįmanoma atskirti vieno nuo kito, todėl tai, kas pasakyta 1.1 skyriuje, iš esmės galioja ir čia. Veiksmažodis čia, kaip ir ten, dažniausiai vartojamas esamuoju laiku; taigi ir čia aprašomas veiksmas / būsena, prasidedantys tam tikru praeities momentu ir trunkantys visą laikotarpį iki dabarties (arba, jei veiksmažodis vartojamas būtuoju kartiniu laiku, iki referencinio praeities laiko), arba, kalbant apie veiksmus, pasikartojantys per visą laikotarpį 19. b. Antrąją grupę, kurią, mano nuomone, reikėtų atskirti nuo pirmosios, sudaro tokio pobūdžio teiginiai (įrašai iš Musteikos, Varėnos rajono): (11) Visas laikas sėjom. visas:NOM.SG.M laikas sėti:PRAET.1.PL ‘Sėjome visą laiką.’ Ankstesniame pavyzdyje lietuviškas vokiečių kalbos die ganze Zeit atitikmuo vartojamas su būtuoju kartiniu laiku. Semantiškai iš šio teiginio neįmanoma spręsti, ar ilgai trunkantis veiksmas (visas laikas) vis dar tęsiasi. Tačiau, remiantis pokalbio eiga, galima manyti, kad turimas omenyje ilgas laikotarpis iki nepatikslinto praeities momento, nes teiginį reikia suprasti kaip atsakymą į ankstesnius klausėjo klausimus (būtent, ar anksčiau buvo sėjami rugiai). Nuo 1.1 aptartų struktūrų, ypač nuo pavyzdžio (2), kuris pagal laiką sutampa su čia pateiktais pavyzdžiais, jos skiriasi tuo, kad čia nenurodomas pradžios taškas, be to, neaišku, ar veiksmas galbūt nebuvo kartojamas iki kalbėjimo momento. Jų negalime priskirti ir toliau cituojamam pavyzdžiui (12), nes jame aprašomas apibrėžtas, nors ir neaiškiai lokalizuotas, praeities laikotarpis, o čia kalbama apie iš abiejų pusių atvirą praeities laikotarpį (galbūt besitęsiantį iki dabarties). Kita vertus, šie pavyzdžiai savo ilgo, neužbaigto laikotarpio semantika gerai dera su 2.3 skyriuje aptartais tipo dieną naktis ‘dieną ir naktį’ laiko prieveiksmiais. Paskutinė aptarta konstrukcija vartojama beveik vien su daiktavardžiu laikas ‘laikas’ (arba skoliniu česas ‘tas pats’), o tai leidžia manyti, kad tai jau sustabarėjęs posakis. Be to, KT nepavyko rasti nė vieno rašytinės kalbos pavyzdžio, tik vieną aiškiai tarmišką: Dainavau (dainuoti:PRAET.1.SG) visas laikas per visų (visas:AKK.SG) gyvenimų (gyvenimas:AKK.SG) ‘dainavau visą gyvenimą’. c. LKT (199) taip pat pateikiamas praeities teiginio, apimančio apibrėžtą laikotarpį, pavyzdys: 19 Palyginkite tokius teiginius su būtuoju kartiniu laiku: jau visas mėnuo neĮjo ‘jau visą mėnesį nelijo’. 50 | MARKUS RODUNER (12) ji sirgo visą naktį – ji sirgti:Praet.3 visa:Nom.Sg.F naktis:Nom.Sg nuomerali turi epilepsija:Akk.Sg turėti:Praes.3 ‘Ji visą naktį sirgo – ji serga epilepsija.’ Pavyzdys paimtas iš Žaliosios kaimo (Vilkaviškio r.), pietvakarių Lietuvoje, netoli Kaliningrado srities ir Lenkijos sienos20. Dėl savo struktūros čia cituojamą sakinį galima priskirti 3 skyriuje aptartiems teiginiams. 