The goal of motion in the Indo-European languages: Dative and accusative

Acta Linguistica Lituanica LVI (2007), 65-71 Tikslas judėjimof as in Indoeuropiečių kalbos: Dative and accusative“ WILLIAM R. SCHMALSTIEG Valstybinis koledžas, Pa. Autorius teigia, kad patvirtintis as kaltinamasis ir IE datybinis sg. formos of o-stiebų go atgal to originalus sandhi variantai of vienos bylos pabaiga. Šie fonetiniai variantai vėliau buvo iš naujo išanalizuoti skirtingų as atvejų formų. 100 mg 2 kartus per parą 2 savaites. Indoeuropiečių kalbos „o-šakos“ kaltinamasis daiktavardis atsirado dėl kai kurių originalaus semantinio daiktavardžio of vartojimo of reinterpretacijų. as (toliau – N = m or n). Peranalizuoti etimologiniai automatiniai fonologiniai variantai, kiekvienas variantas įgijęs a atskirą sintaksinę reikšmę. Dažniausiai kaltinamasis daiktavardis, kurį žymi *-oN is (< *-oN in prevokalinis sandhi pozicijos with išlaikymas of galutiniame nosies) tuo tarpu datybinis atvejis atstovavo didžiąją dalį is (bet ne tik) by *-6 (< *-oN etimologinė in priebalsių sandhi padėtis, kai prarandamas nosies balsis ir pailgėja prieš jį of einantis balsis), pvz. of Lat. acc. s. g. serv-um (< *-0N < **-oN + V.) „vergas“ vs. tai. s. g. serveris (<*-6 < **-oN + C...), žr. Schmalstieg (2000, 2004).? A dalinė fonologinė ir sintaksinė paralelė pateikė is by Anglų I should like thank to herewith Prof. dr. Vytautas Ambrazas už skaitymą an ankstesnę versiją of šio dokumento ir padėti su Lietuvos pavyzdžiai. Tai, žinoma, nereiškia, kad jis patvirtina čia pasiūlytą of teoriją ir prisiima atsakomybę of už bet kokias klaidas. or ‘I priimti Indo-Hetitų hipotezę ir manyti, kad šis ypatingas fonologinis vystymasis negalėjo įvykti in Indoeuropiečiai. Nepaisant to, atsižvelgiant į nosies to Hetitų plėtra atrodo to be labai tai, similar to kas pasiūlė I Indoeuropiečiai. 65 Witiiam R. ScuMAtstieG naudoja prieveiksmius my ir mine, kurie dabar turi skirtingas funkcijas, nors iš pradžių pasiskirstymas buvo gana automatiškas, atsiradęs iš priebalsinio sandhi varianto ir mine, atsiradęs iš priešbalsinio my sandhi varianto (Strang 1970: 198). Pradinis morfemų pakaitalų pasiskirstymas, priklausomai nuo sandhi reiškinių, vis dar pastebimas anglų kalbos neapibrėžtojo straipsnio vartojime, t. y. a prieš priebalsius, an prieš balsius. Slavų -o šaknies datybinis vienaskaitos galūnė -u kilusi iš *-o (< *-uN < *-oN, kuris, nors indoeuropiečių požiūriu egzistavo tik priešbalsinėje sandhi padėtyje, vėl tapo įmanomas slavų priešbalsinėje sandhi padėtyje) praradus nasalizacijos šaknies akcentuotas paradigmas. of in Šis denasalized -u tada išplito į visus -o kamieno paradigmas, nepriklausomai nuo įtempto modelio. (Tai turėtų dalinę paralelę į situaciją, aprašytą by Zinkevičius 1966: 75-78 tam tikriems vakarų lietuvių tarmių (Klaipėdos ir kt.) žodžiams, kuriuose galutinio nazalinio priebalsio išsaugojimas ar praradimas priklauso nuo to, ar paskutinis skiemenis buvo akcentuotas, ar ne.) or Senoji originali datyvo galūnė (*-oN-) is išsaugojo in etimologines būdvardžių ir įvardžių apibrėžtąsias formas, kur it is apsaugotas by kitas balsis, pvz., slavų dat. s. g. grynasis svoris t-om-u „to that“ (žr. 2006 m. gruodžio 1 d. Lietuvių ekvivalentas dat. s. g. maks. t-am-ui „id.