Marijampolės apskrities drimonimų darybos ir kilmės polinkiai

Acta Linguistica Lithuanica LIV (2006), 49 — 62 Marijampolės apskrities drimonimų darybos ir kilmės polinkiai DALIA SVIDERSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas The article presents an analysis of the wood-names of the pre-war Marijampolė District in Lithuania with respect to their derivational proper- ties and origin. The results obtained from this Southern Lithuanian area are then compared with similar data obtained from the Telšiai District in Northern Central Lithuania, and the areal differences with regard to derivational patterns are discussed. 0. ĮVADAS Lietuvių toponimikos tyrimai daugiausia grindžiami atskirų šios mokslo sri- ties klasių bei subklasių tyrimais. Minėtina A. Vanago išsami upėvardžių ir ežerų vardų darybinė, kilmės, semantikos analizė (Vanagas 1970: 428; 1981: 408; 1981a: 4-153), darybiškai tirti Lietuvos kalnų vardai (oronimai) (Vanagas 1973: 209-219), išsamiai išanalizuoti gyvenamųjų vietų vardų (oi- konimų) kelių darybos būdų — priesaginės darybos vediniai, dūriniai ir sudė- tiniai vietovardžiai (Razmukaitė 1998; 2002: 121-130; 2003: 63-80), vie- no darybos būdo — priesaginés darybos — balų ir pelkių vardai (helonimai) (Bilkis 1998; 1999: 51-95). Be to, įvairiais aspektais yra patyrinéta Telšių rajono keleto toponimy klasių (hidronimų, oikonimų, oronimy, drimonimu, agronimų, hodonimų) daryba, nustatyti produktyviausi arealo vietovardžių darybos tipai (Mickienė 2001). Atskira publikacija paskelbta Telšių krašto kelių ir takų vardų (hodonimų) darybos apžvalga (Mickienė 2002: 94-97). Iš specialesnių toponimų klasių tyrimų galima paminėti tuos, kurių tyrinėta tik arealinės dalies toponimai — šiaurės vidurio Lietuvos dirvų, laukų, pievų, ganyklų, įvairių žemės plotų vardai (agronimai). Čia žinomi bei egzistuojan- tys kalbami vietovardžiai aptarti darybos, struktūros, semantikos požiūriu 49 DALIA SVIDERSKIENE siekiant išryškinti agronimų klasės sandaros ypatumus (Endzelytė 2004a: 80-89). Dar aptarta to paties Lietuvos arealo vandenvardžių daryba (Endze- lytė 2004b: 63-77). Taip pat analizuojamos Lietuvos miškų vardyne (toliau LMV) užfiksuotų priesaginių asmenvardinių miškų vardų (drimonimų) dary- bos ypatybės (Mickienė 2004: 121-131). Kaip jau minėta, įvairiais darybos aspektais Telšių rajono drimonimai apžvelgti I. Mickienės daktaro disertacijoje (Mickiené 2001: 91-109). Me- džiaga darbui buvo rinkta tiesioginiu būdu 1985-1989 m. vykusių kalbinių ekspedicijų metu ir iš LKI Vardyno skyriuje saugomos vietovardžių karto- tekos, į kurią, be jokios abejonės, yra įtraukti tarpukario Lietuvos anketų duomenys, kuriais rėmėsi ir straipsnio autoré’. Šio straipsnio tikslas — praplėsti bei papildyti dar vienos vietovardžių klasės onimų analizę arealiniu aspektu. Tai būtų pirmoji publikacija, ku- rioje, ištyrus Marijampolės apskrities tarpukario Lietuvos miškų vardus darybos ir kilmės požiūriais, nustačius bendrus polinkius, gauti darybos tyrimo rezultatai lyginami su kito Lietuvos arealo — Telšių rajono — dri- monimų tyrimo rezultatais“. Kadangi drimonimų kilmės polinkiai lietu- vių toponimikai skirtuose darbuose neaprašyti“, straipsnyje bus apsiri- bojama tik tiriamojo arealo drimonimų kilmės galimybių išaiškinimu ir nusakymu. Marijampolės apskrityje