Daiktavardinės „kaip“ konstrukcijos kaip analitinis predikatyvų žymėjimo rodiklis

Acta Linguistica Lithuanica LVI (2007), 73 - 101 Daiktavardinés kaip konstrukcijos kaip analitinis predikatyvu zyméjimo rodiklis” Loreta VAICIULYTE-SEMENIENE Lietuviy kalbos institutas This article deals, with the aid of typological data and grammatical hierarchies, with the substantival kaip-phrases in Lithuanian. Comparative constructions and appositional constructions at noun phrase level are left out of consideration, and attention is focused on kaip-phrases with the status of sentence-level predicates, expressing either primary or secondary predication, i. e., copular predicates and secondary predicates having the status of modifiers. The kaip-phrases investigated here encode complementative, depictive and circumstantial secondary predicates as well as adverbials. It is argued that in addition to typical instances of (complementative, depictive and circumstantial) secondary predicates and adverbials, there are also transitional cases. The more a secondary predicate is internal to the main predicate, the more it will tend to be encoded by bare case, though an alternation of bare case and analytical marking, both as an instance of morphosyntactic variation and with a clear opposition of meaning, is possible. ‘Straipsnis yra 2007 mety staZuoteés Vokietijoje (Oldenburgas, Carl von Ossietzky universitetas) rezultatas. Autoré nuoSirdZiai dékoja staZuotes vadovui prof. habil. dr. Gerdun Hentscheliu: uz visokeriopa pagalba ir patarimus. Taip pat esu dékinga staZuote finansavusiems Vokietijos Alexander von Humboldt-Stiftung ir Gemeinniitzige Hertie-Stiftung. Uz kritiskas pastabas ir mintis, vertusias permastyti ir kitaip interpretuoti kai kuriuos ankstesnius straipsnio sprendimus, nuoSirdziai dékoju gerbiamam recenzentui. Tas recenzento diskusinio pobid%io pastabas, kurios vienokiy ar kitokiy teoriniy sprendimy nesulauké pastarajame straipsnyje, autoré pasilieka (dar karta) igsamiau aptarti ateigiai. 73 Loreta VArCiuLYTE-SEMENIENE 1. IVADINES PASTABOS 1.0. Lietuviu gramatikos tyrimuose konstrukcijos su kaip’ aptariamos kalbant apie (pirminius ir antrinius) vardaZodzio (iuo atveju daiktavardzio) predikatyvus? ir aplinkybes, ar nagrinéjant priedélio raiska. Pirmuoju atveju kaip konstrukcijos nagrinéjamos — grubiai sakant — sakinio, antruoju — daiktavardinio junginio lygmeniu. Nepaisant to, kad kaip konstrukcijos vienaip ar kitaip minimos stambesniuose gramatikai skirtuose darbuose (pvz., akademinéje Lietuviy kalbos gramatikoje 1976, Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje 2006, Balkeviciaus Dabartinés lietuviy kalbos sintakséje 1963, Labudio Lietuviy kalbos sintakséje 1998), nagrinéjamos atskiroje studijoje (pvz., Zukauskaité 1961), skaitant pastaruosius darbus ir greta nagrinéjant Kauno VDU Dabartinés lietuviy kalbos tekstyno® (toliau KT) medzZiaga kyla tam tikry minéiy, kurias kaip tik norima i&déstyti Siame straipsnyje. 1.1. Nepretenduojant j iSsamia literatiiros apzvalga, veikiausiai visy pirma minétina Zukauskaités 1961 metais paragyta studija apie konstrukcijy su kaip vartojima. Nedetalizuojant visko, kas pasakyta apie kaip vartojima sudétiniame ir vientisiniame sakinyje, cia, be apibendrinan¢io studijos autorés (Zukauskaité 1961: 277) teiginio, esa konstrukcijos su kaip gali eiti sakinyje tariniu, pazyminiu (daZniausiai priedéliu), prieZasties ir biido aplinkybémis, verta referuoti dar keleta jos minéiy: (i) Sintaksinis konstrukcijy su kaip santykis priklauso nuo ju vietos sa- ‘Gia nesiimama spresti klausimo, kas aptariamose konstrukcijose yra kaip gramatiniu pozidiriu, Tuo tarpu pasakytina, kad stambesniuose lietuviy kalbos gramatikos darbuose kaip laikomas yungiamuoju (Ulvydas, red., 1976: 556; Ambrazas, red., 2006: 492) ar aiskinamuoju (Labutis 1998: 329) Zodziu, jungtuku (Balkevitius 1963: 123, 182; Zukauskaité 1961; Ulvydas, red., 1976: 653tt), dalelyte (Balkevidius 1963: 217; Labutis 1998: 307) ar — kiek nedrasiai - prielinksniu (Holvoet, Tamulioniené 2005: 135t). * Terminas predikatyvas vartojamas, remiantis Holvoetu, Tamuliontene (2005): predikatyvas — tar predikati8kai vartojamas, sintaksi8kai nuo veiksmazodzio priklausomas vardazodis; vardazodzio sintaksiné priklausomybé gali bati reiSkiama dviem bidais: modifikavimu arba valdymu. Plagiau apie sintaksiniy - modifikavimo ir valdymo - ry8iy samprata, kuria remiamasi straipsnyje, Zr.: Holvoet, Judzentis (2003: 11-35; 2005: 11-38). Ten pat plg., kaip tradiciskai suprantami sintaksiniy rySiy tipai. ‘Prieiga internetu adresu: http://donelaitis.vdu. It. 74 Daiktavardinés kaip konstrukcijos Kinyje: ,,biidama Salia daiktavardzio, palyginamoji konstrukcija artimesné pazyminiui arba priedéliui*; prie veiksmaZodziy ar kity kalbos daliy, nors ir derinamujy su pazymimuoju Zodziu, palyginamyjy konstrukcijy santykis suvokiamas kaip prieZasties (i3skirta L. V.-S.) santykis“ (Zukauskaité 1961: 251t; kiek skirtingai kalbant apie biido aplinkybes: plg. t. p.: 253, 257°).” Plg.: (1) Mes, xarp uzveizpal ir ponar jusy statyti, Jus graudent ir téviskai pamokint ugsimaném. (Cituojama pagal Zukauskaité 1961: 270.) (2) Aguté atnesé Arvydui nusipraust, padavé baltq ranksluostj ir Ka sveciA pasodino uz stalo.* (Cituojama pagal Zukauskaité 1961: 269.) ‘Pvz., Balkevitius (1963: 175; plg. Labutis 1998: 328tt; Ambrazas, red., 2006: 556t) pnedelj apibrézia kaip pazyminj, kuris parodo, kas yra jo pazymimasis daiktas arba reiskinys. Tuo priedélis ir skiriasi nuo visy kity pazyminiv, kurie, kaip Zinoma, aiSkina pazymimajj Zodj, atsakydami j klausimus koks, kuris, kelintas, kteno, kiek... Tuo tarpu, anot Sirtauto (1981: 67), ,,priedélis turi dviguba gramatinj ry3j: susijes su veiksniu ir ji apibiidina, determinuoja (be to, su juo suderintas), susijes ir su tariniu (i8skirta L. V.