“). * 100 mg 2 kartus per parą 2 savaites. Slavų acc. s. g. maks. apibrėžta forma t-b-je „tas vienas“ atsiranda dėl antrinio restruktūrizavimo. Slavų -o kamienas acc. s. g. galūnė -» taip pat kildinama iš *-uN (< *-oN) specifinio in Slavų prevokalinis sandhi pozicija. Todėl *-uN (prevokaline padėtimi) > -» vs. *-uN (priebalsių vietoje) > *-9. Įrodymai dėl * Pagal to Nykščio namų ženklas (1959: 138) 2006 m. gruodžio 1 d. Senas Indic data. s. g. grynasis svoris tasmai, Umbrijos esmei „huic“, pūslė 'kuris', Goth. bamma, Senas ir jaunas Prūsijos stesmu, kashave mu pratęsiman as sm (a) -, in o Lit. t-am-ui, Latvija ten, Senas Aukštas Vokiečių demu, slavų t-om-u rodo numatomą būdvardį *-o kamieno skiemuo su no pėdsakų of an originalas -S-. Taip pat žr. Aukštis (1982: 30). Kita galimybė is taip pat įsivaizduojama. Aukštis (1982: 41) Aš parašiau: Šiuolaikinėje kalboje žodis „deformacijle a“ de vartojamas apibūdinti bet kokią deformaciją, ou kurią sukelia mechanizmas, vadinamas deformacija de ar deformavimosi mechanizmas. An Pavyzdžiui, of tai būtų naudoti be neapibrėžtą vardininku of būdvardis, kuris kitas atvejis of pridėjo. to is Zinkevigijus (1966: 283) pateikia keletą pavyzdžių of neapibrėžto būdvardžio vardinio linksnio, prie kurio to pridedami kiti linksnių galai, pvz., pirm-as-j jésim karuge... §{ in „Šitą pirmąjį veskime į karą...“ Atkreipkite dėmesį į of papildomą apibrėžtą acc. s. g. baigiasi -1 to Įvardinkite. s. g. pirmdforma (su stresu) as in def. Vardas. s. g. pirmds). Galima manyti, kad Senas Indic data. s. g. kdsmai ‘to whom’ gali būti kilęs iš nom. s. g. kh, kaip ir Senas Prūsijos kašmu gali būti kilęs iš pavadinimo. s. g. Kas. Kitos formos, tokios as kaip dat. s. g. Senas Indijos tdsmai, Senas Prūsijos stesmu taip pat gali būti be analogiškas. 66 The goal of motion in the languages etimologiškai automatinis pobūdis of paskirstymo of *-» ir -9 is įrengtas by refleksai prieveiksmof is ir priešdėlis *stnkuris išsivystė arba į svor so — priklausomai on nuo aplinkos. In prevocalic pozicija galutinis buvo -n perkeltas į kitą žodį to pradžioje, taigi swnims of „su juo“ dabar is analizuojama as s nė vienas „id.“ in šiuolaikinės rusų, o preconsonant in pozicijos nosies balsis atsirado, a taigi so-prog-» „sutuoktiniai“. Etimologinė prevokalinė forma galiausiai išplito visose pozicijose, to kuriose yra prielinksnis in ss, taigi, pvz., of gradomb sb „su miestu“. Etimologinė priebalsinė forma išlaikė šiuolaikinių rusų is junginių in etimologinę priebalsinę padėtį, pvz., in junginį suprug ‘sūnus’ in (< *sg-prog-b) ir kiti žodžiai su priešdėliu su-, pvz., su-stav ‘sąnarys, artikuliacija- ’, su-merki ‘pritemimas, sutemė’ ir t.t. Po padalijimo į du atvejus in *o-šakos klasė kitos daiktavardžio šakos klasės (pvz., priebalsių kamienai) priskirti senajam datyvui in *-N naujoji to akuzatyvo funkcija ir senoji lokatyvo forma a of in *-(e)i perėmė datyvo funkciją, plg. Lat. tūzas. s. g. homin-em <*-m „žmogus- “, dat. s. g. Hominidai < Ei, Gk. acc. s. g. momséva < * - m „shepherd- “, dat. s. g. mouévi < *-i. Šis etimologinis lokatyvinis žymeklis *-i taip pat buvo pridėta nepriklausomai nuo etimologinės to *-6 duoti standartą LietuviųName -ui ir in Graikų to kalbos žodžiai su nenurodyta kilme -w. As a reliktas of an ankstesnė epocha prieš *-o šaknies datybinis ir kaltinamasis būdvardžiai buvo diferencijuoti, tikslinis judesys gali būti išreikštas of bet kuriuo atveju be seniausiame by patvirtintame indoeuropiečių in kalbose, pvz. Lat. domenas (pagal acc. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) Airija „į go namus“ (pakeistin as vėliau) Lotynų by in (ad) domum, kur prieveiksmis, pridėtas vėliau, sustiprina pradinę reikšmę), tollitur caelum in (pagal acc. