Apr. „riste“, lit. „rykštė“, lett. „rīkste“ und Verwandtschaft

Acta Linguistica Lituanica LVII (2007), 1-15 R. Krėvė, L. Šleževičius, rež. rikste ir giminystė! BERND GLIWA Rygaworld. kgm Opr. riste „lazda, jungiklis- “, Lith. ryksté, Latv. rikste iki šiol buvo susijęs su Lith. risti „susieti, susieti, susieti“. Smočiriskis neseniai jį susiejo su bet kuriuo Lith. rézti „kirpti, subraižyti“ arba réksti „rinkti“. Anksčiau vadinosi Liepoja. vytis, Senoji Latv. wihte, o ne ryksté ir t.t. buvo naudojami strypams rišti, o tai rodo ryšį su Lith. réZti „cut, scratch“ < PIE * Klausyk, gerb. „break, snap“. A refleksas paveldėto nulinio laipsnio gali būti Lith. virgis ‘viržis’, formaliai skiriasi nuo Latv. virsis, Russ. eépeck „id.“ Atnaujintas nulinės klasės pagrindas Lith. ryksté pasirodo ir ryZti ‘dingti’; appear, bud etc.’, ryksti ‘ištrūkti, suirti’. Pakeitimai 7 > § galėjo būti sukelti priebalsių, pvz., -stain dabartinio *ryz-sta, arba k-įterpimo. Lit. rudsti, réiosti ‘parengti, atlikti namų ruošos darbus’ taip pat galėtų būti čia, jei jis tęstų rudzti ‘valyti, šluostyti’. Naujasis nulinis laipsnis yra naujos ablaut serijos pagrindas, pvz. Lit. r@Zas ‘ražiena, sena šluota’, raizyti ‘pjaustyti, subraižyti’ ir t.t. Lit. ryskus, raiskiis „aiškus, ryškus“, rySkéti „tapti išskirtiniu“, raiska „reikšmė, išraiška- “, réiksti „reikšmė“ taip pat galėtų būti pagrįsti ryksti „atsirasti, tapti matomu- “, panašiai kaip Lith. raStas, Latvija. raksts „rašymas, raštas“ iš „nubraižytas ženklas“. Tuo tarpu, kai senojoje literatūroje senovės prūsų kalba riste —rute (E639) ir latvių kalba rikste, riksts, riksts, riste (ME, 538f., LEV, 122), lit. ryksté,Rute, Gerte, Stange‘, Zieteloje taip pat rysté, rysté (LKZ,, 707) dažniausiai priskiriami prie veiksmažodžio lit. risti,(ver) binden‘, kaip rišamosios priemonės (LEW 734; Maiiulis 1997: 29; LEV,, 122), Smoczyriski siūlo ryšį su lietuvių kalbos veiksmažodžiais rézti,ritzen, (ab)schneiden; schlagen‘, parysta, paryzta,verschwinden abnehmen‘ (2007: 507) arba réksti,plliicken‘ ti vor, Zum | Tyrimas atliktas pagal Vokietijos mokslinių tyrimų bendrijos skirtą mokslinių tyrimų stipendiją „Etimologiniai tyrimai apie latvių augalų pavadinimus“- *. Bernp GLiwa pastarojo su Atsikvėpkite kaip tryksti : tréksti (2007: 512). Nuo Autorius buvo (2008) Lietuvių kalbos tyrimas Dievo vardas Diviriks den Prijungian mas lit. rézti pladiert. Čia yra lit. kelias ,patliecken‘ be kitų žodžių Palyginimo galimybės da (Smoczyriski 2007: 507), taip, kad es atrodo meglich, čia yra vidinė Baltijos Evoliucija iš to paties Šaltinis kaip lit. Regti priimti, būtent idg. * Klausyk, gerb. „brechen, reifsen“ (LIV: 698) —net jei Cirkumflex in reksti priešingai. In vienas Pastaba (kairė) 2006: 65) taip pat buvo skaityti. raštas ,(įžengęs) Skirtukas 100 mg/ 12, 5 ml Haut)‘ und raŠtas, raŠtas, raŠtis Karstas; Vikiteka zu „Kapinynas“. kapinynas.lt. *ureh,ggestellt. Jau seniausias Baltijos Įrodymas, t. y. im ElbingasCity in Germany Žodynas, apžvalga. 