2.2.1 Paralelės iš rusų tarmių Vardininkiniai laiko aplinkybių žodžiai pasitaiko ir kai kuriose šiaurės bei kai kuriose vidurio ir pietų rusų tarmėse. Čia taip pat laiko aplinkybių žodžiai su ves’ „visas“ vartojami vardininku, plg. Kuz’minos (1993: 14–15) aptartus pavyzdžius. Vidurio ir pietų rusų tarmėse ves’ „visas“ dažnai nederinamas linksniu su daiktavardžiu: ves’ yra galininko, o daiktavardis – vardininko, kaip pavyzdyje vsju (visas:Gal.Sg.M) zima-to (žiema:Vard.Sg.F-apibendrinamasis) delal sanki „Visą žiemą važinėjau rogėmis“ (pavyzdys iš Kuz’minos 1993: 15). Tai leidžia spręsti apie laipsnišką galininko įsigalėjimą, vedantį į dabartinę rašytinės kalbos normą, pagal kurią šiame kontekste vartojami tik galininkiniai laiko aplinkybių žodžiai, tokie kaip vsju zimu „visą žiemą“. Tačiau šie posakiai jau taip stipriai leksikalizuoti (taip teigia Kuz’mina), kad pirminis vardininkas zima tarmiškai vartojamas kaip prieveiksmis („žiemomis“). 2.2.2 Tarpinės išvados Čia problemiška mėginti paaiškinti, kodėl pasirinktas vardininkas. Vargu ar čia tinka interpretacija, grindžiama anksčiau aptartu nominalinio sakinio įtraukimu21. Bet kuriuo atveju nematau pagrindo tokį sakinį kaip visas laikas bičių laikėm „visą laiką laikėme bites“ kildinti iš **visas laikas buvo (toks), kad bičių laikėm „visą laiką buvo (taip), kad laikėme bites“ ar panašios konstrukcijos. Be to, kelti hipotezę, kad pagrindą sudaro pastarojo tipo teiginiai, abejotina ir dėl to, kad, kitaip nei dažnai pasitaikantys ir vėliau sutrumpinami sakiniai, aptarti 1.1 skyriuje, tokių teiginių nėra paliudyta. 2.3. Laiko aplinkybės, kurių tipas diena naktis „dieną ir naktį“ Dar vieną vardininkinių laiko aplinkybių grupę sudaro teiginiai, apibūdinantys veiksmą, kuris visą laiką atliekamas įprastai arba būdavo atliekamas— 20 Tai, kad tai ne pavienis pavyzdys, rodo šis sakinys iš tos pačios tarmių grupės: sėdėjom visą (visas:Vard.Sg.F) naktis (naktis:Vard.Sg) „Sėdėjome ten visą naktį“. 21 Fraenkelis (5 skyrius), aptardamas įterptinius nominalinius sakinius, kurie kaip aplinkybės integruojami į visą sakinį, struktūros visas vakaras nemini. Todėl neaišku, ar jis ir ją laiko kilusia iš iš pradžių savarankiško nominalinio sakinio. Der Nominativ in Zeitadverbialen 51 turi būti, ir dažniausiai susideda iš dviejų laiko pavadinimų (pvz., „diena ir naktis“, „rytas ir vakaras“ ir kt.). Šį teiginio tipą semantiniu požiūriu reikia sieti su tiesiog prieš jį einančiu (visas laikas „visą laiką“). Abiem atvejais tai apibendrinamosios laiko aplinkybės, siejamos su įprastiniais veiksmais. Šios struktūros laiko aplinkybės, regis, jau yra pastovūs posakiai, vartojami ir bendrinėje rašytinėje kalboje: (13) … kad rytas vakaras kasdien jis praeinąs ta Veronikos gatve į darbą ir namo kad rytas: vakaras:NOM.SG kasdien jisNOM pereiti:PPRA.NOM.SG.M šia:INS.SG.F Veronikos:GEN gatve:INS.SG į darbą ir iš darbo … „kad jis kasryt ir kas vakarą pereidavo Veronikos gatve į darbą ir iš darbo“ (KT) Visai įmanoma, kad šie posakiai galiausiai kilo iš parataksinių sakinių, tokių kaip buvo rytas, buvo vakaras, ir jis vis miegojo „buvo rytas, buvo vakaras, o jis visą laiką miegojo“, kurie vėliau įėjo į kalbėtojų žodyną kaip pastovūs posakiai. 