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) skambut- ‘a is is šauksmas pakeltas į dangų "(Vergilijus, Eneida 11, 745), bet taip pat it skambutis cael6 (dat. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) „Šaukimas eina į dangų“ (Vergilijus, Eneida 5, 451). Toliau Lotynų pavyzdžiai apima qué „kur“, alidas „į kitą vietą“, intrd „į vidų“, „ultra“ „į tolimąją pusę“, retrd „atgal“ ir t. t., visos etimologinės šaknies -o datyvo vienaskaitos formos. (Etimologinis žodynas) Lotynų qué, kai naudojamas kartu su senu lokatyviniu žymeniu *-i duoda daiktą sg. kuriame „kam, už ką“). Graikų pavyzdžiai apima olkov (S6yov) (pagal acc. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) ievat „į go namus“ (Hofmann & Szantyr, 1972: 49), bet taip pat Amžius@ info: whatsthis (dat. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) ūcow KataPaic éxdAeooe Tlooeidav 'evpuBiav 'eiti žemyn į vidurį Alpheos vadinamas plačiai valdyti he Poseidonas“ (Pindaras, olimpietis Ode 6, 61-62). Delbriick (1893: 177) suteikia Senas Indijos pavyzdžiai, gramam (pagal acc. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) Gacchati vs. gramdya (dat. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) Gachačiai „jis eina į kaimą“. to Danylenko (2003: 67 Witiiam R. SCHMALSTIEG 295) pateikia šiuos pavyzdžius iš senosios rytų slavų kalbos: pride Volodimert Haliépskoi (acc.) i pride Kyevu (dat.) „Volodimer atėjo į Galiciją ir atvyko į Kijevą“. Vėlesnėje slavų kalboje krypties kaltinamasis būdvardis buvo sustiprintas prielinksniu (kaip lotynų kalboje), pvz., ve dome „į namus“. Senojo datyvo reliktas išlikęs šiuolaikinėje rusų kalboje prieveiksmyje domoj ‘namai’ < domovi ‘į namus’. Gamkrelidze ir Ivanovas, aptardami šią temą, kaip tipologinę paralelę nurodo tai, kad gruzinų kalboje tiesioginis ir netiesioginis objektas bei judėjimo objektas gali būti išreikšti tuo pačiu laipsniu (-ais) (1984: 285286): k’aci aglevs c’ign-s bavsv-s ‘vyras duoda knygą (c’ign-s) vaikui (baviv-s)’ ir midis kalak-s ‘eina į miestą’. Pasak Friedricho (1960: 120), hetitų kaltinamasis būdvardis yra labai retas ir galbūt archajiškas, kai naudojamas kaip judesio objektas. Kaip pavyzdžius jis pateikia nu-SmaS HUR. SAG-an (acc. sg.) parhanzi ‘ir jie jus persekios į kalnus, ir jie jus persekios į kalnus’; GU-zu°SAPIN-an (acc. sg.) Sér tizzi ‘jo kaklas atsiduria ant plūgo, vienas uždeda savo kaklą ant plūgo’ (Hoffner 1997: 133). Senesnėje kalboje yra judesio objekto direktyva -a, priešingai nei -i, žyminti ramybės būseną, taigi arun-a „į vandenyną“, nepis-a „į dangų“, priešingai nei arun-i „vandenyne“, nepis-i „danguje“. Paprastai direktyva yra judėjimo objekto atvejis, o datyvas žymi vietą (Friedrich 1960: 121). Mano nuomone, ši hetitų direktyva -a (ne dat.-loc. -i) ir kaltinamasis -an turi bendrą kilmę. Tikėtina, kad hetitų *-un < indoeuropiečių *-on, bet įmanoma, kad senasis *-un buvo pakeistas by -analogion ja su nom. s. g. -a (Kronas 1956: 99). Galinių -a ir -an pakaitinimas pastebimas hetitų daiktavardžiuose anda/andan ‘viduje, į’, appa ‘po to, vėl’ /appan ‘už, po’, katta/kattan ‘po to’ (Kronasser 1956: 157-160). Dailidės (1983: 539) rašė, kad paprastit ai manoma, jog katta yra sena direktyva, kattan – senas krypties kaltinamasis daiktavardis, o katti – senas lokatyvas. an Tischler taip pat paminėjo pasiūlymą, kad katta gali būti kilęs iš kattan su galutinio -n praradimo dėl sandhi reiškinių. 