Apie naujas veiksmažodžių 3 asmens galūnių paieškas

Pastabos It should also be added that V. Vitkauskas misinterprets my suggestion regarding the influence of Latvian or Slavic languages. First of all, I nowhere claim that the Samogitian and Vilnius Highlander -elis forms are the result of the influence of Latvian and Slavic, respectively. I am simply trying to find an explanation for why multi-syllabic helonyms with -elis are recorded even in those places where one would normally expect the diminutive suffix -ėlis: in southern and northeastern Lithuania, and in the territory around Želva, Alanta, and Rūdninkai9. At least some such helonyms in -elis (-elė) could indeed have arisen through Slavicization; cf. the spellings in Slavic sources of Lithuanian settlement names and personal names of similar structure: Tra[fz]kunele10 1744, 1771, Traszkunele 1775, 1784 = Lithuanian Troškūnėliai (cf. Troškūnai eldership), Wilunele 1784 = Lithuanian Vilūnėliai (village in Jieznas eldership); Vanagelis11 1689 (Skaruliai) = Lithuanian Vanagėlis, Wederelis 1626 (Kaunas) = Lithuanian Vėdarėlis, Zemoytel 1628 (Kaunas) = Lithuanian Žemaitėlis, and so on. Laimutis Bilkis Institute of the Lithuanian Language 5 P. Vileišio St., 10308 Vilnius, Lithuania On the search for new third-person verb endings It has long been known that Lithuanian third-person verb forms, which are not differentiated for number, correspond to pure vocalic stems and show no trace of ever having had endings. Pisani, Toporov, Ivanov, Schmalstieg, and many other researchers consider this feature of Lithuanian particularly significant for reconstructing the verb’s original state and for linguistic typology. It is clearly reflected in the synchronic system of the Lithuanian verb, where vocalic third-person stem-final elements form the basis for the formation of many forms. ga -ėlis (see Razmukaitė, M. Lithuanian Suffixal Oikonyms. Doctoral Dissertation, Vilnius: Institute of the Lithuanian Language, Vytautas Magnus University, 1998, 34–35, 36–40). 9 See Bilkis, L. Lithuanian Suffixal Diminutive Helonyms. Acta Linguistica Lituanica 41, 1999, 70. 10 Historical place names are taken from the Historical Place Names card index of the Onomastics Department. 11 Historical personal names are taken from the Historical Personal Names card index of the Onomastics Department. 109 Pastabos Todėl gana netikėtas atrodo Vaskelienės straipsnyje (2006: 83–93) teikiamas siūlymas 3 asmens formų kamiengalio balsius laikyti galūnėmis ir pagal jas nustatyti dalyvių bei padalyvių išvedimo taisykles. Autorei atrodo, kad iki šiol „nėra vienos nuomonės dėl veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiojo asmens baigmens – vienų kalbininkų teigiama, kad šis asmuo galūnės neturi, kiti kalbininkai mano, kad dabartinės lietuvių kalbos požiūriu tikslinga ją laikyti galūne“ (85). Tą būklę, neva leidžiančią laisvai pasirinkti, autorė iliustruoja gretindama darbus, kuriuos vieną nuo kito skiria dešimtmečiai: Jablonskio gramatikas (1901, 1922), Ambraškos ir Žiugždos vadovėlį (1937), LKG antrąjį tomą (1971), Lietuvių kalbos žinyną (1998) ir kt. Įdomu, kad taip gretinant autorei net nekilo klausimas, kodėl Jablonskis tik pirmajame lietuvių kalbos vadovėlyje (1901) 3 asmens formų baigmenis yra pavadinęs galūnėmis, o nuo 1922 m. gramatikos jau nuosekliai kalbėjo apie 3 asmens liemen galius. Nesusimąstyta ir dėl to, kodėl DLKG autoriai nusprendė keisti LKG antrajame tome pateiktą požiūrį į veiksmažodžio asmenavimą, kodėl Paulauskienė (2006: 155tt.) atsisakė savo ankstesnio (1979: 133) siūlymo sinchroniniu atžvilgiu laikyti 3 asmens baigmenis galūnėmis (beje, tokią prielaidą 1974: 182 laikė galima ir šių eilučių autorius). Tų pasikeitimų priežastis – tai po diskusijos dėl asmens formų pateikimo LKG II tome (Girdenis, Žulys 1973: 208–209; Ambrazas ir kt. 1974: 182–184) atlikti išsamūs lietuvių kalbos veiksmažodžių asmenavimo tyrimai. Iš jų svarbiausi yra Žulio (1975) ir Bulyginos (1977) darbai. Juose tvirtai įrodyta, kad sinchroninė lietuvių kalbos veiksmažodžių asmenavimo sistema gali būti skaidriai ir nuosekliai aprašyta tik laikant 3 asmens formų baigmenis balsiniais kamiengaliais, o bandymai juos versti galūnėmis užtemdytų asmenavimo daugybe dirbtinių fleksijų. Tiesiog keistas dalykas, kad tie reikšmingiausi kalbamuoju klausimu tyrimai liko autorės nepastebėti, nors jais pagrįstas veiksmažodžių kait ybos aprašas visose trijose Lietuvių kalbos institute parengtose vienatomėse lietuvių kalbos gramatikose (1985, 1994–42005, 1997–22006), Lietuvių kalbos enciklopedijoje (1999), Funkcinėje lietuvių kalbos gramatikoje (Valeckienė 1998) ir daugelyje kitų darbų. The formation of participles does not help in seeking the zero 3rd-person endings. The rules for deriving participles and gerunds proposed in the article differ from the usual ones only in the term used for the endings and in the newly discovered present-tense passive participle suffix -am / -om / -im (91). 110 Pastabos BIBLIOGRAFIJA Ambraška, J., Žiugžda, J. 1937: Lietuvių kalbos gramatika I. Kaunas. Ambrazas, V., Sližienė, N., Valeckienė, A. 1974: Keletas svarstytinų lietuvių kalbos morfologijos klausimų. Baltistica 10 (2), 177–186. Bulygina, T. V. 1977: Opyt „dinamičeskogo“ opisannija litovskogo sprjaženija. In: Problemy teorii morfologičeskix modelej, Moskva: Nauka, 236–269. DLKG = Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1994–42006. Dobrovolskis, B. ir kt., Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas: Šviesa. Girdenis, A., Žulys, V. 1973, [rec.] Lietuvių kalbos gramatika 1–2, 1965–1971. Baltistica 9 (2), 203–214. Jablonskis, J. 1901: Lietuviškosios kalbos gramatika. Rašytojams ir skaitytojams vadovėlis. Tilžė: Otto v. Mauderode. Jablonskis, J. 1922: Lietuvių kalbos gramatika. Etimologija. Kaunas–Vilnius: Švyturys. LKG II =Lietuvių kalbos gramatika 2, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1971. Paulauskienė, A. 1979: Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos. Vilnius: Mintis. Paulauskienė, A. 2006: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai. Kaunas: Technologija. Valeckienė, A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaskeliene, J. 2006: Dėl esamojo ir būtojo kartinio laiko dalyvių bei padalyvių darybos ir morfeminio skaidymo. Acta Linguistica Lithuanica 54, 83–93. Žulys, V. 1975: Bendrinės lietuvių kalbos veiksmažodžio asmens galūnės. Kalbotyra 26 (1), 63–73. Vytautas Ambrazas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva 111