užrašyta 101 tiriamos vietovardžių klasės vnt. (apie 1,3% fiksuotų visoje Lietuvoje)“. Tai girių, miškų, jų dalių, šilų vardai. Jiems pavadinti šalia termino drimonimai, drimonimas (gr. Špūuėg „giria, miškas“ + Ovopa ,vardas“) straipsnyje tuo pačiu tikslu tik siaurą- ja reikšme vartojamas lietuviškas atitikmuo miško vafdas. Tai daroma tradiciškai, kaip ir kiekvienai mažiau ar daugiau tyrinėtai vietovardžių * Apie Lietuvos žemės vardyno anketas plačiau žr. Sviderskienė (2005: 91). * Lyginimui pasirinktas šiaurės vidurio Lietuvos arealas neatsitiktinai — iki šiol kalb- amos vietovardžių klasės nei atskirais arealais, nei apskritai Lietuvoje daugiau niekas netyrė. * A. Brukas LMV pratarmeje (LMV, 4) pateikia tik apžvalginius, moksliniais tyrimais neparemtus duomenis apie visų Lietuvos miškų vardų kilmę; Telšių rajono drimonimų kilmės polinkiai I. Mickienės daktaro disertacijoje (Mickienė 2001) neapžvelgti. *1994 m. duomenimis Lietuvoje miškų vardų užfiksuota 7902 vnt. (LMV, 267). 50 Marijampolės apskrities drimonimai klasei pavadinti (žr. įvado pradžioje): kuriami lietuviški ir tarptautiniai terminai. Taip išlaikoma terminų sistema. Be to, išvengiama geografi- nių vietų, kurioms suteikiamas terminas, išvardijimo (plg. Bilkis 1997: 36-37). Slavų kalbų toponimikos terminų sistemoje įsitvirtinęs tarptautinis terminas drimonimai (Superanskaja 1973: 186), drimonimas (Podol'skaja 1978: 56-57). Naujausiuose, įvairius lingvistinius terminus pateikian- čiuose žodynuose, termino drimonimas rasti nepavyko, nors kiti toponi- mikos klasių vienetus apibūdinantys terminai vartojami, pvz.: hidronimas, hodonimas (Glossary of Terms 2002: 133), oronimas (ten pat, 143; Dubois 2001: 337). Pirmą kartą publikuojama medžiaga, t. y. drimonimai, darybos aspektu tiriami, laikantis A. Vanago hidronimų darybos tyrimui pasirinktos struktū- rinės-gramatinės klasifikacijos (Vanagas 1970: 21-27) ir skiriami į pirmi- nius, antrinius, pastarieji į vedinius (šiuo atveju tik priesagų, nes priešdėlių ir galūnių vedinių neužfiksuota), sudurtinius ir sudėtinius. Vertinant drimo- nimus kilmės požiūriu, neišleista iš akių pagrindinė lietuvių vietovardžių kilmės supratimo nuostata — vietos vardo kilmė suprantama kaip pačios to- poniminės leksemos atsiradimo šaltinis, o ne kaip jo šaknies genetinė etimo- logija (plg. Vanagas 1980; Bilkis 1998). Pagal pamatinius žodžius, iš kurių vedami drimonimai, jie skirstomi į apeliatyvinius (iš bendrinių žodžių), vietovardinius (iš oikonimų, hidronimų ar kt. vietovardžių) ir asmenvardinius (iš vardų, pavardžių, apeliatyvinių asmenų pavadinimų ir kt.)“. Nustatant drimonimų pamatinius žodžius (bendrinius žodžius, asmen- vardžius, kitus vietovardžius), naudotasi šiais pagrindiniais šaltiniais: Lie- tuvių kalbos žodyno tomais (t. 1-20, Vilnius, 1956-2002), Lietuvių pavardžių žodynu (t. 1-2, Vilnius, 1985-1989), Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynu (Vilnius, 1974, d. 1; Vilnius, 1976, d. 2; toliau — ATSŽ), Ą. Vanago Lietuvių hidronimų etimologiniu žodynu (Vilnius, 1981; toliau — LHEŽ), K. Kuzavinio ir B. Savukyno Lietuvių vardų kilmės žodynu (Vilnius, 1997; toliau — LVKŽ). Pirmieji du šaltiniai (LKŽ, LPŽ), siekiant išvengti daž- * Dėl šių ir kitų pagrindinių nuostatų, medžiagos pateikimo, vertinimo kriterijų ir pan. plačiau Zr. Sviderskienė (2005: 92-93). Tokių pat nuostatų laikomasi ir šiame straipsnyje tiriant drimonimus. 