-S.) ‘ Atkreiptinas démesys j Zukauskaités termina palyginamojt konstrukcija, kuris vartojamas kalbant ir apie atvejus, kai dalykai tarpusavyje néra lyginami. °Pavyzdziui, Zukauskaité (1961: 252tt) aptardama kaip konstrukcijas, sakinyje e1nanéias biido aplinkybe (t. y. susijusias su tariniu), teigia, kad tokio tipo sakinyje, kaip (i) Skrynias kaip nulietas maZiau pardavinéjo (t. p.: 256), konstrukcija su kaip eina pazyminiu, o kitame puslapyje teikiamame pavyzdyje Petronelé, kaip matusés nuplakta, pasiktikéiodama verké (t. p.: 257) greta derinima itakojanéio daiktavardzio vartojama iSskirtiné (') kaip konstrukcija autores interpretuojama kaip bado aplinkybé (plg Petronelé pasikiikeiodama verké, nes buvo matusés nuplakta; dar plg. toliau). Kita vertus, tuoj po pastarojo sakinio teikiamame Mirgéjo, kaip aukso deimantais apibertas, snieguotas Zemés pavirsius konstrukcija su kaip suprantama kaip pazyminys. ’Pvz., vokieéiy kalboje pagal kaip konstrukeijy pozicija sakinyje laiko reikimés predikatyvai skiriami nuo prieZasties ir salygos, plg.: Als Sekretarin des Rektors kannte unsere Nachbarin alle Dekane persénlich / Unsere Nachbarin als Sekretdrin des Rektors kannte alle Dekane persénlich. Skirtingai, nei, pvz., prieZasties kaip konstrukcijos, galintios eiti tiek derinimo daviklio prepozicijoje, tiek postpozicijoje, laiko retk’més konstrukcijos su kaip paprastai eina tik sakinio pradzioje (placiau plg. Anders, Hentschel 2006: 234), ®Remiantis Zukauskaités sitilomu vietos sakinyje kriteriyumi, pastarajame sakinyje vartojama kaip konstrukcija turéty bati suprantama kaip priezasties aplinkybé, 75 Loreta VaAiciuLyTEe-SEMENIENE (3) Brolienés dukté Verone, Kai pepina, pavéZino namo... (cituojama pagal Zukauskaité 1961: 251.) (4) Joms, Kaip cimines, reikéty pranesti apie Povilo mirtj... (Cituojama pagal Zukauskaité 1961: 251.) (5) Jis né klausti nedrjses kaw svecias... (Cituojama pagal Zukauskaité 1961: 251.) (6) Visi mane, Kaip seneuj, gerbs. (Cituojama pagal Zukauskaité 1961: 251.) (7) Todél Blusius visuomet vaiks Zukauskaité 1961: 256.) (8) Karp t1epswa Zydéjo nasturtos. (Cituojama pagal Zukauskaité 1961: 252.) io KAIP NESAVAS. (Cituojama pagal (ii) Priedéliai su kaip, daznai jau ir nebereikSdami jokio palyginimo, apibudina kuriuo nors atZvilgiu daikta ar asmenj arba isskiria kurj nors jy pozymi (plg. Zukauskaité 1961: 269). (iii) Be tipi8ku priedéliy ir prieZastiniy priedéliy (Zukauskaité 1961: 270) (pastarieji apibiidina pagrindinio sakinio daikta ar asmenj ir kartu yra glaudZiai sintaksiskai susieti ir su tariniu, pagrindZia sakinio turinj, pvz., Karp xarzyc} tave jie supras ir laisvés himnuose minés) ar priezasties aplinkybiy, pripazistamos tarpinés (arba pereinamosios) kaip konstrukcijos (plg. Zukauskaité 1961: 269). (iv) ,,Apskritai priedéliai susieti dar ir su tariniu, be jungtuko kaip nevartojami* (Zukauskaité 1961: 271)’, pvz.: (9) Kap atsaxymas staiga iskilo viena raudona véliava.... (Cituojama pagal Zukauskaité 1961: 271.) (10) Bet kq aS dabar iseidamas, xaip uzstara, galéciau pasiimti... (Cituojama pagal Zukauskaité 1961: 271.) (11) Ligos metu, Kai ruipestinga, gera parsininKE, ji sutvarké jkapinius taéiau, kaip teigia pati autore (Zukauskaité 1961: 267), ,,8iq konstrukeija, tik priezastiSkai susieta su tariniu, reikia laikyti priedeliu" (iSskirta L. V.-S.) (dar plg. toliau). ° Neaigku lieka, kaip Zukauskaité supranta priedélj. Jei manytume, kad priedelis Zukauskaités buvo suprantamas tradici8kai, t. y. kaip junginio lygmeniu skiriamas daiktavardinis derinamasis pazyminys, abejoniy kelia autorés mintis, esq jis gali bati susijes ir su tariniu, Dar ply. isnasa 4. 76 Daiktavardines kaip konstrukcijos drabuzius ir pasiruosé tolimon kelionén. (Cituojama pagal Zukauskaité 1961: 271.) (12) Kare kiekviena moreris, ji labai bijojo miisy peliy. (Cituojama pagal Zukauskaité 1961: 271.) I8 to, kas referatyviai pasakyta, svarbu tai, kad Zukauskaite dar neskiria kaip konstrukcijomis Zymimo — tradiciniu supratimu — tarininio pazyminio", - konstrukcija jos interpretuojama arba kaip aplinkybé, arba kaip priedélis, t. y. skiriamas tiek daiktavardinio junginio, tiek sakinio lygmeniu (plg. pvz., sakinius (2), (5), (7) - (12)). 1.2. Jonas Balkeviéius po dviejy metyu pasirodZiusioje Dabartinés lietuviy kalbos sintakséje (1963) konstrukcijas su kaip mini kaip viena i rai8kos biidu, Zymint (i) sudétinio (t. y. jungties) ir (ii) sudurtinio tarinio vardine dalj (vardazodzio predikatyva, arba kitaip — tradiciskai - sakant, tarinininj pazyminj), pvz., (i) Nejuciomis Petras ir pats nori biiti Karp tas senovés LiETuvis; (ii) Juk aS greit pirmq kartq savo gyvenime perzengsiu mokyklos slenkstj Kaip PEDAGOGAS), (btido) aplinkybes (pvz., Kap vaais jslinko Kedulis j savo pirkiq), pazyminius (priedélius) (pvz., Juk aS, Karp NASLAITE, augau niiirioje prieglaudoje (Balkevigius 1963: 110, 123, 165, 182t, 218t). Aptardamas biido aplinkybes, reiSkiamas kaip konstrukcijomis, Balkevitius (1963: 219) teigia, kad »yra palyginimu, kurie nusakydami tarinio biido aplinkybe, sykiu pazymi ir veiksnio ypatybe. Pvz. [...] UZpakaly mtsy kar kokia siena nitikso tamsus miskas. [...] Tokius palyginimus, jeigu jie savo reik’me susije glaudziau su veiksniu, negu su tariniu, galima laikyti veiksnio pazyminiais, o jeigu juos su veiksniu sieja ne atributyviniai, o predikatyviniai santykiai — sudurtiniy tariniy vardinémis dalimis“.!! Be to, Balkevi¢ius (1963: 124) atkreipia démesj dar ij keleta dalyku: (i) Sudurtinio tarinio vardaZodinis predikatyvas, reiSkiamas kaip konstrukcija, ,kartais nusako tokj veiksnio biivi, kuris kartu yra ir ta tarinio ‘© Plg, Ambrazas, red., (2006: 490): ,,tarinnis pazyminys yra sakinio dalis, toje patioje sakinio skaidos pakopoje turinti dvilypius prijungiamuosius rySius: su tariniu ir su veiksniu ar papildiniu'. “ Plg. ,,Kai atraminiu Zodiiu [t. y. Zodziu, prie kurio betarpikai jungiamas lyginamasis posakis, arba, kitaip tariant, kaip konstrukcija] eina asmenuojamoji veiksmazodzio forma, lyginamasis posakis Sliejamas prie jos arba kartu su ja sudaro vardine tarimo dalj* (Ulvydas, red., 1976: 657). 