3. LAIKO TRUKMĖS LAIKO APLINKYBĖS SU UŽBAIGTAIS VEIKSMAIS LKT (263) randame įdomų teiginį, rodantį, kad Nominatyvas gali būti vartojamas ir laiko aplinkybėse, reiškiančiose praeities laiko trukmę kartu su teliniu veiksmažodiniu pasakymu: (14) kariumenė(je) prabuvau trys metai kariuomenė:Lok.Sg praleisti:PrAET.3 trys:Nom.Pl metai:Nom.Pl „Kariuomenėje praleidau trejus metus.“ Šio teiginio Nominatyvo negalima tinkamai paaiškinti nei Šukio formuluojama galimybe vartoti nominatyvines laiko aplinkybes su tam tikrais įvardžiais, ypač pabrėžiant jau „jau“, nei Jablonskio aiškinimu, kad nominatyvinės laiko aplinkybės yra sutrumpinimai, t. y. prijungiamojo sakinio integracija praleidžiant veiksmažodinį pasakymą. Valiulytė taip pat nepateikia Bsp. (14) tipo pavyzdžių ir netgi neigia (plg. Valiulytė 1998: 262) tokių nominatyvinių laiko aplinkybių egzistavimo galimybę22. Tačiau 22 Taigi ji ten rašo, kad teiginyje laukia jau valanda (Nom) / valandą (Akk) „jis jau valandą laukia“ galimas ir Nominatyvas, ir Akuzatyvas, o Nominatyvas yra vyraujanti forma. Valiulytės teigimu (ten pat), telinio veiksmažodinio pasakymo praeityje junginys galimas tik su Akuzatyvu (pralauke valandą (Akk) „jis laukė vieną valandą“), bet ne su Nominatyvu (*pralauke valanda (Nom)). Tačiau tai prieštarauja pirmiau pateiktam pavyzdžiui. 52 | MARKUS RODUNER čia galėtų tikti Nominatyvo pagrindimas kiekybinimu. Kadangi Nominatyvą čia vargu ar galima paaiškinti kitaip, turime manyti, kad tam tikri kiekybiniai modifikatoriai sukelia arba skatina šio linksnio vartojimą. Šią teoriją taip pat gali paremti sunkiai kitaip paaiškinami tiesioginių objektų Nominatyvo pavyzdžiai prie veiksmažodžio kainuoti ‘kainuoti’: (15) Vienkartinis apsilankymas suaugusiems kainuoja 7 litai vienkartinis:NOM.SG apsilankymas:NOM.SG suaugusieji:DAT.PL kainuoti:PRAES.3 litas:NOM.PL ‘Vienkartinis apsilankymas suaugusiesiems kainuoja septynis litus.’ (KT) Per mūsų lauko tyrimų išvykas Smarliūnuose (Lazdijų r.) užrašėme ne tik konstrukciją kainuoti + NOM, kuri girdima didžiojoje Lietuvos dalyje ir, kaip rodo ne vienintelis KT pavyzdys, yra gana įprasta ir rašytinėje kalboje, bet ir tokį pasakymą: (16) Tris litai mokėjo dabar trys:AKK litas:NOM.PL mokėti:PRAET.3 dabar ‘Dabar mokėdavo tris litus.’ Čia Nominatyvo ir Akuzatyvo vartojimas visiškai susipainiojęs: skaitvardis trys yra rašytinėje kalboje tikėtino Akuzatyvo linksnio, tačiau nesuderintas su daiktavardžiu, kuris čia, kaip ir numato mūsų hipotezė apie Nominatyvo vartojimą po tam tikrų kiekybinių modifikatorių, yra Nominatyvo linksnio23. 4. NOMINATYVINIAI LAIKO ADVERBIALAI BEASMENĖJE APLINKOJE Nominatyvo linksnio laiko adverbialai, vartojami kartu su finitinę formą turinčia veiksmažodžio forma, sudaro atskirą kategoriją, nes čia Nominatyvas tiesiogiai susijęs su sistemiškai beasmene sakinio struktūra24, kuri taip pat lemia Nominatyvo objektų25 vartojimą26. Jablonskis (1957: 559–560) taip pat, viena vertus, nurodo Nominatyvo linksnio laiko adverbialus kaip savarankišką kategoriją, tačiau toliau (1957: 562) pateikia greta pavyzdžių, kuriuos jis laiko subjekto Nominatyvu 23 Nors, kiek man pavyko nustatyti, šis linksnių nederinimo reiškinys lietuviškame pavyzdyje lietuvių kalboje yra vienintelis, tam tikruose rusų kalbos dialektuose jis turi atitikmenį laiko adverbialuose, kaip antai anksčiau pateiktame pavyzdyje všju zima ‘visą žiemą’. Lietuvių šnekamosios kalbos kiekio reikšmės Nominatyvo pavyzdžių žr. 7 skyriuje. 