51 DALIA SVIDERSKIENĖ nų nuorodų į juos, aiškinant pamatinius žodžius, pateikiami šaltinių sutrum- pinimų sąraše. Kitų kalbų bendriniai ir tikriniai žodžiai (šiame areale dažniau slavų ir germanų) taip pat naudojami Marijampolės apskrities drimonimų kilmei aiškinti. Dažniausi jų šaltiniai — žodynai, sąrašai, abėcėlinė istorinių asmen- vardžių kartoteka (toliau — IAK). Visi paminėti šaltiniai taip pat įtraukti į šaltinių sutrumpinimų ir literatūros sąrašus. 1. IŠ BENDRINIŲ ŽODŽIŲ (APELIATYVINIŲ LEKSEMŲ) KILĘ DRIMONIMAI 1.1. Pirminiai Padaryti be papildomų darybos priemonių ir struktūriškai visiškai su- tampantys su pamatiniu bendriniu žodžiu“ jie sudaro pačią gausiausią kalbamų onimų grupę: Alksnynas mS. Mai, Pan: liet. alksnynas „alksnių miškas, alksnytė“; Apatkai mS. Paw: *apatkai, plg. lenk. opatki „karpažolių šeimos augalas (Euforbia mirsinites)“ (SJP,, 34); Atžalynas ms. Ss: liet. atžalynas ,vieta, kur daug atžalų auga; jaunas miškas“; Beržynas ms. Goi, 2 mš. Kuvr, Krsn, mS. Lav: liet. beržynas „beržų miškas“; Garnializdis ms. PrN: liet. garnializdis ,garnio lizdas“; Giraitė 2 mš. Mei: liet. giraitė „miš- kelis“; Gojus mS. Icr, 2 mS. Krva, mš. Lovn: liet. gėjus „nedidelis, gražus miškelis“; Juodoji 2 mS. Kuvr: liet. juoddji, plg. liet. jūodas, -a ,anglies spalvos, tamsus“; Kapai mš. KzR: liet. kapai ,vieta, kur laidojami žmo- nės“; Molkasis mS. KzR: liet. mélkasis ,molduobé‘; Pagirys ms. Lev: liet. pagirys „girios pakraštys“; Pastaunirikas (t. Pastaunykas) mš. Paw: liet. pastaunirikas „aptvertas plotas gyvuliams pasiganyti“; Paséda mš. KzR: liet. pasdda ,atželdinamas miškas“; Plynė mš. Goi: liet. plynė ,plyna vieta, lyguma“; Pušynas mš. Krsn: liet. pušynas „pušų miškas“; Pusinė ms. Lav: * Pažymėtina, kad šioje grupėje aptariami drimonimai, kurių darybos pamatas, manoma, yra priesaginiai, priešdeliniai apeliatyvai ar struktūriškai sudurtiniai žodžiai, kaip antai: samanynas, uzZplynis, garnializdis ir kt. Tokią sampratą lėmė semantinis tiriamų onimų vertinimo momentas. Be to, buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad deminutyvinę funkciją atliekančios priesagos (žr. 1.2.) linkusios jungtis prie priesaginių apeliatyvų, pvz.: Alksnyn-élis: alksnynas; Eglyn-élis: eglynas; Kvajyn- „ūkas: kvajynas ir kt. 52 Marijampolės apskrities drimonimai liet. pusinis, -ė „dviem pusiau priklausantis, dviejų laikomas, naudojamas“; Raistas mS. Goi: liet. raistas „klampi vieta, apaugusi krūmais ar medžiais, pelkė, lieknas“; Samanynas ms. Krsn: liet. samanynas „samanų priaugu- si vieta'; Samanius ms. Kuvr: liet. samanius ,kas samanoja“; Skynymas mš. Krve: liet. skynymas ,iSskinta, iškirsta miško vieta“; Skirpstynas ms. Lovn: liet. skirpstynas ,skirpsty miškas“; Šilynas mš. Krvr: liet. šilynas ,spy- gliuočių miškas, pušynas“; Telėtnikas mS. Pau: liet. *telétnikas, plg. liet. telėtninkas, telėtininkas „veršiukų aptvaras“; Trakas ms. Ss: liet. trakas šlaitas“; Trikampis mS. KzR: liet. trikampis „kuris su trimis kampais, tu- rintis trikampio formą“; Uosynas mš. Krsn: liet. uosynas ,uosiy miškas“; Ūžplynis mš. KzR: liet. ūžplynis ,vieta už plynios, pelkės“; Ūžtvaras ms. KzR: liet. ūžtvaras „įtvirtinimas, sustiprinta vieta“; Vidotkas mS. Paw: *vi- dotkas, plg. lenk. wydatki „išlaidos (WSPR 1179), brus. ek:1damki „išdava, iSmoka‘ (SBM 146); Zagdinikas mš. IcL, Mas, Vv: *zagainikas, plg. lenk. zagajnik ,giraité, miškelis“ (WSPR 1239); Žalgiris ms. Vv: liet. Zdlgiris ,za- linojantis miškas (ppr. spygliuočių); eglynas su lapuočiais“. Sia grupę papildo pluralia tantum lytys: Apatkos ms. KzR: *apatka, plg. lenk. opatka ,karpažolių šeimos augalas (Euforbia mirsinites) (SJP,, 34); Degimai mS. Gov: liet. degimas ,iSdegusi vieta (pieva, pelkė, miškas), degesė“; Drūskos mS. Paw: liet. druska „sūrus mineralinis junginys“; Dzelkos mš. GpL: *dzelka, plg. lenk. dziatka „sklypas, plotas, gabalas; laukas“ (WSPR 174-175), brus. d3x7iKa ,ruozelis; sklypas, skirtas (pa)sėjimui, pievai, miškui“ (Jaškin 1971: 59; SBM 213)'; Griovos mš. KzR: liet. griova „išgriuvęs raiste medis, išvarta“; Kalnai mš. Pav: liet. kalnas ,aukStas žemės pakilimas“; Kamšos ms. KzR: liet. kamša ,kam3alas‘; Karklynai ms. Lav: liet. karklynas „vieta, kur kar- klai auga; daug karklų“; Kryžkelės ms. Lav: liet. kryžkelė ,vieta, kur kryžiuo- jasi, kertasi keliai“; Podzelai mš. Bas: *podzelas, plg. lenk. podziat „dalijimas, padalijimas; suskirstymas; dalybos, pasidalijimas; paskirstymas, išskirsty- mas‘ (WSPR 715), dar pig. lenk. podzielič „padalinti, išdalinti, paskirstyti“ (ten pat); Šilainės mš. Kuvr: liet. šilainė ,smiltinga, lengva žemė, šilažemis“. * Neišleistina iš akių pamatinio žodžio siejimo su lenk. dziatki ,sodo, daržo sklypai“ (WSPR 174-175) galimybė. 53 DALIA SVIDERSKIENE 1.2. Vediniai. Priesagų vediniai Jiems sudaryti vartojamos kelios deminutyvinę (-ait-, -el-, -ėl-, -uk-), posesy- vinę (-in-), kuopos bei vietos pavadinimo (-yn-) funkcijas atliekančios lietu- viškos (baltiškos) priesagos: -ait-: Plyn-aitė ms. Ss: liet. plynė, plynia ,plyna vieta, lyguma“; -el-: Goj-ėlis mS. Kasw: liet. gojus „nedidelis, gražus miškelis“; Kaln-ėliai mS. KzR: liet. kalnas ,aukštas žemės pakilimas“; Šil-ėlis mš. Goi: liet. šilas „smėlynuose augantis aukštų, tiesių spygliuočių (ppr. pušų) miškas“; -ėl-: Alksnyn-elis m3. Ss: liet. alksnynas „alksnių miškas, alksnytė“; Eglyn- ėlis ms. Vv: liet. eglynas ,egliy miškas“; -in-: Kakariek-inė mS. Krsn: liet. kakariėkas „gaidys“; Kamp-inė ms. Mei: liet. kampas „kraštas, šalis; pusė“; -yn-: Mešk-ynė ms. Vv: liet. meška „lokys“; -uk-: Alksnyn-ūkas mS. Mai: liet. alksnynas „alksnių miškas, alksnytė“; Kvajyn-ūkas mš. Lev: liet. kvajynas „pušynas“; Lygum-ūkės mš., mS. dalis Kv: liet. lyguma „lygi be kalnų vieta“. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, dariausios šioje grupėje deminutyvinę funkciją atliekančios lietuviškos (baltiškos) priesagos (~77%). 1.3. Sudurtiniai (dūriniai) Visų užrašytų dūrinių, sudarytų iš dviejų pamatinių žodžių, antrieji san- dai dažniausiai yra geografiniai nomenklatūriniai terminai bala, kalnas, raistas bei kiti bendriniai daiktavardžiai, kaip antai liet. giria „didelis miš- kas“, liet. kiėmas ,plotas žemės tarp vienos sodybos pastatų, atšlaimas; aikštelė prie gyvenamo namo’ ir liet. kéja ,organas, kuriuo žmogus ar koks kitas padaras eina“. Pagal pirmąjį sandą jie skirstytini į (1) daik- tavardinius: Alksn-a-girė ms. KzR: liet. alksna „alksnių priaugusi vieta, alksnynas“; Mesk-d-raistis ms. Icr: liet. meška „lokys“; Sil-a-kéjis ms. Ss: liet. šilas smėlynuose