77 Loreta VaicruryTe-SEMENIENE jungtimi iSreik’to veiksmo ar biivio priezastis ar tikslas (i8skirta L. V.-S.)“ (Balkevigius 1963: 124), pvz.: (13) Jis visam fabriko kolektyvui Zinomas xaip darbo pirmonas. (Cituojama pagal Balkevicius 1963: 124.) (14) Tokiu bidu kelioné j Vilniy buvo pasirinkta xaip geriausia pRiEMONE nutraukti tai pavojingai paxinciai. (Cituojama pagal Balkeviéius 1963: 124.) (15) Si manifestacija jvyko Kar protesto 1RaisKA dél ,,Zemdirbystés draugijos“ udarymo. (Cituojama pagal Balkevitius 1963: 124.) (ii) Priedélis su kaip, skirtingai nei be jo, ,,ne tik parodo, kas yra pazymimasis daiktas, bet kartu paZymi, kad tas pazymimojo daikto bivis kartu yra ir tam tikra aplinkybé, daZniausiai nurodanti prieZastj arba atzvilgi (i8skirta L. V.-S.)“ (Balkevidius 1963: 182). Gii) Vietoj btivio jnagininko, kuriuo reiSkiama daikto nenuolatiné, tam tikra laiko tarpa trunkanti bisena, kartais vartojama kaip konstrukcija (Balkeviéius 1963: 109t, 123). Taigi, Balkevi¢iaus nuomone, Zyméjimas kaip konstrukcija susijes su reik’més (pastovi vs. laikina biisena) ar gramatiniy funkcijy (atributyvas vs. predikatyvas vs. aplinkybé) skirtumais. Kita vertus, vélgi pripazistama, kad funkciniai skirtumai, pvz., tarp paZyminiy (atributyvu), aplinkybiy ir vardaZodiniu predikatyvu, reiSkiamy kaip konstrukcijomis, néra grieZtai atskiriami, t. y. esama pereinamujy atvejy (plg. Balkevicius 1963: 123t, 219). 1.3. Dabartinéje lietuviy kalbos gramatikoje, be keleto konstatuojamujy teiginiy, kad kaip konstrukcijomis gali biti rei8kiamas priedélis (Ambrazas, red., 2006: 492)'* ar jos galintios pakeisti veiksmazodzio valentinj (t. y. veiksmazodzio reikalaujama) aktanta (pagal Ambraza, red., 2006: 603, tarininj pazyminj), daugiau apie tai pasakoma i8pléstinio sakinio skyriuje, arba, konkre¢iau, aptariant tarininj pazyminj (Ambrazas, red., 2006: 627) ir (kokybés) lyginamuosius posakius (Ambrazas, red., 2006: 634t). Teigiama, kad lyginimo nereiskianéia kaip konstrukcija gali biti rei8kiamas tarininis pazyminys, kuris ,,tik Zymi subjekto ar objekto biisena veiksmo atzvilgiu“ (Ambrazas, red., 2006: 627), pvz.: “Taip pat ir Lietuviy kalbos sintakseje (Labutis 1998: 329t) apsiribojama konstatavimu, kad priedélis su pazymimuoju Zodziu gali bati jungiamas ir su kaip. 78 Daiktavardinés kaip konstrukcyos (16) Jis atvyko j sostine Karp pastuntinys. (plg. ... pasiuntiniu. ) (Cituojama pagal Ambrazas, red., 2006: 627.) (17) Visa apylinké gerbé Motiejy Karr gaby mersTr4. (Cituojama pagal Ambrazas, red., 2006: 627.) Tuo tarpu lyginamoji kaip konstrukcija sakinyje gali eiti (biido) aplinkybe'* (plg. sakinj (8)), vardaZodinio tarinio vardine dalimi (pvz., SodZius buvo Kap viena Semyna), tarininiu pazyminiu (plg. sakinj (7)) (plg. Ulvydas, red., 1976: 659) ar kurios nors sakinio dalies atributu (pvz., Atlydéjo jq palydovai — trys broliai kar 4Zvo1a1 ir jy draugai). Atskirai aptariamas lyginamujy konstrukciju su kaip tipas, kai lyginami dalykai, nurodant jy tapatuma tam tikru atzvilgiu, pvz.: (18) Senoji Pikéiurniené visoje apylinkéje garséjo Kap gera BoBuTh. (Cituojama pagal Ambrazas, red., 2006: 634.)'* Matyti, kad Gramatikoje konstrukcijos su kaip — grubiai tariant - aptariamos pagal tai, ar jomis reiskiamas lyginimas ar ne (plg. tarininio pazyminio atveji). 1.4, PanaSiai kaip Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje, konstrukcijos su kaip nagrinétos ir akademinéje Lietuviy kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1976: 659tt). Nekartojant to, kas pasakyta, Gia norétysi atkreipti démesj dar i keleta pastarojoje gramatikoje randamy teiginiy: (i) Daugelis tapatuma nurodanéiy lyginamujy posakiy kartu pasako ir veiksmo (biisenos) prieZastj, pvz., Auksé gi jos privengé Karp iSdidzios Pontos; plg. sakinj (18) (Ulvydas, red., 1976: 6611). (ii) Lyginamieji posakiai, kurie siejami betarpiSkai su daiktavardZiais, norint parodyti ju nepriklausyma nuo veiksmazZodzio, daznai raste i8skiriami skyrybos Zenklais ir paprastai eina tuoj po atraminio Zodzio (Ulvydas, red., 1976: 673). '8 Akademinéje Lietuviy kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1976: 521tt), be bado ir kt. aplinkybiy, atskirai aptariamos ir lyginamosios aplinkybés, kuriomis eina lyginamieji posakiai. Labutis (1998: 307) taip pat skiria kokybés (biido) aplinkybiy specifine atmaina ~ lyginamasias aplinkybes. \ Lietuviy kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1976: 661) aptariant tokio tipo sakinius teigiama, kad kaip konstrukcija ,,nusako lyginamy daikty tapatuma ir rodo veiksmo ativilgi (iskirta L. V.-8.)*. 79 Loreta VaiciuLyTé-SEMENIENE (iii) ,Konstrukcijos su kaip, siejamos su daiktavardziais [...], gali nusakyti ir kalbamu savoku tapatuma tam tikru atzvilgiu, pvz.: Veruté, Kai prasmatnesné KamBaRINE, buvo pristatyta sveciams patarnauti. Tokios konstrukcijos laikomos priedéliais* (Ulvydas, red., 1976: 673). ,,.Eidami su jungiamuoju zodziu kaip isskirtiniai priedéliai ne tik apibidina pazymimojo Zodzio reiskiama daikta ar asmenj, bet kartu pasako, dél kurios priezasties (iSskirta L. V.-S.) (pvz., Vilius, Kam karo pipvyris, tuojau gavo statybinés medZiagos), ar kuriuo atévilgiu (pvz., O Karalienés tokios keistos mintys, kurios rasi visai nepridera jai, Karp Morinal) jis apibiidinamas“ (Ulvydas, red., 1976: 556; plg. (i)). 1.5. Apibendrinant matyti, kad minétuose lietuviy kalbotyros darbuose kaip konstrukcijy vartojimas siejamas su gramatiniy funkcijy (pazyminys vs. tarininis pagyminys vs. aplinkybé) skyrimu ir jy perteikiamomis prieZasties, tikslo, atzvilgio reiksmémis. 