Apie naujas veiksmažodžių 3 asmens galūnių paieškas

Pastabos Şunu da eklemek gerekir: V. Vitkauskas, Letonca ya da Slav dillerinin etkisine ilişkin varsayımımı yanlış yorumluyor. Öncelikle, Samogitçe ve Vilnius yöresi Aukštaitçesindeki -elis biçimlerinin sırasıyla Letonca ve Slav dillerinin etkisinin sonucu olduğunu hiçbir yerde ileri sürmüyorum. Yalnızca, çok heceli hidronimlerin -elis ile, normalde küçültme eki olan -ėlis bulunması gereken yerlerde de kaydedilmiş olmasının nedenini açıklamaya çalışıyorum: Litvanya’nın güneyinde, kuzeydoğusunda ve Želva, Alanta, Rūdninkai çevresindeki bölgede9. Bu tür hidronimlerden bazılarının -elis (-elė) biçimini Slav dillerinin etkisiyle almış olması kesinlikle mümkündür; karşılaştırınız: Slavca kaynaklarda benzer yapılı Litvanca yerleşim yeri adlarının ve kişi adlarının yazılışları: Tra[fz]kunele10 1744, 1771, Traszkunele 1775, 1784 = Litv. Troškūnėliai (Troškūnai ilçesinin aksine), Wilunele 1784 = Litv. Vilūnėliai (Jieznas ilçesindeki köy); Vanagelis11 1689 (Skaruliai) = Litv. Vanagėlis, Wederelis 1626 (Kaunas) = Litv. Vėdarėlis, Zemoytel 1628 (Kaunas) = Litv. Žemaitėlis vb. Laimutis Bilkis Litvanya Dili Enstitüsü P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Litvanya Fiillerin 3. kişi eklerinin yeni arayışları üzerine Litvancadaki sayı bakımından ayrımlanmamış 3. kişi fiil biçimlerinin yalın ünlü gövdelerine karşılık geldiği ve bunların herhangi bir zaman ek taşıdığına dair hiçbir iz bulunmadığı uzun zamandır bilinmektedir. Pisani, Toporov, Ivanov, Schmalstieg ve diğer birçok araştırmacı, Litvancanın bu özelliğini fiilin ilk durumunun yeniden yapılandırılması ve dil tipolojisi açısından özellikle önemli saymaktadır. Bu özellik, ünlüyle biten 3. kişi gövdelerinin birçok biçimin türetilmesine temel oluşturduğu Litvanca fiil sisteminin eşzamanlı yapısında açıkça görülür. ga -ėlis (bkz. Razmukaitė, M. Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo Universitetas, 1998, 34–35, 36–40). 9 Bkz. Bilkis, L. Lietuvių priesaginiai deminutyviniai helonimai. Acta Linguistica Lituanica 41, 1999, 70. 10 Tarihî yer adları, Vardyno bölümünün Tarihî Yer Adları fiş kataloğundan alınmıştır. 11 Tarihî kişi adları, Vardyno bölümünün Tarihî Kişi Adları fiş kataloğundan alınmıştır. 109 Pastabos Todėl gana netikėtas atrodo Vaskelienės straipsnyje (2006: 83–93) teikiamas siūlymas 3 asmens formų kamiengalio balsius laikyti galūnėmis ir pagal jas nustatyti dalyvių bei padalyvių išvedimo taisykles. Autorei atrodo, kad iki šiol „nėra vienos nuomonės dėl veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiojo asmens baigmens – vienų kalbininkų teigiama, kad šis asmuo galūnės neturi, kiti kalbininkai mano, kad dabartinės lietuvių kalbos požiūriu tikslinga ją laikyti galūne“ (85). Tą būklę, neva leidžiančią laisvai pasirinkti, autorė iliustruoja gretindama darbus, kuriuos vieną nuo kito skiria dešimtmečiai: Jablonskio gramatikas (1901, 1922), Ambraškos ir Žiugždos vadovėlį (1937), LKG antrąjį tomą (1971), Lietuvių kalbos žinyną (1998) ir kt. Įdomu, kad taip gretinant autorei net nekilo klausimas, kodėl Jablonskis tik pirmajame lietuvių kalbos vadovėlyje (1901) 3 asmens formų baigmenis yra pavadinęs