augantis aukštų, tiesių spygliuočių (ppr. pušų) miš- kas‘; Vilk-ū-balė mš. Mei: liet. vilkas „panašus į šunį plėšrus miško žvė- ris (Canis lupus)‘; Zomč-ia-kalnis mš. Lev — greičiausiai sietina su lenk. zamczyk „spyna, užraktas“ (SJP 168-169); (2) būdvardinius: Saūs-giria mS. Mrj: liet. saūsas, -a ,be drėgmės, be vandens, nesušlapęs, išdžiūvęs“; Smail-a-kalnis mš. KzR: liet. smailas, -a ,i galą smarkiai sulaibėjęs“; (3) 54 Marijampoles apskrities drimonimai veiksmažodinį — Grįst-a-balė ms. dalis Ss: liet. grįsti, grindZia, griridė „kloti grindis aslai, tiltui, keliui; grindyti, grinduoti“. 1.4. Sudėtiniai Marijampolės apskrityje jų yra dvejopų — kilmininkinių ir kvalifikacinių. 1.4.1. Kilmininkinis užrašytas tik vienas: Degėsių plynia ms. Pav. Jis su- darytas iš dviejų dėmenų, kurių pirmasis yra bendrinio žodžio liet. *degėsiai, plg. liet. degėsis „degimo liekana, apdegęs medis, nuodėgulis“, kilmininkas, nusakantis vietos ypatybę; antrasis dėmuo — bendrinis vietos pavadinimas liet. plynia „plyna vieta, lyguma; pelkė, raistas“. 1.4.2. Kvalifikaciniai (jų abu žodžiai yra vardininko linksnio): Ilgasis laužėlis mS. KzR: liet. ilgasis, plg. liet. ilgas, -a „kas tęsiasi į ilgumą, tolį (er- dvėje)' ir liet. laužėlis, plg. liet. lduZas „krūva virbų, žabų, šakų, medgalių“; Trumpasis laužėlis mS. KzR: liet. trumpasis, plg. liet. trūmpas, -a „kuris mažo nuotolio, atstumo, netolimas“ ir liet. laužėlis, plg. liet. laužas „krūva virbų, žabų, šakų, medgalių“. Kaip matyti iš užrašytų pavyzdžių, kalbamo darybos tipo drimonimai gali sudaryti opozicines poras, nes jų pirmieji dėmenys yra opoziciniai (iš įvardžiuotinių būdvardžių ilgasis, trumpasis). Dar vieno užrašyto kvalifikacinio drimonimo pirmasis dėmuo — būdvar- žio vardininkas, antrasis — apeliatyvinis geografinio objekto pavadinimas: Ruda bala ms. Lav: liet. rūdas, -a ,tamsiai geltonas“ ir liet. bala. 2. IŠ KITŲ VIETOVARDŽIŲ KILĘ DRIMONIMAI Jų užrašyta tik keli, visi — sudėtiniai kilmininkiniai, sudaryti iš vietovar- džių kilmininkų, rodančių objekto lokalinę priklausomybę, artumą kitam ir topografinio termino miškas ar bendrinio žodžio liet. girdité „miškelis“. Tai: Alksniakiemio miškas mš. Paw: Alksn-ia-kiemis k. AšMN (ATSŽ, 8); Prūso- kū girdité ms. KzR: Prūsokai k. KzR (ATSŽ, 249); Rūdupio miškas ms. Pr: Rūdupis up. Pry (LHEŽ 282). 55 DALIA SVIDERSKIENĖ 3. IS ASMENVARDZIU IR APELIATYVINIŲ ASMENŲ PAVADINIMŲ KILĘ DRIMONIMAI 3.1. Pirminiai Jų pamatinis žodis yra tikrinis daiktavardis, t. y. nepakitęs asmenvardis ar apeliatyvinis asmens pavadinimas: Beridorius mS. Ss: pvd. Beridorius ar liet. befidorius ,kubilius“; Igliškis ms. Su: pvd. Igliškis. Pluralia tantum lyčių neuž- rašyta. 3.2. Vediniai Užrašyti keli priesagų vediniai. Jiems sudaryti vartojama tik posesyvinę funkciją atliekanti lietuviška (baltiška) priesaga -išk-: Karal-iškė ms. IL: pvd. Karalius ar liet. karalius „valdovo, monarcho titulas kai kuriuose kraštuose“; Kukor-iske š. Bre: pvd. Kūkoris ar liet. kūkorius, -ė „virėjas“; Simanduč-iš- kės mš. Lev: avd. *Simanaučius ar pan., plg. pvd. Simanduskas, Simanavičius; Ščesčiūn-iškė (?) ms. Kuve: avd. *Ščesčiūnis ar pan., plg. lenk. pvd. Szczešč (SNP, 246). 