24 Zum Begriff vgl. Timberlake (1974). 25 Zum Begriff NOMINATIVOBJEKT vgl. Timberlake (1974), Ambrazas (2001) mit weiterführender Literatur. 26 Apie ryšį tarp Nominatyvo objektų ir Nominatyvo linksnio laiko adverbialų rusų kalbos dialektuose, kur abu reiškiniai, kaip ir lietuvių kalboje, daugiausia DER NOMINATIV IN ZEITADVERBIALEN 53 (veiksnio vardininkas)27 įvardytas linksnis (pagal šiandieninį supratimą – vardininko objektai, vartojami su nefinitinėmis veiksmažodžio formomis (bendratimi, dalyviais)), taip pat ir tokie atvejai, kai prie tų pačių nefinitinių veiksmažodžio formų vartojama vardinė laiko aplinkybė. Taigi ten pat (1958: 562, Bsp.1), be teko (tekti:PRAET.3) pagaliau arkliui griežtas (rimtas:NOM.SG.M) žodis (žodis:NOM.SG) tarti „galų gale vis dėlto turėjau su arkliu rimtai pasikalbėti“; mums teks (tekti:FUT.3) ištisi (visas:NOM.PL) metai (metai:NOM) drauge gyventi „mums teks visus metus gyventi kartu“. Laiko trukmės aplinkybių ir tiesioginių objektų artumas (plg. Holvoet u. Semėnienė 2004: 21–22) leidžia manyti, kad vardininko objektai buvo / yra viena iš prielaidų, padėjusių išlaikyti vardininko laiko aplinkybes. Neigiamos laiko trukmės aplinkybės, kaip ir neigiami tiesioginiai objektai, vartojamos kilmininku: (17) Nemačiau nė vieno dramblio. matyti:NEG.PRAET.1.SG ne vienas:GEN.SG.M dramblys:GEN.SG „Nemačiau nė vieno dramblio.“ (18) Nelaukiau nė vienos dienos. laukti:NEG.PRAET.1.SG ne vienas:GEN.SG.F diena:GEN.SG „Nelaukiau nė vienos dienos.“ (Abu pavyzdžiai iš Holvoet u. Semėnienė 2004: 21.) Tačiau laiko trukmės aplinkybės ir tiesioginiai objektai taip pat elgiasi panašiai beasmenėse konstrukcijose. Dialektuose, kuriuose jie vartojami, abu reiškiami vardininku (plg. pirmiau pateiktą pavyzdį). Laiko trukmės objektai / aplinkybės panašiai funkcionuoja ir suomių kalboje, tiksliau – Baltijos finų kalboje, kuri ne kartą (plg. Timberlake 1974, Ambrazas 2001) sieta su vardininko objektais lietuvių kalboje ir taip pat rusų dialektuose: (19) Olen Suomessa viikon būti:PRAES.1.SG Suomija:INE.SG savaitė:GEN/AKK „Aš savaitę esu Suomijoje.“ En ole Suomessa viikkoa būti:NEG.PRAES.1.SG Suomija:INE.SG savaitė:PAR.SG „Aš nesu Suomijoje savaitę.“ identischen Dialektgebiet vorkommen, vgl. Kuz’mina (1993: 15): „Očen’ verojatno, čto vremennye konstrukcii, vključajuščie v svoj sostav im. padež ed. čisla suščestvitel’nyx žen. roda, genetičeski svjazany s ob”ektnymi, odnako v nastojaščee vremja territorii rasprostranenija étix dvux tipov konstrukcij sovpadajut liš’ častično“ („Es ist sehr wahrscheinlich, dass die temporalen Konstruktionen, die einen Nominativ Singular femininer Nomina beinhalten, genetisch mit den Objektkonstruktionen [d. h. Nominativobjekt – Anm. d. Verfassers] zusammenhängen, zumal zur heutigen Zeit die Verbreitungsgebiete dieser zwei Konstruktionen in der Mehrzahl der Fälle zusammenfallen“). 