Gina Kavaliūnaitė. “Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija. Senasis Testamentas”. I tomas

Acta Linguistica Lithuanica LVIII (2008), 153 – 159 Recenzijos Recenzijos Kavaliaūnaitė, Gina, sudarytoja Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija. Senasis Testamentas. I tomas. Lietuviško vertimo ir olandiško originalo faksimilės. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, cxliij + 761 pp. ISBN 978-9955-704-38-6 Šiame įspūdingame didelio formato, gražiai iliustruotame ir išspausdintame tome pateikiamos faksimilės: (1) Chylinskio An Account OF THE TRANSLATION OF THE BIBLE INTO THE LITHVANIAN TONGVE [...], Oksfordas: išspausdino Hen: Hall, Universiteto spaustuvininkas, 1659 (p. 3–14); (2) Chylinskio RATIO Inſtitutae Tranſlationis BIBLIORUM IN LINGUAM LITHVANICAM [...], [Oksfordas, ~ 1660] (p. 15–23); (3) Chylinskio Senojo Testamento Londono egzempliorius (p. 25–208); (4) Chylinskio Senojo Testamento tekstinės dalys, paimtos iš Berlyno egzemplioriaus (p. 209–390); (5) Vilniaus egzemplioriaus fragmentai, papildantys Londono ir Berlyno egzempliorius (p. 391–394); (6) Senasis Testamentas iš Statenbijbel (p. 395–761). Prieš šias faksimiles pateikiama Pratarmė lietuvių (p. vij–ix) ir anglų kalbomis (p. xi–xiij), turinys (p. x–xvj) ir itin kruopščiai parengta, išsami penkių skyrių Įžanga lietuvių kalba (p. xvij–lxxj) bei jos versija anglų kalba (p. lxxij–cxxvij). I skyriuje „Samuelis Boguslavas Chylinskis ir jo lietuviškas Biblijos vertimas“ (p. xix–xl, lxxv–xciij) pasakojama, kaip apie netrukus pasirodysiantį vertimą buvo pranešta išleidus anglų ir lotynų kalbomis parengtus brošiūrinius leidinius, kurių faksimilės pateikiamos šiame tome. Biblijos vertimą rėmė daugelis žymių XVII a. protestantų propagandistų, tarp jų ir garsusis Oksfordo chemikas Robertas Boyle’is; vertimas netgi buvo įteiktas Anglijos karaliui Karoliui II, kuris nurodė rinkti lėšas Biblijai spausdinti. Spausdinti pradėta 1660 m., tačiau po dvejų metų darbas staiga nutrūko. Nesusegti spausdinto teksto lankai, kuriuose buvo pasiekta 40-oji Psalmė, buvo perduoti olandų kongregacijos dvasininkui Calandrini, tačiau tolesnis šių puslapių likimas nežinomas. XIX a. pabaigoje spausdinto teksto dalies egzempliorių rasta atitinkamai Londone, Berlyne ir Sankt Peterburge, tačiau šiandien žinoma tik kur yra 153 Recenzijos Londono egzempliorius Britų bibliotekoje. Laimei, Vilniaus universiteto bibliotekoje buvo aptikta Berlyno egzemplioriaus (beveik 200 puslapių ilgesnio už Londono egzempliorių) fotografinė reprodukcija, kurią buvo galima paskelbti šiame tome. Šiame skyriuje taip pat pažymima, kad Chylinskio Naujojo Testamento rankraštinį vertimą, 1933 m. iš antikvaro įsigytą Britų muziejaus, 1958 m. transkribavo ir paskelbė lenkų mokslininkai Czesławas Kudzinowskis ir Janas Otrębskis, o 1964 m. prof. Kudzinowskis išleido šio tomo rodyklę. Nukrypstant nuo temos, norėčiau paminėti, kad 1986 m., trumpam viešėdamas Poznanėje, turėjau malonumą būti pakviestas vakarienės drauge su prof. M. Hasiuku į prof. Kudzinowskio butą (beje, bendraudami vartojome lietuvių kalbą). Pasakiau prof. Kudzinowskiui, kad dažnai naudojuosi jo vertinga rodykle ir Chylinskio Naujuoju Testamentu studijuodamas lietuvių kalbą. Tuomet prof. Kudzinowskis paklausė, ar jo rodyklėje radau kokių nors klaidų, ir atsakiau, kad