2. DAIKTAVARDINES KAIP KONSTRUKCIJOS SINTAKSINIU POZIURIU 2.1. DaiktavardZio konstrukcijomis su kaip gali biti reiskiamos gramatinés funkcijos tiek sakinio, tiek daiktavardinio junginio lygmeniu. Pagal predikacijos lygmenis, daiktavardiniame junginyje, t. y. pazyminio (priedélio) su kaip atveju, predikacija reiskiama Zemesniame sakinio lygmenyje (angl. downgraded predication) arba, kitaip tariant, tokios konstrukcijos su kaip nesudaro pagrindinés sakinio predikacijos. Sakinio lygmenyje kaip konstrukcijomis gali biti reiSkiama pagrindiné (pirminé) ir antriné (papildoma) predikacija; atitinkamai vartojami pirminiai ir antriniai daiktavardZio su kaip predikatyvai (angl. secondary predicate, vok. sekunddre Prédikate). Pagrindiné sakinio predikacija reiSkiama biitinaisiais jungties predikatyvais, zymimais daiktavardzio su kaip konstrukcijomis, t. y. tokiuose sakiniuose predikatu einanti jungtis valdo aktanta (jo reikalauja), zymima kaip konstrukcija. Antriné — papildoma — sakinio predikacija gali biti reiSkiama antriniais bitinaisiais ir laisvaisiais'® daiktavardzio su kaip predikatyvais'® ir kaip kons- 'S Apie laisvujy vs. bitinyjy predikatyvy apibreztj platiau 4r, Holvoet (2003); Holvoet, Tamulioniené (2005). 16 Plg. tarininio pazyminio samprata Dabartines lietuviy kalbos gramatikoje (Ambrazas, red., 2006: 603t, 627), kur neskiriama tarp antriniy batinyjy vs. laisvyjy predikatyvy. 80 Daiktavardines kaip konstrukcijos trukcijomis, sakinyje einan¢iomis aplinkybémis.”” Vienas esminiy skirtumy tarp antriniy (bitinyjy ir laisvyjy) predikatyvy ir aplinkybiy —- semantinés pirmyju sasajos su vienu pagrindinio predikato argumenty galimybé, arba, kitaip sakant, konceptuali sasaja su referentu: antriniai predikatyvai kopuliatyviniu (lot. copula) santykiu yra susije su vienu i pagrindinio predikato argumenty (vok. Partizipantenbezug, Referentenorientierung; angl. participant-oriented), aplinkybés — tik su paéiu predikatu (vok. Ereignisbezug, Vorgangsorientierung, angl. event-oriented) (platiau apie tai plg. SchultzeBerndt, Himmelmann 2004; Himmelmann, Schultze-Berndt 2005; Hentschel 2005). Sakinio lygmeniu antriniai — biitinieji ir laisvieji - predikatyvai panaiiis j pagrindine predikacija reiSkian¢ius butinuosius (jungties) predikatyvus: jie, kaip minéta, susije kopuliatyviniu santykiu su vienu i8 pagrindinio predikato argumenty, kuris morfosintaksiniu podiiiriu yra derinimo daviklis.'® Ta¢iau pagrindinio predikato atzvilgiu tas biitiniesiems ir laisviesiems antriniams predikatyvams biidingas latentinis kopuliatyvinis santykis yra skirtingas.'? »Tikruoju“ kopuliatyviniu santykiu su vienu pagrindinio predikato argumenty yra susije laisvieji daiktavardzio predikatyvai, kuriais reiSkiama antriné predikacija yra fakultatyvi (nebiitina) (plg. toliau sakinj (22) Jis j ParyZiy grizo KAIP pipvyris ~ Jis grizo j Paryziy. Ir tuo paciu jis buvo didvyris (/didvyriu)). Tuo tarpu antriniais biitinaisiais predikatyvais reiskiama butina predikacija; konkreéiau sakant, antriniai biitinieji predikatyvai daugiau ar maziau ¥ Apie tai, kad antriniais predikatyvais laikytini ne tik modifikavimo rySiu su predikatu susije laisvieji nurodymai (angl. adjuncte), bet ir predikato valdomi, t. y. reikalaujami, papildymai (angl. complementative), r., pvz., Nichols (1978); Aarts (1995); Holvoet, Tamulioniene (2005). Skirtingos nuomonés Zr. Fehrmann (1994: 91-93). 8 Apie derinimg ir terminy derinimo daviklis (angl. agreement controller, agreement trigger), derinimo gaviklis (ang]. agreement target) apibrézti platiau Zr. Corbett (1998: 1; 1999: 103; 2001: 2). Derinimas tia suprantamas pladiaja prasme, t. y. ne kaip derinimo davikho formos kopijavimas, bet kaip derinimo gaviklio formos parinkimas, atsiZvelgiant j derinimo daviklj. : Ir daiktavardinio junginio lygmeniu tarp pazyminio (priedelio) 1r jo pazymimojo zodzio esama kopuliatyvinio santykio, pvz.: Jonas, (kaip) rapestingas sinus, visada padeda tevams; plg. Jonas visada padeda tévams. Jis yra riipestingas sinus. Nepaisant to, kaip jau minéta, atributimai santykiai yra skiriami Zemesnéje sakinio skaidos pakopoje; jie nesusije su pagrindine sakinio predikacija reiskiamomis laiko ir modalumo reikSmémis. 81 Loreta VAICIULYTE-SEMENIENE ir finansy ir Ekonomikos komitetas. Seimas turbit nepriestarauja, kad biity du komitetai. KT. (34) Turbiit UZsienio reikaly komitetas? (Balsai saléje) Ne Uzsienio reikaly, o Valstybés ir teisés komitetas — Kaip papiLpoMAS. Gerai. AGitl. Sutarém. KT. Jei, tarkim, sakiniuose (31)-(32) kaip konstrukcija galima biity interpretuoti ir kaip lyginamaja, tai sakiniuose (33)-(34) vargu. Regis, aptariamo tipo sakiniuose vartojamos kaip konstrukcijos galéty biti laikomos antriniais predikatyvais. Tokiu atveju, zinoma, veiksmaZodis biiti turéty biti suprantamas ne kaip jungtis, bet kaip savaranki8kos reik’més veiksmazZodis, 0 kaip interpretuojamas kaip dalelyté, kuriai biidinga ,,vien, tik“ ar ,,dar, be to“ reikSmé. 3.3. Fakultatyvios (nebiitinosios) daiktavardzio su kaip konstrukcijos 3.3.1. Laisvieji predikatyvai su kaip Pastaruoju metu tipologinéje literattiroje su vienu i pagrindinio predikato argumenty susije modifikatoriai - antriniai laisvieji predikatyvai (tradici3kai, tarininiai pazyminiai) — skiriami j rezultatyvus vs. nerezultatyvus (arba depiktyvus plagiaja prasme) arba j depiktyvus (siauraja prasme), cirkumstancialus (angl. cirkumstantial) (toliau aplinkybinius predikatyvus) ir rezultatyvus (plaéiau apie tai plg. Hentschel 2005, 2006; Holvoet, spaudoje; Irimia 2005: 23t; Schultze-Berndt, Himmelmann 2004: 3; Himmelmann, Schultze-Berndt 2005: 4, Hinterhélz 2001: 100; Nichols 1981). Cia laikomasi siaurosios depiktyvy sampratos, t. y. depiktyvai prieSinami aplinkybiniams predikatyvams ir rezultatyvams. Per daug nedetalizuojant minétina keletas pagrindiniy laisvyjy predikatyvy tarpusavio skirtumu. 