27 560 puslapyje, § 6 Jabl1 rašo: „Veiksnio vardininką (§ 1, sak. 4, 5) vartojame savo kalboje dažnai ir ne visai paprastai: sudedame jį sakinyje su tam tikromis bendratimis ir, rečiau, padalyviais“ („Savo kalboje veiksnio vardininką vartojame dažnai ir ne visai įprastai: sakinyje jį siejame su tam tikromis bendratimis ir, rečiau, padalyviais“). 54 | MARKUS RODUNER Suomessa ollaan viikko Suomija:INE.SG būti:IMP savaitė:NOM „Suomijoje būnama savaitę.“ (Pavyzdys iš Karlsson 2000: 125.) 5. NOMINATYVAS LAIKO MOMENTUI / LAIKOTARPIUI, KADA KAS NORS VYKSTA, IŠREIKŠTI Įsidėmėtinas laikotarpio, per kurį kas nors vyksta, nurodymo nominatyvu pavyzdys pateiktas Jablonskio (1957: 559): (20) Šie metai mažą tebus šieno. šis:NOM.PL metai:NOM mažai:NOM.SG.N būti:FUT.3 šienas:GEN.SG „Šiemet bus tik mažai šieno.“ In den Grammatiken der litauischen Sprache, bei Šukys (1998) und Valiulytė (1998) wird das Nomen metai in temporaler Funktion nur in zwei Kasus, dem Instrumental (auf die Frage ‘wann?’) und dem Akkusativ (auf die Frage ‘wie lange?’) angeführt. Jablonskis (1957: 560) versucht das von ihm selbst beigebrachte, bemerkenswerte Beispiel als eingeschobenen Satz zu erklären: šie metai negeri, mažą tebus šieno. „Šie metai nėra geri, bus tik mažai šieno.“ > šie metai mažą tebus šieno. „Šiemet bus tik mažai šieno.“ Tačiau man lieka neaišku, kodėl teiginį šie metai negeri, mažą tebus šieno reikėtų sutrumpinti iki šie metai mažą tebus šieno. Sutrumpinus prarandama esminė teiginio dalis, būtent tai, kad metai nėra geri (yra apgailėtini). Žinoma, šie metai mažą tebus šieno implikuoja, kad tai blogi metai, bet kodėl turėtume manyti, kad šis sakinys atsirado jį sutrumpinus? Vienintelė priežastis, kurią įžvelgiu, yra ta, kad taip paprasčiausiu būdu „paaiškinamas“ kitaip nepriskiriamas nominatyvinis laiko aplinkybės dėmuo28. 6. X METAI PRIEŠ / PO… ‘KELERI METAI PRIEŠ / PO…’ Paskutinę, atskirai aptartiną grupę sudaro teiginiai, tokie kaip du metai prieš karą ‘dveji metai prieš karą’; plg. tokį pavyzdį: (21) … kad sužadėtinis kelios valandos prieš pasipiršdamas kad sužadėtiniai:NOM.SG kelios:NOM.PL.F valandos:NOM.PL prieš pasipiršo:HPRT 28 Tai, kad šis šie metai nėra tiesiog pakibę ore, liudija prieveiksmis šiemet, kuris, pasak LKŽe, taip pat turi formą šiemetai, kaip sakinyje šiemetai mirė (Dusetos, Zarasų r.). Be to, Šukys (1998: 84) pateikia tokį Nominatyvo laikinės aplinkybės funkcijoje pavyzdį: Kiti (ander:NOM.PL) metai (Jahr:NOM) irgi nesušalsim, turėsim kuo kūrent ‘Kitais metais irgi nesušalsime, turėsime kuo kūrenti’. Greta egzistuoja ir čia į prieveiksmį sustabarėjusi forma kitimet (žr. LKŽe). DER NOMINATIV IN ZEITADVERBIALEN | 55 mylėjos su kita moterimi mylėjosi:PRAET.3.REFL su kita moterimi ‘… kad jos sužadėtinis likus kelioms valandoms iki pasipiršimo turėjo lytinių santykių su kita moterimi.’ Tačiau šios konstrukcijos atveju jos kaip laikinės aplinkybės statusas kelia abejonių. Nors kelios valandos prieš pasipiršdamas kaip visuma turi būti suprantama kaip laikinė aplinkybė, vien kelios dienos nurodo ne kokį nors galimą veiksmažodinį teiginį, o paaiškina prieš pasipiršdamas. Nominatyvą kaip laikinės aplinkybės modifikatorių bet kuriuo atveju reikia paaiškinti. Rašytinėje kalboje ir čia veikiau būtų vartojamas Akuzatyvas, plg.: (22) Kelerius metus prieš lėktuvo pagrobimą einige:AKK.PL.M Jahr:AKK.PL vor Flugzeug:GEN.SG Kidnapping:AKK.SG P. Brazinskas įvairiais kanalais rinko informaciją. ‘Likus keleriems metams iki lėktuvo užgrobimo, P. Brazinskas įvairiais kanalais rinko informaciją.’ (KT) Ir čia krinta į akis vėl pasikartojantis kiekybinio apibrėžimo ir Nominatyvo derinys. 7. NOMINATYVINIAI LAIKO APLINKYBĖS VEDINIAI LATVIŲ KALBOJE? Kadangi nominatyvo objektų pasitaiko ir latvių kalboje, nors daug rečiau nei lietuvių kalboje (plg. Ambrazas 2001), galima tikėtis, kad ten esama ir nominatyvinių laiko aplinkybių pėdsakų. Sokols, red. (1962) galimybė vartoti laiko aplinkybes nominatyvu neminima. Kita vertus, Gāters (1993) pateikia keletą tokių pavyzdžių, kuriuos, kaip ir Jablonskis (1957) bei Fraenkel (1928), laiko į sakinį įterptais intarpais. Vienas iš pavyzdžių yra toks: (23) Jāni, tava zāle Brīži stāvu brīži gulu Jānis:Vok tavo:Nom.Sg.F žolė:Nom akimirka:Nom.Pl stačias ‘Jāni, tavo [per Jonines skinama] žolė [= penis] <yra> kartais [pažodžiui „akimirkos“] stačias, kartais suglebęs.’ (Gāters 1993: 73) Čia nominatyvas vartojamas vietoj instrumentaliaus29. Kitas ten pat minimas įdomus faktas – įvardis kas „kas, kuris“ adverbialiniuose junginiuose ir latvių kalboje gali būti vartojamas su nominatyvu (plg. 2.1 skyrių). Tam jis pateikia, be kita ko, tokį pavyzdį: kas svādine (sekmadienis:Nom), gonūs gōju „kiekvieną sekmadienį ganiau bandą“ (Gāters 1993: 241) ir lygina 29 Tai savo ruožtu dera su 19 pavyzdžiu aukščiau. 56 | MARKUS RODUNER su lietuviškais teiginiais, priklausančiais tipui kas vakaras „kiekvieną vakarą“. Tačiau jie savo ruožtu galėtų būti atitinkamo lenkiško posakio pamėgdžiojimas (plg. 17 ir 18 išnašas). Nau (1998: 15) erwähnt, dass im Lettischen in der Umgangssprache von den Numeralia 2-9 modifizierte Nomina im Nominativ statt im aufgrund ihrer syntaktischen Funktion erforderlichen Kasus stehen können: (24) Četri gadi mēs tikai no tiem desmit keturi:NOM metai:NOM.PL mes:NOM tik iš šie:DAT.PL dešimt nodzīvojām tur; tad mēs atlaida mājās gyventi:PRAET.1.PL ten tada mes:AKK paleisti:PRAET.3 namo „Ten praleidome tik ketverius iš tų dešimties metų, tada mus paleido.