10 mg/ kg = per parą rute ,Gerte, lazdele, lazda, lazda‘ nekalba apie Reikšmė riste kaip Įstrižainė Susirišk. Kaip ir in kiti du Kalbos. Lengva. 100 mg 2 kartus per parą im Rankinis Lattico-Germanicum kaip Lazdele, skeptras, smuiko lankas (Papildoma informacija) 2002: 70), Į laisvę Lietuvių kalba sei der Įrašas Rozga / virga, ferula. nukreipti. (SD,: 157) vadinamas. Wieden, taigi tie Šalys, visų pirma: gluosniai, vyšnios, lazdynai ir kt., skirti Tvarsčiai yra naudojami, hei&Sen paprastai lit. vytis, vytélé nebst Atitikmenys. Vienas iš tokių Įrašas randamas tiek im Dictionarium trium linguarum: Vikiteka Vikiteka šviesiai ruda. ir vitka/ dimin. witete. (SD,: taip 192) pat frithen Latvių, čia Šviesus laukas im Kontekstas Šaukėnai. Vienas Knittel. išjungta Priegel arba Lazdele, kad jūs galite Kluge arba wihte umbdrehet taip pat kasas No wihtoleem darra Kluhgas, arbata ir Tiksliai. Iš Bach = alksnio gaminamas Piktžolės, kurios yra Sagos (Papildoma informacija) 2000: 304). Net jei Fennell čia labai atsargiai suformuluotas ,sense unclear“ yra su er Nuoroda į Kluhga, Aš išmintingas, Curl. Įteka į Vidą ties Vidu. (2000: 278) Žinoma, teisinga. Im Balandis tada įvyks tai, kas įvyks. Pavadinimas Pievų ir kt. vienas Pievų rūšis (E603). Taigi, mes turime Situacija, kad ryksté ir tt juoda lazdos, gerten nurodyti, bet tik tie, kurie nebuvo Tvarsčiai buvo naudojami. Ergingend rado FIR šią į Naudojami ryšiai Strypai, kurių ilgis ne didesnis kaip 1000 mm Wieden, atskiras Terminas Naudojimas — ir tai vienas zu Laikas kaip Strypai ir juostos Wieden tassichlich im alléglichen Naudojamas. Da die Įrodyti in visus tris Kalbos yra labai gerai palyginami, negali būti tiesiog spate Reikšmės pasikeitimas yra priimtas die ware — vargu ar trys in Kalbos yra analogiškos. Tokiu būdu, priimtas Sąsaja risti ir ryksté diachron labai netikra Vyrauja lapuočiai, pušynai, krūmynai. rikste ir giminystės akivaizdžiai ir apriboja save sinchroniškai į folketymologische Įtekėjimai ir nutekėjimai Maišymas. Kita vertus, nėra jokių es oficialių Argumentai prieš Prijungian mas risti ir taip idg. * - Gerai. „sukti, įvynioti“ (LIV ypač 699), čiaes zu Formos su gibt: k riskélé „Halstuch, Schlips“, raikstis Strick; Sudėtis Stiebas ir lapai Uodega am Dreschflegel“, reikstis ,ds.‘, lengvas. Riešutai ,Lazdyno riešutas‘ šalia lit. rieSutas ,ds.‘, rieskutis , atidaryta Hand, handvoll‘, zu rieSas ,Handgelenk, -ballen‘ entstanden aus *rie(k)§(C)- — rieskV-. Tik iš objektyvių Aš rėkiu, kad rykštė. Prijungian mas lit. Varis ,pjaustyti, (nu)pjauti; schlagen“ idg. < * Yreh, g- ,laužyti, prinokti (intr.)