3.3.1.1. TipiSkais laisvaisiais predikatyvais — depiktyvais - predikuojamas jvykis (subjekto ar objekto biisena) iS principo sutampa su pagrindiniu predikatu reiskiamo veiksmo laiku (angl. temporal overlap, vok. zeitliche Uberlappung / Koextension). Pavyzdziui, sakinyje (= 23) Prasidedandius mokslo metus profesorius pirmg kartq sutinka Karr LDK Gedimino ordino Kavaurs depiktyvu reiskiamos daikto (asmens) bisenos (profesorius yra LDK 88 Daiktavardinés kaip konstrukcijos Gedimino ordino kavalierius) laikas ribojamas (galioja) pagrindinio predikato laiko intervalu (profesorius sutinka prasidedanéius mokslo metus), plg. Kai profesorius sutinka prasidedancius mokslo metus, jis tuo paciu yra LDK Gedimino ordino kavalierius; sakinyje nieko nesakoma apie tai, ar profesorius yra LDK Gedimino ordino kavalierius pries ar / ir po prasidedanéiu mokslo mety sutikimo. Depiktyvas tikslina (precizuoja) informacija apie viena i8 pagrindinio predikato argumenty (referenty) pastarojo veiksmo metu (profesorius ne Siaip sutinka prasidedandius mokslo metus, bet sutikdamas juos jis tuo paciu pirma karta yra ir LDK Gedimino ordino kavalierius). Depiktyvas jeina j pagrindiniu predikatu nusakomo veiksmo modalumo ir neigimo (angl. scope of negation) aprépti, pvz., Pirmq kartq prasidedanciy mokslo mety profesorius nesutinka kaip rektorius (t. y. pirmq kartq prasidedancius mokslo metus profesorius sutinka jau ne kaip rektorius) (dar plg. sakinius (9), (22)-(23)). Depiktyvai laiko, modalumo ir neigimo atzvilgiu priklauso pagrindiniam predikatui, yra veiksmazZodinés frazés (vok. VP-interne) dalis. 3.3.1.2. Rezultatyvai taip pat yra veiksmazZodinés frazés dalis, ta¢iau, skirtingai nei depiktyvo atveju, jais predikuojamas jvykis (biisena) yra pagtindiniu predikatu nusakomo veiksmo i8dava (arba rezultatas). Kitaip sakant, laiko atZvilgiu rezultatyvais nusakoma daikto biisena nesutampa su pagrindiniu predikatu reiskiamo veiksmo intervalu; rezultatyvu pasakoma biisena biidinga daiktui pasibaigus pagrindiniu predikatu nusakomam veiksmui, pvz., Kiemas privaziaves pilnas vezimy (cituojama pagal Valeckiené 1967: 105) (pla¢iau Zr. Himmelmann, Schultze-Berndt 2005 ir ten cituojama literatiira; dar plg. Hentschel 2005; Holvoet, spaudoje). Atsizvelgiant i tai, kad rezultatyvus néra bidinga Zyméti daiktavardZio konstrukcijomis su kaip, toliau apie juos nekalbama. 3.3.1.3. Atsizvelgdamas j Johannos Nichols (1981: 18t).(bei kity autoriy darbuose) skiriamus cirkumstancialus*, Gerdas Hentschelis (2006) iSplétojo ir patikslino aplinkybiniy predikatyvu (cirkumstancialy) tipus, ju skyrimo 8 Johanna Nichols (1981: 18t), aptardama rusy kalbos laisvuosius antrinius predikatyvus (angl. free predicate nominals), juos skiria - grubiai tariant - j aplinkybinius ir neaplinkybinius (angl. circumstantial vs. non-circumstantial), kuriy pirmieji apibréziami kaip ,,an actant not governed by the verb. Also adverbial, in relational grammar oblique or non-term* (Nichols 1981; 367) ir semanti’kai toliau skirstom: laiko, nuolaidos ir salygos; tuo tarpu antrieji (Nichols 1981: 19) - artimai susije su bado aplinkybémis - Zymi kiek), kokybe, forma ir pan. 89 Loreta VAICIULYTE-SEMENIENE kriterijus bei tarpusavio sasajas. Aplinkybiniai predikatyvai, panaSiai kaip depiktyvai, néra rezultatyvai, bet, skirtingai nei depiktyvai, nejeina j pagrindiniu predikatu reiSkiamo veiksmo neigimo apréptj (t. y. neigiamas pagrindinis predikatas, bet ne pats predikatyvas) (plg. Nichols 1981: 42); jie yra sakinio, o ne veiksmazodinés frazés, dalis (vok. VP-externe).3! Aplinkybiniai predikatyvai, be laiko su pagrindiniu predikatu sutapties (plg. 3.3.1.1.), papildomai reiskia, pagal Nichols (1981: 11, 18, 349), (i) laika, (ii) nuolaida, (iii) salyga ar (iv) prieZastj (plg.: (i) rus. Resionxom on Zyl v Moskve; On provorovalsja KAK KLADOVSCIK; (ii) rus. On i spsasciy ne mog zabyt’ ob étom; (iii) rus. SLapKi étot éaj vkusnyj; (iv) Kak pRepsTAvitet’ svoej sredy on pital jubov’ k francuzskoj kul’ture) (dar plg. Flaate 2007: 90; Hentschel 2006; Renz 2006: 46tt).22 3.3.1.4. Kaip jau minéta, lietuviy kalbotyroje jprasta kalbéti apie laisvuosius prieZasties predikatyvus (plg. sakinius (2), (5), (13) — (14)). Jie dazni ir Kauno Tekstyne. Ta¢iau apie kitus aplinkybinius predikatyvus lietuviy kalbotyroje ne kas pasakyta. Tiesa, Balkevi¢iaus minima tikslo reik’mé veikiausiai siejama su tokio tipo sakiniais, kaip (15) ar (35). Apie priezasties ir tikslo reik8mes galima biity kalbéti ir sakinyje (36): Be to, kad Rugelé yra Ildefonso draugas, jis buvo pasiskolintas ir dél to, kad jis buvo mokslinis konsultantas ir / arba ...jis buvo pasiskolintas mokslinéms konsultacijoms. (35) Buozei mazametis reikalingas Karp pigi darbo sica. (Cituojama pagal Balkevicius 1963: 124.) (36) O kadangi profesorius Ru&elé yra senas Ildefonso mokslo ™ Plg. Holvoet, Pajediene (2005: 97¢t, 115), kur predikato ir sakinio aplinkybés (modifikatoriai) tarpusavyje skiriamos pagal tai, ar jos (ne)gali modifikuoti kalbos vienetus, neturinéius savaranki8ko sakinio pozymiy. Predikato aplinkybes ,,gali modifikuoti kalbos vienetus, kurie neturi savarankiko sakinio poZymiy (pvz., predikato aplinkybe menikai gali modifikuoti laiko ir nuosakos poZymiy neturinéia struktira deklamuoti Maironio eilérastius), 0 sakinio aplinkybés gali modifikuoti tik tokius kalbos vienetus, kurie turi savaranki8ko sakinio poZymius (pvz., galbait gali modifikuoti deklamavo Marronio eiléraséius, bet ne deklamuoti Maironio eilérastius)* (Holvoet, Pajédiene 2005: 115). * Pig. aplinkybiniy predikatyvy rai’ka vokietiy ir lenky kalboje in; Hentschel (2006). Pvz.: (i) Als Kind trug Peter eine Brille; (ii) Sogar als Artztin konnte Magda nicht helfen; (iii) Als Aperitif verdirbt mir Magenbitter den Appetit; (iv) Als Schwerverletzter liegt Paul auf der Intensivstation. Apie tokio tipo konstrukcijy kaip priedéliy (vok. Apposition) samprata plg. Schroeder (2003); Beckmann (1997: 164tt); Lawrens (1993). 