1927 m. įkurta Švėkšnos Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija (250 tikinčiųjų). Pasak Friedricho (1960: 35), galutinis -n paprastai asimiliuojamas su pradiniu priebalsiu iš tolesnio enklitiko (be šio or pradinio priebalsio padvigubinof imo, pvz. *istamanan-San „jo ausis“ (pagal acc. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) > iStamanas$an; vyras „jeigu + dalelė ua of cituojama kalba > maua. Frydrichas taip pat pažymi dažnai 68 The goal of motion in the languages (1960: 34) kad n in praleidžiamo žodžio vidų, pvz., karpa-zi šalia karpanzi is „jie kelia“. In šiuo atžvilgiu Sturtevant (1951: 25) rašo: "Tai tikėtina, kad kai is kurie dialektas pokalbių in of Hetitų, n prieš tam tikrų priebalsių praradimą“. Galima įsivaizduoti, tada, kad iš pradžių žodis galutinis -n buvo išlaikytas prieš žodžius, prasidedančius balsiu, bet tas žodis finalas buvo prarastas a prieš žodžius, prasidedančius tam tikrais priebalsiais. Šis originalus sandhi -n variantas buvo morfologized toks, kad -an tapo kaltinamoto jo as būdvardžio vienaskaitos daiktavar- -a džiu, o -an tapo nurodomuoju daiktavardžiu. Ar Hetitų direktyva atspindėjo a ilgą trumpą or galutinį negali -a nustatyti be (žr. LarocheCity in Quebec Canada 1970: 46 ir fn. 48, 36). In principas it gali būti be ilgas ir atitinka tiksliai to Indoeuropiečių *-6. In kalbų jos tyrimo atvejo of ir prielinksnio naudojimo in Evangelija of Luko in Bretkiinas“ Biblijos vertimas Gelumbeckaite (2002: 150) rašo, kad Lotynų kalbos kaltinamojo žodžio to naudojimas nurodant judėjimą į vidų kažką of padėjo išlaikyti to panašų Lietuvos statybos pramonė (Luko 7, 36), ieies [> ieijes] namus (ace. pl.) Pharifeia [pataisyta to > Pharifeufcho] „įvažiavęs į Fariziejaus namai“ = Lat. ingressus domum (pagal acc. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) fariziejai. Tačiau atkreipkite dėmesį, Lith. Vienas po kito. ir (pagal acc. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) ‘I go ir ir atvykti į go mišką’, (LKZ,, privaziavome at dvarelj 1100); (pagal acc. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) „Mes atėjome to į mažą dvarą“ gore OZ 449); AS pats keliausiu tolimq Salele pats ‘I keliausiu į tolimą šalį’ a (JD) 2704); Lekčiau Zaliq giruzéle ‘I norėtų skristi to a žaliasis miškas“ (JD, Ryto 341); josiu jomarkélj „Ryt važiuosime į turgų“ to (LKZ,, 358, JD 521); Balnok, apgaudinėja, samdo Arklys, josiu sveciq SaleleCity in Lesotho „Subalnuok, tėve, o lagūnos žirgas, važiuos I to a užsienio šalis“ (LKZ,, 358, JV 985). 100 mg 2 kartus per parą 2 savaites. Lietuvių kalbos prielinksniai j ‘to, in’ sustiprina paprastąjį kaltinamąjį veiksmažodį, funkcijos in objekto judėjimą lygiai of taip pat kaip ir of skelbimą, in do in Lotynų kalba, žr. aukščiau.“ Naudokite kaltinamąof jį žodį, nurodantį to objekto judėjimą of is an senovės indoeuropiečių sintaksės bruožas. Gelumbeckaité rašo (2002: 243) toliau, kad Lotyniškas naudojimas of appropinquare 'priartėti' datyvas + paskatino panašų naudojimą of Lit. artintis su datyvu (Luko 24, 28), prifiartinaia miefteliui (dat. 20 mg/ kg kūno svorio per parą (mg/ kg kūno svorio per parą) [pataisytto > as miefteliap kurap eija] „jie priartėjo prie kaimo, į kurį ėjo“ = Lat. appropinquaverunt castello, quo ibant. °Mano kolega Ambrazas V. teigia, kad kaltinamojo veiksmažodžio reikšmė suteikia of pagrindą kaltinamojo of veiksmažodžio sustiprinančiam elementui to - Gerai. 