“ (LIV 698) prieš, kur ryksté, es latvių rikste, apr. Riste pirmą um kartą Baltijos Išvestinis gali veikti, kuris yra iš idg. pelėsių inventorius negali būti paaiškinta. 100 mg Reikšmės turinys ryksté vielos todėl ne vienas Šaka į Tie, bet vienas Gerte zum 100 mg Galvijai Veisliniai arba tik vienas Lazdele Įrengimas, piešimas. 100 mg Įterpti iš ankstesk nio Priebalsių grupės yra Baltijos in Kalbos plačiai paplitusi Reiškiniai (Statusas 1966: 3) ir kartais taip pat prieš paprastą priebalsį, būtent prieš anzutreffen: lit. s, duksas „Gold“: balandžio mėn. ausys ,ds.‘, lit. tioksas „BaumhGhl- : e“ tiostatas Uostas (< Flussmiendung)“ (Smoczyriski 2006: 141). Po šio įterpimo bus lit. k Z zu § (lengva). z zu s), pvz., lit. grazils ssch6n‘ : graktis trūksta 'elegant' Šaškės 100 mg/ 25 mg/ 50 mg Rytojaus diena“ (angl.). *b'reH,gserstrahlen, erstrahlen‘ (LIV 92), titas) ,plaukiojimas Tibere; aufquellen“ (LEZ, 203), tuikSti „ds.“, pastarasis taip pat taikytinazu s. - Ačiū. „stiprėti“ (Lietuvių 639) kalbos žodynas, t. 1). Šios vietovės kilmės Išvestinės medžiagos (Gliwa, im slėgis) gali būti paveiktas. Die Asimiliacija taip pat gali būti atvirkščiai in kryptimi, arba k — g vietoj jos įterpiamas žodis: k lit. g driegélys neben driezlys, driegas „Eidrachse“ ir druogzlé šalia druoilé, drozlé Span‘ arba su Kilmė g/k kaip Šaknies komponentas : augti aukStas. Balandis tinklelis Rut‘ reiškia klaidingąjį Kilmė iš idg. *ureh,gnicht entgegen, da balandžio mėn. s sowohl lit. s kaip ir atitinka, pvz. balandis soalis md. (- krewtecht) : lit. Zolė. „Gras, Kraut“. Tiesioginis Išvesti iš šio idg. Šaknys, tačiau, nėra meglich, bet gali atsirasti es tik vėliau um Švietimas, kuris čia gali būti vadinamas Baltijos, pradedant nuo kitų Nervų sistemos sutrikimai Šaknies veiksmas. Taigi, apsvarstykite bent tuos darinius, kurie atsirado tiesiogiai iš Idg. 100 mg/ kg kūno svorio per parą. Tai yra zundchst lit. rézti stitzen, schlagen“ (-ir- < *-eh,-) be tikslios reikšmės Atitikmenys im Latvių Bernp Gliwa ir senovės Prūsijos, bet graikų éppnéa,„aš sulaužė“, ir rtiozas „juostelės; sluoksnis; Landstiick; alter Besen, Stiel“; rtioZtas,Stiick Land“ (liet. -uobalt. < -6- < idg. *-oh,-) (Smoczynski 2006: 118, 140; 2007: 512). Vėlgi, jokių Atitiktis im Latvių, kurie tuo tarpu su roza [raudona] "Hiigel, Bergriicken" buvo išversta. rozit, ištiesti, ištiesti; beugen’, lit. rqzinti,tempti, ištempti, sulūžti ir todėl ne daugiau kaip iiber Reikšmės niuansai pripažinti kaip homofoninis wire —įdomus šiame kontekste dial. roze,Streifen von Laubbéumen im Wedelwald“ (LEV, 131). Kaip mažėjimo laipsnis *yrh,gkonnen su *r > ur lit. uréti 'braižyti, graužti, braukti' ir gef. urkstis.nger Vorraum am Stall‘, jei išjungta,stripe‘ 0, 4 arba dažniau *r > ir lit. švinas „Besenheide, Calluna vulgaris“. Oficialus latvių kalbos atitikmuo galėtų būti urk5a ,vienas Lazdele, su