90 Daiktavardinés kaip konstrukcijos draugas, tai buvo tuctuojau pasiskolintas i§ ,,Greitosios“ Karp mokslinis Konsuttantas (laikinai dargi sukuriant tokj etatq). KT. Kyla klausimas, ar lietuviy kalboje laisvaisiais kaip predikatyvais Zzymimos ir kitos tipologinéje literatiiroje aptariamos aplinkybinés reik3més. Dél nuolaidos aplinkybiniy predikatyvy didesniy abejoniy nekyla: neigiant teigiama sakinj su laisvuoju prieZasties ar tikslo predikatyvu, jis paprastai interpretuojamas kaip nuolaidos, plg. sakinj (14) Tokiu biidu kelioné j Vilniy nebuvo pasirinkta arp geriausia prizmoné (~ nors tai ir buvo geriausia priemoné) nutraukti tai pavojingai pazinciai. Tuo tarpu neigiamas sakinys (36): Nors profesorius Rugelé yra senas Ildefonso mokslo draugas, jis visgi nebuvo pasiskolintas if »Greitosios“ ap mokslinis konsutTantas gristy kaip predikatyvo rySkesne tikslo interpretacija (skirtingai sakinyje (35)). Kauno Tekstyne randamas ir vienas kitas antrinis kaip predikatyvas, kuris galéty biti interpretuojamas ir kaip salygos, plg.: (37) Romualdas Ozolas, Centro Sqjunga: ,,J Lietuvq investicijos turéty ateiti Kaip j padoriq saul“. KT. (37a) Jei Lietuva bity (yra) padori Salis, tai cia turéty ateiti ir investicijos. (37b) Kadangi Lietuva yra padori Salis, tai cia turéty ateiti investicijos. Taciau salygos predikatyvas nesunkiai jsivaizduojamas tokiame sakinyje: Gera biiti nesuvarzytam jokiy Karo tarnybos jstatymy. Kap xarisxis negaléciau nei streikuoti, nei viesai pasisakyti. Tai, kad kaip konstrukcijomis gali biti rei8kiamas laiko predikatyvas rodo frazeologizmu virtes kaip gyvas, plg. sakinj (38). Ta¢iau reikia pripaZinti, kad lietuviy kalboje laiko reik’més daiktavardzio kaip predikatyvu reta, plg. sakinius (39)-(40). Laikui reikSti jprasta pasirinkti pusdalyvine biti konstrukcija ar Salutinj sakinj (plg., biidamas vaikas / kai buvau vaikas, daug sportavau), reciau derinamuoju daiktavardzio linksniu zymima laiko predikatyva (plg., Vaiko tu manes nepazinojai). (38) Visiskq Anupro i numirusiyjy prisikélimq apvainikavo Julytés vestuvés. Tokios iskilmés dar neregéjo kar cyva Sily kaimo publika, pradedant varvanosiais, baigiant apsamanojusiais seniais. KT. (39) Gyvenimas tai diktuoja. Bet nenoréciau biti Zmogumi, kuris SL Loreta Vaicru.yTe-SEMENIENE atéjo teisti kity. Dirbsime bendrq darbg ir Zitirésime, kas kq sugeba. - Jus prisimename xaip Privatizavimo departamento vapova. Dabar vyksta antrasis privatizavimo etapas. Kaip, Jiisy nuomone, jis turéty pleétotis, kaip pasibaigti? KT.** (40) Lenkas jo neiSdave ir toliau nuéjo su kareiviais tikrinti kity vagony. Rafa laimingai pasieké Berlyna, prisidéjo prie amerikieciy kariy, véliau Karp samdytas Kareivis vadovavo kovoms su komunizmu Afrikoje, didele dalj savo gyvenimo paskirdamas kerstui uz Lenkijos okupacijq. KT. 3.3.1.5. Taigi i§ to, kas pasakyta, matyti, kad daiktavardzio kaip konstrukcijomis gali biti Zymimi depiktyvai ir aplinkybiniai (laiko, nuolaidos, salygos, tikslo, prieZasties) predikatyvai. 3.3.2. Kaip konstrukcijos kaip aplinkybés Simonas Dikas Funkcinéje gramatikoje (1989; 1997) skiria keturis modifikatoriy (arba, Diko terminais, satelity (angl. satellites)), susijusiy su predikatu (t. y. aplinkybiy), lygmenis. Pastarieji i branduoline (angl. nuclear) sakinio predikacija nejeinantys modifikatoriai sudaro apvalkalo (angl. core) arba iSplestine (angl. extended) predikacija (t. y. nepriklauso predikatui ir jo argumentams). Cia apsiribojama Diko skiriamais pirmojo ir antrojo lygmens modifikatoriais.** Pirmojo lygmens modifikatoriai yra prototipiski 8° Schultze-Berndt, Himmelmann (2004: 42) tokio tipo pavyzdzius, kaip On pomnit menja gusarom, interpretuoja kaip depiktyvus. Autoriai (2004: 22) skiria 6 depiktyvy skyrimo kriterijus, kuriy pirmasis apibréZiamas taip: ,,it [the clause - L. V.-S.] contains two separate predicative elements, the main predicate and the depictive, where the event expressed by the depictive holds within the time frame of the event expressed by the main predicate (18skirta L. V.-8.)“ arba ,,depictives express a state that holds during the reference time of the event encoded by the main predicate“ (2005: 4, dar t. p.: 18). ,,In the case of circumstancials, other semantic links are evoked in addition to the basic pure temporal overlap. Following Nichols, these ,,other semantic links“ could be classified as condition, consession and temporal“ (Himmelmann, SchultzeBerndt 2005: 17). * Tregiojo lygmens modifikatoriai yra propoziciniai arba, pagal Dika (1989: 252t; 1997: 297t) attitudinal satellites, kuriais rei8kiamas kalbetojo dalyky padéties vertinimas. Kitaip sakant, tai yra modalines sakinio aplinkybés (plg. Hentschel 2005), pvz., Lamer, a¥ tave sutikau, Ketvirtojo lygmens modifikatoriai yra ilokuciniai (angl. 92 Daiktavardines kaip konstrukcijos (bado, priemonés, kokybés ir pan.) su paciu predikatu susije modifikatoriai (vok. VP-interne Adjunkte), kurie modifikuoja arba specifikuoja pagrindiniu predikatu reiskiama jvyki, arba, Diko (1989: 192t; 1997: 225t) terminais kalbant, branduolinés predikacijos (angl. nuclear predication) dalyky padeétj (angl. states of affairs (SoA)), pvz., Onuté Soka Karp pLuNKsNELE. Tokie modifikatoriai jeina i predikato neigimo aprépti (plg. 3.3.1.1.). Antrojo lygmens modifikatoriai skiriami sakinio lygmeniu (vok. VP-externe Adjunkte); jais reiskiama dalyky padeétis vietos, laiko, rezultato, tikslo, prieZasties ir pan. atzvilgiu (Dik 1989: 206tt; 1997: 243t), pvz., Jonas vaKar vaKARE susitiko su Onute Karepros aixsteve.