galūnėmis, o nuo 1922 m. gramatikos jau nuosekliai kalbėjo apie 3 asmens liemen galius. Nesusimąstyta ir dėl to, kodėl DLKG autoriai nusprendė keisti LKG antrajame tome pateiktą požiūrį į veiksmažodžio asmenavimą, kodėl Paulauskienė (2006: 155tt.) atsisakė savo ankstesnio (1979: 133) siūlymo sinchroniniu atžvilgiu laikyti 3 asmens baigmenis galūnėmis (beje, tokią prielaidą 1974: 182 laikė galima ir šių eilučių autorius). Tų pasikeitimų priežastis – tai po diskusijos dėl asmens formų pateikimo LKG II tome (Girdenis, Žulys 1973: 208–209; Ambrazas ir kt. 1974: 182–184) atlikti išsamūs lietuvių kalbos veiksmažodžių asmenavimo tyrimai. Iš jų svarbiausi yra Žulio (1975) ir Bulyginos (1977) darbai. Juose tvirtai įrodyta, kad sinchroninė lietuvių kalbos veiksmažodžių asmenavimo sistema gali būti skaidriai ir nuosekliai aprašyta tik laikant 3 asmens formų baigmenis balsiniais kamiengaliais, o bandymai juos versti galūnėmis užtemdytų asmenavimo daugybe dirbtinių fleksijų. Tiesiog keistas dalykas, kad tie reikšmingiausi kalbamuoju klausimu tyrimai liko autorės nepastebėti, nors jais pagrįstas veiksmažodžių kait ybos aprašas visose trijose Lietuvių kalbos institute parengtose vienatomėse lietuvių kalbos gramatikose (1985, 1994–42005, 1997–22006), Lietuvių kalbos enciklopedijoje (1999), Funkcinėje lietuvių kalbos gramatikoje (Valeckienė 1998) ir daugelyje kitų darbų. 3. tekil şahıs eklerini aramak, sıfat-fiil türetimiyle de mümkün olmuyor. Makalede önerilen sıfat-fiil ve ulaç türetme kuralları, yalnızca sunulan ek terimi ve şimdiki zaman edilgen sıfat-fiilleri için yeni keşfedilen -am / -om / -im eki bakımından alışılmış kurallardan ayrılır (91). 110 Pastabos BIBLIOGRAFIJA Ambraška, J., Žiugžda, J. 1937: Lietuvių kalbos gramatika I. Kaunas. Ambrazas, V., Sližienė, N., Valeckienė, A. 1974: Keletas svarstytinų lietuvių kalbos morfologijos klausimų. Baltistica 10 (2), 177–186. Bulygina, T. V. 1977: Opyt „dinamičeskogo“ opisannija litovskogo sprjaženija. In: Problemy teorii morfologičeskix modelej, Moskva: Nauka, 236–269. DLKG = Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1994–42006. Dobrovolskis, B. ir kt., Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas: Šviesa. Girdenis, A., Žulys, V. 1973, [rec.] Lietuvių kalbos gramatika 1–2, 1965–1971. Baltistica 9 (2), 203–214. Jablonskis, J. 1901: Lietuviškosios kalbos gramatika. Rašytojams ir skaitytojams vadovėlis. Tilžė: Otto v. Mauderode. Jablonskis, J. 1922: Lietuvių kalbos gramatika. Etimologija. Kaunas–Vilnius: Švyturys. LKG II =Lietuvių kalbos gramatika 2, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1971. Paulauskienė, A. 1979: Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos. Vilnius: Mintis. Paulauskienė, A. 2006: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai. Kaunas: Technologija. Valeckienė, A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaskeliene, J. 2006: Dėl esamojo ir būtojo kartinio laiko dalyvių bei padalyvių darybos ir morfeminio skaidymo. Acta Linguistica Lithuanica 54, 83–93. Žulys, V. 1975: Bendrinės lietuvių kalbos veiksmažodžio asmens galūnės. Kalbotyra 26 (1), 63–73. Vytautas Ambrazas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva 111