kuria Bulvės iš Furche herausgewiihlt werden‘ (ME,, 306) būti, jeigu tai nėra iiber die Umleitung urkst,grunzen, knurren‘ > urksnat , growling su Schnauze wiihlen“ (ME,, 306) — * „lazda, kuri šniokščia kaip šernas“, įvyko. Lit. virgis čia jau nesutampa su latvių iibere, kur formos su tiberwiegen*: virsis, virsi, vérsnis, virsni ir kt. s retai sutinkami ir žodžiai su z: virzdji, virzi, virzenes, nors įrodymai yra iš Roja, Garsene ir Salaca, taigi ne visi iš lietuvių kalbos Įtaka zu paaiškinti yra (EB) 440; ME,, 619). Tinkamesnis Tačiau forma virzis, virgzdu zdle vartojama nepanašiems ir botaniškai ne artimai susijusiems augalams Stellaria spp., ypač media, ir S. Anagallis arvensis naudojamas. Painiojimo ar bendros kilmės priežastis Vardai tiek Aš nematau augalų (grupių) pagal konkretų naudojimą. Daugiausiai šiurkštūs, tankūs, dirvožemį dengiantys telkiniai atitinkamose vietose Vietovės? Tačiau tai pernelyg bendro pobūdžio. Todėl skirtinga kilmė yra tikėtina? Ir galbūt vieną? Dviejų baltų pavadinimų nesutapimas pabrėžiamas pabrėžiant daug retesnį let. Formos su paprastu z perėjimu (Lietuvių 1264), k.) per Šaknies etimologija su mcht arčiau griindenden zu Ieškomi šaknų plėtiniai zu (Lietuvių 539). k.) (1957: 634) „Lietuvos šviesuoliai. viris ein vietoj an. ,Z s* 2000 m. – Paukščiai, rež. virzis, buvo susijęs su liet. virdé, virvė, virZele „Faden“ ir kt. zu įtariama, pagal susipynusius, minkštus ir viduryje esančius gijinius stiebus. Ankstyvieji Muhlenbach: ,Labai šakotas ir sudaro tankiai augančią sunkiai išsklaidomą zu Masė, todėl tikėtina, [...] kad Šaknies kalza. (ME, 619). Apr. riste, lit. rykSté, lett. rikste und Verwandtschaft Kurinimas im Latvijos in virsis vs. švinas um išvengti zu painiavos, pavyzdžiui, naudojant regioninius Forma. Die Įstatymų leidėjas Augalų pavadinimas zu ré3ti yra dar semantiškai begriinen, zu būtent taip, kad Augalas, iš kurio gaminamas aliejus Šiurkščiavilnių medžiagų gamyba Brozen verwendet wird“ ir Šlavimas su jais gali būti ja vadinamas braižyti, pvz. Stūkso Svėdasų piliakalnis, Svėdasų piliakalnis. sudilo Sluota — liko razas (Vilnius, 1937 m.) Kita vertus, įbrėžimų Besenheide taip pat atsakingas už Skraidantys šunys žaizdos, kurias galima ypač dažnai rasti Latvijos im Liedgut erwahnt findet, pvz., virziens manas kdjas bada (ME,, 620) arba virspi mano kurpes šokti (ME,, 612). Paprastai yra lit. virzis, lett. virsis palyginti su kitais indoeuropiečių pasninko atitikmenimis. Tai taip pat apima slavų Pavadinimas Stūkso Piliakalnis, piliakalnis. wrzos, russ. eépeck, vres ir ¢. kt., kurie kartais taip pat kiti Viržių vaškas, pvz., Erica tetralix, Empetrum nigrum, Juniperus spp. apibrėžti (Borys 2005: 712). Išorinė oro dalis. froech, wales. grug iš idg. *uroikondo gr. aštuonkojai (Gytis 551), Padegimas, rež. *priklausomai nuo vietos. Be to, *išprovokavo Baltijos ir Šiaurės *yerkfiir das Slavų kalbos (Borys 2005: 712)°. Šiek tiek kitaip paaiškina tai Smoczyrski (2007: 761), iš Baltijos ir slavų Liejimas ant Švėkšna. elygis *urk- /*yerkzuriickfeihrt mit Komparandum in gr. épeixn. Čia jis ir mirė. Į priekį. Asimiliacija. vefgti poveikis ,fest zu(sammen)binden‘, virzéti ,ds. (iter.)