“ (Nau, ten pat.) 8. IŠVADOS Aptariant įvairias teiginių rūšis, kuriose vartojami nominatyviniai laiko aplinkybių žymenys, buvo aptarti trys skirtingi sprendimai, kaip būtų galima pagrįsti arba bent motyvuoti nominatyvo vartojimą aplinkybės funkcija. Tai: a. Nominatyvas iš pradžių buvo savarankiško vardinio sakinio dalis arba parataksinio sakinio veiksnys, o vėliau kaip aplinkybė buvo įtrauktas į pagrindinį sakinį. b. Nominatyvą motyvuoja tam tikri daiktavardį modifikuojantys įvardžiai (galbūt kaip pastovaus junginio dalis). c. Nominatyvas vartojamas kiekybinėse laiko nuorodose (ypač, bet ne vien su skaitvardžiais). Pirmąjį sprendimo būdą taiko, be kita ko, Jablonskis ir Fraenkelis. Jablonskis (1957: 560), kalbėdamas apie nominatyvą lietuvių kalbos laiko aplinkybėse, teigia: „Toji vardininko aplinkybė arba šiaipjau antrininė sakinio dalis bus atsiradusi kalboje daugiausia trumpinimo ar išleidimo keliu – iš viso tam tikro sakinio, kuriame tas vardininkas galėjo eiti veiksniu, arba iš įterptinio sakinio: iš šie metai negeri, maža tebus šieno...; brolis, bus jau visi metai, serga (kaip serga)...; jis, jau kelinti metai baigiasi, kai ją lankauja...“ („Ši nominatyvinė aplinkybė ar kita antrinė sakinio dalis, matyt, dažniausiai atsirado sutrumpinus arba praleidus ištisą sakinį, kuriame šis nominatyvas galėjo būti veiksnys, arba įterptinį sakinį: iš šie metai negeri, maža tebus šieno...; brolis, bus jau visi metai, serga (kaip serga)...; jis, jau kelinti metai baigiasi, kai ją lankauja...“.) Dieselbe Hypothese wird auch von Fraenkel (1928, Kap. 5, 30ff.) vertreten, wo er den Nominativ in eingeschobenen, ursprünglich selbständigen Sätzen behandelt. Tai įtikinamai paaiškina 1.1 ir 1.1.1 aptartus teiginius; plg. su tarpinėmis išvadomis 1.2 skyriuje. Abu teiginiai: jau trys mėnesiai ir jau trečias mėnuo, kaip ir tie, kuriuose papildomai vartojamas visas, žymi- DER NOMINATIV IN ZEITADVERBIALEN 57 teiginiuose (jau visas mėnuo) apima laikotarpį nuo taško A praeityje iki referencinio laiko, o esamojo laiko atveju – iki kalbėjimo momento ir dar toliau, bet ne užbaigtą laikotarpį. Ši ypatinga semantika, be kiekybinio apibrėžimo, gali papildomai palaikyti vardininko vartojimą. Kai kurie posakiai, pavyzdžiui, šìe / kiti metai, tikriausiai jau yra visiškai sustabarėję, nes jų nebegalima produktyviai sudaryti iš kitų laiko pavadinimų. Tam tikrų leksemų apribojimas rodo leksikalizaciją, kokia stebima rusų kalbos dialektuose, vartojant zima „žiemomis“. Panašiai, regis, yra ir su visas laikas ir rytas vakaras. Kitų vardininkinių laiko aplinkybių grupių aiškinimas kiek sudėtingesnis, nes jose bent jau dabartinėje kalboje beveik nebėra postul­uotos parataktinės struktūros liekanų. Aptariant atskirus punktus paaiškėjo, kad 14 pavyzdyje esantis teiginys karīuomeneje prabuvau trys metai ir teiginiai, priklausantys tipui visas laikas sėdavom „sėjome visą laiką“ (tai, kaip minėta anksčiau, tikriausiai jau sustabarėjęs posakis), nepagrindžia parataktinio sakinio integravimo analizės. Turime daryti prielaidą, kad kiekybiniai modifikatoriai čia skatina vartoti vardininką; tai patvirtina šnekamosios kalbos pavyzdžiai iš latvių kalbos. QUELLEN KT – Textkorpus der litauischen Gegenwartssprache des Zentrums für Computerlinguistik, Vytautas-Magnus-Universität, Kaunas, donelaitis.vdu.lt