3.3. Sudurtiniai (dūriniai) Šių darinių pirmieji sandai kilę iš asmenvardžių ar apeliatyvinių asmenų pavadinimų, antrieji — iš bendrinių žodžių liet. darbas ,kas padirbta, pada- ryta, atlikta“, liet. dafžas „žemės sklypas prie sodybos daržovėms“, liet. giria „didelis miškas“, liet. šlaitas „nuolaidi vietovė, apaugusi medžiais, krūmais“ bei topografinio termino pieva: Joniš-darbis gr. Ss: avd. *Jonišas ar pan., plg. lenk. pvd. Jonisz (SNP, 381) ir liet. darbas; Mil-ia-daržis mš. Ss: pvd. Milius ar pan. ir liet. daržas; Mozūr-girė gr. Lov: pvd. Mozūras ar liet. mozūras, -ė „mozūrų grupės zmogus' ir liet. giria; Nič-girė gr. Ss: pvd. Ničas ir liet. giria; Rič-laitis (< *Ric-slaitis) mš. Paw: pvd. Ričius ir liet. šlaitas; Rurik-a-giris ms. KzR: pvd. Runkys, Runkus ir liet. giria; Žyd-pievė mš. Paw: liet. žydas, -ė žydų tautybės žmogus“ ir liet. pieva. 56 Marijampolės apskrities drimonimai 3.4. Sudėtiniai Visi užrašytieji — kilmininkiniai, turintys posesyvinę reikšmę, kurių pirmasis dėmuo „yra jų žymimosios vietos buv. savininko asmenvardžio <...> kilmi- ninkas“ (Savukynas 1963: 238), antrasis dėmuo — bendrinis žodis liet. girditė „miškelis“, liet. sodėlis, plg. liet. sodas „žemės plotas, kuriame auga vaisme- džiai ir vaiskrūmiai; patys tame plote augantys vaismedžiai ir vaiskrūmiai“: Brūndzų girdité gr. Mai: avd. Brūndza; Rūškių girditė mš. Ss: pvd. Rūškys; Spinderio Sodėlis mš. Ss: avd. *Spinderis, plg. pvd. Spinderaitis. 4. GALIMOS DVEJOPOS KILMĖS DRIMONIMAI 4.0. Keletu atvejų buvo neįmanoma nustatyti asmenvardis ar bendrinis žodis yra tiriamų drimonimų kilmės šaltinis. 4.1. Priesagos -išk- vediniai: Beržin-iškė mš. KzR: pvd. Beržinis ar pan. arba liet. beržinė ,berzo rykštė“, plg. liet. beržinis, -ė „iš beržo padarytas (paga- mintas)“; Medel-iškės mS. Paw: pvd. Medėlis arba liet. medėlis „mažas, jaunas medis; miškelis“. 4.2. Sudurtinis (dūrinys): Bič-ia-sodis mš. Vv: pvd. Bitė, Bitis ar liet. bičius „bitininkas“ arba liet. bitė, bitis ;medų nešantis vabzdys (Apis mellifica)“; an- trasis jo sandas iš bendrinio žodžio liet. sodas ,Zemés plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai; patys tame plote augantys vaismedžiai ir vais- krūmiai“. 5. NEAIŠKIOS KILMĖS DRIMONIMAI Užrašytas tik vienas miško vardas Kaldob-inė mS. Lev, kurio leksemos kal- dob- nepavyko susieti su lietuvių, slavų ar vokiečių kalbų bendriniais bei tikriniais žodžiais. Galima tik manyti, kad tai gali būti pakitusi lytis iš *Kalk- duob-inė, sietina su liet. *kalkduobė, plg. liet. kalkiūduobė „kalkių duobė“. Toliau pateikiama tyrimus apibendrinanti lentelė, iš kurios matyti, ko- kios kilmės miškų vardai vyrauja Marijampolės apskrityje ir koks darybos būdas yra dažniausias. Duomenys pateikiami skaičiais ir procentais. 57 DALIA SVIDERSKIENĖ 1 lentelė. Marijampolės apskrities drimonimai darybos ir kilmės atžvilgiu Drimonimai Drimonimai pagal darybą pagal kilmę Pirmi- Vediniai | Sudurti- | Sudéti- | Iš viso niai Galū- | Priesa- | Prieš- | niai (dū- | niai nių gų dėlių | riniai) Iš bendrinių žodžių | 53 = 13 = 8 4 78 (~76%) Iš kitų vietovardžių | — - — - - 3 3 (~3%) IS asmenvardžių 2 - 4 — 7 3 16 ir apeliatyvinių (~16%) asmenų pavadinimų Galimos dvejopos - - 2 - 1 - 3 kilmės | (~4%) Ne visai aiškios - — 1 — — - 1 kilmės (~1%) IS viso B5 — 20 - 16 10 101 (~54%) (~20%) (~16%) (~10%) Iš lentelės matyti, kad minėtoje apskrityje vyrauja apeliatyvinés kilmės pirminiai miškų vardai, t. y. tokie, kurie darybos (arba toponimizacijos) pro- cese nėra įgiję darybinių formanty, nesudaromi kitais darybos būdais (sudi- rimo ar sudėjimo). 