“ zu - Aš pavargau. Priešingai, reikia teigti, kad: -rSvirSus in aukščiau, ir tai taip pat pagal analogiją Išsaugojimas galėjo veikti. Be to, Nepaaiškinama. Galų gale, Išleidimo keitiklis, kuris in Variantai *urk-/*uerkerscheint, viena Paraleliin nė linija. pusė Pušis“ * Konkretus Duomenų šaltinis Lietuva ir Latvijos trūksta, bet jie yra, pavyzdžiui, taip pat skirtas Dabartis iš Bulgarijos istorija (Nedelcheva et al. 2007) ir mokslinis Bendrasis pavadinimas Calluna yra pagamintas iš gr. xa\Abvewv „valyti, išvalyti“ (Nustatyta 1996: 118). Vokiečių kalba Pavadinimas Jis kalba pats už save. 5 Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius. *ur(H)g-, dvi raidės. *ur(H)K-. Beim Prieiga * yerkfiir sl. Formos stebisi, kodėl jūs neturite rusų. Jeepex erhilt, žr. lit. virgus : russ. sepx. Tai ieško Vandens matuoklis (REW, 296) zu sutvarkyti, idem su lit. aktyvusScia Įvairių augalų stiebai, žolė, ypač Hulsenfrichten, Kartoffeln“ su -SkSudarytas užtvenkus Rusnės upelį. eépeck taip pat sl. Pagrindinė forma. Netiesiogiai tai reiškia *wer-skanzet. 100 mg Palyginimas su virkstia negali būti išlaikytas, tai su k įterpimu jau da paminėtas vifZé, virkelé, zu lett. virzis ir kt. hddrt — es savo ruožtu yra minkštas, um far paprastai gulintis ir vingiuojantis Stangelis. Bernd GLIWA gegeniiber apr. peuse,Kynboem‘ ir gr. men, net jei po truputį vis labiau mažėja (Smoczyriski 2007: 493). Greičiausiai čia buvo apibendrintos įvairios skiemuo formos, ir galbūt šio skiemuo akcento modelis taip pat galėtų būti lit. Ar tai skubus atvejis? Benseler (BGD 305) pažymi, kad tai buvo gr. épeixn kalbama ne apie „mūsų“ viržių Calluna vulgaris, o apie tiksliau neapibrėžtą krūminius augalus, kuriuos Genaust (1996: 233) identifikuoja kaip Erica arborea. Žinoma, negalima atmesti kitų ar platesnių reikšmių, tačiau būtent Plinijaus (GEW, 551) akcentuojamas medus iš viržių neužkerta kelio identifikuoti jį kaip Calluna vulgaris, taip pat ir kaip Erica arborea. Šis augalas yra gimtoji Graikijos ir Turkijos dalis (Zander 2000: 246), todėl jo paplitimas nėra kliūtis. Jei atsikratysime idėjos apie tikslų formalų augalų pavadinimų atitikimą, kurio beveik niekada nerasime (ypač augalui, kuris neauga daugelyje įtariamų indoeuropiečių protėvynių) — ir vietoj to pirmenybę teiksime semantiniams atitikimams, tuomet iškils klausimas, kodėl žodžiai, reiškiantys tą patį dalyką, yra tokie panašūs. Atitiktis gr. aštuonkojai Heidekraut‘ mit pe(xw „sulūžti, susmulkėti, sulūžti, sprogti“. Nepriklausomai nuo to, ar jos identifikuojamos kaip Erica arborea, ar Calluna vulgaris, galima manyti, kad anksčiau jos buvo naudojamos kaip šluotos (Nedelcheva et al. 2007). Vytautas Šlepikas. Šiuo metu negaliu pateikti jokio prasmingo pasiūlymo dėl formų. Bet kuriuo atveju, išvesti virzis iš *urh,g turi pranašumą, kad akcentas yra paaiškinamas kaip laukiamas, priešingai nei vifZis, virvė ant arklio diržo, iš *urh,g. *Ur'- (žr. LIV 688). Latvių ir lietuvių kalbos. Taip pat čia formuojin asi 2005 m. lapkričio 1 d. Lietuvių kalbos nuokrypis: lett. virsis, skr. Tikrai, rusiškai. eépeck (Rudzite 1993: 103). Kalbant apie réksti, 'plėšti', kyla įdomus klausimas, ar priesaga -k yra metatonijos priežastis. Toks vaikas turėtų būti mokomas, jei išdrįsite priklausyti nuo réksti prie rézti. Dauguma įrodymų prieštarauja metatonijai dėl šios priežasties: bréksti,- dammern‘ ir t. t. < *b'reh,g-, toksas < * tiosa (Smoczyriski 2006: 141 ), pliokStas neben pliiostas „Faser(biendel), Zottel“ Nedažni Priešingi pavyzdžiai yra brézti ,ab- A. Račkauskas, rež., rež. rikste ir giminingumas streifen, gleiten, die Fii&e nachschleifen‘ ir broksti, abstreifen, gleiten‘, kur galima teigti, kad įtakos turėjo homofoninis, onomatopoetiškai paveiktas brdksti Butter stampfen- ‘: braskéti, kraken, knacksen- ‘. Be to, rézti žodis turi ir retą variantą rézti, todėl negalima visiškai atmesti, kad jis susiformavo tiesiogiai iš rézti / rézti. Kita vertus, réksti turi skirtingas prisegų formas, būtent réSkia ir réskia (LKZ,, 415). Tai rodo, kad jis yra Beveiksnis, apibendrintas iš réské, reiškia baltų kalbos išsiplėtimo laipsnį, kuris neturi nieko bendro su gerklų įtaka. Sąlyga yra naujas, tik baltų ar vienkalbis e-lygis, kuris buvo suformuotas, pvz., remiantis ryksti, „subyrėti, išskaidyti, brandinti, pluoštuoti“. Tai rodo, kad k įterpimas įvyko ne senojoje -é ir -tio pakopoje, o anksčiau, ypač naujojoje susitraukimo pakopoje. Tai rodo ir priešdėlio riste vartojimas: latvių kalba rikste, riksts, riksts, riste: lit. ryksté. Antra, šio naujo i-lygio priežastis galėjo būti sumažėjimo lygio nebuvimas po to, kai senosios formos buvo paveldėtos su virgb arba virgb-. urznicht daugiau nei priklausė buvo laikomi. Trys scenarijai. Pirma: gryna analogija, kadangi ilgas balsis su ūminiu priebalsiu yra e ir o laipsniuose, tai yra priimta sutrumpinimo laipsniui. Rezultatas yra identiškas tam, ko galima tikėtis iš *(u)reh,g- -: *(wroh, *(wyrih,g, todėl ir šis procesas su laisvalaikio neo-sumažėjimo pakopa negali būti atmestas. Antra, buvo susitraukimo laipsnis su trumpu i *riz-°, iš kurio y buvo sudarytas kaip išsiplėtimo laipsnis, pvz., praeities laikais. Bet tuomet reikėtų tikėtis ¥, o y vartoti metatoniškai, su žodžio rūšies pasikeitimu, nes apibendrinus praeities šaknį į begalinį laiką, akcentas