Uteniškių kaimas yra ne „Narkūnai“, o „Norkūnai“

Pastabos Uteniškių kaimas yra ne Narkūnai, o Norkūnai Kaimas, esantis 3 km į pietvakarius nuo Utenos, prie upelės Utenaitės, administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne yra pateikiamas kaip Narkūnai5. Šis kaimas (ir jo pavadinimas) yra gana plačiai žinomas daugiausia dėl dviejų garsių piliakalnių, kurių vienas yra vadinamas Didžiuoju, arba Utenio pilimi, o kitas – Mažuoju, arba Utenio kapu6. Vietiniai žmonės šio kaimo pavadinimą taria kaip na.rkúnai – su pūslingu a pirmajame skiemenyje7, todėl parašymą Narkūnai bendrinėje kalboje reikia laikyti klaidingu ir tarminį tarimą būtina transponuoti į Norkūnai. (Jeigu pirmajame skiemenyje būtų trumpasis [a], jį girdėtume kaip kiek redukuotą [Λ], o dabar girdime aiškų [a], ir tai daugelį suklaidina – atrodo, kad galima rašyti „taip, kaip girdisi“, todėl suklysti gali net kitos gimtosios tarmės kalbininkai. Svarbu įsisąmoninti, kad uteniškių tarmės pusilgių balsių tiesiai, be transponavimo, bendrine rašyba niekaip negalima užrašyti, nes uteniškių tarmė turi trejopo ilgumo balsius, o bendrinė kalba – tik dvejopo.) Vladas Žulys Tako g. 1–7, LT–53356 Akademija Kauno r., Lietuva Dėl pavardžių Žiulys ir Žulys santykio Lietuvių pavardžių žodyne pavardė Žiulys nėra aiškinama, ji tik nukreipiama į pavardę Žulys8. Matyt, buvo manoma, kad Žiulys yra antrinė, vėlesnė pavardė, o Žulys – pirminė (santykis būtų panašus kaip, pvz., tarp skolinių župonas ir žiūponas). Man žinomi uteniškių tarmės faktai šį santykį verčia aiškinti kitaip. Daugumas uteniškių Žiulių ir Žiulių prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno gan kom- 5 Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 1. Vilnius: Mintis, 1974, 320. 6 Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 8. Vilnius: Mokslas, 1981, 92 (str. Narkūnų piliakalniai). 7 Tik taip tardavo ir mano motina Rožė Cibaitė-Žulienė, kilusi iš nelabai tolimo Vosgėlių kaimo. 8 Lietuvių pavardžių žodynas L–Ž. Vilnius: Mokslas, 1989, 1340 (Žiulys), 1348 (Žulys). 159