LKT – Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija. Sudarė E. GRINAVECKIENĖ, A. JONAITÝTĖ, K. MORKŪNAS, B. VADAGIENĖ, A. VIDUGIRIS, Vilnius: Mintis, 1970. LTCh – Lietuvių tarmių chrestomatija. Sudarė R. BABEVIČIŪTĖ, A. IVANAUSKAITĖ, A. LESKAUSKAITĖ, E. TRUMPA, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. LKŽe – elektronische Variante des Wörterbuchs der litauischen Sprache, www.lkz.lt LITERATUR AMBRAZAS, V., red., 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Antrasis pataisytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. AMBRAZAS, V., ed., 1997: Lithuanian Grammar, Vilnius: Baltos lankos. AMBRAZAS, V., 2001: On the development of the nominative object in East Baltic. In: Dahl, V., Koptjevskaja-Tamm, M., eds., The Circum-Baltic Languages. Typology and Contact 2. Grammar and Typology, Amsterdam–Philadelphia: John Benjamins. FRAENKEL, E. 1928: Syntax der litauischen Kasus, Kaunas: Valstybės spaustuvė. GĀTERS, A. 1993: Lettische Syntax. Die Dainas. Herausgegeben von Hildegard Radtke, Frankfurt etc.: Peter Lang. HOLVOET, A., SEMĖNIENĖ, L. 2004: Linksniu teorijos pagrindai. In: Holvoet, A., Semėnienė L., red., Gramatinių kategorijų tyrimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–33. JABLONSKIS, J. 1957: Linksniai ir prielinksniai. In: id., Rinktiniai raštai 1, sudarė J. Palionis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. KARLSSON, F. 2000: Finnische Grammatik. Übertragen aus dem Finnischen von K.-H. Raabe. Bearbeitet von C. Hasselblatt und P. Jääsalmi-Krüger, Hamburg: Buske. KUZ’MINA, I. B. 1993: Sintaksis russkix govorov v lingvogeografičeskom aspekte, Moskva: Nauka. 58 | MARKUS RODUNER Labutis, V. 1998: Lietuvių kalbos sintaksė. Antrasis pataisytas leidimas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Lafitte, P. 1978: Grammaire basque (Navarro-labourdin littéraire), Donostia: ELKAR. Nau, N. 1998: Latvian, München–Newcastle: LINCOM Europa. Paulauskienė, A. 1989: Gramatinės lietuvių kalbos vardažodžių kategorijos, Vilnius: Mokslas. Rathert, M. 2000: A semantics for durative adverbs. web.uni-frankfurt.de/fb10/rathert/publikationen/downloads/Proc-Band-Artikel/console-pr-mB.pdf Sokols, E., red., 1962: Mūsdienu latviešu literārās valodas gramatika 2. Sintakse, Rīga: LPSR Zinātņu akadēmijas izdevniecība. Šukys, J. 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. Timberlake, A. 1974: The nominative object in Slavic, Baltic, and West Finnic, München: Sagner. (Slavistische Beiträge, 82.) Ul vydas, K. 1969: Vienaskaitos vardininko kilmės prieveiksmiai. Lietuvių kalbotyros klausimai 9, 7–15. Ul vydas, K., red., 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas. Valeckienė, A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Valiulytė, E. 1998: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai. Vietos, laiko ir priežasties raiška, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Markus Roduner Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva markus@spl ius.lt Gauta 2005 06 01