69 Wittiam R. ScHMALSTIEG Kiek man žinoma, datyvas kaip judesio objektas neišliko nė viename šiuolaikiniame lietuvių tarme, bet datyvas šioje funkcijoje turi senovinę indoeuropietišką kilmę, todėl negalima įrodyti, kad tai buvo neįmanoma ankstesnėje epochoje lietuvių kalboje. ABBREVIATIONS JD = Liétiviskos ddjnos ugrasytos par Antdnq Juskevice. 3 tomai. Kazanė“, 18801882. Skaičiai žymi dainos numerį. JV = Liétiviskos svotbinés ddjnos ugragytos per Antdnq Juskevié ir isspdudintos per Jong Juskevice. Sankt Peterburgas... 1883. Skaičiai žymi dainos numerį. LKZ = Lietuvių kalbos Zodynas. 1-20 Ed. by J. Ba.ciKonis, J. Kruopas, K. Unvypas, V. Virxauskas. Vilnius, VD = 1941-2002. A. Virevitnas, Kupiskénos dainos (žr. žurnalą Tauta ir Zodis, II ir IV). Skaičiai žymi dainos numerį. REFERENCIJOS Dany.enxo, A. I. 2003: Vikiteka „Ukrainiečių i kalbos v daiktavardžiai“. Istorinis-tipi ologinis aspektas. Archyvas: Akis. - Tai... B. 1893. Lyginamoji Indoeuropiečių kalbų sintaksė Kalbos I. Strasbūras: Karlai. J. Tryškiai. 1960 m. – Juozas Žukauskas, lietuvių rašytojas. Vytautas Žiedas. Karlas Žiedas. Gamkretipzė, T. & V. Ivanovai. 1984. Indoeuropiečių kalbos. i Tbilisis: Tbilisio universiteto leidykla. Gražuolė. J. 2002. Linksniy ir prielinksnininiy konstrukcijy sintaksé Jonai Bretktinas Biblijos Evangelijoje pagal Lukas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Haupry, J. 1982. Pagrindinis de la straipsnis – Indoeuropiečių prokalbė. Lionas: Indoeuropiečių studijų institutas de Universitetas Džinai. Mulėnai. 70 The goal of motion in the languages Hormann, J. B., A. Szantyr et ir kt. 1972 : Lotynų Sintaksė ir Stilistika. Miunchenas: C. H. Bekas. Horrner, H. 1997: The laws of the Hetits. Leiden-New York-Cologne: Brill. Vikiteka 1956 m. – Vytautas Šlepikas, lietuvių kompozitorius, chorvedys. Heidelbergas: Karlas Vinteris. Laroque, E. 1970 : Anatolijos de kalbų studijos III: 9. Le direktyvą. Vikiteka Azijos et istorija 28, 22-49. ScumatstieG, W. R. 1997: Kilmė netiesioginis vardinis-kaltinamasis of vienaskaitos in *-om. Žurnalas of Indoeuropiečių Tyrimai 24, 3/4, 401-408. Aš žinau. W. R. 2000: Datyvas or Kaltinamasis. A Latvijos lygiagretus to Indoeuropiečių prokalbė Europiečiai. Į: J.-D. Vikiteka Baltarusijos istorija, Baltarusijos istorija Moksliniai tyrimai (Raštai iš Instituts fiir Baltijos studijos, Ernsto Morico Arnto universitetas Greifsvaldas, Vokietija. 1), Maisto produktai: Die Mėlyna 2004 m. – 291-300. Vytautas Radzevičius, LR Seimo narys. Bendra *-o kamieno kilmė datybinio, kaltinamojo ir prieveiksminio linksnių. Baltijos kelias 39, 5-11. Srrana, B. 1970: A istorija of Anglų kalba. Londonas: Methuen ir kt. Kas? Vilnius, Vaga, 1970 m. (su A. Šleževičiumi) „Žodžiai ir veiksmažodžiai“. Amerikos lietuvių draugijos žurnalas Fizika, 1984, 247-257 psl. Sturtevant, E, H. 1951: A comparative grammar of the Hittite language. New Haven and London: Yale University Press. Vikiteka Tiskueris, J. 1983: Hetitų kalbos etimologija Glosarijus. Dalis I. A-K. Insbrukas: Institutas Lietuvių kalbos ir literatūros institutas Universitetas. (Innsbrucker Prisidėkite prie Lietuvių kalbos vadovėlis, vol. 20, dalis 1.) Tuums, A. & R. Hauscuip 1959: Vadovas Sanskritas. Bd. II skirsnis. Formulė. Heidelbergas: Karlai. Žiema. Zinkevicius, Z. 1966: Lietuviy dialektologija. Vilnius: Mintis. William R. Schmalstieg 814 Cornwall Road State College, Pa. 16803, Jungtinės Amerikos Valstijos 71