neradau. Žinoma, gali būti klaidų, kurių nepastebėjau, bet vis tiek labai rekomenduočiau prof. Kudzinowskio rodyklę visiems, studijuojantiems lietuvių kalbos istoriją. O dabar, kaip teigia Kavaliūnaitė (p. xx, lxxvi), galime laukti panašiai kruopščiai parengtos ir išsamios Chylinskio naujai išleisto Senojo Testamento žodžių ir formų rodyklės. Tai iš tiesų bus didelė paslauga šiai mokslo sričiai. II skyriuje „Chylinskio Biblijos tyrimų apžvalga“ (p. xl–xlviii, xciii–ciij) pažymima, kad iš pradžių apie vertimo egzistavimą buvo žinoma tik iš bibliografijų, nors bent penkiolika poliglotų (brošiūrų, kuriose pateikiama Viešpaties malda įvairiomis kalbomis) kaip savo šaltinį nurodo Chylinskio Biblijos vertimą (xlj, xciij). Jau XVIII a., dar prieš faktiškai atrandant bent vieną Chylinskio Biblijos vertimo egzempliorių, keliuose Europos leidiniuose buvo kreiptasi prašant suteikti informacijos apie galimą tokių egzempliorių buvimo vietą. Šiame skyriuje taip pat aptariamas iš pradžių kilęs skepticizmas dėl Chylinskio autorystės, abejonių įveikimas, teksto dalių publikavimas ir įvairių mokslininkų atlikti moksliniai vertinimai iki pat mūsų dienų. III skyrius pavadintas „Žinomi spausdintų Chylinskio Biblijos dalių egzemplioriai ir ištraukos iš jų, paskelbtos kituose spausdintuose šaltiniuose“ (p. xlviii–lij, ciij–cvj). Londono egzempliorių, vos 176 puslapių ir pasibaigiantį Jozuės knygos 15 skyriumi, 1893 m. atrado Britų muziejaus bibliotekininkas Johnas T. Naaké. Tai vienintelis šiandien žinomas spausdinto teksto egzempliorius, ir šiame tome jis publikuojamas pirmą kartą. Berlyno egzempliorius, iš pradžių saugotas Berlyno karališkojoje bibliotekoje, o dabar, regis, 154 Recenzijos prarastasis egzempliorius yra 384 puslapių ir baigiasi Jobo knyga. Berlyno egzemplioriaus fotografinė reprodukcija buvo padaryta prof. Janui Otrębskui, o po jo mirties našlė Helena Otrębska-Samaniūtė 1989 m. savo mirusio vyro archyvą padovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai. Tarp prof. Otrębskio archyvų buvo aptikta ši fotografinė reprodukcija. Čia recenzuojamame tome pateikiamos Berlyno egzemplioriaus reprodukcijos iš p. 177–384 ir taip papildomos Londono egzemplioriaus reprodukcijos. Vilniaus egzempliorius yra 416 puslapių, baigiasi 50-ąja Psalmės eilute, todėl iš trijų egzempliorių yra ilgiausias. Tai tikriausiai buvo egzempliorius, kurį Chylinskis buvo atsivežęs parodyti sinodui. Manoma, kad tai tas egzempliorius, kurį Jacob Quandt mini savo lietuviškosios Biblijos (1735) pratarmėje; p. 393 pateikiama Quandto faksimilė (Job 19, 25–27). Vilniaus egzempliorių 1805 m. Vilniaus universiteto bibliotekai padovanojo Jerzy Grużewski, o 1842 m. jį įsigijo Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinė akademija. 1887 m. prof. Arist Kunikas paskelbė apie Vilniaus egzemplioriaus, kuriame buvo Chylinskio Biblijos vertimas, atradimą. 