*° Tokios sakinio lygmens aplinkybés, panaSiai kaip aplinkybiniai predikatyvai (plg. 3.3.1.3.), yra uz predikato neigimo aprépties ribu. Nors straipsnyje nuoSalyje paliktos lyginimo reik8més kaip konstrukcijos, visgi tenka konstatuoti, kad tarp tokiomis konstrukcijomis sakinyje paprastai Zymimy bido aplinkybiu, t. y. pirmojo lygmens predikato modifikatoriu, ir laisvuju predikatyvy, néra grieZtos ribos, plg. sakinius (41)-(46). Tarkim, jei sakiniuose (41)-(42) kaip konstrukcija galéty biiti perfrazuojama: buvome sutikti taip, kaip sutinkami garbingi sveciai ar laiskelj saugojo taip, kaip saugoty brangiausiq dovang, tai ji, regis, mazy maiZiausiai sakinyje (42) gali biti interpretuojama ir kaip prieZasties predikatyvas: laiskelj saugojes, nes tai buvo brangiausia dovana. Ir sakinys (43) yra nevienareiksmis: daiktavardzio kaip konstrukcija gali biti suprantama kaip lyginamoji (biido) aplinkybé reik’me ,»puikiai“, plg. prisimename taip, kaip prisimintume gerq pamokg, arba ji gali ulocutionary satellites) (Dik 1989: 258t; 1997: 304tt) arba Snekos akto (plg. Hentschel 2006; Holvoet, Pajédiene 2005: 95); jais modifikuojama ar specifikuojama snekos akto ilokuciné verté, t. y reiSkiamas kalbétoyo komentaras Snekos akto atzvilgiu, pvz., Arvinar kateawr, jis yra nemandagus. Apie sitloma aplinkybry (modifikatoriy) skirstyma hetuviy kalboje plg. Holvoet, Pajédiené (2005), ten pat Zr. ir kituose lietuviy gramatikos darbuose pristatoma nuomoniy apzvalga. Dar plg. isnaga 32. % Literatiiroje (plg. Zifonun etc, 1997: 1122tt; Renz 200611t) sidiloma testy atskiry lygmeny modifikatoriams skirti. Pvz., pirmo ir antro lygmens modifikatoriams tarpusavyje skirti naudojamasi taip vadinamu vok. Es ist der Fall, da..., angl. It is the case that..., lenk. To byto.. testu. Pvz., vok Ste legten sich friih schlafen; plg. Es war fruh der Fall, da sie sich schlafen legten; lenk. Wezesme potozyli sie spaé; plg. Potozyli sie spaé. To byto wezesnie. Bet: Twarz powoli nabierata barwy stroju; plg. *To byto powoli, Ze twarz nabierata barwy stroju. 93 Loreta VAiciuLyYT£-SEMENIENE biti siejama su tai (t. y. ,,berzinés koSés“ gavimu) kaip propozicija, biiten ivykio komentavimu, plg. tai — ,,berZinés koSés“ gavimas, arba mugimas — buvc gera pamoka. Kitaip sakant, pastaruoju atveju kaip konstrukcija yra derina ma su propoziciniu tai, o funkci8kai yra laisvasis (prieZasties) predikaty vas. Tuo tarpu, nepaisant derinimo su derinimo davikliu, daiktavardzio kaiz konstrukcija yra aplinkybé sakiniuose (44)-(45), kur kalbama apie augali vartojimo biida. Démesio vertas sakinys (46), kur, atsiZvelgiant i skyryba kaip konstrukcija i8 pirmo Zvilgsnio galéty biti interpretuotina kaip tiksli namoji biido aplinkybé: ...jiis nuoirdZiai (kar nuoSirdZiai?), Kar MOKSLININ: Kas, vedinas (t. y. vedamas — L. V.-S.) eksperimentatoriaus smalsumo, paversii mane savo mediumu. Teigiant tai, tuo pa¢iu bitty implikuotina mintis, kac nuosirdziai (o tuo patiu ir konstrukcija su kaip) yra susijusi su predikatu, t y. yra bio aplinkybé. Tai rodo ir tipiska aplinkybems morfologiné raiske — Zyméjimas prieveiksmiu. Tadiau funkci8kai nuosirdziai veikiau susijes su subjektu (plg. jis nuosirdus), nei su predikatu (plg. ?nuosirdus pavertimas, bet: jis nervingai kramté nagus, plg. nervingas nagy kramtymas). Kitaip tariant, kalbamuoju atveju teigiama apie asmens biisena veiksmo metu, o ne ‘apie veiksmo atlikimo biida. Tai grindzia ir su subjektu jas derinama konstrukcija su kaip.*° Trumpai sakant, kalbamuoju atveju kaip konstrukcija yra veikiau laisvasis predikatyvas. Tokio tipo sakiniai leidzia kalbéti apie pereinamuosius atvejus ne tik tarp laisvujy predikatyvu ir aplinkybiu, bet ir apie galima prieveiksmiy sasaja tiek su predikatu, tiek su vienu i8 jo argumenty (pagal Geuder 2002, oriented adverb”, arba Siuo konkreéiu atveju transparent (psychological) adverbs; plg. Renz 2006). (41) Paskutiné miisy aplankyta jmoné — ,,Kédainiy griidai*. Cia buvome sutikti xar garbingi sveciar — su orkestru ir dainomis. KT. °° Plg. ta pati sakinj su kitokia skyryba: Angkart as itikéjau, kad jtisy riipestis mano aistra nebus retorinis, kad jiis nuosirdZiai Karp moxsuiniKas, vedamas eksperimentatoriaus smalsumo, paversit mane savo mediumu, kur kaip konstrukcija galéty biti suprantama ir kaip priegasties predikatyvas. *7Plg. Geuder (2002: 10t; dar plg. t. p.: 209): ,,In view of the fact that the relation between eand x-predicates is so systematic, it is conceivable that certain adverbs might share individual-related meaning components of their x-predicating cognates — maybe because they are derived from them. It is adverbs with this property that I call orientied adverbs. This is to say, this particular notion of ,,orientation“ is always understood as orientation to an individual“. 94 Daiktavardines kaip konstrukcijos (42) Vytas rodé tq keliy sakiniy laiskelj ir saké, jog ji saugojes Karp brangiausiq povana. Ir biciulis teisus. AS nesuskaiciuojamq aibe gavau analogisky dovany. KT. (43) Ieskokime gavusiy ,,berzinés kosés“. Ar labai pykstate ant savo tévy, gave nuo jy ,,berzinés kosés“? — Kol karstas uzpakalis. Véliau prisimename xalp gerq PAMOKA. KT. (44) Nuplautus varpuciy Sakniastiebius (150g) isvirti pasiidytame vandenyje, supjaustyti 2-3 cm ilgio gabaliukais, pakepinti riebaluose ir duoti Kaip carnyra prie keptos arba virtos mésos. KT. (45) Varnalésy Saknis galima valgyti Zalias Karp saLotas (mazai skiriasi nuo gelteklés). Jauni lapai irgi vartojami Karp parZove. IS ju galima paruosti salotas, déti j sriubas. Ruosiant salotas varnaléSy lapus reikia 1-2 min. palaikyti karStame vandenyje, nuvarvinfiackT: (46) Angkart aS jtikéjau, kad jiisy riipestis mano aistra nebus retorinis, kad jtis nuosirdZiai, Karp MoKSLININKAs, vedinas eksperimentatoriaus smalsumo, paversit, kaip Zadéjote, mane savo mediumu, vardan mano gerovés, ir padésit isbristi if nezinios. KT. Antrojo lygmens predikato modifikatoriais — aplinkybémis — i§ dalies galetu biti priskiriamos tokio tipo kaip konstrukcijos, kaip sakiniuose (47) - (48), kur viena i8 reikSmiy bitty tikslo: vartojimo ar auginimo tikslas.