6. IŠVADOS 6.0. Atlikus tarpukario Lietuvos anketų vienos apskrities drimonimų lingvis- tinę analizę, išsiaiškinus jų darybos ypatumus, kilmės polinkius, galima pa- daryti keletą išvadų. 6.1. Darybos polinkiai 6.1.1. Marijampolės apskrityje fiksuota pirminių drimonimų — apie 54% visų tiriamų šios klasės onimų, antrinių — apie 46%, iš kurių patys gausiausi yra 58 Marijampolės apskrities drimonimai priesaginiai vediniai — apie 207. Sudurtiniy drimonimų fiksuota apie 15%, sudėtinių — apie 1194. Galūnių ir priešdėlių vediniai Marijampolės apskrities drimonimams nebūdingi. 6.1.2. Gautus rezultatus palyginus su Telšių rajono drimonimų darybinės analizės duomenimis (kurie lietuvių toponimikos darbuose kol kas yra vie- ninteliai) ryškėja arealiniai drimonimų darybos polinkių skirtumai. 6.1.2.1. Telšių rajone tarp pirminių ir antrinių drimonimų fiksuotas ryš- kus santykio skirtumas (2094 : 8094). Marijampolės apskrities šių darybinių grupių santykis apylygis pirminių naudai (54% : 46%). Taigi, skirtingai negu Telšių rajone, kalbamos apskrities drimonimai darybos procese dažniau neį- gyja darybinių formantų, nesudaromi kitais darybos būdais. 6.1.2.2. Abiejuose lyginamuose arealuose smarkiai skiriasi antrinių dri- monimų darybos polinkiai. 6.1.2.2.1. Marijampolės apskrityje produktyviausi priesagų vediniai (—2094), Telšių rajone — sudėtiniai drimonimai (—7994), kurių absoliučią daugumą sudaro kilmininkiniai (~98%). 6.1.2.2.2. Marijampolės apskrityje apie trečdalį antrinių sudarantys su- durtiniai drimonimai (~16%) Telšių rajone yra vieni nedariausių (~4%) šalia galūnių ir priešdėlių vedinių (~1%). 6.1.2.2.3. Kiek mažiau skiriasi priesaginių vedinių santykis: Marijampolės apskrityje šių yra apie 2094 ir apie 1594 Telšių rajone. 6.2. Kilmės polinkiai Pagal kilmę Marijampolės apskrityje daugiausia drimonimų yra kilusių iš apeliatyvinių leksemų — apie 76% visų tirtų šios klasės onimų. Kadangi straipsnyje tirtos tik vienos žemėvardžių klasės toponimų — dri- monimų — darybos ir kilmės tendencijos, tai iš negausių duomenų bei jų lyginimo rezultatų daryti platesnius apibendrinimus apie priežastis, nulė- musias šias tendencijas, atsisakyta. Manoma, kad tik ištyrus visų kitų klasių toponimus bei jų darybos, kilmės polinkius, išryškėjus bendroms tendenci- joms, būtų galima aiškinti jų priežastis, t. y. ieškoti sąsajų su socialinėmis, ekonominėmis tiriamo Lietuvos krašto ypatybėmis bei psicholingvistinėmis gyventojų savybėmis. 59 DALIA SVIDERSKIENE LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI Asmn — Ašminta (Prienų r.) Bre — Balbiériskis (Prienų r.) Gor — Gudėliai (Marijampolės sav. t.) Ic. — Igliškėliai (Marijampolės sav. t.) Krvk — Kalvarija (Marijampolės sav. t.) Kas — Krosna (Lazdijų r.) KzR — Kazlų Rūda Lev — Liubavas ( Kalvarijos sav. t.) LpnyN — Liudvinavas (Marijampolės sav. t.) Max — Marijampolė PrN — Prienai Ss — Sasnava (Marijampolės sav. t.) ŠiL — Silavétas (Prienų r.) Vv — Veiveriai (Prienų r.) KITI SUTRUMPINIMAI avd. — asmenvardis brus. — baltarusių gr. — giria lenk. — lenkų liet. — lietuvių mš. — miškas pan. — panašiai plg. — palygink ppr. — paprastai S. — šilas t. — taria vnt. — vienetai Zr. — žiūrėk ŠALTINIŲ SUTRUMPINIMAI ATSŽ - Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 1-2, par. Z. Noreika, V. Stravinskas. Vilnius: Mintis, 1974, 1976. 