1887 m. leidinyje E. Wolteris pateikė ištraukas iš Esteros ir Rūtos knygų bei 40-osios Psalmės; pastaroji čia publikuojama faksimilės pavidalu (p. 394). Nuo 1918 m. Vilniaus egzemplioriaus buvimo vieta nežinoma. IV skyriuje „Chylinskio vertimo šaltinis“ (p. lij–lxiiij, cvj–cxx) įtikinamai ir įdomiai įrodoma, kad Chylinskio darbo šaltinis buvo olandų kalba. Pagrindinis Chylinskio vertimo šaltinis buvo olandiškoji Statenvertaling, parengta remiantis pirminėmis Biblijos kalbomis, būtent hebrajų, aramėjų ir graikų. Šį vertimą 1637 m. patvirtino Nyderlandų Generaliniai luomai, o oficiali redakcija buvo paskelbta 1657 m. Kavaliūnaitė atkreipia dėmesį į daugybę struktūrinių olandiško ir lietuviško tekstų panašumų: „Knygos pavadinimą didžiosiomis raidėmis lydi trumpas turinio aprašas smulkiu šriftu, lietuviškai vadinamas užširakinimas tos knigos (oland. inhoudt des Boecks); tekstas spausdinamas dviem skiltimis, lygiagrečių tekstų nuorodos kursyvu pateikiamos paraštėje. Prieš kiekvieną Biblijos knygą pateikiami turinio aprašymai, vidutiniškai vieno puslapio apimties, beveik pažodžiui atitinka olandiškus originalus“ (p. iiij, cvij–cviij). Be to, kiekvieno knygos skyriaus pabaigoje pateikiamos baigiamosios formulės, būdingos ir lietuviškam, ir olandiškam vertimams, tačiau nerandamos kituose Biblijos vertimuose, pavyzdžiui, Gatas apirayſkimo Jona ir čieto teypag Naujo Testamento galima palyginti su olandišku Eynde der Openbaringe JOANNIS, ende oock des geheelen NIEUWEN TESTAMENTS „Jono Apreiškimo, taip pat viso Naujojo Testamento pabaiga“ (p. lij, cviij). Visur, kur olandiškoje versijoje eilučių numeracija skiriasi nuo Vulgatos 155 Recenzijos Chylinskio Biblija remiasi olandišku tekstu, o ne Vulgata (p. liiij, cviiij). Autorė rašo (p. lvij): „Kai kurie hebrajų kalbos ypatumai reiškiasi sistemingai, kartodamiesi visame tekste. Hebrajų kalboje prielinksnis bēn „tarp“ kartojamas prieš kiekvieną iš sujungiamų daiktavardžių ar daiktavardį atstojančių įvardžių. Tokio kartojimo tiksliai neperteikia nei Septuaginta, nei Vulgata, plg.: Pr 16,5 κρῖναι ὁ θεὸς ἀνὰ μέσον ἐμοῦ καὶ σοῦ „tegul teisia Dievas tarp manęs ir tavęs“; iudicet Dominus inter me et te „te teisia Dievas tarp manęs ir tavęs“; tačiau Chylinskis išvertė WIESZPATS te Judyja terp manęs, ir terp tawęs, nes olandų vertėjai taip pat rašė de HEERE richte tusschen my/ ende tusschen u (višpōt YHWH bēnī ūbēnēkā). Angliškame šios dalies atitikmenyje ta pati mintis išreikšta kiek kitaip (p. cxij): „Hebrajiška įtaka, tarpininkaujant olandiškajai Statenvertaling, persmelkianti Chylinskio kalbą, apima visą jo Senojo Testamento tekstą. Kaip pavyzdį galėtume nurodyti hebrajų kalbos polinkį kartoti prielinksnį terp „tarp“...“ Toliau angliškame atitikmenyje pateikiamos anksčiau cituotos lietuviška, olandiška ir hebrajiška versijos, tačiau Septuagintos ir Vulgatos tekstai nepateikiami. Įdomu pažymėti, kad tėvas Rubšys savo vertime visiškai atsisako prielinksnio (p. 25): Tebūna VIEŠPATS tavo ir mano teisėjas „tegul Viešpats būna tavo ir mano teisėjas“. Brockelmann (1913: 411) gives a similar example of the Semitic doubling of this preposition (Genesis 30, 36): bēnō ūbēn Yaᵃqōb ‘zwischen sich und I.’ for which the Vulgate has (Et posuit spatium itineris trium dierum) inter se et generum, whereas the Septuagint gives καὶ ἀπέστησεν ὁδὸν τριῶν ἡμερῶν ἀνὰ μέσον αὐτῶν καὶ ἀνὰ μέσον Ἰακώβ. Chylinski has (p. 56): (Ir padarė kiąlį, tryjų dienų) terp sawęs, ir terp Jokūba. The Dutch version (p. 433) repeats the preposition tusschen ‘between’ as does the Septuagint where we encounter the repetition of ἀνὰ μέσον, although the Vulgate has only the single inter similar to the King James version which has only one preposition: ‘(And he set three days’ journey) betwixt himself and Jacob’. One might note also that Father