** Be tikslo reikSmés, sakinyje (48) kaip konstrukcija veikiausiai gali biti suprantama ir kaip prieZasties predikatyvas, plg. Gelsvé Lietuvoje auginama deél to, kad yra prieskoninis augalas (plg. sakinj (42)). Tokie atvejai, kaip (48), funkciniu poZitiriu lieka neaiskis. Reikia pripazinti, kad kaip konstrukcijomis reiSkiamu aplinkybiy reta: daugeliu atveju dél derinimo kaip konstrukcijos gali biti interpretuotinos ir kaip susijusios su vienu iS predikato argumentu. (47) Rasydamas apie germanus, sako, kad ,,jie renka rankomis dumblgq, atseit durpes, dziovina ji, naudodamiesi daugiau véju negu 88 Plg. atvejus, kai kaip konstrukcija vartojama kaip tikslo reik&més predikato valentinis aktantas, t. y. biitinasis predikatyvas, pvz., Tinka [Zolés] profilaktinéms arbatoms, KAP priesxonis, patalpose Zolyny kvapy imitacijai, orui aromatizuoti, Zoliy pagalveléms, pirtyje, saunoje, aromatinéms vonioms, Zeldynuose (KT). Sliziené (2004: 328) tokio tipo sakiniuose su tikt: ,,biti kokiam reikalui geram, naudingam“ skiria tikslo naudininku ir / arba infinityvu reiskiama aktanta. 95 Loreta VAIciuLyTe-SEMENIENE saule, ir iSdziovintq vartoja Kap Kur4 valgiui gaminti ir nuo Siaurés véjo nusiurpusiam kiinui Sildytis“. KT. (48) Vaisiai ploksti, gelsvai rudi. Visas augalas stipriai kvepia, dekoratyvus. Gelsvé kilusi iS Azijos. Lietuvoje placiai auginama Kare prieskoninis aucatas. Zaliava — lapai, Sakniastiebiai ir Saknys. Visose augalo dalyse yra eterinio aliejaus, raugy, organiniy riigsciy. KT. 4. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Apibendrinant tai, kas pasakyta, aiSkéja, kad nelyginamosiomis daiktavar. dzio kaip konstrukcijomis gali biti reiSkiami antriniai — biitinieji ir laisvieji depiktyvai ir aplinkybiniai — predikatyvai ir aplinkybés. Konstrukcijomis sv kaip labiau biidinga analitiskai Zyméti antrinius predikatyvus. Tai teigiant, atrodyty, jog tuo paciu implikuojama mintis: tas pat morfosintaksinis zyméjimas bidingas skirtingoms gramatinéms funkcijoms ir / arba reik’méms pasakyti. Viena vertus, — taip, kita vertus, morfosintaksiniu poZitiriu galima kalbéti apie daugiau ar maziau atskiriems antriniams predikatyvams it aplinkybéms tipiska (bidinga) ir tuo paéiu tarpusavyje besiskiriandia raiska Atsizvelgiant { Hentschelio skiriamas dvi — predikatyvy hierarchija pirmuis (t. y. jungties) (pAnravaRDZIO) PREDIKATYVAS < ANTRINIS PREDIKATYVAS (< DEPIKTYVAS < KOMPLEMENTAS) (Hentschel 2005) (pagal kuria, kuo deSiniau hierarchijoje skiriamas predikatyvas, tuo daZnesnis daiktavardzio jnagininkas) ir preliminaria antriniy predikatyvy sintaksinio ir semantinio jtraukimo (vok. syntakto-semantische Einbindung) j pagrindine predikacija hierarchijq (Hentschel 2006: 172) KomMpLEMENTAS < DEPIKTYVAS < APLINKYBINIS LAIKO PREDIKATYVAS < APLINKYBINIS SALYGOS PREDIKATYVAS < APLINKYBINIS PRIEZASTIES PREDIKATYVAS (pagal kuria, kuo de¥iniau hierarchijoje skiriamas predikatyvas, tuo magiau jis itrauktas i pagrindine predikacija) — hierarchijas ir remiantis lietuviy kalbos duomenimis bei analize (dar plg. Vaitiulyté-Seméniene, spaudoje, a, b; Holvoet, spaudoje), galima bity teigti: kuo maziau antrinis predikatyvas yra jtrauktas j pagrindine predikacija, tuo biidingiau ji Zyméti analitiskai — kalbamuoju atveju daiktavardzio kaip konstrukcija. Konkreéiau kalbant, hierarchijos KOMPLEMENTAS < DEPIKTYVAS < APLINKYBINIS PREDIKATYVAS atZvilgiu laiko predikatyvai yra tarpiniai tarp tipisky veiksmazodinés frazés (VP-interne) ir sakinio (VP-externe) predikatyvy: pagal savo morfosintaksinj zymejima (pavieniu derinamuoju linksniu ar kaip konstrukcija, plg. sakinius (38) — 96 Daiktavardines kaip konstrukeijos (40)) jie susije tiek su depiktyvais, tiek su kitais aplinkybiniais (salygos, priezasties ir pan.) predikatyvais, zymimais tik kaip konstrukcijomis. Kita vertus, hierarchijos viduje skiriami depiktyvai gali biti Zymimi panaiiai tiek kaip komplementai, tiek kaip tie patys aplinkybiniai (laiko) predikatyvai ar aplinkybés. Tai teigiant visy pirma turima omenyje zyméjimas jnagininku. Jei inagininku bidinga reik8ti daiktavardzio komplementus, tai depiktyvu atveju jis yra tuo biidingesnis, kuo maziau tipikas depiktyvas yra reik&més pozitriu (apie tai placiau plg. Vaiciulyte-Seméniené, spaudoje, b ir ten cituojama literatiira). Kita vertus, inagininku Zymimi daiktavardzio depiktyvai (ypat maZiau tipi8ki, pvz., kiekio, biido ir pan.) dél savo reikSmiu su (kiekio, biido ir pan.) aplinkybémis bendrumo persikloja su paprastai jnagininku zymimomis aplinkybémis. Tas pat pasakytina ir apie galima kaip konstrukcijomis reiSkiama depiktyvy ir aplinkybiy sankloda. Taigi laikantis nuomonés, kad tarp antriniy predikatyvy ir aplinkybiy néra griezty riby tiek funkciniu, tiek morfosintaksiniu podidriu, galima biity teigti: kuo labiau antrinis predikatyvas yra jtrauktas j pagrindine predikacija, tuo biidingesnis jam zyméjimas pavieniu ,,grynu“ linksniu, neatmetant atskiro linksnio (derinamojo ir / arba inagininko) ir / ar analitinio Zyméjimo kaip morfosintaksiniy varianty?? ar opozicinio vartojimo atveju. SALTINIAI KT = Kauno Vytauto Didziojo universiteto kompiuterinés lingvistikos centro dabartinés hetuviy kalbos tekstynas: http://donelaitis.vdu.lt. LITERATURA Aarts, B. 1995: Secondary predicates in English. In: Aarts & Meyer, eds., 1995, 75-101. * Morfosintaksiniai variantai suprantami, pagal Hentschel (1992; 2001): morfosintaksinai vartantai — tai vienoje fiksuotoje struktirinéje pozicijoje, kur susyusi su ta pagia situacijos perspektyva, vartojamos dvi (maziausiai) to paties semantinio argumento skirtingos morfosintaksinés formos, galingios viena kita pakeisti be reikémés skirtumy. Tada vieno i8 linksniy pasirinkimas priklauso nuo stilistiniy, pragmatiniy ir pan. niuansy. 97