Apie naujas veiksmažodžių 3 asmens galūnių paieškas

Pastabos Je třeba dodat také to, že V. Vitkauskas nesprávně interpretuje můj předpoklad ohledně vlivu lotyštiny nebo slovanských jazyků. Především nikde netvrdím, že žemaitské a vilniuské východoaukštaitské -elis jsou důsledkem vlivu lotyštiny, respektive slovanských jazyků. Pouze se snažím hledat vysvětlení, proč jsou víceslabičná helonyma s -elis zaznamenána i z těch míst, kde by se jinak měla vyskytovat deminutivní přípona -ėlis: v jižní a severovýchodní Litvě a na území kolem Želvy, Alanty a Rūdninků9. Alespoň u některých takových helonym se -elis (-elė) mohlo skutečně objevit v důsledku slavizace; srov. zápisy litevských názvů sídel a osobních jmen podobné struktury ve slovanských pramenech: Tra[fz]kunele10 1744, 1771, Traszkunele 1775, 1784 = litev. Troškūnėliai (srov. Troškūnų), Wilunele 1784 = litev. Vilūnėliai (vesnice v obci Jieznas); Vanagelis11 1689 (Skaruliai) = litev. Vanagėlis, Wederelis 1626 (Kaunas) = litev. Vėdarėlis, Zemoytel 1628 (Kaunas) = litev. Žemaitėlis atd. Laimutis Bilkis Institut litevského jazyka P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Litva O nových pátráních po koncovkách 3. osoby sloves Již dlouho je známo, že tvary 3. osoby litevských sloves, nerozlišované podle čísla, odpovídají čistým vokalickým kmenům a nenesou žádné stopy toho, že by kdy měly koncovky. Tuto vlastnost litevštiny považují Pisani, Toporov, Ivanov, Schmalstieg a mnozí další badatelé za zvlášť významnou pro rekonstrukci původního stavu slovesa a pro jazykovou typologii. Zřetelně se odráží v synchronním systému litevského slovesa, v němž vokalické koncovky kmenů 3. osoby tvoří základ pro tvoření mnoha tvarů. ga -ėlis (viz Razmukaitė, M. Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo Universitetas, 1998, 34–35, 36–40). 9 Viz Bilkis, L. Lietuvių priesaginiai deminutyviniai helonimai. Acta Linguistica Lituanica 41, 1999, 70. 10 Historické místní názvy jsou převzaty z kartotéky historických místních názvů oddělení onomastiky. 11 Historická osobní jména jsou převzata z kartotéky historických osobních jmen oddělení onomastiky. 109 Pastabos Todėl gana netikėtas atrodo Vaskelienės straipsnyje (2006: 83–93) teikiamas siūlymas 3 asmens formų kamiengalio balsius laikyti galūnėmis ir pagal jas nustatyti dalyvių bei padalyvių išvedimo taisykles. Autorei atrodo, kad iki šiol „nėra vienos nuomonės dėl veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiojo asmens baigmens – vienų kalbininkų teigiama, kad šis asmuo galūnės neturi, kiti kalbininkai mano, kad dabartinės lietuvių kalbos požiūriu tikslinga ją laikyti galūne“ (85). Tą būklę, neva leidžiančią laisvai pasirinkti, autorė iliustruoja gretindama darbus, kuriuos vieną nuo kito skiria dešimtmečiai: Jablonskio gramatikas (1901, 1922), Ambraškos ir Žiugždos vadovėlį (1937), LKG antrąjį tomą (1971), Lietuvių kalbos žinyną (1998) ir kt. Įdomu, kad taip gretinant autorei net nekilo klausimas, kodėl Jablonskis tik pirmajame lietuvių kalbos vadovėlyje (1901) 3 asmens formų baigmenis yra pavadinęs galūnėmis, o nuo 1922 m. gramatikos jau nuosekliai kalbėjo apie 3 asmens liemen galius. Nesusimąstyta ir dėl to, kodėl DLKG autoriai nusprendė keisti LKG antrajame tome pateiktą požiūrį į veiksmažodžio asmenavimą, kodėl Paulauskienė (2006: 155tt.) atsisakė savo ankstesnio (1979: 133) siūlymo sinchroniniu atžvilgiu laikyti 3 asmens baigmenis galūnėmis (beje, tokią prielaidą 1974: 182 laikė galima ir šių eilučių autorius). Tų pasikeitimų priežastis – tai po diskusijos dėl asmens formų pateikimo LKG II tome (Girdenis, Žulys 1973: 208–209; Ambrazas ir kt. 1974: 182–184) atlikti išsamūs lietuvių kalbos veiksmažodžių asmenavimo tyrimai. Iš jų svarbiausi yra Žulio (1975) ir Bulyginos (1977) darbai. Juose tvirtai įrodyta, kad sinchroninė lietuvių kalbos veiksmažodžių asmenavimo sistema gali būti skaidriai ir nuosekliai aprašyta tik laikant 3 asmens formų baigmenis balsiniais kamiengaliais, o bandymai juos versti galūnėmis užtemdytų asmenavimo daugybe dirbtinių fleksijų. Tiesiog keistas dalykas, kad tie reikšmingiausi kalbamuoju klausimu tyrimai liko autorės nepastebėti, nors jais pagrįstas veiksmažodžių kait ybos aprašas visose trijose Lietuvių kalbos institute parengtose vienatomėse lietuvių kalbos gramatikose (1985, 1994–42005, 1997–22006), Lietuvių kalbos enciklopedijoje (1999), Funkcinėje lietuvių kalbos gramatikoje (Valeckienė 1998) ir daugelyje kitų darbų. Ani tvoření příčestí nepomáhá při hledání koncovek 3. osoby. Pravidla odvozování příčestí a polopříčestí navrhovaná v článku se od obvyklých liší pouze tím, že předkládají termín koncovka a nově objevenou příponu přítomných trpných příčestí -am / -om / -im (91). 110 Pastabos BIBLIOGRAFIJA Ambraška, J., Žiugžda, J. 1937: Lietuvių kalbos gramatika I. Kaunas. Ambrazas, V., Sližienė, N., Valeckienė, A. 1974: Keletas svarstytinų lietuvių kalbos morfologijos klausimų. Baltistica 10 (2), 177–186. Bulygina, T. V. 1977: Opyt „dinamičeskogo“ opisannija litovskogo sprjaženija. In: Problemy teorii morfologičeskix modelej, Moskva: Nauka, 236–269. DLKG = Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1994–42006. Dobrovolskis, B. ir kt., Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas: Šviesa. Girdenis, A., Žulys, V. 1973, [rec.] Lietuvių kalbos gramatika 1–2, 1965–1971. Baltistica 9 (2), 203–214. Jablonskis, J. 1901: Lietuviškosios kalbos gramatika. Rašytojams ir skaitytojams vadovėlis. Tilžė: Otto v. Mauderode. Jablonskis, J. 1922: Lietuvių kalbos gramatika. Etimologija. Kaunas–Vilnius: Švyturys. LKG II =Lietuvių kalbos gramatika 2, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1971. Paulauskienė, A. 1979: Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos. Vilnius: Mintis. Paulauskienė, A. 2006: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai. Kaunas: Technologija. Valeckienė, A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaskeliene, J. 2006: Dėl esamojo ir būtojo kartinio laiko dalyvių bei padalyvių darybos ir morfeminio skaidymo. Acta Linguistica Lithuanica 54, 83–93. Žulys, V. 1975: Bendrinės lietuvių kalbos veiksmažodžio asmens galūnės. Kalbotyra 26 (1), 63–73. Vytautas Ambrazas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva 111