Rubšys only has one preposition in his modern translation (p.46): (Tuomet jis nustatė, kad tarp jo ir Jokūbo (būtų trijų dienų kelionės atstumas). The original version of the Statenvertaling was published in 1637, a Register of Corrections of Printing Errors and Mistakes to be Found in the First Edition of the Newly Translated Bible was published in 1655 and accordingly the revised edition of the Statenvertaling was published in 1657. In the revised edition 134 corrections (p. lix, cxij) were made in the references to parallel portions of the text. An attempt was made to find an original Dutch edition which corresponded exactly with the 156 Recenzijos Chylinskio vertime pateiktos nuorodos, kurių 80 proc. atitinka 1637 m. leidimą, o ne taisymų registro ir 1657 m. pataisyto leidimo nuorodas... Tikėdamasi rasti tokį Statenbijbel leidimą, kuriame lygiagrečių tekstų pataisos tiksliai sutaptų su lietuviškojo vertimo pataisomis, Kavaliūnaitė patikrino net 47 skirtingus leidimus, saugomus įvairiose Nyderlandų bibliotekose. Nepaisant šių, regis, milžiniškų pastangų, tikslaus atitikmens rasti nepavyko, todėl nuspręsta kartu su Chylinskio vertimu publikuoti iki 1657 m. išleistą Statenbijbel leidimą be komentarų. Kavaliūnaitė išsamiai aptaria galimybę, kad Chylinskio vertimo šaltinis buvo lenkiškas tekstas (p. lx–lxiiij, cxiiij–cxx). Apsvarsčiusi galimas lenkiškas Biblijas, ji daro išvadą, kad jeigu Chylinskis turėjo lenkišką tekstą, tai veikiausiai buvo Gdansko Biblija. Nors jis tikriausiai neverte iš lenkiško teksto, galėjo juo pasinaudoti savo vertimui taisyti. Jis priderino dalyvių vartoseną prie lenkų kalbos vartosenos, pavyzdžiui, gerundijus pakeitė atskirais prieveiksminiais veikiamaisiais dalyviais (pusdalyviai, angliškai dar vadinami „pusiau linksniuojamais dalyviais“). Taigi Mato 9,27 randame: dujen aktuju > du aktu ejo paskui ghi fšaukiant > fšaukdami ir katbant > katbedami (plg. Statenbijbel: zijn hem twee blinde gevolgt/ roepende end seggende; Gdańsk Bible: Sli zá nim dwá ślepi wołając y mówiąc. Pastebėjau, kad Chylinskio Viešpaties malda prasideda Tewe mułu „Tėve mūsų“ (Kudzinowski ir Otrębski 1958: 14): daiktavardis eina pirmas, o savybinis įvardis – antras, kaip ir 1632 m. Gdansko Biblijoje (Ojczie náś), saugomoje Pensilvanijos valstijos universiteto bibliotekoje. Internetinėje Statenbijbel versijoje žodžių tvarka yra Onze Vader „Mūsų Tėve“, kaip ir 1641 m. Leidene išleistame leidime. Klausimas, ar sakyti „Mūsų Tėve“, ar „Tėve mūsų“, jau seniai yra protestantų teologų diskusijų objektas; kai Liuteris savo 1522 m. Naujojo Testamento vertime parašė Unser Vater, jis sulaukė griežtos kritikos (Schmalstieg 2001: 151). Galbūt Chylinskis manė turįs laikytis nusistovėjusios tradicijos, o ne sekti olandišku pavyzdžiu ir taip užrūstinti amžininkus (taip pat žr. Schmalstieg 1998, passim). Vis dėlto man visai neaišku, kodėl Chylinskis šiuo atveju nesekė olandišku pavyzdžiu. V skyriuje „Šiame leidime publikuojami tekstai“ (p. lxiiij–lxxj, cxxj–cxxvij) išsamiai aprašomas originalų turinys ir forma, jų kilmės vieta bei įvairi kita svarbi informacija. Toliau pateikiama kruopščiai parengta ir išsami bibliografija (p. cxxix–cxxxvij), vardų rodyklė (p. cxxxviiij–cxliij) ir iliustracijų sąrašas (cxliij– 157 Recenzijos cxliii). Šios iliustracijos labai padidina tomo grožį. Pirmoji – Napoleono