išlieka (žr. Kazlausko 1968: 351 pav.). Trečia, kaip ir anksčiau, išskyrus tai, kad išplėtimo laipsnis ¥ atsirado susitraukus -in su n-infiksu dabartyje, pvz., ryja, g¥ja, Sl¥ja šalia neapibrėžtumų ryti, gyti, Slyti (¥ iš iH prieš C) ir praeities rijo, gijo, Slijo (ij su Laryngalhiat iš iH prieš V) (Smoczyriski 2003: 19, 40; Hyllested, Gliwa, spausdinama). Taip pat čia bedierfte © Evtl, latv. riksna,der Streifen‘ netoli riksna,ds.‘ (ME, 525, 538). Aiškiau, bet su neaiškia chronologija, trumpas i yra formacijose iš struktūriškai tos pačios šaknies idg. *b'reh,g- *-, būtent brizés Ege’, briZinti,- streichen, reiben, sagen‘, brizterti shinmalen, schreiben‘, netoli bryzis,Limte, Streifen- ’, brézti,anrei&en', briozas,- Linie, Streifen; Žodis, charakteris“. Įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda, įteka į Nemuną ties Klaipėda. Métatonie rude būtų galima įsivaizduoti, jeigu ūminis būdvardis būtų tik daiktavardžiuose. Tačiau jį galima rasti ir ryksti, „subyrėti, išsiskaidyti, suplėšyti, išskaidyti“ ir ryzti, „sumažėti, išnykti“; pumpurai, tampa stori; Įsteigtas „Žalgirio“ klubas. Variantai su § vietoj 2 turėtų būti paveldimi sta priesaga (Smoczyfiski 2007: 507), kur prasenos ryZta šalia ryza nurodo į -sta priesagą — tačiau šiuo atveju su % apibendrinimu iš neapibrėžtumo ir praeities į visą lemą. grynai žodinis formavimas ryZti,numesti svorio, išnykti (dangaus kūnai); verschwinden, sich verstecken‘ to réZti,abschneiden, zerstören‘, taip pat ir kilmė ryksti,zerfallen, auseinandergehen, au&en, fasern‘ čia seka pavyzdį [duzti,zerbrechen (vert.)*: liiZti,brechen (intr.)‘, taip pat plysti’ wzerreifen, aufspalten, auffasern (intr.)‘: pléti,rei- &en, rupfen (trans.)‘. Vėlgi, kiekvienas iš neperėjimo veiksmažodžių su priesaga -sta: lizta ir plysta; papildomas n-infiksas neaptinkamas. žodis réZti, „įrėžti, pažymėti (kažką aiškiai parodyti- )“ atsirado pagal vardinį modelį ryZti,.knospen, „stiprinti (aiškiai parodyti- )“ ir ryksti, „aiškiai parodyti- “; sich anfinden, erscheinen“. Tačiau atrodo, kad reikšmės pasikeitimo nebuvo su pora (at)ryzti, kuri nustatė kraitį; ausstatten‘: atréZti (Zeme, dalj), išmatuoti, atskirti žemės gabalėlį; die Mitgift festlegen‘, semantiniu požiūriu taip pat žr. skirti dali, kraiti,die Mitgift festlegen‘ (vertis: „atskirti“). Šiuo laistymo etapu toliau lit. ryzé, ryimé, ryztas, juostelė. Atsižvelgiant į tai, iš vienos pusės, atsirado naujas raZas, sausas šiaudų, ražienos; alter Besen‘ ir kitos išvestinės pagal tą patį išraiškos modelį e: a: i/y, pvz., SerkSnas, Sarmas, Sirmas (Gliwa 2005). Zu erganzen waren noch rakstis,(- eingerissener) Splitter (in der Haut)‘ ir rakstas, rakstis, rakstis Sarg; Grab, Grabdenkmal'*, iš pradžių kaip išgręžto, išpjauto karsto iš masyvaus medžio pavadinimas? Kita vertus, naujas o-laipsnis, kaip