60 Marijampolės apskrities drimonimai IAK — LKI Vardyno skyriaus istorinių asmenvardžių kartoteka. LHEŽ — Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, red. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1981. LKŽ - Lietuvių kalbos žodynas 1-20. Vilnius, 1956-2002. LMV - Lietuvos miškų vardynas 1. Kaunas: Lietuvos miškininkų sąjunga, 1994. LPZ -— Lietuvių pavardžių žodynas 1-2, red. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas. SBM -— CnoyHik GOeJtapyckaiū MoGbi. Minck: BesrjjaBenrBa ,benapyckas Casenkas OHubIKIaneasa” ima Ilerpyca bpoyku, 1987. SJP -— Jan Karlowicz, Adam Krynski, Wiadystaw Niedzwiedzki, Stownik jezyka polskiego 1-8. Warszawa: nakladem prenumeratoréw, 1900-1927. SNP — Stownik nazwisk wspotczešnie w Polsce uzywanych 1-10, wydat K. Rymut. Krakow: Polska Akademia Nauk, Instytut Jezyka Polskiego, 1992-1994. WSPR -— Wielki stownik polsko-rosyjski. Warszawa-Moskwa: Wiedza Powszechna, Sovetskaja énciklopedija, 1967. LITERATURA BiLkis, L. 1998: Lietuvių priesaginés darybos helonimai. Daktaro disertacija, Vilnius. Birks, L. 1997: Lietuvių helonimai: termino teikimas, sąvoka, vieta toponiminéje sistemoje. Lituanistica 1 (29), 35-57. BiLkis, L. 1999: Lietuvių priesaginiai deminutyviniai helonimai. Acta Linguistica Lithuanica 41, 51-95. Dusois, J. 2001: Dictionnaire de linguistique. Paris: Larousse. ENDzELYTE, R. 2004a: Šiaurės vidurio Lietuvos agronimai. Vdrds un ta pétiSanas aspekti. Rakstu krajums, 8, 80-89. EnpzeLyTe, R. 2004b: Šiaurės vidurio Lietuvos vandenvardžių daryba. Lituanistica 4 (60), 63-77. Glossary of terms, 2002: Glossary of Terms for the Standardization of Geographical Names. New York: United Nations Publication. 61 DALIA SVIDERSKIENE JASKIN, I. J. 1971: Benapyckia ceacpagiuHbia Ha36bi. MiHck: HaByka i Taxnira. MickieNEg, I. 2001: Telšių rajono toponimy daryba. Daktaro disertacija, Kaunas. Mickieng, I. 2002: Hodonimų, užrašytų Telšių krašte, darybos apžvalga. Žmogus kalbos erdvėje, 2002, 94-97. Mickieng, I. 2004: Dėl Lietuvos asmenvardinės kilmės drimonimų darybos. Baltu filologija 13 (1), 121-131. Popnor'skKAJA, N. V. 1978: Cnoeapv pycckoū OHOMACMUYECKOU MePMUHOJIOZUL. Mocksa: Hayka. RazMukaAITĖ, M. 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai: Daktaro disertacija, Vilnius. RaAzMukAITĖ, M. 2002: Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai. Acta Linguistica Lithuanica, 44, 121-130. RazmukaiTe, M. 2003: Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. Baltu filologija 12 (2), 63- 80. Savukynas, B. 1963: Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai. Lietuvių kalbotyros klausimai 6, 235-246. SUPERANSKAJA, A. V. 1973: O6was meopus umeHu co6cmeennozo. MockBa: Hayka. VawNaGas, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mintis. VANAGAS, A. 1973: CTpyKTypHO-CJIOBOOOpa3oBaTeJIbHbIH aHaJIH3 Ha3BaHHH Top Jinteei. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (44), 209-219, VawNaGcas, A. 1980: K. Būga — lietuvių onomastikos pradininkas. Lietuvių kalbotyros klausimai 20, 7-35. VANAGAS, A. 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas. Dalia Sviderskiene Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] 62