Ordos (1875) Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios piešinys. Pateikiami Franekerio miesto, Akademijos, kurioje studijavo Chylinski, ir Akademijos bibliotekos graviūros, bendras Franekerio miesto vaizdas ir žemėlapis, įvairūs Oksfordo vaizdai ir Anglijos karaliaus Charleso II portretas. Tinkamose vietose taip pat įterpta vienuolika Šarūno Leonavičiaus sukurtų vaizduotės kupinų Biblijos scenų ofortų. Faksimilės užima pp. 1–761. Čia norėčiau pateikti keletą nereikšmingų smulkių pastabų. Lietuviškame Pratarmės originale (pp. vij–ix) citatos lotynų kalba išverstos į lietuvių kalbą, o angliškoje versijoje tos pačios lotyniškos citatos paliktos neišverstos į anglų kalbą. Lietuviškame originale dažniausiai vartojamas terminas Statenbijbel „Generalinių luomų Biblija“, pvz., p. liij, o angliškoje versijoje vartojamas terminas Statenvertaling „Generalinių luomų vertimas“, pvz., pp. cvij–cviij. Atrodo, kad šie terminai yra sinonimai ir jų neįmanoma supainioti, tačiau skirtingų terminų pasirinkimo priežastis neaiški. Lotynišką bendratį dicere „sakyti“ (p. lxiiij) reikėtų pakeisti dalyviu dicens „sakantis“. Miesto pavadinimas Koeningsberg (p. lxxxvij), vietoj įprastesnio Koenigsberg, man taip pat naujas, tačiau sprendžiant iš etimologijos, plg. senosios anglų kalbos cyning, olandų koning „karalius“ ir kt., tokia forma atrodo visai galima, nors man ir neįprasta. Pastebėjau šias korektūros klaidas: p. xxxij „whith“ > „which“; p. lxxxiiij „tranlation“ > „translation“; p. cij „titles pages“ > „title pages“; p. cxv „significance“ > „significance“; p. cxx „grammatical form“ > „grammatical forms“. P. xxxij citatoje parašyta „one Chilinski (!)“, o p. lxxxvij angliškame vertime toje pačioje citatoje – „one Chylinski“. Apibendrinant galima tik pagirti autorę ir rūpestingumą, su kuriuo ji parengė šį vertingą Chylinskio Senojo Testamento faksimilės leidimą, pridėdama kai kuriuos reikšmingus to meto dokumentus ir savo įžvalgius bei įdomius komentarus. Tikiuosi tik, kad ji tęs šį darbą ir galiausiai parengs žadėtą Senojo Testamento transkripciją bei rodyklę, kurios būtų tokios pat kruopščios ir naudingos kaip Kudz inowski ir Otrębski (1958) bei Kudz inowski (1964) parengtos Naujojo Testamento transkripcija ir rodyklė. REFERENCES Brockelman, C. 1913: Grundriß der vergleichenden Grammatik der semitischen Sprachen. Berlin: von Reuther & Reichard. (Here cited after the 1982 reprint, Hildesheim, Zürich and New York: Georg Olms.) 158 Recenzijos Gdansk Bible = Biblia Swięta... Gdańsk: W Drukárniey Andrzeja Hunefeldá, 1632. Kudzinowski, Cz. 1964: Biblia litewska Chylińskiego. Nowy Testament 3. Indeks. Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. Kudzinowski, Cz., Otrębski, J. 1958: Biblia litewska Chylińskiego. Nowy Testament 2. Tekst. Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. Rubšys, A. (translator) 1998: Senasis ir Naujasis Testamentas. Šventasis raštas. Vilnius: Katalikų pasaulis Press. Schmalstieg, W. R. 1998: Old Prussian *nūson tāwa: a correction with theological implications. Baltistica 33 (1), 41–42. Schmalstieg, W. R. 2001: More theological implications. Linguistica Baltica 9, 149–153. Statenvertaling = Biblia, dat is, De gantsche H. Schrifture... Leyden: P.A. van Ravesteyn, 1641. William R. Schmalstieg 814 Cornwall Road State College, Pa. 16803, USA 159