i-atšakos eilutės, raizyti, įrėžti, nukirpti, formaliai kaip iteratyvas iš rézti, įrėžti, nukirpti, struktūriškai visiškai identiškas braizyti, piešti, iš bryzis? Senasis susitraukimo etapas * plHKwiirde lit. * pil3oder * pulszur turėti tokią pasekmę, Trūksta formų. * kitaip nei lietuviškai rakti,stochern‘ sLinie, Streifen- Apr. riste, lit. ryksté, lett. rikste und Verwandtschaft ‘, brézti,anreiRen‘, briiozas,- Linie, Streifen; Zug, Eigenschaft‘ (idg. *b'reh,g- "-) arba pléigyti,reiRen, spalten, auffasern (intr.)‘ kaip plysti,zerreifSen, aufspalten, auffasern (intr.)‘, plésti,reiRen, rupfen (trans.)‘, taip pat pleistas,- Keil‘, (at)plaisa,Span, Bast‘, plaisinti,- spalten, sprengen‘ ir kt. iteratyvas. arba braidyti,; waten‘ zu bristi, d.‘, brasta,Furt‘ (idg. *b'red'-). Jau aukščiau, viena vertus, k-įterpimas, kita vertus, buvo Vartojimas -stapriesagas, skirtas das Išvaizda Liejimo formos, kurių sudėtyje yra - Taip. -ksstatt -%-, Aš atsakingas. Dariiberhinaus bet jau gali būti prieš Z Priebalsiai zu ¥ werden“. Pvz., te%é, disertacija, teZld, tedlis, teslé, žieminis Birkenpilz“, zu tézti ,tapti slidus; minkštinti; anschwellen- “, titi ,ds.‘, tazéti ,tropfen, trippeln- ‘, tezéti,tropfen, sickern‘, tazinti,betrepfeln‘, tezlyné,- morast, Schlick‘ ir téslas,teig*, taip pat per k-įterpimą tek36ti,stovėti (Gewdsser, Pfiitze)‘, taskas,Spritzer, punkt‘ (Gliwa 2006: 64ff.). Arba zu land, lagna,Hiitte, Kate‘ li#ti ,laužyti, sugriūti (intr.)“, laustioti „zerbrechen, knorkeln, priigeln“ : Išvestis , pertrauka (trans.)“; gistd : giuztd Nest‘, giistduti : giztduti Vieta automobiliui Nest suchen“; Tankūs : miškai ,skleisti, skleistis (iš Augalai (augalai). Da tai yra, so kyla Atsakymob as, lit. raudonas, raudonas ,erledigen, vorbereiten‘, lett. rosities, atlikti, paruošti; tatig sein, handeln‘ taip pat ir apdorotos Sippe tai gali būti prijungtas dar daugiau nei tik neaiškių palyginimo galimybių per — es Latvijos ir Lietuvių kalba. Cirkumflexas nėra Neįtraukimo priežastis, bet galėtų, kaip ir ruézti ,įbrėžti, subraižyti; ausfegen“ auf nominale Išsilavinimas. Antra, abi Baltijos šalys turi Kalbos tik viena Išmetimo lygis, kai jūs — išeinate iš Palyginimas su lit. sumažėjęs „Sukilimas, maištas, perversmas“ (Lew 750) atsisako. Kitas Palyginimas su pol. judėjimas ir kt. (LEW 750, LEV,, 129) nustato Šaknys šakniastiebiai. *iš anksto, su Ruki taisyklės veikimas im Slavų ir Baltijos šalys“. Šis Šaknies tada gali būti identifikuojamas su *Reus-* ,wiehlen‘, wo bet tada kaip Baltijos Lietuviška forma. Radistai „scharren, wiihlen“ kaip Palyginimas pasirodys (LIV 511; Boris 2005: 528). Sumažintas iki „Gewiihl“ čia taip pat gali būti semantiškai perkeltas, nors tiksliai — — ° Taisyklės ir sąlygos regioninė polinkiai buvo vienas Tema išsamesnių tyrimų. °° Nach au in lit ausra gegeniiber auksas.